Administracinė byla Nr. AS-176-492/2016
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02752-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovei T. O. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 22 d. gautas uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymas, kuriuo iš atsakovės T. O. prašoma priteisti nesumokėtą 125,96 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti – sumokėti 28 eurų žyminį mokestį.
Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 12 d. gautas patikslintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir Klaipėdos RATC), prašymą atsakovei T. O. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas nustatė, kad teikiamą pareiškėjo vardu patikslintą prašymą pagal 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojimą pasirašė UAB Klaipėdos RATC įgaliota atstovė. Perįgaliojime nurodoma, kad perįgaliojimas pasirašomas vadovaujantis 2015 m. gruodžio 21 d. suteiktu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimu (be numerio), tačiau šis įgaliojimas teismui nepateiktas. Teismas prie bylos pridėjo minėto įgaliojimo kopiją, kuri buvo pateikta kitoje administracinėje byloje, nes atstovas juo grindžia teisę atlikti procesinius veiksmus.
Teismas taip pat nustatė, kad UAB Klaipėdos RATC teisę atlikti procesinius veiksmus pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu grindžia 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831, kuria koncesininkui perleista teisė rinkti rinkliavas, 47 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad koncesininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos, taip pat 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimu, kuriuo atsižvelgiant į koncesijos sutartį UAB Klaipėdos RATC įgaliojamas atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad cituojamas įgaliojimas grindžiamas išimtinai 2015 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831, jokie kiti teisiniai pagrindai atstovavimo ar pavedimo santykiams pagrįsti nenurodomi.
Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 nurodyta aplinkybe, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta galimybe perduoti su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas kitiems subjektams ir perdavė kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta koncesijos sąvoka, šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo atstovas UAB Klaipėdos RATC procesiniame dokumente nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip koncesiją suteikiančioji institucija, užtikrino ir priėmė bei įgyvendino visus teisės aktus, kuriais perdavė viešosios paslaugos teikimą koncesininkui ir suteikė teisę rinkti vietinę rinkliavą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2010 m. birželio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-382/2010 suformuota praktika ir padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybė viešųjų paslaugų teikimą bei vietinės rinkliavos rinkimą yra perdavusi vietinės rinkliavos administratoriui – UAB Klaipėdos RATC, kuris vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą renka savarankiškai, taip pat ir kreipiasi dėl priverstinio vietinės rinkliavos išieškojimo teisminiu keliu. Teismas konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 patvirtina, jog Klaipėdos miesto savivaldybė su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 perdavė savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei UAB Klaipėdos RATC ir pastaroji savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas (ūkinę veiklą). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos RATC šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.) ir vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas bei atstovas UAB Klaipėdos RATC yra savarankiški teisės subjektai, todėl pagal bendrąsias prievolių atsiradimo taisykles ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalį kaip juridiniai asmenys įgijo civilines teises, prisiėmė civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 55 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad juridinio asmens atstovimas kitam juridiniam asmeniui iš viso nėra nustatytas. Teismo įsitikinimu, teisinio vertinimo nekeičia ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimas (be numerio), nes ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje numatytų atstovavimo pagrindų nėra, o 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. J4-831 nesukuria atstovavimo pagal pavedimą teisinių santykių (ABTĮ 49 str. 3 d.). Šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojime (be numerio) nenurodė jokio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ar kitame teisės akte nustatyto teisinio pagrindo, suteikiančio teisę įgalioti kitą juridinį asmenį, viešojo juridinio asmens – vietos savivaldos vykdomosios institucijos vardu, atlikti veiksmus, susijusius su atstovavimu teisme. Todėl teismas konstatavo, kad viešojo juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių, ir atsižvelgęs į tai, sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti prašymą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą, nes jis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.
III.
Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB Klaipėdos RATC, atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos RATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp UAB Klaipėdos RATC ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai. UAB Klaipėdos RATC nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavedimu ir išimtinai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas bei tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus UAB Klaipėdos RATC vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, nes kiekvieną darbo dieną įmokas perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos pervestos vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos savivaldybės biudžeto pajamų sąskaitoje. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Mokėjimo pranešime, kuris pateiktas kartu su prašymu, aiškiai nurodyta, kad vietinės rinkliavos gavėjas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, o UAB Klaipėdos RATC yra tik rinkliavos rinkėjas. UAB Klaipėdos RATC yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje. Pareiškėjas pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo priėmimo, sprendė ginčą iš esmės ir vertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisę reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nors pagal ABTĮ 68 straipsnio 1 dalį teismas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), pasiruošimo bylą nagrinėti teisme stadijoje gali įpareigoti pareiškėją teikti įrodymus, papildomus paaiškinimus dėl keliamų reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, kad iš kartu su patikslintu prašymu pateikto įgaliojimo akivaizdu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskiru įgaliojimu suteikė teisę UAB Klaipėdos RATC Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. O UAB Klaipėdos RATC yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis, suteikęs įgaliojimą UAB Klaipėdos RATC atstovauti bylose dėl vietinės rinkliavos skolų priteisimo, siekė teisme administracinę bylą iškelti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes prašymų dėl vietinės rinkliavos išieškojimo apmokestinimas žyminiu mokesčiu yra visiškai nelogiškas, neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 įtvirtinta koncesininko teisė kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo (47 p.), tačiau nenustatyta, jog pareiškėjas gali būti tik UAB Klaipėdos RATC. Todėl pareiškėjas laikosi pozicijos, kad bylose dėl vietinės rinkliavos išieškojimo UAB Klaipėdos RATC gali būti savarankiškas pareiškėjas ar kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes vietinė rinkliava yra sudedamoji savivaldybės biudžeto dalis. Pareiškėjas pažymi, kad visose be išimties įmonių bankroto bylose UAB Klaipėdos RATC reikalavimai dėl vietinės rinkliavos yra prilyginti reikalavimams dėl mokesčių į biudžetą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos RATC, patikslintą prašymą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą (skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo).
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje paneigdamas UAB Klaipėdos RATC teisę kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, iš esmės teigia, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartį Nr. J4-831 savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (UAB Klaipėdos RATC), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl UAB Klaipėdos RATC veiksmai negali būti įvertinti kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Kitaip tariant, vertinant tikrinamos nutarties turinį, yra aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme bei juos įgyvendinančiuosiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, Klaipėdos miesto savivaldybė visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė UAB Klaipėdos RATC, taip prarasdama materialųjį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo. Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme, nors pagal administracinių teismų praktiką reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės, tačiau tokia išvada sprendžiant skundo priėmimo klausimą yra negalima, nes kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Pagal bendrąjį principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į naujausią tokio pobūdžio bylose suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2016 m. vasario 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-164-525/2016, Nr. AS-174-261/2016, Nr. AS-191-438/2016 ir kt.), kurioje laikomasi pozicijos, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, jog suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui.
Be to, net jei būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju tarp UAB Klaipėdos RATC ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai.
Pažymėtina, kad atstovavimo administracinėse bylose klausimai reglamentuojami ABTĮ 49–50 straipsniuose, atstovavimas pagal pavedimą yra nustatytas ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nenustato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, svarbu tik tai, kad subjekto įgaliojimai atstovauti būtų tinkamai įforminti (žr. 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-160-602/2015). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad viešojo juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimo matyti, kad jis įgaliojo UAB Klaipėdos RATC atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo visų instancijų teismuose ir atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, įskaitant ir įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą) (b. l. 31). UAB Klaipėdos RATC direktorius 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojo G. E., kurios pasirašytas patikslintas prašymas buvo pateiktas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose, nagrinėjamose apygardų administraciniuose teismuose (b. l. 17). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias atstovavimą pagal pavedimą, ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą prašymą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nagrinėtą klausimą suponavo tai, jog pirmiausia į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą kreipėsi UAB Klaipėdos RATC, kuriam Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatytas terminas prašymo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 28 Eur žyminį mokestį. Taisydamas šį prašymo trūkumą, UAB Klaipėdos RATC analogišką patikslintą prašymą padavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dėl kliūčių, susijusių su įgaliojimu atstovauti pareiškėjui. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl to, ar nustatytas prašymo trūkumas buvo pašalintas, ir pirminio UAB Klaipėdos RATC prašymo priėmimo klausimas liko neišspręstas.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties nustatyti terminą trūkumui pašalinti, pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) UAB Klaipėdos RATC yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. jis iš esmės vykdo Klaipėdos miesto savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu, 2016 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016 konstatavo, jog UAB Klaipėdos RATC prašymai priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 40 str. 2 d.). Šiuo atveju turėtų būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtoje byloje, kurioje prašymo priėmimo stadijoje susiklostė analogiška situacija, suformuota praktika, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi nepagrįstai nustatė UAB Klaipėdos RATC terminą prašymo trūkumui dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pašalinti.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos RATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, tačiau akcentuotina, kad pagal ABTĮ 37 straipsnį skundo (prašymo) priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė