Civilinė byla Nr. e2A-60-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00581-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2; 2.6.2.3; 2.6.8.10

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės ,,Šiaulių bankas“ ir atsakovų V. B., G. D., L. V. bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ ieškinį atsakovams G. D., L. V., V. B. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo L. V. priešieškinį akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Dainesa“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslaveda“, ir uždaroji akcinė bendrovė „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ (toliau – ir Bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. D., L. V. ir V. B. 115 978,29 Eur skolą, kurią sudaro: 97 493 Eur negrąžintas kreditas, 6 949,83 Eur nesumokėtos palūkanos ir 11 535,46 Eur delspinigiai, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 922 Eur žyminį mokestį ir 390 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. vasario 17 d. Bankas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dainesa“ sudarė kredito su portfeline garantija sutartį Nr. FLPG-2016-005-09 (toliau – ir Kredito sutartis), kuria bendrovei buvo suteiktas 120 000 Eur kreditas, už kurį 2016 m. vasario 17 d. sutartimis (toliau – Laidavimo sutartys) laidavo atsakovai. UAB „Dainesa“ panaudojo visą suteikto kredito sumą, tačiau nevykdė Bankui įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, dėl to susidarė įsiskolinimas, kurį prašo solidariai priteisti iš atsakovų.

3.       Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

4.       Atsakovai su Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. preliminariu sprendimu nesutiko, todėl pateikė prieštaravimus. Atsakovo G. D. teigimu, Bankas turėjo pareigą dėl skolos išieškojimo pirmiausia kreiptis į skolininką ir, tik skolininkui neįvykdžius reikalavimo, galėjo nukreipti išieškojimą į laiduotojus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo imtasi bent minimalių priemonių siekiant išieškoti skolą. Atsakovas nurodė, kad Kredito sutarties Specialiosios dalies 10.1 papunktyje nustatyta, jog kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemone pateikiama iki kredito išmokėjimo yra 80 proc. kredito sumos portfelinė garantija, dėl to pagrindinei skolininkei iki termino pabaigos neįvykdžius savo prievolės Bankui, ieškovei turėjo būti kompensuojama 80 proc. UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (toliau – ir INVEGA) garantija užtikrintos negrąžintos kredito sumos, kas sudarytų 92 782,63 Eur, tačiau ieškovė nepateikė teismui duomenų, jog ji kreipėsi į INVEGA dėl prievolės, užtikrintos garantija, įvykdymo. Taip pat pažymėjo, kad Kredito sutarties 10.6 papunktyje numatyta, jog kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemone, pateikiama iki kredito išmokėjimo, yra atsakovo V. B. suteiktas terminuotas indėlis 12 000 Eur sumai Banke esančioje terminuotojo indėlio sąskaitoje, kuris įkeistas sudarant indėlio įkeitimo sutartį. Atsakovas V. B. nurodė iš esmės tapačius prieštaravimus, papildomai pažymėdamas, kad yra įkeitęs Bankui 24 000 Eur dydžio indėlį, tačiau Bankas nepateikė informacijos, jog šis indėlis būtų įskaitytas kaip negrąžinta kredito dalis. Atsakovas L. V. taip pat pateikė prieštaravimus, papildomai akcentuodamas tai, kad jis niekada nebuvo UAB „Dainesa“ akcininkas ar darbuotojas, niekada neturėjo kokių nors sutartinių santykių dėl laidavimo, niekada nedisponavo kokiu nors UAB „Dainesa“ turtu, negavo jokio atlygio dėl laidavimo ir niekada neturėjo artimų ryšių su skolininke.

5.       Bankas prašė palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad atsakovų nesutikimo su ieškiniu ir preliminariu sprendimu argumentai nepagrįsti, nes įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi yra pripažinta, jog skolininkės UAB „Dainesa“ neįvykdyti įsipareigojimai Bankui sudaro 126 737,33 Eur. Atsakovų ir UAB „Dainesa“ prievolės Bankui yra solidarios, įstatymas suteikia kreditoriui teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Bankas sutiko, kad UAB „Dainesa“ kredito grąžinimas yra užtikrintas INVEGA garantija, tačiau pažymėjo, jog, vadovaujantis garantijos sutarties sąlygomis, INVEGA atsakomybė sudaro 80 proc. negrąžinto kredito sumos, o tam, jog Bankas galėtų pasinaudoti garantija ir padengti 80 proc. negrąžinto kredito sumos, jis turi būti ėmęsis visų įmanomų teisinių priemonių dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, laiduotojų ir kitų prievolės užtikrinimo priemonių. Bankas taip pat sutiko, kad UAB „Dainesa“ prievolės įvykdymui buvo įkeistas 24 000 Eur indėlis, priklausęs atsakovui V. B., tačiau nurodė, jog dar iki ieškinio pateikimo 24 000 Eur suma buvo sumažinta UAB „Dainesa“ skola. Banko vertinimu, atsakovo L. V. argumentai neturi teisinės reikšmės, nes įstatymas nenumato, kad už įmonę laiduoti gali tik akcininkas ar darbuotojas, o aplinkybė, jog atsakovas neturi ryšių su UAB „Dainesa“ nedaro laidavimo sutarties negaliojančia ar neteisėta, taip pat neatleidžia nuo prievolių įvykdymo.

6.       Atsakovas L. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2016 m. vasario 17 d. kredito su portfeline garantija sutarties Nr. FLPG-2016-005-9 specialiosios dalies 10.3 papunkčio sąlygą dėl L. V. laidavimo ir 2016 m. vasario 17 d. L. V. laidavimo sutartį negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais. Bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė reikalavimą pripažinti minėtą sandorį ir sutarties sąlygą negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu.

7.       Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 20 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. preliminarų sprendimą pakeitė – priteisė ieškovei AB „Šiaulių bankas“ solidariai iš atsakovų V. B., G. D. ir L. V. 19 498,60 Eur skolą, 6 949,83 palūkanas, 11 535,46 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitą preliminaraus sprendimo dalį paliko nepakeistą, o atsakovo L. V. priešieškinį atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-264-212/2019 patvirtintas AB „Šiaulių bankas“ 115 978,28 Eur kreditorinis reikalavimas, o šioje byloje reiškiamas reikalavimas laiduotojams 2016 m. vasario 17 d. pasirašytų Laidavimo sutarčių tarp AB „Šiaulių bankas“ ir G. D., L. V. bei V. B. pagrindu. 2018 m. vasario 26 d. INVEGA išmokėjo Bankui 77 994,40 Eur išmoką dėl BUAB „Dainesa“ nevykdomos Kredito sutarties.

10.       INVEGA – tai specifinį statusą turinti įmonė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros“ įsteigta teikti garantijas kredito įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo imamas paskolas. Paskolos gavėjui (skolininkui) negrąžinus paskolos, garantijos gavėjas (kreditorius) pateikia garantijos davėjui (garantas) reikalavimą įvykdyti savo įsipareigojimus ir tokį reikalavimą privalo pagrįsti nuostatuose nustatyta tvarka, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius tikslinį paskolos panaudojimą ir garantijos suteikimo sąlygų įvykdymą. Teismo vertinimu, tai, kad INVEGA išmokėjo ieškovei 77 994,40 Eur išmoką patvirtina, jog ieškovės reikalavimas ir pridėti dokumentai atitiko garantijos vykdymo sąlygas, reikalavimas išmokėti garantijos sumą pateiktas nepasibaigus garantijos terminui, t. y. visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos buvo įvykdytos.

