Administracinė byla Nr. A-1481-789/2021

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03925-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.1.3

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 21R-697(AG-640/05-2019) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2019 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. SP1-876(11.2.12E) ,,Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir NMA Sprendimas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė: 

2.1.       2017 m. birželio 6 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 17-1012227247-A1-1 (toliau – ir Paraiška), kurios grafoje ,,II. Duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus“, eil. Nr. 5 ir eil. Nr. 6 nurodytame žemės sklype Nr. 194433-1491, lauko Nr. 1 bendrame 4,40 ha plote deklaravo žemės ūkio naudmenas – naudmenos kodas ŠAU (šaltalankių uogynai), ir lauko Nr. 2 bendrame 3,32 ha plote deklaravo žemės ūkio naudmenas – naudmenos kodas ŠAU (šaltalankių uogynai). NMA 2017 m. gruodžio 15 d. apskaičiavo ir perdavė mokėjimams 4 989,17 Eur susietosios paramos už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte, plotas 22,12 ha (toliau – ir susietoji parama). NMA 2018 m. kovo 14 d. raštu Nr. BR6-2546351 ,,Dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų“ informavo pareiškėją, kad įvertinus Paraišką jam skiriama 10 093,38 Eur dydžio galutinė paramos suma. Minėtu raštu pareiškėjui taip pat skirta 4 989,17 Eur susietoji parama. NMA 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. BR6-3025987 ,,Dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų“ informavo pareiškėją, kad įvertinus Paraišką jam skiriama minėtame rašte nurodyta paramos išmokos suma bei susietoji parama. NMA 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. BR6-3411976 ,,Dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų“ informavo pareiškėją, kad įvertinus Paraišką jam skiriama 8 652,11 Eur galutinė paramos suma. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad už neteisingą plotų deklaravimą sumažinta susietoji parama 480,43 Eur ir taikoma 960,84 Eur sankcija programai „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirame grunte“.

2.2.       NMA 2017 m. rugsėjo 12 d. atliko Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 194433-1491, lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 4,40 ha ŠAU plotas, dalyje (0,49 ha), ir lauko Nr. 2, kuriame deklaruotas 3,3 ha ŠAU plotas, dalyje (1,64 ha), yra išnykę sodinukai, vyraujantis pasėlis GPŽ (ganyklos-pievos). NMA Kokybės skyrius surašė Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitą Nr. 17-1012227247-D4-1 (toliau – ir Ataskaita) ir 2017 m. rugsėjo 15 d. pranešimu Nr. 40241 informavo apie patikrinimo vietoje nustatytus neatitikimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA nustatytais neatitikimais, pateikė skundą NMA direktoriui, kuriuo prašė paskirti pakartotinę patikrą vietoje arba netaikyti sankcijų, tačiau NMA 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. BR6-12318 su pareiškėjo skundu nesutiko. NMA, įvertinusi pareiškėjo Paraišką, 2019 m. spalio 11 d. sprendime Nr. 21R-697(AG-640/05-2019) nustatė, kad jam buvo išmokėta didesnė nei priklauso susietosios paramos už plotą suma, todėl susidarė 1 441,27 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, t. y. pareiškėjui buvo apskaičiuota ir perduota mokėjimams 4 989,17 Eur susietosios paramos už plotą suma, o pagal Paraiškos duomenis turėjo būti išmokėta 3 547,90 Eur suma. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA Sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri sprendimu jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2.3.       NMA Sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. NMA Sprendime rėmėsi Ataskaita, kurioje nurodyti duomenys negali būti pripažinti objektyviais ir teisingais bei paneigiančiais pareiškėjo Paraiškos duomenų teisingumą vien dėl to, kad deklaruotų plotų patikra buvo atlikta per labai trumpą laiką – per 2 valandas, kai toks laiko tarpas yra reikalingas vien kelionei tarp laukų. Per tokį laiko tarpą nėra įmanoma detali vietos apžiūra ir tikslus paraiškos duomenų vietoje patikrinimas. Prie Ataskaitos pridėtose fotonuotraukose aiškiai matosi sodinukų vagos. Priimant NMA Sprendimą nebuvo tinkamai įsigilinta į patikros vietoje duomenų objektyvumą ir patikimumą, todėl padarytos neteisingos išvados apie patikrinimo vietoje metu nustatytus neatitikimus. Iš Ataskaitos duomenų matyti, kad patikra buvo atlikta 2017 m. rugsėjo 12 d., tačiau šiuo laikotarpiu pareiškėjas neturėjo pareigos užtikrinti, kad patikros vietoje metu NMA darbuotojas rastų Paraiškoje deklaruotą pasėlį ar jo liekanas. Patikra vietoje buvo atlikta nesavalaikiai, o NMA Sprendime nepagrįstai rėmėsi 2017 m. rugsėjo 12 d. patikros vietoje duomenimis, netinkamai išaiškino ir taikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 33 punkto normą.

