Civilinė byla Nr. 2-1977/2013

Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00717-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 126.5; 126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „SP Project“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, uždarosios akcinės bendrovės „Lodena“ bankroto byloje Nr. B2-921-413/2013.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje teisėtumo.

Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi UAB „Lodena“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis palikta nepakeista.

Bankrutuojančios UAB „Lodena“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo G. A. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu patvirtinti BUAB „Lodena“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 8 401 423,04 Lt sumai (b.l. 11-13). Nurodė, kad finansinius reikalavimus pateikė dešimt kreditorių. Pareikštus kreditorių reikalavimus administratorius sutikrino su įmonės finansinės apskaitos duomenimis ir nustatė, kad dalis iš jų neatitinka bendrovės apskaitoje atspindėtos informacijos, t.y. UAB „Tyrupė“. Todėl administratorius teikė teismui tvirtinti devynių kreditorių neginčijamus finansinius reikalavimus bendrai 8 401 423,04 Lt sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtino BUAB „Lodena“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 8 401 423,04 Lt sumai. Klausimą dėl ginčytino UAB „Tyrupė“ finansinio reikalavimo išskyrė į atskirą bylą (b.l. 23-24).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį  argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „SP Project“ (toliau – apeliantas) prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl BUAB „Lodena“ kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 25-28). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai patvirtino kreditorių AB „Swedbank“ ir AB SEB bankas finansinius reikalavimus bei klausimą dėl UAB „Tyrupė“ finansinio reikalavimo patvirtinimo nepagrįstai išskyrė į atskirąją bylą, neišsprendęs klausimo dėl vieno pagrindinio kreditoriaus UAB „Tyrupė“ finansinio reikalavimo, o išsprendė klausimą dėl likusių BUAB „Lodena“ kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorius AB SEB bankas prie prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių AB SEB bankas finansinio reikalavimo apskaičiavimą. Apelianto teigimu, nepagrįstas AB SEB bankas prašomas patvirtinti delspinigių dydis, nes nenurodyta, kaip delspinigių suma buvo apskaičiuota. Todėl teismas nepagrįstai patvirtino AB SEB bankas reikalavimus pilna apimtimi.
3. Teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, kad AB SEB bankas prašomas patvirtinti delspinigių už paskolą dydis sudaro apie 1/8 dalį visos negrąžintos paskolos sumos, todėl AB SEB bankas vien iš šių delspinigių atsakovo sąskaita praturtėtų apie 12 proc. paskolintos sumos. AB „Swedbank“ prašomi patvirtinti delspinigiai už kreditą sudaro apie 1/6 dalį visos negrąžintos paskolos sumos, todėl AB „Swedbank“ vien iš šių delspinigių atsakovo sąskaita praturtėtų apie 17 proc. paskolintos sumos. Apelianto teigimu, šių kreditorių prašomi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai delspinigių dalyje yra per dideli, neprotingi, todėl mažintini.
4. Teismas klausimą dėl UAB „Tyrupė“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, išskirdamas į atskirąją bylą, o nagrinėjamoje byloje išspręsdamas finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą nesilaikė suformuotų teismų praktikos taisyklių, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimus turi nagrinėti kartu vienoje byloje. UAB „Tyrupė“ yra vienas pagrindinių atsakovo kreditorių, kurio finansinis reikalavimas jo patvirtinimo atveju sudarytų 24,19 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos. Teismui patvirtinus apie 75 proc. visų finansinių reikalavimų, iš esmės sudaryta galimybė vien šiems kreditoriams spręsti visus esminius bankrutuojančios įmonės bankroto proceso klausimus, kas ne tik pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, logiką, iškreipia kreditorių interesų pusiausvyros principą, bet ir suteikia pagrindą manyti, kad teismui patvirtinus UAB „Tyrupė“ reikalavimą, šis kreditorius įgytų tiek teisę įtakoti įmonės bankroto procesą, tiek skųsti visus kreditorių susirinkimo nutarimus, kas neprisidėtų prie įmonės bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo bei stabdytų bankroto procedūras.

