Civilinė byla Nr. e2-207-1051/2023
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03635-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos :
2.6.10.;2.6.10.2.;2.6.10.2.1.;2.6.10.2.2.;2.6.10.2.3.;2.6.10.2.4.;2.6.10.2.4.2.;3.2.3.1.;3.2.6.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,
sekretoriaujant Linai Paulauskienei,
dalyvaujant ieškovei M. D., jos atstovui advokatui Laimonui Šileriui,
atsakovo F. T. individualios įmonės atstovams savininkui F. T., advokatei Eugenijai Povilaitienei,
trečiojo asmens atsakovo pusėje UAB „Rostanas“ atstovei advokatei Linai Šimei,
trečiojo asmens atsakovo pusėje UAB „Anvy“ atstovui advokato padėjėjui Arminui Levickui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui F. T. individualiai įmonei dėl neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys atsakovo pusėje - UAB „Rostanas“ ir UAB „Anvy“, ir
n u s t a t ė :
1. Ieškovė M. D. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo F. T. individualios įmonės 21900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 8.40 val., statybos subrangovui F. T. individualiai įmonei (toliau – F. T. IĮ) pagal 2018-11-02 statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą su rangovu UAB „Rostanas“, atliekant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangos įrengimo darbus, nelaimingo atsitikimo darbe metu nuo pastato stogo iš 8,75 m aukščio per suirusį stoglangio „SOLIDM 2 Skin“ gaubtą į pastato vidų įkrito ir mirtinai susižalojo F. T. IĮ pagalbinis darbuotojas, ieškovės M. D. vyras R. D. Buvo atliktas Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Nelaimingo atsitikimo darbe 2019-02-01 akte buvo konstatuota, kad darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas papildomas tyrimas, po kurio 2019-12-16 Papildomo tyrimo akte buvo nustatyti atsakovo padaryti teisės aktų pažeidimai (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalies ir kt.).
3. Telšių AVPK dėl R. D. žūties buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00488-19 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje ir 132 straipsnio 3 dalyje. Jo metu ikiteisminį tyrimą prižiūrintis prokuroras keletą kartų ikiteisminį tyrimą buvo nutraukęs. Dėl to buvo teikiami skundai aukštesniems prokurorams bei ikiteisminio tyrimo teisėjams, po kurių ikiteisminis tyrimas buvo atnaujinamas, atliekami papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai – skiriamos ekspertizės ir kt.. 2021-05-27 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių, kuris Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2021-06-25 nutarimu liko nepakeistas. 2021-11-15 nutarimu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras iš viso nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00488-19, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
4. Nurodė, kad įvertinus eksperto padarytas išvadas, įvykio darbe tyrimo išvadas, kitus įrodymus, konstatuotina, kad darbdavys, t. y. atsakovas, pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir taip neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, per kurį mirė atsakovo darbuotojas ir ieškovės sutuoktinis R. D. DK 151 straipsnis numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę, taip pat ir neturtinę žalą. DK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. DK 158 straipsnio 2–4 dalys numato, jog kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.
5. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
6. Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-56/2013).
7. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu padarytose eksperto išvadose, 2019-12-16 Papildomo tyrimo akte buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, kuriuos padarė atsakovas. Tarp ieškinyje nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. dėl darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo, dėl ko nebuvo užtikrintos saugios darbo sąlygos, ir kilusių pasekmių – R. D. mirties - yra priežastinis ryšys, nes jokios pasekmės nebūtų atsiradusios, jei ieškovas kaip darbdavys būtų tinkamai vykdęs darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir užtikrinęs saugias darbo sąlygas.
8. Nurodė, kad nors, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu ieškovė yra gavusi draudimo išmoką už mirusįjį sutuoktinį, tačiau ieškovei taip pat turi būti atlyginama ir neturtinė žala. CK 6.250 straipsnyje nustatyta “(…) 1. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. 2. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl (…) asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (…)”. Ieškovė dėl jos sutuoktinio mirties patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą. 2017 metais ji pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą Šiauliuose ir su vyru R. D. išsikėlė gyventi į Kauno miestą, kuriame paėmė iš banko paskolą ir įsigijo butą, toliau kūrė savo santuokinį gyvenimą, tačiau (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo ieškovės sutuoktinis R. D. Šis faktas ieškovę labai sukrėtė, reikėjo ir psichologų pagalbos. Su netekties skausmu užgriuvo ir kiti rūpesčiai - laidojimo, antkapio išlaidos, paskolos atidavimas. Tuo metu kai žuvo ieškovės sutuoktinis, ieškovė nedirbo: buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Susitvarkius paveldėjimo dokumentus, ieškovė buvo priversta parduoti hipoteka įkeistą butą, atsiskaityti su banku ir grįžti į gyventi į Šiaulius. Jai buvo itin skaudu priimti šį sprendimą ir palikti būstą, kuriame gyveno su sutuoktiniu. Grįžus į Šiaulius, jai vėl teko visą gyvenimą ir buitį kurti iš naujo, tas buvo psichologiškai ir fiziškai sunku. Netekties skausmas ją tebelydi iki šiol. Ieškovė taip pat išgyveno ir dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo dėl jos vyro žūties.
9. Nurodė, kad nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taikant teisės aktų analogiją, galima būtų vadovautis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurių 6 punkte nustatyta, kad mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA. Šiuo metu vienos MMA dydis yra 730 Eur, vadinasi 30 MMA dydį atitinka 21900 Eur, todėl tokio dydžio neturtinė žala priteistina ir šioje civilinėje byloje.
10. Atsakovas F. T. IĮ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), prieš užlipant ant stogo, R. D. su kitais darbuotojais buvo supažindintas bei papildomai instruktuotas pagal objekto paskyrą -leidimą (išduotą 2019-01-02, galiojančios iki 2019-07-02) „darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietose“ darbų atlikimui: „Paslaugų paskirties pastato (duomenys neskelbtini), nauja statyba, atliekant stogo pakloto, sienų panelių ir stogo šiltinimo darbus“. Jam buvo paaiškinta ir parodyta, kur yra priešgaisrinės kopėčios užlipti ant stogo. Užlipus ant stogo, individualios įmonės savininkas F. T. paaiškino naujai įdarbintiems darbuotojams ir parodė, ką reikia atlikti, kur nušluoti sniegą. Ant stogo dalies buvo uždengta plėvelė, bet nebuvo slidu. R. D. buvo F. T. už nugaros apie 2-3 metrus. Beaiškinant, ką ir kaip atlikti, F. T. išgirdo už nugaros traškesį, atsisukęs pamatė, kad nebėra R. D.. Pasižiūrėjęs pro stoglangį pamatė, kad darbuotojas yra nukritęs.
