Administracinė byla Nr. eA-2908-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03983-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono,Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (15/6-11) 12PR-154 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad pateikė prašymą suteikti jam politinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymas buvo grindžiamas baime dėl savo gyvybės, nes 2020 m. (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimuose palaikė S. C.. Paaiškino, kad yra iš (duomenys neskelbtini) miesto ir 2020 m. liepos 31 d. dalyvavo S. C. rengtame mitinge. Mitingas buvo su incidentais, tačiau „daugmaž“ buvo ramu. (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų dieną pareiškėjas vyko balsuoti. Balsavimo kabinos buvo atviros be užuolaidų, visi galėjo matyti, kaip asmuo balsuoja. Pareiškėjas norėjo nufotografuoti savo biuletenį ir įkelti į platformą „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo sukurta opozicijos kandidatų siekiant patikrinti rinkimų skaidrumą, tačiau bandant nufotografuoti savo balsavimo biuletenį, prie jo priėjo milicininkas (užuolaidų nebuvo) ir uždraudė fotografuoti. Po to, kai įmetė biuletenį į urną, milicininkas išsivedė jį į lauką, kur stovėjo daugiau milicininkų. Vyresnysis milicininkas persirašė pareiškėjo duomenis. Pareiškėjas elgėsi ramiai, su milicininkais nesiginčijo ir nekonfliktavo, nes konflikto atveju jį galėjo išvežti į skyrių, skirti baudą ar sulaikyti kelioms paroms. Pareiškėjas nurodė, kad dalyvavo mitinge ir 2020 m. rugpjūčio 9 d., kai po preliminarių rezultatų paskelbimo suprato, jog prezidento rinkimų rezultatai yra sufalsifikuoti. 2020 m. rugpjūčio 10 d. adresu: (duomenys neskelbtini), kur yra registruotas, atėjo du žmonės, teiravosi pareiškėjo buvimo vietos. Pareiškėjo motina atsakė, kad pareiškėjas ten negyvena ir yra išvykęs iš (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 11 d. pas pareiškėjo motina vėl buvo atėję du žmonės. Šeštadienį vakare neprisistatę asmenys lankėsi pas pareiškėjo žmoną. Jie teiravosi, ar pareiškėjas čia gyvena, žmona jiems nurodė, kad jis čia gyvena, bet yra išvykęs dirbti į Rusiją. Pareiškėjas spėjo, kad neprisistatę asmenys – teisėsaugos pareigūnai, nes tai paaiškintų svetimų žmonių lankymosi neįprastumą. Pareiškėjas teigė bijantis, kad (duomenys neskelbtini) jį gali areštuoti, iškelti ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją bylą „už neva nesankcionuotus mitingus“, už ką (duomenys neskelbtini) yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų. Sužinojęs apie pirmąjį asmenų apsilankymą pas motina, pareiškėjas nusipirko autobuso bilietą į Lietuvą rugpjūčio 12 dienai. Po antrojo neprisistačiusių asmenų apsilankymo pas motiną, suprato, kad jam būtina išvykti iš šalies. Atvykus į Lietuvą ir esant Medininkuose, sulaukė skambučio iš nežinomo numerio, tačiau jis neatsiliepė.

3.       Pareiškėjas nesutiko su atsakovo sprendime padarytomis išvadomis ir vertinimu. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai, neišsamiai, aplaidžiai surinko, nustatė, analizavo vertino įrodymus bei informaciją apie pareiškėjo pateiktus faktus bei padėtį jo kilmės valstybėje. Pareiškėjas rėmėsi Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 99.1 punkto 2 pastraipa, 115 punkto nuostatomis pabrėždamas, kad atsakovas aplaidžiai ir aiškiai ydingai atliko savo pareigą renkant ir naudojantis išsamia bei aktualia informacija. Pareiškėjo pateiktą faktą, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) miesto deputatu, o dabar palaiko opoziciją, visiškai ignoravo. Pareiškėjo aiškiai išreikštas palankumas opozicijai ir jos kandidatei, pagrįstai galėjo būti laikomas šalies valdžios kritika, jos diskreditavimu ar ne lojalumu, dėl ko jis galėjo patirti ir baudžiamąjį persekiojimą. Sprendė, kad pareiškėjo profilis nebuvo sudarytas išsamiai ir pasižymi šiurkščiu reikšmingos informacijos nepaisymu.

4.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, rinkdamas informaciją Baudžiamojo kodekso taikymą (duomenys neskelbtini), rėmėsi 2012 m. internetiniu straipsniu. Pareiškėjo įsitikinimu, aktuali šiuo metu padėtis (duomenys neskelbtini), o ne prieš aštuonerius metus buvusi situacija, kuri neatitinka šių dienų aktualijų. Todėl sprendė, kad išvada apie tai, jog neva baudžiamoji byla pagal (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo kodekso 369.1 straipsnį buvo grasinama tik žurnalistams, opozicijos nariams, aktyvistams, nepagrįsta. Taip pat pareiškėjas citavo 2020 m. rugsėjo 17 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją (3 pastraipą) ir teigė, kad (duomenys neskelbtini) politinė padėtis yra ypatingai nestabili ir neužtikrinanti nei žmonių saugumo, nei naudojimosi pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Pareiškėjo įsitikinimu, nėra jokių saugiklių, kad jis savo kilmės valstybėje nebus persekiojamas baudžiamąja tvarka pagal Baudžiamojo kodekso 369.1 straipsnį. Iš pareiškėjo parodymų apie periodinį nepažįstamų asmenų apsilankymą jo namuose, tai, kad jis buvo deputatu, viešai paaiškėjo, kad jis balsavo už opozicijos kandidatę, be to, milicininkų buvo nustatyta, kad jis ketina fotografuoti ir patalpinti balsavimo biuletenio nuotrauką (kas gali būti laikoma agitacija už opoziciją), leido spręsti, kad jis savo kilmės valstybėje gali patirti persekiojimą ar žiaurų elgesį, netgi būti nubaustas.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad jo buvo ieškoma motinos bute bei jo paties gyvenamojoje vietoje. Šios informacijos atsakovas nepaneigė. Tačiau laikė, kad pareiškėjo pateikta informacija apie pas jo motiną ir žmoną apsilankiusius nežinomus asmenis nei savaime, nei vertinant ją tyrimo metu surinktų duomenų kontekste, nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjas yra paieškomas teisėsaugos pareigūnų su tikslu jį sulaikyti ar nubausti. Pareiškėjas laikė, kad vertinant jo asmenį apibūdinančias aplinkybes – kad jis buvęs (duomenys neskelbtini) deputatas, taip pat tai, kad milicininkai nusirašė jo paso duomenis, nes jis balsavo už opozicijos kandidatę ir norėjo nufotografuoti tai patvirtinantį biuletenį, ir po to mažiausiai tris kartus jo ieškojo nepažįstami asmenys, rodo, kad pareiškėjas išties turi pagrįstą baimę būti persekiojamas. Ypač dabar, kai mitingai (duomenys neskelbtini) nerimsta jau kelis mėnesius ir sulaikytųjų skaičiai vis auga, o (duomenys neskelbtini) prezidentas vis garsiau kalba apie tai, kad yra veikiama prieš (duomenys neskelbtini).