11.       Įvertinęs tai, kad pagal teismo patvirtintą kreditorinį reikalavimą negrąžintas kreditas sudaro 97 493 Eur, o 2018 m. vasario 26 d. INVEGA išmokėjo ieškovei 77 994,40 Eur išmoką (80 proc., nuo bendros kredito gavėjo įsiskolinimų Bankui sumos: 97 493 Eur – paskolos likutis, 0 Eur – nesumokėtų palūkanų suma), teismas sprendė, jog pagrindinės prievolės suma sumažėjo iki 19 498,60 Eur, todėl nėra teisinio pagrindo papildomai priteisti tą pačią 77 994,40 Eur sumą iš atsakovų.

12.       Teismas nurodė, kad Kredito sutartis buvo įtraukta į garantuotų sandorių portfelį, todėl laiduotojai galėjo pagrįstai tikėtis valstybės teikiamos pagalbos verslui garantijos, reglamentuotos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1407/2013 2013 m. gruodžio 18 d. Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalba (de minimis sąvoka yra vartojama apibūdinti nedidelės vertės valstybės paramą, kuriai netaikomas reikalavimas suderinti pagalbą su Europos Komisija, kaip tai yra numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje).

13.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus dėl palūkanų ir delspinigių perskaičiavimo, kadangi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-264-212/2019 buvo patvirtintas AB „Šiaulių bankas“ kreditorinis reikalavimas, o byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad reikalavimų dalis dėl 6 949,83 Eur palūkanų ir 11 535,46 Eur delspinigių būtų sumokėta.

14.       Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas nurodė, kad atsakovas L. V. turėjo visas galimybes bei didelę patirtį finansų ir verslo srityje tam, jog, dar prieš sudarydamas sandorį, suprastų, kokias pareigas pagal sandorį įgis, o kokias – praras, t. y. turėjo būti maksimaliai apdairus, atidus ir atsakingas. Kaip patvirtina atsakovo L. V. bylos nagrinėjimo metu pateikti paaiškinimai, jis kitus laiduotojus pažinojo ir verslui pasisekus tikėjosi įgyti 25 proc. UAB „Dainesa“ akcijų. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, laidavimo sutarties pasirašymas vertintinas kaip neapgalvotos rizikos ir neatsargumo rezultatas, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti Kredito sutarties sąlygą dėl L. V. laidavimo ir 2016 m. vasario 17 d. L. V. laidavimo sutartį negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo INVEGA prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria Bankui solidariai iš atsakovų V. B., G. D. ir L. V. priteista 19 498,60 Eur skola, 6 949,83 Eur palūkanos, 11 535,46 Eur delspinigiai ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti Bankui solidariai iš atsakovų 115 978,29 Eur skolą, kurią sudaro 97 493 Eur negrąžintas kreditas, 6 949,83 Eur nesumokėtos palūkanos ir 11 535,46 Eur delspinigiai, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teisės aktais ir teismų praktika, kuri suformuota taikant ir aiškinant Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 322 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Nuostatai). Šie Nuostatai neaktualūs ir netaikytini INVEGA teikiamoms portfelinėms garantijoms. Europos investicinis fondas portfelinę garantiją, pagal kurią įsipareigojimus iš Europos investicinio fondo perėmė INVEGA, Bankui suteikė vadovaudamasis VP2-2.3-ŪM-01-K priemonės „Kontroliuojantieji fondai“ de minimis portfelinių garantijų schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-650 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Portfelinių garantijų schema), būtent kuria šiuo atveju ir turi būti vadovaujamasi.

15.2.                      INVEGA įgyvendinama portfelinių garantijų priemonė yra rizikos pasidalinimo priemonė, kurios pagrindu finansiniai tarpininkai sudaro ir valdo finansinę riziką mažinančius tinkamų paskolų portfelius. Vadovaujantis Portfelinių garantijų schemoje įtvirtintomis portfelinės garantijos suteikimo sąlygomis, portfelinė garantija užtikrina dalies nuostolio, kylančio iš garantuoto paskolų portfelio padengimą finansiniam tarpininkui (bankui), bet ne konkrečios paskolos grąžinimo užtikrinimą (kaip tai daroma individualios garantijos atveju). Tai reiškia, kad suteikta portfelinė garantija į garantuojamą paskolų portfelį įtrauktai paskolai nėra paskolos gavėjo prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė (garantija) CK 6.90 straipsnio prasme.

15.3.                      Teismas nepagrįstai, atsižvelgdamas į INVEGA išmokėtą išmokos sumą, 77 994,40 Eur dydžiu sumažino prašytą iš atsakovų priteisti pagrindinės skolos sumą. Vadovaujantis 2011 m. birželio 6 d. Sutarties dėl portfelinių garantijų teikimo nuostatomis, portfelinės garantijos suteikimas už banko sudaromą paskolų portfelį ir jos panaudojimas nekeičia konkretaus paskolos gavėjo prievolių finansų tarpininkui apimties, turinio ir vykdymo sąlygų, t. y. finansų tarpininkas (bankas) privalo vykdyti visos skolos pagal negrąžintą garantuotą paskolą išieškojimo iš paskolos gavėjo veiksmus (įskaitant išieškojimą iš visų kitų paskolos užtikrinimo būdų ir priemonių). Išmokėjusi garantijos išmoką pagal suteiktą portfelinę garantiją, INVEGA atgręžtinio reikalavimo teisės į konkretų skolininką (paskolos gavėją) neįgyja.

15.4.                      Vadovaujantis 2011 m. birželio 6 d. Sutarties dėl portfelinių garantijų teikimo 11 skyriaus nuostatomis, Bankas yra įsipareigojęs grąžinti INVEGA 80 proc. nuo kiekvienos išieškotos sumos, pagal kurią buvo mokėta išmoka, sumokant 80 proc. nuo tikėtino nuostolio, patiriamo negrąžinus į garantuojamą portfelį įtrauktos paskolos. Analogiškos Banko prievolės aptartos ir Sutarties dėl portfelinių garantijų teikimo priede (6 aprašas).

16.       Atsiliepime į trečiojo asmens INVEGA apeliacinį skundą ieškovė AB „Šiaulių bankas“ prašo trečiojo asmens skundą tenkinti, nurodo, kad sutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais.

17.       Atsiliepime į trečiojo asmens INVEGA apeliacinį skundą atsakovai V. B., G. D. ir L. V. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

17.1.                      Nors Lietuvos Respublikos teisės aktai portfelinės garantijos, tokios kaip atskiros garantijos rūšies, neišskiria, tačiau sistemiškai aiškinant visą Kredito sutartį ir atsižvelgiant į jos 1.19 papunktį, kuriame išaiškinta portfelinės garantijos sąvoka (tai yra besąlyginė ir neatšaukiama garantija AB „Šiaulių bankas“ naudai, kuria INVEGA įsipareigoja sumokėti Bankui 80 proc. negrąžintos kredito dalies), darytina išvada, kad portfelinės garantijos turinys visiškai atitinka CK 6.90 straipsnyje įtvirtintos garantijos turinį, todėl atsakovai negalėjo žinoti, jog šiuo atveju portfelinė garantija nebus laikoma garantija CK 6.90 straipsnio prasme.

