Administracinė byla Nr. I-7974-279/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02105-2018-3
Procesinių sprendimų kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 27 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Teismas
n u s t a t ė :
šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjas V. V. (toliau – ir V. V., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės ( toliau ir atsakovės atstovas, LAVL ) , priteisti 700 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginti už laikotarpius nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. birželio 7, nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 28 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir nuo 2017 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. (b. l. 3-4).
Pareiškėjas V. V. skunde nurodė, kad būvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninės kameroje nebuvo stalo, elektrinio virdulio. Į kameras karštas vanduo tiekiamas nepatogiu laiku. Sanitariniai įrenginiai, dušai nėra pritaikyti neįgaliesiems. Į kameras tiekiamas atšalęs maistas. Kiekvieną kartą atvykus į LAVL buvo atliekamos kratos, kurių metu būdavo paimamos kuprinė bei rankinė, o leidžiami turėti daiktai būdavo sudedami į plastikinius maišus, kurie suplyšdavo, anot pareiškėjo taip buvo siekiama pažeminti nuteistuosius. Atvykus į LVAL buvo atimama arbata, kuri būdavo padedama į sandėlį. Teigė, kad pavalgius tekdavo indus plautis patiems. Nurodė, kad jis buvo laikomas kamerinėje sistemoje, išleidžiamas buvo tik pasivaikščioti, į procedūras. Teigė, kad dirbtinis apšvietimas neatitiko teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu LAVL jis nebuvo supažindintas su įstaigos vidaus taisyklėmis bei kitais teisės aktais. Tokios kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės, kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, LR Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, emocine krize, fiziniu skausmu, pažeminimu. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime (b. l. 56-64) su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiais nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. birželio 7 d. Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 207, nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 28 d. slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 207, nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 203, nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 202, o nuo 2017 m. lapkričio 10 d. perkeltas į slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus patalpą Nr. 205, kurioje buvo laikomas iki 2017 m. lapkričio 15 d. Pažymėjo, kad pareiškėjui atvykus į Ligoninę, jam buvo atlikta visuminė asmens krata, surašytas protokolas ir pridedamas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas, kuriame užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai (žalia tašė, juoda kuprinė, juoda striukė, pilkas viršus, kelnės, baltas virdulys, tabako 100 mg.). Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvite yra pareiškėjo parašai, kurie įrodo, kad jis buvo supažindintas su perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvitu ir jame įrašytais daiktais, iš įrašų matyti, kad maisto produktai paimti nebuvo. Į ligoninę atvykusiems pacientams, esant poreikiui yra išduodami maišeliai, kuriuose pacientai gali persinešti turimus daiktus į gydomąjį skyrių. Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 nenustatyta, kad palatoje turi būti stalas bei elektrinis virdulys, todėl Ligoninė neaprūpindama pareiškėjo nurodytais daiktais, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Karštas vanduo maistui yra tiekiamas kiekvieną dieną dienotvarkėje numatytu metu. Karštą vandenį tiekia gydomojo skyriaus tvarkinys, prižiūrint budinčios priežiūros pamainos pareigūnams, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo metu. Pareiškėjas dėl karšto vandens maistui į Ligoninės administraciją nesikreipė. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Alytaus PN buvo priskirtas paprastajai grupei pareiškėjas turėjo galimybę kasdien 3 val. pasivaikščioti. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 12 punktą pagamintą maistą, kuris turi būti patiekiamas karštas, būtina laikyti ne žemesnėje kaip 680C temperatūroje. Ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo organizavimą detalizuoja 2017 m. gegužės 4 d. laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus patvirtintas įsakymas Nr. V-90 „Dėl gerosios higienos praktikos taisyklių taikymo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo aprašas). Maitinimo organizavimo aprašo 5 punkte numatyta, kad ligoninės valgyklos vedėjas pamatuoja gauto maisto temperatūrą ir duomenis registruoja Maisto žaliavų ir produktų priėmimo apskaitos žurnale. Pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pažeidimų dėl patiekiamo maisto temperatūros nėra užfiksuota. Nurodė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 207, kurioje gydėsi pareiškėjas, sanitarinis mazgas yra pritaikytas neįgaliesiems, kitose gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitariniai mazgai nėra pritaikyti neįgaliesiems, tačiau nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus LAVL gydomojo skyriaus tvarkinio pareigose pagal nuteistųjų prašymus ir esant poreikiui padeda jiems atlikti asmens higienos procedūras. Dirbtinis apšvietimas yra įrengtas taip, kaip tai yra numatyta teisės aktuose. Nurodo, kad Ligoninėje nuteistiesiems bei suimtiesiems pavalgius, lėkštės yra sutrenkamos ir nunešamos plauti į valgyklos indų plovyklą. Apibūdindamas patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
2018 m. gruodžio 21d. gautame atsiliepime į V.V. atsikirtimą nurodė, kad ligoninė yra sudariusi specializuoto skalbimo sutartį Nr. CPO89747, todėl Ligoninėje naudojami skalbiniai yra skalbiami centralizuotai UAB“ Kauno skalbykla“. Ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje yra skalbimo mašina, kurioje nuteistieji gali išsiskalbti savo asmeninius rūbus. Nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus Ligoninės gydomojo skyriaus tvarkinio pareigose pagal nuteistųjų ( suimtųjų) prašymus ir esant poreikiui surenka ir grąžina išskalbtus nuteistųjų ( suimtųjų)asmeninius rūbus. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Ligoninėje pareiškėjas negalėjo išsiskalbti rūbų.
