Civilinė byla Nr. 2A-338-330/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00002-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15;
2.6.7; 3.2.4.11; 3.3.1.20.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-917-796/2018 pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovui P. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – Palangos miesto 2-asis notaro biuras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 24 d. ieškovo P. J. (tėvo) ir atsakovo P. J. (sūnaus) sudarytą 2/5 dalių pastato – gyvenamojo namo ir 2/5 dalių žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, dovanojimo sutartį; taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 2/5 dalis pastato – gyvenamojo namo ir 2/5 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. liepos 24 d. šalys sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovui atiteko 2/5 dalys pastato – gyvenamojo namo ir 2/5 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Aiškino, jog sutartis sudaryta šalims žinant, kad ji sudaroma tikslu į namų valdą įrengti du įvažiavimus ir kad už antro įvažiavimo įrengimą nereikėtų mokėti. Ieškovas tvirtino turtą sūnui padovanojęs laikinai. 2015 metais įvyko teisminis ginčas, kurio metu ieškovas ginčijo šią dovanojimo sutartį, civilinė byla buvo baigta taikos sutartimi, o sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia. Ieškovas paaiškino, jog po to teisminio proceso atsakovas – apdovanotasis, ėmė vykdyti tokius veiksmus, kuriuos įstatymas apibrėžia kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu. Ieškovo nuomone, vien ta aplinkybė, jog ieškovui reikėjo kreiptis į teismą dėl sūnaus (atsakovo) nesąžiningumo – duoto žodžio nesilaikymo – neatitinka geros moralės ir visuomenėje nusistovėjusių normų. Ieškovas taip pat nurodė, kad po teisminio proceso kartkartėmis skambindavo sūnui, prašė jį elgtis sąžiningai, tačiau atsakovas jį iškoneveikdavo, vadino neįgaliu ir nemokytu. Be to, atkreipė dėmesį, jog atsakovas jį apšmeižė tvirtindamas, esą ieškovas Palangoje šaudė šunis. Atsakovas grasino ieškovui. Dėl nuolatinių įžeidinėjimų labai pablogėjo ieškovo sveikata. Ieškovas akcentavo, jog nebepakėlęs tokio atsakovo elgesio, du kartus kreipėsi į policiją. Nurodė, kad 2016 metų policijos nutarimuose pažymima, jog atsakovo veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymių, o pagal įstatymą policijos nutarimų įrodomoji galia pripažįstama prima facie. Ieškovo vertinimu, tokiu elgesiu atsakovas pažeidė ieškovo teisę į orią bei garbingą senatvę. Ieškovo teigimu, egzistuoja sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ir tvarka panaikinti dovanojimą.
3. Atsakovas P. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė CK 6.472 straipsnyje įtvirtintų pagrindų dovanojimui panaikinti, be to, ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė pakartotinai. Pirmajame teisminiame procese ieškovas neįrodė, kad dovanojimo sutartis buvo fiktyvi. Tas teisminis procesas buvo baigtas taikos sutartimi. Atsakovo vertinimu, ieškovas nesilaiko taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo nebereikšti pretenzijų dėl šalių sudarytos dovanojimo sutarties, nauju pagrindu vėl pareiškė ieškinį, nors ankstesnė byla buvo nutraukta. Nurodė esąs dėkingas ieškovui už dovaną, tačiau ieškovo argumentai dėl sandorio neteisėtumo nepagrįsti. Pažymėjo, jog niekada nejautęs ieškovo atžvilgiu pykčio, neturėjęs jo atžvilgiu blogų ketinimų, niekada nevartojęs psichologinio ar fizinio smurto, nežeminęs jo orumo. Nurodė, kad po ieškovo kreipimosi į policiją, tyrėja atsakovui pasiūlė nebendrauti su tėvu siekiant išvengti konfliktinių situacijų. Atsakovas tvirtino su ieškovu nebendraujantis nuo 2016 metų.
