Civilinė byla Nr. 2A-217-798/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00137-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.3.6.4.6;3.3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės antstolės L. U. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės antstolės L. U. N. ieškinį atsakovui Antstolių garbės teismui dėl Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė antstolė L. U. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą, kuriuo skirta ieškovei drausminė nuobauda – papeikimas.
2. Ieškovė nurodė, kad Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu (toliau – ir ginčijamas sprendimas) konstatuoti formalūs antstolės veiklos trūkumai nepagrįstai įvertinti kaip piktnaudžiavimas antstolei suteiktais įgaliojimais ir procesinėmis teisėmis bei skundo nagrinėjimo ir vykdomosios bylos vilkinimas. Antstolė nepiktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais ir procesinėmis teisėmis bei nevilkina skundų nagrinėjimo. Vykdymo proceso šalies (pareiškėjos) skundai buvo išnagrinėti per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą 5 dienų terminą ir išsiųsti vadovaujantis CPK 604, 605 straipsniais. Taip pat antstolė tinkamai taikė skundo trūkumų šalinimo institutą, nes skundas turi atitikti keliamus reikalavimus bei pagrįstai atsisakė nagrinėti skolininkės skundą, nes buvo praleistas naikinamasis terminas skundui paduoti. Priimdama sprendimus ieškovė vadovaujasi teisės principais, teisės aktais, teismų formuojama praktika. Antstolių garbės teismo sprendime nurodyti teisės aktų pažeidimai yra neaiškūs, nemotyvuoti ir abstraktūs. Iš ginčijamo sprendimo neaišku, kodėl antstolės elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vadovautis antstolių veiklos teisėtumo principu, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių profesinės etikos kodekso 7, 8, 10, 11 punktuose įtvirtintų reikalavimų, susijusių su nepiktnaudžiavimu, pagarba įstatymui ir žmogaus teisėms, pagarbiu elgesiu bei bendradarbiavimu. Ieškovė akcentavo, kad antstolio priimti patvarkymai dėl vykdymo procese pateiktų skundų yra procesiniai veiksmai, kuriuos vertinti gali tik teismas. Antstolių rūmų prezidiumas ir Antstolių garbės teismas negalėjo vertinti antstolės atliktų procesinių veiksmų. Ieškovės veiksmai, susiję su skundų trūkumų nustatymu, neturėtų būti pripažįstami netinkamais ar laikomi neteisėtais ir dėl to neturėtų būti keliama drausmės byla.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad antstoliui pateikiamas procesinis dokumentas – skundas – turi atitikti CPK įtvirtintus bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus ir antstolė turi teisę naudotis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog ne visi nustatyti tam tikro procesinio dokumento trūkumai yra kliūtis antstolei priimti skundą bei jį išnagrinėti. Tik esminiai procesinio dokumento trūkumai, kurių nepašalinus antstolė negalėtų išnagrinėti vykdymo proceso dalyvio pateikto skundo, būtų pagrindas antstolei taikyti procesinio dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Formalių trūkumų nurodymas ir reikalavimas juos pašalinti nepagrįstai užvilkintų skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimą, kuris turi būti išnagrinėtas kuo operatyviau (CPK 510 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnis). Taigi antstolis turi teisę taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą, tačiau šis turi būti taikomas protingai, kiekvienu atveju konkrečiai ir išsamiai įvertinus skundo trūkumus bei jų šalinimo būtinumą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1236-777/2014).
5. Teismo vertinimu, ginčijamu sprendimu teisingai pažymėta, jog antstolis turėtų imtis priemonių tam, kad vykdymo procese kylantys klausimai būtų sprendžiami protingai vertinant situacijos esmę, o ne teikiant prioritetą formalumams. Vykdomosios bylos aplinkybių ir skolininko (ar išieškotojo) pateikiamų dokumentų formalus vertinimas, nesivadovaujant bendraisiais teisės principais, neatitinka vykdymo proceso tikslų, pažeidžia vykdymo proceso šalių interesus. Formalių trūkumų nurodymas ir reikalavimas juos pašalinti tik nepagrįstai užvilkina skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju antstolė įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus du kartus: 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu pareiškėja įpareigota nurodyti tinkamą išieškotoją ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu pareiškėja įpareigota aiškiai suformuluoti skundo reikalavimą – nurodyti konkretų CPK 629 straipsnyje įtvirtintą vykdomosios bylos nutraukimo pagrindą. Pareiškėjai pašalinus trūkumus, antstolė atsisakė priimti skundą kaip pateiktą praleidus 90 dienų naikinamąjį terminą skundui pateikti. Tokie antstolės veiksmai užkirto kelią operatyviam proceso šalių teisių gynimui, antstolė neparodė pagarbos vykdymo proceso dalyviams, dėl to skolininkė galėjo patirti papildomų išlaidų už advokato pagalbą, rengiant procesinius dokumentus. Vadovaudamasi antstolių veiklos principais, Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimais, antstolė, gavusi pirminį pareiškėjos skundą, ne tik privalėjo vertinti visus skundo trūkumus ir juos nurodyti viename motyvuotame patvarkyme, bet ir spręsti, ar skundas paduotas nepraleidus skundo padavimo terminų. Tokie antstolės veiksmai padėtų išvengti vykdymo proceso vilkinimo, užtikrintų efektyvų šalių teisių ir teisėtų interesų gynimą. Be to, nagrinėjamu atveju antstolės įvardyti trūkumai dėl netinkamo išieškotojo laikytini iš esmės formaliais, kurie nebūtų užkirtę kelio antstolei spręsti pareiškėjos skundo reikalavimo.
