Civilinė byla Nr.
2-251/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „V&G“, V. G. ir D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010
m. rugsėjo 14 d. nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų
atžvilgiu, civilinėje byloje Nr. 2-7623-392/2010 pagal ieškovo Germill Inc. ieškinį
atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Khartli“, uždarajai akcinei bendrovei
„V&G“, V. G. ir D. G. dėl skolos priteisimo ir
sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo (actio
Pauliana).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Germill Inc. 2010 m. rugsėjo 9 d.
kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas:
1) priteisti iš atsakovo UAB „Khartli“ 20
281 668,06 Lt skolą, palūkanų ir delspinigių;
2) pripažinti negaliojančia 2003 m.
vasario 6 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AG-301, sudarytą
tarp atsakovų UAB „Khartli“ ir UAB “V&G”, ir taikyti restituciją,
įpareigojant UAB “V&G” grąžinti UAB „Khartli“ turto ekvivalentą pinigais –
4 567 000 Lt;
3) pripažinti negaliojančia 2004 m. kovo
29 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3203 dalį, susijusią
su atsakovais UAB „Khartli“ ir V. G.,
ir taikyti restituciją, įpareigojant V.
G. grąžinti UAB „Khartli“ turto ekvivalentą pinigais – 10 644 851
Lt;
4) priteisti subsidiariai su UAB
„Khartli“ iš V. G. bei D. G. 15 211 851 Lt (4 567 000
Lt + 10 644 851 Lt) (b. l. 32-40).
Taip pat ieškovas prašė taikyti
laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų UAB „Khartli“, UAB
“V&G”, V. G. (ne)kilnojamąjį
turtą, pinigines lėšas, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, už
atitinkamai 20 281 668,06 Lt, 4 567 000 Lt ir 10 644 851 Lt sumas, uždraudžiant
areštuotu turtu (piniginėmis lėšomis) disponuoti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip jį
apsunkinti, o nesant atsakovų UAB “V&G” ir V. G. areštuotino turto už atitinkamai 4 567 000
Lt ir 10 644 851 Lt sumas, likusiai daliai, bet ne daugiau kaip 15 221 851 Lt
areštuoti atsakovų V. G. ir
D. G. (ne)kilnojamąjį
turtą, pinigines lėšas, uždraudžiant areštuotu turtu (piniginėmis lėšomis)
disponuoti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip jį apsunkinti (b. l. 41-44). Nurodė,
kad bendrovė „Tiverton Developements Limited“ 2008 m. gruodžio 1 d. reikalavimo
teisės perleidimo sutartimi perleido ieškovui teisę reikalauti iš atsakovo UAB
„Khartli“ grąžinti 5 652 631,26 EUR skolą, kylančią iš 2006 m. balandžio 20 d. kredito
sutarties Nr. 01/73-CC (kartu su visais papildomais susitarimais prie kredito
sutarties). Atsakovas UAB „Khartli“ prievolės neįvykdė. Ruošdamasis bylinėjimuisi,
ieškovas sužinojo, kad atsakovas UAB „Khartli“ pardavė 15 211 851 Lt vertės nekilnojamąjį
turtą atsakovams UAB „V&G“ ir V.
G. ir tapo nemokus. Atsakovai laikytini nesąžiningais, nes
sutuoktiniai V. G. ir D. G., valdydami ir kaip
bendraturčiai turėdami nuosavybės teises į UAB „Khartli“ ir UAB „V&G”,
perleido atsakovo UAB „Khartli“ turtą atsakovams UAB „V&G” ir V. G.