17.2.                      Už Kredito sutarties parengimą buvo atsakingas Bankas, kuris Kredito sutarties sąlygas parengė taip, kad iš jų buvo galima suprasti, jog portfelinė garantija yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris įgyvendinamas CK 6.90–6.92 straipsniuose nustatyta tvarka,

18.       Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Šiaulių bankas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria pakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2071-601/2018 ir ieškovei solidariai iš atsakovų V. B., G. D., L. V. priteista 19 498,60 Eur skola, 6 949,83 Eur palūkanos, 11 535,46 Eur delspinigiai ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, o Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2071-601/2018 palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo šiuos esminius argumentus:

18.1.                      Teismas nepagrįstai sprendimą atmesti ieškinio reikalavimą 77 994,40 Eur negrąžinto kredito sumai motyvavo tuo, kad 2018 m. vasario 26 d. INVEGA išmokėjo Bankui 77 994,40 Eur garantijos išmoką dėl BUAB „Dainesa“ nevykdomos Kredito sutarties. Teismas nepagrįstai nevertino, kad portfelinė garantija į garantuojamą paskolų portfelį įtrauktai paskolai nėra paskolos gavėjo prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė (garantija) CK 6.90 straipsnio prasme, ir atsakovų prievolių pagal su Banku sudarytas Laidavimo sutartis apimčiai jokios įtakos neturi.

18.2.                      Portfelinė garantija yra rizikos pasidalinimo priemonė, kurios pagrindu finansiniai tarpininkai (bankai) sudaro ir valdo finansinę riziką mažinančius tinkamų paskolų portfelius. Iš garanto gavęs preliminarų nuostolių atlyginimą (šiuo atveju 77 994,40 Eur), Bankas turi atlikti išieškojimo iš trečiųjų asmenų / laiduotojų, garantų bei įkeisto turto realizavimo veiksmus, ir tokiu būdu sugrąžinti garantui jo išmokėtą dalies nuostolių atlyginimą. Portfelinės garantijos suteikimas už banko sudaromą paskolų portfelį ir jos panaudojimas nekeičia konkretaus paskolos gavėjo prievolių finansų tarpininkui apimties, turinio ir vykdymo sąlygų. 

18.3.                      Priteisdamas Bankui palūkanų bei delspinigių sumą, teismas vadovavosi įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Tuo tarpu atmesdamas 77 994,40 Eur sumos dydžio reikalavimą, teismas nurodė, kad 2018 m. vasario 26 d. INVEGA išmokėjo ieškovui 77 994,40 Eur garantijos išmoką, tačiau neatsižvelgė į tai, jog nurodyta suma buvo pervesta dar prieš priimant Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-264-212/2019. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad INVEGA nėra pateikusi kreditorinio reikalavimo 77 994,40 Eur sumai BUAB „Dainesa“ bankroto byloje, kas būtų suprantama ir logiška, jei INVEGA pervestomis lėšomis būtų buvę padengti BUAB „Dainesa“ pagal Kredito sutartį neįvykdyti įsipareigojimai Bankui.

18.4.                      Bankas iš viso yra patyręs ne 1 714,78 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o 2 854,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 922 Eur žyminis mokestis, 1 790 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, bei 142,78 Eur už vertėjo paslaugas (Portfelinės garantijos sutarties vertimas į lietuvių kalbą). Net ir ieškinio tenkinimo iš dalies atveju turi būti atsižvelgta į realiai Banko patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.       Atsiliepime į ieškovės AB „Šiaulių bankas“ apeliacinį skundą atsakovai V. B., G. D. ir L. V. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

19.1.                      Nors Lietuvos Respublikos teisės aktai portfelinės garantijos, tokios kaip atskiros garantijos rūšies, neišskiria, tačiau sistemiškai aiškinant visą Kredito sutartį ir atsižvelgiant į jos 1.19 papunktį, kuriame išaiškinta portfelinės garantijos sąvoka, darytina išvada, kad portfelinės garantijos turinys visiškai atitinka CK 6.90 straipsnyje įtvirtintos garantijos turinį, todėl atsakovai negalėjo žinoti, kad šiuo atveju portfelinė garantija nebus laikoma garantija CK 6.90 straipsnio prasme. Už Kredito sutarties parengimą buvo atsakingas Bankas, kuris sutarties sąlygas parengė taip, kad iš jų buvo galima suprasti, jog portfelinė garantija yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris įgyvendinamas CK 6.90–6.92 straipsniuose nustatyta tvarka. Ieškovės argumentai dėl portfelinės garantijos kaip neįprastos garantijos, rizikos pasidalinimo priemonės, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

19.2.                      Sudarydami Laidavimo sutartis, atsakovai pagrįstai tikėjosi, kad kredito dalies grąžinimas yra garantuotas ir jokios rizikos dėl to nei pagrindinei skolininkei, nei jiems nėra. Portfelinių garantijų schemos 5 punkte įtvirtinta, kad portfelinės garantijos teikiamos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, t. y. kredito gavėjams. Tuo tarpu ieškovė nepagrįstai įrodinėja priešingai, t. y. kad portfelinės garantijos nauda teikiama finansų įstaigoms. Ieškovės ir INVEGA vidiniai tarpusavio teisiniai santykiai atsakovų padėčiai negali turėti įtakos.

19.3.                      Tai, kad Panevėžio apygardos teismas yra patvirtinęs AB „Šiaulių bankas“ 115 978,29 Eur kreditorinį reikalavimą, nereiškia, jog Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nutartis, kuria ne ginčo tvarka patvirtinami kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, kuris priimamas bylą išnagrinėjus iš esmės. Bankas Panevėžio apygardos teismui nebuvo pateikęs informacijos, kad jis iš INVEGA gavo 77 994,40 Eur išmoką. Tai, kad INVEGA nėra pareiškusi prašymo patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą pagrindinės skolininkės bankroto byloje, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, kadangi kreditorius turi teisę, o ne pareigą prašyti patvirtinti kreditorinį reikalavimą.

20.       Apeliaciniame skunde atsakovai V. B., G. D. ir L. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti ir atmesti ieškovės AB „Šiaulių bankas“ reikalavimą iš atsakovų solidariai priteisti 19 498,60 Eur skolą, 1 379,04 Eur palūkanų ir 11 322, 21 Eur delspinigių. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:

20.1.                      Portfelinė garantija yra paramos smulkiam ir vidutiniam verslui priemonė, skirta padengti dalį negrąžinto kredito, todėl, sudarydami Laidavimo sutartis, atsakovai pagrįstai tikėjosi, kad kredito dalies grąžinimas yra garantuotas ir jokia rizika dėl to nei pagrindinei skolininkei, nei laiduotojams nekyla. Būtent Bankas buvo atsakingas už tinkamą Kredito sutarties parengimą bei turėjo pareigą suteikti tikslią informaciją dėl finansinių paslaugų teikimo, o tos pareigos neįvykdęs, Bankas neturi teisės Laidavimo sutarčių nuostatas aiškinti kitaip nei jos įtvirtintos raštu. Atsakovai negalėjo žinoti, kad jų, kaip laiduotojų, atsakomybė gali apimti atsakomybę už viso ar dalies kredito grąžinimą Bankui, kadangi iš Laidavimo sutarčių nuostatų to suprasti nebuvo galimybės.

