Civilinė byla Nr. 2A-934/2011
Procesinio sprendimo kategorijos 45.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus,
sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Neringai Pašukinskaitei,
atsakovo atstovei Lijanai Beinoraitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-969-513/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kuršasta“ dėl supaprastinto atviro konkurso dalyvio pateikto pasiūlymo neteisėto atmetimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Kuršasta“, prašydamas pripažinti, kad UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ pasiūlymas atitinka viešojo pirkimo „J. Chodkevičiaus, Klevų ir Beržų gatvių rekonstrukcija, įrengiant lietaus kanalizaciją“ konkurso (pirkimo Nr. 94182) sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pripažinti UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ viešojo pirkimo „J. Chodkevičiaus, Klevų ir Beržų gatvių rekonstrukcija, įrengiant lietaus kanalizaciją“ konkurso (pirkimo Nr. 94182) laimėtoju bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad perkančioji organizacija 2010 m. spalio 5 d. raštu atmetė ieškovo pasiūlymą, nes pasiūlyme nepateiktas nepriklausomų įstaigų išduotas sertifikatas. Ieškovo nuomone, atsakovas neatidžiai išanalizavo pateiktus dokumentus, nes buvo pateiktas 2009 m. gruodžio 14 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kokybės vadybos centro raštas Nr. 53 dėl kokybės, aplinkos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų įgyvendinimo, kuriuo patvirtinama, kad bendrovėje UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ yra įdiegta ir veikia kokybės aplinkos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema. Ieškovo teigimu, jo pateiktas lygiavertis kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas įrodo atitiktį konkurso sąlygų nustatytiems reikalavimas, o perkančioji organizacija neteisingai konstatavo, kad dalyvio dokumentai neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, t. y. nepatvirtina juridinio fakto dėl vadybos standarto laikymosi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; įsiteisėjus sprendimui panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Skuodo rajono savivaldybės viešojo konkurso „J. Chodkevičiaus, Klevų ir Beržų gatvių rekonstrukcija, įrengiant lietaus kanalizaciją“ pirkimo sustabdymą.
Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas yra dėl ieškovo kvalifikacijos įrodymo būdo.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju „J. Chodkevičiaus, Klevų ir Beržų gatvių rekonstrukcija, įrengiant lietaus kanalizaciją“ konkurso sąlygų 11.12 punkte nustatė kvalifikacinį reikalavimą, kad tiekėjas turi pateikti informaciją, kuri turi įrodyti, kad jis laikosi kokybės vadybos standartų. Teismas atkreipė dėmesį, kad šį kvalifikacinį reikalavimą įrodantys dokumentai yra nepriklausomų įstaigų išduotas sertifikatas, kad tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos standarto ISO 9001:2000, arba lygiavertis dokumentas, išduotas kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų, ar kiti lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai. Teismas pažymėjo, kad atsakovo reikalaujamas ISO standartas yra Tarptautinės standartizacijos standartas, o šį standartą turinti įmonė yra sertifikuota pagal geriausios praktikos standartą ir atitinka aukštesnius vadybos reikalavimus. Teismo teigimu, tokia įmonė vertinama kaip atitinkanti aukštesnius kokybės vadybos reikalavimus. Teismas konstatavo, kad atsakovas konkurso sąlygų 11.12 punkte numatė aiškiai, tiksliai ir konkrečiai, kokie dokumentai patvirtintų šį kvalifikacinį reikalavimą, t. y. ieškovas savo kvalifikaciją galėjo patvirtinti trimis būdais, t. y. nepriklausomų įstaigų išduotu sertifikatu ISO 9001:2000, lygiaverčiu dokumentu, išduotu kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų, kitais lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymais. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė UAB sertifikavimo centro „Sertika“ 2010 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. 2010-09-10-09-10/3, kuriame nurodyta, kad UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ integruota vadybos sistema atitinka LST EN ISO 9001:2008, LST EN ISO 14001:2005 ir LST 1977:2008 standartų reikalavimus, bei VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kokybės vadybos centro 2009 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. 53, kuriame nurodyta, kad, remiantis atlikto audito duomenimis, UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ yra įdiegta ir veikia kokybės, aplinkos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema. Teismas nurodė, kad nors šie duomenys, ieškovo teigimu, patvirtina, kad jis atitinka konkurso 11.12 punkte numatytus reikalavimus, t. y. UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ pateikė kitą lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymą, tačiau, teismo vertinimu, UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ pateikti UAB sertifikavimo centro „Sertika“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kokybės vadybos centro raštai nelaikytini dokumentais, lygiaverčiais nepriklausomos sertifikuotos įstaigos išduotam sertifikatui dėl ISO standarto įdiegimo. Teismo teigimu, šie ieškovo pateikti raštai yra informacinio, konsultacinio pobūdžio, tačiau neatitinka konkurso sąlygose nurodytų reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kokybės vadybos centro rašte yra nurodyta, kad įmonė gali būti pateikta tarptautiniam sertifikavimui 2010 m. I ketvirtį. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškinyje nurodoma, kad ieškovas turi įdiegęs ISO 9001 vadybos kokybės sistemą, o ne kokią kitą lygiavertę, todėl šį kvalifikacinį reikalavimą ieškovas galėjo įrodyti tik pritaikant konkurso 11.12 punkte nurodytus pirmuosius du būdus, t. y. įstaigų, įsteigtų Lietuvoje arba kitose ES valstybėse, išduotais sertifikatais. Teismas pastebėjo, kad ieškovas vietoje pirkimo dokumentuose nurodyto sertifikato ISO 9001:2000 turėjo galimybę pateikti lygiavertį dokumentą, įrodantį, kad įmonėje yra įdiegta ir veikia kokybės kontrolės sistema, atitinkantį tam tikro standarto (lygiaverčio ISO 9001:2000 standartui) reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad reikalavimus atitikties įvertinimui nustato Lietuvoje priimti LST ISO/IEC 17000 serijos standartai, pagal kuriuos nepriklausomų įstaigų išduotiems sertifikatams lygiaverčiais kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymais gali būti laikomi tik analogiškomis atitikties įvertinimo sistemomis patvirtinti įrodymai. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikti sertifikatai – LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007), LST EN ISO 14001:2005 (ISO 14001:2004), LST EN ISO 2001:2008 (ISO 9001:2008), kurie buvo išduoti 2010 m. rugsėjo 28 d., t. y. po šio konkurso vokų atplėšimo 2010 m. rugsėjo 21 d. Teismas pažymėjo, kad atplėšus vokus su pasiūlymais Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio nustatyta tvarka ieškovo voke nebuvo pateikti reikalaujami dokumentai, įrodantys tiekėjų kvalifikaciją, kad disponuoja įdiegta kokybės vadybos sistema, todėl pagrįstai ieškovas buvo nurodytas kaip neatitinkantis konkurso sąlygų.