II. Pirmosios instancijos teismo
nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo
14 d. nutartimi (b. l. 45-47) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių
tenkino iš dalies ir areštavo atsakovų UAB „Khartli“, UAB “V&G”, V. G. (ne)kilnojamąjį turtą
už atitinkamai 20 281 668,06 Lt, 4 567 000 Lt ir 10 644 851 Lt, uždrausdamas
juo disponuoti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti, o nesant atsakovų UAB “V&G”
ir V. G. areštuotino turto
už 15 221 851 Lt – likusiai daliai, bet ne daugiau kaip 15 221 851 Lt areštavo
atsakovų V. G. ir D. G. (ne)kilnojamąjį turtą,
uždrausdamas juo disponuoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Nesant ar nepakankamai esant atsakovų (ne)kilnojamojo turto, areštavo
atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose
arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams UAB “Khartli” ir UAB “V&G”
iš areštuotų piniginių lėšų mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo
įmokas ir atsiskaityti su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio suma – 35 493 519,06 Lt - labai didelė, taigi yra pagrindas
manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti (CPK 144 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas uždrausti
atsakovams išnuomoti nekilnojamąjį turtą yra perteklinis ir nepagrįstai
suvaržytų atsakovų teises, todėl prašymą šioje dalyje atmetė.
Nutartį dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo teismas priėmė nepranešęs atsakovams, tokį sprendimą
motyvuodamas siekiu nepakenkti ieškovo interesams, proceso operatyvumo ir
efektyvumo, nepažeisti įstatymo nustatyto trumpo termino, skirto išnagrinėti prašymą
dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bei realios galimybės per šį terminą informuoti
atsakovus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nebuvimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį
argumentai
Atsakovai UAB „V&G”, V. G. ir D. G. atskiruoju skundu (b. l. 1-8) prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo jų atžvilgiu ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų atžvilgiu atmesti. Atskirąjį skundą
motyvuoja tuo, kad:
1. Atsakovo UAB „V&G” 2009 m. gruodžio 31 d.
duomenimis sudarytas balansas (b. l. 9-10) įrodo, kad įmonės įstatinis
kapitalas lygus 6 130 000 Lt, įmonė turi ilgalaikio turto už 25 707 737 Lt,
trumpalaikio turto – už 11 802 348 Lt. Kadangi turto vertė ženkliai viršija įmonei
pareikšto reikalavimo sumą (4 567 000 Lt), nėra pagrindo atsakovo UAB „V&G”
atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Atsakovo UAB „V&G” turtui pritaikytos
laikinosios apsaugos priemonės sudaro prielaidas privesti jį prie bankroto.
Areštavus įmonės lėšas, kai jis neturi (ne)kilnojamojo turto, bus sutrikdyta
normali įmonės ūkinė komercinė veikla, suvaržytos jo galimybės vienodomis
sąlygomis konkuruoti rinkoje ir uždirbti pajamų. Atsakovui neišgalint
atsiskaityti su kitais kreditoriais, didės jo skolos ir kartu mažės ieškovo
galimybės išieškoti iš atsakovo priteistą sumą. Taigi bus priešingas efektas,
nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones.
3. Ieškovas pareiškė ieškinį pagal actio
Pauliana. Nenagrinėjant reikalavimų pagrįstumo iš esmės, tik atlikus
pirminį ieškovo pateiktų įrodymų (ginčijamų sandorių) patikrinimą, akivaizdu,
kad reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais nepagrįstas, nes ginčijami
sandoriai sudaryti 2003 m. vasario 6 d. ir 2004 m. kovo 29 d., o paskolos
santykiai tarp atsakovo UAB „Khartli“ ir kreditoriaus susiklostė 2006 m.
gegužės 10 ir 15 d.
4. Atsakovas UAB „V&G” turtą pagal 2003
m. vasario 6 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AG-301 įsigijo
už 905 000 Lt, kas atitiko tuometinę nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę,
o ieškovas, remdamasis nekilnojamųjų daiktų vidutine rinkos verte, nustatyta
2007 m. rugsėjo 3 d., prašo pritaikius restituciją priteisti atsakovui UAB
„Khartli“ 4 567 000 Lt.
Atsakovas V. G. 1/3 nekilnojamojo turto dalį įsigijo pagal 2004
m. kovo 29 d. pirkimo pardavimo sutartį už 2 833 333 Lt, kas viršijo tuometinę
nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, lygią 2 539 266,70 Lt, o ieškovas,
remdamasis nekilnojamųjų daiktų vidutine rinkos verte, nustatyta 2006 m.
vasario 22 d. ir 2008 m. balandžio 11 d., prašo pritaikius restituciją
priteisti atsakovui UAB „Khartli“ net 10 644 851 Lt.
