Civilinė byla Nr. e2-234-1084/2026
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10336-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.9; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 21 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,
sekretoriaujant Ingai Kundrotaitei,
nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM) dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui R. B.,
atsakovui E. B., jo atstovei advokatei K. M.,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.
Teismas
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai, ieškinio ir dubliko argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. B. 1 947,96 Eur žalos atlyginimą, 102,17 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 47,00 Eur žyminį mokestį ir 605,00 Eur už teisines paslaugas (t. 1, e. b. l. 1–6).
2. Ieškinyje ieškovė nurodė šias aplinkybes:
2.1. Ieškovė ir draudėja I. J. sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 13 d. iki 2025 m. balandžio 12 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 6 d. draudėjai priklausantis butas buvo užlietas, užliejimas įvyko iš aukščiau esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).
2.2. Ieškovė 2024 m. gegužės 6 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl būsto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 1 992,89 Eur dydžio draudimo išmoką. Žala atlyginta išmokant šias draudimo išmokas – 1 892,89 Eur draudimo išmoka (už butą) (išmoka buvo išmokėta neatskaičius medžiagų nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 44,93 Eur) ir 100,00 Eur draudimo išmoka (už valymo paslaugas). Bendra suma, kurią ieškovė išmokėjo draudėjai yra 1 992,89 Eur, tačiau, kadangi žalos atlyginimas buvo išmokėtas neatskaičius 44,93 Eur nusidėvėjimo, galutinė nuostolio suma subrogacijai sudaro 1 947,96 Eur ((1 892,89 Eur – 44,93 Eur nusidėvėjimas) + 100,00 Eur).
2.3. Dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjos turtui yra atsakingas atsakovas, kuris yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas žalo neatlygino.
2.4. Iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovei ir 102,17 Eur kompensacinės palūkanos.
3. Ieškovė dublike (t. 1, e. b. l. 113–118) pareikštus reikalavimus palaikė, nurodė šiuos argumentus:
3.1. Ieškovė tinkamai atliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, nustatė tikrąją įvykio priežastį, įvertino jo padarinius ir tinkamai nustatė žalos dydį. Ieškovė pateikė draudėjos pranešimą, daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ raštą, turto apžiūros aktą, nuotraukas, patvirtinančias ieškinyje nurodytas aplinkybes ir paneigiančius atsakovo argumentus.
3.2. Ieškovės pateiktas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina, kad užpylimo židinys yra atsakovo bute, kitų užpylimo šaltinių nenustatyta. Įvykio dieną, t. y. 2024 m. gegužės 6 d., kartu su avarine tarnyba „Pastatų ūkio priežiūra“ buvo apžiūrėti butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jokių defektų ar esamų / buvusių prabėgimų nenustatyta. Taip pat minėtas raštas patvirtina, kad užliejimas nėra susijęs su namo bendrojo naudojimo objektais ar inžinerine įranga.
3.3. Ieškovės draudėjos butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirmame aukšte, o atsakovo butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra antrame aukšte. Nors tiesiogiai virš draudėjos buto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), tai nepatvirtina, kad prabėgimas negalėjo įvykti iš atsakovo buto. Tiesiogiai virš draudėjos esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo apžiūrėtas avarinės tarnybos ir jokių prabėgimo požymių nenustatyta. Atsakovo pateiktos pirmo ir antro aukšto butų nuotraukos patvirtina, kad butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienas šalia kito. Ieškovės teigimu, vanduo gali tekėti nebūtinai tiesiai žemyn, nebūtinai tiesiai iš viršaus.
3.4. Nors, atsakovo teigimu, jei užliejimas būtų įvykęs iš jo buto, tai tuo atveju turėjo būti aplietas ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau negalima spręsti, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo aplietas. Butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis po atsakovui nuosavybės teise priklausančiu butu, galbūt taip pat buvo užlietas, tačiau jo savininkė tiesiog nesikreipė su pretenzija nei į atsakovą, nei į draudiką. Todėl atsakovo argumentai, kad užliejimas negalėjo įvykti iš jo buto, kadangi jis yra įstrižai nuo draudėjos buto, atmestini. Ieškovė įrodė, kad užliejimo šaltinis (židinys) yra atsakovo bute, o dėl kokios priežasties teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti.
3.5. Pagal sukeltus padarinius nuo vandens išsiliejimo ieškovės draudėjos bute Nr. (duomenys neskelbtini) spręstina, kad prasiskverbusio į buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas vandens kiekis nebuvo didelis, t. y. nepakankamas, kad iškreiptų atsakovo suvartoto vandens duomenis.
3.6. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta teisinga įvykio data, todėl akto viršuje nurodyta akto sudarymo data – 2024 m. balandžio 28 d., yra klaidinga, atsiradusi dėl rašymo apsirikimo.
3.7. Kadangi šiuo atveju buvo nustatytas įvykio kaltininkas, t. y. atsakovas, draudimo išmoka buvo išmokėta nepritaikant besąlyginės išskaitos – 85,00Eur.
3.8. Kompensacinės palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, todėl ieškovei nekyla pareiga įrodinėti šių minimalių nuostolių atsiradimo fakto. Ieškovei užtenka tik pateikti pretenziją (reikalavimą) atsakovui. Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas.
4. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas advokatas R. B. palaikė ieškinyje ir dublike nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti visiškai, papildomai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad vandens prabėgimas būtų iš kitų šaltinių nei kad iš atsakovo buto. Vandens prabėgimas galėjo įvykti ir kitomis dienomis, tačiau kada tiksliai prabėgo vanduo, negalėjo nurodyti. Vandens prabėgimas fiksuotas patalpose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. vandens prabėgimo šaltinis buvo virtuvėje ir vanduo nubėgo į svetainę. Žalos dydį patvirtina buhalterinė sąmata, žala paskaičiuota įvertinus nusidėvėjimą, papildomai 100,00 Eur valymo paslaugos, tačiau besąlyginė išskaita nebuvo išskaityta. 100,00 Eur suma apskaičiuota įvertinus rinkos kainas. Atsakovo bute vandenį naudojo meistrai, todėl net jei ir nėra ženklaus vandens kiekio pasikeitimo, iki vieno kubinio metro vandens, t. y. 1 000 l užtektų tokiems padariniams sukelti. Vandens pratekėjimas nebuvo gausus, nes iš pradžių draudėja pati bandė surasti priežastį, o tik po to skambino avarinei tarnybai. Tai, kad dėl vandens pratekėjimo nesikreipė iš karto, žalos dydžiui įtakos neturėjo, nes lašėjimas jau liovėsi. Reikia vertinti tiek šalto, tiek karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Skaitiklių fotonuotraukos nepaneigia aplinkybės, kad vanduo pratekėjo iš atsakovo buto, taip pat prabėgimo požymių nebuvimas nepaneigia vandens pratekėjimo fakto, nes vanduo galėjo išdžiūti. Ieškovės atstovo teigimu, vandens pratekėjimas įvyko už skaitiklio, už įvado, nors vėliau bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vandens pratekėjimas galėjo įvykti ir iki skaitliuko. Ieškovei pakako duomenų įvykiui ir žalai nustatyti, ieškovės darbuotojai neprivalo vykti į vietą. Avarinės tarnybos darbuotojai apžiūrėjo butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bendrą inžinerinę įrangą, tačiau jokių prabėgimo požymių nenustatyta. Visuma duomenų patvirtino, kad kitų vandens prabėgimo šaltinių nėra. Vandens pratekėjimas ilgiau nebesitęsė, po to liovėsi. Grindų danga buvo iškilnota patekus drėgmei, priklausomai nuo medžiagų per 1-3-4 dienas gali atsirasti išbrinkimai, pakilimai. Duomenų, kad šiame bute vandens pratekėjimai yra buvę anksčiau, nėra. Kas sustabdė vandens pratekėjimą, ieškovei nėra žinoma. Ieškovė turi teisę ieškinį pareikšti per 3 metus, todėl eilės tvarka ieškinys buvo pareikštas per vienus metus.
II. Atsakovo atsiliepimo, tripliko argumentai
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su pateiktu ieškiniu nesutinkantis, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, e. b. l. 86–90).
6. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė šias aplinkybes:
6.1. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas yra ne virš užlieto buto Nr. (duomenys neskelbtini), bet virš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas butą nusipirko (duomenys neskelbtini), bet jame neapsigyveno, 2023 m. butą remontavo, 2024 m. vasario 21 d. suremontuota vonia. Atsakovas bute retkarčiais apsilankydavo, tačiau nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki birželio 10 d. bute nebuvo, jokiomis vandens tiekimo sistemomis nesinaudojo. Į atsakovą niekas dėl bėgančio vandens sustabdymo nesikreipė. Atsakovas apie jam reiškiamas pretenzijas sužinojo tik 2024 m. birželio 10 d., iš pašto dėžutėje rastos ieškovės pretenzijos, į kurią atsakė 2024 m birželio 12 d. elektroniniu laišku nurodęs, jog atsisako atlyginti žalą, kadangi nėra už ją atsakingas. Į šį laišką atsakovui nebuvo atsakyta.
6.2. Vandens apskaitos prietaisų rodmenys patvirtina, kad nuo skaitiklių plombavimo 2023 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. birželio 12 d. karšto vandens skaitiklio rodmuo nepakitęs ir yra 550, o šalto vandens – šiek tiek pakitęs, t. y. nuo 64 iki 65,09. Nuo 2024 m. balandžio 24 d. iki 2024 m. birželio 12 d. nei šalto, nei karšto vandens skaitiklio rodmuo nepasikeitęs. Atsakovo bute žalos padarymo metu vanduo nebuvo naudotas ir iš vandentiekio nuo skaitiklių, už ką yra atsakingas atsakovas, vanduo neišbėgo. Draudėjos nurodyti jos buto užliejimai buvo gausūs, todėl į jos butą turėjo nutekėti didelis kiekis vandens, kuris neabejotinai matytųsi vandens skaitiklių rodmenyse. Atsakovo buto nuotraukose, darytose 2024 m. birželio 10 d., matyti, kad vandens nutekėjimo atsakovo bute nebūta: grindys ir sienos sausos, nematyti vandens nubėgimo dėmių, daiktai sausi, be buvusio sušlapimo požymių, visi vandens įvado vamzdžiai, skaitikliai pasidengę po remonto likusiu sausu dulkių sluoksniu, vandens nubėgimų nesimato.
6.3. Iš draudėjos pranešimo ieškovei matyti, kad grįžusi po kelionės draudėja savo bute rado gausiai bėgusio vandens paliktus požymius, tačiau vanduo tuo metu jau intensyviai nebėgo, tik lašėjo, o tai reiškia, kad jo intensyvus bėgimas jau buvo sustabdytas. Iš šio pranešimo tik aišku, kad vandens užliejimas įvyko iš viršuje esančių butų, tačiau nepatvirtina fakto, kad vandens išsiliejimo šaltinis buvo atsakovui priklausančiame bute.
6.4. Draudėjos pranešime ieškovei ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 2 d. rašte nurodytos aplinkybės dėl vandens tekėjimo intensyvumo nesutampa. Tuo atveju, jei grįžus po kelionės vanduo draudėjos bute tik lašėjo, o po 14 val. jo tekėjimas suintensyvėjo, nėra aišku, kas paskatino vandens intensyvesnį tekėjimą bei kas vandens tekėjimą sustabdė. Bendrijos raštas tik patvirtina, kad į atsakovo butą nebuvo patekta, tačiau nepatvirtina fakto, kad vandens išsiliejimas buvo atsakovo bute.
6.5. Turto sunaikinimo sugadinimo akto pirmoje eilutėje įrašyta akto surašymo data 2024 m. balandžio 28 d., todėl ar aktas buvo pradėtas rašyti iki užliejimo. Akte nėra jokios informacijos, kas sąlygojo draudėjos buto užliejimą, nėra išsamaus įvykio aprašymo, fiksuotas tik sugadintas turtas. Ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuotas tik sugadintas turtas, užliejimo pasekmės, bet ne užliejimo šaltinis. Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. kad draudėjos butas buvo užpiltas iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių.
6.6. Būsto draudimo liudijime TIA Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad butui ir namų turtui nustatyta besąlyginė išskaita po 85,00 Eur, tačiau ieškinyje neužsimenama apie besąlyginės išskaitos išskaitymą iš paskaičiuotos draudimo išmokos.
6.7. Ieškovė nurodo, kad kompensuojamosios palūkanos skaičiuojamos nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2025 m. birželio 12 d. Kadangi atsakovas jau 2024 m. birželio 12 d. atsakyme nurodė, kad su pareikšta pretenzija nesutinka, ieškovė po atsakymo gavimo turėjo teisę kreiptis į teismą, tačiau dėl nežinomų priežasčių į teismą kreipėsi tik po vienerių metų nuo atsisakymo patenkinti jos pretenziją. Nurodytas laiko tarpas ieškovei buvo naudingas, nes ji paskaičiavo 102,17 Eur palūkanas, kurios nebūtų susidarę, jei ieškovė į teismą būtų kreipusis nedelsiant. Šios palūkanos susidarė tik dėl atsakovės aplaidaus elgesio. Atsakovas, nesant akivaizdžių jo atsakomybę patvirtinančių įrodymų, neturėjo aiškaus ir akivaizdaus pagrindo tenkinti ieškovės pretenziją, todėl, jei teismas tenkintų ieškinį, atsakovas prašo į šias aplinkybes atsižvelgti.
7. Atsakovas triplike (t. 1, e. b. l. 124–126) nurodė šias aplinkybes:
7.1. Ieškovės pateiktas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ raštas nepatvirtina, kad užpylimo židinys yra atsakovo bute. Minėtame rašte nurodyta, kad butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) prabėgimų nenustatyta, o į atsakovo butą nepatekta, tačiau jame nenurodyta, kad vandens išsiliejimas įvyko bute Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės išvada, kad išsiliejimas įvyko iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), yra paremta tik prielaidomis. Atsakovas atsako tik už tokį vandens išsiliejimą, kuris įvyksta nuo apskaitos prietaiso, o iš nuotraukų matyti, kad vamzdžiai yra apdulkėję, todėl jei vanduo būtų išsiliejęs, būtų nuplovęs visas po remonto likusias dulkes.
7.2. Šiuo atveju vanduo yra nubėgęs per tris patalpas nuo atsakovo buto kraštinės sienos. Daugiausia vandens išbėgo patalpoje (duomenys neskelbtini), kur matyti permirkęs kilimas, šlapias minkštas kampas, šlapios grindys, lubos, varvantis šviestuvas. Virtuvėje nufotografuotos tik grindys. Kadangi vienoje iš nuotraukų matyti išdžiūvusio vandens liekanos, nėra aišku, kada įvyko vandens išsiliejimas, jei vienoje patalpoje viskas šlapia, o kitoje vanduo jau išdžiūvęs. Taip pat nėra aišku, per kiek laiko susiformuoja grindų iškėlimas ir koks vandens kiekis gali sukelti grindų iškėlimą.
7.3. Nors ieškovė nurodo, kad galimai išbėgo nedidelis vandens kiekis, neturėjęs reikšmės vandens skaitiklio rodmenims, bet skaitikliai fiksuoja ne tik sunaudoto vandens kubinius metrus, bet ir litrus, todėl kiekvieno vandens litro išbėgimas yra fiksuojamas. Vandens iki vieno litro nubėgimas nesukeltų ieškovės atlygintos žalos, nes vienas litras vandens net neprasiskverbtų per perdangą, juo labiau nenubėgtų per tris patalpas nuo atsakovo buto ir neišsilietų ant kilimo.
8. Atsakovas E. B. ir jo atstovė advokatė K. M. teismo posėdžiuose nurodė su pareikštu ieškiniu nesutinkantys, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Atsakovas teismo posėdžiuose nurodė, jog jokių vandens pratekėjimų iš jo buto nebuvo. Atsakovas bute negyvena, atvykdavo vieną-du kartus per mėnesį apžiūrėti buto ir užfiksuoti skaitiklių rodmenų, pasitikrinti pašto dėžutę. Vonia bute buvo suremontuota seniai, jokie kiti remonto darbai tuo metu bute nebuvo vykdomi. Vanduo nebuvo naudojamas, galbūt tik tualete ir nusiplauti rankas, nors buvo pajungtas ir jį naudoti buvo galima. Vandens kranelius įprastai išvažiuodamas užsukdavo, nors meistrai žinojo, kaip juos galima atsisukti. Buto raktus turėjo atsakovo tėvai ir virtuvės meistras. Gali būti, kad meistras atvykdavo į butą, tačiau atsakovas apie tai nebuvo informuotas. Gavęs pretenziją užfiksavo skaitiklio rodmenis, fotonuotraukos yra pateiktos byloje. Apie užliejimą sužinojo gavęs ieškovės pretenziją, tai galėjo būti birželio mėnesį. Gegužės mėnesį su juo niekas nesusisiekė, nors namo pirmininkė jo telefono numerį turėjo, yra sukurta FB grupė. Atsakovas patvirtino, kad savo bute jokių vandens išsiliejimo požymių nepastebėjo, jo butas nebuvo užlietas. Atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Pas atsakovą bute yra vienas stovas, skaitikliai yra virtuvėje, o ne vonioje, taip buvo atsakovui jau įsigijus butą.
