Civilinė byla Nr. e2S-137-258/2020
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03424-2011-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. patikslintą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (atsakovė) N. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu, kuriuo prašė atidėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 įvykdymą iki 2021 m. gruodžio 11 d.; priteisti pareiškėjos naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame prašyme nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs N. Š. kasacinį skundą, 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 pakeitė žemesnių instancijų teismų sprendimus bei nutarė Vilniaus rajono apylinkės teismo (dabar – Vilniaus regiono apylinkės teismo) 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą papildyti ir, be kita ko, leido atsakovei N. Š. iki 2018 m. vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytus statinius, t. y. sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį, esančius Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), Sodų bendrijos „Šermukšnėlė“ (toliau – ir SB „Šermukšnėlė“) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ; taip pat, įpareigojo N. Š., iki 2018 m. vasario 1 d. neįteisinus minėtų statinių, per 6 mėnesius nuo 2018 m. vasario 1 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius.
3. Siekdama įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi N. Š. suteiktą leidimą įteisinti aukščiau minėtus statinius, 2017 m. gegužės 2 d. ji raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) su prašymu informuoti, kokius dokumentus ji turi pateikti inspekcijai ir kokius veiksmus atlikti, kad aukščiau nurodytų statinių įteisinimo procesas būtų pradėtas greičiau ir užbaigtas ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 1 d. VTPSI 2017 m. gegužės 30 d. pateikė N. Š. atsakymą, nurodydama, kad statinių įteisinimas yra susijęs su įsiterpusių valstybinės žemės sklypų suformavimo ir prijungimo prie jos žemės sklypo procedūra, taip pat paaiškino, kad kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių (toliau – NŽT) dėl sklypų, suformuotų pagal žemėvaldos projektą, įteisinimo ir prijungimo prie N. Š. priklausančio sklypo, galima tik atlikus žemėvaldos projektu naujai suformuotų sklypų kadastrinius matavimus. N. Š. kreipėsi į UAB „BMO projektai“, kuri apie atliekamų darbų vietą ir laiką informavo NŽT, tačiau NŽT į kvietimą neatsiliepė ir 2017 m. birželio 16 d., vietoje surašant Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, neatvyko. UAB „BMO projektai“, atlikusi kadastrinius matavimus, 2017 m. liepos 19 d. pateikė juos tikrinimui ir derinimui NŽT, kuri 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu pateikė neigiamą išvadą, nurodydama, jog matininkės pateiktame brėžinyje nurodytos formuojamos žemės sklypo ribos, sklypo ribos po kadastrinių matavimų KS94 bei preliminarios žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente nurodytų ribų, t. y. SB „Šermukšnėlė“ 1992 m. generaliniame plane nurodytos konfigūracijos. Pažymėjo, kad NŽT tiek pirmąją, tiek ir antrąją išvadą rengė beveik po du mėnesius. Pareiškėjos teigimu, minėtoms procedūroms atlikti buvo sugaištas beveik visas laikas, numatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi N. Š. įteisinti savavališkai pastatytus statinius.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodė, jog 1992 m. planą NŽT pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, tačiau šioje byloje ta pati Vilniaus rajono savivaldybės administracija suteikė N. Š. priešingą informaciją, t. y. kad šiuo metu savivaldybė turi du planus – 1989 m. generalinį planą ir 1992 m. paprastą sklypų planą, bei informavo, kad tikslinant kadastrinius matavimus reikia vadovautis generaliniu planu; byloje pateiktas 1989 m. generalinis ir dendrologinis planas, kuriame tarp sklypų Nr. 168 ir 169 nėra nubraižytas kelias; nors tai nepaneigia nurodyto fakto dėl esančio 1992 m. generalinio plano, tačiau į nurodytą planų neatitiktį ir valstybės institucijų veiksmus, tvirtinant ir derinant planus, juos vertinant ir jais vadovaujantis ginčo situacijoje, atsižvelgtina ir sprendžiant dėl galimybės atsakovei pasinaudoti įstatymo nustatyta teise įteisinti savavališką statybą. Taigi žemės įsigijimo tam, kad aukščiau minėti statiniai būtų teisėtai N. Š. valdomoje žemėje, pareiškėja siekė įvairiais būdais. Pareiškėjos nuomone, jai nepagrįstai daromos kliūtys įgyti papildomai besiribojančius žemės sklypus. Šiuo metu kyla reali grėsmė, kad aukščiau minėti statiniai gali būti priverstinai nugriauti. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje teismas nustatė, jog statyba galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų. Taigi šiuo atveju, ne dėl pareiškėjos kaltės ji negali įteisinti nedidelių žemės plotelių tam, kad statinys būtų jai nuosavybės teise priklausančioje žemėje.