Civilinė byla Nr. e2-662-1056/2022

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00756-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 2.6.11.1; 2.1.2.1; 2.6.1; 2.6.8.10; 2.6.10.2; 3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 10  d.

Pasvalys

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kotrynai Kivėnei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovams pirkimų direktoriui S. R., advokatui R. Č., advokato padėjėjui D. R.,

atsakovui H. B., jo atstovui advokatui L. Z.,

 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui H. B. dėl baudos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 38200,89 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas ūkininkas H. B. sudarė rapsų grūdų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įsipareigojo parduoti (ir užauginti) ieškovei 500 tonų rapsų grūdų, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už 500 tonų rapsų grūdų nustatytą kainą - 386,50 Eur už 1 toną rapsų grūdų (toliau - Sutartis). Sutarties 1.1 punkte šalys sutarė rapsų grūdų priėmimo terminus - nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Sutarties 6.1 punkte šalys numatė atsakomybę už Sutarties nevykdymą - atsakovui laiku nepristačius rapsų grūdų, numatoma bauda 30 proc. nuo nepristatytos rapsų grūdų kiekio vertės. Suėjus Sutarties 1.1 punkte numatytam terminui pristatyti rapsų grūdus, atsakovas pristatė tik 120,54 t rapsų grūdų, t. y. - nepristatė apie 380 t rapsų grūdų. Bauda, remiantis Sutarties nuostatomis, apskaičiuojama tokiu metodu: atsakovas turėjo pristatyti 500 t - 10 proc. paklaida, atsakovas pristatė 120,54 t. Atsakovui liko pristatyti 500 t -10 proc. paklaida - 120,54 t. Nepristatytas kiekis (500 t - 10 proc. paklaida - 120,54 t) x kaina (386,5 Eur/t) x 30 proc. – 38 200,89 Eur bauda.

3.       Ieškovo atstovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų direktorius S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad siekė su ūkininku taikiai susitarti, bet tai reikalauja abiejų šalių intereso. Keisti sutartis praktikos nėra, nes tai būtų rinkos griovimas. Nuo sutarties atleisti gali tik force majeure. Būna atvejų, jei rapsų kaina kyla, ūkininkams geriau yra sumokėti baudą, parduoti kažkam kitam už aukštesnę kainą ir iš to skirtumo užsidirbti. Kainos tuo metu labai radikaliai augo, iki sutarties įvykdymo, kai rapsai turėjo būti atvežti, jų kaina rinkoje buvo apie 700 Eur, o toliau ji tik augo. Yra tokių sutarčių, kurios nebuvo vykdytos, bet ūkininkai sumokėjo baudas.

4.       Ieškovės atstovas advokatas R. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad ūkininkas įvykdė tik nedidelę dalį sutarties, iš 500 tonų pristatė tik 120 tonų. 2021 m. liepos 8 d. hidrometeorologijos pažymoje nurodyta, kad birželio 24 d. nuo 0.19 val. iki 2.40 val., registruota perkūnija, nuo 0.24 val. nuo 2.49 val. iškrito 19,7 mm kritulių. Tai yra smarkaus lietaus apibrėžimas, ne stichinis reiškinys. Meteorologai rašo, kad škvalas nebuvo fiksuotas, tik tai, kad jis galėjo būti fiksuojamas vietomis. Turi būti įrodytos visos keturios force majeure sąlygos, bet jos niekur neįrodinėjamos, tik paimta meteorologijos pažyma. Sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Ūkininkas pats norėjo ją sudaryti taip anksti, jis pats pasiūlė būtent tokį kiekį, nes kuo didesnį kiekį atvežtų, tuo geresnę kainą gautų. Jo klientas ir vadybininkė I. K. buvo 2021 m. balandžio 19 d. nuvykę į laukus, nebuvo katastrofiškų reiškinių užfiksuotų, su ūkininku nebuvo jokių sutarčių keitimų, nekeitė pristatymų kiekių. Buvo duotas džentelmeniškas pasiūlymas, kad ūkininkas vežtų viską, ką prikuls, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertins. Buvo siūlyta atvežti bent 380 tonų iš 500 tonų. Tai buvo tik geranoriškas pasiūlymas, o ne pripažinimas force majeure. I. K. negali sutarties nei keisti nei koreguoti, vadovas pasirašo sutartis. Apie tariamą rapsų nušalimą atsakovas rašė pavasarį, bet atvykę balandžio 19 d. jie nekonstatavo nušalimo, kuris atleidžia nuo sutarties vykdymo. Bet turi būti įšalę visi pasėliai. Meteorologijos pažymoje nurodyta, kad šalnų (duomenys neskelbtini) rajone tada nebuvo. H. B. yra vienas didžiausių ūkininkų (duomenys neskelbtini) rajone ir prašoma priteisti baudos suma nėra aiškiai per didelė, žinant ūkininko pajamas. Vien sutarties suma yra gerokai virš 100000 Eur. Atsakovas neįrodinėja, kad baudos suma yra aiškiai per didelė, nenurodo, kokios būtų protingos netesybos.