Teismas atkreipė dėmesį, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas kvalifikacinių duomenų papildymo ir patikslinimo institutas yra skirtas netikslumų ir atsitiktinių klaidų taisymui tiems tiekėjams, kurių kvalifikacija iš tiesų yra tinkama. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovui nepateikus tam tikrų dokumentų, atsakovas pagrįstai neprašė ieškovo papildyti dokumentus ar informaciją, kurie patvirtintų, kad dalyvio kvalifikacija yra tinkama, ir atmetė pateiktą pasiūlymą ir karto. Teismo nuomone, priešingas minėtos nuostatos aiškinimas galėtų lemti lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimą, kadangi konkurso dalyviui apskritai neteikiant tam tikrų dokumentų, jis perkančiosios organizacijos būtų įpareigojamas juos teikti iki tol, kol bet kuriuo atveju visiškai atitiktų konkurso sąlygas. Teismas pažymėjo, kad konkurso sąlygos visiems dalyviams buvo vienodos, todėl kitoks sąlygų aiškinimas ar taikymas išskirtinai kuriam nors konkurso dalyviui (šiuo atveju – ieškovui) sudarytų pagrindą konstatuoti lygiateisiškumo ar skaidrumo principų pažeidimą.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškinio argumentai nepagrįsti, todėl ieškinys atmestinas. Teismas nurodė, kad atmetus ieškinį naikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Teismas klaidingai aiškino VPĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas ir konkurso sąlygų 11.12 punktą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo teisę įrodyti savo atitikimą konkurso sąlygų 11.12 punkto kvalifikaciniam reikalavimui naudodamas tik dalį VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje ir konkurso sąlygose nustatytų įrodymų, kadangi tokia teismo išvada neatitinka VPĮ 37 straipsnio 1 dalies. Teismas nepagrįstai siaurai aiškindamas VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytą perkančiosios organizacijos pareigą priimti kitus įrodymus, lygiavertiškumo kriterijų taikydamas tik reikalavimo reikšmei, t. y. pripažindamas teisę teikti įrodymus dėl atitikimo kitam (lygiaverčiam) standartui nei konkurso sąlygose nurodytas ISO 9001:2000, tačiau nepripažindamas lygiavertiškumo kriterijaus taikymo įrodančių dokumentų atžvilgiu, pažeidė ieškovo teisę teikti lygiaverčius įrodymus (VPĮ 37 str. 1 d., VPĮ 32 str. 4 d.).
- Teismo motyvas, kad UAB „Sertika“ pažyma buvo informacinio-konsultacinio pobūdžio ir todėl ja neturėjo būti vadovaujamasi, yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai laikė, kad UAB „Sertika“ pažyma yra konsultacinio pobūdžio, kadangi sertifikavimo įstaigoms draudžiama teikti konsultacinio pobūdžio paslaugas. Vertinant UAB „Sertika“ rašto turinį informaciniu aspektu, jis buvo tinkamas įrodantis dokumentas pagal konkurso sąlygų 11.12 punktą. Ieškovas pateikė įrodymus, kad pasiūlymų pateikimo metu jau buvo įdiegęs vadybos sistemą (t.y. turėjo kokybės vadovą ir procedūras), kuri tinkamai veikė, ir apie tai pateikė net dviejų nesusijusių įstaigų (sertifikavimo ir konsultavimo įstaigos) pažymas, todėl jo kvalifikacija atitiko konkurso sąlygų 11.12 punkto reikalavimą. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl ieškovo alternatyvių, lygiaverčių įrodymų apie kokybės vadybos priemonių užtikrinimą pateikimą. Teismas nepagrįstai palaikė atsakovo nuomonę, kad ieškovo pateikti raštai nelaikytini dokumentais, lygiaverčiais nepriklausomos sertifikuotos įstaigos išduotam sertifikatui dėl ISO standarto įdiegimo. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovo pateikti raštai buvo išduoti kvalifikuotų trečiųjų šalių, pagrįstai galinčių spręsti apie ieškovo kokybės vadybos priemonių užtikrinimą. Ieškovo pasiūlymo atmetimas, atsakovui neįvertinus pateiktų patvirtinančių dokumentų lygiavertiškumo reikalaujamiems pateikti įrodymams, yra nepagrįstas ir pažeidžia VPĮ nuostatas.
- Teismas nepagrįstai nurodė, kad reikalaujamos kokybės vadybos sistemos (ISO 9001:2000) įdiegimą ir reikalavimų laikymąsi ieškovas turėjo teisę įrodyti tik nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotu sertifikatu. Kokybės vadybos sistemos reikalavimų laikymosi sertifikavimas nėra privalomas. Tiekėjas gali būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą, tačiau ISO 9001:2000 standartas nereikalauja jos sertifikuoti. VPĮ 37 straipsnio 1 dalis taip pat nenustato tiekėjui pareigos pateikti sertifikatą, kadangi alternatyviai perkančiosios organizacijos turi priimti kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kokybės vadybos centro 2010 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 61 pateiktus argumentus, kad dokumentuotus įrodymus apie vadybos sistemos funkcionavimą įmonėje gali pateikti pati įmonė ir tai yra laikoma lygiaverčiu sertifikatui dokumentu.
- Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę netaikyti VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto kvalifikacijos duomenų papildymo ir patikslinimo instituto ir iš karto atmesti ieškovo pasiūlymą. Toks aiškinimas neatitinka VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo ir tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo tikslų. Ieškovui pateikus įrodymus apie kokybės vadybos sistemos reikalavimų laikymąsi, kaip buvo reikalaujama konkurso sąlygų 11.12 punkte, atsakovas, laikydamas nepakankamais pateiktus įrodymus, turėjo pareigą pareikalauti pateikti papildomų įrodymų, nes VPĮ 32 straipsnio 5 dalis yra imperatyvi teisės norma ir atsakovas neturėjo teisės atmesti ieškovo pasiūlymo, neįsitikinęs jo atitikimu keliamiems kvalifikacijos reikalavimams.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija nurodo, kad su ieškovo pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teisingai nustatė visas bylos aplinkybes. Atsakovo nuomone, apelianto pateikti sertifikavimo centro UAB „Sertika“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kokybės vadybos centro raštai nelaikytini dokumentais, lygiaverčiais nepriklausomos sertifikuotos įstaigos išduotam sertifikatui dėl ISO standarto įdiegimo, šie raštai yra informacinio, konsultacinio pobūdžio, neatitinka konkurso sąlygose nurodytų reikalavimų. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytą perkančiosios organizacijos pareigą priimti kitus įrodymus, lygiavertiškumo kriterijų taikydamas tik reikalavimo reikšmei. Atsakovo nuomone, ieškovo teiginys, kad su pasiūlymu pateikti duomenys įrodė, jos ieškovo kvalifikacija yra tinkama, yra neteisingas ir diskriminacinis kitų pasiūlymus pateikusiu tiekėjų atžvilgiu.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Kuršasta“ prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens teigimu, apelianto argumentai neatitinka faktinių aplinkybių. Tretysis asmuo pažymi, kad apeliantas sertifikatą pateikė tik teisminio nagrinėjimo metu, sertifikatas buvo išduotas praėjus kuriam tai laikui po konkurso rezultatų paskelbimo, konkurso metu apeliantas sertifikato neturėjo. Nurodo, kad pagal VPĮ 31 straipsnį atplėšus vokus su pasiūlymais, apelianto voke nebuvo pateikti reikalaujami dokumentai, įrodantys tiekėjų kvalifikaciją ir įdiegtą kokybės vadybos sistemą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniais argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje nustatytos aplinkybės
Pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Skuodo rajono savivaldybės administracija 2010 m. rugsėjo 8 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „J. Chodkevičiaus, Klevų ir Beržų gatvių rekonstrukcija, įrengiant lietaus kanalizaciją“. Šiam konkursui pasiūlymus pateikė 7 dalyviai. Skuodo rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija 2010 m. rugsėjo 22 d. posėdyje pagal pateiktus pasiūlymus išnagrinėjo dalyvių atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, nustatė pasiūlymų eilę ir laimėtoją. Šio posėdžio metu komisija nusprendė, kad UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ pasiūlyme pateikti dokumentai neįrodo, kad bendrovė atitinka paskelbto konkurso pirkimo sąlygose reikalaujamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ 2010 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (4.1.14)-R2-1400 pateikė pretenziją. Skuodo rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija 2010 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėta UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ pretenzija, 2010 m. spalio 1 d. raštu Nr. (4.1.14)-R2-1468 apie tai informavo visus konkurso dalyvius. Skuodo rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija 2010 m. spalio 4 d. nutarė pripažinti tinkamais pateiktus UAB „Kauno keliai“ dokumentus pagrindžiančius jų kvalifikaciją; ieškovės pretenzijos dalį „Dėl kokybės vadybos sistemos“ netenkino, nekeitė 2010 m. rugsėjo 22 d. protokolu nustatytos pasiūlymų eilės. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu dėl pateiktos pretenzijos, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Byloje ginčas yra dėl ieškovo kvalifikacijos įrodymo būdo.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.
Įstatymas nustato perkančiosios organizacijos pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 1 d.). Tuo tikslu perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis tam tikra veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus bei pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų. Dėl šių priežasčių pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija turi nurodyti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Bendrijos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga. Perkančioji organizacija taip pat priima kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus.
Nagrinėjamu atveju „J. Chodkevičiaus, Klevų ir Beržų gatvių rekonstrukcija, įrengiant lietaus kanalizaciją“ konkurso sąlygų 11.12 punktas nustatė kvalifikacinį reikalavimą, kad tiekėjas turi pateikti informaciją, kuri turi įrodyti, kad jis laikosi kokybės vadybos standartų. Pagal konkurso sąlygas šį kvalifikacinį reikalavimą įrodantys dokumentai yra nepriklausomų įstaigų išduotas sertifikatas, kad tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos standarto ISO 9001:2000, arba lygiavertis dokumentas, išduotas kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų, ar kiti lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai. Pažymėtina, kad atsakovo reikalaujamas ISO standartas yra Tarptautinės standartizacijos standartas, o šį standartą turinti įmonė yra sertifikuota pagal geriausios praktikos standartą ir atitinka aukštesnius vadybos reikalavimus. Tokia įmonė vertinama kaip atitinkanti aukštesnius kokybės vadybos reikalavimus. Darytina išvada, kad atsakovo konkurso sąlygų 11.12 punktas nustatė aiškiai, tiksliai ir konkrečiai, kokie dokumentai patvirtintų šį kvalifikacinį reikalavimą, t. y. ieškovas savo kvalifikaciją galėjo patvirtinti trimis būdais, t. y. nepriklausomų įstaigų išduotu sertifikatu ISO 9001:2000 arba lygiaverčiu dokumentu, išduotu kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų, ar kitais lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymais.
Ieškovas dalyvavo atsakovo 2010 m. rugsėjo 8 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 67 bei CVP IS paskelbtame viešajame pirkime „J. Chodkevičiaus, Klevų ir Beržų gatvių rekonstrukcija, įrengiant lietaus kanalizaciją“ atviro konkurso būdu.
Atsakovas atmetė ieškovo pasiūlymą konkurse, motyvuodamas neatitikimu konkurso sąlygų 11.12 ir 14 punktuose nustatytiems reikalavimams. 2010 m. rugsėjo 30 d. ieškovas pateikė pretenziją dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą. Atsakovas patenkino ieškovo pretenziją dalyje dėl atitikimo konkurso sąlygų 14 punkto reikalavimams, tačiau kitą dalį pretenzijos atmetė ir nepakeitė savo sprendimo, kad ieškovas neatitinka konkurso sąlygų 11.12 punkto kvalifikacijos reikalavimo. Ieškovas apie pretenzijos dalies atmetimą informuotas 2010 m. spalio 5 d. raštu Nr. (4.1.14)-R2-1491).