6.       Pareiškėjas kritiškai vertino atsakovo naudojamą terminiją, kuri buvo rašoma kabutėse: „galbūt“, „grubiu“, tariamo „persekiojimo“ ir kt. pabrėždamas, jog vartotina terminija leido daryti išvadą, kad atsakovas turėjo iš anksto susiformavusį subjektyvų įsitikinimą atmesti pareiškėjo prašymą.

7.       Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pozicija, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui gali būti iškelta baudžiamoji byla vien dėl to, kad pareiškėjas Lietuvoje yra prašęs prieglobsčio ir remiasi Aprašo 16 punkto nuostatomis. Nurodė, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini), neturėtų būti vertinama atsietai nuo kitų aplinkybių, kaip tai darė atsakovas. Aplinkybės, kad pareiškėjas yra buvęs savo miesto deputatas, palaikė opoziciją, dalyvavo opozicijos palaikymo mitinguose, jo paso duomenis po balsavimo nusirašė milicininkai, o po rinkimų mažiausiai tris kartus jo ieškojo nežinomi asmenys, pareiškėjas turėjo išvykti į Lietuvą baimindamasis dėl savo saugumo, leidžo pareiškėjui pagrįstai spręsti, kad jam gali kilti baudžiamojo persekiojimo grėsmė. Pareiškėjo įsitikinimu, įvertinus jo pasakojimo nuoseklumą, tai, kad nėra esminių prieštaravimų, atsakovas turėjo taikyti abejonės privilegiją, ypač aplinkybėms, jog pareiškėjo ieškojo nepažįstami asmenys. Sistemiškai vertinant jo pasakojimą, neprisistačiusių asmenų lankymaisi ir pareiškėjo ieškojimas suponuoja, kad jis kilmės valstybėje gal patirti persekiojimą dėl jo politinių įsitikinimų. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis tinkamai pagrindė savo prašymą, kiek tai buvo įmanoma pagal objektyvias įrodinėjimo galimybes, tačiau dėl atsakovo veiklos trūkumų ir fakto, kad nebuvo surinkta aktuali informacija apie dabartinę padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje, jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo išnagrinėtas pažeidžiant Aprašo reikalavimus.

8.       Dėl papildomos apsaugos pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė tokią apsaugą suteikti, nes atsižvelgiant į pareiškėjo situacijos įvertinimą, jo statusą kilmės valstybėje (palaikantis opoziciją buvęs miesto deputatas (vadinasi, turintis tam tikrą autoritetą ir žinomumą vietos gyventojų tarpe)), aplinkybę, kad po rinkimų, kai buvo užsirašyti jo paso duomenys, mažiausiai tris kartus jo ieškojo nežinomi asmenys pareiškėjas išties gali jausti visiškai pagrįstą baimę patirti persekiojimą. Turint omenyje būtent dabartinę (duomenys neskelbtini) situaciją ir tai, kad politiniai oponentai joje yra persekiojami, neteisėtai sulaikomi, viešoje erdvėje gausu vaizdinės informacijos ir duomenų apie sumuštus, kankintus asmenis, yra pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

9.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

10.       Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 9 d. vykusios apklausos metu save apibūdino kaip neaktyvų mitingų dalyvį. Jis taip pat teigė, kad turi šeimą ir nėra asmuo, kuris mitingų metu pradėtų muštis, sakytų kalbas ar dar kaip nors kitaip užsiimtu aktyvia veikla. Žmonos prašymu, Lietuvoje jis taip pat nedalyvavo (duomenys neskelbtini) palaikymo akcijose. Atsakovas teigė, kad nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, buvo surinkta išsami ir aktuali kilmės valstybės informacija apie įvykius (duomenys neskelbtini) bei įvertintas pareiškėjo profilis, kurio metu nebuvo nustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtino motyvo ir tikslo ieškoti prieglobsčio prašytojo, siekti jį sulaikyti ir nubausti. Tyrimo metu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas š. m. vasarą dalyvavo keliose opozicijos organizuotuose mitinguose (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau, atsižvelgus į tai, jog pats prieglobsčio prašytojas save apibūdino, kaip „neaktyvų mitingų dalyvį“, mažai tikėtina, kad šių mitingų metu prieglobsčio prašytojas ėmėsi veiksmų, kuriais jis išsiskirtų iš minios ar kitaip atkreipti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį. Po (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės šalies bei besitęsiančiuose protestuose nedalyvavo. Anot jo paties, Lietuvoje jis taip pat nedalyvavo (duomenys neskelbtini) palaikymo akcijose. Taigi, atsakovas nepagrįstais laikė pareiškėjo skundo teiginius, kad Departamentas įdėmiai neištyrė pareiškėjo profilio, nes iš ginčijamo sprendimo turinio akivaizdu, kad su pareiškėju susijusios aplinkybės buvo įvertintos aktualios informacijos apie kilmės valstybę kontekste.

11.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad buvo vertinama pasenusi informacija, susijusi su Baudžiamojo kodekso 369.1 straipsnio taikymu. Pagal kilmės valstybes informaciją, (duomenys neskelbtini) baudžiamajame kodekse yra nustatytos griežtos bausmės už šalies pareigūnų įžeidinėjimą ir šmeižimą. Tokių normų buvimas šalies įstatymuose sukelia valstybės institucijų piktnaudžiavimą. Kai kurie šaltiniai nurodo, jog (duomenys neskelbtini) šmeižtą ribojantys įstatymai (pvz., BR BK 369.1 straipsnis) riboja žodžio laisvę, žiniasklaidos laisvę bei pilietinės visuomenės teisę kritiškai analizuoti ir vertinti oficialią politiką. Kiti šaltiniai BR BK 369.1 straipsnį įvardina, kaip „politinį straipsnį“. Departamentas rado informacijos, kad 2005 m. (duomenys neskelbtini) Generalinės Prokuratūros prokuroro pavaduotojas „įspėjo“ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. redaktoriaus pavaduotoją, jog dėl straipsnių apie balsavimo rezultatų ir rinkėjų teisių pažeidimus (duomenys neskelbtini) ją gali patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BR BK) 369.1 straipsnį. 2006 m. dėl baudžiamąja bylos pagal BR BK 369.1 straipsnį iškėlimo buvo oficialiai įspėtas A. M., davęs lenkų laikraščiui interviu, kurio metu kalbėjo apie Lenkijos Respublikos diplomato mirtį. Analogišką įspėjimą 2014 m. (duomenys neskelbtini) prokuratūra įteikė žmogaus teisių gynėjui A. B. Pasak šaltinių, baudžiamąja byla pagal BR BK 369.1 buvo grasinama žurnalistams, opozicijos nariams, aktyvistams. Tačiau atsakovas pažymėjo, kad informacijos, patvirtinančios, jog pagal BR BK 369.1 straipsnį (duomenys neskelbtini) buvo baudžiami (ar buvo grasinama bausti) (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie prašėsi prieglobsčio kitoje valstybėje, tyrimo metu nebuvo rasta.

12.        Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam grįžus į (duomenys neskelbtini) bus iškelta baudžiamoji byla, nes Lietuvoje jis yra prašęsis prieglobsčio, todėl turėjo būti taikoma abejonės privilegija atsakovas nurodė, kad remiantis galiojančiu reglamentavimu, užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija ir prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama. Atitinkamai, apie tai, jog asmuo Lietuvoje buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, jo kilmės valstybės institucijos galėtų sužinoti nebent iš paties asmens. Pažymėjo, kad pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis, šiuo metu į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) atvyksta vidutiniškai 700–1 700 (duomenys neskelbtini) piliečių, išvyksta – 700–1 300, todėl nurodė, kad nėra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) piliečių atvykimas į Lietuvą bei grįžimas į (duomenys neskelbtini) sąlygotų netinkamą elgesį su jais kilmės šalyje ir (arba) įtarimus ar kaltinimus baudžiamojo proceso kontekste. Be to, Lietuvos Respublikos institucijos laikosi konfidencialumo reikalavimų bei informacijos apie Lietuvoje prieglobsčio pasiprašiusius asmenis jų kilmės valstybėms neteikia.

13.       Atsakovo nuomone, pareiškėjo pasakojimas apie pas motiną ir žmoną apsilankiusius asmenis grindžiamas trečiųjų asmenų tariamai pateikta informacija, jis pats nebuvo jo aprašomų įvykių dalyvis ar liudininkas, todėl Departamentas negalėjo įvertinti prieglobsčio prašytojo nurodytų informacijos šaltinių patikimumo, nes neįmanoma atskirti faktinių pasisakymų nuo subjektyvios interpretacijos ar netgi informacijos šaltinių asmeninės nuomonės. Atsakovas pažymėjo, kad pas prieglobsčio prašytojo motiną ir žmoną apsilankiusių asmenų identifikavimas, kaip „teisėsaugos pareigūnų“, buvo grindžiamas išskirtinai pareiškėjo prielaida, jog tai paaiškina svetimų žmonių lankymosi neįprastumą. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtino motyvo ir tikslo ieškoti pareiškėjo, siekti jį sulaikyti ir nubausti, todėl surinktų duomenų visuma šios pareiškėjo prielaidos nepagrindė. Pabrėžė, jog 2020 m. spalio 9 d. apklausos metu (praėjus 2 mėnesiams po pareiškėjo išvykimo iš (duomenys neskelbtini)) prieglobsčio prašytojas nenurodė naujų nežinomų asmenų „apsilankymo“ epizodų ar kitokių veiksmų, kurie pagrįstų prielaidą, jog tariami „apsilankymai“ yra tikslinės ir tęstinės veiklos elementai.

14.       Departamentui abejones sukėlė ir pareiškėjo teiginiai apie milicininkų veiksmus, kai pareiškėjas bandė nufotografuoti balsavimo biuletenį ir dėl to milicininkai persirašė jo duomenis ir grasino. Pirminėje apklausoje pareiškėjas nurodė, kad išėjus į lauką milicininkai ne tik persirašė jo duomenis, bet ir grubiai jam atsakė, jog jie žino, kad jis mitingų dalyvis, ir jei ką galės jį nuvežti į milicijos skyrių. 2020 m. spalio 9 d. apklausos metu apie šias milicininkų replikas pareiškėjas nieko neužsiminė. Jo buvo paklausta, ar milicininkai jį kuo nors kaltino, jis atsakė, kad nekaltino ir jų pokalbis buvo taikus. Taigi, pareiškėjas paneigė savo ankstesnius teiginius, nurodydamas, jog milicininkai jo nekaltino ir su juo netgi nešnekėjo grubiai, todėl šių aplinkybių atsakovas nevertino. Atsižvelgus į pareiškėjo paaiškinimus, Departamentas konstatavo, kad jo daromos prielaidos, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) jam gali būti iškelta baudžiamoji byla, nes Lietuvoje jis prašėsi prieglobsčio, nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o įžvelgiama grėsmė yra išskirtinai hipotetinė.

15.       Departamenats atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. spalio 9 d. apklausos metu pareiškėjas buvo nurodęs, jog tuo atveju, jeigu Lietuvoje jam bus atsisakyta suteikti prieglobstį, jis važiuos į kitą šalį, nes (duomenys neskelbtini) nebus darbo. Pažymėjo, kad pareiškėjas Lietuvoje turi verslą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. jis važinėja į Lietuvą, turi Šengeno valstybių vizą. Įvertinus išorines aplinkybes, kuriomis pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) š. m. rugpjūtį, bei atsižvelgus į tai, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta tikėtinų grėsmių, privertusių jį „bėgti“ iš šalies, tikėtina, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas pareiškėjui buvo priemonė apeiti tuo metu galiojantį draudimą (epidemiologinė situacija dėl Covid-19) bei nepaisant jo atvykti į Lietuvą, kur yra jo įsteigta įmonė. Ši hipotezė savaime nepaneigė prieglobsčio prašytojo pasakojimo, tačiau pateikė tikėtiną alternatyvų paaiškinimą jo motyvų. Dėl Sprendime naudotos terminijos atsakovas nurodė, kad žodžių naudojimas kabutėse, niekaip neleidžia spręsti, kad atsakovas turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą. Kabutės buvo naudojamos, siekiu perteikti pareiškėjo deklaruotas mintis bei pasisakymus.

