Civilinė byla Nr. e2-657-845/2025
Teisminio proceso numeris: 2-68-3-04214-2024-8
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 29 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,
sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,
dalyvaujant ieškovei N. K. ir jos atstovei adv. padėjėjai Rasai Steponavičienei,
atsakovo BUAB „Aganus“ atstovui bankroto administratoriui V. G.,
atsakovo UAB „Kredito garantas“ atstovui A. B.,
trečiajam asmeniui notarui G. B.,
teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo ieškovų N. K. ir L. K. patikslintą ieškinį atsakovams BUAB „Aganus“, UAB „Investolima“ ir UAB „Kredito garantas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaras G. B..
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovai N. K. ir L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami pripažinti 2019-03-04 pirkimo pardavimo sutartį pagal kurią ieškovai pardavė nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), negaliojančią nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją - grąžinti ieškovų asmeninėn nuosavybėn po ½ dalį šio buto su rūsiu. Taip pat prašė atitinkamai pripažinti negaliojančia 2020-12-30 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ bei UAB „Investolima“ ir UAB „Kredito garantas“ sudarytą 2020-12-30 sutartinę hipoteką Nr. 8406. Netenkinus reikalavimo pripažinti nurodytus sandorius negaliojančiais, ieškovai prašė pripažinti 2019-03-04 pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovai pardavė nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), niekine nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją - grąžinti ieškovams nurodytą turtą asmeninėn nuosavybėn; atitinkamai pripažinta niekiniais 2020-12-30 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ bei UAB „Investolima“ ir UAB „Kredito garantas“ sudarytą 2020-12-30 sutartinę hipoteką Nr. 8406. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad 2019 metų pradžioje jiems skubiai reikėjo paskolos apie 10 000 Eur, todėl jie pradėjo ieškoti įmonių, kurios teikia paskolas. Ieškovams įmonę UAB „Aganus“ surado MB „Tarpininkavimo paslaugos“, kurią atstovavo R. V., kuri dalyvavo kaip atstovė ir sudarant ginčytinus sandorius. Pažymėjo, kad UAB „Aganus“ sutiko paskolinti 10 000 Eur, tačiau su sąlyga, kad ieškovai turės jiems parduoti turimą savo butą (tai turėjo būti kaip garantas užtikrinantis paskolos grąžinimą), nurodant, kad buto jie nepraras, nes bus sudaryta buto atpirkimo sutartis. Pažymėjo, kad Atpirkimo sutartyje Nr. ATP0304/ 01 ir jos priede buvo paskaičiuotas paskolos grąžinimas įskaitant palūkanas. Ieškovai pasitikėjo UAB „Aganus“, nes turto atpirkimo sutartis buvo perskaityta notaro G. B., kuris taip pat ieškovams patvirtino, jog jie savo turto nepraranda ir nepraras, tiesiog taip įforminamas jiems paskolintų pinigų grąžinimas. Taigi, ieškovai sutiko pasirašyti turto pirkimo - pardavimo sutartį bei jo atpirkimo sutartį. Nurodė, kad 2019-03-04 tarp ieškovų ir UAB „Aganus“ buvo pasirašyta buto pirkimo - pardavimo sutartis dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo. Butas ieškovų buvo parduotas UAB „Aganus“ už tokią pačią kainą, kokia suteikta paskola ieškovams – 10 000 Eur, plius palūkanos. Taip pat tą pačią dieną buvo sudaryta buto su rūsiu Atpirkimo sutartis Nr. ATP0304/01. Atpirkimo kaina su paskaičiuotomis palūkanomis už paskolą buvo 14 500 Eur. Pažymėjo, kad po šių sutarčių sudarymo ieškovai tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal Atpirkimo sutartį, t. y. pagal nustatytą grafiką kiekvieną mėnesį mokėjo po 241,67 Eur buto atpirkimo mokestį, gyveno tame pačiame bute, mokėjo kitus mokesčius, paslaugų sutartys butui nebuvo perrašytos naujo turto savininko, ieškovų deklaruota gyvenamoji vieta nebuvo pakeista. Teigė, kad ieškovai niekada nesiekė parduoti turto - atsisakyti jų nuosavybės, jie buvo apgauti dėl teisnių žinių trūkumo, be to, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14253-24, kuriame ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju.
Taip pat ieškovai ieškinį grindė aplinkybe, kad prie apgaulės prisidėjo ir kitas atsakovas UAB „Investolima“. Paaiškino, jog 2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje su ieškovais susisiekė UAB „Aganus“ ir nurodė, kad jiems reikės atvykti pasirašyti papildomą sutartį, kadangi pas juos vyksta reorganizaciniai pasikeitimai, tačiau buvo garantuota, kad tai įtakos jų turto susigrąžinimui neturės, kai jie išmokės paskolintus pinigus pagal sudarytą grafiką. 2020-12-30 ieškovai pasirašė nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. PAN1230-01 su UAB „Investolima“. Ieškovams buvo nurodyta, kad jie dabar įmokas pagal atpirkimo sutartį turės mokėti UAB „Investolima“, tačiau nepaaiškinta, jog butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „Aganus“ buvo perleistas UAB „Investolima“. Pagal Atpirkimo sutartį Nr. ATP0304/01 UAB „Aganus“ neturėjo teisės perleisti ieškovų išperkamo turto, jei ieškovai savo prisiimtus įsipareigojimus vykdo tinkamai (Atpirkimo sutarties 6 p.). Pabrėžė, kad ieškovai visuomet laiku mokėjo įmokas, niekada nebuvo vėlavimų. Svarbu tai, kad ieškovai apie tai, jog jiems priklausantis turtas yra parduotas kitam asmeniui - UAB „Investolima“ negalėjo žinoti, nes iš byloje pateiktos nekilnojamojo turto panaudos sutarties Nr. PAN-1230-01 matyti, kad įmonę „Investolima“ šios sutarties pasirašyme atstovavo ta pati moteris, kuri atstovavo UAB „Aganus“ ir MB „Tarpininkavimo paslaugos“. Akivaizdu, kad atsakovai UAB „Agnus“ ir UAB „Investolima“ sąmoningai į visų sandorių pasirašymą siųsdavo ieškovams gerai žinomą moterį R. V., tokiu būdu nesukeldami ieškovams įtarimų, kad naujų sutarčių pasirašymai yra pagristi turto perleidimu. Atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad ieškovams liepta pasirašyti panaudos sutartį, o ne naują atpirkimo sutartį ar pan. Panaudos sutartyje sutarties pabaigos terminas susietas su atpirkimo sutarties Nr. ATP0304/01 terminu, taip siekiant ieškovams nesukelti įtarimų ir abejonių dėl sudaromų sandorių, kad jų turtas bus grąžintas atlikus paskutinę įmoką pagal sutartį. Teigė, kad ieškovai mokėjo UAB „Investolima“ turto atpirkimo mokestį – 241,67 Eur, taigi esama situacija visiškai neatitiko panaudos sutarčiai keliamų reikalavimų.
Taip pat ieškovai ieškinį grindė aplinkybe, jog 2024 metų vasario 15 d. pas juos atvyko turto vertintojas, kuris nurodė, kad turi atlikti turto vertinimą, nes turtas bus parduotas per varžytines. Taigi, paaiškėjo, kad ieškovai buvo apgauti, t. y. iš jų sukčiavimo būdu atimtas jiems priklausantis turtas. Tvirtino, kad ieškovai nesiekė parduoti savo turto, o buvo apgauti UAB „Aganus“. Aplinkybę, kad ieškovai nesiekė parduoti savo turto patvirtina ir tai, kad su UAB „Aganus“ sudaryta buto pirkimo - pardavimo sutartis, kartu sudarant ir turto atpirkimo sutartį, kurioje įtvirtintos nuostatos dėl turto grąžinimo ieškovams. Pabrėžė, kad ieškovai, sudarydami pirkimo - pardavimo ir turto atpirkimo sutartis, buvo įsitikinę, jog turto nepraranda, nes sutartyje buvo nurodytos UAB „Aganus“ garantijos dėl turto grąžinimo.
Ieškovų teigimu, UAB „Aganus“ sąmoningai veikė, t. y. apgavo ieškovus dėl buto atpirkimo, nes Atpirkimo sutartis buvo sudaryta tik siekiant įgyti ieškovų pasitikėjimą, kad jie priimtų sprendimą įforminti buto pirkimo - pardavimo sutartį dėl jiems reikalingos 10 000 Eur paskolos. Taip buvo paveikta ieškovų valia ir apsisprendimas sudaryti buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutartį. Atitinkamai UAB „Investolima“ prisidėjo prie šios apgaulės, nes ji įsigijo ginčo butą iš UAB „Aganus“, su ieškovais sudarė panaudos sutartį ir ėmė ieškovų mokamas įmokas pagal atpirkimo sutartį. Prašė sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.91 str. pagrindu, kaip turinčius valios trūkumų arba CK 1.86 str. pagrindu, kaip tariamus. Ieškovai tvirtino, kad niekada neturėjo tikslo perleisti - parduoti savo turtą, jiems iš atsakovo UAB „Aganus“ reikėjo tik paskolos 10 000 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „Aganus“ paskolino ieškovams 10 000 Eur, tai patvirtina Atpirkimo sutartis ir jos priedas, pagal kuriuos ieškovai mokėjo UAB „Aganus“ 241,67 Eur įmokas kiekvieną mėnesį.
