Civilinė byla Nr. e2A-619-603/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21316-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Inkaso aljansas“, uždaroji akcinė bendrovė „Rotada“, akcinė bendrovė „NEO finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Stateta“, uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Skulas“, uždaroji akcinė bendrovė „Bendras finansavimas“, E. F.,
ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. R. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių kitų reikalavimų, prašydama:
1.1. nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio M. R. kaltės;
1.2. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo K. R. pavardė lieka „R.“;
1.3. nustatyti, kad vaikų E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir P. R., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta yra su jų motina K. R.;
1.4. nenustatyti konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, sprendime nurodant, kad tėvas ir vaikai bendraus šalių sutarimu;
1.5. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1214-842/2021 patvirtintoje taikos sutartyje (toliau – taikos sutartis) nustatyto išlaikymo vaikams mokėjimo tvarką ir įpareigoti M. R. išlaikymą vaikams išmokėti vienkartinėmis sumomis, apskaičiuotomis nuo 2023 m. birželio 1 d. iki kiekvieno iš jų pilnametystės, t. y. E. R. išlaikymui iki jos pilnametystės priteisti 6 642,51 Eur; (21 mėnesis x 316,31 = 6 642,51 Eur); P. R. išlaikymui iki jo pilnametystės priteisti 21 825,39 Eur (69 mėnesiai x 316,31 = 21 825,39 Eur.), šias sumas pervedant į K. R., kuri vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarko uzufrukto teise, sąskaita banke AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini);
1.6. nustatyti, kad šalys gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio nuo 2020 m. vasario 28 d.;
1.7. padalinti bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą tokiu būdu: 1) atsakovui M. R. priteisti natūra uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 240 vienetų akcijų, kurių vienos vertė yra 100 Eur, viso akcijų paketo vertė yra 24 000 Eur; 2) K. R. asmeninės nuosavybės priteisti natūra registruotiną nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) - 0,1738 ha ploto žemės sklypą, jo rinkos vertė yra 65019 Eur, šiame žemės sklype esantį pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą, jo rinkos vertė yra 122 220 Eur, visa nekilnojamojo turto vertė 187 239 Eur (toliau ir – nekilnojamasis turtas) bei automobilį RENAULT LATITUDE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio rinkos vertė yra apie 5000 Eur;
1.8. įpareigoti už ieškovei perduodamą turtą natūra K. R. sumokėti M. R. 35722,05 Eur kompensaciją, kuri apskaičiuojama taip: iš priteistino turto vertės 57 222,05 Eur atimama - 24 000 Eur (turto perduodamo natūra vertė) + 2500 Eur (dalijamo automobilio ½ dalis vertės) = 35722,05 Eur. Teismo sprendime nurodant, kad dalį kompensacijos, t. y. 30 000 Eur K. R. sumokės M. R. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį kompensacijos, t. y. 5 722,05 Eur sumokės per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
1.9. nustatyti, kad įsipareigojimai akcinei bendrovei (toliau - AB) „Swedbank“ (sutarties sudarymo metu - Hansabankas) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą kredito sutartį (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu šalys gavo 49 814,64 Eur ir 258 000 litų paskolą, kurių grąžinimo terminas yra 2042 m. rugpjūčio 30 d. lieka solidaria K. R. ir M. R. prievole ir pažymėti, kad įmokas bankui pagal šią sutartį įsipareigoja mokėti K. R. asmeniškai;
1.10. nustatyti, kad įsipareigojimai kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI), UAB „Inkaso aljansas“, UAB „Rotada“ AB „NEO Finance“ UAB „Stateta“ UAB „BnP Finance“, .UAB „Skulas“, UAB „Bendras finansavimas“, E. F. išieškomi iš M. R. pagal galiojančius teismo vykdomuosius dokumentus po santuokos nutraukimo lieka jo asmeninėmis skolomis;
1.11. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo reikalavimus grindė šiais argumentais:
2.1. šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini)., santuokoje gimė du vaikai, kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Atsakovas nustojo išlaikyti šeimą, atsirado skolos pagal atsakovo sudarytas paskolos sutartis, kurių gautos lėšos buvo naudojamos atsakovo nuožiūra. Ieškovė turėjo viena išlaikyti visą šeimą, teko dengti ir atsakovo skolas. Siekdami apsaugoti šeimos ir vaikų interesus 2020 m. vasario 28 d. sutuoktiniai sudarė povedybinę sutartį (toliau - povedybinė sutartis), kuria buvo nustatytas atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinis režimas (visiško atskirumo teisinis režimas). Tai, kad vaikų išlaikymui atsakovas neskiria lėšų, patvirtina teismo nutartis dėl priteisto išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikams bei antstoliui perduoto vykdymui vykdomasis dokumentas ir antstolio patvarkymas dėl skolų išieškojimo, kuris nevykdomas, nes atsakovo gaunamos pajamos yra per mažos minimalių sumų išieškojimui. Šiuo metu santuoka faktiškai yra nutrūkusi, šalys gyvena skyriumi, bendro ūkio sutuoktiniai nebeveda, galimybių atkurti santuoką nebėra. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia neatsakingu elgesiu, šeimos poreikių netenkinimu, kitų santuokinių pareigų nevykdymu;
2.2. kadangi atsakovas ilgą laiką nesirūpina sutuoktinių nepilnamečiais vaikais, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, pareigojant abu tėvus lygiomis teisėmis auklėti vaikus, rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, fiziniu vystymusi, mokymu, lavinimu. Atsižvelgiant į vaikų amžių ((duomenys neskelbtini).) ieškovė konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatyti neprašo;
2.3. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo nuo 2021 m. vasario 1 d. teikti vaikams išlaikymą po 235 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, taip pat padengti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2021 m. vasario 1 d. po 2550 Eur kiekvienam vaikui, t. y. viso 5100 Eur. Atsakovas susidariusį įsiskolinimą įsipareigojo padengti dalimis mokant po 200 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. liepos 1 d.. Atsakovas Taikos sutarties nevykdė, todėl visa priteisto išlaikymo skola sudaro 20 140,94 Eur. Kadangi atsakovo pajamos nedidelės, turi įsiskolinimų kreditoriams bei vaikams, išlaikymas turi būti priteistas vienkartinėmis išmokomis t. y. pakeičiant Taikos sutartyje numatytą mokėjimo tvarką – įpareigojant atsakovą mokėti išlaikymą vienkartinėmis sumomis, apskaičiuotomis nuo 2023 m. birželio 1 d. iki kiekvieno jų pilnametystės: E. R. priteisti 6642,51 Eur (21 mėn. x 316,31 = 6 642,51 Eur), o P. R. 21 825,39 Eur (69 mėn. x 316,31 = 21 825,39 Eur).