III. Trečiojo asmens pozicija byloje
9. Trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini) ” atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
IV. Liudytojų parodymai
10. Liudytoja D. B., atsakovo motina, parodė, kad jos sūnus apkaltintas nepagrįstai, nes bute negyveno, vandens nenaudojo, butai yra įstrižai, todėl jei būtų užliejęs butą, būtų išlaužę sūnaus buto duris. Sūnui įsigijus butą, jis jame negyveno, nes buvo atliekami remonto darbai, virtuvės baldus gamino ilgiau nei metus, todėl sūnus bute negalėjo gyventi. Po skaitiklio keitimo vanduo bute nebuvo naudojamas, 2024 m. pradžioje jokie remonto darbai nebuvo atliekami. Kai sužinojo apie pretenziją, ji buvo nuėjusi pas kaimynę, tačiau kaimynė nurodė nieko nežinanti, kreipėsi ir į namo pirmininkę, kuri taip pat nurodė nieko nežinanti, namo pirmininkė apžiūrėti buto neatėjo. Skambino ir ieškovei, kuri nurodė, jog I. J. butą apliejo viršuje esantis butas, tačiau kai pasakė, kad jos sūnaus butas yra įstrižai, liepė šias aplinkybes nurodyti raštu ir nieko nepaaiškino. Kontroliniai kranai bute būna užsukti, atliekant remonto darbus buvo pakeistas ir centrinis vamzdis, ir nuotekų vamzdis, kurie buvo avarinės būklės.
11. Liudytoja I. J. nurodė, kad su atsakovu yra kaimynai, o ieškovė yra draudikė. Liudytoja nurodė, kad nuo 2024 m. balandžio 28 d. iki 2024 m. gegužės 6 d. buvo išvykę į kelionę. Grįžę naktį į namus pamatė, kad tiek virtuvėje, tiek svetainėje per perdangą ir angas – per rozetes ir šviestuvus užlietas butas. Kreipėsi į bendrijos atstovę, buvo iškviesta avarinė tarnyba, apžiūrėtas butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nieko nerasta. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko nerado, jį bandė surasti su policijos pagalba. Grįžę į namus gegužės 6 d. apie 3-4 val. ryto rado sumirkusias grindis, sofą, kilimą, virtuvėje aptaškytus baldus, per rozetes pratekėjusį vandenį su statybinėmis medžiagomis. Liudytoja nurodė, kad viskas buvo permirkę, grįžę įlipo į balas. Daugiau vandens prasiskverbimo nebuvo. Gegužės 6 d. apie 17 val. iškvietė meistrą ir apžiūrėjo viršuje esančius butus – apžiūrėjo buto Nr. (duomenys neskelbtini) vonią, taip pat butą Nr. (duomenys neskelbtini), bet juose nieko nebuvo pastebėta. Meistras nurodė, kad bėga per perdangas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kito įstrižai esančio buto neapžiūrėjo, nes vanduo galimai išbėgo iš atsakovo buto. Liudytoja nurodė, kad vandens turėjo būti išbėgę nemažai, nes ir kilimas, ir sofa buvo permirkę. Jokių kitų užliejimų nėra buvę. Iš kur buvo statybinių dulkių – nesiaiškino. Fotonuotraukos darytos dienos metu. Grįžus vanduo lašėjo tiek virtuvėje, tiek ir svetainėje, kalkės jau buvo išsausėję ir jas buvo galima prabraukti, prabėgimai matėsi ir iš rozetės sienoje. Liudytoja nurodė, kad remontas jų bute buvo darytas 2020-2021 metais. Butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) meistras daugiausia apžiūrėjo vonios kambarius, o ar tikrino virtuves, jai nėra žinoma. Vonios kambaryje prabėgimų nepastebėjo. Daugiausiai išbėgusio vandens buvo svetainėje, koridoriuje vandens prabėgimo žymių nebuvo. Grindų laminatas iškilnotas virtuvėje, svetainėje ir praėjime, taip pat buvo pažeista koridoriaus dalis nuo vonios iki virtuvės. Atsakovas buvo informavęs apie tai, kad bus atliekamas jo buto remontas. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) kaimynas minėjo, jog buvo girdimas zirzenimas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) jau po išsiliejimo, nurodė, kad buvo girdimas keistas garsas ir savaitę iki išsiliejimo. Ji buvo tik bute Nr. (duomenys neskelbtini), o ar dar kokiuose nors butuose buvo meistras, ji neatsimena. Liudytoja nurodė neprisimenanti, ar skambino namo bendrijos pirmininkei ar su ja bendravo, nors pagal procedūrą turi informuoti namo pirmininkę. Liudytoja domėjosi, ar buvo rastas buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau ją informavo, kad ne. Ar buvo tikrintas bendrasis vamzdynas, liudytojai nežinoma.
12. Kaip liudytoja apklausta vėliau į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktos DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė R. K. nurodė, kad įvykio metu ji nebuvo namo pirmininkė, ja tapo 2024 m. gegužės 22 d. Rašte pateikti avarinės tarnybos fiksuoti duomenys, kadangi turėjo grupę, kur tokia informacija buvo fiksuojama. Jai žinoma, kad buvo aplietas butas, iškviesta avarinė tarnyba, kuri atvyko, tačiau jokie darbai nebuvo atlikti. Bendri stovai vertikalūs, yra svarbu nustatyti, kur yra vandens pratekėjimas, nes jai pratekėjimo nėra – atsakomybė tenka buto savininkui. Buvo patikrinti butų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) stovai, tačiau jokių pratekėjimų nebuvo rasta. Kas nuo stovo, tas yra buto savininko atsakomybė. Stovas yra vonios patalpose, už stovą atsako bendrija, o nuo jo – gyventojų atsakomybė. Nuo stovo iki skaitiklio atsako bendrija. Stovas nebuvo pažeistas, nes jei būtų pažeistas, tai vandens pratekėjimas būtų nenutrūkstamas, vanduo tekėtų tol, kol gedimas būtų pašalintas. Bendri vamzdynai ir stovai buvo sausi, pratekėjimų nebuvo konstatuota, bendrijos bendras vamzdynas po to nebuvo remontuotas. Duomenų apie smarkias liūtis tuo metu nebuvo, be to, toks vandens prasiskverbimas esant pratekėjimui per siūlę neįmanomas. Liudytojos teigimu, mažai tikėtina, kad prabėgę 10 l vandens galėtų prasiskverbti įstrižai į kitą butą. Apie remontą bute Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojai nebuvo žinoma. J. yra pirmininkės asistentė, kuri fiksuodavo skambučius. Su J. buvo bendrauta, ji kvietė avarinę tarnybą. Avarinės tarnybos tikslas nustatyti prabėgimo priežastį, todėl turėjo tikrinti radiatorius, vonios kambarius. Bendrijos pirmininkas neturi visų butų savininkų kontaktinių duomenų.
13. Liudytoja J. D. nurodė esanti draudėjos kaimynė, gyvenant pirmame bute. Atsakovas taip pat yra jos kaimynas. Nurodė, kad lyg grįžusi po atostogų kaimynė rado apipiltą butą, liudytoja paskambino avarinei tarnybai ir iškvietė meistrus. Liudytoja dirbo įmonėje, kuri vienijo bendrijų pirmininkus, todėl turėjo avarinės tarnybos kontaktinius duomenis. Kada tiksliai iškvietė avarinę tarnybą, liudytoja negalėjo nurodyti. Liudytoja nurodė aplietame bute nebuvusi ir jo neapžiūrėjusi, jai tik yra žinoma, kad prabėgimas buvo iš viršaus, galimai iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė nežinanti, kokius butus apžiūrėjo avarinės tarnybos darbuotojai, taip pat jai nėra žinoma, kaip buvo nustatyta, kad užliejimo šaltinis yra bute Nr. (duomenys neskelbtini), ji su meistrais nebendravo.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
14. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 1, e. b. l. 7–10), ieškovės atstovo paaiškinimai ir liudytojos I. J. parodymai patvirtina, kad ieškovė ir I. J. buvo sudarę draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 13 d. 00.00 val. iki 2025 m. balandžio 12 d. 24.00 val. būsto draudimu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (būsto draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini)). Numatyta buto draudimo suma – 53 000,00 Eur, besąlyginė išskaita vandens ir kitų rizikų atveju – 85,00 Eur, namų turto draudimo suma – 15 000,00 Eur, besąlyginė išskaita – 85,00 Eur. Draudėja ir naudos gavėja pagal minėtą draudimo sutartį už namų turtą – I. J..