11. 2019-02-01 Valstybinė darbo inspekcija surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kuriame konstatavo, kad darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų nenustatyta. 2019-12-16 Papildomo tyrimo akte nustatyti atsakovo padaryti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 20 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 6 ir 9 punktų pažeidimai, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 37.2 punkto pažeidimai. Dėl R. D. mirties buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00488-19 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1 d. ir 132 str. 3 d., kuris 2021-11-15 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu galutinai buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
12. DK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos DSSĮ. Pareigą sudaryti tokias sąlygas turi darbdavys (DSSĮ 3 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 1 dalis). DK 158 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. Pagal DK 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Toje pačioje normoje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos darbuotojo gyvybės atėmimu, atlyginimo, būtina nustatyti tokios atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2010). CK 6.284 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Joks įstatymas ar sutartis konkrečiu atveju nenumato atsakovo (darbdavio) atsakomybės be kaltės. Atsakovo nuomone, atsakovas nėra atsakingas dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo R. D., nes neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nėra kaltas, tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir R. D. mirties nėra priežastinio ryšio, t. y. nėra nei atsakovo kaltės dėl darbuotojo žūties, nei kitų darbdavio deliktinės atsakomybės sąlygų.
13. Ikiteisminio tyrimo metu atliktas Kompleksinis darbų saugos ir statybos ekspertinis tyrimas, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-02-24 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: „tiriamo nelaimingo atsitikimo dalinis mechanizmas yra toks: tikėtina, kad stoglangio gaubtas buvo suardytas jį paveikus R. D., o pats R. D. minėto poveikio momentu buvo virš stoglangio angos, kur, suirus stoglangio gaubtui, atsirado techninė galimybė kristi iš aukščio ir mirtinai susižaloti; nesuprojektuoto, bet įvykio metu naudoto stoglangio gaubto mechaninis atsparumas buvo nepakankamas atlaikyti žmogaus svorį“. T. y. išvadoje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra darbuotojo kritimas iš aukščio, suirus stoglangio gaubtui, o nelaimingo atsitikimo priežastys sietinos ir su suirusio stoglangio gaubto mechaniniu atsparumu/stiprumu. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-02-24 specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) (2) bei ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-07 teismo nutartimi paskirtos Statybos techninės veiklos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų seka, kad stoglangis, per kurį įkrito R. D., buvo nesuprojektuotas, jo gaubto mechaninis atsparumas buvo nepakankamas atlaikyti žmogaus svorį, todėl nesaugus. Kaip matyti iš ekspertizių išvadų, rangovas UAB „Rostanas“ įsigijo stoglangį iš gamintojo UAB „ANVY“, kuris eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie deklaruojamas gaminio eksploatacines savybes pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją, kad atsparumo smūgiui mažo kieto didelio minkšto kūno klasė SB 800, kas reiškia, kad stoglangio kupolas yra saugus ir šiuo atveju kolektyvinės ir darbuotojų saugos priemonės, kurios numatytos Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT- 5-00 73 punkte ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 37 ir 46 punktuose, nebūtų privalomos, jeigu to nereikalavo kitos aplinkybės statybvietėje.
14. Nurodė, kad atsakovo veiksmai niekaip nėra susiję su nelaimingo atsitikimo kilimu ir R. D. mirtimi. F. T. IĮ nesuprojektavo, neįrengė ir niekaip neprisidėjo prie stoglangio įsigijimo ir įrengimo, nežinojo jo techniniu charakteristikų ir neturėjo jokios galimybės jų sužinoti, todėl atsakovas niekaip nėra atsakingas už stoglangio kokybę ir jo saugumą. Atsakovas F. T. IĮ buvo tik subrangovas, todėl niekaip nėra atsakingas už pastato projektinės dokumentacijos rengimą ar jos teisingumą.
15. Nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra vertintina kaip subjektyvus, racionaliais argumentais nepagrįstas pageidavimas, kurio tenkinti nėra pagrindo. Nepagrįstai ieškovė prašo priteisti 21900,00 Eur neturtinės žalos, „taikant teisės aktų analogiją“, ir siūlo vadovautis Finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis. Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 1 punkte yra nustatyta, kad šiose rekomendacijose yra reglamentuojamos neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, kai draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kyla pareiga mokėti draudimo išmoką dydžio nustatymo gairės. Rekomendacijų 3 punkte yra nustatyta, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal jose nurodytus orientacinius dydžius. Aptartos nuostatos, vertinant jas kartu su paties teisės akto pavadinimu (rekomendacijos), leidžia daryti išvadą, jog šiame teisės akte yra nurodomas pageidaujamas, tačiau tuo pačiu laisvai pasirenkamas (neprivalomas) elgesio modelis, kurį lemia konkrečios situacijos faktinės aplinkybės. Be to, rekomendacijų 1 punkto turinys leidžia daryti išvadą, jog šio teisės akto nuostatos visų pirma yra skirtos konkretiems subjektams, vykdantiems specifines funkcijas, t. y. draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Tokiu būdu neturtinės žalos paskaičiavimo dydis nustatytas, kai pareiga atlyginti neturtinę žalą kyla iš draudimo sutarties. Šiuo atveju ieškovė atsakovo pareigą atlyginti neturtinę žalą kildina ne iš Sutarties, o iš delikto, todėl šios Rekomendacijos neturėtų būti laikomos tinkamu neturtinės žalos apskaičiavimu ir pagrindu.