Atsakovas UAB „Ivestolima“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai prašo pripažinti negaliojančiomis 2019-03-04 Pirkimo pardavimo sutartį, 2020-12-30 Pirkimo pardavimo sutartį ir 2020-12-30 sutartinės hipotekos sutartį Nr. 8406. Nesutiko, kad ieškovai nesuprato, jog parduoda turtą UAB ,,Aganus“. Pats turto pirkimo-pardavimo sandoris nėra laikytinas sudėtingu ar sunkiai suprantamu, jame labai aiškiai nurodyta, kad viena šalis parduoda, o kita šalis perka turtą už tam tikrą kainą. Tad tokio sandorio esmė ir pasekmės turėtų būti aiškios eiliniam asmeniui. Svarbu ir tai, kad ieškovai sudarė ne pirmą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip matyti iš notaro pateikto Kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimas ieškovams buvo atliktas būtent už Turtą, o ne išmokėjimas pagal paskolos sutartį. Taigi, jie suprato, jog sudaro pirkimo - pardavimo sutartį ir turto atpirkimo sutartį, kurios pagrindu ateityje galės išpirkti Turtą, taip pat, kad jie nebėra Turto savininkai, nes, kaip patys nurodė, mokėjo nuomą. Vėliau ieškovai sudarė Turto panaudos sutartį su UAB ,,Investolima“, kaip naujuoju Turto savininku, taigi, ieškovams buvo žinoma ir apie UAB ,,Aganus“ Turto nuosavybės teisės perleidimą Investolimai. Ieškovai jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Taip pat nėra aišku, kokiu būdu ieškovai buvo apgauti. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai nuo pat pradžių suprato, ir to neginčija, kad sudarė Turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl suvokė, kad perleido Turto nuosavybę Aganus. Taip pat ieškovai suprato sudarę Turto atpirkimo sutartį, kurios pagrindu turėjo teisę atpirkti perleistą Turtą ateityje. Taigi, ieškovai aiškiai suprato sudaromus sandorius ir iš jų kylančias teises bei pareigas. Vien ta aplinkybė, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių – Turto įkeitimo ir pradėto išieškojimo ieškovai negali įgyvendinti turto atpirkimo sutartimi įgytų teisių, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovai buvo apgauti sudarant ginčo sandorius. Ieškiniu yra ginčijama tiek ieškovų su UAB ,,Aganus“ sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, tiek UAB ,,Aganus“ su UAB ,,Investolima“ sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, tiek UAB ,,Kredito garantas“ su UAB ,,Investolima“ sudaryta Hipotekos sutartis, tačiau ieškovai nenurodė ir nepateikė paaiškinimų, kodėl šie sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais.
Atsakovas UAB „Kredito garantas“ pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad su ieškiniu dalyje, kuria prašoma pripažinti negaliojančia tarp atsakovo ir atsakovės UAB „Investolima“ (toliau – Investolima) 2020 m. gruodžio 30 d. sudarytą sutartinės hipotekos sutartį Nr. 8406 (toliau – Hipotekos sutartis), kuria atsakovo naudai įkeistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), nesutinka. Nurodė, kad atsakovui nėra žinomos aplinkybės, susijusios su ginčo Turto nuosavybės teisės perleidimu atsakovei BUAB „Aganus“ (toliau – Aganus) ir Investolimai. Teigė, kad atsakovui nebuvo žinomi jokie susitarimai, sudaryti tarp ieškovų ir Aganus bei Investolimos, taip pat nebuvo žinomos šių susitarimų sąlygos. Tuo tarpu nėra pagrindo abejoti notaro veiksmais, nes ieškovai tikrai suprato, kad parduoda turtą Aganus; pirkimo-pardavimo sandoris nėra laikytinas sudėtingu ar sunkiai suprantamu. Jame labai aiškiai nurodyta, kad viena šalis parduoda, o kita šalis perka turtą už tam tikrą kainą. Taigi sandorio esmė ir pasekmės yra aiškios eiliniam asmeniui. Svarbu ir tai, kad ieškovai sudaro ne pirmą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip matyti iš notaro pateiktų įrodymų, vienas iš ieškovų turto nuosavybės teisę į dalį Turto įgijo taip pat pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Todėl ieškovai, prieš tai jau sudarę tokio pobūdžio sandorį, tikrai turėjo suprasti jo turinį ir pasekmes. Atsakovo manymu, Turto pirkimo-pardavimo sandoris, kurį ginčija ieškovai, iš esmės atitiko jų valią ir jie suprato kokį sandorį sudaro, taip pat, kad jie nebėra Turto savininkai. 2020 m. gruodžio 30 d. Investolima su ieškovais sudarė Nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. PAN1230-01 (toliau – Panaudos sutartis), kuri patvirtina, kad ieškovai suprato, jog jiems nepriklauso nuosavybės teisė į Turtą. Panaudos sutartyje aiškiai nurodyta, kad Investolima perduoda jiems naudotis Turtu. Taigi, ieškovai, sudarydami Panaudos sutartį su Investolima, suprato / turėjo suprasti, kad Turto nuosavybės teisė priklauso Investolimai, kitu atveju visiškai neaišku, kokiu pagrindu Investolima siūlytų sudaryti panaudos sutartį dėl Turto, kuris, tariamai, jai nepriklauso ir apie kurio perleidimą Investolimai, ieškovams tariamai nebuvo žinoma. Panaudos sutarties 22 punkte yra nurodyta, kad ieškovai turėjo mokėti įmokas Investolimai pagal tarp šalių 2020 m. gruodžio 30 d. sudarytą Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. IŠS201230-01. Taigi, tarp šalių buvo sudaryta Turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, kurios pagrindu, kaip suprantama iš jos pavadinimo, ieškovai turėjo mokėti Turto išpirkimo įmokas, o sumokėję išpirkimo kainą, turėjo įgyti nuosavybės teises į Turtą. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad ieškovai suprato ir žinojo, kad nuosavybės teisės į Turtą buvo perleista Investolimai.
Taip pat nurodė, kad ieškovai teigė, jog pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su Aganus dėl apgaulės, tačiau jų pozicija liudija, kad jie nuo pat pradžių suprato, kad sudarė Turto pirkimo-pardavimo sutartį ir perleido Turto nuosavybę Aganus. Taip pat ieškovai suprato sudarę Turto atpirkimo sutartį, kurios pagrindu turėjo teisę atpirkti perleistą Turtą ateityje. Taigi, ieškovai aiškiai suprato sudaromus sandorius ir iš jų kylančias teises bei pareigas. Vien ta aplinkybė, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių – Turto įkeitimo ir pradėto išieškojimo, ieškovai negali įgyvendinti turto atpirkimo sutartimi įgytų teisių, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovai buvo apgauti sudarant ginčo sandorius. Svarbu ir tai, kad atpirkimo teisė nebuvo išviešinta, todėl ieškovai, sudarydami sandorį paprasta rašytine forma, patys prisiėmė riziką, kad neišviešinus šių teisių, jų nebus galimybės panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Ieškovai ginčija Turto pirkimo-pardavimo sutartį kaip sudarytą dėl apgaulės, bet nenurodė, kuo pasireiškė apgaulė. Ieškovai pardavė Turtą ir sudarė atpirkimo sutartį, kurios pagrindu turėjo teisę atpirkti Turtą už panašią kainą. Taigi, Aganus ir ieškovų interesų pusiausvyra buvo išlaikyta. Visos Turto pirkimo-pardavimo sutarties šalys aiškiai suprato, kokius sandorius sudaro ir, kokie yra tokių sandorių sudarymo padariniai. Teigė, kad ginčas yra kilęs ne dėl to, kad ieškovai buvo apgauti dėl sudaromų sandorių, o dėl to, kad jie negali realizuoti teisių, kurias įgijo sudarytais sandoriais – negali atpirkti Turto. Tokiu atveju turi būti ne ginčijami sandoriai, o kreipiamasi dėl nuostolių atlyginimo. Aplinkybę, kad Aganus pardavė Turtą Investolimai ieškovai žinojo ir tam neprieštaravo.
Atsakovas taip pat nurodė, kad Turto pirkimo-pardavimo sutartis yra ginčijama ir CK 1.86. str. 1 dalies pagrindu. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Pažymėjo, kad Turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp Aganus ir ieškovų buvo realiai įvykdyta: Aganus buvo perleista nuosavybės teisė į turtą, Turto nuosavybės teisė buvo įregistruota viešajame registre, o ieškovai gavo Turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą Turto kainą. Teigė, kad Turto pirkimo-pardavimo sutartis neturi jokių trūkumų, atitinka šalių valią ir sudaromo sandorio (viso sandorio) esmę. Pažymėjo, kad byloje yra ginčijama tiek ieškovų su Aganus sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, tiek Aganus su Investolima sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, tiek atsakovo su Investolima sudaryta Hipotekos sutartis. Nepaisant to, kad byloje reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiomis Aganus su Investolima sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovo su Investolima sudarytą Hipotekos sutartį, ieškovai nepateikė jokių aplinkybių ar paaiškinimų, kodėl šie sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Atkreipė dėmesį, kad Aganus perleidus turtą Investolima atsiranda ir sąžiningo trečiojo asmens įgijėjo apsauga. Todėl turi būti aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu toks sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu ir, kodėl Investolima, kaip sąžiningo įgijėjo, interesai neturi būti ginami.