5.       Ieškovės atstovas advokato padėjėjas D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo ir jų kliento buvo sudaryta sutartis. Pagal ją atsakovas įsipareigojo užauginti ir jų klientui pristatyti 500 tonų rapsų. Buvo nustatyta kaina už 1 toną. Šalys sutarė grūdų pristatymo terminus, 6.1 punkte šalys numatė atsakomybę už sutarties nevykdymą, kad taikomas 30 proc. baudos dydis. Ši bauda yra visiškai standartiška sąlyga, naudojama jų kliento su visais tiekėjais ir naudojama rinkoje. Atsakovas pristatė tik 120 tonų rapsų. Atsakovas piktybiškai baudos nemoka ir vengia tai padaryti. Gamtos reiškinių riziką atsakovas prisiėmė sudarydamas sutartį, turėjo numatyti įvairias gamtines nepalankias sąlygas. Ūkininkas turi turėti omenyje sumažėjusį derlių dėl nepalankių gamtinių sąlygų. Atsakovas labai anksti sudarė sutartį ir nurodė labai didelį derlingumą. Atsakovas yra stambus ūkininkas, vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos ūkininkų, vienas iš didžiausių (duomenys neskelbtini) rajono ūkininkų, todėl turi didelę patirtį. Trumpalaikis, kelių valandų lietus, kuris buvo užfiksuotas hidrometeorologijos tarnybos pažymoje negali būti laikomas force majeure. Nei Lietuvos nei (duomenys neskelbtini) savivaldybės mastu nebuvo paskelbta ekstremali padėtis dėl gamtinių sąlygų. Pagal statistikos departamento duomenis nematyti, kad 2021 metais rapsų derlingumas būtų ženkliai mažesnis nei ankstesniais metais. Ginčo metai nėra niekuo išskirtiniai, neegzistavo jokios sąlygos ypatingos. Tokio tipo stiprus lietus, kurį nurodo atsakovas buvo fiksuotas ir 2018 ir 2019 metais birželio mėnesiais, bet jis įsipareigojimus įvykdė. Be to, atsakovas turėjo ir privalėjo tokį lietų įvertinti. 2021 metais nebuvo užfiksuotos nei šalnos, nei sausros ar audros, kai 2020 metais buvo užfiksuota stichinė sausra, šalnos, bet grūdus vis tiek pristatė. Atsakovas jiems nurodė, kad rapsais apsėjo 100 ha, o iš tikrųjų apsėjo 150 ha, kas matyti iš įvairių pažymų, kurias jis pateikė. Draudimo dokumentai negali suponuoti jokių force majeure aplinkybių, nes sutartys yra uždaros ir jo sutartiniai santykiai su draudiku šiai sutarčiai įtakos nedaro. Be to, draudikas fiksavo žalą dėl sausros tik 24 ha dydžiui. Sutartis ir jos sąlyga numatanti baudą yra griežtosios atsakomybės sąlyga, atsakovas kaip verslininkas pasirašydamas sutartį tai puikiai suprato. Verslininko atsakomybė yra griežtoji. 2021 metais rapsų kaina labai kilo, jų įmonė, įsigydama rapsus, kurių nepristatė atsakovas, iš kitur, turėjo mokėti už juos daugiau ir patyrė didelius nuostolius. Teismas neturėtų kištis į verslininkių santykius ir sutarčių modifikavimus.

6.       Atsakovas H. B. atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Sutarties 6.3 punkte nustatyta, kad atsakovas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių: stichinės nelaimės ir kt. 2021 metų kovo mėnesį pastebėjo, kad pasėti žeminių rapsų pasėliai yra išgedę, išretėję, apsemti vandens. Pasėliai išgedo dėl šalnos. Iš 151,65 ha rapsų pasėlių lauko išgedo apie 30 procentų rapsų pasėlių viso ploto. 2021 m. kovo 16 d. jis informavo ieškovę, kad negalės įvykdyti Sutarties, kadangi žuvo pasėliai. 2021 m. balandžio 2 d. kreipėsi į ieškovę, kad būtų pakoreguota Sutartis ir rapso grūdų pardavimo kiekis sumažintas iki 250 t. 2021 m. balandžio 15 d. papildomai informavo ieškovę, kad negalės įvykdyti Sutarties, prašė pakeisti Sutartį. Pridėjo foto nuotraukas. 2021 m. balandžio 15 d. ieškovo darbuotoja informavo – „atvyksime pirmadienį. Pasižymėsime ir turėsime nuotraukų dėl pateisinimo pilno sutartinio kiekio nevykdymo. Kaip minėjau anksčiau, tokiais atvejais sutarčių nepersirašome, tiesiog pateisiname ne visišką įvykdymą“. 2021 m. balandžio 19 d. ieškovės sudaryta komisija konstatavo, jog yra išgedę rapsų pasėliai. 2021 m. rugpjūčio 27 d. ieškovę informavo, kad negalės įvykdyti sutarties dėl nenugalimos jėgos – nepalankių hidrometeorologijų sąlygų – smarkaus lietaus, škvalo ((duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimo skyriaus pažyma). 2021 m. rugsėjo 3 d. ieškovė nurodė – „Dėl nukentėjusių pasėlių, jokių problemų – suprantame“. 2021 m. liepos 22 d. iš draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, filialo Lietuvoje gavo išmoką už rapsus dėl mažo derlingumo. Yra sąlygų visetas, kad teismas nustatytų, jog (duomenys neskelbtini) rapsų grūdų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos ir atleistų atsakovą nuo sutartinės atsakomybės – baudinių netesybų. Sutartyje nustatytą 30 procentų bauda nuo nepristatytos rapsų grūdų kiekio vertės yra per didelė. Ieškovės darbuotoja 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodė, kad pagal sutartį vietoje 500 tonų jis turėtų pateikti 380 tonų. Ieškovė tada baudos turėtų reikalauti ne nuo 500 t , o nuo 259,46 tonų. Teismo prašo pripažinti, kad Sutartis buvo nevisiškai įvykdyta dėl nenugalimos jėgos ir atleisti atsakovą nuo sutartinės atsakomybės arba sumažinti netesybas iki 3800 eurų.

