Civilinė byla Nr. e2-15161-868/2023

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00722-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4;

 (S)

3.2.3.2; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė ADB Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės  UAB „Mano Būstas Sostinė“ 500 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2023 m. sausio 10 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) vandeniui prasiskverbus per išorines daugiabučio namo konstrukcijas (sienas, stogą) buvo apgadintas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas įvykio metu buvo apdraudęs butą gyventojų turto draudimu. Pažymėjo, jog šios sutarties pagrindu ieškovui, kaip šio buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 500 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė UAB „Mano būstas Sostinė“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratore, kuri, be kita ko, buvo atsakinga už daugiabučio namo išorinių konstrukcijų priežiūrą. Ieškovės teigimu, apdraustas butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto – išorinių daugiabučio namo sienų ir stogo, netinkamos priežiūros. Pažymėjo, jog dėl nurodyto atsakomybė už žalos padarymą kylą atsakovei, netinkamai vykdžiusiai teisės aktų jai priskirtas pareigas.

Atsakovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 

Nurodė, kad 2023 m. liepos 18 d. statinio apžiūros akte nustatyta, kad vandens pratekėjimus į (duomenys neskelbtini)  butą lemia nesandarūs stogo parapetai. Pažymėjo, jog daugiabučiam namui, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 18 d. buvo siūlyta pakeisti seną stogo dangą į naują ir apskardinti, bet sprendimas nebuvo priimtas, nes iš viso daugiabučio namo dalyvavo tik vienas buto savininkas. Atsakovė teigimu, bendrojo naudojimo objekto administratorius dėjo maksimalias pastangas, siekiant atnaujinti visas inžinerines sistemas, tačiau patys daugiabučio namo savininkai nusprendė atsisakyti ir nepritarti stogo remonto darbams. Būtent toks savininkų veikimas įrodo, kad bendrojo naudojimo objekto administratoriaus atsakomybės šiuo konkrečiu atveju nėra. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas atsakovei visiškai nepagrįstas, nes kaip minėta tam, jog kiltų civilinė atsakomybė, turi būti realizuotos visos keturios LR CK numatytos sąlygos. Šių sąlygų neįrodžius, atsakovė nėra ir niekaip negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabučiame name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, pastato bendraturčių (naudotojų) ar kitų subjektų kaltės. Būtent dėl to iš atsakovės negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su tuo susijusius atsiradusius nuostolius. Pabrėžė, kad vien atsakovės pareiga prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus niekaip nepatvirtina egzistuojant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, dėl to atsakovė negali būti laikoma atsakinga už bet kokią daugiabutyje kilusią žalą, kaip šiuo atveju ieškovės patirtą žalą.

Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis ). Šalims apie bylos nagrinėjimą taip pat pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau byloje papildomų duomenų ir (ar) prašymų nepateikta.

Ieškinys visiškai tenkintinas.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovės ir draudėjos I. L. 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (Gyventojų turto draudimo liudijimas Serija 220 0251204/2022, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d., kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 10 d. minėtas butas buvo užlietas dėl vandens pratekėjimo per išorines daugiabučio namo konstrukcijas (sienas, stogą). Daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės UAB „Mano Būstas Sostinė“. Dėl padarytos žalos (apgadinto apdrausto turto) ieškovė išmokėjo 500 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjai. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

Atsakovė atsiliepime argumentuoja, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltės. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Daugiabučio namo stogas yra viena iš namo konstrukcijos dalių (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktas). Atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo pareigą, be kita ko, užtikrinti stogo priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.), 3 punktas). 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, numatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (84, 85 punktai). Tokioms priemonėms yra priskiriamos periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (87.2. punktas). Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai (92 punktas).

Vertinant atsakovės neteisėtus veiksmus, pažymėtina, jog vykdydama jai priskirtą uždavinį prižiūrėti namo konstrukcijas, administratorė, be kitų funkcijų, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Būtent administruojanti įmonė (atsakovė), būdama bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoja, tame tarpe ir namo konstrukcijų, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti namo konstrukcijų būklę, o, įvykus avarijai, būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus. Neveikimas yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, t. y. atsakovė pažeidė pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą. Svarbu paminėti ir tai, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), jog aukščiau nurodytas savo, kaip administratorės, pareigas vykdė tinkamai, todėl galima preziumuoti, kad atsakovė netinkamai vykdė stogo priežiūrą, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe atlyginti padarytą žalą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos butui (duomenys neskelbtini), atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2023 m. sausio 10 d. butui (duomenys neskelbtini), padarytos žalos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad dėl netinkamos išorinių daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų ir stogo priežiūros, ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atlygino ieškovės patirtas išlaidas (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinas 500 Eur žalos atlyginimas.