16. Rekomendacijų 6 punkte numatyta, jog mirties atveju neturtinei žalai atlyginti maksimaliai mokama iki 30 MMA. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 30 šiuo metu esančios minimalios mėnesinės algos 730,00 Eurų. Žalos dydis skaičiuojamas žalos atsiradimo, o ne kreipimosi į teismą dienai. R. D. mirties dieną (duomenys neskelbtini), t. y. žalos atsiradimo dieną minimali mėnesinė alga buvo 555,00 Eur, todėl pagal rekomendacijų 6 punktą maksimalus neturtinės žalos atlyginimas būtų ne 21900,00 Eur, o 16650,00 Eur. Ieškovė nenurodo išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jai turėtų būti priteistas maksimalus rekomendacijose nurodytas neturtinės žalos dydis.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad MMA kriterijus, kaip ir bet koks kitas statistinis ar valstybės institucijų nustatomas dydis, savaime nėra tinkamas apskaičiuojant neturtinę žalą, nes nėra susijęs su konkretaus asmens patiriamais išgyvenimais, todėl jis laikytinas tik viena iš aplinkybių, apibūdinančių valstybės ekonominę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014). Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 582/2009, 3K-3217-690/2018). Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos. Net tais atvejais, kai darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimai pažeidžiami nusikalstamais veiksmais, baudžiamosiose bylose iš kaltų asmenų teismai priteisia mažesnes sumas, negu prašo ieškovė: žuvusiojo tėvams priteisia neturtinės žalos atlyginimą iki 5000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-462/2012, Nr. 2K-126-693/2017), o tokio pobūdžio bylose sutuoktiniui, išlaikomam vaikui, t. y. artimiesiems, kurių ryšys žymiai glaudesnis nei atskirai nuo žuvusiojo gyvenusių tėvų, yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas nuo 5000,00 Eur iki 10000,00 Eur. Pažymėjo, kad neturtinės žalos dydis priteisiamas didesnis, jei žala padaroma nusikalstamais veiksmai, todėl neturtinė žala baudžiamosios bylose priteisiama didesnė, negu civilinėse bylose, kada darbdavio ar jo darbuotojų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Šiuo atveju nei atsakovo, nei jo darbuotojo veiksmuose nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių nėra nustatyta. Atkreipė dėmesį, kad ieškovei yra atlyginta turtinė žala - pagal SODRA 2020-01-17 Sprendimą išmokėta 13222,53 Eur.
18. Trečiasis asmuo UAB „Rostanas“ iki nustatyto termino atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teisme 2023-02-28 gautas trečiojo asmens prašymas priimti papildomus įrodymus ir įtraukti į bylą trečiąjį asmenį UAB „ANVY“. Nurodyta, kad nesutikdamas su atsakovo pozicija – neva objekto generalinis rangovas UAB „Rostanas“ atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, trečiasis asmuo UAB ‚Rostanas“ teikia teismui ir prašo priimti įrodymus, turinčius reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui. 2018-08-30 UAB „Rostanas“ sudarė Statybos subrangos sutartį su UAB „ANVY“. Minėta statybos subrangos sutartimi UAB „ANVY“ įsipareigojo ginčo objekte atlikti stoglangių montavimo darbus. Be viso to, UAB „ANVY“ buvo įsipareigojusi sukomplektuoti medžiagas, nurodytas sutarties priede (komerciniame pasiūlyme), kurios turėjo būti naudojamos ginčo objekte. Bylos duomenimis, pati UAB „ANVY“ buvo stoglangių ir kitų susijusių medžiagų gamintoja. UAB „ANVY“ eksploatacinių savybių deklaracijoje buvo pateikusi duomenis, kuriuos vėliau pripažino esant klaidingus, t. y., kad stoglangių atsparumas poveikiui atitinka klasę SB 800. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-02-24 specialisto išvadoje yra konstatuota, jei suprojektuoto ir įvykio metu naudoto stoglangio gaubto mechaninis atsparumas būtų atitikęs Deklaracijoje nurodytą rodiklį SB 800, tai jokių papildomų saugos sprendinių įgyvendinti nereikėtų.
19. Nurodė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad UAB „Rostanas“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie būtų nulėmę R. D. žūtį. UAB „Rostanas“ neturėjo galimybių informuoti atsakovą apie tai, kad ginčo objekto stoge sumontuoti stoglangiai yra nesaugūs – UAB „Rostanas“ disponavo kitokia informacija, t. y. kad stoglangiai atsparumo požiūriu yra saugūs. Dėl šios priežasties trečiuoju asmeniu į bylą prašė yra įtraukti stoglangių gamintoją ir montuotoją UAB „ANVY“.
20. Trečiasis asmuo UAB „ANVY“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad trečiojo asmens įsitikinimu, byloje nagrinėjamoje situacijoje nebuvo jokių trečiojo asmens UAB „ANVY“ neteisėtų veiksmų ar bet kokio klaidinimo, kurie būtų susiję su ginčo objekte naudotais stoglangiais. Ginčo objekto projekte nebuvo nurodyta reikalavimų įrengti stoglangių su mechaninio atsparumo rodikliu SB 800, o užsakovas trečiojo asmens UAB „ANVY“ nereikalavo sumontuoti į ginčo objektą stoglangių su mechaninio atsparumo rodikliu SB 800. Taip pat, ikiteisminiame tyrime apklausti liudytojai nenurodė, kad ginčo objekte sumontuotų stoglangių deklaracijoje galimai padaryta klaida būtų ką nors suklaidinusi ir kas nors būtų ėmęsis papildomų atsargumo priemonių. Ginčo objekto statybų projekte nebuvo numatyta įrengti stoglangių su mechaninio atsparumo rodikliu SB 800.
21. Nurodė, kad ginčo objekto stoglangiai buvo skirti tik dūmų šalinimo ir karščio funkcijoms atlikti. Stoglangiai nebuvo suprojektuoti ir skirti vaikščioti ant jų, todėl suprantama, kad užlipus ar užgriuvus ant jų, jie galėjo neatlaikyti žmogaus svorio ir sulūžti. Net ir mechaninio atsparumo rodiklio SB 800 stoglangiai gali neatlaikyti žmogaus svorio, jeigu ant stoglangio žmogus šokinės, daužys ar atliks panašias veikas. Taigi, trečiojo asmens UAB „ANVY“ padaryta techninė klaida pildant eksploatacinių savybių deklaraciją negali būti prilyginama neteisėtiems veiksmams ar bet kokiam klaidinimui, kuris priežastiniu ryšiu būtų susiję su ginčo objekte įvykusia nelaime ar jos metu padaryta žala, įskaitant, ir neturtine.
22. Bylą nagrinėjant 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu ieškovė M. D. pakartojo ieškinyje nurodytus argumentus ir motyvus, ieškinį prašė patenkinti. Papildomai nurodė, kad susituokę su darbo metu žuvusiu sutuoktiniu R. D. buvo apie du su puse metų, šiandien yra ta data, kai jie susipažino prie dešimt metų. Po vyro laidotuvių ji vėl nutarė grįžti iš Kauno gyventi į Šiaulius, nes viena Kaune likti negalėjo, buvo sunku. Gyvendama su sutuoktiniu Kaune ji nedirbo, įsidarbino 2019 metų balandžio mėnesį, jau grįžusi į Šiaulius. Nurodė, kad F. T. vyro laidotuvėse nedalyvavo, nepadėjo palaidoti, buvo atvykęs tik dieną prieš laidotuves. Gavo iš F. T. materialinę 600 Eur paramą, per du kartus 200 Eur ir 400 Eur. Nurodė, kad po vyro laidotuvių lankėsi pas psichologą.