Ieškovas vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime klaidingai aiškino Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalį ir atsakovės paskelbtų konkurso sąlygų 11.12 punktą, nepagrįstai siaurindamas perkančiosios organizacijos pareigą priimti Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytus alternatyvius reikalavimo atitikimą patvirtinančius dokumentus ir tiekėjo teisę teikti lygiaverčius patvirtinančius dokumentus, kadangi Klaipėdos apygardos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas turėjo teisę įrodyti savo atitikimą konkurso sąlygų 11.12 punkto kvalifikaciniam reikalavimui naudodamas tik dalį Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje ir konkurso sąlygose nustatytų įrodymų. Ieškovo nuomone, toks Klaipėdos apygardos teismo sprendimo motyvas yra nepagrįstas, kadangi neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies.
Ieškovas savo teiginius grindžia Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau tekste Rekomendacijos) 19.5 punkto nuostatomis ir teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas tinkamai neišsiaiškino, todėl padarė klaidingas išvadas, kad ieškovo pateikti įrodymai negali įrodyti ieškovo atitikimo atsakovo konkurso sąlygų 11.12 punkto kvalifikaciniam reikalavimui.
Rekomendacijų 19.5 punkte rekomenduojama, kokiu būdu perkančioji organizacija turi patikrinti įrodymus, kad tiekėjas taiko kokybės vadybos priemones: „...Patvirtinantys dokumentai - nepriklausomos įstaigos išduotas sertifikatas, patvirtinantis, kad tiekėjas laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, ar kiti įrodymai dėl kokybės vadybos priemonių. Tam pirkimo dokumentuose rekomenduojama nurodyti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Bendrijos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga. Perkančioji organizacija turi pripažinti lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų. Ji taip pat priima kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, pavyzdžiui, tiekėjo parengtus taikomų kokybės vadybos priemonių aprašymus. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turėtų nustatyti, kokie sertifikatai bei kitos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės turėtų būti pateiktos;...“
Atsakovas konkurso „J. Chodkevičiaus, Klevų ir Beržų gatvių rekonstrukcija, įrengiant lietaus kanalizaciją“ sąlygų 11.12 punkte nustatė kvalifikacinį reikalavimą, kad tiekėjas turi pateikti informaciją, kuri turi įrodyti, kad jis laikosi kokybės vadybos standartų. Šį kvalifikacinį reikalavimą įrodantys dokumentai yra nepriklausomų įstaigų išduotas sertifikatas, kad tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos standarto ISO 9001:2000, arba lygiavertis dokumentas, išduotas kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų, ar kiti lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai. Atsakovo reikalaujamas ISO standartas yra Tarptautinės standartizacijos standartas, o šį standartą turinti įmonė yra sertifikuota pagal geriausios praktikos standartą ir atitinka aukštesnius vadybos reikalavimus. Tokia įmonė vertinama kaip atitinkanti aukštesnius kokybės vadybos reikalavimus. Atsakovo konkurso sąlygų 11.12 punkte numatė aiškiai, tiksliai ir konkrečiai, kokie dokumentai patvirtintų šį kvalifikacinį reikalavimą, t. y. nepriklausomų įstaigų išduotu sertifikatu ISO 9001:2000 arba lygiaverčiu dokumentu, išduotu kitose valstybės narėse įsteigtų įstaigų ar kitais lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymais.
Ieškovas tiek pretenzijoje dėl pasiūlymo atmetimo, tiek ir pirmos instancijos teismo proceso metu įrodinėjo atitikimą sąlygų kvalifikaciniam reikalavimui pateiktais į bylą UAB sertifikavimo centro „Sertika“ 2010 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 2010-09-10-09-10/3, kuriame nurodyta, kad UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ integruota vadybos sistema atitinka LST EN ISO 9001:2008, LST EN ISO 14001:2005 ir LST 1977:2008 standartų reikalavimus, bei VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kokybės vadybos centro 2009 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 53, kuriame nurodyta, kad, remiantis atlikto audito duomenimis, bendrovėje UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ yra įdiegta ir veikia kokybės, aplinkos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema, ir nurodė, kad tai yra kiti lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai.
Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą UAB sertifikavimo centro „Sertika“ ir VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kokybės vadybos centro raštai nelaikytini dokumentais, lygiaverčiais nepriklausomos sertifikuotos įstaigos išduotam sertifikatui dėl ISO standarto įdiegimo. Šie ieškovo pateikti raštai yra informacinio, konsultacinio pobūdžio, neatitinka konkurso sąlygose nurodytų reikalavimų.
Pažymėtina tai, kad ieškovas galėjo pasinaudoti teise aiškintis ar apskųsti atsakovo paskelbtas sąlygas, tačiau to nepadarė, o įrodinėja, kad atsakovas neteisingai aiškina konkurso sąlygas, nors nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos teisme pateikė sertifikatus - LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007), LST EN ISO 14001:2005 (ISO 14001:2004), LST EN ISO 2001:2008 (ISO 9001:2008), kurie buvo išduoti 2010 m. rugsėjo 28 d., t. y. po šio konkurso vokų atplėšimo 2010 m. rugsėjo 21 d. Atplėšus vokus su pasiūlymais Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio nustatyta tvarka ieškovo voke nebuvo pateikti reikalaujami dokumentai, įrodantys tiekėjų kvalifikaciją, kad veikia įdiegta kokybės vadybos sistema, todėl pagrįstai ieškovas buvo nurodytas kaip neatitinkantis konkurso sąlygų.
Pagal bylos duomenis konkurse dalyvavo 7 dalyviai, iš kurių 6 dalyviai pateikė reikalaujamus atestatus, išskyrus ieškovą. Ieškovas teismo posėdyje pateikęs aukščiau išvardytus sertifikatus savo veiksmais pripažino, kad tai yra tinkami dokumentai apie tiekėjo kvalifikaciją ir kad konkurso metu pateikti raštai nėra sertifikatams prilyginami dokumentai.