5. Nesant pagrindo taikyti laikinąsias
apsaugos priemones atsakovų UAB „V&G” ir V. G. turto (lėšų) atžvilgiu, nėra pagrindo
taikyti laikinąsias apsaugos priemones subsidiariems skolininkams - V. G. ir D. G.
6. Nors ieškovas reikalauja priteisti 20
281 668,06 Lt skolą, skundžiama nutartimi areštuota kur kas daugiau turto
(lėšų) – už 35 493 519,06 Lt.
7. Pirmosios instancijos teismas
išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs atsakovams.
Ieškovas Germill Inc. atsiliepimu į
atskirąjį skundą (b. l. 52-60) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo
14 d. nutartį palikti nepakeistą. Pasak ieškovo, atsakovo UAB „V&G” didžioji nekilnojamojo
turto, kurio vertė balanse sudaro 18 450 178 Lt, dalis įkeista (b. l. 61-64,
69-70). Atsakovų V. G. ir D. G. nekilnojamasis turtas –
0,1150 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esantis Vilniuje (tikslesni duomenys nenurodyti), taip
pat 0,0624 ha žemės sklypas ir jame stovintis gyvenamasis namas su priklausiniais,
esantys (duomenys neskelbtini), - yra
įkeistas. Antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį, areštavo vienintelį
atsakovo UAB „V&G” neįkeistą objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 3,11 Lt banko
sąskaitoje (b. l. 71); atsakovo V. G.
- 0,14 USD banko sąskaitoje (b. l. 76). Atsakovai UAB „V&G”, V. G. ir D. G. neįrodė, kad jų turtinė padėtis gera - vadinasi,
reikalavimai priteisti kelių (keliolikos) milijonų litų sumą jiems yra pakankamai
didelis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo
turtinė padėtis gali pasikeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio
29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2009 m. vasario 12 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-161/2009). Atsakovas UAB „V&G” taip pat nepateikė
įrodymų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtų sutrikusi normali
įmonės ūkinė komercinė veikla.
Ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą UAB
„Khartli“, remiantis kredito bei reikalavimo teisės perleidimo sutartimis, kyla
iš 2002 m. rugsėjo 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties,
sudarytos tarp „Delco Business Solution LTD CO“ ir atsakovo UAB „Khartli“, bei
iš 2004 m. balandžio 5 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp „Harrigan Commerce
LLC“ ir atsakovo UAB „Khartli“, o šios dvi sutartys 2006 m. balandžio 20 d.
sujungtos į vieną. Taigi ginčijami 2003 m. vasario 6 d., 2004 m. kovo 29 d. sandoriai sudaryti po to,
kai atsirado atsakovo UAB „Khartli“ prievolės ieškovui. Ieškovas ieškiniu prašo
taikyti CK 6.147 straipsnio 2 dalį ir priteisti iš atsakovų didžiausią turto
ekvivalentą pinigais.
CPK 148 straipsnio 1 dalis suteikia
teismui teisę klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti
nepranešus apie teismo posėdį atsakovams esant įstatyme numatytiems pagrindams.
Pirmosios instancijos teismas nepranešė atsakovams apie posėdį, nes pranešimas
galėjo sumažinti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo efektyvumą
(CPK 148 str. 1 d.). Be to, teismų praktikoje ne sykį akcentuota, kad
nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą neturi įtakos
nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti
nutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 2-105/2006).
Atsakovas UAB „Khartli“ atsiliepimu į
atskirąjį skundą (b. l. 78-79) su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atkreipia
dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškinį,
todėl nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos
aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirojo skundo dalis, susijusi su
laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovo V. G. turto (lėšų) atžvilgiu, tenkintina iš
dalies, atsakovo UAB „V&G” - atmestina, o apeliacinis procesas, susijęs su
laikinųjų apsaugos priemonių taikymu D.