4. Atsakovas nurodė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2013 metų liepos mėnesį ir iki 2015 metų dėl to nebuvo jokio konflikto. Teigia, jog konfliktas buvo inspiruotas J. B.. Pažymėjo, jog ieškovo minimuose policijos nutarimuose nurodomi visi negražūs žodžiai yra perrašyti iš tėvo pareiškimo ir tai nėra jokia tyrimo medžiaga, kadangi joks tyrimas nebuvo atliekamas. Atsakovo aiškinimu, ginčų su tėvu kilti negali, nes jis su tėvu nebendrauja, su savo šeima gyvena kitame mieste, o tėvas gyvena Palangoje ir naudojasi visu ginčo namu. Paaiškino, jog dovanojant ginčo namo dalį buvo susitarta, jog ieškovas ir toliau naudosis visu namu, o atsakovas to daryti netrukdo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Teismas pažymėjo, kad griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai, be to, sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis.
7. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais dėl į bylą pateiktų policijos nutarimų įrodomosios reikšmės ir galios. Pažymėjo, jog tokie procesiniai sprendimai civiliniame procese neturi prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Teismas, įvertinęs Palangos miesto policijos komisariato 2015 m. gegužės 13 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinį, padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai įvykio, susijusio su grasinimais susidoroti bei įžeidinėjimais, iš esmės netyrė, tik išklausę šalių paaiškinimus dėl įvykio nustatė, kad nėra teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlydami pareiškėjui P. J. (ieškovui) kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad policijos nutarime pavartotas teiginys, jog ...„šiame įvykyje galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymius, numatytus LR BK 155 straipsnio 1 dalyje“..., reiškia, kad išvada daryta įvertinus paties ieškovo pareiškime policijai nurodytas faktines aplinkybes. Tik kitiems įrodymams patvirtinus ieškovo nurodytas aplinkybes, pavyzdžiui, kad atsakovas plūdo ieškovą necenzūriniais žodžiais, būtų pagrindas atsakovą traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Nebuvo įrodytas faktas, kad atsakovas iš tiesų įžeidinėjo ieškovą. Teismas svarbia pripažino aplinkybę, jog po šio policijos nutarimo priėmimo ieškovas nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka. Įvertinęs kito – 2016 m. sausio 26 d. policijos nutarimo turinį, teismas padarė išvadą, jog jo įrodomoji galia ir reikšmė yra tapati ankstesniajam nutarimui. Teismas taip pat neįrodytais pripažino ieškovo teiginius dėl ieškovo kaltinimų šunų šaudymu. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo atsakovo elgesį pripažinti neabejotinai griežtai smerktinu geros moralės požiūriu.
8. Teismas padarė išvadą, kad liudytojos J. B. parodymai dėl šalių konflikto aplinkybių negali būti laikomi patikimu ir pakankamu įrodymų šaltiniu, kadangi liudytoja gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, jog liudytojos, žinančios apie ieškovo testamentu jos naudai paliekamą turtą bei suprantančios, jog pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia padidėtų turtas, kurį ji galbūt paveldės, duoti parodymai nėra pakankamai patikimi.
9. Teismas sprendė, kad S. M. paaiškinimai neįrodo atsakovo netinkamo elgesio su tėvu, juolab jos žinios apie tarp šalių susiklosčiusius santykius yra gautos tiesiogiai iš ieškovo. Teismas laikėsi nuostatos, jog šie paaiškinimai negali būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai, patvirtinantys ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl jais nesivadovavo. Teismas taip pat padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad nuo šalių konflikto pradžios ieškovo sveikatos būklė yra labai pablogėjusi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas P. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai atmetė visus ieškovo argumentus, be kita ko, ir tuos, kuriuos patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai – policijos priimti nutarimai. Teismas nevertino aplinkybės, jog tuose nutarimuose yra fiksuoti duomenys, kad policijos pareigūnai profilaktiškai įspėjo atsakovą. Teismas nurodytus duomenis nepagrįstai pripažino paprastais rašytiniais įrodymais.
10.2. Teismas be pagrindo nesivadovavo nuosekliais liudytojos J. B. paaiškinimais. Teismo išvados dėl liudytojos suinteresuotumo grindžiamos prielaidomis. Pasisakydamas dėl ieškovo palikimo, teismas peržengė ieškinio ribas. Tokiu būdu buvo pažeista ir ieškovo teisė į privataus gyvenimo paslaptį. Teismo išvados įžeidžia liudytoją. Atskleisdamas testamentinę paslaptį, teismas buvo šališkas.
10.3. Teismas netinkamai vertino liudytojos S. M. paaiškinimus. Liudytoja, negalėjusi dalyvauti procese, aiškiai ir objektyviai išdėstė jai žinomas šalių konflikto aplinkybes.