2.4.       Atliekant vėlesnę patikrą 2018 m., šaltalankių uogienojai buvo aptikti nurodyto KŽS laukuose Nr. 2, Nr. 3 (Paraiškos lauke Nr. 1), Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 (Paraiškos lauke Nr. 2). Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 10 d. buvo pateikęs skundą NMA, tačiau jo skundo argumentų nevertino nei NMA, nei Komisija. NMA Sprendimą galėjo priimti ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 12 d., t. y. per 18 mėnesių nuo patikros vietoje metu gautų duomenų užfiksavimo. Pareiškėjas Paraišką užpildė atsakingai, atsakovas nepagrįstai jam pritaikė sankcijas, priimdamas ginčijamą Sprendimą. Be to, pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., kai NMA informaciniame portale buvo paskelbtas NMA pranešimas dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo Nr. BR6-5192, nėra gavęs NMA Sprendimo dėl skirtos ir jau išmokėtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų. Toks sprendimas nebuvo priimtas, nes jo nėra ir NMA informaciniame portale. Apie tai, kad atsakovas 2017 m. rugsėjo 12 d. atliko patikrą vietoje, pareiškėjui buvo pranešta 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu, kurį pareiškėjas gavo 2017 m. spalio 26 d., o pateikus skundą NMA – jis nebuvo patenkintas. Apskaičiuota paramos suma pagal Paraišką buvo išmokėta 2017 m. gruodžio–2018 m. kovo mėn., t. y. iki skundžiamo NMA Sprendimo priėmimo. Informaciją apie tai, kad NMA pareiškėjui taiko sankcijas dėl deklaravimo reikalavimų pažeidimo, nustatyto 2017 m. rugsėjo 12 d. patikros vietoje metu, pareiškėjas gavo tik 2019 m. rugsėjo 4 d., praėjus dvejiems metams po patikrinimo vietoje ir po atsakovo Sprendimo priėmimo. Atsakovas, nepriėmęs sprendimo dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų (1 441,27 Eur sumoje), kuriuo būtų panaikintas ankstesnis sprendimas dėl išmokos skyrimo (bendra suma – 10 093,38 Eur), jau po to, kai pareiškėjui paskirta išmoka buvo sumokėta, skundžiamu NMA Sprendimu nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta 1 441,27 Eur didesnė paramos už plotą suma ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. BR6-5192 įpareigojo pareiškėją per 60 kalendorinių dienų grąžinti likusią negrąžintą skolą – 204,67 Eur. Šiuo raštu pareiškėjui pranešta, kad 2019 m. liepos 26 d. išskaičiuota pagal skundžiamą Sprendimą apskaičiuota skolos dalis – 1 216,59 Eur. Ši suma pareiškėjui buvo paskirta kaip kompensacija už 2018 m. sausros padarinius, bet dar nebuvo išmokėta, todėl atsakovas taikė teisę skolą susigrąžinti įskaitos būdu. Atsižvelgus į tai, NMA Sprendimu neteisėtai iš pareiškėjui skirtos paramos padarė 1 216,59 Eur išskaitą, todėl atsakovas įpareigotinas grąžinti pareiškėjui nepagrįstai išskaitytą pinigų sumą.