16.        Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad turėjo būti taikoma papildoma apsauga, nes nei šiuo metu, nei Sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

17.       Teisme 2021 m. vasario 10 d. gauti pareiškėjo papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas nurodė, kad iš esmės savo persekiojimo baimę sieja keliais pagrindais, t. y. palaiko S. C. ir dalyvavo mitinguose; už dalyvavimą mitinguose prieš suklastotus (duomenys neskelbtini) prezidento rikimus, prieglobsčio prašymo pateikimą Lietuvoje ir bendrai jo reiškiamus politinius įsitikinimus, grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju, gresia galimas sulaikymas, kankinimai ir administracinė ar baudžiamoji byla. Dar kartą akcentavo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne aktualia informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini), bet paviršutiniška informacija. Atkreipė dėmesį į Aprašo 167 punkto nuostatą, kurioje nustatyta, kad priimant sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo, vadovaujamasi tikslia naujausia informacija gauta iš įvairių šaltinių, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų; kitų ES valstybių narių; Europos prieglobsčio paramos biuro; Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos; Europos Tarybos; kitų tarptautinių organizacijų; nevyriausybinių organizacijų; kitų šaltinių. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išvystęs nuoseklią praktiką, pagal kurią privaloma remtis bei atsižvelgti priimant sprendimus į kilmės valstybės informaciją. Nėra keliamas reikalavimas prieglobsčio prašytojui pateikti neginčytinus persekiojimo įrodymus, o į kilmės valstybės informaciją bei pateiktus šaltinius privaloma atsižvelgti vertinant persekiojimo baimę, ypatingai atsižvelgiant, jeigu prieglobsčio prašytojas priklauso sistemingai persekiojamai ir pažeidžiamai grupei (žr. EŽTT sprendimus bylose Azimov prieš Rusiją, Nr. 67474/11 (§121, §128, §136, §137); Rustamov prieš Rusiją, Nr. 11209/10, §117, §119; Allanazarova prieš Rusiją, Nr. 46721/15). Paaiškinimuose pareiškėjas nurodė aktualių straipsnių ištraukas, kurie pareiškėjo įsitikinimu, pagrindžia jo baimę. Atsižvelgdamas į itin gausią informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), jog sistemingai yra taikomi sulaikymai, kankinimai, neproporcingos baudos bei kitos baudimo priemonės už viešą kritišką nuomonės reiškimą, o (duomenys neskelbtini) pilietis atsitiktinai gali būti apkaltintas opozicionieriumi, atsakovas turėjo parengti atskirą pažymą, kaip nurodyta Aprašo 168 punkte. Atkreipė teismo dėmesį, kad šiuos pareiškėjo argumentus pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. liepos 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-4460-556/2019 pateiktas išaiškinimas. Iš esmės atsakovo Sprendimas grindžiamas prielaida, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos nepastebėjo pareiškėjo, o jei jis ateityje nedalyvaus protesto akcijose ir nereikš politinių įsitikimų, tai apie jį nesužinos. Tačiau, pareiškėjas tokią Departamento Sprendimo logiką laiko klaidinga, kadangi turėtų būti nustatinėjama, kas atsitiks pareiškėjui grįžus ir toliau dalyvaujant mitinguose prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Iš esmės atsakovas siūlo slėpti ir viešai nereikšti politinių įsitikimų, nors tokia pozicija prieštarauja baziniams prieglobsčio prašymo nagrinėjimo standartams. Pareišėkjas rėmėsi Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro 2018 m. balandžio mėn. pranešimu, kuriame pabrėžiama, kad prieglobsčio prašytojams negalima atsisakyti suteikti pabėgėlio statuso, nurodant, kad asmenys turi pakeisti savo politinius ar kitus įsitikinimus.

II.

18.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Departamento Sprendimą ir įpareigojo Departamentą pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą.

19.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą suteikti jam politinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teigdamas, kad jis po paskutiniųjų įvykių (duomenys neskelbtini) – prezidento rinkimų – išvakarėse nuogąstauja dėl savo gyvybės. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole 2020 m. rugpjūčio 14 d. nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) Respublikoje vykstančių prezidento rinkimų pareiškėjas palaikė S. C., kuri buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) miestą. Vyko nedideli mitingai, o iki rinkimų sulaikymų nebuvo. Rinkimų dieną ėjo balsuoti vienas, balsavimo kabinos buvo be užuolaidų, todėl visi galėjo matyti kaip balsuojama. Pareiškėjas turėjo nufotografuoti savo balsavimo biuletenį ir įkelti į platformą „(duomenys neskelbtini)“. Visi žmonės, kurie palaikė opozicijos kandidatę, ant rankos riešo nešiojo baltą apyrankę. Pareiškėjas taip pat tokią apyrankę segėjo. Pabandžius nufotografuoti balsavimo biuletenį, prie pareiškėjo priėjo budėjęs pareigūnas ir uždraudė tai padaryti. Balsavimo biuletenį įmetus į urną, pareigūnas išsivedė pareiškėją į lauką, kur buvo ir daugiau pareigūnų. Paklausus, kodėl neleidžiama fotografuoti, pareiškėjui buvo grubiai atsakyta, kad jiems pareiškėjas yra žinomas kaip mitingų dalyvis, jei prireiks bus pristatytas į milicijos nuovadą. Vyresnysis milicininkas persirašė pareiškėjo paso duomenis. Su milicijos pareigūnais pareiškėjas elgėsi ramiai, nekonfliktavo. 2020 m. rugpjūčio 10 d. adresu: (duomenys neskelbtini), pas pareiškėjo mamą, kur pareiškėjas yra registruotas, atėjo du nepažįstami asmenis ir klausinėjo mamos, kur yra pareiškėjas. Mama paaiškino, kad pareiškėjas čia negyvena, kad jo nėra (duomenys neskelbtini). Jokio šaukimo nebuvo palikta. Pareiškėjas darė išvadą, kad tie asmenys buvo atėję dėl dalyvavimo mitinguose ir dėl balsavimo. Paaiškino, kad bijo, jog jam gresia areštas, o gal net baudžiamoji atsakomybė dėl neva nesankcionuotų mitingų. Kaip pareigūnai identifikavo jį kaip mitingų dalyvį negalėjo paaiškinti, tačiau manė, kad kažkas pasakė, o gal buvo pastebėtas vaizdo kamerų. Paaiškino, kad nepatinka (duomenys neskelbtini) režimas, kad norėjo seniai išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini), kad nuo 2019 m. važinėja į Lietuvą, kad turi Lietuvoje verslą, pajamas. Bijo, kad bus areštuotas, neteks verslo. 2020 m. rugpjūčio 11 d. pakarotinai pas mamą atėjo du žmonės ir vėl klausinėjo apie jį, todėl pareiškėjas nusipirko bilietą, atjungė telefonus ir išvažiavo į Lietuvą prašytis prieglobsčio (Prieglobsčio prašytojo byla).

