Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-840-634/2012

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-00511-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5. (S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. surašytas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune,

n u s t a t ė :

S. K. 2012 m. sausio 11 d. 12 val. 35 min. Plechavičiaus g., Kaune, vairuodamas transporto priemonę „Peugeot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į oro sąlygas, nepasirinkęs saugaus greičio nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus.

S. K. parodė, kad darbo metu jam reikėjo pravažiuoti tą gatvę, važiavo dešine eismo juosta ir mašinų buvo priparkuota dešinėje pusėje. Važiuodamas išgirdo garsą, bet pagalvojo, kad tai galėjo būti duobė, paskui sustojo, apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, kad yra apgadinimas, pėsčias nuėjo pasižiūrėti, kokį automobilį apgadino. Iškart jam paskambino iš policijos. Prie to automobilio dar raštelį paliko. Netoli yra komisariatas, tai jis nuėjo į policijos komisariatą, kur jį pareigūnai paliko ir nuvyko į tą vietą suforminti įvykio, grįžę pasakė, kad viskas jau yra suforminta ir viskas. Nuo apgadinto automobilio savo automobilį pasistatė už kokių 100 - 150 metrų, apgadino Opel Astra automobilį. Kitą dieną nuvažiavo į draudimą ir viską susirašė. Kai važiuodamas išgirdo tą garsą, net nepagalvojo, kad galėjo užkabinti kitą automobilį. Prie apgadinto automobilio paliko savo telefono numerį. Jo kolega prie jo automobilio laukė, nes jis kolegai paskambino ir paprašė, kad ateitų, nes šalia gyvena. Tada atvažiavo pareigūnai ir pasakė, kad jį pakviestų į policijos komisariatą. Į komisariatą jis nuėjo sužinoti, kaip surasti apgadinto automobilio savininką. Savo telefono numerį buvo palikęs ant A 4 formato lapo iškart po įvykio. Dėl pažeidimų padarymo gailisi.

Liudytoja J. B. parodė, kad datos neprisimena, tada jai buvo pietų pertrauka, ėjo iš „IKI“ parduotuvės ir matė, kaip „kabluko“ formos automobilis slydo, atsitrenkė į šviesios spalvos Opel Astra automobilį, pavažiavo į šoną, stabtelėjo, paskui atsitrenkė į stulpą ir padidinęs greitį nuvažiavo. Įsidėmėjo automobilio numerio skaičius, pranešė budėtojų daliai, nurodė automobilio formą, pasakė, kad tas automobilis pasišalino iš įvykio vietos. Paskui, jai beeinant, vėl pamatė tą automobilį grįžtantį, važiuojantį pro policijos komisariatą. Tada ji užsirašė tikslius automobilio numerius ir dar kartą tą informaciją pranešė budėtojų daliai. Paskui pamatė, kaip tas automobilis sustojo priešais policijos komisariatą, vairuotojas iš automobilio išlipo, pasitaisė veidrodėlį, apžiūrėjo buferį ir nubėgo į šalia esantį namą. Ji visą tą informaciją perdavė paskambinusi numeriu 112. Tas automobilio vairuotojas nebuvo priėjęs prie apgadinto Opel Astra automobilio. Jo vairuotojas, apvažiavęs gerą ratą, sustojo Islandijos plente, o automobilis Opel Astra stovėjo Plechavičiaus gatvėje. Tas asmuo ją buvo susiradęs komisariate, sakė, kad nepasišalino, bet ji sakė, kad tai sprendžia pareigūnai. Komisariate dar buvo vyresnio amžiaus asmuo su tokia pačia apranga. Ji tada dar pasakė, kad tai ne tas asmuo vairavo, nes buvo jaunesnis. Paskui šis asmuo atvyko į komisariatą, į komisariatą jis atėjo pats, pusvalandžio bėgyje prisistatė į komisariatą. Nurodo, kad iškart po įvykio vairuotojas nebuvo nuėjęs prie apgadinto automobilio Opel Astra, o darė du ratus, kol sustojo Islandijos plente. Į Plechavičiaus gatvę buvo galima grįžti ir nedarant antro rato. Vairuotojas, sustojęs išlipo iš automobilio, pasitaisė veidrodėlį, pasižiūrėjo į buferį ir nuėjo į namo laiptinę. Matė, kaip įbėgo į laiptinę, paskui jai jis sakė, kad montavo ten kažkokią signalizaciją.