20.2.                      Teismas turėjo įvertinti, kad Kredito sutarties 10.1 papunktyje įtvirtina, jog portfelinė garantija sudaro 80 proc. kredito sumos, t. y. 96 000 Eur, todėl atsakovai galėjo pagrįstai tikėtis, jog kredito negrąžinimo atveju negrąžinta kredito dalis bus padengta iš minėtos garantijos sumos bei įkeisto 24 000 Eur indėlio, kadangi abi šios priemonės yra skirtos visiškai užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą. INVEGA Bankui išmokėjo tik 77 994,40 Eur sumą, todėl laikytina, kad išmokėta tik dalis suteiktos portfelinės garantijos sumos, o likusi 18 005,60 Eur garantijos suma nėra išmokėta. Bankas nepagrįstai iš atsakovų reikalauja priteisti nepadengtą suteikto kredito dalį, kadangi atsakovų laidavimas šios sumos neapėmė. Besąlyginės garantijos atveju, kaip ir numatyta Kredito sutartyje, Banko reikalavimas atsakovams galėtų būti reiškiamas tik dėl nesumokėtų palūkanų ir delspinigių, dėl kurių ir buvo laiduota, kadangi prievolės neįvykdymo atveju dalis prievolės turėjo būti padengta iš įkeisto indėlio, o kita dalis iš besąlyginės 96 000 Eur garantijos sumos. Šiuo atveju atsakovų prisiimtos atsakomybės ribos turi būti aiškinamos Laidavimo sutarčių sąlygų ir šalių elgesio visumos kontekste, tačiau teismas visiškai nevertino tikrųjų šalių ketinimų.

20.3.                      Bankas reikalavimą dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo grindė Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-264-212/2019. Nutartis, kuria ne ginčo tvarka patvirtinami kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimtam bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl, atsakovams ginčijant palūkanų ir delspinigių sumas, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad jos reikalavimas dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo yra pagrįstas, o teismas ši klausimą privalėjo išnagrinėti iš esmės, tačiau tai padaryta nebuvo.

20.4.                      Net ir pripažinus, kad atsakovai privalo padengti kredito likutį, Banko reikalaujamos priteisti palūkanos ieškinio pateikimo dieną negalėjo sudaryti daugiau nei 5 570,79 Eur, todėl 1 379,04 Eur palūkanų suma iš atsakovų priteista nepagrįstai (už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 17 d. palūkanos sudarė 4 350,01 Eur; už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. vasario 26 d. – 920,71 Eur; už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. birželio 27 d. – 300,07 Eur).

20.5.                      Vadovaujantis Banko pateikta delspinigių skaičiavimo lentele, atsižvelgiant į taikytiną ieškinio senatį bei perskaičiuotą palūkanų sumą priklausomai nuo išmokėtos garantijos išmokos, už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. birželio 27 d. delspinigių suma ieškinio pateikimo dieną negalėjo sudaryti daugiau nei 213,25 Eur, todėl 11 322,21 Eur delspinigių suma priteista nepagrįstai.

21.       Ieškovė AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

21.1.                      Nepagrįsta atsakovų pozicija, kad jų laidavimas neapėmė 77 994,40 Eur sumos, kuri buvo gauta iš INVEGA kaip garantijos išmoka. Tvirtindami, kad, sudarydami Kredito bei Laidavimo sutartis, atsakovai pagrįstai tikėjosi, jog kredito dalies grąžinimas yra garantuotas ir jokios rizikos dėl to nei pagrindinei skolininkei, nei laiduotojams negali kilti, atsakovai ignoruoja aplinkybę, jog portfelinė garantija yra rizikos pasidalinimo priemonė, kurios pagrindu finansiniai tarpininkai (bankai) sudaro ir valdo finansinę riziką mažinančius tinkamų paskolų portfelius. Portfelinė garantija neturi jokios įtakos nei atsakovų, nei kredito gavėjo prievolių apimčiai ir neatleidžia šių nuo prievolių vykdymo.

21.2.                      Ieškinio reikalavimai reiškiami remiantis Laidavimo sutartimis, todėl būtent šių sutarčių nuostatos turi būti vertinamos nagrinėjamos bylos kontekste. Laidavimo sutartyse atsakovai patvirtino, kad jiems yra žinoma ir suprantama, jog pagrindinės skolininkės prievolių neįvykdymo atveju jie prisiima solidarią atsakomybę su kredito gavėja UAB „Dainesa“. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovams kuris nors iš Banko darbuotojų būtų aiškinęs, jog jų atsakomybė Banko atžvilgiu apsiriboja tik kredito gavėjo nepadengtomis palūkanomis ir delspinigiais. Atsakovai yra patyrę verslininkai, todėl turėjo numatyti, kokios pasekmės jiems kils pagrindinei skolininkei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, o jeigu to nesuprato, tai, prieš pasirašydami Laidavimo sutartis, turėjo kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos.

21.3.                      BUAB „Dainesa“ įsiskolinimo Bankui suma yra nustatyta įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-264-212/2019, kuria buvo patvirtintas AB „Šiaulių bankas“ 115 978,28 Eur kreditorinis reikalavimas. Ši suma iki šiol nėra pasikeitusi, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų atsakomybė su BUAB „Dainesa“ yra solidari, atsakovai Bankui atsako būtent 115 978,28 Eur suma.

22.       Trečiasis asmuo INVEGA atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

22.1.                      Vadovaujantis Portfelinių garantijų schemos nuostatomis, portfelinė garantija skirta užtikrinti ne konkretaus ūkio subjekto konkrečios prievolės (paskolos) įvykdymui, o paskolų portfelio, kurį sudaro smulkaus ir vidutinio verslo subjektams suteiktos paskolos, finansinei (kredito) rizikai valdyti. Kredito sutartyje šiuo atveju numatyta, kad garantijos normos riba yra 20 proc. garantuojant 80 proc. banko portfelio. Teismas nepagrįstai, atsižvelgdamas į INVEGA išmokėtą sumą, 77 994,40 Eur suma sumažino priteistiną negrąžinto kredito sumą (argumentai pateikti apeliaciniame skunde).

22.2.                      Vadovaujantis Portfelinių garantijų schemos ir 2011 m. birželio 6 d. Sutarties dėl portfelinių garantijų teikimo nuostatomis, finansų tarpininkas (bankas) privalo vykdyti visos skolos pagal negrąžintą garantuotą paskolą išieškojimo ir paskolos gavėjo veiksmus (įskaitant išieškojimą iš visų kitų paskolos užtikrinimo būdų ir priemonių).

22.3.                      INVEGA jai tenkančias prievoles yra įvykdžiusi visa apimtimi, atsakovų argumentai, kad neva INVEGA išmokėjo tik dalį garantijos išmokos, yra teisiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

24.       Ieškovė AB „Šiaulių bankas“ su apeliaciniu skundu pateikė 2011 m. birželio 6 d. Sutarties dėl portfelinių garantijų teikimo 5 ir 6 aprašus su vertinimu į lietuvių kalbą, o trečiasis asmuo INVEGA pateikė: 2017 m. gruodžio 20 d. Banko prašymo su priedais dėl išmokos mokėjimo kopiją; INEGA generalinio direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. FLPG-025 „Dėl garantijos išmokos mokėjimo už AB Šiaulių banko uždarajai akcinei bendrovei „Dainesa“ suteiktą paskolą“ kopiją; ieškovės atstovės 2019 m. lapkričio 6 d. prašymo INVEGA dėl informacijos pateikimo kopiją; INVEGA 2019 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. (5.1)-574 „Dėl informacijos pateikimo“ kopiją; 2018 m. vasario 26 d. sąskaitos išrašo dėl išmokos išmokėjimo Bankui kopiją.