7.       Atsakovas H. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš rudens buvo pasėti rapsai, jie buvo gražūs, tikėjosi gero derliaus, žiemą sudarė sutartį, bet nutirpus sniegui pastebėjo, kad dalis rapsų yra žuvę. 2021 m. kovo 13 d. pranešė ieškovei, pateikė prašymą, kad sumažintų kiekį iki 250 tonų dėl blogų oro sąlygų. Net Sutartyje 3.3 punkte numatyta, kad nušalimo atveju sutartis anuliuojama. Kadangi ne visi rapsai buvo nušalę, jis prašė sumažinti rapsų kiekį. Buvo atvykusi komisija, nesurašė jokių protokolų, bet apžiūrėjo viską, nutarė, kad gali būti apie 25 proc. pažeistų, jo manymu buvo apie 30 proc. įšalusių rapsų. Komisijoje buvo I. K., dar viena moteris ir vyriškis. Jis galėjo prikulti apie 300 tonų, jie manė, kad jis gali prikulti apie 380 tonų. Bet 2021 m. birželio 23-24 dienomis praūžė stipri audra, liūtis su škvalu, kas yra pažymoje, kurią jis išsireikalavo vėliau, kai sužinojo, kad ji bus reikalinga. Birželio 24 d. nuo 00.10 iki 2.40 val. iškrito 19,7 mm kritulių ir buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis – smarkus lietus, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta daug kritulių. Škvalas nebuvo fiksuotas, bet tai yra lokalus reiškinys, praeinantis siaurais ruožais. Škvalas tikrai buvo, advokatai negali to paneigti, gali pakviesti liudininkus, kuriems buvo nulaužti medžiai. I. K. jam rašė, kad kiek jis atveš rapsų, tiek, sutarties jie nekeičia. Jis kitiems asmenims rapsų nepardavė, kaip teigia ieškovas. Žemės ūkis yra pati rizikingiausia verslo šaka, jis turi stambų ūkį, pradėjo ūkininkauti (duomenys neskelbtini) metais. Žieminius rapsus augina jau kokius 15-20 metų. Jis turėjo atsargos apie 50 ha daugiau pasėjęs, dėl rizikos nepasakė viso kiekio, bet iš to 150 ha buvo galima prikulti ir daugiau nei sutartyje nurodyta. Jis negalėjo numatyti ir prisiimti rizikos dėl škvalo ar kitų gamtinių reiškinių. Jis kreipėsi ir raštu, ir telefonu į ieškovą, kad nebus 500 tonų, tikėjosi prikulti tuos 300 tonų iki škvalo. Sutartį sudarė vasario mėnesį dėl didesnių kainų, nes žiemą grūdai brangesni. Pripažįsta, kad gal ir per daug rizikavo. Jis kartais prikulia ir po 4-5 tonas iš vieno hektaro, o yra ir tik toną prikūlęs rapsų. Rapsas yra neprognozuojama kultūra. Įšalimo rapsų force majeure jis nelaiko. Su UAB  „(duomenys neskelbtini)“ visada buvo labai geri santykiai, yra gavęs net avansinį mokėjimą iki kuliant rapsus. Draudimo bendrovės atstovai atvyko po škvalo. Jis įšalusius rapsus apsėjo vasariniais miežiais, išmokas už deklaravimą gavo už 150 ha rapsų, viskas gerai buvo, nors dalis ir apsėta miežiais. Iš draudimo bendrovės gavo kažkur 43000 Eur dėl škvalo padarinių. Draudikas įvertino, kad nukentėjo tik 24 ha, nes suprato tik vėliau, kai jau kūlė, kad nėra grūdų, kadangi jie per smulkūs ir nepatenka į bunkerį. Ir po to jis tik iškvietė draudikus, kadangi dalis buvo nukulta, tai gavo mažai išmokų, tik už nenukultą dalį. 2021 m. jo pajamos sudarė šiek tiek virš 1 milijono eurų. Jis sutiktų ieškovei sumokėti 3800 Eur netesybų.

