Byla Nr. 1S-3-337/2021
Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00066-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.3.; 2.5.19
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. sausio 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto V. P. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties,
n u s t a t ė :
1. Nyderlandų centrinės baudų surinkimo agentūros, kuri yra kompetentinga vykdyti sprendimą dėl finansinės baudos paskyrimo sprendimą priėmusioje valstybėje, vadovaudamasis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas), kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus dėl Nyderlandų kompetentingos institucijos (Adm. verwerking flitsgegevens CJIB) 2019 m. gruodžio 26 d. sprendimu Nr. 1062 5422 2514 9034 (toliau - kompetentingos institucijos sprendimas), įsiteisėjusiu 2020 m. vasario 6 d., V. P. paskirtos 339 Eur piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) priėmė sprendimą tenkinti šį Nyderlandų centrinės baudų surinkimo agentūros prašymą ir pripažinti bei vykdyti Lietuvos Respublikoje kompetentingos institucijos sprendimu V. P. paskirtą 339 Eur piniginę sankciją. Teismo nutartyje nurodyta, kad tarp skirtingų valstybių esantys tam tikri teisinio reglamentavimo skirtumai patys savaime nėra pagrindas nepripažinti užsienyje asmeniui pagal tos valstybės teisę skirtos piniginės sankcijos, taip pat konstatuojama, kad V. P. buvo tinkamai informuotas apie Nyderlanduose vykusį procesą ir jo atžvilgiu priimtą kompetentingos institucijos sprendimą, kuris buvo tinkamai jam įteiktas.
3. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą - perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartimi pripažintas kompetentingos institucijos sprendimas jam asmeniškai nebuvo įteiktas tinkamai, kadangi jis gyvena kitu adresu nei yra deklaravęs, todėl šį sprendimą jam perdavė tėvai, tačiau atsižvelgus į tai, kad jis tuo metu dažnai vykdavo į komandiruotes, jam nėra žinoma, kada tai įvyko, t. y. ar dar nebuvo praėjęs šio sprendimo apskundimo terminas. Mano, kad formalus kompetentingos institucijos sprendimo išsiuntimas jam, neįsitikinus, kad jis pasieks adresatą, negali būti laikomas tinkamu sprendimo įteikimu. Teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių ir konsultuotis su sprendimą priėmusia kompetentinga institucija dėl papildomos informacijos pateikimo, siekiant įsitikinti dėl šių aplinkybių. Be to, skunde pažymima, kad ne jis padarė kompetentingos institucijos sprendime nurodytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, o jo brolis.
4. Atsiliepimų į pateiktą skundą negauta.
5. Skundas atmetamas.
6. Pamatiniame sprendime nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Remiantis šiomis nuostatomis darytina išvada, kad teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina sprendimo, kuriuo ji paskirta turinio, nesprendžia ir neperžiūri atsakingo asmens kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir pan. Todėl atmetami tokie apeliacinio skundo argumentai, kuriais pažymima ne apelianto, o jo brolio kaltė už kompetentingos institucijos sprendime nurodyto pažeidimo padarymą. Kartu pažymėtina, kad kompetentingos institucijos sprendime apeliantas nubaustas bauda ne kaip vairuotojas, o transporto priemonės savininkas, kas neprieštarauja Nyderlanduose galiojantiems teisės aktams ir ko pirmos instancijos teismas pagrįstai neturėjo vertinti.
7. Nagrinėjamu atveju reikšminga Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3651 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostata, pagal kurią teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus.
8. Apeliaciniame skunde pateiktais argumentais keliamas klausimas dėl tinkamo šių BPK nuostatų taikymo skundžiamoje nutartyje, pažymint, kad kompetentingos institucijos sprendimas nebuvo jam asmeniškai įteiktas tinkamai, todėl esant neaiškioms šio sprendimo įteikimo aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo šias aplinkybes patikslinti. Tačiau tokius apeliaciniame skunde nurodytus teiginius paneigia pirmos instancijos teismo posėdžio metu ištirti duomenys. Visų pirma, Nyderlandų centrinės baudų surinkimo agentūros atsiųstame liudijime patvirtinta, kad suinteresuotas asmuo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie jo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus (b. l. 19). Taip pat ir iš pirmos instancijos teismo posėdžio metu apelianto V. P. paaiškinimų matyti, kad kompetentingos institucijos sprendimas buvo įteiktas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kur faktiškai gyvena jo tėvai, kurie jam vėliau perdavė siųstus dokumentus, kuriuos tą pačią dieną perdavė broliui, gyvenančiam Olandijoje, kad jis sumokėtų baudą. Dalį tų pačių aplinkybių V. P. pakartotojo ir pateiktame apeliaciniame skunde. Šie duomenys patvirtina, kad apeliantas žinojo apie tai, kad prieš jį pradėta teisena, buvo gavęs kompetentingos institucijos siųstą sprendimą, jam buvo žinomas jo turinys, tačiau šio sprendimo neginčijo ir jį perdavė savo broliui, galimai atsakingam už padarytą teisės pažeidimą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde, nesutinkant su šiomis aplinkybėmis, nurodomi tik formalūs tokios informavimo tvarkos pažeidimo pagrindai, kurie savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties, t. y. apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas asmeniškai nebuvo informuotas apie priimtą kompetentingos institucijos sprendimą, tačiau teismo nustatytos priešingos aplinkybės, be to, anot apelianto, nežinomos tikslios šio sprendimo įteikimo aplinkybės ir laikas, kas reikšminga įvertinant apelianto galimybę ginčyti tokį sprendimą, tačiau, kaip matyti iš paties apelianto paaiškinimų, jis sprendimo skųsti ir neketino, dėl ko jį perdavė broliui sumokėti paskirtą baudą. Remiantis tuo, atmestini skundo argumentai dėl būtinybės atlikti papildomus procesinius veiksmus, siekiant konsultuotis su sprendimus priėmusios valstybės kompetentinga institucija dėl papildomos informacijos pateikimo, kadangi, kaip matyti, tokios priemonės objektyviai neduotų reikšmingų rezultatų, sudarančių pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą byloje.
9. Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos piniginę sankciją (BPK 3651 straipsnio 3 dalis) ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria Nyderlandų kompetentingos institucijos prašymą tenkino, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
Apelianto V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Evaldas Vanagas