2.4. Sutuoktinių 2020 m. vasario 28 d. sudaryta povedybine sutartimi nustatytas atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinis režimas. Šiuo pagrindu skoliniai įsipareigojimai pripažintini atsakovo asmenine nuosavybe. Visos VMI išieškomos skolos dėl nesumokėtų baudų ir kitų turtinių įsipareigojimu tiesiogiai susijusios su atsakovu, kadangi tai yra administracinės nuobaudos, bylinėjimosi išlaidos ir pan. Kreditorės UAB „Inkaso Aljanso“ turtiniai reikalavimai - vykdomieji įrašai išduoti 2022 m. birželio 14 d. galiojant povedybinei sutarčiai ir vekselių, kuriuose nurodoma, kad lėšos skolinamos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovas laiduoja šių lėšų grąžinimą, pagrindu; 2019 m. rugsėjo 26 d. vykdomasis įrašas Nr. 4184 išduotas vekselio kuriame nurodoma, kad lėšos skolinamos įmonei — UAB „(duomenys neskelbtini)“ o atsakovas laiduoja šių lėšų grąžinimą, pagrindu; vykdomasis įrašas išduotas išieškoti iš vekselio davėjo - UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir laiduotojo atsakovo skolą UAB „Rotada“; AB NEO Finance išieškomos sumos galiojant povedybinės sutarties nuostatoms; UAB „Stateta“ vykdomasis įrašas išduotas išieškoti iš vekselio davėjo - UAB „ Pervežimų visuma“ ir laiduotojo atsakovo skolą UAB „Stateta“; UAB „BnP Finance“ skola priteista teismo sprendimu iš skolininko; UAB „Skulas“ vykdomasis įrašas išduotas išieškoti iš vekselio davėjo - UAB „Pervežimų visuma“ ir laiduotojo atsakovo skolą UAB „Skulas“; UAB „Bendras finansavimas“ skola priteista teismo sprendimu iš atsakovo (reikalavimo ieškovei bylos nagrinėjimo metu buvo atsisakyta); E. F. paskola atsakovui suteikta taip pat galiojant povedybinei sutarčiai, kas patvirtina, kad paskolintos lėšos nebuvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui;
2.5. Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), 0,1738 ha ploto, kurio rinkos vertė yra 65 019 Eur ir vienbutį gyvenamąjį namą, rinkos vertė yra 122 220 Eur, viso nekilnojamojo turto vertė 187 239 Eur. Šalys su AB Swedbank (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį (duomenys neskelbtini), jos pagrindu gavo 49 814,64 Eur ir 258 000 litų paskolą, privalomą grąžinti iki 2042 m. rugpjūčio 30 d. Taip pat 2019 m. liepos 2 d. bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu šalys įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 240 vieneto akcijų už 24 000 Eur, kurių vienos vertė 100 Eur. Taip pat bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo RENAULT LATITUDE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė yra apie 5000 Eur, kito turto už 216 329 Eur neišmokėto kredito, už kurį įsigytas nekilnojamasis turtas 78 444,53 Eur sumai, tad dalintina turto vertė sudaro 137 884,47 Eur. Dalinant turtą prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi į bendrąją nuosavybę yra investavusi savo asmenines lėšas – 11 816,49 Eur pardavus asmenine nuosavybe turėtą butą, o nuo povedybinės sutarties sudarymo iki šios dienos turto išlaikymui ir pagerinimui skirta suma sudaro 27382,54 Eur (1/2 dalis sudaro 13691 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina turto dalis sudaro 58,5 proc. (80 662,41 Eur), o atsakovo 41,5 proc. (57 222,05 Eur). Dalintinas turtas priteistinas natūra - atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 240 vienetų akcijų, o ieškovei – vienbutis namas su žemės sklypu, esantį Vėjo g. 127, Vilnius bei automobilis RENAULT LATITUDE, tuo tarpu už jai perduodamą turtą atsakovui mokėtina kompensacija sudaro 35722,05 Eur (57 222,05 Eur - 24 000 Eur (turto, perduodamo natūra vertė) + 2500 Eur (dalijamo automobilio 1/2 dalis vertės).
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu iš esmės sutiko visiškai.
4. Trečiasis asmuo VMI atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. lapkričio 23 d. duomenimis, ieškovė įsiskolinimo neturi, o atsakovo įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 2006,55 Eur (2001,00 Eur ATPK bauda ir 5,55 Eur vykdomieji dokumentai). Teigė, kad santuokoje įgytas turtas turėtų būti dalinamas lygiomis dalimis arba nustatoma turto vertės kompensacija sutuoktiniui, kuriam priteista mažesnė turto dalis, kad nebūtų pažeisti kreditorių interesai, t. y. neturėtų būti sudarytos skolininkui palankios sąlygos vengti skolų grąžinimo.