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai siaurai aiškino Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatytą perkančiosios organizacijos pareigą priimti kitus įrodymus, lygiavertiškumo kriterijų taikydamas tik reikalavimo reikšmei, t. y. pripažindamas teisę teikti įrodymus dėl atitikimo kitam (lygiaverčiam) standartui nei konkurso sąlygose nurodytas ISO 9001:2000, tačiau nepripažindamas lygiavertiškumo kriterijaus taikymo įrodančių dokumentų atžvilgiu.
Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos teismas tinkamai bei teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas kvalifikacinių duomenų papildymo ir patikslinimo institutas yra skirtas netikslumų ir atsitiktinių klaidų taisymui tiems tiekėjams, kurių kvalifikacija iš tiesų yra tinkama. Ieškovas, konkurse vokų atplėšimo metu, pateikė atitinkamus dokumentus, kurių atsakovas nenorėjo pripažinti tinkamais. Atsakovas, įvertinęs tai, kad ieškovas nesikreipė dėl konkurso sąlygų paaiškinimo ir suprato konkurso sąlygų reikalavimus, kaip tai padarė kiti 6 dalyviai, neprašė ieškovo papildyti dokumentus ar informaciją, kurie patvirtintų, kad dalyvio kvalifikacija yra tinkama, ir atmetė pateiktą pasiūlymą. Priešingi atsakovo veiksmai būtų galėję lemti lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimą, kadangi konkurso dalyviui nepateikus tam tikrų dokumentų, jis perkančiosios organizacijos būtų įpareigojamas juos teikti iki tol, kol bet kuriuo atveju visiškai atitiktų konkurso sąlygas. Konkurso sąlygos visiems dalyviams buvo vienodos, todėl kitoks sąlygų aiškinimas ar taikymas išskirtinai kuriam nors konkurso dalyviui (šiuo atveju ieškovui) sudarytų pagrindą konstatuoti lygiateisiškumo ar skaidrumo principų pažeidimą.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad įmonės sertifikavimas yra ilgas procesas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, kol jis neužbaigtas, negalima teigti, kad įmonėje yra įdiegta ir veikia kokybės, aplinkos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema. Atsakovas nėra atsakingas už tai, kad ieškovas reikiamus sertifikatus gavo tik po 7 dienų, kai buvo atplėšti vokai su pateiktais pasiūlymais.
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas sprendime nepasisakė dėl sertifikavimo įstaigos akreditavimo poreikio, ir paaiškino, kad sertifikavimo įstaigos akreditacija apskritai neturi nieko bendro su atsakovo konkurso sąlygose iškeltu kvalifikacijos reikalavimu, kadangi konkurso sąlygų 11.12 punkte nebuvo nurodyta, kad sertifikatą išdavusi įstaiga privalo būti akredituota, o atitikties įvertinimo įstatymo 5 straipsnio 2 punktas atitikties įvertinimo veikloje leidžia dalyvauti ir akredituotoms, ir neakredituotoms įstaigoms. Ieškovas taip pat nurodo, kad akreditavimas yra pačios sertifikavimo įstaigos „sertifikavimas“, kuris atliekamas savanoriškai. Sertifikavimo įstaigos net ir neakredituotoje srityje išduotas sertifikatas yra teisėtas ir privalo būti pripažintas perkančiosios organizacijos, nes akreditacija atitikties vertinimo veikloje nėra privaloma.
Toks ieškovo apeliacinio skundo teiginys tik patvirtina, kad atsakovas pasielgė teisingai neprilyginęs UAB „Sertika“ 2010 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. 2010-09-10-09-10/3 bei VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kokybės vadybos centro 2009 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. 53 išduodamiems sertifikatams.
Neteisingas ieškovo apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovo ir trečiojo asmens argumentai apie tai, kad UAB „Sertika“ yra neakredituota statybų srityje, yra nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču ir į juos neturi būti atsižvelgiama. Vykdydama viešuosius pirkimus, perkančioji organizacija nustatydama reikalavimus tiekėjams, sudaro sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboja galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikalingos kompetencijos neturi.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje yra nurodęs: „...Nustatant kokybinės atrankos kriterijus tiekėjams, perkančiosios organizacijos, laikydamosi skaidrumo principo, juos turi suformuluoti aiškius ir nedviprasmiškus. Jie turi būti aiškinami ir taikomi taip, kaip juos suprastų kiekvienas rūpestingas asmuo. Dėl to, pavyzdžiui, reikalavimas pateikti tam tikros kvalifikacijos sertifikatą, negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad tiekėjai galėtų pateikti dokumentą, liudijantį apie sertifikavimo pradžią. Minimalius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjai turi atitikti pasiūlymų pateikimo momentu, todėl tai, kad pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui tiekėjas įgyja reikiamą minimalią kvalifikaciją ir perkančiajai organizacijai pateikia tai įrodančius dokumentus, pripažintina neatitiktimi perkančiosios organizacijos tiekėjams keliamiems kvalifikacijos reikalavimams...“
UAB sertifikavimo centras „Sertika“, pateikdamas raštą apie UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ funkcionuojančią vadybos sistemą, nevykdė sertifikavimo įstaigai keliamų reikalavimų - sertifikavimo įstaiga, kol nėra pilnai atlikti sertifikavimo proceso veiksmai, neturi teisės teigti, kad sertifikuojamoje įmonėje funkcionuoja vadybos sistema. Sertifikavimo įstaiga negali iš anksto nuspręsti, kokios bus sertifikavimo išvados bei nustatyti sertifikato išrašymo datą, nes tokie veiksmai pažeistų reikalavimą dėl išankstinės nuomonės nebuvimo.
Atitikties įvertinimo įstatymas reglamentuoja tas sritis, kuriose yra privalomas akredituotos įstaigos sertifikavimas dėl saugumo ir kitų priežasčių. Šis teisės aktas reglamentuoja tik sertifikavimo įstaigos ir sertifikuojamos organizacijos santykius, akcentuodamas tuos atvejus, kuomet akredituotos įstaigos sertifikavimas yra privalomas. Šis teisės aktas neapibrėžia akredituoto ir neakredituotų vadybos sistemų sertifikavimo ar sertifikavimo įstaigų teisinio statuso. Atitikties įvertinimo įstatyme nenurodoma, ar neakredituotas sertifikavimas yra prilyginamas akredituotam, nenurodo šių sertifikavimų lygiavertiškumo atžvilgiu ir nereglamentuojamos trečiųjų šalių teisės ar prievolės pripažinti neakredituotų sertifikavimo įstaigų sertifikatus bei nepateikia jokių kitų įpareigojimų trečiosioms šalims dėl neakredituotų paslaugų pripažinimo.