25.       CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014).

26.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tiek ieškovės AB „Šiaulių bankas“, tiek trečiojo asmens INVEGA teikiamų rašytinių įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme prieštarautų proceso koncentracijos ir operatyvumo principams. Be to, įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad šalių teikiami įrodymai, kurie iš esmės yra susiję su vidiniais ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio santykiais, šioje byloje nagrinėjant ginčą dėl atsakovų atsakomybės pagal Laidavimo sutartis apimties, bet kuriuo atveju neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, kadangi nei paneigia, nei patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumą ir / ar pagrįstumą, todėl juos atsisakoma priimti.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo ribų

27.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. vasario 17 d. AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Dainesa“, atstovaujama direktoriaus V. B., sudarė Kredito su portfeline garantija sutartį Nr. FLPG-2016-005-09, pagal kurią Bankas suteikė UAB „Dainesa“ 120 000 Eur kreditą, kredito paskirtis – apyvartinių lėšų finansavimui. UAB „Dainesa“ įsipareigojo mokėti Bankui palūkanas, delspinigius, kitus mokesčius ir grąžinti kreditą iki 2017 m. vasario 16 d.

28.       2016 m. vasario 17 d. taip pat buvo sudarytos trys laidavimo sutartys: tarp Banko ir atsakovo G. D., tarp Banko ir L. V. bei tarp Banko ir V. B., kuriomis kiekvienas iš atsakovų įsipareigojo solidariai atsakyti už kredito gavėjos UAB „Dainesa“ prievoles pagal Kredito sutartį visu savo esamu ir būsimu turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, įskaitant, bet neapsiribojant – kilnojamuoju, nekilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis, vertybiniais popieriais, esančiais pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis, bei atsakyti Bankui tokia pat apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, jei kredito gavėjas tinkamai nevykdys visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį.

29.       Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-311-227/2017, kredito gavėjai UAB „Dainesa“ iškelta restruktūrizavimo byla, kurioje buvo patvirtintas Banko 126 737,33 Eur kreditorinis reikalavimas. Nevykdant restruktūrizavimo plano, 2017 m. gruodžio 1 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-311-227/2017 atsakovės restruktūrizavimo byla nutraukta. Restruktūrizavimo proceso metu buvo padengta dalis Banko finansinio reikalavimo.

30.       2017 m. gruodžio 28 d. Bankas siuntė skolininkei UAB „Dainesa“ ir jos laiduotojams (atsakovams) pranešimą dėl įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo, kuriuo reikalavo padengti 112 852,22 Eur įsiskolinimą.

31.       2018 m. vasario 26 d. INVEGA išmokėjo ieškovei 77 994,40 Eur išmoką dėl UAB „Dainesa“ nevykdomos Kredito sutarties.

32.       Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB „Dainesa“ iškelta bankroto byla. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-264-212/2019, patvirtintas AB „Šiaulių bankas“ 115 978,28 Eur kreditorinis reikalavimas.

33.       Atsižvelgdamas į tai, kad INVEGA išmokėjo Bankui 77 994,40 Eur išmoką, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų V. B., G. D. ir L. V. 19 498,60 Eur skolą, 6 949,83 palūkanas, 11 535,46 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovo L. V. priešieškinį, kuriuo buvo prašoma Kredito sutarties Specialiosios dalies 10.3 papunkčio sąlygą dėl L. V. laidavimo ir 2016 m. vasario 17 d. L. V. laidavimo sutartį negaliojančiomis, atmetė.

34.       Iš šalių pateiktų apeliacinių skundų turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju kvestionuojama tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. preliminarus sprendimas, o sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo L. V. priešieškinis, neskundžiama.

35.       Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų, laidavusių už pagrindinės skolininkės BUAB „Dainesa“ prievolių pagal 2016 m. vasario 17 d. kredito su portfeline garantija sutartį Nr. FLPG-2016-005-09 įvykdymą, atsakomybės apimties. Tiek ieškovė AB „Šiaulių bankas“, tiek trečiasis asmuo INVEGA laikosi pozicijos, kad portfelinė garantija į garantuojamą paskolų portfelį įtrauktai paskolai nėra paskolos gavėjo prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė (garantija) CK 6.90 straipsnio prasme, todėl atsakovų prievolių pagal su Banku sudarytas Laidavimo sutartis apimčiai jokios įtakos neturi. Tuo tarpu atsakovai tvirtina, kad portfelinė garantija yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris įgyvendinamas CK 6.90–6.92 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl, INVEGA išmokėjus garantijos išmoką, Bankas nepagrįstai tą pačią sumą prašo priteisti iš jų. Be to, atsakovai apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl garantinės išmokos dydžio bei pirmosios instancijos teismo priteisto palūkanų ir delspinigių dydžio nepagrįstumo. Neišeinant už apeliacinių skundų ribų, toliau ir bus pasisakoma šiais aspektais.

Dėl garantijos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sampratos

36.       Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė yra ta, kad, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kuris prisiėmė sutartinę prievolę atsakyti už pagrindinį skolininką, kad jis įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti skolininkas pagal įstatymą ar sutartį.

37.       CK

38.       Mokėjimo garantija, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, yra reglamentuojama CK 6.90–6.97 straipsniuose. Garantijos atveju greta paprastai jau esamų (arba būsimų) kreditoriaus ir skolininko prievolinių teisinių santykių sukuriami nauji kreditoriaus ir garanto prievoliniai teisiniai santykiai. Garantija garantas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios su skolininku, atžvilgiu. Garantija padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti garantui.

39.       CK 6.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Tai paprastoji, sąlyginė garantija, kai garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės ir yra subsidiari (CPK 6.90 straipsnio 1 dalis).

40.       Kasacinis teismas, remdamasis teisės doktrina ir minėtu reglamentavimu, savo praktikoje yra išskyręs dvi mokėjimo garantijų rūšis: nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) ir paprastosios (sąlyginės) garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012 ir kt.).

41.       Esant nepriklausomai garantijai (garantijai pagal pirmą pareikalavimą), iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota (CK 6.90 straipsnio 2 dalis). Tokią garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos vykdymo sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) pavyzdys – banko garantija, pagal kurią bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 straipsnio 1 dalis). Garanto prievolė, atsirandanti iš nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą), pagal savo pobūdį yra savarankiška, t. y. jai būdingas savarankiškumas nuo užtikrintos pagrindinės prievolės. 

42.       Tuo tarpu paprastosios (sąlyginės) garantijos apibrėžimas pateikiamas CK 6.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje normoje, kuria remiantis garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Tokiu atveju garanto atsakomybė yra subsidiari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-470-687/2018, 30–31 punktai).

43.       Paprastosios (sąlyginės) garantijos atveju garantija užtikrinto sandorio neįvykdymas yra iš tokios garantijos kylančios garanto prievolės atsiradimo sąlyga. Dėl to garantas kreditoriui atsako tik tada, jeigu skolininkas prievolės, už kurią garantuojama, neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sąlygų, neįvykdymo apimties ir kitų iš pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017, 19 punktas). Dėl to iš paprastosios (sąlyginės) garantijos kylančios garanto prievolės yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės, kurių mastas, pasibaigimo pagrindai ir kitos sąlygos priklauso nuo pagrindinės garantija užtikrintos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-470-687/2018, 32 punktas).

44.       Taigi garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių.

Dėl portfelinės garantijos vykdymo sąlygų

45.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. vasario 17 d. AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Dainesa“ sudarė Kredito su portfeline garantija sutartį Nr. FLPG-2016-005-09, pagal kurią Bankas suteikė UAB „Dainesa“ 120 000 Eur kreditą.