Trečiasis asmuo (kreditorius) AB „Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 33-37). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. AB „Swedbank“, pateikdamas administratoriui prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, pateikė visus finansinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus. Apelianto nurodyti argumentai, susiję su teismo nebuvimo aktyviu yra nepagrįsti, nes daugiau jokių įrodymų patvirtinančių arba paneigiančių AB „Swedbank“ finansinių reikalavimų dydį surinkti nėra galimybės – jų daugiau nėra. Be to, apeliantas neginčija, kad AB „Swedbank“ pateikė visus privalomuosius tiek patį reikalavimą, tiek jo įvykdymą užtikrinančius dokumentus.
2. AB „Swedbank“ finansinių reikalavimų dalis, susijusi su delspinigiais už laiku negrąžintą kreditą ir laiku nesumokėtas palūkanas, yra pagrįsta, protinga ir sąžininga. Nei BUAB „Lodena“, nei apeliantas neginčijo AB „Swedbank“ ir UAB „Lodena“ susitarimo dėl 0,08 proc. netesybų (delspinigių) už kiekvieną pradelstą tiek kredito, tiek palūkanų atžvilgiu dieną. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad susitartos 0,08 proc. dydžio netesybos yra per didelės, neprotingos ir/ar nesąžiningos.
3. AB „Swedbank“ prašė patvirtinti netesybas, paskaičiuotas už šešių mėnesių laikotarpį, t.y. neviršijančius įstatymo numatyto senaties termino, todėl apelianto teiginiai apie neva nepagrįstą AB „Swedbank“ praturtėjimą yra nepagrįsti.
4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas privalėjo visų kreditorių finansinius reikalavimus išspręsti viena nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad dėl UAB „Tyrupė“ finansinio reikalavimo patvirtinimo kilo ginčas, teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į bankroto proceso tikslus, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, išsprendė ir patvirtino tų kreditorių finansinius reikalavimus, dėl kurių pagrįstumo ginčas nekilo.

Atsakovas BUAB „Lodena“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 39-45). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. AB SEB bankas tinkamai pagrindė savo finansinį reikalavimą, kuriame nurodyta, kad delspinigių suma paskaičiuota vadovaujantis kreditavimo sutarties specialiosios dalies 3.1 punktu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad AB SEB bankas finansiniame reikalavime nenurodyta, kaip prašoma patvirtinti delspinigių suma buvo apskaičiuota, ar šios sumos apskaičiavimui nėra pagrindimo. AB SEB bankas finansiniam reikalavimui atitinkant apskaitos duomenis bei esant pareikštam vadovaujantis kredito sutarties nuostatomis, UAB „Lodena“ bankroto administratorius neturėjo jokio pagrindo neteikti jo tvirtinti teismui.
2. AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ finansinius reikalavimus delspinigių dalyje mažinti nėra pagrindo. Atsakovo su AB SEB bankas sudarytoje kredito sutartyje netesybų (delspinigių) dydis numatytas 0,05 proc. už dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, o AB „Swedbank“ sudarytoje kredito sutartyje – 0,08 proc. Atsakovas ir šie kreditoriai pasirašė kredito sutartis, žinojo jose nustatytus delspinigių dydžius, sudarydami sutarčių pakeitimus jų nemažino, todėl galėjo numatyti sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Teismas, tvirtindamas šių kreditorių finansinius reikalavimus dalyje dėl delspinigių, pagrįstai jų nemažino, nepažeidė materialinės teisės normų, todėl pagrindų naikinti skundžiamą nutartį nėra.
3. Teismas pagrįstai išskyrė UAB „Tyrupė“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą į atskirą bylą bei patvirtino likusių BUAB „Lodena“ kreditorių finansinius reikalavimus, nes toks ginčijamo finansinio reikalavimo išskyrimas į atskirą bylą atitinka civilinio proceso teisės reikalavimus, teismų praktiką bei bankroto procedūrų esminius principus. Be to, tai nepažeidžia kreditoriaus, kurio reikalavimai ginčijami (ir kurie gali būti nepatvirtinti) interesų.

Trečiasis asmuo (kreditorius) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nuožiūra įvertinti, ar yra pagrindai sutikti su atskiruoju skundu ir priimti atitinkamą nutartį (b.l. 151-152).