Taip pat atsakovas paaiškino, kad nuosavybės teisę Investolima įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pirkimo-pardavimo sutartis yra tvirtinama notaro, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam yra nustatyta pareiga prieš atitinkamų sandorių patvirtinimą įsitikinti, kad sandoris sudaromas teisėtai. Taigi, Investolima nuosavybės teisės turėjimas ir jos įgijimo pagrindas atsakovui nekėlė abejonių. Pabrėžė, kad Turtą Invetolima iš Aganus pirko už 67 771,16 Eur (Pirkimo-pardavimo sutarties 3.2.1. punktas). Sandorio sudarymo dieną Turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centras duomenimis 71 000,00 Eur. Taigi, atsakovui nekilo jokių abejonių, kad pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu Investolima įsigijo turtą iš Aganus, sudaryta teisėtai. Pažymėjo, kad ginčo Hipotekos sandoris buvo sudarytas galiojant pirkimo-pardavimo sutarčiai, kuris buvo patvirtintas notaro, įkeisto turto savininkė buvo Investolima, todėl hipotekos sutarties sudarymo metu nebuvo jokių aplinkybių, kurios galėjo sukelti atsakovui abejonių dėl sudaryto sandorio teisėtumo. Atsakovas įgijo turimas teises (hipotekos teisė į turtą) kaip sąžiningas asmuo. Atkreipė dėmesį, kad būtent ieškovai turi pareigą rūpintis savo teisėmis ir jie turėjo užtikrinti, kad sudaromi sandoriai būtų tinkamai sudaryti ir išviešinti. Tai, kad ieškovai atpirkimo sutartį sudarė netinkama forma, jos neišviešino ir dėl to viešajame registre nebuvo jokių įrašų apie tam tikrą teisių į Turtą suvaržymą, neturi pažeisti atsakovo kaip sąžiningo hipotekos (kaip daiktinės teisės) įgijėjo teisės. Be to, nekilnojamojo turto atpirkimo sutartis turi būti tvirtinama notaro. Sandorio formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu. Nurodė, kad atsakovas sudarė su Investolima paskolos sutartį ir suteikė paskolą jai, įsipareigojimų pagal paskolos sutartį tinkamam įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ginčo Turtas. Investolima savo įsipareigojimų laiku atsakovui nevykdė, todėl buvo pradėtas išieškojimas iš atsakovo naudai įkeisto turto. Tuo atveju, jei būtų panaikinta hipoteka, atsakovas patirtų didelių nuostolių. Atsakovo žiniomis, Investolima neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Pabrėžė, kad sprendžiant dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia, turi būti vertinamas visų šalių elgesys. Ieškovai sudarė ginčo Turto pirkimo-pardavimo sutartį, aiškiai suprasdami, kokią sutartį sudaro. Vien, aplinkybė, kad ieškovams skubiai reikėjo pinigų ir jie ieškojo iš kur jų pasiskolinti, nesudaro pagrindo teigti, kad jie buvo apgauti ar nesuprato, kad perleidžia nuosavybės teisę į Turtą. Svarbu įvertinti ir atsakovo padėtį šioje situacijoje, nes jis nedalyvavo jokiose sandoriuose, sudaromuose tarp ieškovų ir Aganus bei Aganus ir Investolima, nežinojo jokių aplinkybių, kuriomis buvo perleidžiamas Turtas. Todėl akivaizdu, kad atsakovui kaip trečiajam asmeniui, nedalyvavusiam sudarant ginčijamus sandorius, neturėtų atsirasti neigiamos pasekmės dėl to, kad kažkuriame etape – net ne sandorio, kurio pagrindu nuosavybę į Turtą įgijo Investolima, šalys netinkamai įformino sudarytus sandorius – nepasirašė notarine forma turto atpirkimo sutarties. Šiuo atveju neigiamos pasekmės dėl to turi atsirasti šalims, kurios netinkamai sudarė sandorius, o ne sąžiningiems asmenims. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Aganus ir ieškovų sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis gali būti negaliojanti. Atsakovas vadovavosi viešai prieinama informacija iš viešojo registro, kad turto savininkas yra Investolima, nuosavybės teisė įgyta notaro patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, Turto pirkimo-pardavimo kaina atitiko rinkos vertę. Taigi, atsakovas yra sąžiningas hipotekos teisės įgijėjas, kurio teisės turi būti ginamos net ir tuo atveju, jei pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos tarp ieškovų ir Aganus bei Aganus ir Investolimos, ir hipotekos sutartis būtų pripažintos negaliojančiomis. Atsakovas prašė net ir pripažinus hipotekos sutartį negaliojančia, pripažinti, kad atsakovui lieka galioti hipotekos teisė. Rėmėsi CK 1.91 str. 7 d. nuostata, kad dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu faktas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašė atmesti ieškovų ieškinį dalyje dėl pripažinimo negaliojančia 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Investolima“ sudarytą hipotekos sutartį Nr. 8406, o kitoje dalyje ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra. Tuo atveju, jei būtų pripažinta negaliojančia 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Investolima“ sudaryta hipotekos sutartis Nr. 8406, nustatyti, kad pagal CK 4.197 str. 6 d., hipoteka į Turtą lieka galioti UAB „Kredito garantas“ naudai.
Tretysis asmuo Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaras G. B. nurodė, kad ieškovai puikiai suprato, kad pas jį sudaro tik vieną sandorį - buto adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Ginčo turtas arba Turtas), pardavimo sandorį, kuriuo atsakovui UAB „Aganus“ (toliau - Atsakovas 1) perleidžia nuosavybės teisę į Ginčo turtą, kad notaras tvirtino tik šį sandorį, ir kad Ginčijamoje sutartyje nėra numatyta jokių sąlygų dėl galimo Turto atpirkimo. Neigė, kad buvo susipažinęs su 2019-03-04 Atpirkimo sutartimi Nr. ATP0304/01. Pažymėjo, jog prieš tvirtinant Ginčo sutartį, ieškovams buvo skaitomas jos tekstas, kuriame gausu nuostatų, indikuojančių Ginčo turto savininko pasikeitimą (Sutarties 2.1, 5.2-5.4, 6.3-6.10, 6.16, 7.3, 8.1 ir kt. punktai), ir kuriame nėra jokių nuostatų, nurodančių į galimybę vėliau Turtą atsipirkti. Nurodė, kad nei vienam iš ieškovų nekilo klausimų, abejonių, kodėl į Sutartį nėra įtrauktos nuostatos dėl Ginčo turto atpirkimo. Pasak notaro, bet kuriam atidžiam, rūpestingam asmeniui, kuris siekia ne parduoti butą, o tiesiog pasiskolinti pinigų, būtų kilę didelių įtarimų, kodėl paskolos teisiniai santykiai yra įforminami ne paskolos sutartimi, bet turto pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios pagrindu prarandama nuosavybės teisė į butą, be to, netgi teisė atsipirkti turtą nėra įtvirtinama notariškai, o aprašoma atskiroje notariškai netvirtinamoje sutartyje. Nurodė, kad notaras Ginčo sutarties sudarymo metu pabrėžė ieškovams, jog nuo Sutarties patvirtinimo momento turto savininke bus UAB „Aganus“; ieškovai patvirtino norintys parduoti butą, o apie tai, kad tiesiog nori pasiskolinti pinigų, jie neužsiminė. Taip pat ieškovas pasirašė UAB „Aganus“ kasos išlaidų 2019-03-04 orderyje, kuriame aiškiai nurodyta, kad mokėjimas grynais pinigais atliekamas būtent už butą adresu (duomenys neskelbtini), o ne išmokama paskola ar pan. Taip pat nurodė, kad ieškovai su UAB „Investolima“ 2020 m. gruodžio 30 d. pasirašė panaudos sutartį Nr. PAN1230-01, kurioje nurodyta, kad UAB „Investolima“, kaip ginčo turto savininkas, šį turtą ieškovams perduoda laikinam naudojimuisi. Pažymėjo, jog ginčo sandoris nebuvo pirmas ieškovų sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris.
Pagal ginčo sandorio sudarymo metu galiojusius teisės aktus (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą) paskolas fiziniams asmenims su nekilnojamojo turto įkeitimu turėjo teisę teikti tik asmenys, įtraukti į Lietuvos banko tvarkomą kredito (paskolos) davėjų sąrašą; tokie asmenys, suteikdami kreditą (paskolą) fiziniam asmeniui, privalėjo išsamiai vertinti kredito (paskolos) gavėjo kreditingumą, galimybes gražinti kreditą (paskolą), vadovautis atsakingojo skolinimo principais. Iš viešųjų registrų išrašų matyti, jog ieškovų finansinė padėtis ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo gera, dalis jų turto buvo areštuota. Nei UAB „Aganus“, nei ieškovai ginčo sandorio sudarymo metu neatitiko paminėtų teisės aktų nustatytų kriterijų tam, kad UAB „Aganus“ galėtų suteikti, o ieškovai galėtų gauti 10 000 Eur paskolą Atpirkimo sutartyje nurodytomis sąlygomis. UAB „Aganus“ ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo įtraukta į Lietuvos banko administruojamą kredito (paskolos) davėjų sąrašą, paminėta įmonė, jos veikla neatitiko kredito (paskolos) davėjams teisės aktų keliamų reikalavimų. Kaip nurodo patys ieškovai, UAB „Aganus“ paskolų teikimo veikla vertėsi dar iki ginčo sandorio sudarymo, todėl UAB „Aganus“ atstovai tikriausiai žinojo, kad notarai atsisako tvirtinti hipotekos sandorius, kuriais užtikrinamas uždarosios akcinės bendrovės „Aganus“ fiziniams asmenims teikiamų paskolų grąžinimas, taip pat atsisako tvirtinti pirkimo-pardavimo sandorius, kuriuose pačiuose arba jų prieduose numatoma pardavėjo (-ų) teisė parduotą turtą atpirkti (taip pirkimo-pardavimo sandoriu pridengiant paskolos ir hipotekos teisinius santykius). Suprasdami, kad notaras atsisakys tvirtinti ginčijamą sandorį, matydamas jo apsimestinumą indikuojančią papildomą Atpirkimo sutartį, UAB „Aganus“ atstovai, tikėtina, įtikino ieškovus nuslėpti Atpirkimo sutarties sudarymo faktą nuo notaro, o ieškovai, būdami suinteresuoti kuo greičiau gauti paskolą, pasitikėdami atsakovu, tokį UAB „Aganus“ atstovų prašymą įvykdė.