6. Teismas atmetė nepagrįstus antstolės argumentus, kad vykdymo procese priimti patvarkymai yra procesiniai veiksmai, kuriuos gali vertinti tik teismas. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad antstolės procesinių veiksmų teisėtumas nevertintas, nepasisakyta dėl skundų esmės. Antstolių garbės teismas vertino, ar antstolė vadovavosi antstolių veiklos principais, efektyviai vykdė jai pavestas funkcijas.
7. Išanalizavęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas padarė išvadą, kad Antstolių garbės teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolės elgesys neatitiko Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo sąžiningai atlikti profesines pareigas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, Antstolių profesinės etikos kodekso 7, 8, 10, 11 punktuose įtvirtintų reikalavimų, susijusių su nepiktnaudžiavimu, pagarba įstatymui ir žmogaus teisėms, pagarbiu elgesiu ir bendradarbiavimu, ir turėjo teisę taikyti antstolei drausminę atsakomybę (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad antstolė turi dar vieną galiojančią drausminę nuobaudą – pastabą bei sprendė, jog Antstolių garbės teismas, skirdamas ieškovei papeikimą, parinko adekvačią drausminę nuobaudą. Dėl to ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniame skunde ieškovė antstolė L. U. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. teisės aktai imperatyviai nustato, kad Lietuvos antstolių rūmai vertina antstolių veiklą tiek, kiek nesusiję su procesiniais veiksmais bei nustato pažeidimus savo kompetencijos ribose. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Apeliantės vertinimu, Lietuvos antstolių rūmams buvo apskųsti antstolės procesiniai veiksmai. Antstolės procesinių veiksmų, susijusių su patvarkymų priėmimu dėl vykdymo šalies skundų, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas priklauso bendrosios kompetencijos teismui, todėl Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas ir Antstolių garbės teismas negalėjo (neturėjo kompetencijos) nustatyti pažeidimų (CPK 594 straipsnio 1 dalis, Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalys) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-2014/2008; 2016 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-209-552/2016). Jeigu antstolių procesinę veiklą vertintų bendrosios kompetencijos teismas ir Lietuvos antstolių rūmai, už tą patį pažeidimą būtų taikoma dviguba teisinė atsakomybė (dvigubas nubaudimas), o tai pažeistų non bis in idem (už vieną nusikaltimą negalima dukart bausti) principą.
8.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog atsakovė vertino ne antstolės veiksmus, o, ar antstolė vadovavosi antstolių veiklos principais, efektyviai vykdė jai pavestas funkcijas. Skundžiamo teismo sprendimo 12 punkte neteisingai nurodyta, kad antstolės veiksmai užkirto kelią operatyviam proceso šalių teisių gynimui, antstolė neparodė pagarbos vykdymo proceso dalyviams, dėl to skolininkė galėjo patirti papildomų išlaidų už advokato pagalbą, rengiant procesinius dokumentus. Vykdymo proceso šalies skundai buvo išnagrinėti per CPK 510 straipsnio 3 dalies nustatytą 5 dienų terminą ir išsiųsti vadovaujantis CPK 604, 605 straipsniais. Taigi, antstolė tinkamai taikė skundo trūkumų šalinimo institutą bei pagrįstai atsisakė skundą nagrinėti, nes buvo praleistas naikinamasis terminas skundui paduoti. Vykdymo šalies patirtos papildomos išlaidos už advokato pagalbą negali būti traktuojamos kaip antstolės kaltė. Šiuo atveju pareiškėją atstovavo advokatas, kuris privalėjo tinkamai surašyti skundą ir aiškiai suformuluoti reikalavimus, taip pat atsižvelgti į procesinius terminus ir, jeigu jie praleisti prašyti juos atnaujinti bei skundą pateikti tinkamai institucijai.