23. Bylą nagrinėjant 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu ieškovės M. D. atstovas advokatas Laimonas Šileris ieškinį prašė patenkinti, pakartojo ieškinyje nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pažeidimai nustatyti visų, atsakovo ir trečiųjų asmenų. Gaunasi situacija, kad pažeidimų visuma lėmė darbuotojo mirtį, tačiau kiekvieno įtariamojo pažeidimai mirties neįtakojo. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui, nes ieškovės darbe žuvusį sutuoktinį ir atsakovą siejo darbiniai teisiniai santykiai – darbo sutartis. Darbdavio pareiga yra sudaryti saugias darbo sąlygas, kad nelaimingi atsitikimai darbe neatsitiktų. Nelaimingų atsitikimų darbe pakartotinio tyrimo metu nustatyta, kad nebuvo techninės kortelės. Situacijos, kad stoglangiai nesaugūs, neva, darbdavys nežinojo. Paaiškėjo, kad net nesiaiškino, nes laikė, kad stoglangis saugus. Niekur nėra nurodyta, kaip tas pagalbinis darbuotojas turi konkrečiai dirbti, pvz., kad prie stoglangio reikia būti atsargesniam, instruktažas nepravestas, yra tik parašas. F. T. net nesidomėjo, ar stoglangiai saugūs, atsakė, kad savaime laikė, kad saugūs. Darbo santykiai su atsakovu, todėl už darbo saugą atsako darbdavys. Neteisėti veiksmai, kad neinstruktavo, ko pasėkoje įvyko nelaimingas atsitikimas. Darbuotojo mirties atveju ieškovais yra artimieji. Šeima buvo sukurta neseniai, turėjo lūkesčių, todėl įvykęs nelaimingas atsitikimas turėjo įtakos ieškovės emociniai būklei. Turtinė žala ieškovei buvo atlyginta. Šiuo atveju į ieškovės išgyvenimus darbdavys gana abejingai žiūri. Nurodė, kad ieškinio senaties termino nėra praleidę, o jeigu teismas manytų kitaip, ieškinio senaties terminą prašė atnaujinti. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Bylą nagrinėjant 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu atsakovo F. T. IĮ atstovas savininkas F. T. ieškinį prašė atmesti. Pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai nurodė, kad atvažiavo vyrai prie Kuršėnų, pasidarė instruktažą. Tai buvo stogdengių brigada. Nurodė, kad darbų saugą įmonėje tvarko specialistai, kas buvo reikalinga, instruktažą pravedė, instruktažą vedė jis pats (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad darbuotojai vedant instruktažą replikavo : „taip taip, taigi žinom“. Nurodė, kad darbo specifika yra stogų dengimas, ilgus metus dirba šioje srityje, stoglangius objekte ne pirmą kartą matė. Į teismo klausimą atsakė, kad vesdamas instruktažą, nepasakė darbuotojams, kad stogas yra su stoglangiais. Jam nekilo abejonių dėl stoglangių saugumo, nes kitaip nebūna. Nurodė, kad dar prieš nelaimingą atsitikimą darbe, tame pačiame objekte vykdė stogo šildymo darbus, tuomet dar stoglangių nebuvo, jie buvo montuojami vėliau, buvo pats stoglangio kelmas be gaubto. Kai pradėjo objekte vykdyti stogo šildymo darbus, stoge buvo angos stoglangių vietoje. Tuomet kaip apsauga buvo mediniai skydai ties angomis. Žuvęs darbuotojas R. D. iki tol objekte nebuvo dirbęs.
25. Bylą nagrinėjant 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu atsakovo F. T. IĮ atstovė advokatė Eugenija Povilaitienė ieškinį prašė atmesti, pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai nurodė, kad prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškovė yra praleidusi numatytą sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą, neturtinė žala ieškovei buvo padaryta (duomenys neskelbtini), į teismą ieškovė kreipėsi 2022 metų liepos mėnesį, nors terminas ieškiniui pateikti baigėsi (duomenys neskelbtini). Ikiteisminis tyrimas truko ne dėl atsakovo kaltės, ikiteisminis tyrimas netrukdė ieškovei kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo. Pagarsino baigiamąją kalbą, kurią pateikė prijungimui prie šios bylos (t. 2, b. l. 130-140). Nurodė, kad atsakovas neprašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų.
26. Bylą nagrinėjant 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Rostanas“ atstovė advokatė Lina Šimė ieškinį prašė atmesti, priteisti iš pralaimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad trečiasis asmuo yra atsakovo pusėje. Prašė taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą, kurį ieškovė yra praleidusi. Nurodė, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe nėra trečiojo asmens UAB „Rostanas“ kaltės, nėra atsakovo pakankamos kaltės. Nurodė, kas ieškovė niekaip neįrodinėja neturtinės žalos dydžio. Ieškinys yra pareikštas darbdaviui. Nurodė, kad turi būti taikomas Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Atsakovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad stoglangis yra saugus. Normalus stoglangis atlaiko atsirėmimą, atsisėdimą. Nurodė, kad į bylą yra įtraukti nepagrįstai, nesutinka, kad yra atsakingi, kaip generalinis rangovas. Trečiasis asmuo UAB „ANVY“ įsipareigojo ginčo objekte atlikti stoglangių montavimo darbus.
27. Bylą nagrinėjant 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „ANVY“ atstovas advokato padėjėjas Arminas Levickas ieškinį prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad yra trečiasis asmuo yra atsakovo pusėje, pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai nurodė, kad byloje nagrinėjamoje situacijoje nebuvo jokių trečiojo asmens UAB „ANVY“ neteisėtų veiksmų ar bet kokio klaidinimo, kurie būtų susiję su ginčo objekte naudotais stoglangiais. Ginčo objekto projekte nebuvo nurodyta reikalavimų įrengti stoglangių su mechaninio atsparumo rodikliu SB 800, o užsakovas trečiojo asmens UAB „ANVY“ nereikalavo sumontuoti į ginčo objektą stoglangių su mechaninio atsparumo rodikliu SB 800.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys patenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
28. Byloje nustatyta, kad ieškovės M. D. ir R. D. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 140). Ieškovės sutuoktinis R. D. (duomenys neskelbtini) mirė, mirties priežastis - nelaimingas atsitikimas darbe (t. 1, b. l. 51, 141). Tarp ieškovės sutuoktinio R. D. ir atsakovo F. T. IĮ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią R. D. F. T. IĮ priimtas dirbti pagalbiniu darbininku (t. 1, b. l. 24). Iš 2019 m. vasario 12 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto bei 2019 m. gruodžio 16 d. Papildomo tyrimo akto nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu, krisdamas nuo stogo per stoglangį ant betoninių grindų, žuvo ieškovės sutuoktinis – atsakovo darbuotojas R. D. (t. 1, b. l. 14-16, 137-139). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) F. T. IĮ pagalbinis darbuotojas R. D. 8.00 val. pradėjo darbą naujai statomame paslaugų paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad tarp atsakovo F. T. IĮ ir trečiojo asmens atsakovo pusėje UAB „Rostanas“ 2018 m. lapkričio 2 d. buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis, kuri 2018 m. lapkričio 9 d. ir 2018 m. lapkričio 18 d. papildyta Papildomais susitarimais Nr. 1, ir Nr. 2, pagal kuriuos subrangovas F. T. IĮ įsipareigojo rangovui UAB „Rostanas“ statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti stogo prekybos salės dalies ir stogo pakloto montavimo darbus, darbų pradžia 2018 m. lapkričio 14 d., pabaiga – 2019 m. sausio 19 d. (t. 1, b. l. 52-55, 56, 57). Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. tarp trečiojo asmens atsakovo pusėje UAB „Rostanas“ (rangovo) ir trečiojo asmens atsakovo pusėje UAB „ANVY“ (subrangovo) buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis, pagal kurią subrangovas UAB „ANVY“ įsipareigojo rangovui UAB „Rostanas“ statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti stoglangių montavimo, neįskaitant termo ir hidro izoliacijos įrengimo, angų pjovimo, elektros instaliacijos darbų, neįskaitant medžiagų iškrovimo ir medžiagų pakėlimo į darbo vietą mechanizmų, šiukšlių išvežimo iš objekto, darbus, montavimo darbų pabaiga ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (t. 2, b. l. 58-64).