46.       Kredito sutarties Bendrosios dalies 1.19 papunktyje įtvirtinta, kad portfelinė garantija – tai besąlyginė ir neatšaukiama garantija Banko naudai, kuria portfelinės garantijos priemonės valdytoja INVEGA įsipareigoja sumokėti Bankui 80 proc. kredito gavėjo Bankui negrąžinto kredito ar jo dalies. Portfelinė garantija yra traktuojama de minimis (nereikšminga) pagalba kredito gavėjui. Portfelinė garantija yra pagal JEREMIE – „Jungtiniai Europos ištekliai mažosioms ir vidutinėms įmonėms finansuoti“ (angl. Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises), iniciatyvą įgyvendinama priemonė.

47.       JEREMIE – „Jungtiniai Europos ištekliai mažosioms ir vidutinėms įmonėms finansuoti“ (angl. Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises) – bendra Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos investicinio fondo iniciatyva, kurios tikslas padėti šalims narėms per savo nacionalines ir regionines vadovaujančiąsias institucijas skirti dalį joms numatytų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų mažosioms ir vidutinėms įmonėms finansuoti, investuojant į jų akcinį kapitalą, suteikiant paskolas ar garantijas per atnaujinamą kontroliuojantįjį fondą. Portfelinių garantijų priemonė yra viena pagal JEREMIE iniciatyvą įgyvendinama priemonė, skirta paskatintini smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą (Kredito sutarties 1.10 papunktis).

48.       Kredito sutarties Bendrosios dalies 1.5 papunktyje numatyta, kad de minimis (nereikšminga) pagalba yra pagalba ūkio subjektams, kaip ji apibrėžiama 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-650 „Dėl VP2-2.3-ŪM-01-K priemonės „Kontroliuojamieji fondai“ de minimis portfelinių garantijų schemos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais.

49.       Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-650 „Dėl VP2-2.3-ŪM-01-K priemonės „Kontroliuojamieji fondai“ de minimis portfelinių garantijų schemos patvirtinimo“ patvirtintoje VP2-2.3-ŪM-01-K priemonės „Kontroliuojantieji fondai“ de minimis portfelinių garantijų schemos (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 29 d.) 5 ir 8 punktuose įtvirtinta, kad portfelinės garantijos teikiamos už Lietuvos Respublikoje įsteigtų ir veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų įsipareigojimų vykdymą.

50.       INVEGA – tai specifinį statusą turinti įmonė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros“ įsteigta teikti garantijas kredito įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo imamas paskolas.

51.       INVEGA veiklą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.) numatyta, kad INVEGA, be kita ko, teikia individualias garantijas ir portfelines garantijas (2.1.1 ir 2.1.2 papunkčiai). INVEGA individualios ir (ar) portfelinės garantijos teikiamos pagal garantijų teikimo nuostatus, garantijų teikimo taisykles, garantijų schemas ar valstybės pagalbos teikimo schemas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (toliau – teisės aktai, reguliuojantys garantijų teikimą), laikantis šių pagrindinių nuostatų, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose dėl garantijų teikimo ar atitinkamų garantijų teikimo sutartyse nustatyta kitaip (2.4 papunktis).

52.       INVEGA teikia portfelines garantijas, kuriomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigoms ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms užtikrinamas verslo subjektams suteiktų paskolų dalies grąžinimas, finansinės nuomos (lizingo) įmokų dalies sumokėjimas, iš verslo subjektų ir kredito įstaigų ar finansinės nuomos (lizingo) bendrovių sudarytų skolinimo sandorių kylančių finansinių prievolių dalies įvykdymas arba kredito rizikos, susijusios su garantuojamų paskolų, finansinės nuomos (lizingo) sandorių ar sudarytų skolinimo sandorių portfeliu, dalies padengimas (2.4.2 papunktis).

53.       Kredito sutarties Specialiosios dalies 10 punkte numatytos šios kredito gavėjos prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonės, pateikiamos iki kredito išmokėjimo: 1) 80 proc. kredito sumos portfelinė garantija; 2) esamos ir būsimos piniginės lėšos visose kredito gavėjo sąskaitose Banke, įkeičiamos pasirašant finansinio susitarimą be nuosavybės teisių perdavimo Bankui pagal Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą; 3) L. V. asmeninis laidavimas visai kredito sumai visam kredito laikotarpiui; 4) V. B. asmeninis laidavimas visai kredito sumai visam kredito laikotarpiui; 5) G. D. asmeninis laidavimas visai kredito sumai visam kredito laikotarpiui; 6) V. B. terminuotasis indėlis 12 000 Eur sumai Banke esančioje terminuotojo indėlio sąskaitoje įkeičiamas sudarant indėlio įkeitimo sutartį. Taigi, portfelinė garantija Kredito sutartyje pateikiama kaip viena iš Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių kartu su turto įkeitimu ir atsakovų laidavimu.

54.       Remiantis minėtomis Kredito sutarties nuostatomis, kuriose, be kita ko, aiškiai nurodyta, kad portfelinė garantija yra besąlyginė ir neatšaukiama garantija, bei nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog portfelinė garantija, kuri nei CK, nei kituose įstatymuose nėra išskirta kaip atskira garantijų rūšis, yra paramos, teikiamos iš valstybės išteklių smulkiam ir vidutiniam verslui priemonė, kuri, priešingai nei tvirtina ieškovė ir trečiasis asmuo, savo esme atitinka garanto įsipareigojimą atsakyti kreditoriui ir grąžinti už skolininką (smulkiojo ar vidutinio verslo įmonę) dalį negrąžintos paskolos finansų įstaigai, todėl ji, kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas, vertintina kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė CK 6.90 straipsnio prasme.

55.       Šią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai patvirtina ir ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju Bankui garantinė išmoka buvo išmokėta iškart gavus Banko reikalavimą dėl garantinės išmokos, nevertinant jokių kitų aplinkybių, susijusių su galimybe realizuoti kitas Kredito sutartyje numatytas įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemones.

56.       Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į pačios ieškovės pozicijos šioje byloje nenuoseklumą. 2018 m. rugsėjo 28 d. teismui pateiktame atsiliepime į atsakovų pateiktus prieštaravimus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. preliminaraus sprendimo pati ieškovė portfelinę garantiją traktavo kaip vieną iš Kredito sutarties užtikrinimo priemonių ir, atsikirsdama į atsakovų argumentą, kad pirmiausia ji turi kreiptis į INVEGA dėl garantinės išmokos, akcentavo, jog Bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Be to, teigė, kad Bankas į INVEGA galės kreiptis su prašymu išmokėti 80 proc. nuo neišieškotos sumos tik tuo atveju, kai bus realizuotos visos kitos Kredito sutartyje įtvirtintos įvykdymo užtikrinimo priemonės. Tačiau vėliau bylos nagrinėjimu metu iš atsakovų iniciatyva į bylą pateiktų duomenų matyti, kad jau 2018 m. vasario 26 d. (ieškinys teismui pateiktas 2018 m. liepos 3 d.) INVEGA Bankui buvo išmokėjusi 77 994,40 Eur išmoką dėl UAB „Dainesa“ nevykdomos Kredito sutarties (e. bylos t. 3, b. l. 57–58).