UAB sertifikavimo centro „Sertika“ atliekamas sertifikavimo procesas neakredituotose srityse nėra pagrįstas bei nėra reglamentuojamas jokiu Lietuvoje galiojančiu teisės aktu. Ši sertifikavimo įstaiga išduodama tokį sertifikatą negali pagrįsti savo veiklos atitikties sertifikavimo įstaigai keliamiems reikalavimams jokiais numatytais būdais (akreditacija). Perkančioji organizacija neturi teisinio pagrindo pripažinti UAB sertifikavimo centro „Sertika“ išduotus atitikties vertinimo dokumentus neakredituotose srityse, ar laikyti šiuos dokumentus įrodymais lygiaverčiais akredituotos sertifikavimo įstaigos išduotiems sertifikatams ar turintiems juridinę galią bei vertę.
Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė į bylą naujus dokumentus - UAB „Sertika“ 2011 m. sausio 31 d. Nr. 2011-01-31/1 ir Nacionalinio akreditacijos biuro prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. vasario 4 d. raštą Nr. 1.7-S-43. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad minėtame Nacionalinio akreditacijos biuro rašte atskleidžiama svarbi naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad atsakovas nesikreipė į Nacionalinį akreditacijos biurą, todėl atsakovo 2010 m. lapkričio 9 d. atsiliepime nurodyta informacija, kad atsakovas kreipėsi į Nacionalinį akreditacijos biurą dėl informacijos suteikimo, galimai yra klaidinga.
Pagal bylos duomenis atsakovas 2010 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (4.1.14)-R2-1683 kreipėsi į Nacionalinį akreditacijos biurą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir tai yra įregistruota atsakovo siunčiamų dokumentų registre, tačiau minėtoji įstaiga neatsakė į paklausimą, todėl tai nėra svarbi naujai paaiškėjusi aplinkybė.
Atsakovo vykdomo konkurso sąlygų 11.12 punktas nurodo, jog tiekėjas turi pateikti informaciją, kuri turi įrodyti, kad jis laikosi kokybės vadybos sistemų standartų, o kvalifikacinius reikalavimus įrodantys dokumentai yra nepriklausomų įstaigų išduotas sertifikatas, patvirtinantis, kad tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos standarto ISO 9001:2000 arba lygiavertis dokumentas, išduotas kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų, ar kiti lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai.
Kaip minėta, ieškovas remiasi perkančiosios organizacijos konkurso sąlygų 11.2 punkte išvardintų kvalifikacijos įrodymo būdų trečiuoju variantu, tuo pačiu nurodydamas, kad visi šie būdai yra alternatyvūs. Tai neteisingas teiginys. Variantas, kuriuo remiasi ieškovas, išdėstytas sekančiai: „...ar kiti lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai...“. Taigi kalbama ne apie lygiaverčius dokumentus, kuriais galima įrodyti ISO 9001 kokybės valdymo sistemos įdiegimą ir jos funkcionavimą, bet apie kitas kokybės valdymo priemones (sistemas), lygiavertes ISO 9001 sistemai, kurių turėjimą ir būtų galima įrodyti trečiuoju būdu.
Ieškovas tvirtina, kad turi įdiegęs, būtent, ISO 9001 sistemą, o ne kokią kitą lygiavertę. Todėl šiam faktui įrodyti galima tik pritaikant pirmuosius du būdus, o ne tą, kuriuo remiasi ieškovas. Tokį faktą įrodyti galima įstaigų, įsteigtų Lietuvoje, arba kitose ES valstybėse išduotais sertifikatais.
Ieškovas sertifikatą pateikė tik teisminio nagrinėjimo metu. Sertifikatas buvo išduotas po konkurso rezultatų paskelbimo. Taigi konkurso metu ieškovas jokio sertifikato neturėjo. Visi konkurso dalyviai, išskyrus ieškovą, pateikė tinkamus sertifikatus.
Ieškovas nurodo, kad tokį sertifikatą pateikti net nebuvo būtina, nes pakako pateikti dokumentus, kurie nurodytų, kad ieškovas yra įdiegęs tokį standartą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateiktą sertifikatą negalima lyginti su kitais konkurse pateiktais sertifikatais, nes jį išdavė subjektas, neturintis tam reikiamos kompetencijos ir galių.
Sertifikuotas įmones, atitinkančias ISO 9001 standartą, registruoja ir savo internetiniame tinklapyje www.lsd.lt viešai skelbia Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Pagal šio tinklapio duomenis 2010 m. lapkričio 1 d. sertifikuotų kokybės valdymo įmonių sąraše ieškovo įmonės nėra. Tai patvirtina, kad UAB „ Vakarų inžineriniai tinklai“ ISO 9001 sertifikato neturėjo.
Ieškovas buvo pateikęs UAB sertifikavimo centro „Sertika“ 2010 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. 2010-09-10-09-10/3 bei VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kokybės vadybos centro 2009 m. gruodžio 14 d. raštą Nr.53 įrodymui dėl atitikimo kvalifikacijos reikalavimams.
Vadybos sistemų sertifikavimo įstaigų akreditaciją vykdo Nacionalinis akreditacijos biuras prie Aplinkos ministerijos, akredituotų įstaigų sąrašas viešai skelbiamas biuro internetiniame tinklapyje www.nab.lt. Pagal šio tinklapio duomenis Lietuvoje šioje srityje yra akredituotos tik dvi įmonės VšĮ LST Sert ir UAB sertifikavimo centras „Sertika“. Tame pat tinklapyje atskiru dokumentu nurodyta UAB sertifikavimo centro „Sertika“ akreditavimo sritis. Šie duomenys patvirtina, kad UAB „Sertika“ nėra akredituota teikti sertifikavimo paslaugas statybos srityje (ISO 9001 EA 28), o VšĮ Vilniaus Gedimino universiteto Kokybės vadybos centras visai nėra akredituotas teikti sertifikavimo paslaugas. Taigi ieškovo pateikti raštai yra išduoti juridinių asmenų, neturinčių atitinkamų įgaliojimų sertifikuoti kokybės valdymo sistemas statybos srityje, todėl negali būti pripažinti kaip tinkami įrodymai, patvirtinantys reikalavimus, kurie buvo nurodyti konkurso sąlygose.