5. Tretieji asmenys UAB „Inkaso aljansas“ ir UAB „Stateta“ prašė netenkinti ieškinio reikalavimo, kad pagal vykdomuosius dokumentus vykdomas išieškojimas kreditorių UAB „Inkaso aljansas“ ir UAB „Stateta“ naudai po santuokos nutraukimo būtų pripažintas atsakovo asmenine prievole. Prieš kreditorius nurodytų kreditinių įsipareigojimų vykdyme abu sutuoktiniai turi atsakyti solidariai, kadangi iš ieškinio argumentų akivaizdu, jog ieškovei buvo žinoma apie sutuoktinio įsiskolinimus, kurie atsirado santuokos metu, ji neneigė, kad ir pati dengė atsakovo skolas. Be to, įvertinus turimus didelius įsiskolinimus kreditoriams, teismas neturėtų tenkinti ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo vienkartine pinigine išmoka, kadangi tokiu būdu būtų akivaizdžiai pažeisti kreditorių interesai. Tenkinus ieškovės reikalavimą, būtų pažeisti ir vaikų interesai, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, jog prioritetinė išlaikymo vaikui forma yra periodinės mėnesinės išmokos. Atsakovas nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. sausio 25 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 170 vnt. akcijų įgytos santuokos metu, todėl tai buvo ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo metu ši įmonė yra likviduota dėl bankroto. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek vėliau ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vystyti iš UAB „Inkaso aljansas“ ir UAB „Stateta“ buvo ne kartą skolinamos lėšos, o atsakovas kaip akcininkas ir direktorius asmeniškai laidavo už įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Kadangi abiejų šių įmonių akcijos įgytos santuokos metu, akivaizdu, kad buvo vykdomas šeimos verslas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad lėšos buvo panaudotos šeimos interesais ir abu sutuoktiniai turi atsakyti solidariai. Abejones kelia ieškovės nurodomos turto vertės. Tikėtina, kad sutuoktinių gyvenamasis namas yra pilnai įrengtas, su baldais ir buitine technika, sutvarkyta aplinka ir pan., todėl manytina, jog yra kelis kartus brangesnis nei nurodoma ieškinyje ir gali kainuoti virš 300 000 Eur ar net ir daugiau (1100 Eur x 299,60 kv. m). Abejotina UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė, kadangi įmonė turi didelę mokestinę nepriemoką VMI. Dėl to bendrovės akcijos sutuoktiniams turėtų būti dalinamos lygiomis dalimis po ½ dalį arba turėtų būti skiriama ekspertizė dėl viso ieškinyje nurodyto tarp sutuoktinių dalintino turto rinkos vertės nustatymo ir atitinkamai perskaičiuojamas dalintino turto balanas bei sprendžiama dėl kompensacijų dydžio.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje neprieštaravo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su jų motina. Pažymėjo, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir patenkinti poreikius, tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Tarnybos vertinimu, ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais vaikų poreikiais, tačiau išlaikymo forma vaikų interesams neprieštarauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
7.1. nutraukė ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje ir nenustatė šalims termino susitaikyti;
7.2. pripažino, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2020 m. vasario 28 d.;
7.3. ieškovei paliko santuokinę pavardę „R.“, atsakovui – prigimtinę pavardę „R.“;
7.4. nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, o atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja bendru šalių sutarimu;
7.5. pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams formą ir priteisė iš atsakovo išlaikymą vienkartine pinigų suma nuo patikslinto ieškinio reikalavimo pateikimo (2023 m. birželio 1 d.) iki jų pilnametystės: E. R. - 6642,51 Eur, o P. R. 21 825,39 Eur, šias sumas pervedant į ieškovės banko sąskaitą;
7.6. ieškovei ir atsakovui priteisė po ½ nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini), t. y. 0,1738 ha ploto žemės sklypo bei žemės sklype esančio pastato – vienbučio gyvenamojo namo ir nustatė, jog įsipareigojimai AB Swedbank lieka solidaria ieškovės ir atsakovo prievole;
7.7. priteisė ieškovei natūra automobilį RENAULT LATITUDE, o atsakovui nuosavybės teise visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas;
7.8. priteisė ieškovei iš atsakovo 22 772,44 Eur dydžio piniginę kompensaciją bei nustatė, jog įsipareigojimai kreditoriams išieškomi iš atsakovo pagal galiojančius teismo vykdomuosius dokumentus po santuokos nutraukimo lieka jo asmeninėmis skolomis;
7.9. iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1000,30 Eur, UAB „Inkaso aljansas“ naudai 232,93 Eur, UAB „Stateta“ naudai 910,51 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 641 Eur žyminio mokesčio ir 32,54 Eur pašto išlaidų, o iš ieškovės UAB „Inkaso aljansas“ naudai priteisė 99,82 Eur ir UAB „Stateta“ naudai 390,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, jog byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, o atsakovo nesirūpinimas šeima yra nulemtas jo nesėkmės versle, kadangi jo įsteigtos įmonės nemokios, turi nemažai kreditorinių įsipareigojimų. Nesant byloje objektyvių duomenų apie vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, teismas sprendė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
9. Šalims sutariant, jog faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2020 m. kovo mėnesio ir ieškovei prašant, teismas sprendė nustatyti, kad santuokos nutraukimo pasekmės abiem šalims kyla nuo 2020 m. vasario 28 d. povedybinės sutarties sudarymo.
