Administracinė byla Nr. I-200-643/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01856-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 2.10-5651(16.3.187.10.12) „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 18 d. skundą dėl netinkamų sąlygų Vilniaus pataisos namuose.
Pareiškėjas nurodo, kad su skundu dėl netinkamų sąlygų Vilniaus pataisos namuose kreipėsi į Departamentą, nurodydamas, kad sanitarinėje švarykloje nėra dezinfekavimo kameros patalpos ir nėra išduodami švarūs apatiniai drabužiai, kad yra nepakankamai muilo bei neišduodami rankšluosčiai. Departamentas, atlikęs patikrinimą, skundžiamu Sprendimu informavo, kad pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nesutinka su tokia Departamento išvada. Pareiškėjo teigimu, patikrinimas buvo atliktas 2017 m. balandžio 27 d. (ketvirtadienį), tačiau darbo dienomis į dušą karštas vanduo nėra tiekiamas. Karštas vanduo į dušą yra tiekiamas tik šeštadieniais, maudymosi dieną. Todėl Departamento atliktas patikrinimas yra nepagrįstas, nes vanduo buvo įjungtas tik vykdant patikrinimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad netoleruoja karšto vandens, todėl nustatyta 37 °C temperatūra jam per aukšta, jis negali maudytis ir laikytis higienos reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, vien tai, kad nėra atskirai tiekiamo karšto ir šalto vandens yra higienos normų pažeidimas. Atkreipė dėmesį, kad Departamentas, nagrinėdamas jo skundą, nukrypo nuo pareiškėjo skundo esmės ir nagrinėjo tas aplinkybes, kurios nesusijusios su pareiškėjo skundo išnagrinėjimu. Pažymėjo, kad skundo dalį dėl muilo kiekio ir rankšluosčių Departamentas persiuntė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, o toks persiuntimas yra neteisėtas, kadangi konkretų higienos normos pažeidimą turi nagrinėti Departamentas.
Atsakovas Departamentas atsiliepime (b. l. 34–37) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad siekdamas įvertinti pareiškėjo 2017 m. balandžio 18 d. skunde nurodytų faktinių aplinkybių atitiktį HN 134:2015 reikalavimams, 2017 m. balandžio 27 d. atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu HN 134:2015 pažeidimų nenustatė. Nurodė, kad patikrinimai atliekami iš anksto neinformavus ūkio subjekto, todėl fiksuotos aplinkybės atitinka įprastines veiklos sąlygas. Teigė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 18 d. skunde nurodė, jog skundžiasi Vilniaus pataisos namų dušinėje tiekiamu per karštu vandeniu, tačiau nenurodė jokių aplinkybių dėl Vilniaus pataisos namų sanitarinės švaryklos, kaip teigia skunde paduotame teisme, todėl patikrinimo metu nebuvo vertinami HN 134:2015 29, 30, 31 punktų reikalavimai, kuriuose nurodyti reikalavimai sanitarinės švaryklos patalpoms, atitinkamai, pareiškėjo teiginys, jog jis aiškiai nurodė šias aplinkybes ir pažeidimus yra klaidinantis, todėl Departamentas nenukrypo nuo pareiškėjo skundo esmės ir nagrinėjo tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos jam teiktame pareiškėjo skunde. Pažymėjo, kad Departamentas kitų asmenų skundų dėl per karšto vandens Vilniaus pataisos namų dušuose nėra gavęs, o kad pastatuose vanduo gali būti tiekiamas iš maišomųjų čiaupų, patvirtina statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 110 punktas, kuriame nurodyta, kad vandeniui imti gali būti naudojami pavieniai (vien šaltajam vandeniui) ir maišomieji (šaltojo ir karštojo vandens mišiniui) čiaupai. Pareiškėjo skundo dalis dėl rankšluosčių neišdavimo bei nepakankamo muilo kiekio išdavimo buvo persiųstas Kalėjimų departamentui nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, kadangi HN 134:2015 nereglamentuoja aprūpinimo asmens higienos priemonėmis, rankšluosčiais bei drabužiais ir Departamentas pagal kompetenciją šios aplinkybės vertinti nėra įgaliotas. Departamento nuomone, jis atliko visas jam įstatymų ir teisės aktų pavestas funkcijas, pareiškėjo skundą nagrinėjo vadovaudamasis teisės aktais, savo kompetencijos ribose, operatyvioji kontrolė atlikta išsamiai, įvertintos visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, o pareiškėjo skundas yra nepagrįstais jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas, skųsdamas Sprendimą, negina jokių pažeistų teisių ar interesų, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas su 2017 m. balandžio 18 d. skundu dėl netinkamų sąlygų Vilniaus pataisos namuose (b. l. 38–39) kreipėsi į Departamentą, kuriame nurodė, kad Vilniaus pataisos namuose tiekiamas per karštas vanduo, kadangi iš 10 čiaupų – reguliavimo galimybę turi tik vienas; pareiškėjui nė karto nebuvo išduoti rankšluosčiai, neišduodamas muilas, apatinis trikotažas.