Dėl ieškinio senaties termino taikymo.
29. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas, trečiasis asmuo UAB „Rostanas“ nurodo, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko (duomenys neskelbtini), todėl terminas ieškiniui pateikti dėl neturtinės žalos atlyginimo baigėsi (duomenys neskelbtini), o ieškovė ieškinį teismui pateikė 2022 m. liepos 5 d., t. y. praleidusi terminą ieškiniui pateikti.
30. Teismas sprendžia, kad ieškovė nėra praleidusi senaties termino ieškiniui pareikšti. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl ginčo nelaimingo atsitikimo darbe vyko ikiteisminis tyrimas, kuris 2021 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas, konstatuojant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, minėtame nutarime nukentėjusiajai M. D. išaiškinta teisė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe žuvus R. D. patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Nurodyta, kad nutarimą galima skųsti per dvidešimt dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos (t. 1, b. l. 159-201). Byloje nėra įrodymų, kada nutarimą gavo ieškovė, tačiau yra pagrindas spręsti, kad anksčiausiai nutarimas įsiteisėjo po dvidešimties dienų, t. y. 2021 m. gruodžio 5 d., todėl anksčiausiai nuo šios dienos ieškovei prasidėjo terminas ieškiniui pateikti, kuris baigiasi 2024 m. gruodžio 5 d. (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškinys teisme gautas 2022 m. liepos 5 d., t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
31. Neturtinės žalos atlyginimas asmens gyvybės atėmimo atveju reglamentuojamas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.263 straipsnyje. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už dėl gyvybės atėmimu atsiradusią žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Be turtinės, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius iki pat mirties (CK 6.284 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, įvertintas priežastinis ryšys tarp darbdavio veiksmų (neveikimo) jo pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas vykdymo aspektu bei kilusių neigiamų pasekmių. DK 151 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
32. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė atsiranda, kai yra keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju preziumuojama tik atsakovo kaltė, o neteisėtus veiksmus/neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų/neveikimo ir žalos privalo įrodyti ieškovė.
33. Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai; saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Nurodytos darbdavio pareigos turinys yra detalizuotas ir išsamiau atskleistas kituose Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniuose.
34. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog nelaimingas atsitikimas įvyko R. D. vykdant darbo funkcijas. Atsakovo F. T. IĮ argumentai, kad nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs ir darbuotojas R. D. nebūtų žuvęs, jeigu būtų buvęs įmontuotas saugus, tinkamo atsparumo stoglangis, nepaneigia nelaimingo atsitikimo ryšio su R. D. vykdytomis darbo funkcijomis pagal darbo sutartį, sudaryta su atsakovu F. T. IĮ. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu, krisdamas nuo stogo per stoglangį ant betoninių grindų, žuvo ieškovės sutuoktinis – atsakovo darbuotojas R. D. (t. 1, b. l. 14-16, 137-139).
35. 2019 m. gruodžio 16 d. Nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu, krisdamas nuo stogo per stoglangį ant betoninių grindų, žuvo ieškovės sutuoktinis – atsakovo darbuotojas R. D. Nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra : 1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Organizuojant darbus F. T. individualios įmonės statybos objekte adresu, (duomenys neskelbtini), neįvertinti kritimo iš aukščio rizikos veiksniai, tinkamai neparengti lokaliniai teisės aktai (technologinės kortelės, paskyros – leidimai ir k.t.) siekiant išvengti galimų rizikos veiksnių. Saugos sprendinys, apsaugantis nuo kritimo per stoglangį (apsauginio grotų įrengimas) priimtas ir įgyvendintas jau įvykus mirtino nelaimingo atsitikimo įvykiui, t. y. F. T. individualios įmonės darbuotojui R. D. nukritus per stoglangį žemyn ir mirtinai susižalojus. Stoglangio SOLIDM 2 įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statinio, jo dalių ar atskirų elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimams. Tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, aptvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 6 bei 9 punktų reikalavimai, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 37.2 punktas „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai (t. 1, b. l. 137-139). Byloje nepateikta įrodymų ir nėra nustatyta, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo būtų kaltas dėl savo netinkamų veiksmų ar neveikimo, neapdairumo pats darbuotojas R. D. (CPK 185 straipsnis).
36. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas F. T. IĮ, kaip žuvusiojo darbuoto darbdavys, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kad jo vykdomame objekte neįvyktų nelaimingas atsitikimas (CPK 185 straipsnis). Svarbus aspektas byloje yra tai, kad žuvusysis R. D. pas atsakovą buvo įdarbintas tik (duomenys neskelbtini), prieš tai jis dirbo D. K. individualioje įmonėje (t. 1, b. l. 24, 88), (duomenys neskelbtini) buvo pirmoji žuvusiojo darbo diena objekte. Svarbus aspektas ir tai, kad priešingai nei žuvusysis darbuotojas, atsakovas F. T. IĮ objekte, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas subrangovu, statybos rangos darbus vykdė nuo 2018 m. lapkričio 14 d. (sprendimo 28 punktas; t. 1, b. l. 52-55, 56, 57). Byloje teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo vadovas F. T. teismui nurodė, kad tame pačiame objekte vykdė stogo šildymo darbus, tuomet kai dar stoglangių nebuvo, jie buvo montuojami vėliau, buvo pats stoglangio kelmas be gaubto, kai pradėjo objekte vykdyti stogo šildymo darbus, stoge buvo angos stoglangių vietoje, tuomet kaip apsauga buvo mediniai skydai ties angomis. Į teismo klausimą F. T. atsakė, kad vesdamas instruktažą, nepasakė darbuotojams, kad stogas yra su stoglangiais. Nurodė, kad jam nekilo abejonių dėl stoglangių saugumo, nes kitaip nebūna.
37. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas daryti išvadą, kad tas, kas savaime supranta buvo atsakovui, mačiusiam ir žinojusiam, kad statybos objekte yra įrengti stoglangiai, nebuvo žinoma ir negalėjo būti savaime supranta žuvusiam ieškovės sutuoktiniui, ant statybos objekto stogo užlipusiam pirmą kartą, ir atsakovo neinformuotam, apie tai, kad ant stogo yra įrengti stoglangiai (CPK 185 straipsnis). Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
38. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad atsakovas, neinformuodamas pirmą dieną objekte dirbančio darbuotojo apie ant stogo įrengtus stoglangius, buvo ko pasėkoje darbuotojas, krisdamas nuo stogo per stoglangį ant betoninių grindų, žuvo, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, todėl privalo atlyginti ieškovei neturtinę žalą (CPK 185 straipsnis). Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo teismui daryti išvadą, kad jeigu atsakovo vadovas (duomenys neskelbtini) instruktuodamas pirmą kartą į objektą atvykusi darbuotoją, būtų pasakęs ir akcentavęs, kad ant objekto stogo yra įrengtas stoglangis, labiau tikėtina, kad nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs ir atsakovo darbuotojas R. D. nebūtų žuvęs (CPK 185 straipsnis). Tai, kad atsakovo neveikimas turėjo įtakos įvykti nelaimingam atsitikimui darbe, kurio metu žuvo atsakovo darbuotojas – ieškovės sutuoktinis, patvirtina ir 2019 m. gruodžio 16 d. Nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte nurodytos išvados, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Organizuojant darbus F. T. individualios įmonės statybos objekte adresu, (duomenys neskelbtini), neįvertinti kritimo iš aukščio rizikos veiksniai, tinkamai neparengti lokaliniai teisės aktai (technologinės kortelės, paskyros – leidimai ir k.t.) siekiant išvengti galimų rizikos veiksnių. Saugos sprendinys, apsaugantis nuo kritimo per stoglangį (apsauginio grotų įrengimas) priimtas ir įgyvendintas jau įvykus mirtino nelaimingo atsitikimo įvykiui, t. y. F. T. individualios įmonės darbuotojui R. D. nukritus per stoglangį žemyn ir mirtinai susižalojus. Stoglangio SOLIDM 2 įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statinio, jo dalių ar atskirų elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimams.
39. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatų, numatančių, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.
40. Atkreiptinas dėmesys, kad apklaustas teisme atsakovo vadovas F. T. nurodė, kad saugos diržai lipant ant stogo buvo nereikalingi, šiuo atveju jų būtinumas nenustatytas ir ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau atsakovo vadovas F. T. teismui posėdžio metu nurodė, kad, nepaisant to, kad apsauginis diržas nebuvo reikalingas, ieškovės vyrui R. D. apsauginis diržas ir kitos apsaugos priemonės, buvo išduoti, tai patvirtina ir byloje esantis rašytinis įrodymas – darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė (t. 1, b. l. 50).
41. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad tiek darbuotojų instruktavimas, tiek apsauginių priemonių suteikimas buvo darbdavio atliekami tik formaliai, tam, kad gauti darbuotojų parašus. Byloje neginčijama aplinkybė, kad ant objekto stogo buvo rastas apsauginis diržas (CPK 187 straipsnis). Paklausus, kam tuomet buvo reikalinga išduoti apsaugos priemones ir jas neštis į objektą, atsakovo vadovas paaiškinti negalėjo. Duodamas paaiškinimus teismui F. T. nurodė, kad rangovas yra stambi įmonė, ji diktuoja sąlygas, o atsakovas yra smulki įmonė, ką nurodo, tą atlieka, vieną kartą ant stogo nurodė, kad reikia lipti stelažais, tai jais ir lipo, atvyko kitą kartą – stelažų nebuvo, tai lipo gaisrinėmis kopėčiomis. Nustatytos aplinkybės patvirtina padarytas išvadas, kad atsakovas, kaip darbdavys, nebuvo tiek apdairus ir rūpestingas, kad užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas.
42. Atsakovas atsikirsdamas į ieškinį, taip pat nurodo, kad jeigu būtų įrengtas tinkamas, atitinkantis reikalavimus stoglangis, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Taip pat nurodė, kad stoglangio atsakovas neįrenginėjo, todėl jis neprivalo atsakyti. Dėl šių atsakovo argumentų teismas sprendžia, kad tai yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas, jeigu atsakovas kreipsis į teismą regresiniu ieškiniu į trečiuosius/trečiąjį asmenį. Todėl šiuo aspektu, kas ir kokį stoglangį įrengė, nepasisako.
43. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju neginčytinai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ant objekto, esančio (duomenys neskelbtini) dirbo tik atsakovo darbuotojai, nei trečiojo asmens UAB „Rostanas“, nei trečiojo asmens UAB „Anvy“ darbuotojų ant pastato stogo, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo.
44. Darbdavių pareigos užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas įgyvendinimo ypatybės susiklosčius specifinei situacijai, kai darbus toje pačioje vietoje atlieka kelių darbdavių darbuotojai, yra aptartos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Ši norma taip pat nustato, kad, siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą. Taigi, aptariama teisės norma, viena vertus, yra išplečiama darbdaviams tenkanti pareiga užtikrinti darbuotojų saugą, nurodant, kad ši pareiga yra siejama su visų darbuotojų, ne tik įdarbintų konkretaus darbdavio, saugos užtikrinimu. Kita vertus, yra nustatytos ir aiškios jos taikymo ribos, šios normos taikymą siejant su situacijomis, kai kelių darbdavių įdarbinti asmenys vykdo darbus toje pačioje vietoje. Tokios šios normos taikymo ribos atsispindi ir teismų praktikoje.
45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl kelių darbdavių atsakomybės dėl darbuotojui sukeltos žalos, yra pripažinęs, kad egzistuoja pagrindas taikyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnį susiklosčius situacijai, kai vienos bendrovės darbuotojas buvo sužalotas vykdydamas granito pjaustymo staklių išmontavimo darbus kitos bendrovės teritorijoje, kur atliekant darbus buvo naudojamas pastarajai bendrovei (ne sužaloto darbuotojo darbdavei) priklausantis krautuvas ir juo dirbo šios bendrovės (ne sužaloto darbuotojo darbdavės) darbuotojas. Kasacinis teismas šioje nutartyje nurodė, kad abi bendrovės nevykdė joms įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas bendrai dirbantiems jų abiejų darbuotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2008).