10. Teismas sprendė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi nuo šalių gyvenimo skyriumi nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, o vaikai su tėvu nebendrauja, jais viena rūpinasi ieškovė.
11. Įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) metų), tai, kad ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais ir neketina to daryti ateityje, kad atsakovas nebendrauja su vaikais, yra nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros ir noro bendrauti ateityje nerodo, sprendė nenustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, ir kartu pažymėjo, jog atsakovas bendrauja su šalių nepilnamečiais vaikais bendru šalių sutarimu.
12. Teismas laikė pagrįstu ir reikalingu ieškovės nurodomą po 316,31 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį reikalingo išlaikymo dydį, kadangi jis atitinka šiuo metu rekomenduojamą minimalų vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą pusės minimalios mėnesinės algos dydžio sumą kas mėnesį, vaikai yra mokyklinio amžiaus, užsiima papildomomis veiklomis. Kadangi ieškovei tenka didžiausia vaikų išlaikymo našta, atsakovas su vaikais nebendrauja ir prie jų poreikių patenkinimo neprisideda, tačiau atsakovas turi nekilnojamojo turto dalį, iš kurio gali būti patenkinami nepilnamečių vaikų poreikiai teikiant jiems išlaikymą, sprendė, jog nėra pagrindo gaunamų vaikams išmokų suma mažinti išlaikymo dydžio.
13. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pakeisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo formą iš periodinių išmokų į vienkartines. Tokią išvadą padarė įvertinęs tai, kad yra susidaręs ženklus išlaikymo įsiskolinimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1214-842/2021 patvirtintos taikos sutarties sąlygas, kad atsakovas turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, kurių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka, kad nėra duomenų, jog atsakovas pradės teikti vaikams reikalingą išlaikymą bei galės padengti susidariusią išlaikymo skolą, tačiau turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto.
14. Spręsdamas dėl turto padalijimo teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl automobilio RENAULT LATITUDE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė yra apie 5000 Eur, priteisimo ieškovės asmeninėn nuosavybėn, atsakovui išmokant pusę automobilio vertės, t. y. 2500 Eur. Nustatė, kad šalys sutarė ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios turi likti atsakovo nuosavybėn, kadangi ieškovė įmonės veikloje niekada nedalyvavo. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2924-1187/2023 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, įmonė turi ne vieną kreditorinį įsipareigojimą, už kurio įvykdymą yra laidavęs atsakovas ir išieškojimai yra nukreipti į laiduotoją, laikė tikėtina aplinkybe, jog Juridinių asmenų registre nurodoma 24 000 Eur dydžio įmonės akcijų vertė neatitinka jų realios kainos. Kadangi ieškovė įmonės veikloje nedalyvavo, o atsakovas praktiškai beveik nuo įmonės įsteigimo (2019 m. liepos 2 d.) momento gyvena skyrium su atsakove, kad įmonei yra inicijuotas bankrotas, įmonės akcijas priteisė atsakovui (siekiant neįtraukti ieškovės į bankroto procesą). Vertindamas tai, kad, tikėtina, įmonės akcijos yra bevertės, sprendė ieškovei už šį santuokos metu įgytą turtą nekompensuoti.
15. Teismas laikė, kad ieškovė įrodė, jog įgyjant bendros jungtinės nuosavybės turtą santuokos metu ji panaudojo asmenines lėšas. Nustatė, kad ieškovė 2004 m. gruodžio 13 d. pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą už 14481 Eur, įgijo kitą butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurį vėliau pardavę įsigijo dalinamą santuokos metu turtą, todėl sprendė, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei 14481 Eur už indėlį į bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Paskaičiavo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m, rugsėjo 30 d. ieškovė sumokėjo 17295,36 Eur kredito, kurio pusę – 8647,68 Eur turi atlyginti atsakovas kaip solidarus bendraskolis. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus teismas nustatė, kad atsakovas turi kompensuoti ieškovei ir pusę namo pagerinimo išlaidų, kurių suma sudaro 2143,76 Eur. Sprendė, kad iš viso atsakovas ieškovei turi atlyginti 25272,44 Eur, kai tuo tarpu ieškovė atsakovui 2500 Eur, kas įskaičius priešpriešinius reikalavimus sudaro 22772,44 Eur. Ieškovės reikalavimo atlyginti komunalines išlaidas, nurodydamas, jog šių išlaidų atlyginimas tenka faktiniam buitiniam vartotojui ir jos nėra automatiškai priskiriamos turto savininkui, netenkino.
16. Įvertinęs atsakovo turimų kreditorių skaičių, jų reikalavimų kiekį, aplinkybę, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas vienkartine pinigų suma, kuria galės būti patenkinti nepilnamečių vaikų poreikiai tik iš atsakovui priklausančios nekilnojamojo turto dalies, teismas sprendė nesant pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Šalių nekilnojamąjį turtą sprendė dalinti lygiomis dalimis, ieškovei kompensuojant iš atsakovo jos įdėtų lėšų dalį. Nurodė, kad ieškovė kartu su kitais kreditoriais galės pretenduoti į atsakovui priklausančią turto dalį vykdymo procese. Teismas vertino, kad ieškovė neturi finansinių galimybių mokėti piniginę kompensaciją atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį, priteisiant jai gyvenamąjį namą natūra, kadangi į bylą pateikta ieškovės paskolos sutartis, kuria ieškovės motina suteikė ieškovei paskolą 30 294 Eur sumai. Tokiu atveju susidarytų situacija, kuomet ieškovė be būsto kredito įgytų papildomų kreditorių nemažomis sumomis, dėl ko vaikų išlaikymui skirti pinigai gali būti panaudoti ne pagal paskirtį.