Pareiškėjo skundas iš dalies tenkinamas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės atstovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje laikotarpiu jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog gyvenamojoje patalpoje, kurioje jis buvo laikomas nebuvo stalo bei elektrinio virdulio.
LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetine įstaiga, kurios paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą (LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintose normose (toliau – ir HN 47:2011). Šios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (galiojanti redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) 19 punkte numatyta, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla) ir išduodamas Ligoninės patalynės komplektas. Išvykdamas iš Ligoninės, išrašytas pacientas privalo grąžinti Ligoninės išduotą patalynę, drabužius ir avalynę. Atkreiptinas dėmesys, jog nei higienos normos HN 47:2011 21 punktas, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 19 punktas nenumato stalų įrengimo Ligoninės gyvenamojoje patalpoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Pareiškėjo skunde tvirtino, jog jam atvykus į LAV iš jo buvo neteisėtai paimta rankinė, kuprinė bei arbata.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad jam atvykus į LAVL iš jo buvo neteisėtai paimta rankinė, kuprinė bei arbata. Teigė, jog rūbams susidėti buvo išduotas polietileninis maišelis, su šiuo maišeliu pareiškėjas jautėsi žeminamas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte numatyta, Nuteistiesiems, išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistojo atsivežti maisto produktai, kurių vartoti jam nerekomenduoja gydytojas, sunaikinami šių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka. Bendra šio punkto trečiojoje pastraipoje nurodytiems nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų ligoninėje leidžiamų turėti daiktų bendroji masė neturi viršyti 10 kilogramų, neįskaitant administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiagos.
Kratos atlikimo tvarką detalizuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), kurios 153.1. punkte numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.
Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintose, Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 13 punktas numato, kad Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas (toliau – DBP) organizuoja Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje atvykusių pacientų asmens kratas ir daiktų patikrinimą, supažindinimą su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, Ligoninės direktoriaus įsakymu nustatyta dienotvarke ir kitais dokumentais, esant būtinybei, Ligoninės pacientų konvojavimą į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, 17 punktas numato, kad infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą (2 priedas). Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui atvykus į ligoninę buvo atlikta visuminė krata, surašyti laisvės atėmimo vietų ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolai bei perduotų saugoti turimų daiktų kvitai (b. l. 119-128). 2017 m. rugpjūčio 2 d. laisvės atėmimo vietų ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole yra užfiksuotos pareiškėjo pretenzijos dėl arbatos, iš 2017 m. birželio 14 d. Nr. PS-7658 bei 2017 m. rugpjūčio 2 d. Nr. BS-9877 laisvės atėmimo vietų ligoninės perduotų saugoti turimų daiktų kvitų, matyti, kad iš pareiškėjo buvo paimtas krepšys, kuprinė ir kiti daiktai. Atsakovės atstovė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl 2017 m. birželio 14 d. ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. paimtos rankinės, kuprinės bei arbatos. Tačiau teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo jog išjo buvo paimtas krepšys, kuprinė bei arbata ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, sietino būtent su šiais pažeidimais. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl paimtos rankinė, kuprinė bei arbatos atmetami, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skundėsi, jog ginčo laikotarpiu jis negalėjo, kada panorėjęs gauti verdančio vandens, taip pat nurodė, kad pavalgius indus tekdavo plautis patiems nuteistiesiems
Atsakovės atstovas, karštas (virintas) vanduo į gyvenamąją patalpą buvo kiekvieną dieną pagal nustatytą grafiką (nuteistųjų maitinimo metu) (b. l. 62), indus, po valgio, kaip numatyta laisvės atėmimo vietų ligoninės nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo 11 punkte (b. l. 118), surenka valgyklos darbuotojai ir išneša juos plauti į valgyklos indų plovyklą.