Notaro teigimu, itin didelį ieškovų pasitikėjimą atsakovais pagrindžia ir kiti byloje esantys duomenys. Nepaisant to, kad nors ieškovai, kaip jie patys nurodo ieškinyje, žinojo apie Atpirkimo sutartyje numatytą draudimą perleisti Ginčo turtą tretiesiems asmenims, tačiau 2020 m. gruodžio 30 d. pakviesti atvykti į Atsakovo 1 buveinę pasirašyti su Ginčo turto savininko pasikeitimu susijusių dokumentų, jie šiuos dokumentus pasirašė, jų turinio nekvestionavo. Tai rodo, jog ieškovai besąlygiškai pasitikėjo atsakovų atstove ir 2019 m. kovo 4 d. ir vėliau su atsakovais pasirašytų dokumentų visuma juos tenkino. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog patys ieškovai nebuvo iki galo sąžiningi, jie buvo suinteresuoti sudaryti Ginčo sandorį, taip pat nuslėpti nuo notaro Atpirkimo sutarties sudarymo faktą bei, kaip patys nurodo ieškinyje, kuo greičiau gauti paskolą. Pareiškė, kad jam Atpirkimo sutartis nebuvo pateikta, o tuo atveju, jei būtų apie ją žinojęs, nebūtų tvirtinęs nei Ginčo sutarties, nei Ginčo turto perleidimo uždarajai akcinei bendrovei „Investolima“ bei Ginčo turto hipotekos (įkeitimo) uždarajai akcinei bendrovei „Kredito garantas“ sutarčių, kurios užkerta kelią atpirkimo teisės įgyvendinimui. Pažymėjo, kad jam buvo šiek tiek keista, kad ieškovai nusprendė Ginčo turtą parduoti už mažą kainą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovai siekė kuo greičiau sudaryti sandorį, jų finansinė padėtis nebuvo gera, jų turtas buvo areštuotas, jiems reikėjo lėšų padengti skolas. Sandorio tvirtinimo metu VĮ Registrų centro nustatyta buto rinkos vertė buvo 66 000 Eur, tačiau ši vertė yra tik orientacinė, reali turto vertė gali būti ir mažesnė, ir didesnė, priklausomai nuo turto būklės. Notaras neturi nei galimybės, nei pareigos tikrinti parduodamo turto būklę, nustatinėti realią parduodamo turto vertę sandorio metu. Turto pardavimo kaina yra šalių susitarimo reikalas, notaras negali šalims nurodinėti, už kokią kainą turtas turi būti parduodamas, kliudyti šalims savarankiškai susitarti dėl turto kainos, tokiu būdu užkirsdamas kelią pamatinių civilinių teisinių santykių principų - sutarties laisvės, konsensualizmo, dispozityvumo - įgyvendinimui. Nurodė, kad notarinėje praktikoje nereti atvejai, kai dėl tam tikrų gyvenimiškų aplinkybių šalys sutaria nukrypti nuo tuo metu rinkoje vyraujančių turto rinkos kainų. Ieškovai sandorio metu užtikrintai, aiškiai patvirtino, kad Ginčo turtą nori parduoti, juos Ginčo sandoryje nurodyta turto kaina tenkino, todėl neturėjo teisinio pagrindo tokiai ieškovų valiai prieštarauti ir Ginčo sandorio netvirtinti. Ieškovai sandorio metu nesielgė keistai, įtartinai, nebuvo abejojantys, pasimetę.
Teismo posėdyje ieškovai prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovo UAB „Kredito garantas“ atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti visa apimtimi, o atsakovo BUAB „Aganus“ atstovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir panaikinti tik 2020-12-30 tarp UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ sudarytą prikimo – pardavimo sutartį.
Atsakovo UAB „Investolima“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, prašymų iki posėdžio pradžios gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio aplinkybes, taip pat į tai, kad savo poziciją raštu atsakovas yra pateikęs byloje, taip pat, kad jis yra pasirinkęs pasyvią poziciją, nes nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, šalims neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant (CPK 42 str., 246 str.).
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-03-04 tarp ieškovų ir atsakovo UAB „Aganus“ (šiuo metu BUAB „Aganus“) buvo sudaryta nekilnojamojo turto – buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis, kuria ieškovai pardavė atsakovui nurodytą butą už 10 000 Eur. 2019-04-03 UAB „Aganus“ kasos išlaidų orderis patvirtina, kad ieškovui buvo išmokėta 10 000 Eur už butą, (duomenys neskelbtini). Taip pat tą pačią dieną 2019-03-04 šalys sudarė Atpirkimo sutartį Nr. ATP0304/01, pagal kurią ieškovai kaip skolininkai įsipareigojo atsakovui – kreditoriui iki 2024-03-04 sumokėti nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigyto kreditoriaus iš skolininko 2019-03-04 pirkimo-pardavimo sutarties atpirkimo kainą - 14 500 Eur ir priimti Turtą savo nuosavybėn, o kreditorius, gavęs Atpirkimo kainą, įsipareigojo perduoti Turtą skolininkui nuosavybės teise. Atpirkimo sutarties 1.2 punktu šalys sulygo, kad skolininkas atpirkimo kainą sumokės iki 2024-03-04, kas mėnesį mokėdamas Mokėjimų grafike nurodytomis datomis nurodytas sumas; Mokėjimų grafikas yra neatsiejama šios Atpirkimo sutarties dalis. Taip pat šalys Atpirkimo sutarties 3.1 punkte susitarė, kad atpirkimo kaina nustatoma prie 2019-03-04 pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta Kaišiadorių raj. 1-ojo notarų biuro, nustatytos pardavimo kainos (10 000 Eur) pridedant 9 proc. palūkanų. Atpirkimo sutarties 6.2.1 punktu atsakovas kreditorius įsipareigojo atpirkimo dieną – 2024-03-04 Turtą turėti savo nuosavybėje, jo neįkeisti ir kitaip nesuvaržyti ar neapriboti teisių į Turtą; taip pat atsakovas Sutarties 6.2.3 ir 6.2.4 punktais įsipareigojo atpirkimo dieną nebūti sudarius jokių susitarimų su trečiomis šalimis dėl Turto perleidimo, taip pat užtikrino, kad atpirkimo dieną jokia trečioji šalis neturės pirmumo teisės įsigyti Turtą. 2019-03-07 Atpirkimo sutarties priedas – Mokėjimų grafikas patvirtina, kad šalys nustatė paskolos grąžinimo terminus, mokėtiną sumą ir palūkanas. Perlo pinigų pervedimo kvitai patvirtina, kad ieškovai vykdė tinkamai Atpirkimo sutartį ir atliko mokėjimus pagal grafiką kiekvieną mėnesį, sumokant atsakovui UAB „Aganus“, o vėliau UAB „Investolima“ nustatytas grafike sumas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019-03-08 atsakovai UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Aganus“ sudarė paskolos sutartį, kuria UAB „Aganus“ buvo suteikta 50 000 Eur paskola, įregistravus hipotekos sutartį, kuria įkeistas butas, (duomenys neskelbtini). Nurodyta sutartis ir jos priedas (įmokų grafikas) pasirašyti UAB „Aganus“ atstovės R. V..
Taip pat byloje nustatyta, kad 2020-12-30 atsakovas UAB „Aganus“ perleido Turtą – butą, (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „Investolima“. Tuomet, tą pačią dieną 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovas UAB „Investolima“ sudarė su ieškovais Nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. PAN1230-01 (toliau – Panaudos sutartis), kuria panaudos davėjas Investolima perdavė ieškovams – panaudos gavėjams laikinai ir neatlygintinai naudotis nekilnojamąjį turtą – Butą, Panaudos davėjui priklausančiu nuosavybės teise. Sutarties III dalyje šalys apibrėžė panaudos gavėjo teises ir pareigas, tame tarpe mokėti mokesčius už eksploatacines išlaidas ir kt.; Sutarties 19 punkte šalys sulygo dėl galiojimo termino, o būtent – iki 2024-03-07 (terminas sutapo su mokėjimo grafike pagal Atpirkimo sutartį nustatytu terminu).
2020 m. gruodžio 30 d. UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Investolima“ sudarė sutartinės hipotekos sutartį Nr. 8406.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo pripažinti 2019-03-04 pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, taip pat prašo pripažinti negaliojančia 2020-12-30 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ bei UAB „Investolima“ ir UAB „Kredito garantas“ sudarytą 2020-12-30 sutartinę hipoteką Nr. 8406.
Dėl 2019-03-04 pirkimo pardavimo sutarties
Ieškovė teismo posėdyje teigė, kad 2019-03-04 buto pirkimo - pardavimo sutartimi buvo įforminta paskola, ieškovai tikslo parduoti savo turtą už 10 000 Eur neturėjo ir niekuomet nebūtų sutikę parduoti butą už tokią kainą; paaiškino, kad ieškovai mokėjo atsakovui UAB „Aganus“ 241,67 Eur kas mėnesį kaip paskolos grąžintiną sumą. Ieškovės teigimu, jie buvo apgauti dėl teisnių žinių trūkumo tiek sudarant 2019-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį su Aganus, tiek 2020-12-30 Nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. PAN1230-01 su UAB „Investolima“, nes jiems buvo paaiškinta, kad ieškovai ir toliau mokės įmokas pagal Atpirkimo sutartį tik ne Aganus, o atsakovui UAB „Investolima“. Ieškovai teigė, kad sudarydami pirkimo - pardavimo ir turto atpirkimo sutartis, buvo įsitikinę, jog turto nepraranda, nes Sutartyje buvo nurodytos garantijos dėl turto grąžinimo. Prašė sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu, kaip turintį valios trūkumų.
Byloje konstatuota, kad 2019-03-04 tarp ieškovų ir atsakovo UAB „Aganus“ buvo sudaryta nekilnojamojo turto – buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis, kuria ieškovai pardavė atsakovui nurodytą butą už 10 000 Eur; Sutartis patvirtinta notarine forma; taip pat tą pačią dieną 2019-03-04 šalys sudarė Atpirkimo sutartį Nr. ATP0304/01, pagal kurią ieškovai įsipareigojo atsakovui (kreditoriui) Aganus iki 2024-03-04 sumokėti nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigyto kreditoriaus iš skolininko 2019-03-04 pirkimo-pardavimo sutarties atpirkimo kainą - 14 500 Eur ir priimti Turtą savo nuosavybėn, o kreditorius, gavęs Atpirkimo kainą, įsipareigojo perduoti Turtą skolininkui nuosavybės teise. Kaip Atpirkimo sutarties priedas yra šalių sudarytas Mokėjimų grafikas, kuris patvirtina, kad šalys nustatė paskolos grąžinimo terminus, mokėtiną sumą ir palūkanas.