17. Spręsdamas dėl santuokoje įgytų kreditorinių reikalavimų padalijimo teismas konstatavo, jog skoliniai įsipareigojimai AB Swedbank lieka solidaria ginčo šalių prievole, tačiau įsiskolinimai likusiems kreditoriams, tretiesiems byloje asmenims, pipažintini atsakovo asmenine nuosavybe.
18. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas laikė, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 70 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 1000,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, tretiesiems asmenims UAB „Inkaso aljansas“ – 22,93 Eur, o UAB „Stateta“ – 910,51 Eur. Ieš ieškovės tretiesiems asmenims UAB „Inkaso aljansas“ priteisė 99,82 Eur, o UAB „Stateta“ – 390,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo taip pat valstybės naudai priteisė 641 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai paskirstytos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
19. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą: 1) nustatyti, jog ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės; 2) nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir jame esantis pastatas), esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei; 3) priteisti atsakovui iš ieškovės 2692,46 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį (68 942,24 Eur – 2500 Eur (½ ieškovei tenkančio automobilio vertė) – 20 140,94 Eur (išlaikymo vaikams įsiskolinimas) – 28 467,90 Eur (pakeista išlaikymo forma, apskaičiuota piniginiu ekvivalentu iki vaikų pilnametystės)); 4) perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas 5) priteisti ieškovei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
19.1. byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas išsikėlė iš namų 2020 m. kovo mėn. ir nuo to momento šalys nevedė bendro ūkio, gyveno skyrium. Atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, tokiais veiksmais pažeisdamas savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovė išsamiai paaiškino santuokos iširimo aplinkybes, o atsakovas pripažino palikęs šeimą 2020 m. kovo mėn., todėl pirmosios instancijos teismo išvados nesuderinamos su esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl santuokos su atsakovu iširimo, o aplinkybė, jog ieškovė netoleravo atsakovo elgesio, siekdama apsaugoti nepilnamečius vaikus, negali būti vertinama kaip prisidėjimas prie santuokos nutraukimo. Atsakovas neieškojo darbo, nesprendė asmeninių problemų, išimtinai rūpinosi tik savo asmeniniais interesais, todėl ginčo šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės;
19.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog komunalinės išlaidos priteisiamos tik faktiniam buitiniam vartotojui ir nėra priskiriamos turto savininkui ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 bei 4.82 straipsnius ir jų nuostatomis suformuluotą teismų praktiką. Išlaidas, skirtas išlaikyti turtui, sudaro šildymo ir elektros išlaidos, tačiau į šias išlaidas neįtraukiamos išlaidos už vandenį bei dujas. Pagal minėtų straipsnių nuostatas atsakovas turi pareigą apmokėti ginčo turto išlaikymui tenkančias išlaidas, kurios sudaro 2899,82 Eur;
19.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo, neatsižvelgė į ginčo šalių turtinę padėtį bei į nekilnojamąjį turtą investuotų asmeninių lėšų dydį. Šioje dalyje teismo sprendimas prieštarauja CK 3.87 straipsnio 2 dalies bei 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir aktualiai kasacinio teismo praktikai, kadangi ieškovė panaudojo asmenines lėšas ginčijamam turtui įgyti, taip pat viena dengė paskolą, todėl ieškinio reikalavimas priteisti visą nekilnojamąjį turtą ieškovei natūra, atsakovui priteisiant kompensaciją, turi būti tenkinamas visa apimtimi. Teismas nevertino aplinkybių, jog ginčijamas nekilnojamasis turtas turi atviras, neizoliuotas erdves, todėl be didelių papildomų sąnaudų užtikrinti gyvenančių asmenų (nepilnamečių vaikų) privatumą yra praktiškai neįmanoma, be to, toks turto padalijimo būdas nėra priimtinas, kadangi atsakovas ir toliau neprisidės prie turto išlaikymo, o ieškovė bus priversta ir toliau viena išlaikyti nekilnojamąjį turtą. Teismas privalėjo įvertinti, jog išlaikymo formos vaikams pakeitimas, susidaręs išlaikymo įsiskolinimas vaikams ir ieškinio tenkinimas šioje dalyje yra pagrindas sieti su ginčo šalių tarpusavio turtiniais reikalavimais bei spręsti dėl turto padalijimo ieškovės prašomu būdu. Be kita ko, padalintas turtas yra įkeistas bankui, paskolos grąžinimo terminas 2042 m. rugpjūčio 30 d., todėl prievolės skolininkai yra abi ginčo šalys ir ieškovė, dengdama paskolos dalį už atsakovą bei išlaikydama turtą, neturės jokių garantijų, kad šios išlaidos bus kada nors atlygintos. Apeliantė taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad apeliantė skolinasi pinigų iš motinos, niekaip neįrodo ieškovės galimo nemokumo ar negebėjimo užtikrinti būtiniausių vaikų poreikių. Teismo nurodoma aplinkybė, jog vykdymo procese galima išieškoti ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš atsakovui priklausančios turto dalies, prieštarauja vaikų interesams. Vertindamas vieno iš sutuoktinių mokumą (ieškovės) ir galimybę grąžinti mamai paskolą teismas neįvertino kito sutuoktinio (atsakovo) mokumo ir galimybės sumokėti ieškovei išlaikymo įsiskolinimą.
20. Atsakovas pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymi, jog su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka ir nurodo šeimai atidavęs viską, ką galėjo.