Byloje yra pateikti V. V. medicinos pažymėjimai, kuriuose rekomenduojama 6-8 kartus į parą gerti arbatą (b. l. 17-19). Byloje taip pat yra pateiktas pareiškėjo pareiškimas LAVL direktoriui, kuriame V. V. reiškia pretenzijas dėl karšto vandens. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygomis, jie laikomi nustatytais (pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Atsakovas nurodė, jog karštas vanduo maistui yra pateikiamas kiekvieną dieną dienotvarkėje numatytu maitinimo metu, tačiau nenurodė, kiek tiksliai karų į dieną pareiškėjas buvo aprūpintas karštu vandeniu. Todėl konstatuotina, jog atsakovui nepaneigus šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jie laikomi nustatytais.
Teismas neturi pagrindo netikėti LAVL pateiktais paaiškinimais dėl nešvarių indų priežiūros, todėl jais remiasi ir daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl neplautų indų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.
Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl LAVL tiekiamo šalto maisto.
Pagal Taisyklių 12 punktą pagamintą maistą, kuris turi būti patiekiamas karštas, būtina laikyti ne žemesnėje kaip 680 C temperatūroje, 20 punkte įtvirtinta, kad atsakingi už maitinimo organizavimą asmenys tikrina pristatyto termiškai apdoroto maisto temperatūrą ir pasirašo Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo organizavimą detalizuoja 2017 m. gegužės 4 d. laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus patvirtintas įsakymas Nr. V-90 „Dėl gerosios higienos praktikos taisyklių taikymo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo aprašas). Maitinimo organizavimo aprašo 5 punkte numatyta, kad ligoninės valgyklos vedėjas pamatuoja gauto maisto temperatūrą ir duomenis registruoja Maisto žaliavų ir produktų priėmimo apskaitos žurnale.
Byloje yra pateiktas Laisvės atėmimo vietų ligoninės ūkio skyriaus maisto žaliavų ir produktų priėmimo apskaitos žurnalas (b. l. 65-104), kuriame ginčui aktualiu laikotarpiu pažeidimų dėl patiekiamo maisto temperatūros nėra užfiksuota.
Byloje yra pateiktas 2017 m. balandžio 25 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas Nr. 31B6-(31,5), kuriame nustatyta, kad grikių košės temperatūra mažesnė nei 68o C.
Atsakovės atstovė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių duomenis dėl grikių košės temperatūros. Tačiau pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu šie pažeidimai pasireiškė jo atžvilgiu. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka vien tik deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė jog LAVL dušai bei sanitariniai įrenginiai nėra pritaikyti neįgaliesiems, jam nustatytas 60 % nedarbingumo lygis.
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 207, kurioje gydėsi pareiškėjas, sanitarinis mazgas yra pritaikytas neįgaliesiems, kitose gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitariniai mazgai nėra pritaikyti neįgaliesiems, tačiau nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus LAVL gydomojo skyriaus tvarkinio pareigose pagal nuteistųjų prašymus ir esant poreikiui padeda jiems atlikti asmens higienos procedūras. (b. l. 62).
Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neįgaliesiems, be kita ko, sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, kuriame neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 8 d.). Įstatyme taip pat yra nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, suprantamu kaip neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais, savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, kuris suprantamas, kad neįgalieji turi būti nuolat skatinami būti savarankiški (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 str. 5, 6 p.).
Byloje yra pateiktas 2017 m. liepos 18 d. sveikatos būklės patikrinimo aktas Nr. 60-9, kuriame pažymėta, jog pareiškėjui nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2021 m. kovo 10 d. yra nustatytas 60 % nedarbingumo lygis (b. l. 22). Iš pareiškėjo į bylą pateiktų medicinos dokumentų išrašų matyti, kad V. V. nustatyta abiejų kojų venų varikozė, daugybinės trofinės opos, galūnių arterijų aterosklerozė su skausmu ramybės būsenoje, (b. l. 22, 27, 30).