3.       Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė:

3.1.       Apie priimtą NMA Sprendimą ir dalies (1 216,59 Eur) skolos išskaičiavimą pareiškėjas buvo informuotas NMA 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. BR6-5192 „Dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo“. NMA 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 5726 „Dėl išsamaus sprendimo pateikimo“ taip pat pateikė pareiškėjui išsamų NMA Sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA Sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

3.2.       NMA tikrintojas patikrinimą vietoje atliko tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, pateikdamas 2017 m. Paraišką, patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis. Taigi pareiškėjas, pateikdamas 2017 m. Paraišką ir žinodamas, kad dalis sodinukų gali būti neprigiję, privalėjo juos atsodinti ir užtikrinti, kad Patikrinimo vietoje metu NMA darbuotojas rastų visame 2017 m. Paraiškoje deklaruotų laukų plote deklaruotą pasėlį (šaltalankius). Tikrintojas, vadovaudamasis kartu su pareiškėjo 2017 m. Paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų deklaruotų laukų duomenimis, nustatė, kad laukų dalyse (0,49 ha ir 1,64 ha) sodinukai išnykę, vyraujantis pasėlis – GPŽ (ganyklos-pievos), Tikrintojas nustatė, jog pareiškėjas nesilaikė reikalavimo visame laukų plote išlaikyti deklaruotą pasėlį (šaltalankius) ir užtikrinti, jog patikrinimo vietoje metu NMA darbuotojas rastų 2017 m. Paraiškoje laukuose deklaruotą pasėlį. Be to, laukų faktinė būklė buvo užfiksuota nuotraukose, kuriose nurodyta nuotraukų darymo data ir kryptis, o pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjo žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų laukų duomenis.

3.3.       NMA tikrintojai patikras / patikrinimus atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis – užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamuose laukuose, o ne nustatyti, dėl kokių priežasčių pareiškėjų laukuose buvo nustatyti pažeidimai ar informuoti apie galimas sankcijas už patikrų vietoje metu nustatytus pažeidimus. Šiuo atveju Ataskaitoje užfiksuotas patikrinimo dieną nustatytas pažeidimas, nurodytas plotas, kuriame nebuvo rasta sodinukų. Prie Ataskaitos pridėtose nuotraukose aiškiai matyti, kad nufotografuotose laukų dalyse nėra šaltalankių sodinukų, todėl pažeidimas užfiksuotas tinkamai. Ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, nėra pagrindo abejoti jos pagrįstumu ir objektyvumu, nes pažeidimai nustatyti ir lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, o situacija aprašyta pastabose ir paaiškinimuose. Ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriame pareiškėjo deklaruotame lauke buvo nustatyti pažeidimai patikrinimo vietoje dieną. Patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra priimamų sprendimų pagrindas.

3.4.       Komisija Sprendime taip pat konstatavo, kad iš NMA patikrinimo metu darytų nuotraukų aiškiai matyti, jog nufotografuotose laukų dalyse nėra šaltalankių sodinukų, o vyraujantis pasėlis – GPŽ (ganyklos pievos). Pareiškėjo į bylą pateiktos nuotraukos nepaneigia NMA patikrinimo metu nustatytų pažeidimų. Komisija teisėtai ir pagrįstai nevertino pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų, nes šiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės užfiksuotos praėjus daugiau nei metams po NMA atlikto patikrinimo vietoje.

 

II.

 

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog patikra vietoje pagal Paraiškoje deklaruotus duomenis buvo atlikta 2017 m. rugsėjo 12 d., t. y. po trijų mėnesių nuo Paraiškos pateikimo. Pareiškėjas KŽS Nr. 194433-1491 laukuose, kurių plotas 4,40 ha ir 3,32 ha, naudmenos kodą deklaravo ŠAU (šaltalankių uogynai) ir įsipareigojo, jog pateikti duomenys yra teisingi, jis yra susipažinęs su Taisyklių reikalavimais. NMA darbuotojas, atlikęs patikrinimą vietoje pagal pareiškėjo Paraiškoje deklaruotus duomenis, nustatė neatitikimus, t. y. tai, kad pareiškėjas Paraiškoje deklaravo, jog KŽS Nr. 194433-1491 laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 vyrauja šaltalankių uogynai, tačiau patikros vietoje metu nustatyta, jog minėtų laukų dalyse vyrauja pasėlis – GPŽ. Teismas nurodė, kad NMA darbuotojas, atlikęs patikrą vietoje, prie Ataskaitos pridėjo fotonuotraukas, kurios patvirtina, jog pareiškėjo Paraiškoje deklaruotame lauke, kuriame turėtų augti šaltalankių uogynai, šių uogynų nerasta.