8.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad apeliantė trūkumų šalinimo klausimą ir skundo padavimo termino klausimą turėjo spręsti vienu motyvuotu patvarkymu, nes 2017 m. rugpjūčio 30 d. (trečiame) patikslintame skunde pareiškėjos atstovas aiškiai nurodė teisės normas ir suformulavo skundo reikalavimus. 2017 m. liepos 28 d. skunde nenurodyta tinkama šalis (išieškotojas), o 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslintame skunde nurodytas CPK 629 straipsnis. Akcentuoja, jog CPK 629 straipsnį sudaro 3 dalys ir 10 punktų, todėl nebuvo aišku, kuriuo pagrindu grindžiamas skundas. 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintas skundas atitiko skundui keliamus reikalavimus. Taigi 2017 m. liepos 28 d. skundas ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslintas skundas neatitiko reikalavimų, dėl to, vadovaudamasi Sprendimų instrukcijos 29 punktu, CPK 110–115 straipsniais ir teismų praktika, antstolė grąžino skundus trūkumams pašalinti. Šie procesiniai veiksmai negali būti vertinami kaip vykdymo proceso vilkinimas.
8.4. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog trūkumai dėl netinamo išieškotojo laikytini formaliais, kurie nebūtų užkirtę kelio spręsti pareiškėjos skundo reikalavimo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punkte įtvirtinta, jog skunde turi būti nurodytos vykdomosios bylos šalys. Skolininkė žinojo kas yra išieškotojas, todėl privalėjo nurodyti. Kita vertus, formalūs trūkumai nėra pagrindas pripažinti antstolių veiksmu neteisėtais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-370/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017). Taigi vien už tai, jog antstolė nustatė skundo trūkumus pašalinti, kad nurodyti tinkamą išieškotoją (formalūs trūkumai) nėra pagrįstas pagrindas iškelti drausmės bylą ir už tai skirti nuobaudą.
8.5. Apeliantė nesutinka su skundžiamojo sprendimo motyvais, jog antstolės elgesys neatitiko Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo sąžiningai atlikti profesines pareigas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (skundžiamo sprendimo 14 punktas). Taip pat iš skundžiamo sprendimo motyvų apeliantei neaišku kaip ir kokiu būdu jos elgesys neatitinka Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimo ir kodėl apeliantės elgesys neatitiko Antstolių profesinės etikos kodekso 8 ir 10 ir 11 punktų. Teigia, jog nepažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi nustatytų reikalavimų, savo profesines pareigas atlieka sąžiningai; taikė skundo trūkumų šalinimo institutą, priėmė patvarkymus, atsakė į skolininkės raštus, t. y. vykdomojo proceso eigos nevilkino.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismas prašo skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
9.1. Antstolių garbės teismas nevertino antstolės procesinių veiksmų ir, ar antstolė tinkamai taikė naikinamąjį terminą ir / arba tinkamai atliko kitus procesinius veiksmus. Drausmės bylos nagrinėjimo metu buvo įvertinta, ar apeliantė efektyviai vykdė jai pavestas funkcijas bei ėmėsi teisėtų priemonių skolininkės interesams apsaugoti ir padėjo ginti šalių teises bei įstatymų saugomus interesus. Atsakovės nuomone, apeliantė formaliais pagrindais (nustatydama trūkumus pašalinti) vilkino skolininkės pateiktų skundų nagrinėjimą, nepasisakė dėl skundų esmės.