46. Iš esmės analogiškai Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnis yra aiškinamas ir taikomas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant bylas dėl Valstybinės darbo inspekcijos sprendimų teisėtumo. Antai 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-770-756/2018, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs kelių darbdavių bendrų darbų vykdymą ir pagrindą taikyti aptariamą nuostatą situacijoje, kai pagal darbdavių susitarimą vienas iš jų (VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija) įsipareigojo nufilmuoti ir transliuoti kito (Kauno valstybinio muzikinio teatro) rengiamą apdovanojimų ceremoniją, o pastarasis įsipareigojo, be kita ko, skirti technines priemones ir jas prižiūrintį personalą, tačiau vykdant bendrus darbus Kauno valstybinio muzikinio teatro patalpose buvo sužalotas VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos darbuotojas.
47. Apibendrinant nustatytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 nurodė, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnis taikytinas tik nustačius šias sąlygas: pirma, ar dviejų ar daugiau darbdavių darbuotojai atliko bendrus darbus; antra, ar darbai buvo atlikti toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose.
48. Nagrinėjamu atveju byloje nenustačius dviejų ar daugiau darbdavių darbuotojų bendrų darbų toje pačioje vietoje, nėra pagrindo konstatuoti bendrą atsakovo ir trečiųjų asmenų / trečiojo asmens atsakomybę už netinkamą darbų organizavimą ir bendrą pareigą atlyginti atsakovo F. T. individualios įmonės žuvusio darbuotojo sutuoktinei sukeltą žalą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023). Byloje nustatyta ir neginčijama, kad (duomenys neskelbtini) objekte ant stogo buvo ir dirbo tik atsakovo darbuotojai.
49. Svarbus aspektas byloje ir tai, kad tarp atsakovo F. T. IĮ (Subrangovo) ir trečiojo asmens UAB „Rostanas“ (Rangovo) 2018 m. lapkričio 2 d. sudarytos Statybos subrangos sutarties 7.7. punkte nurodyta, kad Subrangovas turi pasirūpinti, kad darbo vietoje visada turi būti palaikoma švara ir tvarka, ir, kad darbo vieta būtų saugi.
50. Todėl šiuo atveju, kaip jau buvo konstatuota, atsakovo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktus Kompleksinis darbų saugos ir statybos ekspertinis tyrimą, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-02-24 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-00488-19, t. 6, b. l. 136-145), kad tiriamo nelaimingo atsitikimo dalinis mechanizmas yra toks: tikėtina, kad stoglangio gaubtas buvo suardytas jį paveikus R. D., o pats R. D. minėto poveikio momentu buvo virš stoglangio angos, kur, suirus stoglangio gaubtui, atsirado techninė galimybė kristi iš aukščio ir mirtinai susižaloti; nesuprojektuoto, bet įvykio metu naudoto stoglangio gaubto mechaninis atsparumas buvo nepakankamas atlaikyti žmogaus svorį, t. y., kad išvadoje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra darbuotojo kritimas iš aukščio, suirus stoglangio gaubtui, o nelaimingo atsitikimo priežastys sietinos ir su suirusio stoglangio gaubto mechaniniu atsparumu/stiprumu, kad iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-02-24 specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) bei ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-07 teismo nutartimi paskirtos Statybos techninės veiklos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-00488-19, t. 17, b. l. 143-200, t. 18, b. l. 1-190), seka, kad stoglangis, per kurį įkrito R. D., buvo nesuprojektuotas, jo gaubto mechaninis atsparumas buvo nepakankamas atlaikyti žmogaus svorį, todėl nesaugus, yra pagrindas atsakovui kreiptis į teismą regresiniu ieškiniu į trečiąjį asmenį/trečiuosius asmenis, tačiau tai neturi įtakos ieškovės teisei reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš žuvusio sutuoktinio darbdavio.
Dėl neturtinės žalos dydžio.
51. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tačiau jų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007). CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į žalos atlyginimą žuvusiojo nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniams, nedarbingiems tėvams ir kitiems nedarbingiems asmenims, kuriuos žuvusysis išlaikė; teisę į neturtinės žalos atlyginimą šioje normoje nustatyti asmenys turi neatsižvelgiant į darbingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, tačiau nagrinėjamos bylos atveju ji priteisiama ne pačiam nukentėjusiajam asmeniui, bet jo sutuoktiniai, t. y. pilnamečiam asmeniui, tačiau turinčiam teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
52. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 str., CPK 4 str.).
53. Ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Ieškovės prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti.
54. Kaip minėta, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką šio pobūdžio bylose. Toks atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį.
55. Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio nustatymo reikšmingos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriose dėl nelaimingo atsitikimo darbe sužalota darbuotojų sveikata: 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; 2015 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015. Iš nurodytų kasacinio teismo nutarčių matyti, kad sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pripažįstama 25 000 Lt (7240,50 Eur) – 21721,50 Eur suma.
56. Kasacinis teismas yra nagrinėjęs bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo žuvusio darbuotojo artimiesiems, kai darbuotojas žuvo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, esant darbdavio kaltei dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo. Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio nustatymo reikšmingos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-348/2007, priteistas 32550 Lt (9413 Eur) neturtinės žalos atlyginimas žuvusio darbuotojo sutuoktinei, įvertinus atsakovo ir nukentėjusiojo kaltės proporcijas (po 50 proc.), taip pat aplinkybę, kad tuoj po vyro mirties ieškovė dėl reakcijos į turėtą stresą susirgo sunkia liga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008 ieškovams (žuvusiojo tėvams) buvo priteista po 70 000 Lt (20273 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.
57. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi būti įvertinta kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis. Nagrinėjamu atveju dėl nelaimingo atsitikimo darbe žuvo ieškovės sutuoktinis, kurio kaltė dėl nelaimingo atsitikimo darbe nenustatyta. Byloje nustatyta, kad ieškovė M. D. su žuvusiu sutuoktinu iki nelaimingo atsitikimo darbe santuokoje buvo išgyvenę apie 2,5 metų (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 140), nelaimingas atsitikimas darbe įvyko (duomenys neskelbtini)) bendrų nepilnamečių vaikų neturėjo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė iki nelaimingo atsitikimo darbe, nedirbo, ji įsidarbino 2019 m. balandžio mėnesį (t. 2, b. l. 36), t. y. praėjus (duomenys neskelbtini) mėnesiams po vyro žūties, šias aplinkybes patvirtino ir pati ieškovė apklausiama teismo posėdyje. Byloje ieškovė yra pateikusi įrodymus, kad 2019 m. vasario 27 d., 2019 m. lapkričio 1 d., 2021 m. lapkričio 19 d. lankėsi individualiose konsultacijose pas psichologą (t. 2, b. l. 37-38), t. y. pirmą kartą apsilankė, praėjus beveik (duomenys neskelbtini) mėnesiams po vyro žūties, o tarp kitų dviejų vizitų laiko tarpai yra apie metai laiko. Medicinos dokumentų išrašę nurodyta, kad nuo psichiatro konsultavimo atsisakė. Išraše nėra nurodyta, kad ieškovei būtų buvę išrašyti kokie vaistai, akcentuota, kad Beko depresijos skalės rezultatas 14 balų, kas atitinka vidutinį nuotaikos sutrikimą. Ieškovė apklausiama teisme patvirtino, kad blogiausiai jautėsi, kai pas psichologą lankėsi pirmą kartą. Įrodinėdama neturtinės žalos dydį, ieškovė nurodė, kad po nelaimingo atsitikimo darbe, kuomet žuvo jos sutuoktinis, ji nebegalėjo ir nebenorėjo likti gyventi Kauno mieste, kur su vyru buvo nutarę kurti ateitį, ko pasėkoje buvo pardavę butą Šiaulių mieste, kuris buvo įgytas, gavus kreditą iš banko (t. 2, b. l. 33, 34-36), ir grįžo atgal gyventi į Šiaulius. Ieškovė taip pat nurodė, kad reiškią maksimalų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlygimo, kurų paskaičiavo, analogiją taikydama Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis. Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimu ieškovei M. D. skirta 13222,53 Eur vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam R. D. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (t. 2, b. l. 203).
58. Pažymėtina, kad nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į žalą privalančio atlyginti asmens turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo atveju atsakovas neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tik nurodė, kad yra maža įmonė. Teismui patikrinus viešai prieinamus duomenis (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovo įmonėje šiuo metu apdraustųjų asmenų nėra, įmonė skolų neturi, įmonės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
59. Atsižvelgiant į teismo nustatytas byloje aplinkybes, į ieškovei išmokėtos turtinės žalos dydį, į ieškovės patirtus išgyvenimus ir pasekmes, nesant byloje įrodymų, kad ieškovei būtų kilusios rimtos psichologinės problemos ar fiziniai negalavimai, į tai, kad 2021 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatuojant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, b. l. 159-201), į tai, kad Nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, taip pat byloje konstatavus, kad atsakovo pravestas instruktažas buvo atliktas formaliai, neįspėjant pirmą dieną objekte dirbusio darbuotojo apie ant stogo įrengtą stoglangį, siekiant protingos ginčo šalių interesų pusiausvyros, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 6600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis, 6.245 straipsnis -6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.284 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
61. Šioje byloje ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos yra 800,00 Eur (t. 2, b. l. 84-87, 110-114). Atsakovas savo patirtų advokato pagalbos išlaidų priteisti iš ieškovės neprašo.
62. Šioje byloje ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvus jos sutuoktiniui. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-7-75-916/2023).
63. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinis teismas pažymėjo, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).Be to, kaip minėta, asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes šį dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Vadinasi, ieškovas iš esmės neturi galimybių iš anksto tiksliai įvertinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį ir jį nurodyti teismui. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad neturtinę žalą yra sunku iš anksto įvertinti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10).
64. Šiuo atveju ieškovė reiškė reikalavimą, prašydama priteisti iš atsakovo 21900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas šiuo sprendimu tokį reikalavimą nusprendė tenkinti iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 6600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų patyręs papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo, nei teismas priteisė, atsakovas nesutiko su ieškiniu visiškai, prašė jį atmesti. Todėl teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, į tai, kad buvo nuspręsta, jog atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovei neturtinę žalą, t. y. ieškovės materialusis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės patenkintas, į tai, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti visas patirtas 800,00 Eur advokato pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-7-75-916/2023, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis).
65. Šioje byloje tretieji asmenys UAB „Rostanas“ ir UAB „Anvy“ buvo atsakovo pusėje, prašė ieškinį atmesti visiškai, priteisti iš pralaimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „Rostanas“ pateikė įrodymus apie turėtas 2501,30 Eur advokato pagalbos išlaidas (t. 2, b. l. 100-101, 102-109, 121-122, 123-125). Trečiasis asmuo UAB „Anvy“ pateikė įrodymus apie turėtas 2395,80 Eur advokato pagalbos išlaidas (t. 2, b. l. 115-120), nors prašyme nurodyta, kad pateikiami apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai, tačiau duomenys apie apmokėjimą nėra pateikti.
66. Atsižvelgiant į šio teismo sprendimo 60-64 punktuose išdėstytus argumentus ir motyvus, atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys buvo atsakovo pusėje, tretiesiems asmenims iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).
67. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinį statusą byloje, jų procesines teises ir pareigas bei įtraukimo į bylą procesines taisykles nustato atitinkamai CPK 37 ir 47 straipsniai. Pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis byloje dalyvaujantį asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi. Vis dėlto CPK 37 ir 47 straipsniais įtvirtinta galimybė dalyvauti byloje ir tokiems asmenims. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai. Tai, kad bylos baigtis turės tik netiesioginę įtaką trečiojo asmens teisinei padėčiai, lemia, kad trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų CPK nesuteikia teisės disponuoti ginčo dalyku. Tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesiniu įstatymu suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019, 17 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019, 54 punktas; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
68. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
69. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16 punktas). Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 17 punktas).
70. Byloje nustatyta, kad tretieji asmenys buvo atsakovo pusėje, prašė ieškinį atmesti, byloje ieškovės materialusis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės buvo patenkintas, teismui nusprendus, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovei neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad byla išspręsta trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „Rostanas“ ir UAB „Anvy“ naudai. Kadangi pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos tik tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl tretiesiems asmenims atsakovo pusėje UAB „Rostanas“ ir UAB „Anvy“, kaip bylą pralaimėjusiems byloje dalyvaujantiems asmenims, neatsirado teisės reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Teismas šias išvadas daro, atsižvelgdamas į šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-403/2022.
71. Priteisus iš atsakovo ieškovei 6600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš atsakovo priteistinas valstybei 149,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).
72. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 15,60 Eur, ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš esmės patenkinus materialųjį ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo F. T. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 6600,00 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo F. T. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 149,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo F. T. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 15,60 Eur (penkiolika eurų 60 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Irma Valiuškienė