8.       Atsakovo atstovas advokatas L. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Prašo teismo atleisti nuo civilinės atsakomybės, konstatuojant nenugalimą jėgą. Žieminis rapsas sėjamas rudenį, tada sudygsta, sniegas apsaugo jį nuo šalčio, o jei sniego nėra jis sušąla ir pavasarį neatsigauna. Buvo tinkamai informuota sutartį pasirašiusi ponia ir bendravo su jo klientu. Buvo informuota, kad reikia atvykti apžiūrėti, atvyko balandžio 19 d., kai jau buvo užsėta vasariniais miežiais. Vasariniais miežiais ūkininkas turėjo užsėti, nes kitaip 54 ha būtų likę dirvos, ūkininkui būtų buvęs dar didesnis nuostolis. Kiti rapso laukai birželį buvo išguldyti prie žemės smarkaus lietaus, škvalo metu, kai per itin trumpą laiką iškrito didelis kiekis lietaus, todėl jie iki javapjūtės pradžios neišsitiesė ir nesubrandino grūdelių. Kuliant laukus, buvo pastebėta, kad nukuliamas didelis plotas, o derlius labai mažas. Kadangi rapsai buvo drausti, draudimo bendrovė konstatavo, kad tai yra draudiminis įvykis. Atsakovo vertinimu 30 proc. netesybos yra labai didelės. Atsakovas sutarties neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, tai įrodo visos pažymos.

9.       Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra pirkimų vadovė, dirba „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) metų. Pirmąją sutartį su H. B. sudarė (duomenys neskelbtini) dėl 2021 metų derliaus. Sutartis buvo sudaryta dėl žieminių rapsų. Sutartis buvo sudaryta 500 tonų, sutartį pasirašė direktorius S. R.. Laukė sutarties vykdymo, ją įvykdė, ir pasirašė dar papildomai 100 tonų. Bet jį tada įsirašė jau į „juodus sąrašus“ nes neadekvačiai bendravo ir nutarė su juo nerizikuoti, jis pradėjo reikalauti iš anksto mokėti jam pinigus. Jis pats su ja susisiekė (duomenys neskelbtini). Paklausė, kokia rapsų kaina tą dieną, ji nors ir nenorėdama su juo bendrauti suteikė jam antrą šansą. Jam paaiškino, kad viskas priklauso nuo parduodamo kiekio. Ji jam paaiškino, kad nukūlus iki 200 tonų, kaina 382,50 Eur, nuo 200 iki 500 tonų kaina 2 Eur didesnė, nuo 500 iki 1000 tonų kaina yra 386,50 Eur. Jis nurodė, kad nori didesne kaina 300 tonų, ji nurodė, kad norint didžiausios kainos reikia bent 500 tonų, tai jis nurodė, kad jo rapsai yra labai „gyvi“, visada kulia po 5 tonas iš hektaro, bet bijo įsipareigot, kad dėl vienos tonos paskui priteis. Ji nurodė, kad jo teisė yra rinktis. Jis sutiko, padėjėja parengė sutartį dėl 300 tonų ir buvo beišsiunčiančios sutartį, kai jis perskambino ir pasakė, kad bus 500 tonų. Taip pat klausė, kas jo laukia, jei nevykdys sutarties. Pirmą laišką gavo 2021 m. kovo 16 d., kuriame buvo kovo 2 d. darytos nuotraukos ir buvo aiškinama, kad dalis pasėlių žuvo, maksimaliai jis gali atvežti 250 tonų, prašė panaikinti sutarties kiekį. Ji nurodė, kad dar yra labai anksti, pirmas atvejis, kai kažkas kreipėsi dėl rapsų neperžiemojimo. Jei niekas nepasikeis ji nurodė parašyti dar, vyks su komisija apžiūrėti. Ji apskambino visiems (duomenys neskelbtini) ūkininkams, visi paneigė, kad butų buvusi prasta situacija su rapsais. Ji net skambino partneriams, kurie pasidomėjo, kokia situacija (duomenys neskelbtini), nes šis ūkis šalia jos. Ji su komisija nuvyko apžiūrėti į vietą. Komisijoje buvo jos padėjėja I. L. ir R. G.. Juos pasitiko atsakovas, nuvežė į gražiai suartą lauką, kuriame ji nematė nei vieno peržiemojusio ar neperžiemojusio rapso. Vėliau jis skambinėjo dėl sutarties mažinimo. Ji nurodė, kad pasistengs, kad jis baudos negautų. Dar jo klausė, kaip pas visus rapsai išgyveno, o pas jį ne, jis nurodė, kad turbūt sumaišė vasarinę ir žieminę sėklą. Ji nurodė, kad tai yra aplaidumas, o ne oro sąlygos. Prasidėjo sezonas kūlimo, liepos 24 d. atvyko dvi mašinos pirmos, kokybė buvo normali rapsų. Liepos 27-29 d. po vieną mašiną. Kai buvo atvežta apie 110 tonų rapsų vežimas nutrūko. Su paskutine mašina atvyko ir krūva dokumentų, metrologinės stoties dokumentas apie 2 valandas trukusį smarkų lietų, tada aktas dėl pusės tonos pavogimo, aktas dėl draudimo žalos vertinimo, 35 proc. žalos padarytos, paskutiniame lape pasėliu deklaracija, kurie parašyta, kad yra 150 ha, ne 100 ha rapsų, kaip jis jai sakė. Sutartis yra griežtos atsakomybės, nors galima susitarti geranoriškai tarp abiejų pusių. Jų įmonė nukentėjo, negavo rapsų ir turėjo pirkti juos brangiau. Bandė ūkininkui parodyti supratingumą. Ūkininkas už žalą gavo pinigų, jie negavo nieko. Tuo metu buvo labai pakilę rapsų kainos, tai buvo ne vienas ūkininkas, kuris tuo metu sumokėjo 30 proc. baudą ir išvežė rapsus kitiems. Daugiau atvejų, kad kažkas kreiptųsi dėl force majeure dėl rapsų nebuvo 2021 metais. Kadangi kaina rapsų pakilo tris kartus, tai tokia bauda yra juokinga ir jau nebeveiksminga.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas.