9.2. Antstolių profesinės etikos kodekso 7 punktu įtvirtintas nepiktnaudžiavimo principas, kuris reiškia, kad antstolis savo veikloje naudojasi jam suteiktomis teisėmis ir pareigomis neviršydamas teisės aktų suteiktų įgaliojimų. Taigi, antstoliai turi teisę naudotis skundų trūkumų šalinimo institutu, tačiau šia teise turi naudotis pagrįstai ir teisėtai. Antstolių profesinės etikos kodekso 8 ir 10 punktais įtvirtinti pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms bei pagarbos principai. Šiuo atveju apeliantė savo veiksmais užkirto kelią operatyviam proceso šalių teisių gynimui, neparodė pagarbos skolininkei. Taip pat antstolė netinkamai bendradarbiavo su skolininke (pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 11 punktą). Skundų nagrinėjimo terminų Antstolių garbės teismas nevertino, o atsižvelgė į aplinkybių visumą. Skiriant apeliantei nuobaudą buvo atsižvelgta ir į turimą galiojančią nuobaudą – pastabą už kitą padarytą pažeidimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl nagrinėjamos bylos ribų
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Dėl faktinių aplinkybių
11. Antstolė L. U. N. 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0050/16/00243 priėmė vykdyti išieškotojos AB DNB bankas (dabar Luminor bankas) pateiktą Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-94-920/2013 dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės Ž. K.. Skolininkės atstovas advokatas L. M. pateikė antstolei 2017 m. birželio 22 d. prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243 ir grąžinti skolininkei nepagrįstai išieškotas lėšas. Antstolė 2017 m. birželio 29 patvarkymu vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243 sustabdė, atšaukė 2016 m. birželio 7 d. patvarkymus bei įpareigojo išieškotoją sugrąžinti iš skolininkės išieškotas ir jam pervestas lėšas. Antstolė 2017 m. liepos 17 d. patvarkymu panaikino 2017 m. birželio 29 d. patvarkymą. Skolininkės advokatas pateikė 2017 m. liepos 28 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kurį antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu atsisakė priimti dėl nenurodytos tinkamos šalies (išieškotojo) bei nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Skolininkės advokatas pateikė antstolei 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslintą skundą, kuriame nurodė tinkamą išieškotoją bei prašė panaikinti antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymą ir vadovaujantis CPK 629 straipsniu nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu šį patikslintą skundą atsisakė priimti, nes skolininkė nesuformulavo aiškių skundo reikalavimų bei nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Skolininkės advokatas pateikė antstolei 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymą, nutraukti vykdomąją bylą ir grąžinti Ž. K. iš jos neteisėtai išieškotas lėšas, remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir CPK 629 straipsnio 3 dalimi. Antstolė 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu šį patikslintą skundą grąžino jį padavusiam asmeniui, nes skundas buvo paduotas praleidus 20 dienų terminą skundui paduoti ir naikinamąjį 90 dienų terminą.
12. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Ž. K. 2017 m. spalio 23 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl antstolės priimtų patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0050/16/00243 pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo (CPK 510, 512 straipsniai, 643 straipsnio 5, 6 punktai). Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-28057-924/2017 pareiškėjos Ž. K. skundą dėl antstolės L. U. N. veiksmų tenkino – panaikino antstolės 2017 m. rugsėjo 6 d. ir 2017 m. spalio 3 d. patvarkymus, kuriais buvo atsisakyta priimti pareiškėjos Ž. K. 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą dėl antstolės veiksmų, bei 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą priėmė; panaikino antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymą „Dėl 2017 m. birželio 22 d. prašymo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243 ir grąžinti išieškotas lėšas“; vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243 nutraukė; įpareigojo antstolę L. U. N. išspręsti pareiškėjos Ž. K. (skolininkės) prašymą dėl vykdymo proceso metu vykdomojoje byloje Nr. 0050/16/00243 išieškotų iš skolininkės piniginių lėšų jai grąžinimo. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-561-638/2018 Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį paliko nepakeistą.
13. Taip pat pareiškėja Ž. K. kreipėsi ir į Lietuvos antstolių rūmus su 2017 m. spalio 23 d. prašymu dėl antstolės veiksmų (antstolė formaliai nagrinėjo pareiškėjos pateiktus skundus ir prašymus, nurodant tariamus trūkumus ir nurodė tariamai praleistus terminus) įvertinimo. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, susipažinęs su pareiškėjos prašymu, antstolės pateiktu paaiškinimu bei kitais dokumentais, priėmė 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 407 dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei L. U. N.. Antstolių garbės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu drausmės byloje Nr. 133/17 skyrė antstolei L. U. N. veiksmus – drausminę nuobaudą – papeikimą (Antstolių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 15 straipsnio 2 punktas). Antstolė L. U. N., nesutikdama su Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 18 sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu dėl jo panaikinimo (Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).
Dėl Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo teisės iškelti antstoliui drausmės bylą
14. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka reglamentuojama Antstolių įstatyme, taip pat Antstolių garbės teismo veiklos nuostatuose ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 „Dėl antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2009 m. balandžio 24 d.).
15. Antstolių įstatymo 13 straipsniu reglamentuojama antstolio, antstolio padėjėjo drausmės bylos procedūra. Už šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 6 dalis).