Iš Atpirkimo sutarties turinio, o būtent 6.2.1 punkto nustatyta, kad atsakovas kreditorius įsipareigojo atpirkimo dieną – 2024-03-04 Turtą turėti savo nuosavybėje, jo neįkeisti ir kitaip nesuvaržyti ar neapriboti teisių į Turtą; taip pat atsakovas Atpirkimo sutarties 6.2.3 ir 6.2.4 punktais įsipareigojo atpirkimo dieną nebūti sudarius jokių susitarimų su trečiomis šalimis dėl Turto perleidimo, taip pat užtikrino, kad atpirkimo dieną jokia trečioji šalis neturės pirmumo teisės įsigyti Turtą.
Byloje konstatuota, kad 2019-03-04 buto pirkimo - pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro G. B., kuris teismo posėdyje paaiškino, jog informacija apie 2019-03-04 Atpirkimo sutartį Nr. ATP0304/01 jam nebuvo žinoma, tokio pobūdžio informacija jam nebuvo atskleista.
CK 6.163 str. 4 d. numato, kad šalys privalo atskleisti informaciją viena kitai, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti.
Siekiant visapusiškai išsiaiškinti ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, teismas liudytoja byloje apklausė R. V., kuri buvo tiek Aganus, tiek Investolima atstovė. Liudytoja teismo posėdyje parodė, kad turi teisinį išsilavinimą ir patvirtino, jog ji dalyvavo 2019-03-04 nekilnojamojo turto – buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties sudaryme ir rengė 2019-03-04 Atpirkimo sutartį Nr. ATP0304/01, jos tekstą, aiškinosi sutarties sąlygas. Taip pat liudytoja teismo posėdyje patvirtino, kad Atpirkimo sutartis turėjo ieškovams garantuoti teisę atsipirkti Turtą. Tuo tarpu iš notariškai patvirtintos 2019-03-04 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad R. V. dalyvavo kartu su ieškovais sandorio sudaryme, kaip Aganus atstovė, pasirašė Sutartį, tačiau informacijos apie Atpirkimo sutartį notarui neatskleidė. Šiame kontekste svarbu apžymėti, kad R. V. turi teisinį išsilaisvinimą, ji rengė Atpirkimo sutartį ir teismo posėdyje patvirtino, kad gilinosi į šios sutarties sąlygas, todėl neabejotina, kad jai buvo žinomi ne tik CK 1.74 str. 1 d. įtvirtinti reikalavimai – sudarymas notarine forma daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandorių, bet ir galimos pasekmes pagal CK 1.93 str. 3 d. Nagrinėjamu atveju Atpirkimo sutartis nebuvo pateikta notarui tvirtinti, kaip numato CK 1.74, 6.393, 6.403 straipsniai. Vertinant R. V. elgesį nustatytų bylos aplinkybių kontekste, svarbu pažymėti, kad ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog Atpirkimo teisės sutartį pasirašė prieš važiuojant pas notarą, taip sudarant ieškovams įspūdį, kad paskola suteikta su teise atpirkti butą. Taigi, tokio pobūdžio faktiniai duomenys suponuoja teismui išvadą, kad notarui patvirtinus ginčo sandorį, buvo iškreipta tikroji ieškovų valia. Pažymėtina, kad sudarant sandorius, iš šalių yra tikimasi sąžiningo elgesio, kuris lemia iš esmės ir tinkamą sandorio vykdymą. Ieškovai nuosekliai laikėsi pozicijos, jog siekė gauti paskolą ir niekuomet neketino parduoti buto už 10 000 Eur. Ieškovai suprato, kad sudarydami 2019-03-04 pirkimo - pardavimo ir Atpirkimo teisės sutartis, įformino paskolą, tačiau nesuvokė, kad R. V., sudarant notarinę pirkimo - pardavimo sutartį, nuslėpė Atpirkimo sutarties sudarymo faktą.
Pažymėtina, kad Sutartis turi atitikti jos sudarytojo sąmoningą laisvą valią (CK 6.156, 6.157 straipsniai). CK 6.193 str. 2 d. nurodyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes.
CK 6.417 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę.
Nagrinėjamu atveju, teismas, spręsdamas ginčo sutarties galiojimo klausimą, turi įvertinti, ar bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalys ketino įgyti atitinkamas pirkėjo ir pardavėjo teises ir pareigas, numatytas šalių sudarytoje sutartyje, ar tokius ketinimus patvirtina jų veiksmai, faktinės aplinkybės, egzistavusios prieš sandorio sudarymą ir po sudarymo, laikotarpiu, kai sutartis turėjo būti vykdoma. CK 6.417 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę.
Iš Atpirkimo teisės sutarties turinio nustatyta, kad ieškovai skolininkai įsipareigojo iki 2024-03-04 sumokėti kreditoriui buto, esančio (duomenys neskelbtini), kreditoriaus įsigyto iš skolininko 2019-03-04 pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Kaišiadorių raj. 1-ojo notarų biuro atpirkimo kainą, t. y. 14 500 Eur ir priimti Turtą savo nuosavybėn, o kreditorius gavęs Atpirkimo kainą, įsipareigojo perduoti Turtą skolininkui nuosavybės teise. Taip pat Atpirkimo sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad atpirkimo kaina nustatoma prie 2019-03-04 pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta Kaišiadorių raj. 1-ojo notarų biuro, nustatytos pardavimo kainos (10 000 Eur) pridedant 9 proc. palūkanas. Taigi, Atpirkimo teisės sutarties sąlygos ir jų įgyvendinimas buvo susietas su 2019-03-04 pirkimo – pardavimo sutartimi, tačiau atsakovui Aganus neatskleidus šios informacijos buvo patvirtinta sutartis notariškai, kuri neatitiko Atpirkimo teisės sutarties tikslo, o tuo pačiu ir ieškovų valios. Išanalizavęs ir įvertinęs 2019-03-04 Atpirkimo teisės sutartį, teismas sprendžia, jog Aganus ketino įgyti atitinkamas pirkėjo, o ieškovai - pardavėjo teises ir pareigas, todėl nurodytai sutarčiai taikomos CK 6.417 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad jos sutuoktiniui ieškovui buvo diagnozuotas trečios stadijos prostatos vėžys ir gydymui skubiai reikėjo piniginių lėšų, o jų finansinė padėtis buvo labai sunki. Ieškovė internete rado skelbimą, kad įmonė skolina lėšas su buto atpirkimu, tuo tarpu iš banko paskolos ieškovai nebūtų gavę dėl mažų pajamų. Dėl nurodytų aplinkybių buvo sudarytos Atpirkimo teisės ir pirkimo-pardavimo sutartys. Ieškovės paaiškinimus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „Affidea Lietuva“ radiologinio tyrimo vertinimas ir VšĮ Antakalnio poliklinika ambulatorinio apsilankymo aprašymai dėl ieškovo diagnozės, ir VSDFV pažymos apie ieškovų gaunamas pajamas laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, taip pat VĮ Registro centro išrašai, iš kurių matyti, jog dalis ieškovų turto buvo areštuota dėl susidariusių skolų.
Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad tuo atveju, jei ieškovai būtų žinoję, jog yra sudaroma tik buto pirkimo-pardavimo be atpirkimo teisės sutartis, jie nebūtų jos sudarę, nes jie neketino parduoti vienintelio savo gyvenamojo būsto, priešingai – ieškovai siekė jį atpirkti Atpirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Tuo tarpu notaras teismo posėdyje paaiškino, kad tuo metu, kai tvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, jam apie Atpirkimo sutartį nebuvo žinoma, nors Sutarties sudaryme dalyvavo Aganus atstovė R. V., kuri rengė Atpirkimo sutartį. Svarbu pažymėti, kad R. V. teismo posėdyje patvirtino, kad Atpirkimo sutartis ieškovams buvo kaip garantas, kad jie atgaus Turtą. Akivaizdu, kad ieškovai buvo suklaidinti atsakovų atstovės R. V..
Pažymėtina, kad ieškovai tvirtino, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tikslu gauti paskolą ir teismas neturi pagrindo tuo netikėti, nes įvertinus ginčo pirkimo-pardavimo sutarties kainą – 10 000 Eur, taip pat sudarytą mokėjimo grafiką prie Atpirkimo sutarties, taip pat ir Atpirkimo sutarties sąlygų turinį, darytina išvada, kad ieškovai siekė gauti paskolą ir prievolių užtikrinimui jie perleido atsakovui UAB „Aganus“ ginčo butą pagrįstai tikėdamiesi Sutartyje nustatytu terminu jį atpirkti. Svarbu tai, kad ieškovai tinkamai vykdė Atpirkimo teisės sutarties sąlygas, tai patvirtina Perlo pinigų pervedimo kvitai, iš kurių matyti, kad ieškovai atliko mokėjimus pagal Mokėjimų grafiką, kuris yra sudėtinė Atpirkimo teisės sutarties dalis, kiekvieną mėnesį, sumokant atsakovui UAB „Aganus“, o vėliau UAB „Investolima“ nustatytas grafike sumas (241,67 Eur kas mėnesį). Taigi, ieškovai pagrįstai turėjo pagrindą tikėtis, kad įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus pagal grafiką, nuosavybės teisės be apribojimų į ginčo butą vėl bus įregistruotos jų vardu. Juolab, kad ieškovai gyveno ginčo bute, mokėjo buto mokesčius, paslaugų sutartys butui nebuvo perrašytos naujo turto savininko.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, ieškovės paaiškinimai, liudytojos parodymai patvirtina, kad ieškovai nesiekė ir neketino faktiškai parduoti ar kitaip perleisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio ginčo buto tretiesiems asmenims, priešingai – jie siekė gauti paskolą ir nustatytu terminu ją grąžinti, įformindami savo sutartinių įsipareigojimų užtikrinimą. Juolab, kad ieškovai naudojosi ginčo butu, jame nuolat gyveno, jį išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius, buvo jame deklaruoti; taip pat ieškovai laiku mokėjo buto atpirkimo įmokas iš pradžių UAB „Aganus“, vėliau - UAB „Investolima“, siekdami atpirkti ginčo butą. Akivaizdu, kad ieškovai neketino perleisti nuosavybės teisių tretiesiems asmenims, o R. V., kaip atsakovų atstovė, įgijusi ieškovų pasitikėjimą, pasinaudojusi ieškovų teisinių žinių trūkumu, neišprūsimu, patiklumu, jų besąlyginiu pasitikėjimu, įvertinus ir aplinkybę, jog ieškovui buvo diagnozuotas vėžys, dėl ko ieškovų emocinė būsena buvo paveikta, jie jautėsi pasimetę, - neatskleidė notarui esminės informacijos apie Atpirkimo teisės sandorį, taip apgaudama ieškovus ir užvaldydama jiems nuosavybės teise priklausantį turtą.
CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį (CK 1.91 str.), byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015).
Siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu dėl apgaulės, ieškovams tenka pareiga įrodyti, kad atsakovų veiksmai juos suklaidino dėl esminių sutarties sąlygų, ir kad žinodami tikrąją padėtį jie sandorių nebūtų sudarę. Pažymėtina, kad apgaulė gali pasireikšti net tik aktyviais veiksmais, bet ir esminių aplinkybių nuslėpimu, kuris nėra pateisinamas atsižvelgiant į sandorio esmę. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad R. V., sudarydama pas notarą ginčo sandorį, tyčia nuslėpė esminę aplinkybę, o būtent, kad ji parengė Atpirkimo sutartį dar iki atvykstant pas notarą, kuri ir patvirtino tikruosius ieškovų ketinimus ir jų valią – gauti paskolą parduodant butą atsakovui, tačiau kartu įgyjant teisę parduotą daiktą atpirkti, o atsakovas įsipareigojo daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad ieškovai galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015).
Taigi, išanalizavus ir įvertinus byloje konstatuotas faktines aplinkybes santykyje su kasacinio teismo praktika, teismas daro išvadą, kad ieškovų tikrasis ketinimas ir tikslas buvo gauti paskolą, o ne parduoti ginčo butą; jų paaiškinimais ir liudytojos R. V., kuri veikė kaip atsakovų Aganus ir Investolima atstovė, parodymais nustatyta, kad kaip prievolės įvykdymo užtikrinimas buvo sudaryta Atpirkimo teisės sutartis tą pačią dieną, kaip ir pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat skolos grąžinimo grafikas; ieškovams nekilo abejonių dėl atpirkimo teisės, nes jie kiekvieną mėnesį mokėjo įmokas į atsakovų sąskaitas ir tai leido jiems pagrįstai tikėtis, kad butas bus atpirktas. Nors pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta notariškai, esminė informacija apie atpirkimo teisę buvo nutylėta ir 2019-03-04 pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo sąlygos dėl galimo buto atpirkimo, juo labiau Atpirkimo sutartis nebuvo pateikta tvirtinti notarui. Pagal CK 1.73 str. 1 d. 1 p., notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai; tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog ieškovai buvo įsitikinę, jog su Aganus sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su Atpirkimo teise, aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšdami savo valią Atpirkimo sutartyje atpirkti butą iki nustatyto šalių termino.
Sprendžiant dėl 2019-03-04 ginčo sandorio teisėtumo, svarbu įvertinti ir notaro elgesį. Notaras teismo posėdyje paaiškino, kad jam nebuvo žinomas faktas, jog ieškovai pardavė ginčo butą atsakovui su atpirkimo teisė. Taip pat notaras nurodė, kad dėl buto kainos – 10 000 Eur abejonių nekilo.
Pažymėtina, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant ar notaras tinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, teismas negali ignoruoti fakto, jog pirkimo-pardavimo sutartyje, kurią tvirtino notaras, nurodyta ginčo buto rinkos kaina – 66 000 Eur, tuo tarpu notaras patvirtino sandorį, kuriuo ginčo butas parduotas už 10 000 Eur. Teismo posėdyje notaras paaiškino, kad civilinėje teisėje galioja dispozityvumo principas, todėl šalys yra laisvos derėtis dėl kainos; įvertinus tokio pobūdžio argumentus santykyje su buto rinkos kaina ir Notariato įstatymu keliamais reikalavimais notarui tvirtinant sandorius, teismas sprendžia, kad ginčo buto pardavimo suma buvo akivaizdžiai per maža ir neprotinga, ir tokia kaina objektyviai turėjo sukelti abejonių notarui. Teismo vertinimu, notaras, tvirtindamas ginčo sandorį, nebuvo atidus ir rūpestingas tiek, kiek turėtų būti pagal Notariato įstatymu jam pavestų funkcijų pobūdį; notaras patvirtino pirkimo-pardavimo sandorį, kuris ne tik prieštaravo ir neatitiko tikrosios ieškovų valios, bet iš esmės paneigė tikrąjį sandorio šalių tikslą – gauti paskolą, įforminant ją 2019-03-04 buto pirkimo - pardavimo sutartimi su atpirkimo teise, dėl kurios ieškovai ir Aganus sulygo ne ginčo sutartyje, o savarankiškame dokumente – Atpirkimo teisės sutartyje iki atvykstant pas notarą. Taigi, ginčo sandoriu iš esmės buvo paneigta tikroji šalių valia, nes ieškovai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pirkimo-pardavimo sandorio be atpirkimo teisės – garantijos atgauti butą, nebūtų sudarę, juolab, kad ir R. V. teismo posėdyje patvirtino, kad Atpirkimo sutartis buvo garantas ieškovams atgauti butą. R. V. dalyvavo ginčo sandorio patvirtinime, todėl abejonių dėl sandorio teisėtumo ieškovams nekilo, nes jie pastarąja besąlygiškai pasitikėjo. Teismo vertinimu, atsakovas UAB „Aganus“, pasinaudodamas ieškovų pasitikėjimu, teisiniu neišsprūsimu, susidėjusiomis ieškovų sunkiomis finansinėmis aplinkybėmis, paveikė jų valią ir apsisprendimą sudarant 2019-03-04 buto pirkimo-pardavimo sutartį. Įvertintina ir tai, kad sudaręs šį ginčo sandorį, atsakovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą ir sudarė kitą ginčo sandorį su Investolima, nuslėpdamas nuo ieškovų šio sandorio sudarymą Panaudos sutartimi ir taip įtikindamas ieškovus toliau mokėti įmokas pagal grafiką. Pažymėtina, kad tas pats notaras patvirtino ir kitą ginčo sandorį 2020-12-30 tarp Aganus ir Investolima, tačiau jau už protingą kainą - 67 771,16 Eur. Tokio pobūdžio faktai suponuoja teismui išvadą, kad notaras nepakankami rūpestingai atliko jam pavestas funkcijas tvirtinant 2019-03-04 ginčo sandorį.
Be to, sprendžiant dėl notaro kaip valstybės pareigūno elgesio ir pavestų jam funkcijų vykdymo, teismas šioje byloje negali ignoruoti fakto, kurį pripažino ir pats notaras, jog jis 2019-02-25 patvirtino nekilnojamojo turto sandorį, kuriuo ieškovai įsigijo butą (duomenys neskelbtini), vieno kambario ir 11,25 kv. m. ploto. Šis sandoris sudarytas prieš sudarant ginčo 2019-03-04 sandorį, įvertinus aplinkybę, jog ieškovai turėjo nepilnametį vaiką ir ginčo buto pardavimui būtų reikalingas teismo leidimas. Taigi, tikslu išvengti teisinių procedūrų vykdymo, buvo įgytas butas Akmenės raj., nors ieškovų finansinė padėtis buvo itin sunki. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad notarui buvo žinoma, jog ieškovai turi nepilnametį vaiką, todėl jam kilo pareiga įsitikinti ar nebus pažeisti vaiko interesai. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad butas yra tik vieno kambario ir 11,25 kv. m ploto, dėl ko notarui, kaip valstybės funkcijas vykdančiam asmeniui, objektyviai turėjo kilti abejonių ar nebus pažeisti vaiko interesai pardavus ginčo butą už 10 000 Eur, kuris buvo trijų kambarių ir 63,77 kv. m, ir ar tokio ploto (11.25 kv. m.) patalpose yra įmanoma gyventi šeimai. Nors ieškovė teismo posėdyje tvirtino, kad jai nebuvo žinoma apie 2019-02-25 sandorį, tačiau ieškovė tuo pačiu pripažino, jog pasirašė dokumentus, kuriuos jai teikė R. V., neįsigilindama į jų turinį, nes ji visiškai pastarąja pasitikėjo, taip pat ir jos sutuoktinis ieškovas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad notaras aplaidžiai atliko savo funkcijas, patvirtindamas 2019-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį.
Byloje konstatuotos aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad 2019-04-03 ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis neatitiko tikrosios šalių valios, nes ji nebuvo sudaryta su atpirkimo teise, be to, ginčo sutartimi buvo siekiama užvaldyti ieškovų turtą už itin mažą kainą. Pabrėžtina, kad 2020-12-30 pirkimo – pardavimo sutartimi tarp Aganus ir Investolima ginčo butas buvo parduotas už 67 771,16 Eur (Pirkimo-pardavimo sutarties 3.2.1. punktas). Tokio pobūdžio aplinkybė tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad Aganus, sudarydamas 2019-03-04 sandorį su ieškovais, akivaizdžiai veikė panaudodamas apgaulę (CK 1.91 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas pripažinti negaliojančia ginčo buto 2019-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą ieškovų su atsakovu UAB „Aganus“ CK 1.91 straipsnio pagrindu.