15. 2024 m. gegužės 6 d. 21.40 val. draudėja informavo draudimo kompaniją apie 2024 m. gegužės 6 d. 3.00 val. įvykusį draudiminį įvykį (t. 1, e. b. l. 11). Draudėja nurodė, kad naktį gegužės 6 d. sugrįžę po kelionės namo rado buto virtuvėje ir svetainėje vandens nutekėjimus pro šviestuvus. Virtuvėje vandens didelė bala ant grindų, aptaškymai ant aplink esančių virtuvės baldų, lašėjo iš šviestuvo angos. Svetainėje lašėjo iš šviestuvo ant minkšto kampo, kilimo. Atvertus kilimą matomas kilimo permirkimas ir grindų sumirkimas po juo. Virtuvėje išsiklaipęs laminatas. Pastabose nurodyta, kad kalbėta gegužės 7 d., remontas atliktas 2,5 metai. Taip pat minėtame pranešime nurodyti duomenys, kad „galimai iš antro aukšto (duomenys neskelbtini) butas“.
16. 2024 m. balandžio 28 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte (t. 1, e. b. l. 13–14) pateikta informacija apie 2024 m. gegužės 6 d. įvykį, t. y. apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimą. Minėtame akte nurodyta, kad butas buvo aplietas, numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – namo administruojanti įmonė, tačiau daugiau informacijos apie įvykį nėra pateikta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad turto sunaikinimo, sugadinimo metu fiksuoti duomenys apie 2024 m. gegužės 6 d. įvykį, sutinka su ieškovės atstovo argumentu, jog akte nurodyta jo surašymo data – 2024 m. balandžio 28 d. yra klaidinga, ir laiko minėtą neatitikimą rašymo apsirikimu.
17. Dėl įvykusio draudiminio įvykio buvo apgadintas apdraustas turtas, t. y. butas ir jame esantis turtas. Byloje esančiomis fotonuotraukomis ir pastatų nuostolių aprašymu (t. 1, e. b. l. 15–38, 40–42) nustatyta, kad prasiskverbus vandeniui svetainėje buvo sulietos lubos (17,07 kv. m), grindys (17,07 kv. m), virtuvėje sulietos grindys (5,38 kv. m), koridoriuje sulietos grindys (6,17 kv. m). Nustatyta, kad sulietas lubas reikia perdažyti, o sulietas grindis – pakeisti. Taip pat buvo nustatyta, kad reikia permontuoti virtuvės baldus. Buvo sulieti lova ir kilimas, kurių valymas atitinkamai įkainotas 60,00 Eur ir 40,00 Eur sumomis.
18. 2024 m. gegužės 7 d. lokalinėje sąmatoje, sudarytoje pagal 2024 m. balandžio mėnesio kainas (t. 1, e. b. l. 43), ieškovės paskaičiuotų išlaidų žalai atlyginti suma iš viso yra 2 704,11 Eur, iš jų tiesioginių išlaidų – 1 892,89 Eur, netiesioginių išlaidų – 341,91 Eur, neįskaičiavus pridėtinės vertės mokesčio. Sąmatoje nurodyti reikalingi atlikti darbai: anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant; šviestuvų permontavimas (vienlempės bra, plafonai); laminato išardymas; laminuotų grindlenčių danga (patiesiant paklotą ir pritvirtinant grindjuostes); baldų permontavimas; patalpų valymas; medžiagų (neparankių ir reikalaujančių atsargumo) panešimas 10 m atstumu.
19. 2024 m. gegužės 7 d. pranešimu (t. 1, e. b. l. 44) I. J. buvo informuota, kad už 2024 m. gegužės 6 d. 3.00 val. įvykį, kurio metu nukentėjo butas, esantis (duomenys neskelbtini), bus išmokėta 1 892,89 Eur draudimo išmoka, kuri draudėjai buvo išmokėta 2024 m. gegužės 8 d. (t. 1, e. b. l. 45).
20. 2024 m. birželio 5 d. pranešimu apie žalos atlyginimą (t. 1, e. b. l. 48) draudėja I. J. buvo informuota apie tai, kad už 2024 m. gegužės 6 d. 3.00 val. įvykį, kurio metu nukentėjo namų turtas, bus išmokėta 100,00 Eur draudimo išmoka, kuri draudėjai buvo pervesta 2024 m. birželio 6 d. (t. 1, e. b. l. 49).
21. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui E. B. (t. 1, e. b. l. 50–51).
22. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, 2024 m. gegužės 8 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išmokos išieškojimo“ (t. 1, e. b. l. 52) kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad jis yra atsakingas dėl 2024 m. gegužės 6 d. 3.00 val. draudiminio įvykio, kurio metu nukentėjo butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir paprašė per 15 dienų pervesti 1 892,89 Eur išmokėtą draudimo išmoką. Taip pat ir 2024 m. birželio 18 d. pranešimu ieškovė paprašė atsakovą per 15 dienų pervesti papildomai išmokėtą 100,00 Eur draudimo išmoką (t. 1, e. b. l. 54).
23. Atsakovas, gavęs 2024 m. gegužės 8 d. pranešimą dėl draudimo išmokos, 2024 m. birželio 12 d. elektroniniu laišku pateikė atsakymą ieškovei (t. 1, e. b. l. 92), nurodydamas, jog atsisako atlyginti žalą, kadangi jų butas yra negyvenamas, jokie kapitaliniai darbai jame neatliekami, vandens įvadas yra užsuktas. Atsakovas taip pat nurodė, kad vandens skaitiklių rodmenys nėra pasikeitę jau keletą mėnesių, o aplietas butas yra įstrižai nuo jo buto, todėl, jei būtų aplieję butą, žalą būtų patyręs ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau taip nėra.
24. Iš atsakovo teismui pateikto 2023 m. lapkričio 14 d. uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ vandens apskaitos prietaisų plombavimo–patikrinimo akto (t. 1, e. b. l. 93) matyti, kad patikrinus vandens skaitiklius adresu (duomenys neskelbtini) jų plombavimo metu buvo nustatyta, jog šalto vandens skaitiklio deklaruoti ir fiksuoti plombuojant rodmenys yra 64, o karšto vandens – 550.
25. Atsakovo paaiškinimais bei pateiktomis fotonuotraukomis (t. 1, e. b. l. 94–98) nustatyta, kad 2024 m. sausio 23 d. duomenimis atsakovo bute įrengtų skaitiklių rodmenys buvo 64,470 kub. m ir 550,092 kub. m, 2024 m. balandžio 24 d. – 65,094 kub. m ir 550,092 kub. m, 2024 m. birželio 12 d. – 65,094 kub. m ir 550,092 kub. m. Atsakovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad vamzdžių sklendės visose nuotraukose yra toje pačioje pozicijoje, skaitiklių vieta bute yra virtuvėje (t 1, e. b. l. 99–106) o byloje esančios atsakovo buto nuotraukose, darytose 2025 m. birželio 10 d., jokių vandens prabėgimo žymių nesimato.
26. Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 2 d. pranešime (t. 1, e. b. l. 12) bendrijos pirmininkė R. K. nurodė, kad gegužės 6 d. 17.50 val. paskambino namo (duomenys neskelbtini) buto gyventoja ir pranešė, kad kambaryje per šviestuvą gan smarkiai varva vanduo. Iš karto buvo informuota avarinė tarnyba. Pusvalandžio bėgyje buvo atvykta, patekta į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butus, apžiūrėta ir jokių defektų ar esamų-buvusių prabėgimų nenustatyta. Pranešime nurodoma, kad į (duomenys neskelbtini) butą nepatekta. Bendrija jokių darbų neatliko, prabėgimas vienkartinis. (duomenys neskelbtini) butas kreipėsi tik tada, kai gavo draudimo raštą apmokėti nuostolius. Dėl bute esančių bendrųjų inžinerinių tinklų ar esamų / buvusių pratekėjimų iš viršutinių butų nesiskundė. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto sanitariniai mazgai šiame stove yra greta. Taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bute gyvena senyva moteris, kuri dėl minėto apipylimo nesikreipė, todėl ar buvo pratekėjimas, nežinoma.
Dėl žalos atlyginimo
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo, kaip nekilnojamojo turto – buto – savininko pareigos atlyginti dėl buto apliejimo atsiradusią žalą. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka reiškia atsakovui kaip draudžiamojo įvykio metu buvusiam buto, kuris, ieškovės teigimu, yra vandens užliejimo šaltinis, savininkui. Atsakovas su jam pareikštu ieškiniu nesutinka, neigdamas savo atsakomybę.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
29. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020).
30. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-474-219/2017; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-146-403/2024).
31. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, tačiau tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų buvimą (CK 6.246–6.249 straipsniai).
32. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms, t. y. žalai (CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnis), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis). Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų.
33. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).
34. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-310-916/2017). Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).
35. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, ieškovė, siekdama atsakovo civilinės atsakomybės, turi pareigą įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ir atsakovo neteisėtus veiksmus. Būtent ieškovė turi įrodyti, t. y. pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad pratekėjusio vandens šaltinis buvo atsakovo bute ir kad tokiu šaltiniu negalėjo būti kiti šaltiniai – namo bendrojo naudojimo objektai arba kitų asmenų valdomos patalpos.
36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024 m. gegužės 6 d., grįžus po kelionės, apie 3.00 val. nakties draudėja I. J. pastebėjo, jog dėl vandens pratekėjimo pro buto, (duomenys neskelbtini), konstrukcijas – per perdangą ir angas (per rozetes ir šviestuvus), yra užlietas jai nuosavybės teise priklausantis butas. Vandens pratekėjimas nustatytas tiek virtuvėje, tiek ir svetainėje. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad buvo užlietas I. J. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš esmės nekilo, šios aplinkybės byloje atsakovas neginčijo. Nurodytą aplinkybę patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai – draudėjos pranešimas apie įvykį, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas ir jo pirmininkės paaiškinimai, tiek ir byloje esančios fotonuotraukos, draudėjos I. J. bei liudytojos J. D. parodymai. Nors liudytoja J. D. nurodė nemačiusi aplieto buto, tačiau jai apie buto apliejimą nurodė I. J., o liudytoja apie įvykį informavo avarinę tarnybą. Taip pat užlieto buto nurodė nemačiusi ir trečiojo asmens pirmininkė, kadangi tuo metu DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke nebuvo, tačiau apie įvykį jai žinoma iš buvusio susirašinėjimo su avarine tarnyba. Taigi, nors liudytoja J. D. ir trečiojo asmens atstovė asmeniškai nematė užlieto buto ir įvykio padarinių, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina buvus tokį įvykį, kurį ieškovė pripažino draudžiamuoju įvykiu.
37. Byloje kilo klausimas dėl galimos draudžiamojo įvykio datos, t. y. ar butas buvo užlietas 2024 m. gegužės 6 d. ar anksčiau. Nors buto užliejimo aplinkybė paaiškėjo 2024 m. gegužės 6 d. apie 3.00 val. draudėjai I. J. grįžus į namus, tačiau liudytojai nurodžius, kad nuo 2024 m. balandžio 28 d. iki 2024 m. gegužės 6 d. ji buvo išvykusi į kelionę ir į namus grįžo tik 2024 m. gegužės 6 d., kai buvo pastebėtas vandens pratekėjimas, pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie vandens pratekėjimo pradžios momentą. Draudėjai nuo 2024 m. balandžio 28 d. iki 2024 m. gegužės 6 d. nebuvus namuose, jai objektyviai negali būti žinoma, kada vanduo pradėjo bėgti jos bute, o jokių įrodymų, kurie leistų teismui nustatyti vandens pratekėjimo pradžios momentą, byloje nėra.
38. Kita vertus, liudytojos I. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat jos draudikei pateikta informacija apie įvykį, nurodant, kad grįžusi į namus jau rado sumirkusias grindis, sofą, kilimą, per rozetes pratekėjusį vandenį su statybinėmis medžiagomis, taip pat, kad grįžus bute viskas buvo sumirkę, o ant grindų balos, taip pat įvertinus liudytojos nurodytas aplinkybes, kad grįžus į namus apie 3.00 val. butas jau buvo užlietas, o vandens pratekėjimas, tikėtina, sustabdytas, nes vandens lašėjimas nebuvo intensyvus, galima daryti išvadą, kad vanduo bute galėjo tekėti jau anksčiau, dar iki 2024 m. gegužės 6 d. 3.00 val. Tačiau nesant galimybės tiksliai nustatyti vandens pratekėjimo pradžios momentą, o byloje nesant ginčo dėl paties draudiminio įvykio, teismas laiko, kad draudiminis įvykis įvyko 2024 m. gegužės 6 d. apie 3.00 val.
39. Dėl aukščiau nurodyto apliejimo I. J. patyrė žalą, kurią pagrindžia į bylą pateiktos fotonuotraukos (t. 1, e. b. l. 15–38, 40–42), darytos iš karto po buto apliejimo (liudytoja I. J. nurodė, kad nuotraukos darytos 2024 m. gegužės 6 d. dienos metu), draudėjos paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai – pastatų nuostolių aprašymas, turto sunaikinimo, sugadinimo aktas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad dėl įvykusio įvykio svetainėje buvo sulietos lubos (17,07 kv. m), grindys (17,07 kv. m), virtuvėje sulietos grindys (5,38 kv. m), taip pat sulietos grindys koridoriuje (6,17 kv. m), dėl suliejimo reikalinga permontuoti virtuvės baldus, taip pat išvalyti lovą ir kilimą.
40. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tuo pačiu nukentėjusiam asmeniui negali būti atlyginta daugiau nei jis realiai patyrė žalos, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
41. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju turi atitikti sąnaudas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).
42. Draudimo kompanijos atstovo parengtoje 2024 m. gegužės 7 d. lokalinėje sąmatoje, sudarytoje pagal 2024 m. balandžio mėnesio kainas (t. 1, e. b. l. 43), paskaičiuota išlaidų žalai atlyginti suma – iš viso yra 2 704,11 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu), iš jų tiesioginių išlaidų 1 892,89 Eur, netiesioginių išlaidų – 341,91 Eur, neįskaičiavus pridėtinės vertės mokesčio. Byloje ginčo dėl sąmatoje nurodytų reikalingų atlikti darbų: anksčiau dažytų lubų labai gero dažymo emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant, šviestuvų permontavimo (vienlempės bra, plafonai), laminato išardymo, laminuotų grindlenčių danga (patiesiant paklotą ir pritvirtinant grindjuostes), baldų permontavimo, patalpų valymo, medžiagų (neparankių ir reikalaujančių atsargumo) panešimo 10 m atstumu, medžiagų ir jų kiekių, taip pat paskaičiuotų išlaidų žalai atlyginti sumų, nekilo. Atsakovas šių ieškovės pateiktų žalos dydžio paskaičiavimų neginčijo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie dėl vandens išsiliejimo padarytus butui ir jame esančiam turtui apgadinimus, byloje nesant duomenų, kad minėti turto sugadinimai galėjo atsirasti dėl anksčiau įvykusių užliejimų, neturi pagrindo abejoti lokalinėje sąmatoje nurodytomis išlaidomis žalai atlyginti. Pažymėtina, kad ieškovė draudėjai išmokėjo tik tiesiogines išlaidas – 1 892,89 Eur draudimo išmoką (už butą) ir 100,00 Eur draudimo išmoką (už valymo paslaugas). Iš viso ieškovė yra išmokėjusi draudėjai 1 992,89 Eur dydžio draudimo išmoką.
43. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl žalos atlyginimo, prašomą priteisti atlygintinos žalos sumą sumažino nusidėvėjimo verte – 44,93 Eur, kuri išmokant draudimo išmoką nebuvo išskaičiuota. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovui, nusidėvėjimas turi būti taikomas, nes reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, šiuo atveju ieškovė pagrįstai prašomą priteisti žalos sumą sumažino turto nusidėvėjimo verte, todėl iš atsakovo prašoma priteisti suma yra 1 947,96 Eur ((1 892,89 Eur – 44,93 Eur nusidėvėjimas) + 100 Eur). Atsakovas ieškovės paskaičiuotos turto nusidėvėjimo sumos neginčijo, dėl to ginčas byloje nekilo.