21. Tretieji asmenys UAB „Inkaso aljansas“ ir UAB „Stateta“ pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo atmesti apeliacinio skundo reikalavimą po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Apeliantės prašomas nustatyti santuokoje įgyto turto padalijimo būdas apsunkins kreditorių galimybes išieškoti skolas iš atsakovo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu ginčo šalių nekilnojamąjį turtą priteisti po ½ lygiomis dalimis. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o viršijus priteisto turto vertės dalį iš bendro turto kitam sutuoktiniui privalo būti išmokėta kompensacija. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau sutuoktinių turtinių klausimų negalima spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, tad santuokos nutraukimo atveju teismas įpareigotas užtikrinti kreditorių teisių nepažeidžiamumą. Apeliantė siekia nesąžiningai savo turtinius klausimus spręsti kreditorių sąskaita, nes prašomas turto padalijimo būdas akivaizdžiai pažeistų kreditorių interesus, tad ginčo šalių nekilnojamojo turto padalijimas natūra lygiomis dalimis yra teisingas;
21.2. pirmosios instancijos teismas ieškovės aplinkybes dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo įvertino tinkamai ir pagrįstai netenkino šio ieškovės reikalavimo. Apeliantė siekia nepagrįstai ir nesąžiningai pasinaudoti net dviem skirtingais savo teisių gynimo būdais – gauti kompensaciją ir taip pat didesnę turto dalį;
21.3. ieškovė nepagrįstai suteikia prioritetą jos teisėms, o ne kreditorių teisių apsaugai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių, o vidiniuose santykiuose nedraudžiama nusistatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Šiuo atveju ieškovė turi teisę susitarti su atsakovu dėl mokėtinos skolos dalies po santuokos nutraukimo, nepaisant to, jog išlieka solidariais skolininkais prieš kreditorių ir tokiu būdu ieškovės teisės nėra pažeidžiamos;
21.4. abejonių kelia apeliantės nurodyta santuokoje įgyto turto vertė (187 239 Eur nekilnojamojo turto vertė ir turto pasidalinimo būdas, kai atsakovui netenka iš esmės jokio turto, išskyrus bevertes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 240 vienetų akcijų). Tretieji asmenys į bylą yra pateikę įrodymus iš nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt, kuriame matyti, jog Vilniaus rajone parduodamų gyvenamųjų namų kainos už 1 kv. m. svyruoja tarp 1100 Eur – 1800 Eur, todėl tikėtina, jog sutuoktinių gyvenamasis namas yra kelis kartus brangesnis nei nurodoma ieškinyje ir gali kainuoti virš 300 000 Eur. Tretieji asmenys sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog įvertinus minėtas aplinkybes nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.
k o n s t a t u o j a:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
23. Apeliantė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalimis, kuriomis pripažintas santuokos nutraukimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, spręsta neatlyginti ieškovei patirtų būtinųjų turto išlaikymo išlaidų ir nenukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą. Taigi apeliacijos objektą sudaro nurodytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovei prašant nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, jog atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo, todėl nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė su tokia teismo pozicija nesutinka, nurodydama, kad sutuoktinio elgesys – išėjimas iš namų, nesirūpinimas šeima ir jai vienai tekusi rūpinimosi vaikais bei šeima našta pagrindžia atsakovo kaltę, kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė. Apeliantės teigimu, byloje nėra ir duomenų, kuriais būtų grindžiama jos kaltė dėl santuokos iširimo.
25. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, t. y. jei sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
26. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos iširimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus, nenustatė objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą, jog santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip matyti iš sprendimo ir šalių paaiškinimų, šalys pareiškė prašymą pripažinti, jg faktiškai nustojo gyventi nuo 2020 m. vasario 28 d. povedybinės sutarties sudarymo, ieškovė nurodė, kad santuokinio gyvenimo gyvenimo negyvena daugiau nei penkerius metus. Iš bylos faktinių aplinkybių taip pat matyti, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, jis turi nemažai kreditorinių įsipareigojimų, taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nesirūpinimas šeima bei jos poreikių netenkinimas nulemtas finansinių aplinkybių, o ne tiesiog atsakovo nenoro finansiškai prisidėti prie šeimos išlaikymo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, jog šalių santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės. Nors apeliantė akcentuoja atsakovo elgesį (nenorą ieškotis papildomo darbo, rūpinimąsi išimtinai tik savo interesais ir nenoru išsaugoti šeimą), kas, tikėtina, galėjo prisidėti prie šeimos iširimo, tačiau, kaip jau buvo minėta, nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, neturi reikšmės, kurio iš sutuoktinių kaltė (ar jos laipsnis) yra didesnė dėl iširusios santuokos. Tikėtina, kad sutuoktiniams gyvenant santuokoje ilgainiui nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų kurti darnius tarpusavio santykius, kas ir lėmė iš esmės santuokos nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo.
28. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo.
Dėl komunalinių išlaidų (ne)atlyginimo
29. Spręsdamas dėl ieškovei kompensuotinos sumos dydžio, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė panaudojo 14481 Eur jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas įsigyjant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sumokėjo viso 17295,36 Eur dydžio kreditą už bendrąją jungtinę nuosavybę, patyrė namo pagerinimo išlaidas, kurios susideda iš 1046,71 Eur elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų ir 3240,84 Eur nuotekų valymo įrenginių įrengimo. Paskaičiavo, kad ieškovei atlygintina suma iš atsakovo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės turto savininko, sudaro 25272,44 Eur (2143,76 Eur + 8647,68 Eur + 14481 Eur). Įskaitęs priešpriešinius reikalavimus sprendė, jog atsakovo mokėtina suma ieškovei sudaro 22772,44 Eur. Dėl šių skaičiavimų esmės ginčo nekyla.