G. turto (lėšų) atžvilgiu, nutrauktinas.
Nagrinėjant atskirąjį skundą, paaiškėjo,
kad po ginčijamos nutarties priėmimo ieškovas 2010 m. lapkričio 22 d. pateikė pirmosios
instancijos teismui prašymą ieškinio dalyje dėl subsidiarios juridinio asmens
atsakomybės taikymo pakeisti netinkamus atsakovus V. G. bei D. G. tinkamu atsakovu V. G. ir pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo
juridinio asmens dalyviui sumažinimo. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo:
1) priteisti jam iš atsakovo UAB „Khartli“ 20 281 668,06
Lt skolą, palūkanas ir delspinigius;
2)
pripažinti negaliojančia atsakovų UAB „Khartli“ ir UAB “V&G” 2003 m.
vasario 6 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AG-301
ir taikyti restituciją, įpareigojant UAB “V & G” grąžinti UAB „Khartli“
turto ekvivalentą pinigais – 4 567 000 Lt;
3)
pripažinti negaliojančia UAB „Khartli“ ir V. G. , V. D. bei
J. K. 2004 m. kovo 29 d.
sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3203 dalį tarp
UAB „Khartli“ ir V. G. ir
taikyti restituciją, įpareigojant V.
G. grąžinti UAB „Khartli“ turto ekvivalentą pinigais – 10 644 851
Lt;
4) priteisti
subsidiariai su UAB „Khartli“ iš V.
G. 10 644 851 Lt.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m.
lapkričio 25 d. nutartimi ieškovo prašymu reikalavimo dalyje dėl subsidiarios
juridinio asmens atsakomybės taikymo netinkamus atsakovus V. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G. pakeitė tinkamu atsakovu V. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 88).
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi už 10
644 851 Lt areštavo atsakovo (subsidiaraus skolininko) V. G. turto (piniginių lėšų) (b. l. 89-90).
Vilniaus apygardos teismas 2010 m.
gruodžio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14
d. nutartimi D. G. atžvilgiu
taikytas laikinąsias apsaugos priemones – (ne)kilnojamųjų daiktų ir piniginių
lėšų areštą. Nelikus skundo dalyko – D.
G. turto (piniginių lėšų) arešto – apeliacinis procesas pagal D. G. atskirojo skundo dalį nutraukiamas
(CPK 3 str. 6 d., 315 str. 1
d. 3 p. ir 5 d.) (b. l. 91).
Kadangi ieškovas patikslintu ieškiniu
nebereiškia reikalavimo priteisti 15 211 851 Lt subsidiariai iš atsakovų V. G. ir D. G. , panaikintina skundžiamos nutarties dalis,
numatanti atsakovo V. G. turto
areštą už 15 221 851 Lt sumą
(penktas skundo argumentas).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami
tokie klausimai: ar, preliminariu vertinimu, ieškinys dėl sandorių nuginčijimo
(actio Pauliana) ir restitucijos taikymo tenkintinas, ar atsakovo UAB „V&G”
turtinė padėtis paneigia grėsmę įvykdyti sprendimą, jeigu jis bus palankus
ieškovui, dėl turto (piniginių lėšų) arešto masto ir dėl to, kad klausimas dėl
laikinųjų apsaugos priemonių išspręstas nepranešus apeliantams.
CPK 144
straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių
byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų
apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti
teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymą. Teismui
sprendžiant, ar būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirminėje
civilinio proceso stadijoje (vos iškėlus bylą) ir iš šiandieninių pozicijų
žvelgiant į ateitį, išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo
gali būti faktinė (pvz., skolininkas sudarė preliminarią sutartį, įdėjo
skelbimą dėl turto perleidimo) ar hipotetinė (teoriškai įmanoma) (pvz.,
skolininko nuosavybės teise valdomas turtas lygus ar nežymiai viršija skolas
tretiesiems asmenims). Taigi juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos
priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys ar aplinkybės (modeliuojama situacija),
leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių
gali atsirasti įstatyme numatytos neigiamos pasekmės. Konkretūs faktiniai
duomenys nustatomi atsižvelgiant į prievolės dydį, rūšį (sutartinė/deliktinė,
solidari/subsidiari/dalinė, pirminė/regresinė, pagrindinė/papildoma,
(ne)tiesioginė civilinė atsakomybė); į atsakovo statusą (fizinis/juridinis asmuo),
jo turtinę padėtį, ūkinę-komercinę veiklą ir pan. Aplinkybės (modeliuojama
situacija) siejamos su atsakovo elgesiu, kuris tiesiogiai gali ir nepažeisti
teisės aktų reikalavimų, bet ieškovui gali būti nenaudingas. Pvz., atsakovas
prisiima papildomų prievolių ir turimu turtu (lėšomis) užtikrina savo arba
trečiųjų asmenų prievolių tinkamą įvykdymą. Tad jeigu kyla realus pavojus, kad
ieškovo teisės, priverstinai vykdant sprendimą, gali būti pažeistos, laikinųjų
apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti atsakovo turtinę padėtį status
quo. Tai leistų tikėtis ieškovui, jog jeigu ieškinys bus patenkintas,
priimtas teismo sprendimas bus iš tikrųjų įvykdytas.