Reikalavimus atitikties įvertinimui (tame tarpe ir vadybos sistemų sertifikavimui) nustato LST ISO/IEC 17000 serijos standartai. Nepriklausomų įstaigų išduotiems sertifikatams lygiaverčiais kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymais gali būti laikomi tik analogiškomis atitikties įvertinimo sistemomis patvirtinti įrodymai.
Pagal standarto LST EN ISO/IEC 17000:2006 „Atitikties įvertinimas. Aiškinamasis žodynas ir bendrieji principai (ISO/IEC 17000:2004)“ 5.5 punktą sertifikavimas yra produktų, procesų, sistemų ar darbuotųjų atestavimas, kurį atlieka trečioji šalis. Trečiąja šalimi gali būti nepriklausoma atitikties įvertinimo įstaiga, atitinkanti tarptautinių standartų reikalavimus. Konkrečius reikalavimus įstaigoms, atliekančioms auditą ir sertifikuojančioms vadybos sistemas, nustato standartas LST EN ISO/IEC 17021:2007 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įstaigoms, atliekančioms auditą ir sertifikuojančioms vadybos sistemas (ISO/IEC 17021:2006)“.
Akredituota sertifikavimo įstaiga privalo laikytis visų jai keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, akredituota sertifikavimo įstaiga turi turėti kompetetingus auditorius, kurie turi baigti auditorių parengimo kursus, turėti pakankamai auditavimo patirties bei išmanyti audituojamą sritį, taip pat ji turi turėti kompetetingus techninius ekspertus, turinčius ne mažiau kaip 4 metus atitinkamos veiklos šakos darbo patirties (pavyzdžiui, gamybinės patirties, darbo patirties statybos sektoriuje). Akredituota sertifikavimo įstaiga - tai sertifikavimo įstaiga, kurios sertifikavimo procesas yra akredituotas notifikuotos akreditacinės įstaigos pagal tarptautinius IAF reikalavimus, kurių Lietuvos Respublika įsipareigoja laikytis, nes yra šios organizacijos narė. Todėl akredituota sertifikavimo įstaiga sertifikavimo veikla, akredituotoje srityje turi teisinį pagrindą, t.y. akredituota įstaiga užtikrina, kad ši sertifikavimo įstaiga laikosi ISO /IEC 17021:2007, ISO 19001 bei IAF (international accreditation forum) reikalavimų. Tuo tarpu neakredituotos sertifikavimo įstaigos veikla arba veikla neakredituotoje srityje nėra prižiūrima akreditacinės įstaigos pagal IAF reikalavimus, kurių Lietuva įsipareigoja laikytis, ir pagal ISO /IEC 17021:2007, todėl jos sertifikavimo veikla neakredituotoje srityje neturi teisinio pagrindo ir nėra jokių įrodymų, kad ši organizacija laikosi aukščiau nurodytų Lietuvoje galiojančių standartų bei tarptautinių susitarimų.
VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kokybės vadybos centras yra konsultacinė organizacija, padedanti įmonėms įgyvendinti vadybos sistemų reikalavimus. 2009 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 53 Kokybės vadybos centras pateikė informaciją, kad Kokybės vadybos centro darbuotojai bendrovėje UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ įgyvendino kokybės, aplinkos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą, apmokė darbuotojus ir atliko antros šalies auditą. Tai prieštarauja „antrosios šalies atitikties įvertinimo veikla“ sąvokai – „antrosios šalies atitikties įvertinimo veikla - tai atitikties įvertinimo veikla, kurią atlieka asmuo arba organizacija, besidominti objektu kaip vartotojas“ (LST EN ISO/IEC 17000:2006 „Atitikties įvertinimas. Aiškinamasis žodynas ir bendrieji principai (ISO/IEC 17000:2004)“ 2.3 punktas).
Kaip teigiama 2009 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 53 Kokybės vadybos centras bendrovėje UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ įdiegė kokybės, aplinkos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą, o tai reiškia turi sutartinių įsipareigojimų, todėl vadovaujantis antrosios šalies atitikties įvertinimo sąvoka, Kokybės vadybos centro atliktas įvertinimas minėtoje organizacijoje negali būti traktuojamas kaip antrosios šalies auditas. Be to, atliktas įvertinimas negali būti laikomas nepriklausoma lygiaverte kokybės vadybos užtikrinimo priemone, nes tai prieštarauja LST EN ISO/IEC 17021:2007 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įstaigoms, atliekančioms auditą ir sertifikuojančioms vadybos sistemas (ISO/IEC 17021:2006)“ 5.2.10 punkto reikalavimui: „kad nebūtų interesų konflikto, darbuotojai, tarp jų ir vadovai, neturi dalyvauti kliento, kuriam teikė vadybos sistemų konsultacijas, audite“.
UAB sertifikavimo centro „Sereika“ 2010 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. 2010-09-10/3 nurodyta, kad bendrovėje UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ sertifikavimo audito pagal LST EN ISO 9001:200, LST EN ISO 14001:2005 ir LST 1977:2008 darbus atlieka UAB „Sertika“. Pagal Nacionalinio akreditavimo biuro duomenis 2010 m. rugsėjo mėnesį UAB „Sertika“ nebuvo akredituota statybos sektoriaus veiklos šakai (ISO 9001 EA 28). Tai reiškia, kad UAB „Sertika“ nepateikė pakankamai įrodymų, kad jos įvertinimas yra lygiavertis įrodymas sertifikavimui, atliktam akredituotos sertifikavimo įstaigos, ar turi kokį nors teisinį pagrindą.