44. Nagrinėjamu atveju byloje buvo keliamas ir 85,00 Eur besąlyginės draudimo išskaitos (ne)išskaitymo klausimas. Atsakovo teigimu, ieškovė, atlygindama dėl įvykio patirtą žalą bei regreso tvarka prašydama minėtą žalą priteisti iš atsakovo, be pagrindo neišskaičiavo draudimo sutartyje numatytos 85,00 Eur besąlyginės išskaitos. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir draudėjos sudarytoje draudimo sutartyje buvo numatytos sąlygos, jog draudėjas ir draudikas susitaria, kad draudžiamam namų turtui ir draudžiamiems pastatams, kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju bus taikoma 85,00 EUR besąlyginė išskaita, jei įvykis įvyko dėl Taisyklių A.IV dalies 1.12 (Plačiausios apsaugos draudimas) aprašytos rizikos pasireiškimo. Nagrinėjamu atveju, ieškovės teigimu, besąlyginė išskaita nebuvo išskaityta, kadangi nustatytas draudžiamojo įvykio kaltininkas, t. y. už įvykį atsakingas asmuo – atsakovas. Remiantis viešai ieškovės skelbiamomis (www.ld.lt) Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 67 (2021 m. kovo 30 d. redakcija, galiojanti nuo 2021 m. balandžio 16 d.), nustatyta, kad minėtų taisyklių A.VII. dalies 1.1. punkte numatyta, jog jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų veiksmų ir yra nustatyti kaltininkai ir įstatymuose nustatyta tvarka įrodyta jų kaltė, mokama draudimo išmoka neišskaičiuojant besąlyginės išskaitos. Esant nurodytam reglamentavimui bei ieškovei laikant, kad yra nustatytas dėl žalos atsakingas asmuo, spręstina, jog ieškovė turėjo pagrindą išmokėti draudimo išmoką neišskaičiuojant draudimo sutartyje numatytos 85,00 Eur besąlyginės išskaitos. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus ir atsakovui iš esmės nereiškiant jokių kitų argumentų, kuriais būtų reiškiamas nesutikimas su ieškovės išmokėta draudimo išmokos suma, teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo 1 947,96 Eur žalos atlyginimo.
45. Ieškovei pirmiau paminėtą įvykį pripažinus draudžiamuoju ir išmokėjus nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, ji dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka kreipėsi į atsakovą. Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog vandens išsiliejimo šaltinis buvo jo bute. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės byloje kilo dėl vandens išsiliejimo šaltinio, t. y. ar ieškovės apdraustas I. J. priklausantis butas buvo užlietas būtent iš atsakovo buto. Byloje spręstina, ar šiuo atveju gali būti pripažinta, kad draudiminis įvykis įvyko dėl atsakovo, kaip buto savininko, neteisėtų veiksmų, t. y. ar byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad pavojingas, gadinantis turtą poveikis buvo iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių.
46. Ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. tai, kad draudėjos buto apliejimo šaltinis buvo būtent atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, įrodinėjo į bylą pateiktu DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 2 d. pranešimu, draudėjos pranešimu apie draudiminį įvykį, draudėjos, civilinėje byloje apklaustos kaip liudytoja, parodymais, taip pat liudytojų R. K. ir J. D. parodymais.
47. Teismas, pasisakydamas dėl byloje esančių įrodymų, kuriais ieškovė grindžia atsakovo atsakomybę, pažymi, kad 2024 m. gegužės 6 d. liudytojai J. D. iškvietus avarinę tarnybą, jos meistrai atsakovui priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) neapžiūrėjo, kadangi į butą nebuvo patekta. Taigi, byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog apžiūrėjus atsakovui priklausantį butą jame būtų rastas vandens išsiliejimo židinys. Ieškovė savo poziciją dėl vandens išsiliejimo iš atsakovui priklausančio buto grindžia tik netiesioginiais įrodymais, kuriuose, kaip pažymi teismas, yra nurodoma, jog vandens išsiliejimo šaltinis tik galimai yra atsakovui priklausančiame bute.
48. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma, atsižvelgiant į vandens pratekėjimo vietą (vanduo skverbėsi pro buto perdangą, šviestuvų angas), labiau tikėtina leidžia daryti išvadą, kad vandens išsiliejimas įvyko virš apgadinto buto. Byloje nustatyta, kad atsakovui priklausantis butas draudiminio įvykio dieną ir (ar) vėliau nebuvo apžiūrėtas, kadangi apžiūros metu į atsakovo butą nebuvo patekta, nes atsakovas minėtame bute negyvena, o atsakovui apie draudiminį įvykį tapo žinoma tik 2024 m. birželio mėnesį, kai gavo pranešimą iš ieškovės dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Tačiau liudytojai J. D. iškvietus avarinę tarnybą, liudytojų teigimu, buvo apžiūrėti kai kurie aukščiau esantys butai.
49. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai dėl to, kurie butai ir kokios patalpos juose buvo apžiūros siekiant nustatyti vandens išsiliejimo šaltinį, nesutapo. Pažymėtina, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime yra nurodyta, jog siekiant išsiaiškinti vandens pratekėjimo šaltinį buvo apžiūrėti butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau draudėja I. J., apklausta kaip liudytoja, tiksliai negalėjo nurodyti, kokius butus avarinės tarnybos darbuotojas, išskyrus butą Nr. (duomenys neskelbtini), dar apžiūrėjo, nors to paties teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo apžiūrėtas ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat, kokios patalpos butuose buvo apžiūrėtos. Liudytoja J. D. nurodė nežinanti, kokius butus apžiūrėjo atvykęs avarinės tarnybos darbuotojas. Taigi, byloje esantys duomenys dėl to, kokie butai buvo apžiūrėti siekiant nustatyti vandens pratekėjimo šaltinį, skiriasi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas buvo parengtas remiantis avarinės tarnybos pateiktais duomenimis, t. y. tarnybos, kurios darbuotojas apžiūrėjo butus ir kuriam geriausiai žinomos aplinkybės dėl to, kokius butus apžiūrėjo avarinės tarnybos darbuotojai, sprendžia, jog labiau tikėtinomis laikytinos aplinkybės dėl butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apžiūros. Pažymėtina, kad minėtoje pažymoje jokių duomenų, kad būtų apžiūrėtas ir butas Nr. (duomenys neskelbtini) ar kiti butai, nėra.
50. Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir atsakovo į bylą pateiktomis fotonuotraukomis (t. 1, e. b. l. 91) nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje kiekviename aukšte yra po 4 butus, atsakovo butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra antrame namo aukšte, virš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Virš draudėjos buto Nr. (duomenys neskelbtini) yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti vandens išsiliejimo šaltinį, byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog avarinės tarnybos darbuotojų buvo patikrinti tik du butai, t. y. butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas Nr. (duomenys neskelbtini). Neginčijamų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog buvo patikrinta ir daugiau butų, išskyrus minėtus butus ir draudėjai priklausantį butą, nėra. Taigi, šiuo atveju buvo patikrinta itin nedidelė dalis butų, esančių virš draudėjai priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, vien tai, kad patikrintuose butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), avarinės tarnybos darbuotojas nenustatė vandens pratekėjimo požymių, taip pat, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog bendro naudojimo stovai yra sausi ir nenustatyti jų pažeidimai, nepatikrinus visų kitų aukščiau esančių butų, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, jog vandens pratekėjimo šaltinis buvo atsakovui priklausančiame bute. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra laikomais nuomonės, jog galimi ir tokie atvejai, kad buto užpylimo šaltinis gali būti ne tik tiesiogiai viršuje esantis butas, bet ir aukščiau esantys objektai. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad būtų tikrinti aukščiau, t. y. ne tik antrame aukšte esantys butai. Teismo vertinimu, net ir ta aplinkybė, kad tikrintuose butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta vandens pratekėjimo požymių iš aukščiau esančių butų, pati savaime nesuponuoja išvados apie tai, kad vandens išsiliejimo židinys buvo atsakovo bute.
51. Pirmiau aptartoje DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad apžiūrėjus butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jokių defektų, esamų ar buvusių prabėgimų nenustatyta, taip pat nurodyta, kad prabėgimas vienkartinis, bendrija jokių darbų neatliko, dėl esamų ar buvusių pratekėjimų viršutinių butų gyventojai nesiskundė. Tačiau pažymėtina, jog minėtame rašte nėra nurodyta, kokios patalpos buvo apžiūrėtos atliekant minėtų butų apžiūrą, nors liudytoja I. J. parodė, kad buvo apžiūrimos vonios patalpos. Taigi, byloje nėra ir objektyvių duomenų, ar apžiūrint minėtus butus buvo aptikrinti visi galimi vandens pratekėjimo šaltiniai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu avarinės tarnybos darbuotojas padarė išvadą, jog vandens išsiliejimo šaltinis yra bute Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog butų apžiūros metu buvo nustatytos kokios nors aplinkybės, kurios būtų leidusios daryti išvadą apie vandens pratekėjimo šaltinį bute Nr. (duomenys neskelbtini). Sutiktina su atsakovo pozicija, jog vien tai, kad į jam priklausantį butą nebuvo patekta, o kituose apžiūrėtuose butuose vandens pratekėjimo šaltinių nebuvo nustatyta, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog vandens išsiliejimo šaltinis buvo jo bute. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame DNSB rašte nėra nurodyta, kad vandens pratekėjimo šaltinis buvo bute Nr. (duomenys neskelbtini), jame tik nurodyta, kad į šį butą nebuvo patekta.