20.       Teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. spalio 9 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) Respublikos išvyko iš karto po vykusių (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų. Paaiškino aplinkybes dėl nepažįstamų asmenų apsilankymo bei savo kelionės į Lietuvą aplinkybes. Atsakydamas į atsakovo atstovės klausimus dėl dalyvavimo mitinguose nurodė, kad prieš prezidento rinkimus liepos 31 d. buvo mitingas, kuriame jis dalyvavo. Paaiškino, kad nėra aktyvus mitingų dalyvis, nes turi šeimą ir dėl jos pergyvena. Po minėto mitingo vyko sulaikymai, kurių metu buvo sulaikyta žurnalistė ir kiti aktyvistai. Vėliau vyko mitingai, kuomet buvo suprasta, kad prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti. Vėlesniuose mitinguose pareiškėjas taip pat dalyvavo, galbūt tuomet ir buvo pastebėtas pareigūnų. Baiminosi, kad jei pareigūnai sužinos, jog jis išvyko į Lietuvą prašyti prieglobsčio, tai bus areštuotas. Šios aplinkybės yra žinomos tik artimųjų. Paaiškino, kad mitinguose kalbėjo opozicijos lyderės, pasakojo apie savo programą, dalyvavo apie 10 tūkstančių žmonių. Palaikė opozicijos lyderę, nes kitas opozicijos lyderis (duomenys neskelbtini) buvo pasodintas į kalėjimą. Dar kartą pažymėjo, kad mitinguose dalyvavo, tačiau taikiai. Rinkdavosi miesto centrinėje aikštėje. Pirmosiomis mitingų dienomis buvo ramiau. Prieš ir po rinkimų (duomenys neskelbtini) buvo atjungtas interneto ryšis, jo mieste internetas dingo vėliau ir jo nebuvo iki pareiškėjui išvykstant iš (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į klausimą dėl balsavimo nurodė, kad jis balsavo vidurinėje mokykloje Nr. 10, balsuoti ėjo vienas, nes šeima registruota kitu adresu, žmonių balsavimo apylinkėje nebuvo daug, balsavimo kabinos buvo be užuolaidų, todėl visa balsavimo komisija matė kaip balsuoji. Balsavo už opozicijos lyderę. Paaiškino, kad nebuvo leista nufotografuoti balsavimo biuletenio, kad pareigūnas to neleido padaryti, kad persirašė jo duomenis. Su pareigūnas į konfliktą nesivėlė, nes bijojo būti sulaikytas. Policininkai pareiškėjo niekuo nekaltino, jie tiesiog neleido fotografuoti. Pažymėjo, kad gyvena nedideliame miestelyje, prieš 8 metus buvo miestelio deputatu, todėl sprendė, kad pareigūnams buvo žinomas. Dėl svetimų asmenų apsilankymo paaiškino, kad mamą buvo įspėjęs, jog ji sakytų, kad jis dirba Rusijoje, todėl atvykus nepažįstamiems mama pasakė, kad (duomenys neskelbtini) čia negyvena. Telefonu mama pranešė, kad ieškojo nepažįstami asmenis. Suprato, kad jo ieško pareigūnai ir turėjo mintį išvažiuoti į Rusiją, tačiau ten buvo sienos uždarytos, o Lietuvoje turėjo vizą ir įmonę. Apie kitą vizitą nepažįstamų asmenų paaiškino, kad tie žmonės buvo kiti nei per pirmą apsilankymą. Jis suprato, kad tai pareigūnai. Jau atvykus į Medininkų postą sulaukė nepažįstamo numerio skambučio, tačiau nekėlė ragelio, bet galvojo, kad skambino teisėsaugos pareigūnai. Konkrečiai nurodyti telefono numerio negalėjo, nes skambučiai jau buvo ištrinti. Pažymėjo, kad nepažįstami žmonės buvo atėję ir pas žmoną ir klausė, ar čia gyvena pareiškėjas. Žmona pareigūnams paaiškino, kad išvyko į Rusiją dirbti. Kodėl jo ieškojo, nepažįstami žmonės nepaaiškino. Spėjo, kad ir pas žmoną buvo atėję pareigūnai, nes žmonės taip paprastai nevaikšto. Nurodė, kad turi draugų, kurie aktyviai dalyvavo mitinguose ir šiai dienai gyvena Lenkijoje. Pareiškėjo įsitikinimu, jog jei jis grįžtų į (duomenys neskelbtini) jam grėstų areštas. (duomenys neskelbtini) neketina gyventi ir jei negaus prieglobsčio Lietuvoje išvyks į kitą šalį, nes likti (duomenys neskelbtini) bijo, o be to ir nebus darbo. Jei kas nors (duomenys neskelbtini) sužinos, kad jis prašė prieglobsčio Lietuvoje, jam grės baudžiamoji atsakomybė iki 5 metų laisvės atėmimo. Kiekvienam (duomenys neskelbtini), kuris prašosi prieglobsčio, gresia baudžiamoji atsakomybė. Pareiškėjo įsitikinimu, nėra vietos gimtinėje, kurioje jis jaustųsi saugus, nes tai vieninga šalis, vieningi pareigūnai ir jie pavaldūs vienam žmogui. Saugus gali jaustis tik Lietuvoje, o prašo tik prieglobsčio, bet nieko daugiau. Gyvendamas čia jokių pašalpų neprašo, nes turi būstą ir santaupų, verslą.

21.       Teismas nurodė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (15/6-11) 12PR-154, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

22.       Teismas įvertino, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė iš esmės keliomis priežastimis – palaiko S. C. ir dalyvavo mitinguose; už dalyvavimą mitinguose prieš suklastotus (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimus, prieglobsčio prašymo pateikimą Lietuvoje ir bendrai jo reiškiamus politinius įsitikinimus, grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju, gresia galimas sulaikymas, kankinimai ir administracinė arba baudžiamoji byla. Pareiškėjas tiek paaiškinimuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą rėmėsi neaktualia informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) ir neparengė atskiros pažymos, kaip tai nustatyta Aprašo 168 punkte. Atsakovas teigia priešingai – Sprendime pateiktos aktyvios nuorodos, surinkta aktuali informacija, o atskiros pažymos rengti neprivalėjo.

23.       Teismas pažymėjo, kad Aprašo 168 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas aprašo 35, 115, 138 ir 150 punktuose nurodytus veiksmus, vadovaujasi įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje (jeigu tokia pažyma parengta), kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Šios pažymos rengiamos remiantis informacija, nurodyta Aprašo 167 punkte, ir vadovaujantis Bendrosiomis ES gairėmis dėl informacijos apie kilmės valstybes apdorojimo (2008 m.). Pažymos apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje įslaptinamos, jeigu jose naudojama įslaptinta informacija arba atskleidžiama informacija, gauta iš konfidencialių šaltinių.

24.       Teismas sutiko su atsakovo atstovės argumentu, jog Departamentui imperatyvo, visais atvejais rengti pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, nėra. Tačiau teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 168 punkto nuostatas sprendžiant, ar tokia pažyma būtina, turi būti atsižvelgiama į specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį.

25.       Pareiškėjas prašymą suteikti jam prieglobstį grindė baime būti persekiojamu dėl to, kad palaiko opozicijos lyderę bei dėl to, kad dalyvavo mitinguose prieš suklastotus (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad anksčiau dalyvavo politikoje, t. y. buvo deputatu. Departamentas Sprendime informaciją, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimuose balsavo, kad savo balsą atidavė kandidatei S. C., kad rinkimų diena buvo pašalintos balsavimo kabinų užuolaidos, kad prieglobsčio prašytojo aprašyta situacija, jog jam balsuojant ir mėginant nufotografuoti biuletenį jam buvo uždrausta tą padaryti, laikė tikėtina; atsakovui abejonių sukėlė pareiškėjo teiginiai apie milicininkų veiksmus – duomenų persirašymą, grasinimus; konstatuota, kad tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, jog už biuletenių fotografavimą asmenys būtų baudžiami; kad pareiškėjas nebuvo aktyvus mitingų dalyvis, todėl sprendė, kad nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtino motyvo ir tikslo ieškoti prieglobsčio prašytojo, sekti jį sulaikyti ir nubausti.