16. Taisyklių 3 dalyje nurodyta, kad drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti iškelta už Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Antstolių profesinės etikos kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, kitų teisės aktų, reguliuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus, arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyvių procesinės teisės normų pažeidimai. Taisyklių 5 dalyje nustatyta, jog Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą iškelia priimdamas nutarimą dėl drausmės bylos iškėlimo.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Ž. K. kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus su 2017 m. spalio 23 d. prašymu, kuriame nurodė, jog antstolė formaliai nagrinėjo pateiktus prašymus ir skundus (nurodė tariamus trūkumus ir tariamai praleistus terminus). Asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai ar Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija paprastai nenagrinėja asmenų prašymų ir skundų, kurie nebuvo nagrinėti Lietuvos antstolių rūmuose (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 6 dalis). Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas yra Lietuvos antstolių rūmų valdymo organas (Antstolių įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, atlikdamas Lietuvos antstolių rūmams priskirtas funkcijas: tikrina antstolių darbo organizavimą, teikia pasiūlymus antstolių susirinkimui antstolių veiklos klausimais, apdraudžia antstolių civilinę atsakomybę, organizuoja kursus ir seminarus antstolių kvalifikacijai kelti, gali reikalauti iš antstolių informacijos, reikalingos Lietuvos antstolių rūmų funkcijoms atlikti ir atlieka kitas Lietuvos antstolių rūmų įstatuose bei Prezidiumo darbo reglamente nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 1–6 punktai). Pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalį iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.
18. Taigi pareiškėjos prašymas išnagrinėti apeliantės veiklą buvo pateiktas Lietuvos antstolių rūmams, o Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, kaip kompetentingo subjektas, priėmė nutarimą dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei L. U. N. (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 6 dalis, Taisyklių 5 dalis), t. y. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, susipažinęs su pareiškėjos prašymu, antstolės pateiktu paaiškinimu ir kitais dokumentais, sprendė, kad apeliantė galimai piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais ir procesinėmis teisėmis, vilkina skundo nagrinėjimą, nesilaiko protingumo principo, o remiasi vien tik formaliais reikalavimais, delsia spręsti pareiškėjos teises įtakojančius vykdymo proceso klausimus (Taisyklių 6 dalis). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisingumo ministro ar Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo sprendimai iškelti antstoliui drausmės bylą savaime nepažeidžia suinteresuotų subjektų įstatymais saugomų ir garantuojamų teisių ar interesų, o galiojančių teisės aktų taikymas, kai nutarimas ar įsakymas iškelti antstoliui drausmės bylą neskundžiamas, nepažeidžia antstolių, kuriems iškeliama drausmės byla, teisių ir nepaneigia konstitucinės teisės į teisminę gynybą, nes savo teises antstolis gali efektyviai apginti pasinaudodamas teise skųsti Antstolių garbės teismo sprendimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-47/2013; 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-132/2013; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-552/2014). Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nurodytos aplinkybės, galimai sudarančios pagrindą drausminės atsakomybės taikymui antstoliui, iš esmės yra išnagrinėjamos Antstolių garbės teisme. Todėl apeliantės teiginys, kad Antstolių įstatymas nenustato besąlyginės Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pareigos iškelti antstoliui drausmės bylą vien tik prašymo pagrindu yra nepagrįstas.
19. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr.e2YT-28057-924/2017 konstatuoti antstolės vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai – pareiškėja antstolės nustatytu terminu pašalino 2017 m. liepos 28 d. skundo ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslinto skundo trūkumus, todėl antstolė turėjo laikytis CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytos skundų nagrinėjimo tvarkos, tačiau antstolė nepagrįstai atsisakė priimti 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą dėl to, kad buvo praleistas CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis terminas skundui paduoti.
Dėl antstolės veiksmų
20. Apeliantė teigia, kad priimdama patvarkymus vėl vykdomojo proceso šalies skundų atliko procesinius veiksmus, kurių vertinimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėja pateiktame prašyme skundė būtent antstolės veiksmus, kurie laikytini antstolio procesine veikla, todėl Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas ir Antstolių garbės teismas negalėjo jų vertinti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog antstolės procesiniai veiksmai nebuvo vertinti, o vertinta, ar: antstolė jai pavestas funkcijas vykdė efektyviai; ėmėsi teisėtų priemonių apsaugoti pareiškėjos interesus; padėjo šalims ginti jų teises bei įstatymų ginamus interesus.
21. CPK 594 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai.
22. Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Kaip antstoliai (antstolių padėjėjai) laikosi šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pagal kompetenciją teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalis).
23. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog antstolio procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų. Tačiau nesutinka su apeliante, kad pareiškėjos prašyme nurodyti antstolės veiksmai yra tik procesiniai, todėl Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas ir Antstolių garbės teismas negalėjo jų vertinti. Pirma, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, priimdamas sprendimą iškelti apeliantei drausminę bylą, jam suteiktos kompetencijos ribų neperžengė. Antra, Antstolių garbės teismas skundžiamu sprendimu išsprendė tik drausmės bylos iškėlimo antstolei klausimą ir neišsprendė antstolės procesinių teisių ir pareigų klausimo. Antstolio procesiniais veiksmais laikytini konkretūs vykdymo veiksmai kurie gali būti skundžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, ar atsisakymas juos atlikti, kuris taip pat skundžiamas CPK tvarka. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama ne dėl atliktų procesinių vykdymo veiksmų teisėtumo arba pagrįstumo, bet iš esmės dėl vykdymo veiksmų vilkinimo t. y. dėl antstolės profesinės veiklos, vertinant ją CPK 634 straipsnio 2 dalyje, Antstolių įstatymo 3 straipsnyje, Antstolių profesinės etikos kodekse įtvirtintų reikalavimų sąžiningai atlikti profesines pareigas aspektu.
