Administracinė byla Nr. I1-6889-423/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01204-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;
55.1.1
(S) 
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 8 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos įstaiga), 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 21-22).
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad 2021-04-23 Marijampolės PN Kybartų sektoriuje buvo sulaikytas pareigūnų ir nuvestas pasitikrinti apsvaigimo. Greito tyrimo priemonės pagalba pareiškėjo šlapime rasta psichotropinių medžiagų. Su testo rezultatais pareiškėjas nesutiko, nes jokių narkotinių medžiagų nevartojo. Akcentavo, kad prašė Marijampolės PN pareigūnų atlikti testą pakartotinai, užfiksuoti greitojo testo priemonės galiojimo laiką, taip pat išsiųsti šlapimo mėginį papildomai ekspertizei, tačiau jam buvo paaiškinta, kad už mėginio transportavimą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo mėginio paėmimo turės susimokėti 86 Eur. Tuo metu reikalingos pinigų sumos pareiškėjas savo sąskaitoje neturėjo, dėl finansinių sunkumų artimieji padėti taip pat negalėjo, skolintis iš kitų nuteistųjų įstaigoje yra draudžiama, todėl pareiškėjas paprašė paimti pinigus iš jo neliečiamos sąskaitos. Pareigūnai neleido disponuoti neliečiamos sąskaitos lėšomis, todėl mėginys nebuvo išsiųstas, pareiškėjas negalėjo apsiginti bei įrodyti, kad testo rezultatai buvo klaidingi. Pažymėjo, kad dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neišsiunčiant pareiškėjo mėginio pakartotiniams tyrimams, pareiškėjui sutriko miegas, asmuo tapo irzlus, prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis, jautėsi diskriminuojamas. Visus šiuos išgyvenimus vertina kaip jam padarytą neturtinę žalą ir prašo ją atlyginti.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 30-34) nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigoms pareigos, pakartotinai tikrinti nuteistąjį, kurio rezultatas buvo teigiamas. Teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą savo lėšomis, dėl mėginio paėmimo kreipiantis į įstaigos administraciją ne vėliau kaip per valandą po atlikto tikrinimo. Pareiškėjas 2021-04-23 pateikė prašymą dėl tarpininkavimo išsiunčiant ištyrimui tiriamąją medžiagą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją, kuriame nurodyta, kad tyrimo kaina 84,40 Eur. Pareiškėjo asmeninių pinigų likutis 2021-04-26 bei 2021-04-27 buvo 8,09 eurų. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nuteistieji neturi teisės naudoti savo neliečiamosiose asmeninėse sąskaitose esančių lėšų, tik ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Nurodė, jog pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN direktorių, kad iš neliečiamos asmeninės sąskaitos esančių pinigų būtų pervesta už tiriamosios medžiagos ištyrimą. Marijampolės PN atliko visus teisėtus veiksmus, tarpininkavo dėl mėginio siuntimo į toksikologijos centrą, tačiau ne dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o dėl to, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje nebuvo pakankamo pinigų likučio, pareiškėjo tiriamoji medžiaga nebuvo išsiųsta. Akcentavo, kad pareiškėjas yra specifinio teisinio statuso asmuo, kuriam taikomi tam tikri laisvių suvaržymai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės dalis. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 3500 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai atsakovės atstovo neįvykdytos pareigos, pareiškėjui nesutikus su tyrimo rezultatais, išsiųsti tiriamosios medžiagos mėginį į laboratoriją, atlyginimo priteisimo.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nesutiko su greitosios tyrimo priemonės rezultatais, prašė, kad tyrimas būtų siunčiamas į laboratoriją, tačiau sąskaitoje reikiamos sumos sumokėti už tyrimą neturėjo. Pareiškėjo vertinimu, pareiškėjui nesutikus su testo rezultatais, jam net ir nesumokėjus už tyrimą, atsakovės atstovas privalėjo išsiųsti mėginį į toksikologijos laboratoriją, tačiau to nepadarė. Dėl to, kad mėginys nebuvo išsiųstas, pareiškėjas prarado galimybę apsiginti ir įrodyti, jog greitojo testo rezultatai buvo klaidingi.