10.       Bylos duomenimis šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įsipareigojo ieškovei pristatyti 500 tonų žieminių rapsų grūdų nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nustatyta kaina už 1 t be PVM 386,50 Eur. Šalių sutarties 6.1 punkto sąlyga numatė, kad „Pardavėjas“, nepateikęs sutarto kiekio rapsų, per nurodytą terminą <...>  privalo sumokėti „Pirkėjui“ 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojant nuo nepristatyto rapsų kiekio vertės. Sutarties 6.3 punkte numatyta, kad „Pirkėjas“ ir „Pardavėjas“ atleidžiami nuo atsakomybės, jei įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių <...>.

11.       Ieškovas nurodė, pateikė grūdų pristatymo išrašą, ir atsakovas neginčija, kad Sutartyje numatytu terminu atsakovas ieškovei pristatė 120,54 t rapsų grūdų.

12.       Atsakovas nurodo, kad sutarties negalėjo įvykdyti visa apimtimi dėl nenugalimos jėgos - smarkaus lietaus ir škvalo. Be to, dalis rapsų įšalo, nors to nelaiko force majeure.

13.       Byloje pateikti atsakovo susirašinėjimai elektroniniu paštu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų vadove I. K., iš kurių nustatyta, kad 2021 m. kovo 16 d. ir vėliau atsakovas pranešė ieškovei, kad pristatyti viso grūdų kiekio negalės, prašė kiekį sumažinti.

14.       Atsakovas, įrodinėdamas aplinkybes dėl nenugalimos jėgos buvimo, pateikė teismui (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad vadovaujantis pateiktais dokumentais (buvo pateiktas H. B. prašymas, Sutarties kopija, H. B. pranešimas dėl sutartinių įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdymo, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini)  Dėl atliktos apklausos rezultatų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojama, jog „2021 m. dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų (birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) rajone fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinio rodiklis - smarkus lietus bei vietomis kilęs škvalas) ūkininko H. B. pasėtų žieminių rapsų derlingumas ženkliai sumažėjo. Situacija laikytina force majeure aplinkybėmis, dėl kurių pardavėjas negali pilnai įvykdyti sutarties įsipareigojimų“.

15.       Force majeure aplinkybėms pagrįsti atsakovas taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje be viso kito nurodoma, kad „Birželio 23 dienos antroje pusėje rytiniuose ir pietiniuose rajonuose naktį daug kur šalyje praslinko trumpos liūtys su perkūnija. Vietomis krito kruša, kilo škvalas, naktį kai kur lijo smarkiai. (duomenys neskelbtini) MS duomenimis birželio 24 d. nuo 0 val. 19 min iki 2 val. 40 min. registruota perkūnija. Nuo 0 val. 24 min. iki 2 val. 49 min. lijo, iškrito 19,7 mm kritulių ir buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis – smarkus lietus, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15 mm ir daugiau kritulių. Škvalas nebuvo fiksuotas, tačiau tai yra lokalus meteorologinis reiškinys, apimantis nedideles teritorijas, todėl ne visi atvejai užregistruojami meteorologijos stočių. Atsižvelgiant į minėtas meteorologines sąlygas, galima daryti prielaidą, kad vietomis (duomenys neskelbtini) galėjo kilti škvalas“.

16.       Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos grūdų augintojų asociacijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini)  Dėl atliktos apklausos rezultatų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių apklausos duomenimis, vidutinis rapsų derlingumas Lietuvoje buvo 3,1 t/ha. Apie pusė narių nurodė, kad susidūrė su sausros rizika.

17.       (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymima, kad ūkininkas H. B. 2021 m. deklaravo žieminių rapsų 151,65 ha. Pagal ūkininko H. B. pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos metorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, galimai dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų 2021 m. žieminių rapsų derlingumas sumažėjo 80 proc (2019-2020m. žieminių rapsų vidutinis derlingumas – 3,945 t/ha, 2021 m. žieminių rapsų vidutinis derlingumas – 0,795 t/ha.

18.       Ieškovas nurodo, kad trumpalaikis, kelių valandų lietus, negali būti laikomas force majeure. 2021 m. birželio 24 d. nuo 0.19 val. iki 2.40 val. buvusi  perkūnija, nuo 0.24 val. nuo 2.49 val. iškritę 19,7 mm krituliai yra smarkaus lietaus apibrėžimas, ne stichinis reiškinys. Nei Lietuvos nei (duomenys neskelbtini) savivaldybės mastu nebuvo paskelbta ekstremali padėtis dėl gamtinių sąlygų. Pagal statistikos departamento duomenis nematyti, kad 2021 metais rapsų derlingumas būtų ženkliai mažesnis nei ankstesniais metais. Ginčo metai nėra niekuo išskirtiniai, neegzistavo jokios sąlygos ypatingos. Atsakovas turėjo ir privalėjo tokį lietų įvertinti.