Departamentas 2017 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 2.10.5002(16.3.187.10.12) „Dėl M. N. skundo persiuntimo“ (b. l. 40), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 8 dalimi, persiuntė pareiškėjo skundo dalį dėl rankšluosčių neišdavimo bei nepakankamo muilo kiekio išdavimo nagrinėti pagal kompetenciją Kalėjimų departamentui.
Siekdamas įvertinti pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių atitiktį Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimams, Departamentas, 2017 m. balandžio 27 d. atlikęs patikrinimą vietoje, surašė 2017 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktą Nr. 10-665(16.6.8.10.12) (b. l. 41–42), kuriame nurodyta, kad Vilniaus pataisos namuose pareiškėjo 2017 m. balandžio 18 d. skunde nurodytų pažeidimų nenustatyta.
Atsižvelgęs į patikrinimo akto išvadas ir iš esmės išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Departamentas skundžiamu Sprendimu (b. l. 43–44) informavo pareiškėją, kad į dušus tiekiamas jau sumaišytas karštas ir šaltas vanduo, sumaišyto iš dušų čiaupų tekančio vandens temperatūra 37,3–38,8 °C, tačiau nors HN 135:2015 nereglamentuoja sumaišyto karšto ir šalto vandens temperatūros, tačiau kituose visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nudegimų prevencijai yra nurodyta, kad sumaišyto karšto ir šalto vandens temperatūra turi būti 37–42 °C, papildomai pasiūlė dėl vandens temperatūros reguliavimo kreiptis direktoriaus įsakymu į pirmininko pareigas paskirtą asmenį, kuris budi dušų patalpose prausimosi metu. Nurodė, kad Vilniaus pataisos namuose laikomų asmenų apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami skalbykloje, džiovinami tam skirtoje patalpoje, esančioje greta skalbyklos ir tai atitinka HN 134:2015 reikalavimus.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis matyti, kad Departamentas skundžiamą Sprendimą priėmė atlikęs valstybinę sveikatos saugos kontrolę Vilniaus pataisos namuose ir įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Visgi pareiškėjas teigia, kad Departamentas netinkamai išnagrinėjo jo skunde nurodytas aplinkybes, netyrė visų aplinkybių, o nagrinėjo tas aplinkybes, kurios nesusijusios su jo skundu, todėl nepagrįstai nenustatė pažeidimų Vilniaus pataisos namuose.
Teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad Departamentas, kuriam pagal kompetenciją priskirtina vykdyti valstybinę sveikatos saugos kontrolę, nenustatė pareiškėjo 2017 m. balandžio 18 d. skunde nurodomų higienos normų pažeidimų, nereiškia, kad minėtos institucijos priimtas skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Visgi sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą pagrįstumą, pirmiausia teismas įvertina skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, pagal kuriuos individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Teismas, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą taip pat įvertina, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl vandens temperatūros reguliavimo yra nepagrįsti, nes Departamento pareiškėjui pateiktas atsakymas yra išsamus ir pagrįstas. Departamentas, atlikęs patikrinimą vietoje, nustatė, kad duše tiekiamo vandens temperatūra atitinka visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad karštas vanduo yra tiekiamas tik šeštadieniais, o darbo dienomis – ne. Nenustatyta, jog vien tai, kad nėra atskirai tiekiamas karštas ir šaltas vanduo yra higienos normų pažeidimas, todėl su Departamento patikrinimo vietoje metu padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamo Sprendimo dalis, kuria nenustatytas vandens temperatūros reguliavimo pažeidimas ir pateiktas aiškus ir pagrįstas atsakymas, yra teisėta ir pagrįsta.