6.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7 punkto, 7.1.3, 7.2, 3.3 ir 3.5 papunkčių, Taisyklių 33 punkto, 4.11, 4.29, 4.32, 82.4 papunkčių, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347 2013.12.20, p. 549), (toliau – ir Reglamentas) 54 straipsnio 1 dalies), nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad nors pareiškėjas nesutinka su patikros vietoje rezultatais, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas NMA Sprendimas, tačiau pats pareiškėjas, teikdamas Paraišką bei savo parašu patvirtindamas, jog Paraiškoje pateikti duomenys yra teisingi, įsipareigojo laukuose auginti deklaruotą pasėlį. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog Paraiškos teikimo metu ar patikrinimo vietoje atlikimo metu pareiškėjo Paraiškoje deklaruotuose laukuose augo šaltalankių uogynai. Teismas vertino, kad nors pareiškėjas nurodė, jog vėlesnės patikros metu deklaruotame lauke augo šaltalankių uogynai, taip pat tai, kad Komisija, priimdama ginčijamą Sprendimą, minėtų duomenų nevertino, neturi esminės reikšmės nagrinėjant šią administracinę bylą, nes pateikti duomenys nebuvo nustatyti ginčo laikotarpiu. 

7.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog patikra buvo atlikta per labai trumpą laiką, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą NMA Sprendimą, kadangi atlikto patikrinimo metu buvo užfiksuoti esminiai neatitikimai, kas sudarė pagrindą susigrąžinti pareiškėjui nepagrįstai išmokėtą paramos dalį. Teismas sutiko su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas, žinodamas, jog dalis sodinukų gali būti neprigiję, privalėjo juos atsodinti ir užtikrinti, kad NMA darbuotojas, atlikdamas patikrinimą, rastų Paraiškoje deklaruotą pasėlį. Be to, pareiškėjui už deklaruotus pasėlius mokama parama, todėl pareiškėjas turėjo užtikrinti deklaruojamų duomenų tikrumą, žinodamas, jog toks patikrinimas vietoje gali būti atliktas, bei žinodamas, jog deklaruojamų pasėlių auginimas nėra įgyvendintas.

8.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, priėjo prie išvados, kad NMA Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas neturėjo pagrindo abejoti NMA darbuotojo, atlikusio patikrinimą vietoje, pateiktų duomenų tikrumu ir pagrįstumu. Šiuo atveju teismas nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas NMA Sprendimas turėtų būti panaikintas.

9.       Teismas taip pat nenustatė pagrindo panaikinti Komisijos Sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

 

III.

                

10.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepaisant to, kad pareiškėjas to neprašė. Teismas, bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, paviršutiniškai tyrė ir vertino surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas.

10.2.        Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ABTĮ nuostatas bei neatsižvelgiant į visas bylai svarbias aplinkybes. Teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog Paraiškos teikimo metu ar patikrinimo vietoje atlikimo metu pareiškėjo Paraiškoje deklaruotuose laukuose augo šaltalankių uogynai, prieštarauja bylos duomenims. Pareiškėjas nurodo, kad prie NMA Ataskaitos pateiktose fotonuotraukose aiškiai matosi sodinukų vagos. Atliekant vėlesnę patikrą 2018 m., šaltalankių uogienojai nurodyto kontrolinio žemės sklypo laukuose Nr. 2, Nr. 3 (tai atitinka 2017 m. birželio 6 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, reg. Nr. 17-1012227247-A1-1, lauką Nr. 1) ir Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 (tai atitinka 2017 m. birželio 6 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, reg. Nr. 17-1012227247-A1-1, lauką Nr. 2), buvo aptikti. Paraiškos teikimo metu ir / ar patikrinimo vietoje atlikimo metu pareiškėjo Paraiškoje deklaruotuose laukuose augo šaltalankių uogynai, tačiau dėl byloje nurodytų aplinkybių kai kuriose vietose jie dar nebuvo sulapoję, tuo tarpu šaknys buvo gyvos (teismui buvo pateikta Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaita Nr. 18-1012227247-D4-1).