52. Kaip teisingai nurodė ieškovė ir teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pozicija, atsakovo argumentas, jog vien tai, kad jo butas yra įstrižai nuo aplieto buto, dėl ko vanduo, jei jis būtų ištekėjęs iš jo buto, nebūtų galėjęs aplieti buto Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas pagrįstu, kadangi vanduo prasiskverbti galėtų ir į kitus, ne tik po atsakovo butu esančius butus. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog buvo apžiūrėtas po atsakovo butu esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra duomenų, jog minėtas butas taip pat buvo aplietas. Tačiau, teismas pažymi, jog vien teorinės galimybės užlieti draudėjos butą ištekėjus vandeniui iš atsakovo buto egzistavimas, nepatvirtina, jog šiuo atveju vandens išsiliejimo šaltinis buvo atsakovo bute. Nurodytu atveju ieškovė nurodė, jog vandens pratekėjimo šaltinis buvo buto patalpoje plane pažymėtoje (duomenys neskelbtini) (virtuvėje), iš kurios vanduo toliau nutekėjo į patalpą (duomenys neskelbtini) (svetainę), tačiau vien toks vandens pratekėjimo mechanizmas nesudaro pagrindo išvadai, jog vanduo pratekėjo būtent iš atsakovo buto. Pažymėtina, jog byloje yra duomenys, kad vandens stovai butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra greta, kaip ir kituose, aukščiau virš jų esančiuose butuose.
53. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek draudėja I. J., tiek ir liudytoja J. D. negalėjo nurodyti, remiantis kokiais duomenimis avarinės tarnybos darbuotojas padarė išvadą dėl to, jog vandens pratekėjimo šaltinis yra atsakovo bute. Liudytoja J. D. nurodė, jog nors jai žinoma, kad vandens išsiliejimo šaltinis galimai buvo bute Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo nurodyti, kaip buvo nustatyta, kad užliejimo šaltinis yra atsakovui priklausančiame bute. Pažymėtina, kad I. J. taip pat nurodė, jog jai galimą vandens pratekėjimo šaltinį nurodė avarinės tarnybos darbuotojas, tačiau ji taip pat negalėjo nurodyti, kokiu pagrindu ši išvada buvo padaryta. Teismas pažymi, jog tiek draudėja, pranešdama apie įvykį, tiek ir liudytoja J. D. nurodė, kad vandens išsiliejimo šaltinis galimai buvo atsakovo bute, tačiau kategoriškos išvados dėl vandens pratekėjimo šaltinio nėra padaryta. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nėra nurodyta, kad vandens išsiliejimo šaltinis buvo atsakovo bute, o priešingai, teismo vertinimu, jei avarinės tarnybos darbuotojas būtų nustatęs, kad vandens pratekėjimo šaltinis yra būtent atsakovui priklausančiame bute, tokia informacija ir būtų užfiksuota jo pateiktuose duomenyse.
54. Pažymėtina ir tai, kad ir draudėja I. J. pranešime draudimo kompanijai apie įvykį nurodė tik tai, kad užliejimas yra iš antro aukšto, galimai iš (duomenys neskelbtini) buto, kas leidžia daryti išvadą, jog draudėja taip pat nebuvo įsitikinusi, kad vandens pratekėjimo šaltinis yra būtent šiame bute. Teismo vertinimu, pirmiau aptarti įrodymai nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, jog vandens išsiliejimo šaltinis buvo atsakovui priklausančiame bute, o ši ieškovės padaryta išvada yra tik tikėtino pobūdžio, nepagrįsta jokiais įrodymais.
55. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pareikštu reikalavimu, nurodė, kad jis įvykio metu jam priklausančiame bute nuolat negyveno, kadangi butas iki galo nebuvo įrengtas. Kaip patvirtino kaip liudytoja apklausta atsakovo motina D. B., bute nebuvo sumontuoti virtuvės baldai, todėl sūnus negalėjo bute apsigyventi. Atsakovo ir liudytojos D. B. teigimu, atsakovui negyvenant bute, jame vanduo nebuvo naudojamas, ateinančio vandens sklendės buvo užsuktos, todėl joks vanduo negalėjo išsilieti iš atsakovui priklausančio buto. Byloje atsakovo pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti vandens skaitiklių rodmenys, patvirtina, kad nuo 2024 m. balandžio 24 d. iki 2024 m. birželio 12 d. atsakovo bute tiek šaltas, tiek karštas vanduo nebuvo naudojamas, kadangi vandens skaitiklių rodmenys, užfiksuoti nurodytomis datomis, sutampa. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus duomenis, kritiškai vertina ieškovės atstovo poziciją, jog iš atsakovo buvo ištekėjusio vandens kiekis galėjo buvo toks, jog jo pratekėjimo neužfiksavo skaitiklis. Įvertinus bylos duomenis apie užlieto buto apgadinimus, nukentėjusios I. J. parodymus apie tai, kad grįžus į namus visur buvo vandens balos, sofa ir kilimas peršlapę, o vandens pratekėjo tikėtina daug, kritiškai vertintini ieškovės atstovo argumentai, jog tokią žalą galėjo sukelti nedidelis vandens kiekis. Teismas pažymi, jog atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog skaitiklis apskaito vandens pratekėjimą 1 litro tikslumu, t. y. bet koks vandens pratekėjimas pro skaitiklį būtų užfiksuotas, todėl teismas sprendžia, jog atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog įvykio metu jo bute vanduo nebuvo naudojamas.
56. Teismas kritiškai vertina ir galimybę, jog atsakovo bute vanduo išsiliejo dar iki apskaitos prietaiso ar bute turint galimybę lankytis kitiems asmenims, vanduo būtų galėjęs išsilieti kitu būdu. Teismas pažymi, jog apgadinimų pobūdis leidžia spręsti, kad vandens pratekėjimas buvo intensyvus, todėl nėra pagrindo manyti, kad vanduo iš buto išsiliejo kokiu nors kitu būdu, pavyzdžiui, bute lankantis kitiems asmenims tam tikrą vandens kiekį išliejus ant grindų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui priklausančiame bute įvykio metu būtų buvę kiti asmenys, be to, nėra įrodymų, kokiu būdu jie būtų galėję išlieti tokį didelį vandens kiekį, jei vanduo atsakovo bute nebuvo naudojamas. Kita vertus, teismas kritiškai vertina ir ieškovės nurodytą poziciją, jog vandens išsiliejimo šaltinis galėjo būti dar iki vandens apskaitos prietaiso, t. y. atkarpoje nuo bendrojo vandens stovo iki vandens apskaitos prietaiso.
57. Teismas pažymi, kad nors byloje vandens išsiliejimo pradžios momentas nenustatytas, tačiau iš bylos duomenų galima spręsti, kad grįžus iš kelionės buto savininkei, vandens pratekėjimas iš esmės jau buvo sustabdytas, kadangi vanduo bute ne bėgo, o tik lašėjo nuo šviestuvų. Liudytoja I. J. nurodė, kad daugiau vandens prasiskverbimo nebuvo, o tai sudaro pagrindą spręsti, kad minėtas vandens prasiskverbimas buvo vienkartinis. Aplinkybę, kad grįžus buto savininkei vandens prasiskverbimas jau nebuvo intensyvus, teismo vertinimu, patvirtina liudytojos nurodytos aplinkybės, jog lašančiam vandeniui sugerti ant sofos ji patiesė rankšluostį, o virtuvėje pastatė kibirą. Taip pat, teismo vertinimu, draudėjos veiksmai, kuomet ji avarinę tarnybą iškvietė praėjus daugiau nei 12 valandų nuo tada, kai rado užlietą butą, leidžia spręsti, kad vandens pratekėjimas tuo metu nebuvo tiek intensyvus. Priešingu atveju, jei vandens pratekėjimas būtų intensyvus, rūpestingas ir atidus būsto savininkas būtų iš karto ėmęsis priemonių sustabdyti vandens pratekėjimą ir ieškojęs vandens išsiliejimo šaltinio, kad vandens pratekėjimas būtų sustabdytas. Taigi, bylos duomenys leidžia spręsti, kad vandens pratekėjimas buvo sustabdytas tikėtina dar iki 2024 m. gegužės 6 d. 3.00 val. nakties, tuo tarpu atsakovas byloje nurodė, kad jis nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki birželio 10 d. jam priklausančiame bute nebuvo, jokiomis vandens tiekimo sistemomis nesinaudojo. Teismo vertinimu, atsakovui įvykio metu nesilankius jam priklausančiame bute, jis negalėjo atlikti jokių veiksmų, kurie sustabdytų vandens pratekėjimą, kas tik patvirtina, jog vandens pratekėjimo šaltinis buvo ne atsakovo bute, o kitur, kur vandens pratekėjimas ir buvo sustabdytas. Pažymėtina, kad atsakovas patvirtino, jog jokie remonto darbai nurodytu laikotarpiu bute nebuvo atlikti, vandens sistema neremontuota, atvykus į butą jokių vandens pratekėjimo požymių nebuvo pastebėta. Taigi, atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie būtų leidę spręsti apie jo atliktus veiksmus siekiant sustabdyti vandens išsiliejimą. Nors atsakovo bute dalis vamzdžių, kaip nurodė pats atsakovas, yra įrengti po grindimis, dėl ko vandens pratekėjimo ir būtų galima nepastebėti, tačiau, teismo vertinimu, tokiu atveju vandens tekėjimas nebūtų liovęsis tol, kol atsakovas nebūtų sutvarkęs vandens išsiliejimo židinio.