Spręsdamas dėl kitos skundžiamo Sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2017 m. balandžio 18 d. skundo, su kuriuo jis kreipėsi į Departamentą, turinį, vertina, ar Departamentas tinkamai ir išsamiai pareiškėjui atsakė ir ištyrė pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 15 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vykdo asmens sveikatos priežiūros laisvės atėmimo vietų valstybinę sveikatos saugos kontrolę. To paties straipsnio 2 punkte nurodyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencijai priskirta pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdyti visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2017 m. balandžio 18 d. skunde nurodė, kad pagal higienos normos reikalavimus turi būti išduodamas atskiras rankšluostis, tačiau jis nė karto nebuvo išduotas. Taip pat nurodė, kad dušinėje turi būti muilo, tačiau atėjus praustis jo nebūna. Be to, išsimaudžius turi būti išduodamas švarus apatinis trikotažas.
HN 134:2015 30 punkte nurodyta, kad dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nusipraususiems duše asmenims nusirengimo / apsirengimo kambaryje išduodami švarūs apatiniai ir viršutiniai drabužiai. Šios higienos normos 31 punktas nustato, kad sanitarinės švaryklos dušinėje turi būti muilo, kiekvienam asmeniui išduodamas atskiras rankšluostis.
Taigi, iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad pažeidžiami minėti higienos normos punktai (HN 134:2015 30 ir 31 punktai). Todėl atmestini kaip nepagrįsti Departamento atsiliepime nurodyti argumentai, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 18 d. skunde nepateikė aplinkybių, pagrindžiančių galimus HN 134:2015 pažeidimus. Nustatyta, kad pareiškėjo 2017 m. balandžio 18 d. skunde nurodyti aiškūs minėtos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimai, tačiau nei 2017 m. gegužės 9 d. patikrinimo akte, nei skundžiamame Sprendime nėra pateikti išsamūs ir pagrįsti atsakymai į šiuos pareiškėjo nusiskundimus. Tai patvirtina ir pats Departamentas savo atsiliepime nurodęs, kad patikrinimo vietoje metu nebuvo vertinami HN 134:2015 29, 30, 31 punktų reikalavimai, kuriuose nurodyti reikalavimai sanitarinės švaryklos patalpoms (b. l. 35–36). Atitinkamai, nustačius, kad Departamentui įstatymu yra pavesta vykdyti visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) laikymosi kontrolę laivės atėmimo vietose, tačiau jis nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl higienos normos pažeidimų (HN 134:2015 30 ir 31 punkto), teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo pozicija, kad HN 134:2015 30 ir 31 punkto vertinimą turėjo atlikti Departamentas, o ne Kalėjimų departamentas, kuriam Departamentas persiuntė nagrinėti minėtą klausimą (b. l. 40).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamo Sprendimo dalis, kuria nebuvo įvertinti HN 134:2015 30 ir 31 punktų pažeidimai ir pareiškėjo skundo dalis dėl šių klausimų persiųsta nagrinėti Kalėjimų departamentui, yra nepagrįsta ir neteisėta.
Nustačius, kad Departamentas nepagrįstai neišnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. balandžio 18 d. skundo dalies dėl HN 134:2015 30 ir 31 punktų pažeidimų, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jo 2017 m. balandžio 18 d. skundo dalį dėl minėtų HN 134:2015 30 ir 31 punktų pažeidimų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnius, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo M. N. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo
Nr. 2.10-5651(16.3.187.10.12) „Dėl Jūsų skundo“ dalį, kuria nebuvo įvertinti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 30 ir 31 punktų pažeidimai.
Įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 18 d. skundo dalį dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 30 ir 31 punktų pažeidimų ir priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai | Egidija Puzinskaitė |
| Rasa Ragulskytė-Markovienė |
| Margarita Stambrauskaitė |