24. Antstolių garbės teismas 2017 m. gruodžio 18 sprendime drausmės byloje Nr. 133/17 antstolės L. U. N. veiksmus – 2017 m. rugpjūčio 8 d ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymais grąžino skundą trūkumams pašalinti ir 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu atsisakė patikslintą skundą nagrinėti kaip praleistą naikinamąjį 90 dienų terminą – vertino kaip piktnaudžiavimą antstolei suteiktais įgaliojimais ir procesinėmis teisėmis bei skundo nagrinėjimo ir visos vykdomosios bylos nepagrįstą vilkinimą bei sprendė, kad tokie antstolės veiksmai neatitiko Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimo bei Antstolių profesinės etikos kodekso 7, 8, 10 ir 11 punktų reikalavimų. Antstolių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Antstolių garbės teismas, priimdamas sprendimą drausmės byloje, turi atsižvelgti į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas. Atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą atsižvelgė į tai, jog antstolė jau turėjo galiojančią nuobaudą – pastabą.
25. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi numatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, jog atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu.
26. Antstolių profesinės etikos kodekso (suvestinė redakcija nuo 2014 m. balandžio 24 d.) II dalis reglamentuoja antstolio veiklos principus. Antstolių profesinės etikos kodekso 7 straipsniu nustatytas nepiktnaudžiavimo principas; šis principas reiškia, kad antstolis savo veikloje jam suteiktomis teisėmis ir pareigomis naudojasi neviršydamas teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų. Šio kodekso 8 straipsniu apibrėžtas pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principas; šis principas reiškia, kad antstolis savo veiksmus grindžia pagarba žmogui, visuomenei ir valstybei; veikdamas pagal valstybės suteiktus įgaliojimus antstolis gerbia ir laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat gerbia ir nepažeidžia kitų asmenų teisių, o savo veiksmais ir siūlomais sprendimais neskatina visuomenėje nepasitikėjimo teismais, antstoliais ar kitomis valstybės institucijomis; šis principas taip pat apima pagarbą teismui bei kitų institucijų vykdytiniems sprendimams; antstolis nevengia vykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų ir kitų institucijų vykdytinų sprendimų priimtų jo atžvilgiu.
27. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog antstolė vykdymo proceso nevilkino ir nepažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Šiuo atveju apeliantė formalizavo 2017 m. liepos 28 d. skundo ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslinto skundo trūkumų šalinimo instituto taikymą ir nepagrįstai nepriėmė 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslinto skundo, dėl to užvilkino pareiškėjos skundo reikalavimo dėl antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymo panaikinimo, vykdomosios bylos Nr. 0050/16/00243 nutraukimo ir iš skolininkės išieškotų lėšų grąžinimo, kuris galiausiai buvo išspręstas 2018 m. kovo 1 d. įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-28057-924/2017, kuo operatyvesnį išnagrinėjimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas papildomai paaiškina, jog pareiškėjos pateikti visi minėti skundai yra identiški, tačiau 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu antstolė nutarė atsisakyti priimti 2017 m. liepos 28 d. skundą, kai vykdomojoje byloje dar nebuvo priimto patvarkymo dėl šalies pakeitimo (šiuo klausimu patvarkymas priimtas tik 2017 m. lapkričio 6 d.), o patvarkymas, kuriuo skundas atsisakytas priimti dėl netinkamai nurodyto išieškotojo priimtas 2017 m. rugpjūčio 8 d., t. y. daug anksčiau nei vykdomojoje byloje priimtas patvarkymas dėl šalies pakeitimo. Taigi, apeliantės veiksmų visuma užvilkino vykdomosios bylos Nr. 0050/16/00243 nutraukimą ir neužtikrino efektyvaus šalių teisių ir interesų gynimo (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Antstolių profesinės etikos kodekso 7 ir 8 punktai).