58. Nurodyti argumentai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, kad vandens išsiliejimo šaltinis buvo atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Vien tai, kad avarinės tarnybos darbuotojui apžiūrėjus butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyti vandens išsiliejimo požymiai, taip pat, kad nebuvo nustatyti ir namo bendrojo naudojimo objektų ar inžinerinės įrangos gedimai, nepatvirtina aplinkybės, kad vandens išsiliejimo šaltinis buvo atsakovo bute. Net ir tuo atveju, jei atlikus pirmiau apminėtus veiksmus kitų užpylimo šaltinių nebuvo nustatyta, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog vandens išsiliejimo šaltinis buvo atsakovo bute. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nustatant vandens išsiliejimo šaltinį nebuvo patikrinti ir kiti butai, nesant duomenų, kad tikrintuose butuose būtų apžiūrėtos visos patalpos ir galimi vandens išsiliejimo šaltiniai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vanduo ištekėjo iš atsakovo buto.
59. Lietuvos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Taigi, įstatymu nustatyta draudiko pareiga būti aktyviam administruojant draudžiamąjį įvykį. Draudikui tenka įrodinėjimo, jog jis, bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų, siekė tinkamai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę, našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011).
60. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad ji tinkamai administravo draudžiamąjį įvykį, atliko visus būtinus veiksmus ir nustatė visas reikšmingas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo su tuo sutikti. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog draudėja I. J. apie įvykį draudikę informavo 2024 m. gegužės 6 d. 21.40 val., pranešime nurodant, kad butas užlietas galimai iš antro aukšto, (duomenys neskelbtini) buto. Taigi, pranešime tiksliai nebuvo nurodyta, kad vandens išsiliejimo šaltinis yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, taip pat ir nesant kitų duomenų apie užliejimo šaltinį (byloje tokių duomenų nėra), draudikė 2024 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti draudėjai jos patirtą žalą, kuri atitinkamai buvo išmokėta 2024 m. gegužės 8 d. ir 2024 m. birželio 6 d. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo priėmė greičiau nei per dvi paras, teismo vertinimu, nesiėmusi jokių priemonių įsitikinti, ar draudėjos nurodytos aplinkybės apie galimą vandens išsiliejimo šaltinį yra pagrįstos. Ieškovės atstovas negalėjo patvirtinti, jog ieškovės atsakingas asmuo būtų atvykęs į įvykio vietą ar ieškovė ėmėsi kitų veiksmų siekiant nustatyti vandens pratekėjimo šaltinį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog net ir nesant tikslių duomenų apie vandens pratekėjimo šaltinį, ieškovė priėmė sprendimą dėl žalos atlyginimo ir žalą atlygino. Kaip galima spręsti iš bylos duomenų, tik atsakovui elektroniniu laišku 2024 m. birželio 12 d. nurodžius, jog jis nesutinka su reikalavimu atlyginti žalą, ieškovė ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos apie įvykį pateikimo. Teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys administruojant draudžiamąjį įvykį, nesudarė galimybės tinkamai išsiaiškinti vandens pratekėjimo šaltinį, o ieškovės išvada dėl atsakovo atsakomybės padaryta faktiškai netyrus jokių aplinkybių ir remiantis tik duomenimis apie jo tikėtinai neteisėtus veiksmus.
61. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas, gavęs ieškovės reikalavimą, ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti su įvykiu susijusias aplinkybes, kreipėsi į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę, aplieto buto savininkę I. J., prašė pateikti ieškovės poziciją ir jos turimus įrodymus, kuriais grindžia reikalavimą atsakovui, tačiau jokia informacija atsakovui nebuvo pateikta. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas siekė išsiaiškinti aplinkybes dėl jam pareikšto reikalavimo, draudžiamojo įvykio, tačiau susiję asmenys nebuvo linkę bendradarbiauti. Byloje nėra duomenų, kad tiek draudėja, tiek ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė ar juo labiau draudikė būtų ėmęsi veiksmų surasti atsakovą, kad būtų galima pašalinti bet kokias galimas abejones dėl to, ar vandens išsiliejimo priežastis yra atsakovo bute. Be to, teismas pažymi, kad draudėjos elgesys, kai ji avarinę tarnybą vandens pratekėjimo priežasčiai nustatyti iškvietė praėjus daugiau nei 14 valandų nuo to momento, kai buvo pastebėtas vandens pratekėjimas, taip pat galėjo apsunkti galimybes nustatyti vandens pratekėjimo šaltinį.
62. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog byloje nėra pateikta tiesioginių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinis yra aukščiau esančiame atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad būtent ieškovė, įrodinėdama, jog draudėjos butas buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto, turi įrodyti, kad užliejimo židinys yra viršuje esančios atsakovo patalpos, o ne kiti šaltiniai. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai neleidžia teismui spręsti, kad buto užliejimo šaltinis buvo atsakovui priklausančiame bute. Ieškovė nepateikė objektyvių nenuginčytinų įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kur yra tikslus buto užliejimo šaltinis ir kas būtent sąlygojo buto užliejimą. Teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai yra nepakankami konstatuoti esant labiau tikėtinai išvadai, kad apdrausto buto užliejimo šaltinis buvo būtent atsakovo bute.
63. Ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. neįrodžius, kad vanduo ištekėjo iš jam priklausančio buto, nėra pagrindo konstatuoti ir jo kaltės dėl atsiradusios žalos bei priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir veiksmų, todėl ieškovei neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
64. Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 47,00 Eur žyminį mokestį (t. 1 , e. b. l. 57). Ieškovę civilinėje byloje atstovavo advokatas R. B. (t. 1, e. b. l. 58), išlaidos kuriam už ieškinio parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme yra 605,00 Eur (t. 1,
e. b. l. 63–65), tačiau ieškovės ieškinį atmetus, ieškovės turėtos išlaidos jai iš atsakovo nepriteisiamos.
65. 2025 m. rugpjūčio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 77–78) atsakovui E. B. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, garantuojant ir apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais duomenimis (t. 1, e. b. l. 167–173; t. 2, e. b. l. 68–73) šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš viso yra 1 106,25 Eur, iš jų 906,25 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą, o 200,00 Eur – išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu, nesusijusios su advokato teisine pagalba.
66. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 12 d. nutartimi teismas, siekdamas užtikrinti galimų išlaidų liudytojams atlyginimą, įpareigojo 200,00 Eur dydžio avansą liudytojų atvykimo į teismo posėdį galimoms išlaidoms padengti už atsakovą E. B. įpareigojo apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Minėta suma buvo sumokėta į teismo specialiąją sąskaitą, tačiau nei vienai iš byloje apklaustų liudytojų nepaprašius kompensuoti turėtų išlaidų, ši sumą grąžintina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
67. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliu – CPK) 99 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką, nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.
68. CPK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Ieškovės ieškinys atmetamas, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleista, todėl valstybės šioje byloje turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atsakovo advokato pagalbai apmokėti – iš viso 906,25 Eur, priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis). Teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus suteiktų paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumą, laikytinos objektyviomis ir pagrįstomis.
69. Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso yra 25,22 Eur. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260,
263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 906,25 Eur (devynių šimtų šešių eurų 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą)).
Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 25,22 Eur (dvidešimt penkių eurų 22 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5662)).
Grąžinti valstybei į teismo specialiąją sąskaitą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kaip avansą liudytojų atvykimo į teismo posėdį galimoms išlaidoms padengti už atsakovą E. B. sumokėtus 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct), nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Jurgita Jasinskaitė