26.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Departamento Sprendime nustatyti faktai dėl vykusių protestų (duomenys neskelbtini) po prezidento rinkimų, tiek pareiškėjo teikti paaiškinimai ir pateikiamos straipsnių nuorodos, patvirtino, kad atsakovas turėjo surinkti ir įvertinti tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Atsakovo pateiktas Baudžiamojo kodekso straipsnio vertinimas (duomenys neskelbtini) Respublikoje – taikoma tik žurnalistams, straipsnių ištraukos, neleido daryti pagrįstos išvados, kad buvo įvertinta aktuali informacija prieglobsčio prašytojo prašymo kontekste. Teismas pažymėjo, jog pateiktos straipsnių ištraukos bei visuotinai žinoma situacija pareiškėjo kilmės valstybėje leido teigti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti parengta ir informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Tačiau nagrinėjamu atveju minėti veiksmai Departamento nebuvo, nors ir turėjo būti atlikti, siekiant tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, prašymo suteikti prieglobstį motyvus, įvertino, kad atsakovui kilo būtinybė nagrinėjant pareiškėjo prašymą imtis priemonių, jog būtų parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje.

27.       Teismas pažymėjo, kad Departamentas surinko nepakankamai informacijos (duomenų) pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, todėl pripažino, kad ir ginčijamas Sprendimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies, kuria vadovaujantis individualiame administraciniame motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad Sprendimas naikinamas, o atsakovas įpareigojamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą.

28.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, dėl kurių ginčijamas Sprendimas naikintinas, nebuvo pagrindo detaliau pasisakyti dėl kitų pareiškėjo nurodytų argumentų (aplinkybių, duomenų), nes atsakovas, iš naujo nagrinėsiantis pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, minėtą prašymą turės išnagrinėti iš esmės, t. y. iš naujo išnagrinėti visus turimus duomenis ir aplinkybes.

III.

29.       Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

30.       Atsakovo nuomone, manome, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadas grindė prielaidomis, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams, teismo sprendime motyvai išdėstyti apsiribojant nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes. Šią savo poziciją atsakovas grindžia tokiais motyvais:

30.1.                      Departamentas surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją apie 2020 m. pavasarį prasidėjusius mitingus. Taip pat buvo surinkta kilmės valstybės informacija apie tai, kad 2020 m. (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų metu buvo ribojama rinkėjų teisė fotografuoti savo užpildytus biuletenius. Viešai prieinama informacija buvo įvertinta ir informacijos turinys atskleistas ginčijamame sprendime. Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, Departamentas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas š. m. vasarą dalyvavo keliose opozicijos organizuotuose mitinguose (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau, atsižvelgus į tai, jog pats prieglobsčio prašytojas save apibūdino, kaip „neaktyvų mitingų dalyvį“, nustatyta, kad mažai tikėtina, kad šių mitingų metu prieglobsčio prašytojas ėmėsi veiksmų, kuriais jis išsiskirtų iš minios ar kitaip atkreiptų (duomenys neskelbtini)s teisėsaugos dėmesį. Nors rinkimų dieną prieglobsčio prašytojas ketino nufotografuoti savo biuletenį ir jam neleido to padaryti, tačiau nebuvo rasta duomenų, patvirtinančių, jog už biuletenių fotografavimą buvo baudžiama. Atitinkamai, tokios informacijos nebuvimas pagrindė prielaidą, jog rinkimų biuletenių fotografavimas 2020 m. (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų metu nesąlygojo draudimo nepaisiusių asmenų paieškos, baudimo ir / ar baudžiamojo persekiojimo. Po (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės šalies bei besitęsiančiuose protestuose nedalyvavo. Anot jo paties, Lietuvoje jis taip pat nedalyvavo (duomenys neskelbtini) palaikymo akcijose. Įvertinus šias aplinkybes turimos informacijos apie kilmės valstybę kontekste, Departamentas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtino motyvo ir tikslo ieškoti prieglobsčio prašytojo, siekti jį sulaikyti ir nubausti. Šiuo atveju pareiškėjo pasakojimas apie š. m. rugpjūčio mėn. pas jo motiną ir žmoną tariamai apsilankiusius nežinomus asmenis nei savaime, nei vertinant ją tyrimo metu surinktų duomenų kontekste, nepagrindė tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjas yra paieškomas teisėsaugos pareigūnų su tikslu jį sulaikyti ir nubausti. Taip pat dėl paties pareiškėjo pasakojimo trūkumų, pareiškėjo teiginiai apie milicininkų veiksmus, kai pareiškėjas bandė nufotografuoti balsavimo biuletenį ir dėl to milicininkai persirašė jo duomenis ir grasino buvo atmesti ir nevertinti. Taigi, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Departamentas ne tik surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir įvertino pareiškėjo individualią situaciją šios surinktos informacijos visumos kontekste (ko pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepadarė). Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos, pasiremdamas vienintele aplinkybe, kad nėra parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį (duomenys neskelbtini), kuri savaime nesuponuoja teismo padarytų išvadų, kad nebuvo įvertinta kilmės valstybės informacija, kadangi informacija turi būti vertinama atsižvelgiant į individualias pareiškėjo aplinkybes.

30.2.                      Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiais, kad Departamento pateiktas BR BK 369.1 straipsnio vertinimas taikomas tik žurnalistams, todėl straipsnių ištraukos neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad buvo įvertinta aktuali informacija prieglobsčio prašytojo prašymo kontekste. Pažymi, kad kaip nurodyta Sprendime, tyrimo metu apskritai nerasta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) piliečių atvykimas į Lietuvą bei grįžimas į (duomenys neskelbtini) sąlygotų netinkamą elgesį su jais kilmės šalyje ir (arba) įtarimus ar kaltinimus baudžiamojo proceso kontekste, todėl nėra aišku kokią informaciją Departamentas turėjo vertinti pareiškėjo prieglobsčio kontekste. Tokios informacijos nepateikė ir pats teismas. Taigi, pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad nebuvo įvertinta aktuali kilmės valstybės informacija pareiškėjo prašymo kontekste ne tik, kad neteisingi, tačiau ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

30.3.                      Pažymos apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje rengimas pagal Aprašo nuostatas nėra privalomas ir priklauso Departamento diskrecijai. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste, o atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog praeityje pareiškėjas buvo patyręs persekiojimą kilmės valstybėje, neturėjo pagrindo rinkti pareiškėjo nurodytos kilmės valstybės informacijos.