10.3.       Komisijai taip pat buvo pateiktas antstolio A. B. 2019 m. rugsėjo 30 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0041-19-15 kartu su kompaktiniu disku bei miškininko-dendrologo K. A. 2019 m. rugsėjo 30 d. atlikta (duomenys neskelbtini) želdinių dendrologinių tyrimų metodika bei išrašas iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. veikos ataskaitos su 2017 m. vidutinės oro temperatūros, metinio kritulių kiekio bei pagrindinių hidrologinių elementų analizė. Šie įrodymai patvirtina pareiškėjo teiginį, kad Paraiškoje deklaruoti duomenys yra teisingi. Nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas šių duomenų netyrė ir nevertino.

10.4.       Pareiškėjas siekė įrodyti, kad Paraiškoje deklaravo teisingus duomenis, tačiau dėl objektyvių priežasčių NMA darbuotojui atliekant patikrą vietoje tam tikrose sklypų dalyse šaltalankių sodinukų, kurie buvo pasodinti 2016 m. gegužės 19 d. (laukas Nr. l – 2,74 ha) ir 2016 m. spalio 24 d. (laukas Nr. 1 – 1,66 ha) bei 2016 m. gegužės 18 d. (laukas Nr. 2 – 0,99 ha) ir 2016 m. spalio 25 d. (laukas Nr. 2 – 2,33 ha), nesimatė, tačiau jie buvo, jų šaknys buvo gyvybingos, po kurio laiko jie sužaliavo, nauji sodinukai nebuvo pasodinti.

10.5.       Pirmosios instancijos teismas netyrė skundžiamo NMA Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo Taisyklių 33 punkto nuostatų kontekste, klaidingai nurodė Taisyklių redakciją, netinkamai išaiškino ir taikė Reglamento 54 straipsnio 1 dalį.

11.       Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo:

11.1.       NMA tikrintojas Patikrinimą vietoje atliko tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, pateikdamas 2017 m. Paraišką, patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis (Paraiškos III dalies 1 punktas). Taigi pareiškėjas, pateikdamas 2017 m. Paraišką ir žinodamas, kad dalis sodinukų gali būti neprigiję, privalėjo juos atsodinti ir užtikrinti, kad patikrinimo vietoje metu NMA darbuotojas rastų visame 2017 m. Paraiškoje deklaruotų laukų plote deklaruotą pasėlį (šaltalankius).

11.2.       Pareiškėjas apie force majeure aplinkybes, jei jos buvo ir galėjo turėti įtakos 2017 m. Paraiškos administravimui ir NMA 2019 m. liepos 18 d. skolos sprendimo priėmimui, turėjo pranešti NMA per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto. Šiuo atveju NMA nėra gavusi iš pareiškėjo jokių dokumentų, patvirtinančių, kad patikrinimo metu nustatyti pažeidimai atsirado dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, taip pat NMA nėra gavusi iš pareiškėjo duomenų, įrodančių, jog jis būtų informavęs NMA, jog negalės tinkamai laikytis 2017 m. Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų.

11.3.       Tikrintojas, vadovaudamasis kartu su pareiškėjo 2017 m. Paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų deklaruotų laukų duomenimis, nustatė, jog laukų dalyse (0,49 ha ir 1,64 ha) yra išnykę sodinukai, vyraujantis pasėlis – GPŽ (ganyklos-pievos). Tikrintojas nustatė, jog pareiškėjas nesilaikė reikalavimo visame laukų plote išlaikyti deklaruotą pasėlį (šaltalankius) ir užtikrinti, kad patikrinimo vietoje metu NMA darbuotojas rastų 2017 m. Paraiškoje nurodytuose laukuose deklaruotą pasėlį. Be to, laukų faktinė būklė buvo užfiksuota nuotraukose, kuriose nurodyta nuotraukų darymo data ir kryptis, o pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjo žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų laukų duomenis.