Dėl 2020-12-30 tarp UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties
Byloje nustatyta, kad atsakovas Aganus 2019-03-08 sudarė su UAB „Kredito garantas“ paskolos sutartį ir UAB „Aganus“ įregistravo hipotekos sutartį, įkeisdamas butą, (duomenys neskelbtini); paskolos sutartis ir jos priedas (įmokų grafikas) pasirašytas UAB „Aganus“ atstovės R. V.. Taip pat 2020-12-30 pirkimo -pardavimo sutartimi UAB „Aganus“ perleido Turtą – butą, (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „Investolima“ už 67 771,16 Eur.
Taip pat byloje nustatyta, kad 2020-12-30 UAB „Aganus“ perleidus Turtą – butą, (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „Investolima“, tą pačią dieną - 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovas UAB „Investolima“ sudarė su ieškovais Nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. PAN1230-01; ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas Aganus nurodė, jog tokia Sutartis būtina dėl įmonės reorganizacijos ir įtikino ieškovus, jog jie ir toliau mokės įmokas tik Investolimai; Panaudos sutarties 19 punkte nurodė Sutarties galiojimo terminą – iki 2024-03-07, kuris sutapo su mokėjimo grafike pagal Atpirkimo sutartį nustatytu terminu, taip siekiant ieškovams nesukelti įtarimų ir abejonių dėl sudaromų sandorių, kad jų turtas bus grąžintas atlikus paskutinę įmoką pagal Atpirkimo sutartį. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą tikėti ieškovams, kad jie turto – buto neprarado, juolab, kad visuose ginčo sandoriuose dalyvavo tas pats asmuo R. V., kuria ieškovai besąlygiškai pasitikėjo. Svarbu ir tai, kad byloje Perlo mokėjimo kvitai liudija, kad ieškovai mokėjo įmokas kas mėnesį iš pradžių Aganus, o vėliau – Investolimai. Taigi, visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu UAB „Investolima“ ėmė turto atpirkimo mokestį 241,67 Eur kiekvieną mėnesį iš ieškovų, nors atsakovai teigė, kad turtas buvo perleistas Investolima nuosavybėn. Teismo vertinimu, toks Investolima ir Aganus elgesys akivaizdžiai patvirtina jų nesąžiningumą.
Pažymėtina, kad remiantis principu jura novit curia, teismas nėra saistomas šalies santykių teisine kvalifikacija, tai yra teismo prerogatyva kvalifikuoti teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad 2020-12-30 sandoris, sudarytas tarp UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“, kuriuo perleistas ginčo turtas Investolimai, pripažintinas negaliojančiu CK 1.81 str. 1 d. pagrindu.
CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (LAT 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti.
Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo dėl jo prieštaravimo gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.), teismas konstatavo atsakovo Aganus nesąžiningumą. Svarbu pažymėti, kad santykiuose tarp ieškovų ir atsakovų Aganus bei Investolima atstovavo tas pats asmuo R. V., kuriai neginčytinai buvo žinomos visos sandorių sudarymo su ieškovais aplinkybės ir kuri buvo įgijusi besąlygišką ieškovų pasitikėjimą. Teismas konstatavo, kad 2019-03-04 ginčo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu ir būtent tokiu būdu Aganus įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą, kurį 2020-12-30 ginčo sutartimi perleido Investolimai. Byloje konstatuota, kad atsakovas Aganus, atstovaujamas R. V., veikė nesąžiningai ir atsakovui Investolima tai buvo žinoma, nes ginčo sandorio sudarymo dieną Investolima vardu buvo sudaryta Panaudos sutartis su ieškovais; pabrėžtina, kad Investolima Panaudos santykiuose buvo atstovaujama R. V.. Teismui nekyla abejonių, kad atsakovai suvokė savo veiksmų nesąžiningumą, kuris reiškia sandorio negaliojimą dėl jo prieštaravimo gerai moralei. Taigi Investolima elgesys nagrinėjamu atveju neatitiko protingumo ir teisingumo principų reikalavimų. Pažymėtina, kad buvo sudaromas nekilnojamojo turto sandoris, todėl atsižvelgiant į įgyjamo turto pobūdį (butas), sudarančio sandorį turto įgijėjo rūpestingas ir atidus elgesys reiškia, be kita ko, ir domėjimąsi kita sandorio šalimi, iš kurios įgyjamas turtas. Pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat konstatuotą aplinkybę, jog 2019-03-04 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, teismas sprendžia, kad yra ir teisinis, ir faktinis pagrindas apsaugoti ekonomiškai silpnesnių ieškovų interesus, pripažįstant 2020-12-30 ginčo sandorį niekiniu ir kaip prieštaraujantį gerai moralei bei viešai tvarkai (CK 1.81 str. 1 d.).
Dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia
Ieškovai prašė pripažinti negaliojančia tarp UAB „Investolima“ ir UAB „Kredito garantas“ sudarytą 2020-12-30 sutartinės hipotekos sutartį Nr. 8406.
Byloje nustatyta, kad UAB „Investolima“ su atsakovu UAB „Kredito garantas“ sudarė hipotekos sutartį, kurios pagrindu atsakovui UAB „Kredito garantas“ įkeitė ginčo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), užtikrinant UAB „Investolima“ 2020 m. gruodžio 30 d. paskolos sutarties Nr. 29299 vykdymą. Tuo tarpu atsakovas UAB „Kredito garantas“ teigė, kad jam nėra žinomos aplinkybės, susijusios su ginčo Turto nuosavybės teisės perleidimu atsakovui BUAB „Aganus“ (toliau – Aganus) ir Investolimai; teigė, kad atsakovui nebuvo žinomi jokie susitarimai, sudaryti tarp ieškovų ir Aganus bei Investolimos. Pasak atsakovo UAB „Kredito garantas“, jis yra sąžiningas hipotekos teisės įgijėjas, kurio teisės turi būti ginamos net ir tuo atveju, jei pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos tarp ieškovų ir UAB „Aganus“ bei tarp UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ būtų pripažintos negaliojančiomis.
CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako; kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, viešame registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš viešo registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, kada hipotekos teisė hipotekos kreditoriui išlieka, net jeigu hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Ši teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdą, kai nuginčijamas hipotekos sandoris. Tokia hipotekos kreditoriaus daiktinė teisė išlieka, kai tai nustatoma teismo sprendimu, kuriuo hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015). Tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo nuosavybės įgijimo sandorio šalių atžvilgiu, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių. Taigi hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį, turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-686/2015).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą; 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023 46 punktą).Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal jo žinojimą arba turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, „turėjimas žinoti“ reiškia asmens pareigą veikti aktyviai, pasidomėti apie tam tikras aplinkybes. Tokios pareigos turinys gali būti nulemtas asmens statuso (pvz., verslininkas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sąžiningumas versle reiškia laikymąsi tiek bendrųjų elgesio standartų, taikomų bet kuriam žmogui, tiek specifinių elgesio standartų, susiklosčiusių tam tikroje verslo srityje (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021 38 punktą; 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023 37 punktą).
Teismas pažymi, kad hipotekos kreditoriui, siekiančiam pagrįsti savo, kaip daiktinės teisės (hipotekos) įgijėjo, sąžiningumą, tokiais atvejais turi būti keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, nes jis finansavimo teisiniuose santykiuose veikia kaip profesionalas (verslininkas). Hipotekos kreditorius tinkamai įvykdė minėtą pareigą, jei ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių patikrinti, ar nėra hipotekos sandorio teisinių trūkumų, dėl kurių toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Nenustačius tokių aplinkybių, hipotekos kreditorius negali būti laikomas sąžiningu prieš trečiuosius asmenis.
Nagrinėjamu atveju, UAB „Kredito garantas“ teigia, jog yra sąžiningas hipotekos teisės įgijėjas, nes 2020 m. gruodžio 30 d., kai jis ir UAB „Investolima“ sudarė hipotekos sutartį Nr. 8406, patikrino visą informaciją viešuose registruose, abejonių jam nekilo. Sprendžiant dėl šių atsakovo teiginių, teismas įvertina reikšmingą faktą, kad byloje esanti 2025-01-25 VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, jog ginčo bute ieškovas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs nuo 2019-03-14. Teismas byloje nustatė, kad tuo metu, kai 2019-03-04 ginčo sandoris buvo tvirtinamas notaro, ieškovai buvo išdeklaruoti, nes notaras G. B. 2019-02-25 patvirtino nekilnojamojo turto sandorį, kuriuo ieškovai įsigijo butą (duomenys neskelbtini), vieno kambario ir 11,25 kv. m. ploto; šis sandoris buvo sudarytas tikslu išvengti teisinių procedūrų dėl nepilnamečio vaiko. Tokio pobūdžio aplinkybės patvirtina, kad Kredito garantas tik formaliai patikrino viešus registrus, nes įrodymų, patvirtinančių, kad iki hipotekos sandorio sudarymo domėjosi įkeičiamo turto būkle, faktiniais gyventojais, juridinių faktų istorija apie nuosavybės sandorius į ginčo butą, ar dėl ginčo turto nėra sudaryta kitų sandorių, byloje nėra. Be to, sprendžiant dėl atsakovo sąžiningumo, teismas negali ignoruoti ir nustatyto fakto, kad dar 2019-03-08 atsakovai UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Aganus“ sudarė paskolos sutartį, kuria UAB „Aganus“ buvo suteikta 50 000 Eur paskola, įregistravus hipotekos sutartį, kuria įkeistas butas, (duomenys neskelbtini). Kadangi Registrų centro pažyma patvirtina, jog ginčo bute ieškovas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs nuo 2019-03-14, atsakovui kaip civilinių santykių dalyviui sudarant ginčo 2020-12-30 sutartinės hipotekos sutartį Nr. 8406, turėjo kilti abejonių ar klausimų, kodėl tas pats asmuo buvo išdeklaruotas iš ginčo buto, o vėliau vėl jame deklaruotas. Taigi, atsakovas nesiėmė reikiamų visų įmanomų protingų priemonių nurodytoje situacijoje, nors objektyviai ne tik galėjo, bet ir privalėjo.