30.4.                      Pirmosios instancijos teismas liko neįvertinęs pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakytos pozicijos, kad pareiškėjas daug metų gyveno Rusijos Federacijoje ir su persekiojimu susijusių veiksmų nebuvo patyręs. Taip pat pareiškėjui atsakant į teismo klausimą ar praeityje būnant miesto deputatu ji buvo susidūręs su persekiojimui prilystančiais veiksmais, pareiškėjas atsakė neigiamai. Pareiškėjas teismui iš viso negalėjo paaiškinti, kokius persekiojimo veiksmus savo kilmės valstybėje jis buvo patyręs iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini). Taip pat liko neįvertintos aplinkybės, kad pareiškėjas nuo 2019 m. Lietuvos Respublikoje yra įkūręs verslą ir yra konsultavęsis apie nacionalinės vizos ir / ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimą, tačiau gavo atsakymą, kad jo įmonei trūksta kapitalo ir jo prašymas neatitiktų išdavimo sąlygų. Departamento vertinimu, šios aplinkybės ir pareiškėjo duoti paaiškinimai posėdžio metu yra svarbūs, nagrinėjant individualią pareiškėjo situaciją jo pateikto prieglobsčio prašymo kontekste.

30.5.                      Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių Departamento Sprendimas yra naikintinas. Taip pat teismas netinkamai įvertinęs įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.

31.       Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32.       Pareiškėjas atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

32.1.                      Atsakovas vadovavosi fragmentiška, pasenusia ir selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija. Pagal viešai prieinamą atsakovo skelbiamą informaciją, paskutinioji Departamento pažyma su kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) buvo parengta tik 2018 m. (apie virusinio hepatito C gydymą ), o apie žmogaus teisių padėtį – 2015 m. Atsakovas privalėjo parengti naują apibendrintą pažymą apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini), kurioje sistemiškai būtų aptartos pagrindinės žmogaus teisių problemos. Šios bylos kontekste svarbu yra surinkti informaciją būtent po rugpjūčio įvykių, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino teisminę valstybinės institucijos diskrecijos teisės kontrolę ir nurodė, kad šiuo atveju yra būtina parengti pažymą apie kilmės valstybę.

32.2.                      Atsakovo Sprendimas prieštarauja pabėgėlių teisėje nustatytiems pagrindiniams standartams. Departamentas Sprendime ir apeliaciniame skunde nurodė, kad pareiškėjas tariamai nebuvo identifikuotas, o save apibūdino, kaip neaktyvų mitingų dalyvį. Tačiau mitinguose pareiškėjas dalyvavo, o ir pats pareiškėjas buvo mažo miestelio, deputatas, t. y. lengvai identifikuojamas ir žinomas asmuo. Nors Departamentas iš esmės pripažįsta, kad aktyvistams (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, tačiau pagal atsakovo Sprendimo logiką, pareiškėjui yra saugu (duomenys neskelbtini), jeigu jis slėps ir / ar atsisakys savo politinių įsitikinimų. Tokia pozicija nesuderinama su pabėgėlių teisėje nustatytais baziniais standartais. Apeliaciniame skunde nurodytos nesutikimo priežastys su teismo sprendimu net nėra aktualios prieglobsčio suteikimo prasme. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai dėl jų ir nepasisakė. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas Departamente buvo nevisapusiškai išnagrinėtas ne tik dėl to, kad neparengta nauja pažyma apie padėtį (duomenys neskelbtini), bet ir todėl, kad Departamentas nesivadovavo baziniais pabėgėlio statuso suteikimo standartais.

32.3.                      Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teigė, kad pažymos apie kilmės valstybės informaciją nereikia surinkti, nes tariamai po rugpjūčio mėnesio įvykių (duomenys neskelbtini) jau yra išnagrinėta daug prieglobsčio prašymų ir jau yra nusistovėjusi praktika (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu. Tokie Departamento teiginiai yra klaidinantys, nes pagal viešai skelbiamą Departamento statistiką 2020 m. paskutinį ketvirtį buvo tik 4 sprendimai dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu. Taigi sprendimo priėmimo metu jokios praktikos nebuvo suformuota ir atsakovas galėjo vadovautis tik 6 metų senumo žmogaus teisių pažyma. Kadangi jokių kitų naujų pažymų nėra, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgęs į esmingai pasikeitusią situaciją ir pareiškėjo pateiktas nuorodas, nurodė Departamentui iš naujo išnagrinėti prieglobsčio prašymą. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (15/6-11) 12PR-154 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir pagrindo įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, teisėtumo.

34.       Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad nuogąstauja dėl savo gyvybės, nes 2020 m. (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimuose palaikė S. C. kandidatūrą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad bijo, jog kilmės valstybėje jį gali areštuoti, iškelti ne tik administracinę byla, bet ir baudžiamąją „už neva nesankcionuotus mitingus“, už ką (duomenys neskelbtini) yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų. Prieglobsčio prašytojas taip pat nurodė, kad jam grįžus į (duomenys neskelbtini) ir kam nors sužinojus, kad jis prašėsi prieglobsčio užsienyje, jam bus iškelta baudžiamoji byla ir grės laisvės atėmimas iki penkerių metų.

35.       Departamentas 2020 m. lapkričio 19 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje numatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų; 2) nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos, kadangi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

36.       Sprendime atsakovas nurodė, kad įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją bei faktines aplinkybes, nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog praeityje pareiškėjas buvo patyręs persekiojimą kilmės valstybėje. Tyrimo metu taip nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis (politiškai neaktyvus, apsilankęs keliuose opozicijos mitinguose š. m. rugpjūtį, po prezidento rinkimų išvykęs iš kilmės šalies, tebevykstančiuose masiniuose protestuose nedalyvavęs, Lietuvoje (duomenys neskelbtini) palaikymo akcijose taip pat nedalyvavęs) ir individualios aplinkybės (rinkimų dieną norėjo nufotografuoti biuletenį, tačiau jam nebuvo leista) sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Taip pat buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis Departamento turima informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini) Respublikoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

37.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Departamento Sprendimą ir įpareigojo Departamentą pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą. Teismas nustatė, kad Departamento Sprendime nustatyti faktai dėl vykusių protestų (duomenys neskelbtini) po prezidento rinkimų, tiek pareiškėjo teikti paaiškinimai ir pateikiamos straipsnių nuorodos, patvirtino, jog atsakovas turėjo surinkti ir įvertinti tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Teismo vertinimu, atsakovui kilo būtinybė nagrinėjant pareiškėjo prašymą imtis priemonių, jog būtų parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje. Teismas sprendė, kad Departamentas surinko nepakankamai informacijos (duomenų) pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti.

V.