57.       Atsižvelgiant į tai, kad garantinė išmoka Bankui buvo išmokėta, nerealizavus kitų Kredito sutartyje įtvirtintų jos įvykdymo užtikrinimo priemonių, darytina išvada, jog INVEGA suteikta garantija buvo besąlyginė, kaip ir nurodyta Kredito sutarties 1.19 papunktyje.

58.       Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-264-212/2019 buvo patvirtintas AB „Šiaulių bankas“ 115 978,28 Eur kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro pagal Kredito sutartį nesumokėtos šios sumos: 97 493 Eur negrąžintas kreditas, 6 949,83 Eur nesumokėtos palūkanos ir 11 535,46 Eur delspinigiai.

59.       Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio, taip užtikrinant laiduotojo teisių apsaugą (CK 6.82 straipsnio 2 dalis). Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis).

60.       2018 m. vasario 26 d. INVEGA išmokėjus Bankui garantinę išmoką dėl UAB „Dainesa“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, 77 994,40 Eur suma sumažėjo prievolės, už kurią laiduota, dydis, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad laiduotojai gali atsakyti tik ta suma, kuria pagrindinė skolininkė atsakinga Bankui. INVEGA išmokėjus ieškovei 77 994,40 Eur išmoką, neliko teisinio pagrindo priteisti tą pačią sumą iš atsakovų, laidavusių už prievolės įvykdymą.

61.       Situacijos teisinio vertinimo nekeičia iš ieškovės nurodoma aplinkybė, kad INVEGA nėra pareiškusi prašymo patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą pagrindinės skolininkės bankroto byloje, kadangi kreditorius turi teisę, o ne pareigą prašyti patvirtinti kreditorinį skolininko bankroto byloje reikalavimą.

62.       Tiek ieškovės AB „Šiaulių bankas“, tiek trečiojo asmens INVEGA apeliacinių skundų argumentai, kad teismas nagrinėjamos bylos kontekste turėjo vertinti 2011 m. birželio 6 d. Banko ir Europos investicinio fondo Sutarties dėl portfelinių garantijų (Firts Loss Portfolio Guarantee) nuostatas, atmestini kaip stokojantys pagrįstumo, kadangi: pirma, ši sutartis, sudaryta tarp Banko ir Europos investicinio fondo (nuo 2013 m. įsipareigojimus ir išmokų administravimą pagal minėtą Sutartį dėl portfelinių garantijų perėmė INVEGA), reglamentuoja šios sutarties šalių vidinius tarpusavio santykius; antra, ši sutartis nebuvo ginčo Kredito sutarties sudedamoji dalis, be to, nei Kredito sutartyje, nei Laidavimo sutartyse net nebuvo apie ją užsiminta, kas suponuoja išvadą, jog, sudarydami Laidavimo sutartis, atsakovai apie ją nežinojo, todėl ši sutartis negali turėti įtakos atsakovų atsakomybės, kylančios Laidavimo sutarčių pagrindu, apimčiai.

63.       Kadangi 2011 m. birželio 6 d. Banko ir Europos investicinio fondo Sutartis dėl portfelinių garantijų nebuvo nei Kredito sutarties, nei Laidavimo sutarčių, kurių pagrindu šioje byloje reiškiamas reikalavimas priteisti skolą, dalis, nagrinėjamos bylos kontekste dėl jos 11 skyriaus nuostatų, susijusių su garanto teise iš Banko susigrąžinti tam tikrą patirtų nuostolių procentą, kuriomis remiasi apeliantės, detaliau nepasisakoma.

Dėl garantinės išmokos, palūkanų bei delspinigių dydžio

64.       Atsakovai apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas turėjo įvertinti, jog Kredito sutarties 10.1 papunktyje įtvirtina, kad portfelinė garantija sudaro 80 proc. kredito sumos, t. y. 96 000 Eur, o ne 77 994,40 Eur sumą, todėl iš atsakovų nepagrįstai buvo priteista 18 005,60 Eur suma, kurią turėjo išmokėti garantas. Atsakovų teigimu, Banko reikalavimas atsakovams galėtų būti reiškiamas tik dėl nesumokėtų palūkanų bei delspinigių, dėl kurių ir buvo laiduota.

65.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. 

66.       CK

67.       Nors, kaip tvirtina atsakovai, Kredito sutarties 10.1 papunktyje numatyta, kad portfelinė garantija sudaro 80 proc. kredito sumos, tačiau ši nuostata negali būti aiškinama atsietai nuo Kredito sutarties Bendrosios dalies „Sąvokos ir apibrėžimai“ 1.19 papunkčio, kurį, pasisakydami dėl portfelinės garantijos, skunde cituoja ir patys atsakovai. Kredito sutarties 1.19 papunktyje aiškiai numatyta, kad portfelinė garantija – besąlyginė ir neatšaukiama garantija Banko naudai, kuria portfelinės priemonės valdytoja INVEGA įsipareigoja sumokėti Bankui 80 proc. kredito gavėjo Bankui negrąžinto kredito ar jo dalies, o ne nuo visos kredito sumos.

68.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pagrindinės skolininkės BUAB „Dainesa“ Bankui negrąžinto kredito dalis sudarė 97 493 Eur, nėra, o 80 proc. nuo minėtos sumos yra 77 994,40 Eur, todėl, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, išmokėjus garantijos išmoką, pagrindinės prievolės suma sumažėjo iki 19 498,60 Eur.

69.       Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnyje, kuriame nustatoma laiduotojų atsakomybė, įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis).

70.       Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

71.       Laidavimo sutarčių 2.1 papunktyje įtvirtinta, kad laiduotojai įsipareigoja visu savo esamu ar būsimu turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, įskaitant, bet neapsiribojant – kilnojamuoju, nekilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis, vertybiniais popieriais, esančiais pas laiduotoją ir / ar trečiuosius asmenis, atsakyti Bankui už skolininko prievoles pagal pagrindinę Kredito sutartį tokia pat apimtimi, kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas tinkamai neįvykdys Bankui visų ar dalies prievolių pagal pagrindinę Kredito sutartį. Taip pat laiduotojai įsipareigoja atsakyti prieš Banką skolininko bankroto, restruktūrizavimo, likvidavimo atveju, o jei skolininkas yra fizinis asmuo – skolininko mirties ir / ar kitais atvejais, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimu pagal pagrindinę Kredito sutartį.

72.       Laidavimo sutarčių 2.2 papunktyje taip pat aiškiai numatyta, kad laiduotojai atsako tiek už pagrindinės prievolės pagal Kredito sutartį tinkamą įvykdymą, tiek už šalutinių prievolių (netesybų ir palūkanų) įvykdymą bei kitų piniginių reikalavimų, kylančių iš pagrindinės Kredito sutarties ir šių sutarčių sumokėjimą. Laiduotojų atsakomybė yra solidarioji – laiduotojai ir pagrindinis skolininkas atsako Bankui už Kredito sutartimi prisiimtas prievoles kaip solidarūs skolininkai (Laidavimo sutarčių 2.3 papunktis).

73.       Remdamasi nurodytais argumentais bei minėtų Laidavimo sutarčių nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su atsakovų samprotavimais, kad šiuo atveju INVEGA Bankui turėjo išmokėti 96 000 Eur, o ne 77 994,40 Eur garantijos išmoką, ir kad atsakovų, kaip laiduotojų atsakomybė, gali kilti tik dėl nesumokėtų palūkanų ir delspinigių, kadangi akivaizdu, jog atsakovai laidavo tiek už pagrindinės prievolės pagal Kredito sutartį tinkamą įvykdymą, tiek už šalutinių prievolių įvykdymą.