Teismų praktikoje (Lietuvos
apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.) pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas tada, kai
vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio suma
objektyviai padidina teismo sprendimo
neįvykdymo riziką. Ieškinio suma yra ne vienintelė, bet viena iš pagrindinių
aplinkybių, kuri gali patvirtinti ar paneigti grėsmę, kad teismo sprendimas,
jei jis bus palankus ieškovui, gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas gali
pasunkėti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų motyvu, kad ieškinio dydis
turi būti vertinamas ne absoliučiu skaičiumi, bet subjektyviai, t. y. ar
konkrečiam subjektui reikalavimas yra didelis.
Teismų praktikoje (pvz., Lietuvos
apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje „flyLAL-Lithuanian Airlines“ v. Latvijos įmonė „Air
Baltic Corporation“ A/S, Latvijos įmonės „Air
Baltic Corporation“ filialas Lietuvoje ir oro uostas „Ryga“, bylos Nr. 2-949/2008 ir kt.)
laikomasi nuostatos, kad teismai, spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo klausimą, inter alia turi įvertinti ieškinyje išdėstytus
teisinius ir faktinius argumentus, ar jie prima facie patvirtina ir yra
pakankami, kad leistų įsitikinti, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais
ir teisiniais argumentais, bus patenkintas.
Ieškovas ieškinyje nurodė,
kad atsakovo UAB „Khartli“ 5 652 631,26 EUR skola kildinama iš 2006 m.
balandžio 20 d. kredito sutarties Nr. 01/73-CC, sudarytos tarp atsakovo UAB
„Khartli“ ir bendrovės „Tiverton Developments Limited“. 2006 m. balandžio 20 d.
kredito sutartis Nr. 01/73-CC apjungė dvi ankstesnes atsakovo UAB „Khartli“
prievoles, nes sutarties šalys susitarė suteiktu kreditu laikyti:
a)
2 599
404,73 EUR sumą, kurią bendrovė „Delco Business Solution LTD CO“ kaip
išankstinį mokėjimą pagal 2002 m. rugsėjo 4 d. perkamą nekilnojamąjį turtą
pervedė atsakovui UAB „Khartli“. Bendrovė „Delco Business Solution LTD CO“
reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Khartli“ bendrovei „Tiverton Developments
Limited“ perleido 2005 m. gruodžio 30 d. sutartimi;
b)
2 774
551,67 EUR sumą, kurią „Harrigan Commerce LLC“ kaip paskolą pagal 2004 m.
balandžio 5 d. sutartį pervedė atsakovui UAB „Khartli“. Bendrovė „Harrigan
Commerce LLC“ reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Khartli“ bendrovei „Tiverton
Developments Limited“ perleido 2006 m. sausio 31 d. sutartimi.
Preliminariai įvertinus ieškovo nurodytas
faktines aplinkybes ir su tuo susijusius teisinius argumentus, darytina išvada,
jog ieškinys teoriškai gali būti patenkintas tik iš dalies. Pagal bendrą
taisyklę, įtvirtintą CK 6.147 straipsnio 1 dalyje, taikant restituciją
piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai
skolininkas gavo tai, ką privalo grąžinti. Bet jei privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas, kaip
teigia ieškovas, arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo
atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 str. 2 d.). Vadinasi, ieškovas
teoriškai turi teisę prašyti priteisti didžiausią perleistų nekilnojamųjų
daiktų vertę, kuri neatitinka sandorių kainos.
Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad
pirmosios instancijos teismas areštavo daugiau turto (piniginių lėšų), nei
sudaro ieškinio suma (CPK 145 str. 2 d.). Reikalavimas
priteisti 20 281 668,06 Lt yra tik vienas iš kelių ieškinio reikalavimų; bendra
ieškinio (visų reikalavimų) suma iki ieškinio patikslinimo buvo 35 493 519,06
Lt (20 281 668,06 + 4 567 000 Lt + 10 644 851 Lt).
Pripažinus negaliojančia 2003 m. vasario
6 d. sutartį ir pritaikius restituciją pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį
maksimali iš atsakovo UAB „V&G“ už atsakovo UAB „Khartli“ skolą pagal 2002 m. rugsėjo 4 d. sutartį ieškovo naudai priteistina suma galėtų
siekti iki 4 567 000 Lt. Tuomet
atsakovo UAB
„Khartli“ 2 599 404,73 EUR (arba 8 975 224,65 Lt) skola pagal pirmąją 2002 m. rugsėjo 4 d.
sutartį galėtų sumažėti iki 4 408 224,65 Lt (8 975 224,65 Lt - 4 567 000 Lt).
Pripažinus negaliojančia 2004
m. kovo 29 d. sutartį, restitucija
pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį galėtų būti taikoma tik iš dalies, t. y. dėl
likusių 4 408 224,65 Lt.
Dėl šios priežasties atsakovo V. G. turto (piniginių lėšų)
arešto apimtis mažintina nuo 10 644 851 Lt iki 4 408 224,65 Lt. Atsakovas V. G. skunde neneigia, kad jo
turtinė padėtis nėra itin gera, o ieškovo pateikti įrodymai tai patvirtina. Iš
hipotekos registro išrašo matyti, kad atsakovas V. G., kreditoriui AB bankui „SNORAS“
užtikrindamas skolininkės D. G. 1
697 500 Lt prievolės pagal 2008 m. balandžio 1 d. vartojimo paskolos sutartį
įvykdymą, įkeitė dalį gyvenamojo namo, dalį inžinerinio įrenginio (žemos
įtampos elektros 30 metrų kabelinės linijos), dalį kiemo statinių, esančias
Rūko g. 15, Vilnius; pagrindinės prievolės terminas sykį buvo pratęstas (b. l.
72-75). Antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį, areštavo tik atsakovo V. G. banko sąskaitoje
buvusius 0,14 USD (b. l. 76).
Siekdamas įrodyti gerą ir stabilią
turtinę padėtį, atsakovas UAB „V&G“ pateikė 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis
sudarytą balansą. Nors UAB „V&G“ įstatinis kapitalas lygus 6 130 000 Lt,
įmonė turi ilgalaikio turto už 25 707 737 Lt, trumpalaikio turto – už 11 802
348 Lt, bet taip pat turi nemažai įsipareigojimų. Pvz., kreditoriui UAB „SEB
lizingas“ užtikrindamas savo 4 177 131,61 EUR (4 014 133,45 EUR + 162 998,16
EUR) prievolių pagal 2007 m. liepos 11 d. ir 2008 m. vasario 26 d. finansinio
lizingo sutartis įvykdymą, atsakovas UAB „V&G“
įkeitė lizingo davėjui viešbutį, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini) (b. l. 61-64). Atsakovas UAB „V&G“,
kreditoriams R. S., S. V. ir A. L. užtikrindamas skolininkės D. G. 747 500 Lt prievolių pagal 2009 m. rugsėjo
29 d. paskolos sutartį įvykdymą, įkeitė jam priklausantį žemės sklypą su
gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, esančius (duomenys
neskelbtini); pagrindinės prievolės įvykdymo terminas sykį buvo pratęstas
(b. l. 65-68). Atsakovas UAB „V&G“,
kreditoriui UAB „Statybos ir nekilnojamojo turto centras“ užtikrindamas
skolininko A. P. 92 100
EUR prievolių pagal 2010 m. sausio 21 d. paskolos sutartį įvykdymą, įkeitė jam
priklausančias dirbtuves, unikalus Nr. 1094-0003-1016. Nors hipoteka apsunkinto turto areštas yra
galimas ieškinio užtikrinimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio
19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580/2006), jis nėra itin palankus ieškovui,
nes jei įkaito turėtojas nesutinka, kad būtų išieškoma iš įkeisto turto, arba
per 14 d. nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo,
išieškoti iš įkeisto turto negalima (CPK 747 str. 3 d.). Todėl antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį,
2010 m. rugsėjo 20 d. areštavo vienintelį atsakovo UAB „V&G” neįkeistą objektą – butą,
esant Pilies g. 12-10, Vilnius, ir 3,11 Lt banko sąskaitoje (b. l. 71).