38.       Nagrinėjamoje byloje dėl tarptautinės apsaugos suteikimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui kyla ginčas dėl to, ar valstybės institucija, nagrinėdama užsieniečio prašymą surinko pakankamai informacijos apie kilmės šalį.   

39.       1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.

40.       Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą <...>.

41.       Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: <...> b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams <...>.

42.       Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad V skyriuje nurodytos institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą 3 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.

43.       Teisingumo Teismo praktikoje dėl Direktyvos 2005/85/EB, kuri buvo pirmoji su prieglobsčio suteikimo tvarka susijusi priemonė, 8 straipsnio (Prašymų nagrinėjimo reikalavimai) 2 dalies b punkto pažymima, kad pagal minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, nors paprastai prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją (2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimas byloje C-277/11 M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Airiją, 65 p.). Šis valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti konkrečiai reiškia, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti (Sprendimas byloje C-277/11 66 p.). Be to, pirmesniame punkte nurodytas aiškinimas patvirtinamas Direktyvos 2005/85 8 straipsnio 2 dalies b punktu, pagal kurį valstybės narės užtikrina, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu (Sprendimas byloje C-277/11 67 p.).

44.       Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris įgyvendina, be kita ko, Direktyvą 2011/95/ES, ir Direktyvą 2013/32/ES, 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

45.       Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 167 punkte nustatyta, kad priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant visų pirma: 167.1. Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų; 167.2. kitų ES valstybių narių; 167.3. Europos prieglobsčio paramos biuro; 167.4. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos; 167.5. Europos Tarybos; 167.6. kitų tarptautinių organizacijų; 167.7. nevyriausybinių organizacijų; 167.8. kitų šaltinių.

46.       Aprašo 168 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas aprašo 35, 115, 138 ir 150 punktuose nurodytus veiksmus, vadovaujasi įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje (jeigu tokia pažyma parengta), kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Šios pažymos rengiamos remiantis informacija, nurodyta Aprašo 167 punkte, ir vadovaujantis Bendrosiomis ES gairėmis dėl informacijos apie kilmės valstybes apdorojimo (2008 m.). Pažymos apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje įslaptinamos, jeigu jose naudojama įslaptinta informacija arba atskleidžiama informacija, gauta iš konfidencialių šaltinių.

47.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Aprašo 167 punkto akcentuojama, kad iš šios nuostatos turinio matyti, kad minėtos pažymos rengimas arba nerengimas priklauso nuo specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinio poreikio (atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo prašymo motyvus ir kitą informaciją). Tai reiškia, kad minėtos pažymos rengimas pagal Aprašo nuostatas nėra privalomas ir priklauso Migracijos departamento diskrecijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. eA-5326-822/2017 44 p.). 

48.       Taigi konkrečiose bylose yra vertinama, ar turi būti parengta ir informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį ir sprendžiama, ar Migracijos departamento veiksmai konkrečiu atveju atitinka Aprašo 167 punktą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Nr. eA-4460-556/2019, 24-28 p.).

VI.

49.       Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas „pabėgėliu“, kaip tai yra apibrėžta Ženevos konvencijoje, turi būti surinkta informacija apie kilmės šalį. Valstybės institucijos – Migracijos departamento, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį, kyla iš Įstatymo, Aprašo, kurių normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus, jų aiškinimą teismų praktikoje.

50.       Minėta, kad teismų praktikoje pažymima, jog Apraše yra nustatytas atskiro dokumento – informacinio pobūdžio pažymos apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje, parengimas, tačiau tai nėra privalomas reikalavimas. Privalomu reikalavimu pripažįstama valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, bendra pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį, šią informaciją valstybės institucija privalo surinkti savo iniciatyva, ši pareiga yra bendradarbiavimo su prieglobsčio prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją, pareigos dalis.

51.       Valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti minėtuose teisės aktuose (Direktyva 2011/95/ES ir Direktyva 2013/32/ES, kurios įgyvendintos įstatyme ir Apraše): turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės šalį neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta.  

52.       Minėta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Departamento Sprendime nustatyti faktai dėl vykusių protestų (duomenys neskelbtini) po prezidento rinkimų, tiek pareiškėjo teikti paaiškinimai ir pateikiamos straipsnių nuorodos, patvirtino, kad atsakovas turėjo surinkti ir įvertinti tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Teismo vertinimu, atsakovui kilo būtinybė nagrinėjant pareiškėjo prašymą imtis priemonių, jog būtų parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje. Teismas sprendė, kad Departamentas surinko nepakankamai informacijos (duomenų) pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti.

53.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria šioms teismo išvadoms ir sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje surinkta informacija apie kilmės šalį neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, ši informacija yra nepakankama tinkamam tarptautinės apsaugos prašymo išnagrinėjimui.

54.       Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad nėra surinkta tiksli naujausia informacija apie kilmės šalį. Departamentas nesurinko informacijos iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojo kilmės šalyje. Departamentas Sprendime minėjo kilmės šalies įstatymus, tačiau nesurinko informacijos iš įvairių šaltinių apie jų taikymo būdą, taigi negalėjo kritiškai ir įvertinti jo minėtų teisės aktų taikymo būdo kilmės šalyje.

55.       Departamento surinkta informacija apie 2020 metais pavasarį prasidėjusius mitingus (duomenys neskelbtini) yra fragmentiška, ši informacija (iš įvairių internetinių tinklalapių) pridėta prie prieglobsčio bylos medžiagos, iš dalies aprašyta Sprendime, tačiau nėra įvertinta, apibendrinta, taigi iš šios medžiagos negalima daryti motyvuotų išvadų dėl pareiškėjo tarptautinės apsaugos prašymo pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjo prašymas nėra tinkamai išnagrinėtas.

56.       Pareiškėjo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat yra pagrįstai akcentuojama, kad Departamentas iš dalies remiasi pasenusia informacija apie kilmės šalį (pvz. 2010, 2010, 2014 metų įvykius). Pareiškėjo teismui pateiktuose papildomuose dokumentuose pateikiama informacija, kad Departamento Sprendime dėstoma pozicija ir išvados yra nesuderinamos su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nurodoma pozicija, kad (duomenys neskelbtini) piliečiams gresia persekiojimas.

57.       Nepagrįsti yra Departamento apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo tuo požiūriu, kad teismas pasisakė dėl surinktos informacijos apie kilmės šalį pakankamumo, tačiau neišnagrinėjo kitų Sprendimo motyvų. Teismui nustačius, kad nėra surinkta informacija apie kilmės šalį, negalėjo būti tinkamai išnagrinėti kiti šios konkrečios tarptautinės pasaugos prašytojo bylos esminiai aspektai – dėl persekiojimo vykdytojų (šiuo atveju valstybės), dėl persekiojimo veiksmų ir priežasčių buvimo, kaip jie yra suprantami pagal Direktyvą 2011/95/ES.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

                                                        Veslava Ruskan

                                                        Milda Vainienė