10.4. Atsakovas nepaneigė ieškovo išdėstytų aplinkybių dėl atsakovo veiksmų, kurie laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Tokie atsakovo veiksmai tęsiami iki šiol ir tai žemina ieškovo garbę bei orumą. Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su ginčo turto įgijimu ieškovo nuosavybėn, neatsižvelgė, jog tai yra vienintelis ieškovo gyvenamasis būstas. Įvertinus šalių tarpusavio santykių esmę, padovanotas turtas turėtų būti grąžintas ieškovui.
10.5. Byloje nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, nes neteisėti atsakovo veiksmai tęsiami iki šiol. Teismas nevertino aplinkybės, jog dėl konfliktinių situacijų ieškovas negali būti bendraturčiu su atsakovu.
10.6. Teismas neįvertino aplinkybės, jog dovanojimo sandoris sudarytas su atsakovu, kuris pažemino tėvą (ieškovą) per savo nesąžiningumą bei neteisingumą, nes negrąžino turto dalies. Atsakovas ir šiuo metu ieškovo atžvilgiu vartoja necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius. Konstitucijoje įtvirtinta pamatinė šeimos, tėvų ir vaikų tarpusavio santykių samprata, kad vaikai turi gerbti savo tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo elgesys neatitinka geros moralės ir visuomenėje nusistovėjusios papročių sampratos, kas sudaro pakankamą pagrindą panaikinti dovanojimo sandorį.
11. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti ieškovo P. J. ir liudytojos J. B. rašytiniai paaiškinimai.
12. Atsakovas P. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
12.1. Teismas nešališkai ir visapusiškai ištyrė bei teisingai įvertino ieškovo pateiktus duomenis, padarydamas pagrįstą išvadą, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu neatliko jokių moralės požiūriu smerktinų veiksmų.
12.2. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl Palangos policijos komisariato nutarimų įrodomosios galios ir reikšmės. Teismas, išsamiai įvertinęs šių dokumentų turinį, padarė teisingą išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ieškovo pareiškimuose nurodytų aplinkybių iš esmės netyrė.
12.3. Teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė liudytojų parodymus. Apeliacinio skundo argumentas dėl ieškinio ribų peržengimo neturi pagrindo. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo sudaryto testamento, rėmėsi paties ieškovo paaiškinimais. Paaiškėjus aplinkybei dėl ieškovo sudaryto testamento, teismas pagrįstai nesirėmė liudytojos J. B. parodymais. Teismas tinkamai įvertino liudytojos S. M. parodymus ir jais nesivadovavo dėl tos priežasties, jog jai nebuvo žinomos tiesioginės šalių konflikto aplinkybės.
12.4. Skundo argumentai dėl teismo šališkumo, tariamo reikalavimo atskleisti testamentinę paslaptį, yra nepagrįsti. Ta aplinkybė, jog ieškinys buvo atmestas, nelemia išvados dėl teismo šališkumo. Aplinkybes dėl sudaryto testamento ieškovas pats laisva valia (niekieno neklausiamas) atskleidė teikdamas paaiškinimus teisme.
13. 2019 m. balandžio 8 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovo P. J. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi atsikirtimai į atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei pareikštas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo, prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
15. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti ieškovo P. J. rašytiniai paaiškinimai. 2019 m. balandžio 8 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovo P. J. papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriose, be kita ko, suformuluotas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Iš pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantas nurodo, jo nuomone, ginčui reikšmingas aplinkybes, kuriomis jo pozicija buvo grindžiama tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, jas papildomai (išsamiau) paaiškina arba tiesiog atkartoja. Taipogi apeliantas pateikia argumentus, kurie, jo nuomone, patvirtina procesinius pažeidimus, lėmusius jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimą pirmosios instancijos teisme. Tokiais argumentais grindžiamas ir jo apeliacinis skundas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo, todėl priimami.