19.       Iš Oficialiosios statistikos portalo duomenų bazės nustatyta, kad Biržų rajone žieminių rapsų derlingumas 2021 m. buvo 2,83 t/ha, 2020 m. - 3,23 t/ha, 2019 m. - 3,04 t/ha, 2018 m. - 2,10 t/ha, 2019 m. - 3,04 t/ha.

20.       2022 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymose nurodoma, kad visi ūkininkai, išskyrus H. B., su kuriais 2021 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartis dėl rapsų pirkimo, pristatė sutartą kiekį rapsų grūdų arba sumokėjo sutartyje numatytą 30 proc. baudą nuo nepristatyto kiekio. Iš viso 2021 m. buvo sudaryta 247 vnt. sutarčių dėl iš viso 64 201,41 t rapsų pirkimo. 246 vnt. sutarčių buvo tinkamai įvykdytos (pristatyta 61 829,327 t rapsų) arba pagal šias sutartis, neįvykdžius sutartimis sulygtų įsipareigojimų, buvo sumokėtos 30 proc. sutarties kainos dydžio baudos, skaičiuojamos nuo nepristatyto rapsų kiekio. Nepristatytas visas kiekis ir nesumokėta bauda tik pagal 1 sutartį (su H. B., dėl kurios vyksta ginčas teisme). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostoliai dėl Ūkininko H. B. veiksmų nevisiškai įvykdžius sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą algoritmą siekia: 500 t – 120,54 t = 379,46 t Nuostolis = (687,50 – 386,5 eur/t) x 379,46 = 114 217,46 Eur.

21.       Ieškovo pateiktoje (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimato ir tyrimų skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) be viso kito nurodoma, kad „remiantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, (duomenys neskelbtini) MS 2021 m. birželio 20-23 d. buvo registruota kaitra. Kitų stichinių ar katastrofinių meteorologinių reiškinių nebuvo fiksuota. 2017-2020 m. laikotarpiu birželio mėn. kaitra (duomenys neskelbtini) MS, buvo registruota 2019 m. birželio 11-13 d. Birželio 24 d. per mažiau nei 12 val. iškrito 19,7 mm kritulių ir buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis – smarkus lietus (kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15,0-49,9 mm kritulių); šis rodiklis priskiriamas prie pavojingų meteorologinių reiškinių, bet stichinio lietaus kriterijaus nepasiekė. Smarkus lietus, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, 2017-2020 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) MS buvo registruotas: 2018-06-24,2019-06-13,2020-06-07 ir 2020-06-30.

Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) instituto taikymo

22.       Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai nei tie lūkesčiai, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

23.        Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).

24.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje nurodo, kad atsakovas turi atsakyti už sutarties neįvykdymą. Pabrėžia, kad atsakovas yra stambus, didelę patirtį turintis ūkininkas, sudarydamas sutartį, turėjo numatyti įvairias gamtines nepalankias sąlygas, prisiimti gamtos reiškinių riziką. Ieškovės teigimu, ilgalaikis lietus yra dažnas Lietuvos klimatui meteorologinis reiškinys, todėl negali būti laikomas force majeure aplinkybe.

25.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, dėl kurių derlius būna didesnis ar mažesnis. Nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014). Atsižvelgdamas į šį išaiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 (47 punktas) pažymėjo, kad ne bet kokia sausra ar kitokios nepalankios gamtinės sąlygos gali būti vertinamos kaip nenugalima jėga, lemianti sutarties šalies atleidimą nuo sutartinės civilinės atsakomybės. Ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo, gali ir turi numatyti galimas nepalankių gamtinių sąlygų pasekmes būsimam derliui, nes tokios situacijos yra būdingos žemės ūkio veiklai, t. y., sutardamas dėl užauginamos produkcijos kiekio, turi turėti omenyje galimą nuostolį dėl nepalankių gamtinių sąlygų ar prastą derlių ir atitinkamai spręsti dėl parduodamo produkcijos kiekio.

26.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar 2021 m. birželio 24 d. lietus ir galimai kilęs škvalas pripažintinas force majeure aplinkybe, nulėmusia atsakovo negalėjimą įvykdyti savo įsipareigojimų pagal su ieškove sudarytą sutartį, būtina nustatyti, ar atitinkamu laikotarpiu buvo toks lietus, škvalas kurie negalėjo būti prognozuojami sutarčių sudarymo metu, o atsakovas prarado realią galimybę užauginti reikiamą derlių ir jį pateikti pagal sudarytą sutartį, ir jis negalėjo protingai numatyti, jog įvyks tokio pobūdžio stichinis (ekstremalus) gamtos reiškinys.