Iš bylos duomenų matyti, kad Marijampolės PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistai 2021-04-23 surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodyta, jog vykdydami jiems pavestas funkcijas, t. y., tikrindami kaip nuteistieji laikosi pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir administracijos nustatytų elgesio taisyklių, kambaryje, apie 17.00 val., pastebėjo nuteistąjį A. P., kuris pagal standartinius išorinius fiziologinius apsvaigimo požymius atrodė kaip asmuo, galimai vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas. Nuteistasis nerišliai kalbėjo, elgėsi neadekvačiai, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Dėl to nuteistasis buvo sulaikytas ir pristatytas į 129 kabinetą apsvaigimui nustatyti. Atlikus tyrimą greito tyrimo priemone nustatyta, kad nuteistasis vartojo ABP (PINACA) (b. l. 40-41). Iš suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akto Nr. 8.42/229 (b. l. 42) ir pareiškėjo rašytinio pasiaiškinimo (b. l. 45) matyti, kad pareiškėjas su greitojo tyrimo priemonės (testo) rezultatais susipažino ir nesutiko (b. l. 42).
Nesutikdamas su testo rezultatais, pareiškėjas 2021-04-23 pateikė Marijampolės PN direktoriui prašymą Nr. B2-187 dėl tarpininkavimo išsiunčiant tiriamąją medžiagą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas nesutinka su 2021-04-23 atlikto tyrimo rezultatais ir prašo tarpininkauti padedant išsiųsti tiriamąją medžiagą ištyrimui Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje ar tiriamoje medžiagoje yra tikrinimo metu nustatytų medžiagų – ABP (PINACA). Su tiriamąja medžiaga prašė išsiųsti ir dokumentą patvirtinantį, kad atlyginimas už tiriamos medžiagos ištyrimą sumokėtas. Įsipareigojo už tiriamosios medžiagos transportavimą į Toksikologijos laboratoriją sumokėti pats, patvirtinantį dokumentą pateikti iki 2021-04-26. Prašyme pažymėta, kad medžiagos ištyrimo kaina Toksikologijos laboratorijoje – 84,40 Eur. Taip pat yra įrašai, jog 2021-04-26 ir 2021-04-27 pareiškėjo asmeninių pinigų likutis yra 8,09 Eur (b. l. 44).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnyje kriminalizuojamas narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo.
Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-02-02 įsakymu Nr. V-42, 6 punkte, nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Aprašo 11 punkte nustatyta, jog tikrintojas, patikrinęs asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu) ir nustatęs, kad asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nesutinka su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pasiūlo asmeniui (esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigose) pageidaujant, už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija (11 punkto 1 papunktis). 17 punkte numatyta, kad tiriamąją medžiagą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jos paėmimo į toksikologijos laboratoriją pristato laisvės atėmimo vietų įstaiga arba transportavimo paslaugas teikianti įmonė suimtojo (nuteistojo) lėšomis, surandant transportavimo paslaugas teikiančią įmonę tarpininkauja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 (redakcija galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2022-04-30), 21 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos ištyrimą jų lėšomis, dėl mėginio paėmimo kreipiantis į įstaigos administraciją ne vėliau kaip per vieną valandą po atlikto tikrinimo. Kartu pažymėtina, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigoms pareigos, pakartotinai tikrinti nuteistąjį, kurio rezultatas buvo teigiamas, taip pat pareigos išsiųsti nuteistųjų tiriamąją medžiagą Valstybinei teismo medicinos tarnybai pataisos įstaigos lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo pagrindu neteisėtų Marijampolės PN veiksmų (neveikimo) nenustatyta.
Pareiškėjas teigė, kad prašė pinigų sumą, reikalingą mėginio išsiuntimui į laboratoriją, paimti iš jo neliečiamos sąskaitos, tačiau pareigūnai neleido disponuoti neliečiamos sąskaitos lėšomis.
BVK 132 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2021-12-31) nustatyta, kad iš bendros darbo užmokesčio sumos, išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu.
Duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs prašymus Marijampolės PN direktoriui dėl pinigų iš neliečiamos asmeninės sąskaitos pervedimo už tiriamosios medžiagos ištyrimą, nepateikė, skunde taip pat tiksliai nenurodė, kada kreipėsi į administraciją. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į pataisos įstaigos direktorių nesikreipė (b. l. 32), todėl pareiškėjo argumentai dėl pinigų nepervedimo iš nuteistojo neliečiamosios asmeninės sąskaitos dalies nenagrinėtini.
Kaip jau buvo minėta, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Urbonienė