30. Ginčas šioje dalyje kyla tuo aspektu, jog apeliantė nesutinka, kad į kompensuotiną ir iš atsakovo jai priteistiną sumą pirmosios instancijos teismas neįtraukė 5799,63 Eur išlaidų, patirtų būsto šildymui ir elektrai, ir pusės jų nepriteisė iš atsakovo. Remiasi tuo, kad šios išlaidos skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimo netenkino remdamasis tik argumentu, jog tokios išlaidos priskiriamos faktiniam vartotojui.
31. Teisėjų kolegija nepritaria tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymėdama tai, kad ieškovė prašomas priteisti išlaidas patyrė išlaikydama sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą (žemės sklypą su vienbučiu gyvenamuoju namu), todėl konstatuotina, kad abi šalys turi pareigą rūpintis šiuo turtu ir jį išlaikyti, apmokėti pateiktas sąskaitas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
32. Ieškovė prašė priteisti 2899,82 Eur (5799,63 Eur/2) išlaidų, patirtų būsto šildymui ir elektrai, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (lentelė, sąskaitos faktūros, mokėjimai pateikti 2023 m. spalio 9 d. kartu su patikslintu ieškiniu). Apeliantė teigia, jog šios išlaidos yra būtinos turtui išlaikyti, neprašo priteisti išlaidų, kurios priklauso nuo faktinio suvartojimo (vandens, dujų). Atsakovas neginčija, jog šios išlaidos nėra susijusios su turto išlaikymu, neįrodinėja, kad jas prašoma priteisti nepagrįstai, neginčija ir jų būtinybės bei poreikio. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad tokios išlaidos reikalingos turtui išlaikyti, kadangi jos patirtos dėl šildymo poreikio, kurio būtinybė pagal klimato sąlygas neabejotina. Kita vertus, svarbi aplinkybė ir ta, jog sutuoktiniams priklausančiame vienbučiame gyvenamajame name gyvena ir atsakovo nepilnamečiai vaikai, taigi išlaidų poreikis pagrįstas ir tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnamečiams vaikams užtikrinimu.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės nurodomas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus laiko, jog atsakovas kaip turto bendrasavininkas turi prisidėti prie išlaidų turtui išlaikyti (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnis, CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina ir 2899,82 Eur kompensacija už išlaidas būsto šildymui ir elektrai.
34. Kadangi ieškovei priteistina iš atsakovo 2899,82 Eur komnpensacija už išlaidas būsto šildymui ir elektrui, keičiasi ir bendra pirmosios instancijos teismo paskaičiuota ieškovei atlygintina suma, kuri sudaro 28172,26 Eur (25272,44 Eur+2899,82 Eur). Įskaičius atsakovo priešpriešinius reikalavimus, dėl kurių ginčo nekyla, atsakovo mokėtina suma ieškovei sudaro 25672,26 Eur (28172,26 Eur – 2500 Eur; sprendimo 65 punktas). Taigi šioje dalyje apeliantės apeliacinio skundo reikalavimas tenkintinas ir šioje dalyje keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą (ne)buvimo
35. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nenukrypti nuo lygių dalių principo padalijant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nusprendęs nenukrypti nuo lygių dalių principo ir padalindamas turtą ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, kartu priteisdamas ieškovei kompensaciją iš atsakovo, neužtikrino nepilnamečių vaikų interesų, neįvertino, kad dėl turto gali kilti ginčų ateityje, kad turtas tokiu būdu negali būti padalijamas dėl galimybės suformuoti atskirus turtinius vienetus nebuvimo, bei to, kad ieškovei ir toliau teks ateityje našta vienai išlaikyti turtą.
36. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, jam įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes.
37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
38. Apeliacinės
instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir atliktą jų įvertinimą, konstatuoja, kad šioje civilinėje byloje nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, sprendžiant dėl turto padalijimo buvo vertintos ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (jomis buvo remtasi ir pirmosios instancijos teisme) ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip reikšmingų sprendžiant nukrypti nuo lygių dalių principo.
39. Kaip minėta, vienas iš kriterijų, dėl kurių gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, yra siekis apsaugoti vaikų interesus. Bylos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, kad padalinus turtą lygiomis dalimis pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, kaip kad bando įrodyti apeliantė. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra spręstas išlaikymo klausimas, pakeista išlaikymo forma ir išlaikymas paskaičiuotas stabilia suma iki vaikai bus pilnamečiai, kuria bus galimybė vykdymo procese patenkinti nepilnamečių vaikų poreikius iš atsakovui priklausančios dalies. Taigi šiuo atveju, viena vertus, atsižvelgta į nepilnamečių vaikų interesus. Kita vertus, tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nesudaro savarankiško pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas netinkamai vykdo savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis), t. y. ne (moka) nustatyto išlaikymo, sudaro pagrindą ieškovei kreiptis į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo, tačiau ne pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Antra, įstatymų leidėjas vaikų interesus, kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatė atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008). Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, jog vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šioje byloje nepilnamečių vaikų interesai, taip pat teisė į gyvenamąją vietą būtų pažeista, padalijant šalių turtą lygiomis dalimis.