Kiti tretieji asmenys (kreditoriai) atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV.              Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinti AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ finansiniai reikalavimai, o UAB „Tyrupė“ finansinio reikalavimo klausimas išskirtas į atskirą bylą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Dėl kreditorių AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ finansinių reikalavimų patvirtinimo

Kreditorių reikalavimų bankroto byloje tvirtinimo klausimus reglamentuoja ĮBĮ 26 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kuris ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika yra ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, taip pat gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1020/2008, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad teismas nepagrįstai patvirtino kreditorių AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ finansinius reikalavimus. Apelianto teigimu, kreditorius AB SEB bankas nepateikė finansinį reikalavimą patvirtinančių įrodymų, taip pat kreditorių AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ finansiniai reikalavimai delspinigių dalyje mažintini, nes jie yra per dideli ir neprotingi. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Nagrinėjamu atveju BUAB „Lodena“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti tik tokius kreditorių finansinius reikalavimus, dėl kurių nėra ginčo inter alia AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ finansinius reikalavimus. Teismas patvirtino AB „Swedbank“ finansinį reikalavimą 5 183 664,99 Lt (1 501 293,15 Eur) sumai, kurį sudaro: 1 248 739,33 Eur negrąžintas kreditas, 38 260,71 Eur priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos; 210 479,57 Eur delspinigiai už laiku negrąžintą kreditą bei 3 813,54 Eur delspinigiai už priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas (b.l. 14) bei AB SEB bankas finansinį reikalavimą 862 737,33 Lt (249 245,20 Eur) sumai, kurį sudaro: 217 214,50 Eur paskolos likutis, 6 507,61 Eur palūkanos, 390,01 Eur delspinigiai už palūkanas bei 25 133,08 Eur delspinigiai už paskolą (b.l. 15).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad AB SEB bankas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių finansinio reikalavimo paskaičiavimą. Iš byloje esančio AB SEB bankas prašymo BUAB „Lodena“ bankroto administratoriui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo matyti, kad šis kreditorius prie prašymo pridėjo finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, t.y. kreditavimo sutartį ir hipotekos lakštą (b.l. 15, 46, 48-111, 112-118). Iš bankroto administratoriaus pateiktų išrašų iš BUAB „Lodena“ buhalterinės apskaitos bei AB SEB banko prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą matyti, kad BUAB „Lodena“ įmonės apskaitoje nurodytas paskolos likutis bei palūkanų dydis sutampa su AB SEB banko prašyme nurodytomis sumomis (b.l. 15, 119, 120). Taip pat AB SEB bankas prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nurodyta, kad prašoma patvirtinti delspinigių suma už palūkanas ir paskolą paskaičiuota pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 3.1 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Lodena“ ir AB SEB bankas kreditavimo sutarties 3.1 punkte numatytas delspinigių dydis - 0,05 proc. (b.l. 76, 94), todėl sutiktina su BUAB „Lodena“ bankroto administratoriumi, kad nėra pagrindo teigti, jog AB SEB bankas kreditoriniame reikalavime nenurodyta, kaip prašoma patvirtinti delspinigių suma buvo apskaičiuota, ar šios sumos apskaičiavimui nėra pagrindimo. Taigi, AB SEB bankas nurodytas delspinigių sumas už paskolą ir palūkanas apskaičiavo vadovaujantis kreditavimo sutarties nuostatomis, su kurių dydžiu bankroto administratorius sutiko. Todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad AB SEB bankas prašomas patvirtinti delspinigių dydis yra nepagrįstas.

Apeliantas, kvestionuodamas kreditorių AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ patvirtintus finansinius reikalavimus, teigia, kad šių kreditorių prašomi patvirtinti delspinigiai yra per dideli, neprotingi, todėl turi būti mažintini.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjas įtvirtino teismui teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip pat teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, nereikia įrodinėti sutartimi sulygtų netesybų, išskyrus atvejus, kai netesybos yra neprotingos ir akivaizdžiai per didelės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas konkrečioje byloje.

Nagrinėjamu atveju BUAB „Lodena“ ir AB SEB bankas sudarytoje kredito sutartyje, netesybų (delspinigių) dydis numatytas 0,05 proc., o BUAB „Lodena“ ir AB „Swedbank“ sudarytoje kreditavimo sutartyje netesybų (delspinigių) dydis – 0,08 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Kredito sutarties 7.2 p., specialioji dalis) (b.l. 122-137). Sutiktina su BUAB „Lodena“ bankroto administratoriumi, kad apelianto nurodyti argumentai, jog AB SEB bankas finansinio reikalavimo delspinigių dalis sudaro apie 1/8, o AB „Swedbank“ – apie 1/6 finansinio reikalavimo sumos, yra nepakankamas pagrindas sumažinti netesybas.