11.4.       Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad iš NMA patikrinimo metu darytų nuotraukų aiškiai matyti, jog laukų dalyse nėra šaltalankių sodinukų, o vyraujantis pasėlis – GPŽ (ganyklos-pievos). Pareiškėjo į bylą pateiktos nuotraukos nepaneigia NMA patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, nes nėra aišku, kada jos darytos, kokio ploto ir kokios žemės sklypo dalys jose užfiksuotos, todėl vertintina, kad NMA pagrįstai nustatė netinkamas paramai naudmenas patikrintuose laukuose. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

12.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2019 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SP1-876(11.2.12E) ,,Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir Komisijos 2019 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 21R-697(AG-640/05-2019) pagrįstumo ir teisėtumo.

13.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

14.        Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

15.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors pareiškėjas nebuvo pareiškęs tokio prašymo.

16.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme.

17.       Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 147 str.). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). 

18.       ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Tačiau byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo; šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas; šie klausimai išsprendžiami teismo nutartimi (ABTĮ 78 str. 6 d.).

19.       Minėtas teisinis reguliavimas lemia, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, pareiškėjui, kuris kelia ginčą dėl valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) teisėtumo, ypač svarbu užtikrinti teisę būti išklausytam.

20.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi priimdamas pareiškėjo patikslintą skundą, be kita ko, įpareigojo pareiškėją per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pateikti teismui nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (b. l. 103–104). Iš byloje pateikto 2019 m. gruodžio 11 d. lydraščio matyti, kad teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis buvo išsiųsta tik atsakovui (b. l. 105), todėl yra pagrindas vertinti, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie teismo jam nustatytą įpareigojimą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjo skundą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 21 d. 14.00 val. vykstančiame teismo posėdyje; pareiškėjas ir atsakovas teismo pranešimu buvo informuoti apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką (b. l. 120).

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino pareigą išsiaiškinti pareiškėjo poziciją dėl bylos nagrinėjimo tvarkos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo sutikimą jo inicijuotą ginčą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis pareiškėjui nebuvo išsiųsta, pareiškėjui iš esmės nebuvo išaiškinta galimybė pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, t. y. pareikšti sutikimą ar prieštaravimą. Pareiškėjui neišreiškus pageidavimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teisme byla turėjo būti nagrinėjama žodžiu (ABTĮ 78 str. 2 d.).

22.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tokiu būdu neužtikrino pareiškėjo teisės dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti paaiškinimus bei prašymus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.).

23.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įrodymų, jų neįvertino. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog Paraiškos teikimo metu ar patikrinimo vietoje atlikimo metu pareiškėjo Paraiškoje deklaruotuose laukuose augo šaltalankių uogynai.

24.        Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad dėl neįprastai šilto 2016 m. rudens rudeninis šaltalankių sodinukų sodinimas buvo vėlesnis, sodinukai dėl šilto oro vis dar vegetavo. Pažymėjo, kad dėl šios priežasties sodinukų tiekėjas negalėjo laiku paruošti sodinukus persodinimui. Šaltalankių sodinukų siunta buvo gauta tik 2016 m. spalio 21 d., 2016 m. spalio 24–25 d. pasodinus sodinukus, netrukus prasidėjo šalnos. Siekiant sumažinti nepalankių oro sąlygų nepageidaujamą poveikį sodinukams, jų kamienai buvo nukirpti iki apie 30 cm ūglio. 2017 m. pavasarį pareiškėjas, apžiūrėdamas sodinukus, pastebėjo, kad dalis sodinukų neišleidžia lapų, tačiau išrovęs atrankos būdu keletą sodinukų pamatė, jog sodinukų šaknys yra gyvos, sodinukai gyvybingi, todėl nusprendė jų nerauti ir kitų sodinukų į jų vietą nesodinti. Vėliau minėti sodinukai sužaliavo, todėl jų persodinti nereikėjo. Šiems savo argumentams pagrįsti pareiškėjas į administracinę bylą pateikė antstolio A. B. 2019 m. rugsėjo 30 d. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0041-19-15 kartu su kompaktiniu disku, miškininko-dendrologo K. A. 2019 m. rugsėjo 30 d. atliktą (duomenys neskelbtini) želdinių dendrologinių tyrimų metodiką ir išrašą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. veikos ataskaitos su 2017 m. vidutinės oro temperatūros, metinio kritulių kiekio bei pagrindinių hidrologinių elementų analize. Pareiškėjas siekė įrodyti, kad 2017 m. Paraiškoje deklaravo teisingus duomenis, tačiau, NMA darbuotojui atliekant patikrą vietoje, tam tikrose sklypų dalyse dėl objektyvių priežasčių nesimatė šaltalankių sodinukų, kurie buvo pasodinti 2016 m. gegužės 19 d. (laukas Nr. l – 2,74 ha), 2016 m. spalio 24 d. (laukas Nr. 1 – 1,66 ha), 2016 m. gegužės 18 d. (laukas Nr. 2 – 0,99 ha) ir 2016 m. spalio 25 d. (laukas Nr. 2 – 2,33 ha). Pareiškėjas nurodė, kad sodinukai buvo, jų šaknys buvo gyvybingos, po kurio laiko jie sužaliavo, jie nebuvo naujai pasodinti.