Pagal Atitikties įvertinimo įstatymo 5 straipsnio 2 punktą atitiktis įvertinama savanoriškai, tiekėjo iniciatyva, turint tikslą, kad būtų tenkinami rinkos poreikiai. Kliento organizacija gali pati nuspręsti, kokią sertifikavimo įstaigą - akredituotą ar neakredituotą - jai pasirinkti. Jeigu kliento organizacija pilnai pasitiki neakredituotos sertifikavimo įstaigos deklaravimu, kad bus suteiktos kokybiškos paslaugos, ji renkasi paprastesnį variantą - neakredituotą sertifikavimą. Tačiau toks kliento organizacijos pasirinkimas yra asmeninė jo nuomonė ir remiasi tik abipusio pasitikėjimo pagrindu. Perkančioji organizacija turi pilną teisę reikalauti, kad dalyvio vadybos sistemos įvertinimas būtų kompetentingas, kad dalyvio pateikti įrodymai būtų, tai reiškia, kad šį įvertinimą atliktų akredituota sertifikavimo įstaiga pagal visus sertifikavimo įstaigai keliamus reikalavimus, t.y. turėtų teisinį pagrindą.
Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnyje nurodoma, kad perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų; tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Bendrijos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga. Taigi perkančioji organizacija kaip vieną iš konkurso sąlygų nurodė šią aplinkybę, kuri tapo imperatyvia sąlyga. Ieškovas konkurse tokio sertifikato nepateikė ir neįvykdė vienos iš būtinųjų konkurso sąlygų.
Pažymėtina, kad UAB sertifikavimo centras „Sertika“, pateikdamas raštą apie UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ funkcionuojančią vadybos sistemą, nevykdė sertifikavimo įstaigai keliamų reikalavimų - sertifikavimo įstaiga, kol nėra pilnai atlikti sertifikavimo proceso veiksmai, neturi teisės teigti, kad sertifikuojamoje įmonėje funkcionuoja vadybos sistema (LST EN ISO/IEC 17021:2007 3.2 punktas, 2 pastaba „Kiti terminai nešališkumo sąvokai apibūdinti yra šie: objektyvumas, interesu konflikto nebuvimas, šališkumo nebuvimas, išankstinio nusistatymo nebuvimas, neutralumas, sąžiningumas, plačios pažiūros, teisingumas, nesuinteresuotumas, pusiausvyros išlaikymas“). Sertifikavimo įstaiga negali iš anksto nuspręsti, kokios bus sertifikavimo išvados bei nustatyti sertifikato išrašymo datą, nes šis teiginys grubiai pažeistų reikalavimą dėl „išankstinio nusistatymo nebuvimo“.
Atitikties įvertinimo įstatymas reglamentuoja tas sritis, kuriose yra privalomas akredituotos įstaigos sertifikavimas dėl saugumo ir kitų priežasčių. Šis teisės aktas reglamentuoja tik sertifikavimo įstaigos ir sertifikuojamas organizacijos santykius, akcentuodamas tuos atvejus, kuomet akredituotos įstaigos sertifikavimas yra privalomas. Šis teisės aktas neapibrėžia akredituoto ir neakredituotų vadybos sistemų sertifikavimo ar sertifikavimo įstaigų teisinio statuso. Atitikties įvertinimo įstatyme nenurodoma, ar neakredituotas sertifikavimas yra prilyginamas akredituotam, nenurodo šių sertifikavimų lygiavertiškumo atžvilgiu. Šis teisės aktas niekaip nereglamentuoja trečiųjų šalių teisių ar prievolių pripažinti neakredituotų sertifikavimo įstaigų sertifikatus, ir nepateikia jokių kitų įpareigojimų trečiosioms šalims dėl neakredituotų paslaugų pripažinimo.
UAB sertifikavimo centro „Sertika“ atliekamas sertifikavimo procesas neakredituotose srityse nėra pagrįstas bei nėra reglamentuojamas jokiu Lietuvoje galiojančiu teisės aktu. Ši sertifikavimo įstaiga išduodama tokį sertifikatą negali pagrįsti savo veiklos atitikties sertifikavimo įstaigai keliamiems reikalavimams jokiais numatytais būdais (akreditacija).
Perkančioji organizacija neturi jokio teisinio pagrindo pripažinti UAB sertifikavimo centro „Sertika“ išduotus atitikties vertinimo dokumentus neakredituotose srityse, ar laikyti šiuos dokumentus įrodymais lygiaverčiais akredituotos sertifikavimo įstaigos išduotiems sertifikatams ar turinčiais juridinę galę bei vertę. Sertifikavimo įstaiga neturi jokio teisinio pagrindo ar įrodymo jog jie laikosi sertifikavimo procesui ir sertifikavimo įstaigai keliamų reikalavimų, nėra jokio sertifikavimo įstaigai numatyto akreditavimo įstaigos numatyto akreditacijos suteikimo dokumento, kuris nurodytų apie sertifikavimo proceso atitikimą keliamiems reikalavimams.
Ieškovas, kaip jau buvo paminėta, rėmėsi Nacionalinio akreditacijos biuro raštu, kuris yra tik bendrinio pobūdžio ir nieko bendra neturi su šioje byloje nagrinėjamu ginču.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-503/2006 nurodyta: „Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylos aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bei kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Įrodymų sąsajumo taisyklė yra adresuojama ne tik teismui, kuris galutinai įvertina - yra konkretus įrodymas susijęs su reikšmingomis bylai aplinkybėmis ar ne, bet ir dalyvaujantiems byloje asmenims. Dalyvaujantys byloje asmenys ( pirmiausia ieškovas ir atsakovas) turi rinkti ir pateikti teismui tik lokius įrodymus, kurie turi vienokį ar kitokį ryšį su svarbiomis bylai aplinkybėmis. Teismas, vykdydamas savo pareigas įrodinėjimo procese, tikrina, ar įrodymus teikiantys asmenys vadovavosi CPK 180 straipsnio, nustatančio įrodymų sąsajumo taisyklę, nuostatomis .
Pažymėtina, kad atsakovo paskelbtas konkursas dėl supaprastinto pirkimo rėmėsi dėl gautų piniginių lėšų įsisavinimo iš ES fondų. Todėl bet koks nukrypimas ar bet kuri abejonė dėl konkurse pripažinto laimėtojo neatitikimo nustatytiems reikalavimams gali iššaukti ES fondų pretenzijas dėl konkursų organizavimo ir tai gali turėti įtakos dėl skiriamų lėšų Lietuvai. Visi konkurso dalyviai, išskyrus ieškovą, sumokėjo pinigines lėšas dėl darbuotojų apmokymų, egzaminų organizavimo ir tinkamo sertifikato įsigijimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas ir tretysis asmuo nepateikė į bylą įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Kazys Kailiūnas
Vytas Milius