Kaip minėta, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Mažinant netesybų dydį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Nagrinėjamu atveju netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, sutarčių šalys - verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. BUAB „Lodena“ negrąžinus kreditoriams AB SEB bankui ir AB „Swedbank“ ženklių piniginių lėšų sumų, kreditavimo sutartyse nustatytos netesybos negali būti laikomos neprotingai didelėmis ir mažinamos. Juo labiau negalima daryti išvados, kad minėti kreditoriai, patvirtinus nurodytų dydžių finansinius reikalavimus, nepagrįstai praturtėtų, nes, kaip matyti iš pareikštų reikalavimų, delspinigiai yra paskaičiuoti už šešis mėnesius, t.y. netesybos (delspinigiai) neviršija įstatymo numatyto senaties termino (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Todėl atsižvelgiant į prievolės pobūdį, skolos dydį, sutarties laisvės principą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kredito sutartimis tiek su AB SEB banku, tiek su AB „Swedbank“ atitinkamai nustatytos 0,05 proc. ir 0,08 proc. dydžio netesybos šiuo atveju laikytinos atitinkančios teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.), teismų praktiką bei šalių interesų pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad BUAB „Lodena“ bankroto administratorius neginčija nei AB SEB bankas, nei AB „Swedbank“ pareikštų finansinių reikalavimų inter alia sulygtų netesybų dydžio bei neprašo jų mažinti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šių kreditorių finansinius reikalavimus dalyje dėl delspinigių, neturėjo pagrindo jų mažinti. Todėl skundžiama nutarties dalis dėl AB SEB banko ir AB „Swedbank“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimo laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl UAB „Tyrupė“ finansinio reikalavimo išskyrimo į atskirą bylą

Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje, kurioje UAB „Tyrupė“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą bylą. Apelianto argumentas, kad teismas privalėjo visų kreditorių finansinius reikalavimus išspręsti viena nutartimi, laikytinas nepagrįstu.

Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo procedūrą reglamentuoja ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 26 straipsnis. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktą administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, taip pat kreditorių susirinkime bei teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Kaip jau aukščiau minėta, ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kuris ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 str. 5 d.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, BUAB „Lodena“ bankroto administratorius pareiškė teismui prašymą patvirtinti neginčytiną įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bei nurodė, kad nesutinka su UAB „Tyrupė“ pareikštu 3 000 000 Lt finansiniu reikalavimu, t. y. UAB „Tyrupė“ finansinį reikalavimą ginčija (b.l. 11-13). Minėta, kad ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje numatyta imperatyvi nuostata, jog teismas per numatytą terminą privalo patvirtinti neginčijamus finansinius reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė ir patvirtino tų kreditorių finansinius reikalavimus, dėl kurių pagrįstumo nekilo ginčo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išskirdamas UAB „Tyrupė“ finansinio reikalavimo klausimo nagrinėjimą į atskirą bylą, nepažeidė bankroto proceso tikslų ir principų bei kreditorių interesų. Priešingai, teismui nepatvirtinus bankroto administratoriaus neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo, būtų pažeistos imperatyvios ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatos, kreditorių teisės ir interesai bei bankroto proceso koncentruotumo ir operatyvumo principai. Sutiktina su BUAB „Lodena“ bankroto administratoriaus argumentu, kad taip pat nepažeisti ir UAB „Tyrupė“ interesai, nes jos pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas bus nagrinėjamas 2013 m. rugpjūčio 29 d. paskirtame teismo posėdyje ir ši bendrovė taps byloje dalyvaujančiu asmeniu bei įgis visas kreditoriaus teises, numatytas ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje, tik teismui nutartimi patvirtinus UAB „Tyrupė“ finansinį reikalavimą.

Be to, ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju pats apeliantas nurodo, kad galimai yra patvirtinta 75 proc. finansinių reikalavimų sumos, todėl iš esmės ĮBĮ suteikia teisę vien skundžiama nutartimi patvirtintus finansinius reikalavimus turintiems kreditoriams (inter alia apeliantui) spręsti visus esminius BUAB „Lodena“ bankroto proceso klausimus iki bus išspręstas klausimas dėl UAB „Tyrupė“ finansinio reikalavimo patvirtinimo. Todėl apelianto argumentas, kad skundžiama nutartis prieštarauja bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslams, kreditorių lygiateisiškumo principui, laikytinas nepagrįstu.

Esant nurodytiems argumentams, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išskyrė UAB „Tyrupė“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą į atskirą bylą bei patvirtino likusių BUAB „Lodena“ kreditorių finansinius reikalavimus.

Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais, 

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Marytė Mitkuvienė

Alvydas Poškus

Egidija Tamošiūnienė