25.       Dėl šių pareiškėjo teiginių ir pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog pateikti duomenys nėra nustatyti ginčo laikotarpiu, todėl, teismo nuomone, jie neturi esminės įtakos nagrinėjant šią administracinę bylą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kaip nereikšmingus nagrinėjamai bylai pareiškėjo pateiktus įrodymus, iš esmės jų nevertindamas, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas patikrą vietoje atliko 2017 m. rugsėjo 12 d., o sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo priėmė tik 2019 m. liepos 18 d., dėl tokio ilgo laiko tarpo pareiškėjui ženkliai pasunkėja įrodinėjimo našta, siekiant įrodyti ginčo laukų faktinę situaciją atlikto patikrinimo vietoje metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus ir pateikti išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės byloje. 

26.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino pareiškėjo argumentų, jog atsakovas praleido terminą permokoms susigrąžinti pagal Reglamento 54 straipsnio 1 dalį (pareiškėjo teigimu, skundžiamas Sprendimas priimtas vėliau nei per 18 mėnesių nuo patikros vietoje metu gautų duomenų užfiksavimo), kad, 2017 m. rugsėjo 12 d. NMA atliekant patikrą vietoje jis nebeturėjo pareigos užtikrinti, jog patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanas (pareiškėjas teigia, kad, pagal Taisyklių 33 punktą, tai jis privalo užtikrinti nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki liepos 31 d.), kad ginčijamu Sprendimu iš pareiškėjui skirtos kompensacijos už 2018 m. sausros padarinius neteisėtai išskaičiuota 1 216,59 Eur skolos dalis. Teisėjų kolegijos nuomone, šie pareiškėjo iškelti klausimai yra reikšmingi bylos faktinių aplinkybių vertinimui, kadangi nurodytais argumentais pareiškėjas siekia pagrįsti atsakovo priimto Sprendimo neteisėtumą.

27.       ABTĮ 10, 78 straipsniuose įtvirtintas betarpiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ištirtų byloje esančius įrodymus: išklausytų proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažintų su rašytiniais įrodymais, apžiūrėtų daiktinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą, gali savo išvadas pagrįsti tik betarpiškai teismo posėdžio metu ištirtais ir pagal procesiniame įstatyme nustatytas taisykles įvertintais įrodymais.

28.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

29.       Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, neišklausius pareiškėjo ir kitų proceso dalyvių pozicijos, nenustačius visų bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrus, šie procesinių teisės normų (ABTĮ 78 ir 80 str.) pažeidimai galėjo lemti ir neteisingą bylos išsprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.).  Atsižvelgdama į tai, vadovaudamasi ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

30.        Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su galutinio teismo sprendimo priėmimu. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra pasibaigęs, laikoma, kad šalis dar nėra įgijusi teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, bei pažymima, jog šią teisę ji įgis tuo atveju, jei byla bus išspręsta šalies naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-151/2011; 2011 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-46/2011). Tais atvejais, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina visą ar dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoda bylą ar jos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos ar jos dalies nagrinėjimas nėra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byla nėra baigta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama. 

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

Ričardas Piličiauskas

 

 

Rasa Ragulskytė-Markovienė