27.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų (birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) rajone fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinio rodiklis - smarkus lietus bei vietomis kilęs škvalas) ūkininko H. B. pasėtų žieminių rapsų derlingumas ženkliai sumažėjo. Situacija laikytina force majeure aplinkybėmis, dėl kurių pardavėjas negali pilnai įvykdyti sutarties įsipareigojimų“. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką ši pažyma vertintina kaip įrodymai civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015; kt.). Tačiau teismas šį įrodymą vertina susietai kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Minėta pažyma yra surašyta, remiantis atsakovo H. B. pateiktais duomenimis ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pažymoje išimtinai vadovaujamasi ta pačia (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) bei paties H. B. pateiktais duomenimis. Taigi abiejuose dokumentuose, išplaukiančiuose vienam iš kito, yra vadovaujamasi (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma.

28.       Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymų apie hidrometeorologines sąlygas nustatyta, kad 2021 m. birželio 20-23 d. (duomenys neskelbtini) MS buvo registruota kaitra, kitų stichinių ar katastrofinių meteorologinių reiškinių nebuvo fiksuota. Buvo fiksuojamas smarkus lietus, tačiau stichinio lietaus kriterijaus nepasiekė, škvalas nebuvo fiksuotas, kartu pažymint, kad galima daryti prielaidą, kad vietomis (duomenys neskelbtini) rajone galėjo kilti škvalas. Jokių kitų duomenų apie galimą škvalą byloje nėra pateikta. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) rajone ar visoje šalyje būtų paskelbta ekstremali situacija dėl žemės ūkio ar kitiems laukiniams augalams padaryto poveikio dėl meteorologinių ir hidrologinių reiškinių byloje nėra. Iš Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pateiktų duomenų, Oficialiosios statistikos portalo duomenų bazės nustatyta, kad 2021 m. žieminių rapsų derlingumas buvo artimas vidutiniam (2,8-3 t/ha). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų, liudytos I. K. parodymų nustatyta, kad iš 247 sutarčių 246 buvo įvykdytos, arba sumokėtos baudos, nebuvo pateisintų sutarčių nevykdymo dėl force majeure.

29.       Remdamasis nurodytais įrodymais teismas konstatuoja, kad 2021 m. birželio 24 d. mažiau nei 12 valandas truko smarkus lietus, (iškrito 19,7 mm kritulių). Šis lietus nėra ta aplinkybė, kurios atsakovas, būdamas ūkininku ir užsiimantis grūdų auginimu bei pardavimu, būtų negalėjęs protingai numatyti ir prisiimti tokios aplinkybės atsiradimo rizikos.  Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimato ir tyrimų skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2021 m. stichinių ar katastrofinių meteorologinių reiškinių nebuvo fiksuota, buvo fiksuotas smarkus lietus. Smarkus lietus, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, 2017-2020 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) MS buvo registruotas: 2018-06-24,2019-06-13,2020-06-07 ir 2020-06-30.

30.       Šių nurodytų duomenų pagrindu teismas sprendžia, jog šio lietaus negalima laikyti Lietuvos lietingam klimatui nebūdinga, ekstremalia situacija, kas lemtų atsakovo negalėjimą įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį su ieškove. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, Lietuvoje kiekvienais metais (nuo 2017 m.) birželio mėnesį yra fiksuojamas smarkus lietus ((duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimato ir tyrimų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokio pobūdžio smarkų lietų pripažįstant force majeure susidarytų situacija, kai ūkininkus kiekvienais metais būtų galima atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kas iškreiptų verslo ir sutarčių praktiką bei stabilumą.

31.       Byloje nėra pateikta duomenų apie H. B. laukuose kilusį škvalą ir dėl jo sunaikintą derlių. (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad galima daryti prielaidą, kad vietomis (duomenys neskelbtini) galėjo kilti škvalas. Jokių kitų įrodymų apie škvalo kilimą atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas byloje teikė išrašus iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, iš kurių galima nustatyta, kad beveik 77 ha nustatytas žalos dydis dalyje ploto yra 35 proc. Atsakovas nurodė, kad draudimo bendrovė jam sumokėjo 43000 Eur dėl škvalo padarinių. Tačiau byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių draudimo išmokos buvo sumokėtos, nėra pateikta draudimo sutarties sąlygų, laukų vertinimo dokumentų ir panašiai. Teismas pripažįsta, kad atsakovo ir draudimo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis susaisto tik jos šalis, ir šioje byloje ja negalima remtis vertinant dėl  force majeure aplinkybių.

32.       Būdamas profesionaliu ūkininku ir užsiimdamas žemes ūkio produkcijos auginimo verslu, atsakovas galėjo numatyti, kad orų sąlygos Lietuvos klimatinėje zonoje beveik visada yra nepastovios ir permainingos, Lietuvos klimatinėje zonoje dažnai būna tiek sausros, tiek liūtys. Be to, išankstinis derliaus pardavimas visuomet susijęs su derliaus neužauginimo ir nepristatymo rizika.