17. Kartu su ieškovo apeliaciniu skundu pateikti (kaip skundo priedas) ir J. B. rašytiniai paaiškinimai. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal proceso teisę teikti rašytinius paaiškinimus įstatymas suteikia galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 42 straipsnis). Byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis). J. B. šioje byloje buvo kviesta liudyti. CPK 61 straipsnyje liudytojas apibūdinamas kaip įstatymų nustatyta tvarka procese dalyvaujantis asmuo, kuris nėra teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi. Toks teisinis reguliavimas lemia, jog J. B. neturi procesinės teisės teikti rašytinius paaiškinimus, todėl jos procesinio dokumento teisėjų kolegija nepriima. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog J. B. buvo apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje. Ta aplinkybė, jog ji nesutinka su teismo atliktu jos liudijimo vertinimu ar priimtu teismo sprendimu dėl šalių ginčo esmės, nesuteikia jai teisės bet kokia procesine forma teikti prieštaravimų ar ginčyti teismo išvadas. Nagrinėjamu atveju liudytojos rašytine forma pateikti paaiškinimai dėl šalių ginčo taip pat neatitinka šios rūšies įrodymams (liudytojo apklausai) keliamų leistinumo ir betarpiškumo reikalavimų (CPK 183 straipsnis) bei šios rūšies įrodymų gavimui būtinų sąlygų (CPK 192, 195 straipsniai).
18. Ieškovas teismui papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išreiškė pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Kolegija pažymi, jog remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis procesas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
19. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodiniame procese. Kolegijos vertinimu, apeliantas nenurodė svarių argumentų, kodėl bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas nurodo pageidaujantis atvykti į teismo posėdį bei betarpiškai išdėstyti visas aplinkybes. Akcentuotina, kad apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neatima apelianto galimybės pateikti rašytinius paaiškinimus. Šia galimybe apeliantas pasinaudojo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar tinkamai nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar pirmosios instancijos teismas juos įvertino, ar ne. Būtina akcentuoti ir tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, šalims aktyviai realizuojant procesines teises, o šalių argumentai dėl ginčo esmės grindžiami išsamiais procesiniais dokumentais bei rašytiniais įrodymais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jo nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka apelianto procesinės teisės nebus suvaržytos, todėl jo prašymas netenkinamas.
Dėl ginčo esmės ir apeliacinio nagrinėjimo ribų
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013 m. liepos 24 d. šalys sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas P. J. (tėvas) atsakovui P. J. (sūnui) padovanojo 2/5 dalis pastato – gyvenamojo namo ir 2/5 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). 2014 metais ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nurodęs, jog dovanojimo sutartis negalioja dėl jos fiktyvumo (CK 1.86 straipsnyje apibrėžtas tariamasis sandoris). Ieškovas faktiniu to ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, siekiant prie namų įrengti du įvažiavimus, o šį tikslą pasiekus, atsakovas pagal šalių tarpusavio susitarimą turėjo grąžinti dovanotą turtą ieškovui. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu minėtą ieškinį atmetė. Teismo sprendimui neįsiteisėjus, 2015 m. kovo 13 d. šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtino, o civilinę bylą nutraukė. Pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas ieškovas įsipareigojo nebereikšti atsakovui jokių pretenzijų dėl 2013 m. liepos 24 d. sudarytos dovanojimo sutarties, nereikalauti grąžinti sutartimi padovanoto turto, neteikti apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo, kuriuo jo ieškinys buvo atmestas. Ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu, kurį grindė CK 6.472 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, prašė dovanojimą (kaip sandorį) panaikinti, o dovanojimo sutarties pagrindu perleistą turtą grąžinti jam. Ieškovas paaiškino, jog po ankstesnio teisminio proceso atsakovas, kaip apdovanotasis, ėmė vykdyti tokius veiksmus, kurie pagal įstatymą apibrėžti kaip neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
21. Pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Nesutikdamas su teismo sprendimu ieškovas pateikė apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję su pirmosios instancijos teisme atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, kitais galimais procesinio pobūdžio pažeidimais, visgi apeliaciniame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei žodiniame procese teiktuose paaiškinimuose, ieškovas nuolat kartoja ir argumentuoja faktines aplinkybes dėl šalių žodinio susitarimo, ieškovo nuomone, rodančio ginčijamo dovanojimo sandorio tariamumą (fiktyvumą). Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog civilinė byla, pradėta pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl dovanojimo sutarties negaliojimo CK 1.86 straipsnyje nurodytu pagrindu, buvo užbaigta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus, konstatuoja, kad analizuojamu atveju vėl kartojami ieškovo teiginiai dėl sandorio tariamumo (šalių žodinio susitarimo grąžinti dovaną dovanotojui, įrengus įvažiavimus į namų valdą), šioje byloje nebegali būti vertinami.
22. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilygsta teismo sprendimo teisinei galiai, nes tokią sutartį patvirtinus, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant teismo patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, o teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo procesiniu sprendimu. Res judicata galia lemia, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Ta aplinkybė, jog po taikos sutarties patvirtinimo ieškovas ieškinį dėl to paties sandorio pareiškė kitu faktiniu pagrindu, nesuteikia teisės, ignoruojant taikos sutarties reikšmę ir pasekmes, iš naujo įrodinėti bei kvestionuoti tas aplinkybes, kurios sudarė ankstesnės civilinės bylos dalyką. Todėl atitinkami ieškovo argumentai lieka už šios bylos apeliacinio nagrinėjimo ribų ir nevertintini. Šiuo atveju teisėjų kolegija pasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo bei nurodytų kitų procesinių pažeidimų klausimais.
Dėl apdovanotojo veiksmų, neabejotinai griežtai smerktinų geros moralės požiūriu, kaip teisinio pagrindo panaikinti dovanojimo sutartį
23. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 6.467 straipsnio 1 dalis).
24. Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Nurodyto straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.
25. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų išaiškinta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
26. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, pagrindą panaikinti dovanojimą sudarančiais veiksmais gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindo kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti remdamasis visapusiškai ištirtais bylos duomenimis, nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, o apdovanotojo veiksmus kvalifikuoti vadovaudamasis įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintais vertinimo kriterijais.
28. Byloje ginčas dėl dovanojimo panaikinimo kilo iš šeimos teisinių santykių, tėvui prašant panaikinti dovanojimo sutartį, kuria jis sūnui padovanojo nuosavybės teise priklausantį turtą – dalį namo ir žemės sklypo. Ieškovas ieškinio faktiniu pagrindu nurodė aplinkybes, jog apdovanotasis ėmė vykdyti tokius veiksmus, kuriuos įstatymas apibrėžia kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu: nesilaikė duoto žodžio grąžinti dovaną, ieškovą iškoneveikė, įžeidinėjo, grasino, apšmeižė padarius nusikaltimą. Dėl nurodytų apdovanotojo veiksmų ieškovas kreipėsi į policiją, kurios priimtuose procesiniuose sprendimuose šios aplinkybės užfiksuotos. Netinkamą atsakovo elgesį, ieškovo teigimu, patvirtino ir liudytojai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pateiktų aplinkybių neįrodė, todėl ieškinį atmetė. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, o toks procesinis pažeidimas esą lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
31. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad šioje byloje vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ar vertinimo taisyklių pažeidimo. Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad teismas tyrė ir vertino ne tik civilinės bylos duomenis, liudytojų parodymus, teismo posėdžio metu šalių teiktus paaiškinimus, bet ir ikiteisminio tyrimo institucijos priimtus nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo pateiktų Palangos miesto policijos komisariato priimtų nutarimų turinį ir padarė pagrįstą išvadą dėl policijos atsisakymų pradėti ikiteisminius tyrimus remiantis ieškovo nurodymais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar nusikalstamo elgesio. Kolegija pažymi, jog nurodytų policijos nutarimų turinį (kur išdėstyti atsakovo veiksmai) lėmė tik subjektyvūs ieškovo paaiškinimai, kurie policijos institucijos nebuvo iš esmės tiriami ir vertinami. Vadinasi, tokie dokumentai, kai ieškovo įtarimų, susijusių su grasinimais susidoroti bei įžeidinėjimais, kitokio pobūdžio netinkamu atsakovo elgesiu, ikiteisminio tyrimo institucija iš esmės netyrė, o tik apsiribojo šalių išklausymu bei formaliu teisių ir pareigų, baudžiamojo įstatymo normų prevenciniu išaiškinimu, nagrinėjamai bylai neturi nei prejudicinės galios, nei prima facie įrodomosios reikšmės. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo argumentai dėl jo viešo apkaltinimo nebūtu nusikaltimu (apšmeižimo) neparemti objektyviais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismo teisingai pripažinti nepatvirtinusiais ieškovo reikalavimo pagrindo.
32. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu. Teismas padarė teisingą išvadą, kad liudytojos J. B., kurią su ieškovu sieja ilgalaikiai asmeniniai santykiai, paaiškinimai yra nepatikimas įrodymas. Buvo nustatytas aiškus šios liudytojos suinteresuotumas bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog liudytojai yra žinoma apie ieškovo sudarytą jos naudai testamentą, o tai sudaro objektyvią prielaidą teigti, kad ieškovui palankus teismo sprendimas būtų naudingas ir jai. Liudytojos parodymų subjektyvumą patvirtina ir jos veiksmai apeliaciniame procese – prieštaravimai dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo buvo pateikti kaip ieškovo apeliacinio skundo priedas, taigi – pagal ieškovo valią ir pageidavimus. Paties ieškovo argumentai apeliaciniame skunde, be kita ko, nukreipti ir į šios liudytojos orumo gynimą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad liudytoja būtų nešališka ir nesuinteresuota bylos baigtimi.
33. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ieškovo argumentus apeliaciniame skunde, jog pasisakydamas dėl ieškovo palikimo (testamento), pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, o versdamas ieškovą atskleisti ir paaiškinti palikimo klausimus, esą pažeidė ieškovo teisę į testamentinę paslaptį. Perklausius 2018 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio garso įrašą, apeliacinis teismas įsitikino, kad aplinkybes, susijusias su testamento sudarymu ir jo turiniu, ieškovas teismo posėdyje pats atskleidė laisva valia, teismui aiškinantis dėl santykių, siejančių ieškovą su liudytoja J. B.. Ieškovas nebuvo verčiamas atskleisti testamentinę paslaptį, o ją (paslaptį) saugodamas, turėjo teisę susilaikyti nuo atitinkamų aplinkybių aiškinimo. Ieškovui laisva valia atskleidus testamento sudarymo faktą, teismas turėjo teisę šias aplinkybes įvertinti ir pagrįstai tai padarė spręsdamas dėl liudytojos parodymų patikimumo. Tų aplinkybių vertinimas vien liudytojos parodymų patikimumo aspektu paneigia ieškovo įtarimus dėl ieškinio ribų peržengimo.
34. Teisėjų kolegija taipogi sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl liudytojos S. M. paaiškinimų įrodomosios reikšmės. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas pageidavo šį asmenį apklausti teismo posėdyje, tačiau S. M. teismo šaukiama neatvyko. Pateiktame prašyme ji aiškiai nurodė negalinti objektyviai paaiškinti ieškovo ir atsakovo konflikto aplinkybių, kadangi tokios aplinkybės jai žinomos tik iš paties ieškovo paaiškinimų. Viena vertus, rašytinių paaiškinimų forma pateiktas asmens liudijimas neatitinka leistinumo reikalavimų (CPK 192 straipsnis). Kita vertus, tokio paaiškinimo turinys iliustruoja liudytojos poziciją, jog jai nėra žinomos sprendžiamam ginčui reikšmingos aplinkybės, išskyrus informaciją, jai perduotą paties ieškovo.
35. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Išsami pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia teigti, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys tirtų atsakovo veiksmų ir elgesio (ne) teisėtumą, teismo nebūtų įvertinti. Apelianto pateikiama nuomonė dėl atskirų įrodymų reikšmės nepaneigia teismo motyvų, kuriais grindžiamas byloje esančių įrodymų visumos vertinimas. Apibendrinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jo atžvilgiu atsakovo elgesys ir veiksmai po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo laikytini neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Byloje nėra neigiamos aplinkybės, jog po dovanojimo sutarties sudarymo tarp šalių kilo asmeninio pobūdžio nesutarimų, pasikeitė šalis siejusių tarpusavio santykių turinys, tačiau nei tokios aplinkybės, nei dovanotojo požiūrio į apdovanotąjį pasikeitimas nesudaro pagrindo taikyti išimtinę priemonę ir CK 6.472 straipsnyje nurodytu pagrindu panaikinti dovanojimą. Kitokios subjektyvaus pobūdžio priežastys (ginčo turto įsigijimo aplinkybės, ieškovo ateities planai, susiję su ginčo turtu ir kt.) nesusijusios su bylos nagrinėjimo dalyku.
36. Kiti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
37. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. (CPK 329, 330 straipsniai),
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Gintaras Pečiulis
Jūratė Varanauskaitė