74.       Taip pat atsakovai apeliaciniame skunde tvirtina, kad, remdamasis išimtinai tik Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuria buvo patvirtintas Banko kreditorinis reikalavimas BUAB „Dainesa“ bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Banko reikalavimų priteisti 6 949,83 Eur palūkanas ir 11 535,46 Eur delspinigius pagrįstumo.

75.       Pagrindinės teismo sprendimo res judicata taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, tačiau kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad res judicata taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų. Viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo. Kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas, reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).

76.       Remiantis minėta kasacinio teismo nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėta, kad nutartis, kuria ne ginčo tvarka (be nagrinėjimo iš esmės) patvirtinami kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1936-330/2018, 31 punktas).

77.       Vadovaujantis minėta teismų praktika, sutiktina su atsakovais, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo buvo sumažinta pagrindinės skolos pagal Kredito sutartį suma, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ieškovės reikalavimų priteisti palūkanas ir delspinigius pagrįstumą.

78.       Kaip matyti iš į bylą pateiktos skolos, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo lentelės, Bankas už visą laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui, t. y. iki 2018 m. birželio 27 d., nuo visos negrąžintos pagal Kredito sutartį sumos, t. y. nuo 97 493 Eur, skaičiavo Kredito sutarties Specialiosios dalies 2 punkte numatytas 5 proc. metines palūkanas. Pritartina atsakovams, kad, 2018 m. vasario 26 d. iš INVEGA gavęs garantijos išmoką, Bankas nepagrįstai ir toliau palūkanas skaičiavo nuo visos negrąžintos pagal Kredito sutartį sumos, todėl, remiantis Banko į bylą pateikta skolos pagal Kredito sutartį apskaičiavimo lentele (e. bylos t. 1, b. l. 57) ir atsakovų apeliaciniame skunde pateiktais skaičiavimais, su kuriais teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti, iš atsakovų priteistina palūkanų suma mažinama nuo 6 949,83 Eur iki 5 570,79 Eur.

79.       Atitinkamai perskaičiuotina ir prašoma priteisti delspinigių suma. Pasisakant dėl priteistino delspinigių dydžio, visų pirma, pažymėtina, kad, kaip ir nurodo atsakovai, reikalavimui priteisti delspinigius taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tokiu būdu įstatymas riboja asmenų galimybę reikalauti iš skolininko priteisti delspinigius, kurie paskaičiuoti už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Kaip matyti iš į bylą pateiktos skolos skaičiavimo lentelės, Bankas prašo priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2018 m. birželio 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai prašo šiam reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą, spręstina, jog 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną nuo pagrindinės skolos ir mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumos gali būti skaičiuojami tik už šešis mėnesius, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. birželio 27 d., o tai, teisėjų kolegijos skaičiavimu, sudaro 4 415,20 Eur, (delspinigiai už pagrindinę skolą – 4 201,95 Eur, ir, kaip ir nurodo atsakovai, delspinigiai už mokėjimo palūkanas – 213,25 Eur). Kaip matosi iš atsakovų apeliaciniame skunde pateikto skaičiavimo, jie delspinigius skaičiuoja tik nuo nesumokėtų mokėjimo palūkanų sumos, todėl jų apskaičiuota delspinigių suma yra nepagrįstai maža.

80.       Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra pagrindas šioje dalyje atsakovų apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo spendimo dalį, kuria iš atsakovų priteistos 6 949,83 Eur palūkanos bei 11 535,46 Eur delspinigiai, pakeisti, nurodant, jog iš atsakovų priteisiamos 5 570,79 Eur palūkanos ir 4 415,20 Eur delspinigiai.

Dėl bylos procesinės baigties

81.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas atsakovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o ieškovės bei trečiojo asmens apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. galutinį sprendimą iš dalies pakeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

82.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

83.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

84.       Iš bylos medžiagos matyti, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė iš viso patyrė ne 1 714,78 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o 2 854,78 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 922 Eur žyminis mokestis, 1 790 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir  142,78 Eur vertinimo paslaugų išlaidos. Atsakovas L. V. patyrė 695 Eur, atsakovas G. D. – 100 Eur, atsakovas V. B. – 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

85.       Įvertinus tai, kad šiuo procesiniu sprendimu tenkinama 25,42 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovė įgyja teisę į 725,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteisiama po 241,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai atmetus 74,58 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovams V. B. ir G. D. iš ieškovės priteisiama po 74,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui L. V. iš ieškovės priteisiamos 518,33 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

86.       Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė AB „Šiaulių bankas“ bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 697 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 480 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 360 Eur už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą.

87.       Iš atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad jie visi už apeliacinio skundo parengimą patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą – 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o už atsiliepimo į trečiojo asmens INVEGA apeliacinį skundą – 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Be to, atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo 354 Eur žyminį mokestį.

88.       Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovei AB „Šiaulių bankas“ bylinėjimosi išlaidos, susijusios su jos apeliaciniu skundu, kuris šiuo procesiniu sprendimu yra atmetamas, neatlyginamos. Tuo tarpu atmetus 91,57 proc. atsakovų apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovų priteisiama 329,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į jų apeliacinį skundą. Iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteisiama po 109,88 Eur.

89.       Kadangi tiek ieškovės AB „Šiaulių bankas“, tiek trečiojo asmens INVEGA apeliaciniai skundai šiuo procesiniu sprendimu atmetami, atsakovams iš ieškovės ir trečiojo asmens priteisiamos jų patirtos teisinės pagalbos išlaidos rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus. Iš ieškovės AB „Šiaulių bankas“ kiekvienam atsakovui priteisiama po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš trečiojo asmens INVEGA kiekvienam atsakovui priteisiama po 50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus 8,43 proc. atsakovų apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovės AB „Šiaulių bankas“ priteisiama 80,42 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, t. y. kiekvienam iš atsakovų po 26,80 Eur.

90.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovei AB „Šiaulių bankas“ iš atsakovų V. B., G. D. ir L. V. priteisiama po 109,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu iš ieškovės AB „Šiaulių bankas“ kiekvienam iš atsakovų priteisiama po 126,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o iš trečiojo asmens INVEGA – po 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. galutinį sprendimą iš dalies pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ (juridinio asmens kodas 112025254) solidariai iš atsakovų V. B., G. D. ir L. V. 19 498,60 Eur (devyniolikos tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimties aštuonių Eur 60 ct) skolą, 5 570,79 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimties Eur ir 79 ct) palūkanas, 4 415,20 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos Eur 20 ct) delspinigius ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ (juridinio asmens kodas 112025254) iš atsakovų V. B., G. D. ir L. V. po 241,90 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ (juridinio asmens kodas 112025254) atsakovui V. B. 74,58 Eur (septyniasdešimt keturių Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ (juridinio asmens kodas 112025254) atsakovui G. D.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ (juridinio asmens kodas 112025254) atsakovui L. V. 518,33 Eur (penkių šimtų aštuoniolikos Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo L. V. priešieškinį atmesti.“.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ (juridinio asmens kodas 112025254) iš atsakovų V. B., G. D. ir L. V. po 109,88 Eur (vieną šimtą devynis Eur 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti 

Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (juridinio asmens kodas 110084026) atsakovams V. B., G. D. ir L. V. po 50 (penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                Marius Bajoras

Romualda Janovičienė

                                                                        Vigintas Višinskis