Daroma išvada, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjo galimybės oriai pasinaudoti dušu ir sanitariniu mazgu buvo ribotos. Teismas pažymi, kad atsakovo atstovas, turėdamas realią informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, jo darbingumo lygį, ribotas galimybes judėti, privalėjo sudaryti jo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas, t. y. patalpinti į gyvenamąsias patalpas, kuriose dušai bei sanitariniai įrenginiai būtų pritaikyti neįgaliesiems. Teismo vertinimu, nesudarydamas sąlygų pareiškėjui savarankiškai judėti, atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teisę būti laikomam jo sveikatos būklę atitinkančiomis kalinimo sąlygomis, todėl pareiškėjas turi teisėtą pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjo teigimu jis nebuvo supažindintas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis bei kitais teisės aktais.
Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas organizuoja Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje atvykusių pacientų asmens kratas ir daiktų patikrinimą, supažindinimą su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, Ligoninės direktoriaus įsakymu nustatyta dienotvarke ir kitais dokumentais, esant būtinybei, Ligoninės pacientų konvojavimą į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Kad pareiškėjas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis bei kitais teisės aktais buvo supažindintas, patvirtina į bylą pateikti Laisvės atėmimo vietų ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolai (b. l. 119-123), kuriuose pareiškėjas parašu patvirtino, jog gavo Atmintinę, bei su LAVL vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis buvo supažindintas, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad palatoje buvo netinkamas apšvietimas.
Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, natūralaus apšvietimo koeficiento ši higienos norma nereglamentuoja.
LAVL atsiliepime į skundą nurodė, kad dirbtinis apšvietimas buvo įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, oro temperatūra atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Byloje yra pateiktas 2017 m. balandžio 10 d. Nacionalinio Visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktas Nr. 2.2-1986917.2.338.2.22), kuriame nurodyta, kad 12 korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 205 dirbtinės apšvietos vertė, matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietos šaltinius i užtamsinus visus šviesos šaltinius, siekė 107 lx (norma ne mažiau kaip 200 lx), konstatuota, kad pažeistas Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimas. Todėl, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo laikomi įrodytais.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog LAVL jam buvo sugriežtinta bausmė, kadangi jis buvo jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, todėl buvo nuolatos užrakintas gyvenamosiose patalpose.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atlikdamas Alytaus pataisos namuose, buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir BVK) 70 straipsnio 7 dalis numato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka užrakinami. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punktas numato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio (731.1 p.), kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus (731.2 p.). Šių taisyklių 732 punktas numato, kad iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla.
Taigi, pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, nuteistieji gali būti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sąlygų. Nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenustato išlygos, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi būti užrakinami aukštuose, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis negalėjo būti laikomas užrakintas jo gyvenamojoje patalpoje, atmestinas. Atsakovės atstovas savo atsiliepime patvirtino, kad laikosi BVK 73 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Pareiškėjas ir pats nenurodo, kad ginčo laikotarpiu būtų buvę pažeistos jo teisės, numatytos BVK 73 straipsnyje, ar būtų buvę pažeistos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte nustatytos sąlygos. Pareiškėjo pretenzijos dėl jo teisių pažeidimo, laikant jį užrakintoje gyvenamojoje patalpoje, yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos.
Pareiškėjas skunde taip pat skunde taip pat suabejojo, ar asmenys, išduodantys maistą buvo pasitikrinę sveikatą, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu šie pažeidimai pasireiškė jo atžvilgiu. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka vien tik deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas LAVL pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, ginčo laikotarpiu, t. y. iš viso 47 parų, atsakovas nesudarė pareiškėjui jo sveikatos būklę atitinkančių kalinimo sąlygų dušo patalpos nebuvo pritaikytos neįgaliesiems, taip pat laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d., bei nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d., viso 13 parų, pareiškėjui nebuvo suteikta teisė naudotis sanitariniu įrenginiu pritaikytu neįgaliesiems, taip pat visą ginčo laikotarpį netiekiant karšto vandens arbatoms 6-8 kartus į dieną, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas todėl konstatuotina, kad Ligoninė pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumus, išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas. Tačiau teismui nekyla abejonių, jog negalėdamas naudotis pareiškėjo sveikatos būklei pritaikytu sanitariniu mazgu bei dušu ar negaudamas pakankamą kiekį karšto geriamo vandens, taip pat tinkamo apšvietimo pareiškėjas patyrė nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Ligoninėje jis būtų kalinamas sąlygomis, pritaikytomis pagal jo sveikatos būklę, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Todėl teismas sprendžia, kad yra priežastinis ryšys tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį nebuvo užtikrinta teisė į jo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), įvertinus Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Nijolė Čekanauskienė