33.       Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas Sutartį su ieškove sudarė anksti, lyginant su esančia sutarčių dėl būsimo derliaus sudarymo praktika. Tokią aplinkybę patvirtino ir Pardavimų vadovė I. K., tiek pats atsakovas H. B.. H. B. nurodė, kad sutartis buvo sudaryta tikintis 5 t/ha derliaus. Toks derlingumas, teismo vertinimu, atsižvelgiant į statistinį žieminių rasų derlingumą Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) rajone, yra ženkliai didesnis nei vidutinis. Pats atsakovas pripažino, kad galbūt ir per daug rizikavo. Liudytoja I. K. teisme parodė, kad prieš sudarant sutartį, H. B. norėjo sudaryti sutartį dėl 250 t - 300 t grūdų, tačiau paaiškinus, kad kuo didesnis pristatomas kiekis, tuo didesnė supirkimo kaina, pasiryžo pasirašyti sutartį dėl 500 t grūdų. Taigi net esant normalioms (ar artimoms normalioms) gamtinėms sąlygoms, H. B. būtų sunkiai objektyviai galėjęs išauginti tokį rapsų kiekį ((duomenys neskelbtini) Biržų rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymima, kad 2019-2020 m. žieminių rapsų vidutinis derlingumas – 3,945 t/ha). Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepakankamai įvertino galimybes pagal pasėtų žieminių rapsų kiekį (ieškovei nurodė 100 ha, deklaracijoje – apie 150 ha), prognozuojamą derlingumą dėl grūdų kiekio, kurį būtų pajėgus pristatyti, taigi prisiėmė didelę riziką dėl galimo sutarties neįvykdymo. Kaip minėta, sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, dėl kurių derlius būna didesnis ar mažesnis. Todėl ūkininkas gali (turi) numatyti, kad tam tikros netinkamos derliui augti ir bręsti sąlygos gali kilti.

34.       Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad atsakovas byloje neįrodė, jog 2021 m. klimato sąlygos buvo itin nepalankios, ekstremalios, lėmusios didelės dalies atsakovo derliaus sunykimą. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos visos nenugalimos jėgos institutui taikyti reikalingos sąlygos, kurios būtų pagrindas atleisti ieškovą nuo sutartinės civilinės atsakomybės pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, 6.253 straipsnio 1, 2 dalis.

35.       Taigi, pripažintina, kad atsakovas padarė sutartinės prievolės pažeidimą ir atsakovui gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnis). Tokiu atveju, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6. 248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovas įstatymu įtvirtintos kaltės prezumpcijos nepaneigė ir tokios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis).

Dėl baudos

36.       Atsakovas atsiliepime reiškia alternatyvų prašymą – sumažinti netesybas iki 3800 Eur.

37.       CK 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiškai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakovu Sutartyje susitarė, kad - atsakovui laiku nepristačius rapsų grūdų, numatoma bauda 30 proc. nuo nepristatytos rapsų grūdų kiekio vertės. Iš byloje pateiktų ieškovės ir atsakovo susirašinėjimų, pretenzijų, paaiškinimų, nustatyta, kad tam tikrą laiką šalys bandė rasti taikų ginčo sprendimą, buvo siūlomi įvairūs taikos sutarties variantai. Nepavykus susitarti taikiai, ieškovė prašo priteisti visą pagal Sutartį numatytą baudą, kas sudaro 38200,89 Eur.

38.       Šiuo atveju ieškovė nurodė baudos paskaičiavimo mechanizmą, pateikė pažymą, pagrindžiančią, kad dėl nepristatyto grūdų kiekio patyrė ženkliai didesnius nuostolius nei prašoma priteisti bauda ((duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma). Tuo tarpu atsakovas nenurodė, kuo remiantis prašo netesybas sumažinti iki 3800 Eur, savo skaičiavimų nepateikė.

39.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

40.       Remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

41.       Kasacinis teismas nuosekliai plėtodamas praktiką netesybų klausimu yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

42.       Taigi vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017 25 punktą).

43.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

44.       Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

45.       Pažymėtina, kad Sutartyje aiškiai reglamentuotas netesybų apskaičiavimas, todėl atsakovas, neįvykdęs sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, galėjo pagrįstai tikėtis kilsiančios civilinės atsakomybės. Teismas, įvertinęs paskaičiavimą, neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog netesybos apskaičiuotos neteisingai. Teismas, taip pat atsižvelgia į tai, kad abi šalys yra verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, netesybos sulygtos sutartimi ir jos mažesnės už patirtus realius nuostolius.

46.       Taigi atsakovas H. B. byloje neįrodinėjo, kokius nepriimtinus ir sunkius padarinius jam sukeltų baudos sumokėjimas, o tai, kad atsakovui dėl blogų meteorologinių sąlygų, kurias jis galėjo ir turėjo numatyti, užaugo mažesnis nei tikėtasi derlius, nelaikytina pakankamu pagrindu mažinti sutartyje numatytą baudos dydį.

47.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

49.       Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 798 Eur žyminis mokestis ir 5000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas H. B. patyrė 1300 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Ieškinio reikalavimus patenkinus visa apimtimi, yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš atsakovo ieškovei 798 Eur žyminio mokesčio ir 5000 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50.       Teismas nagrinėjamoje byloje patyrė 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo H. B. valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38200,89 Eur (trisdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų 89 centų) baudą  ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 procentų  dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 798 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) teisinės pagalbos išlaidas, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.

Teisėja                                                Edita Masiukienė