Pažymėtina, kad atsakovas UAB „Kredito garantas“ yra savo veiklos profesionalas, įmonė veikia daugiau kaip 13 metų, todėl jam taikomi aukštesni bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus asmuo) elgesio standartai (LAT 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020), be to, tai yra įmonė, kuri teikia paskolas su nekilnojamojo turto įkeitimu, todėl jai keliami ir veiklos skaidrumo reikalavimai. Liteko duomenimis nustatyta, kad yra ir daugiau bylų, kuriose UAB „Kredito garantas“ hipotekos sandorius panašiomis aplinkybėmis sudaro ne pirmą kartą. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog objektyviai negalėjo žinoti hipotekos sutarties teisinių trūkumų.
Byloje konstatuotos aplinkybės liudija, kad atsakovai veikė sąmoningai, apgavo ieškovus dėl buto atpirkimo, nesudarė ginčo buto atpirkimo notarinio sandorio, neinformavo ieškovų apie ginčo buto pardavimą atsakovams be atpirkimo teisės ir įkeitimą UAB „Kredito garantas“; pabrėžtina, kad visų ginčo sandorių sudaryme dalyvavo tas pats asmuo R. V., taip pat tas pats notaras. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovai Aganus ir Investolima nebuvo sąžiningi civilinių santykių dalyviai (CK 1.137 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šios bylos kontekste ta aplinkybė, kad atsakovas Kredito garantas nežinojo apie sandorius, per se nepaneigia jo pareigos, ypač tokio pobūdžio sandoriuose kaip hipoteka (susijęs su nekilnojamuoju turtu), įsitikinti sandorio teisėtumu. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovas buvo atidus ir rūpestingas, ir kad jo veiksmai neprieštaravo sąžiningai verslo praktikai.
Svarbu pažymėti, kad EŽTT savo naujausioje praktikoje (2025-01-07 UAB Profarma and UAB Bona Diagnosis v. Lithuania, nos. 46264/22 and 50184/22, § 230) akcentavo šalių sąžiningumą sandorių sudaryme, nurodydamas, kad tai yra esminis faktorius, todėl atsakovo UAB „Kredito garantas“ teisės nagrinėjamu atveju negali būti ginamos; atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis nežinojo apie sandorius tarp ieškovų ir Aganus bei Investolimos, - nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovo veiklos specifiką, neatleido jo nuo pareigos pasidomėti sandorių prigimtimi.
Atsakovas Kredito garantas teigė, kad vien tai, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių – Turto įkeitimo ir pradėto išieškojimo, ieškovai negali įgyvendinti turto atpirkimo sutartimi įgytų teisių, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovai buvo apgauti sudarant ginčo sandorius. Teismo vertinimu, tokia atsakovo pozicija yra visiškai nepagrįsta ir vertinama kaip gynybinė versija. Pabrėžtina, kad Aganus ir ieškovai aiškiai ir nedviprasmiškai Atpirkimo sutarties 6.2.1 punktu sulygo, kad Aganus įsipareigoja atpirkimo dieną – 2024-03-04 Turtą turėti savo nuosavybėje, jo neįkeisti ir kitaip nesuvaržyti ar neapriboti teisių į Turtą; taip pat Aganus Atpirkimo sutarties 6.2.3 ir 6.2.4 punktais įsipareigojo atpirkimo dieną nebūti sudarius jokių susitarimų su trečiomis šalimis dėl Turto perleidimo, taip pat užtikrino, kad atpirkimo dieną jokia trečioji šalis neturės pirmumo teisės įsigyti Turtą. CK 1.2 str. 1 d. nurodyta, kad civiliniai teisiniai santykiai yra grindžiami teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principais. Sutarties sudarymo instituto tikslas - nustatyti sąlygas, kurioms esant šalis pradeda saistyti sutartinės prievolės. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. Taigi, atsakovas pripažino, kad ieškovai suprato sudarę Turto atpirkimo sutartį, kurios pagrindu turėjo teisę atpirkti perleistą Turtą ateityje. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, ieškovai visiškai pagrįstai tikėjosi, kad Sutarties sąlygų bus laikomasi ir jie atpirks butą, o kadangi jie buvo apgauti, jie tokią teisę prarado.
Taip pat Kredito garantas teigė, kad atpirkimo teisė nebuvo išviešinta, todėl ieškovai, sudarydami sandorį paprasta rašytine forma, patys prisiėmė riziką, kad neišviešinus šių teisių, jų nebus galimybės panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Spręsdamas dėl šių argumentų, teismas įvertina faktą, kad atsakovų Aganus ir Investolima atstovė R. V. nuslėpė Atpirkimo sutarties sudarymo faktą, ji kaip Aganus atstovė turėjo pareigą pasirūpinti Atpirkimo teisės sutarties tinkama forma, todėl yra neteisinga ir nepagrįsta šiuo konkrečiu atveju neproporcingą atsakomybę perkelti ieškovams. Be to, bylos aplinkybių visuma liudija, kad tas pats asmuo R. V. dalyvavo visų ginčijamų sandorių sudaryme.
Nors atsakovas teigė, kad Turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp Aganus ir ieškovų buvo realiai įvykdyta: Aganus buvo perleista nuosavybės teisė į turtą, o ieškovai gavo Turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą Turto kainą, teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip akivaizdžiai prieštaraujančius tikrajai ieškovų valiai. Teismas konstatavo, kad ieškovai neketino parduoti buto už neprotingą kainą, o siekė gauti paskolą su buto atpirkimo teise.
Teismą stebina Kredito garanto pozicija, jog Turto pirkimo-pardavimo sutartis neturi jokių trūkumų, atitinka šalių valią ir sudaromo sandorio (viso sandorio) esmę. Nurodyti teiginiai yra visiškai paneigti bylos duomenimis, įvertinus faktą, kad byloje yra Atpirkimo sutartis, kuri, tvirtinant sandorį pas notarą, negalėjo būti abstrahuota nuo pirkimo -pardavimo sutarties.
Pripažinus negaliojančia 2019-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu neteisėtai Aganus įgijo turtą iš ieškovų (CK 1.91 str.), spręstina, kad Aganus negaliojančio sandorio pagrindu įgijo nuosavybę, todėl jo sudarytas sandoris su Investolima akivaizdžiai prieštaravo viešai tvarkai ir gerai moralei, kuris yra niekinis CK 1.81 str. 1 d. pagrindu. Niekinio sandorio pagrindu Investolima įkeitė ginčo butą atsakovui UAB „Kredito garantas“. Pabrėžtina, kad teisės doktrinoje galioja bendra taisyklės, kad teisė iš neteisės neatsiranda.
Pagal CK 1.81 str. 2 d., jeigu sandoris negalioja dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės (restitucija) netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovės UAB „Investolima“ ir atsakovės UAB „Kredito garantas“ sutartinės hipotekos sutarties dalį, kuria įkeistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (užtikrinant UAB „Investolima“ 2020 m. gruodžio 30 d. paskolos sutarties Nr. 29299 vykdymą) ir šalių susitarimu ginčo buto kaina nustatyta 80 000 Eur (tai patvirtina Sutartinės hipotekos sutartis byloje Nr. e2-579-984/2025) bei taikyti restituciją ir grąžinti ieškovams nuosavybės teise ginčo butą; tuo tarpu remiantis CK 1.81 str. 2 d., restitucija netaikoma, nes niekinio sandorio pagrindu buvo įregistruota hipoteka, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą BUAB „Aganus“ grąžinti atsakovui UAB „Investolima“ 80 000 Eur.
Remiantis CPK 150 str. 3 d., patenkinus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės 2024-04-08 nutartimi paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, remiantis CPK 93 str. 1 d., iš atsakovų UAB „Investolima“ ir UAB „Kredito garantas“ lygiomis dalimis priteisintos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos - 488 Eur žyminio mokesčio (atsakovas BUAB „Aganus“ yra bankrutuojanti įmonė, todėl ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo); ieškovai įrodymų dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikė (CPK 178 str.), todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Taip pat iš atsakovų UAB „Investolima“ ir UAB „Kredito garantas“ lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteisintos 72,53 Eur pašto išlaidos.
Vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 150 str. 3 d., 268 – 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovų N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo BUAB „Aganus“, j. a. k. 303199012, sudarytą 2019-03-04 pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovai pardavė atsakovui nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Pripažinti niekine atsakovų BUAB „Aganus“, j. a. k. 303199012, ir UAB „Investolima“, j. a. k. 305577770, sudarytą 2020-12-30 pirkimo – pardavimo sutartį.
Pripažinti negaliojančia atsakovų UAB „Investolima“, j. a. k. 305577770, ir UAB „Kredito garantas“, j. a. k. 302667426, sudarytą 2020-12-30 sutartinės hipotekos sutarties Nr. 8406 dalį, kuria įkeistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Taikyti restituciją ir grąžinti ieškovams N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovų UAB „Investolima“, j. a. k. 305577770 ir UAB „Kredito garantas“, j. a. k. 302667426, lygiomis dalimis ieškovei N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 488 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovų UAB „Investolima“, j. a. k. 305577770 ir UAB „Kredito garantas“, j. a. k. 302667426, lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 72,53 Eur (septyniasdešimt du eurus ir 53 euro centus) pašto išlaidų.
Palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus m. apylinkės teismo 2024-04-08 nutartimi, iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lijana Le Huede