28. Antstolių profesinės etikos kodekso 10 straipsniu nustatytas pagarbos principas; šis principas reiškia, kad antstolis visuomet elgiasi pagarbiai, gerbia tiek savo, tiek antstolių kontorų darbuotojų, taip pat kitų institucijų darbuotojų darbą, vykdymo proceso dalyvius bei suinteresuotus asmenis; šis principas taip pat reiškia, kad antstolis savo nuomonę reiškia neįžeidžiamai. Šiuo atveju apeliantė, pernelyg formalizavo veiklą, užvilkino vykdomosios bylos Nr. 0050/16/00243 nutraukimo ir iš skolininkės išieškotų lėšų grąžinimo klausimų išsprendimą bei tokiu būdu neparodė pagarbos pareiškėjai.
29. Antstolių profesinės etikos kodekso 11 straipsniu įtvirtintas bendradarbiavimo principas; šis principas reiškia, kad savo santykius su kitais antstoliais, Lietuvos antstolių rūmais, teisinių profesijų atstovais bei visomis institucijomis antstolis grindžia abipusiškumo ir geranoriškumo kriterijais. Atsakovas paaiškina, kad skundų nagrinėjimo terminų Antstolių garbės teismas nevertino, o atsižvelgęs į aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog antstolė netinkamai bendradarbiavo su pareiškėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl apeliantės formalaus požiūrio (biurokratizmo) santykiai su pareiškėja nebuvo pagrįsti abipusiškumo ir geranoriškumo kriterijais.
30. Apibendrinus išdėstytą darytina išvada, jog Antstolių garbės teismas įvertino apeliantės veiksmus kaip tęstinio pobūdžio pažeidimus, todėl pagrįstai juos kvalifikavo kaip neprocesinės veikos pažeidimus. Dėl to drausminė atsakomybė apeliantei buvo taikyta pagrįstai.
31. Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas; 2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo; 3) skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų.
32. Apeliantė, teigdama, kad jos veiksmai neturėtų būti pripažįstami netinkamais ar laikomi neteisėtais dėl formalių trūkumų, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017.
33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
34. Kasacinio teismo byloje spręsta dėl pripažinimo negaliojančiais turto, kuris buvo aprašytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, o šioje byloje sprendžiama dėl Antstolių garbės teismo skundžiamojo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017 pasisakė dėl antstolio veiksmų, kurie laikytini formaliais ir nesudarančias pagrindo panaikinti ginčo aktus – pranešimo neišsiuntimo laiku ar jo neišsiuntimo, kai byloje buvo duomenys, jog ieškovė ir antstolė, turinti pareigą ginti jos interesus bei veikti vadovaudamasi, be kitų, kooperacijos principu, buvo informuotos apie antstolio vykdomus išieškojimus iš to paties skolininko. Nagrinėjamojoje byloje yra nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr.e2YT-28057-924/2017 konstatuoti antstolės vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, o Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 18 sprendime drausmės byloje Nr. 133/17 konstatuoti antstolės tarnybinės (profesinės) veiklos pažeidimai. Taigi, apeliantės nurodyta civilinė byla Nr. 3K-3-232-219/2017 teisės taikymo klausimu nėra panaši į nagrinėjamą bylą, taip pat šios kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės skirtingos nagrinėjamos bylos aplinkybėms.
35. Priimant sprendimą, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas (Antstolių įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taisyklių 29 punkte nustatyta, jog, priimdamas sprendimą drausmės byloje, Antstolių garbės teismas įvertina antstolio kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes ir galiojančias antstoliui paskirtas drausmines nuobaudas.
36. Priimdama skundžiamą sprendimą atsakovė atsižvelgė į aplinkybę, jog antstolės tęstinis prioriteto teikimas formalumams trukdė pareiškėjos skundus išnagrinėti iš esmės (užvilkino įstatymų nustatytų funkcijų vykdymą), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą, taip pat antstolė turėjo galiojančią nuobaudą – pastabą, skirtą Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimu drausmės byloje Nr. 119/16.
Dėl antstolės procesinių veiksmų
37. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, jog nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111–114 straipsnių numatytus reikalavimus. Tačiau akcentuoja, jog procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus. Taigi skundų trūkumų šalinimo institutu antstolis gali naudotis tik išimtiniais atvejais, kai realiai nėra galimybės nustatyti dėl kokių antstolio veiksmų paduotas skundas arba dėl visiškai neaiškaus (netinkamo) reikalavimo, jo pagrindo ar ribų suformulavimo.