Liudytojas M. P. parodė, kad yra policijos pareigūnas, gavo pranešimą, kad automobilis atsitrenkė į kitą automobilis Plechavičiaus gatvėje. Atvyko į įvykio vietą ir įformino įvykį. Paskui jiems buvo pranešta, kad tas pažeidėjas yra sulaikytas. Po įvykio tas vairuotojas apvažiavo ratą ir sustojo priešais policijos komisariatą, paskui sustojo Šiaurės prospekte, maždaug už 200 - 300 metrų nuo to apgadinto automobilio. Sudarant įvykio schemą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedalyvavo. Jis nematė, ar ant Opel automobilio buvo paliktas koks nors numeris. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo telefoną turėjo ir paskambino draugui, kad ateitų draugas, nes yra sulaikytas. Jie buvo dviese su kolega, prie automobilio privažiavo gal už poros minučių po pranešimo. Asmuo važiavo link Šiaurės pr., kai jie įformino įvykį, jiems buvo pranešta, kad pažeidėjas yra sulaikytas Žaliakalnio komisariate. Įvykį formino apie 5 - 10 min. Automobilio savininkė atvyko po įvykio suforminimo. Iš komisariato pažeidėją jie vežė tiesiai į Chemijos prospektą. Jie buvo prie automobilio, kai sužinojo, kad pažeidėjas yra sulaikytas.

Liudytoja V. I. V. parodė, kad automobilis Opel Astra priklauso jos tėčiui, tačiau juo naudojasi ji. Jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad į jos automobilį buvo atsitrenkta. Ji atvyko prie automobilio, policijos jau nebuvo, tačiau telefono numeris ant lapo buvo paliktas. To lapo su telefonu numeriu neturi. Tai buvo A 4 formato lapas, užkištas už valytuvo kairėje pusėje.

Eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos patvirtina eismo įvykio aplinkybes, vietą, automobilių apgadinimus (b. l. 2, 3 - 4).

S. K. kaltę dėl eismo įvykio įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, S. K. paaiškinimas dėl eismo įvykio, liudytojų J. B., M. P., V. I. V. parodymai teisme, iš kurių matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K., vairuodamas transporto priemonę„Peugeot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą - automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

S. K. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą).

S. K. atsakomybę lengvina aplinkybės, kad pripažįsta pažeidimo padarymą ir dėl gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad metų laikotarpyje yra baustas už KET pažeidimus.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, eismo įvykiu padarytus apgadinimus. Skirtina nuobauda - bauda, atitinkanti ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą šios administracinės nuobaudos vidurkį.

S. K. veika buvo kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., t.y. pareikšti kaltinimai pasišalinus iš eismo įvykio vietos. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti automobilių apgadinimai yra nedideli. S. K. turi vairuotojo pažymėjimą, netrukus po eismo įvykio buvo apklaustas policijos pareigūnų, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis įvykio metu buvo neblaivus. Automobilis yra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Taigi objektyvių priežasčių, dėl kurių S. K. galėjo siekti pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nenustatyta. S. K. tiek policijoje, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad iš karto nesuprato sukėlęs eismo įvykį, o tai supratęs, grįžo prie apgadinto automobilio ir paliko savo telefono numerį. Iš liudytojos J. B. parodymų matyti, jog S. K. į policijos komisariatą atėjo pats pusvalandžio bėgyje. Liudytoja V. I. V. patvirtino, kad atėjusi prie automobilio rado A4 formato lapą su užrašytu telefono numeriu. Liudytojas patrulis M. P. patvirtino, kad „pažeidėjas buvo sulaikytas“ policijos komisariate, jiems tuo metu forminant eismo įvykį prie automobilio, todėl S. K. lapą su savo telefono numeriu galėjo palikti tik prieš atvykstant policijos pareigūnams, taigi tuo metu, kai jis objektyviai negalėjo žinoti, jog apie jo sukeltą eismo įvykį jau yra pranešta policijai. S. K. nurodė, kad buvo slidu, įvykio metu automobilyje grojo muzika. Nors tai nešalina jo atsakomybės dėl eismo įvykio sukėlimo, tačiau minėtos aplinkybės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir sudaro prielaidas pagrįstai manyti, jog vairuotojas iš karto nesuvokė kliudęs kitą automobilį.

Visuma šių aplinkybių leidžia teigti, jog S. K. nors ir nesielgė taip kaip to reikalauja KET, t.y. suvokęs, kad sukėlė eismo įvykį, neiškvietė į įvykio vietą policijos, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės. Kitoks eismo įvykio aplinkybių traktavimas prieštarautų protingumo ir teisingumo kriterijams. Vertinant tą faktą, kad S. K. po įvykio paliko automobilį kitoje vietoje, t.y. 100-150 m atstumu nuo apgadinto automobilio, negalima pripažinti, jog tai padaryta siekiant nuslėpti eismo įvykį. Jis paaiškino, kad apgadinimus pastebėjo vėliau, toje vietoje turėjo paimti bendradarbį, todėl paliko automobilį sutartoje vietoje ir nuėjo prie apgadinto automobilio. Jo paaiškinimai atitinka nustatytas byloje aplinkybes, todėl nėra pagrindo jų vertinti kritiškai.

Darytina išvada, kad S. K. iš karto nepastebėjo kliudęs kitą automobilį, todėl jo veiksmuose nėra tyčios, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina. Tokią teismų praktiką formuoja ir Kauno apygardos teismas (žr. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį byloje Nr. ATP-458-397/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda;

Nutarimą perduoti vykdyti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 B, Kaunas, 315 kab.).

Administracinę bylą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                Giedrius Endriukaitis