40. Antra, nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą, nesudaro pagrindo ir apeliantės argumentai, jog atsakovas nepajėgus prisidėti prie turto išlaikymo bei mokėti paskolą hipotekos kreditoriui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to, santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ir ieškovė neturi galimybių sumokėti piniginę kompensaciją atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį, priteisiant jai gyvenamąjį namą natūra. Nors apeliantė nurodo, kad paskolos sutartis sudaryta su artimu giminaičiu – motina, kuri turi galimybes atidėti paskolos grąžinimą ar padovanoti lėšas, tačiau nors toks būdas yra galimas, apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Tokios apeliantės nurodomos motinos galimybės yra tik apeliantės teiginiai ir nesuponuoja apeliantės motinos nuomonės šiuo klausimu. Tai, kad apeliantei galimai vienai teks turto išlaikymo bei paskolos hipotekos kreditoriui mokėjimo našta, taip pat yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Viena vertus, nors yra tikimybė, kad atsakovas ir toliau neprisidės prie turto išlaikymo bei kredito įmokų mokėjimo, tačiau nėra priežasčių, dėl ko atsakovas negalėtų dirbti bei pasirūpinti jam priklausančiu turtu. Kita vertus, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė galėtų pretenduoti į atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį vykdymo procese kartu su kitais kreditoriais.
41. Trečia, sprendimui nenukrypti nuo lygių dalių principo reikšminga ir pirmosios instancijos teismo nustatyta ir įvertinta aplinkybė dėl atsakovo kreditorių skaičiaus bei jų reikalavimų dydžio. Iš apeliantės pozicijos matyti, jog apeliantė siekia padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą taip, kad jo didesnė dalis tektų apeliantei, o už likusią dalį apeliantė sumokėtų kompensaciją. Tuo tarpu atsiliepime į apeliacinį skundą kreditoriai UAB „Inkaso aljansas“ ir UAB „Stateta“ nesutinka, teigdamai, jog toks padalijimo būdas nesąžingas atsakovo kreditorių atžvilgiu, kadangi apunkins kreditorių galimybę išieškoti skolas iš atsakovo. Iš tiesų, pritartina kreditoriams, kad sutuoktiniai turtinių klausimų negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje nurodyta, jog turi būti pasirinktas toks sutuoktinių turto padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių turto dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių, kad ir sutuoktinių ir jų kreditorių interesai viešojo intereso požiūriu yr prioritetškai saugotini, o jei jie nesutampa, jų apsauga turi būti proporcinga (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 3K-P-186/2010; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo padalinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, pagrįstai atsižvelgė ir į kreditorių interesus, bei šiuo aspektu nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, spręsdamas ieškovei kompensuoti jos asmeninės nuosavybės teise turėtų lėšų panaudojimą įsigyjant bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.
42. Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, padalindamas šalims nekilnojamąjį turtą nurodytu būdu ir nenukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nepažeidė šiam ginčo klausimui išspręsti taikytinų aktualių materialiosios teisės normų ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotų taisyklių, o toks padalinimo būdas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Dėl to panaikinti ar pakeisti šioje dalyje skundžiamo teismo procesinio sprendimo nėra pagrindo.
43. Kiti apeliacinio skundo ir kreditorių atsiliepimo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Be to, ir kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023).
Dėl bylos procesinės baigties
44. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl šildymo ir elektros išlaidų ieškovei atlyginimo, dėl ko neteisingai apskaičiavo ieškovei priteistinos kompensacijos dydį. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje spręsta dėl ieškovei priteistos iš atsakovo mokėtinos kompensacijos dydžio keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitos sprendimo dalys paliekamos nepakeistos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
45. Nors vienas iš trijų apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų tenkintas (spręsta, kad atsakovas turi kompensuoti ir būsto šildymo bei elektros išlaidas), tačiau patenkinta apeliacinio skundo dalis nedidele dalimi keičia galutinę ieškovei priteistos iš atsakovo kompensacijos sumą, t. y. 2899,82 Eur. Kadangi ši dalis esminės reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui neturi, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskaičiuotinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
46. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 289,75 Eur žyminio mokesčio (2024 m. sausio 3 d. mokėjimo dokumentas Nr. 195), likusios 1759,25 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartimi iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (bendras mokėtinas žyminio mokesčio dydis už apeliacinio skundo reikalavimus sudaro 2049 Eur). Duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.
47. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė. Kreditorius UAB „Stateta“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 605 Eur atstovavimo išlaidų, pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai).
48. Apeliaciniu skundu ieškovė reiškė 3 reikalavimus – dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl patirtų išlaidų atlyginimo, dėl nukrypimo nuo lygių dalių dalijant bendrosios jungtinės nuosavybės teisės turtą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies (30 procentų) tenkino apeliacinio skundo reikalavimą dėl patirtų išlaidų atlyginimo. Laikytina, kad tenkinta 10 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, o atmesta 90 procentų reikalavimų.
49. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteistina 205 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme (2049 Eur x 10 proc.). Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartimi iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ieškovei buvo atidėta 1759,25 Eur žyminio mokesčio suma, ji paskirstytina taip: iš ieškovės priteistina valstybės naudai 1554,25 Eur žyminio mokesčio dalis (1759,25 Eur - 205 Eur), o iš atsakovo valstybės naudai priteistina 205 Eur žyminio mokesčio suma.
50. Proporcingai atmestų apeliantės reikalavimų daliai, trečiasis asmuo UAB „Stateta“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Jam atlygintina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 544,5 Eur (605 Eur x 90 proc.), kuri priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio, nustatant, kad K. R. iš atsakovo M. R. priteistina 25672,26 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt dviejų Eur 26 ct) dydžio kompensacija.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės K. R. valstybės naudai 1554,25 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt keturis Eur 25 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo M. R. valstybės naudai 205 Eur (du šimtus penkis Eur) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Priteisti iš ieškovės K. R. trečiajam asmeniui UAB „Stateta“, įmonės kodas 150040692, 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis Eur 50 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Rūta Burdulienė
Asta Pikelienė