38. Nustatyta, jog 2017 m. liepos 28 d. skunde skolininkė prašė: panaikinti antstolės L. U. N. 2017 m. liepos 17 d. patvarkymą, kuriu panaikintas 2017 m. birželio 29 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0050/16/00243, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243 ir grąžinti Ž. K. iš jos nepagrįstai išieškotas lėšas. Apeliantė 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu nustatė terminą 2017 m. liepos 28 d. skundo trūkumams pašalinti – nenurodyti tinkamą išieškotoją. 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslintame skunde skolininkė nurodė AB DNB bankas reikalavimą perėmusią išieškotoją Lindorff Oy (pašalino 2017 m. liepos 28 d. skundo trūkumus) bei dar kartą prašė remiantis CPK 629 straipsniu vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243 nutraukti. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu nustatė dar kitą terminą 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslinto skundo trūkumams pašalinti – suformuluoti aiškių skundo reikalavimą.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2017 m. liepos 28 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. skundų reikalavimai – panaikinti antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymą, kuriuo panaikintas 2017 m. birželio 29 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0050/16/00243, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243 ir grąžinti Ž. K. iš jos nepagrįstai išieškotas lėšas yra aiškūs, todėl antstolė galėjo juos išnagrinėti pagal CPK 510 straipsnyje nustatytą tvarką ir dėl kiekvieno pasisakyti. Vien tik 2017 m. liepos 28 d. skunde nurodytas netinkamas išieškotojas ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. skunde nurodytas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas – CPK 629 straipsnis, – nenustačius kitų šių skundų trūkumų, nesudarė pagrindo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo nepagrįstus teiginius, jog antstolė tinkamai ir pagrįstai taikė 2017 m. liepos 28 d. skundo ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslinto skundo trūkumų šalinimo institutą.
40. Nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintu skundu pareiškėja dar kartą prašė panaikinti antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymą, remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu nutraukti vykdomąją bylą (pašalino 2017 m. rugpjūčio 16 d. skundo trūkumus) ir grąžinti Ž. K. iš jos neteisėtai išieškotas lėšas. Antstolė 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu šį patikslintą skundą grąžino jį padavusiam asmeniui, nes vertino, kad skundas buvo paduotas praleidus 20 dienų terminą skundui paduoti ir naikinamąjį 90 dienų terminą.
41. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-28057-924/2017 nustatė aplinkybes, jog atsisakydama priimti pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą antstolė nepagrįstai vertino, kad šis skundas yra pateiktas dėl 2016 m. balandžio 14 d. jos procesinio veiksmo (vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti); 2017 m. rugpjūčio 30 d. skundo reikalavimai yra visiškai akivaizdūs – dėl 2017 m. liepos 17 d. patvarkymo, kuriuo atmestas skolininkės prašymas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243. Antstolė tiek 2017 m. liepos 28 d. pateiktam skundui, tiek 2017 m. rugpjūčio 16 d. pateiktam skundui nustatė terminą trūkumams pašalinti, 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintas skundas paduotas nepraleidus antstolės nustatyto termino, minėtu skundu buvo pašalinti antstolės nustatyti trūkumai, todėl antstolė nepagrįstai atsisakė jį priimti dėl to, kad pateikiant 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą buvo praleistas CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis terminas skundui paduoti.
42. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai ištaisius antstolės nustatytus trūkumus per nustatytą terminą, skundas turi būti laikomas paduotu pradinio jo pateikimo antstoliui dieną (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Skolininkė skundus antstolei pateikė laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų, todėl turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad antstolė taip pat laikysis CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytos skundų nagrinėjimo tvarkos. Taip pat teismas, nagrinėdamas Ž. K. prašymą dėl 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslinto skundo, konstatavo, jog Latvijos Respublikos kompetentingo teismo sprendimas pradėti Ž. K. nemokumo procesą ir 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas užbaigti fizinio asmens įsipareigojimų panaikinimo procedūrą bei nemokumo procesą yra pagrindas spręsti, jog skolos išieškojimo procedūra negalėjo būti pradėta, todėl teismas vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243 nutraukė (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
43. Taigi apeliantės teiginį, jog antstolė tinkamai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą, paneigia Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-28057-924/2017 nustatytos faktinės aplinkybės – 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintas skundas paduotas nepraleidus antstolės nustatyto termino ir minėtu skundu buvo pašalinti antstolės nustatyti trūkumai bei antstolė nepagrįstai atsisakė jį priimti dėl to, kad pateikiant šį skundą buvo praleistas CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis terminas skundui paduoti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė esminius bylos teisinius argumentus bei iš įrodymų visumos padarė išvadą, jog Antstolių garbės teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolės elgesys neatitiko Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo sąžiningai atlikti profesines pareigas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, Antstolių profesinės etikos kodekso 7, 8, 10, 11 punktuose įtvirtintų reikalavimų; Antstolių garbės teismas, skirdamas ieškovei papeikimą, parinko adekvačią drausminę nuobaudą. Tai, kad nebuvo priimtas apeliantei nepalankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Antanas Rudzinskas
Egidija Tamošiūnienė