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo UAB „V&G” argumentu, kad areštavus verslo subjekto turtą apsunkinama jo ūkinė komercinė
veikla, ribojamos galimybės tinkamai konkuruoti rinkoje su kitais verslo
subjektais; suvaržymai, dėl kurių verslo subjektas, disponuodamas jam
priklausančiu turtu, negalėtų gauti kredito, įkeisti savo turtą, didinti apyvartines
lėšas ar atlikti kitus veiksmus ypač ekonominio sunkmečio laikais gali sukelti
neigiamų pasekmių. Antra vertus, atsakovas UAB „V&G“, prisiimdamas
papildomų prievolių, kuriomis užtikrina ne tik savo, bet ir trečiųjų asmenų
pagrindines prievoles, tokiu
būdu netiesiogiai blogina savo turtinę padėtį ir didina sprendimo, jeigu
reikalavimas dėl 2003 m. vasario 6 d. sutarties pripažinimo negaliojančia ir
restitucijos taikymo bus patenkintas, neįvykdymo riziką. Siekdamas sumažinti
šią grėsmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos
priemones atsakovo UAB „V&G“ turto ir/ar piniginių lėšų
atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai
argumentavo, kodėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręstas
nepranešus atsakovams. Be to, galimybė būti išklausytiems (lot. audiatur et
altera pars) atsakovams buvo suteikta vėliau – pirmosios instancijos
teismui paduodant atskirąjį skundą ir nagrinėjant jį iš esmės apeliacinės
instancijos teisme, kuria jie ir pasinaudojo. Be to, nepranešimas apie
laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovams neturi įtakos nutarties
teisėtumui ir pagrįstumui, o naikinti teismo procesinius sprendimus formaliais
pagrindais draudžia įstatymas (CPK 328 str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 1 dalies 3
punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
apeliacinį
procesą, susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu D. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), turto ir piniginių lėšų
atžvilgiu, nutraukti.
Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį, pagal kurią nesant
atsakovų uždarosios akcinės bendrovės “V&G” ir V. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), areštuotino turto už 15
221 851 Lt (penkiolika milijonų du šimtus dvidešimt vieną tūkstantį aštuonis
šimtus penkiasdešimt vieną litą), areštuoti atsakovo V. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis ir/ar
kilnojamasis turtas bei piniginės lėšos likusiai reikalavimo daliai, bet ne
daugiau kaip 15 221 851 Lt (penkiolika milijonų du šimtus dvidešimt vieną
tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną litą), uždraudžiant atsakovui areštuotu
turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti šio turto teisinę padėtį,
panaikinti.
Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo atsakovo V. G., a.
k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio
(duomenys neskelbtini), (ne)kilnojamojo turto
ir piniginių lėšų atžvilgiu, pakeisti, laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo
10 644 851 Lt (dešimties milijonų šešių šimtų keturiasdešimt keturių tūkstančių
aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno lito) sumažinant iki 4 408 224,65 Lt
(keturių milijonų keturių šimtų aštuonių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt
keturių litų 65 ct.).
Likusias Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Šios nutarties
nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos
įstaigai.
Teisėjai Alė
Bukavinienė
Danutė
Gasiūnienė
Kazys
Kailiūnas