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad SB „Šermukšnėlė“ įsiterpęs žemės sklypas N. Š. savavališkai užimtos valstybinės žemės plote buvo projektuojamas, tačiau šis įsiterpęs žemės sklypas suprojektuotas ir patvirtintas nebuvo, jokie teritorijų planavimo sprendiniai minėtame savavališkai užimtos valstybinės žemės plote suprojektuoti bei patvirtinti taip pat nebuvo, todėl šiame plote liko galioti SB „Šermukšnėlė“ 1992 m. generalinio plano sprendiniai, t. y. valstybinėje žemėje esantis sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo kelias. Pažymėjo, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai naudoti; mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Todėl N. Š. siekiant įsigyti valstybinės žemės plotą, ant kurio stovi savavališkai pastatyti jai priklausantys statiniai, turi būti parengtas naujas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo savavališkai užimtas ir siekiamas įgyti valstybinės žemės plotas būtų suprojektuotas atskiru žemės sklypu ar sklypais, išreikšta besiribojančių žemės sklypų savininkų valia įgyti ar atsisakyti tokios teisės įsiterpusį žemės sklypą, kadangi, kaip minėta, įsiterpusį žemės sklypą turi teisę įgyti visi žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, savininkai. 2013 m. projektu valstybinės žemės plote, ant kurio stovi savavališkai pastatyti N. Š. priklausantys statiniai, nebuvo suformuoti (patvirtinti) žemės sklypai būtent dėl to, kad nebuvo pasiektas susitarimas tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų dėl formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo (pasidalijimo). N. Š. NŽT 2018 m. kovo 19 d. pateikė prašymą pakeisti NŽT įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4872, patvirtinant įsiterpusį žemės sklypą valstybinės žemės plote, kuriame yra N. Š. savavališkai pastatyti statiniai. Tačiau NŽT pateikė 2018 m. balandžio 18 d. atsakymą, kuriuo informavo, kad sodininkų bendrijai atsisakius pirkti minėtą valstybinės žemės plotą ir jį siekiant išsipirkti pareiškėjai, turi būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. N. Š. apskundė šį atsakymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėjo, kad nors N. Š. ir nurodo, kad siekia pasinaudoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi suteikta galimybe pasinaudoti teise pretenduoti įgyti teisinį pagrindą valdyti savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą, tačiau iki 2019 m. kovo 8 d. neatliko jokių teisės aktuose nustatytų veiksmų, būtinų siekiant įgyti valstybinės žemės plotą, ant kurio stovi savavališkai pastatyti statiniai, t. y. neinicijavo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo būtų suformuotas valstybinės žemės sklypas po savavališkai pastatytais statiniais, o jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytu terminu imtis priemonių įteisinti savavališką statybą, pareiškėja nenurodė.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo N. Š. prašymą atmesti. Nurodė, kad savavališkos statybos aktai dėl prašyme minimo sodo namo, ūkinio pastato ir betoninio vandentiekio šulinio buvo surašyti 2010 m. (t. y. prieš 9 metus), teismo procesas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo buvo inicijuotas 2011 m. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjai buvo leista statinius įteisinti, tokia galimybė buvo suteikta ne abstrakčiai (neapibrėžtu laikotarpiu), o iki konkrečios teismo nurodytos datos, t. y. 2018 m. vasario 1 d., tačiau iki šiol valstybinėje žemėje esantys statiniai nėra nei įteisinti, nei nugriauti. Be to, teisminio proceso metu pareiškėja buvo atstovaujama advokatų, tad preziumuojama, kad gavo profesionalią teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties vykdymo atidėjimo pareiškėja kreipėsi į teismą jau po to, kai buvo pradelsusi ir statinių įteisinimo, ir nugriovimo terminus, tad toks pareiškėjos elgesys procesine prasme yra laikytinas nesąžiningu. Pastebėtina, kad prašydama atidėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties vykdymą, pareiškėja nepaaiškino, dėl kokių priežasčių šiuo metu galiojantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, numatantis draudimą įteisinti valstybinėje žemėje savavališkai pastatytus statinius, pareiškėjos atžvilgiu galėtų būti netaikomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjos N. Š. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė.
8. Teismas nustatė, kad atsakovei N. Š. jau buvo nustatytas pakankamai ilgas terminas ir netgi ilgesnis, nei prašė ieškovas, po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2011 metais kreipdamasis į teismą su ieškiniu, prašė nustatyti 6 mėnesių terminą po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius; o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinį terminą nustatė terminą iki 2018 m. vasario 1 d. Tačiau N. Š. nustatytu terminu savavališkos statybos padarinių nepašalino ir pastatų nenugriovė.
9. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, nustatė kad nors N. Š. ir nurodo, kad siekia pasinaudoti jai suteikta galimybe pasinaudoti teise pretenduoti įgyti teisinį pagrindą valdyti savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą, tačiau iki 2019 m. kovo 8 d. neatliko jokių teisės aktuose nustatytų veiksmų, būtinų siekiant įgyti valstybinės žemės plotą, ant kurio stovi savavališkai pastatyti statiniai, t. y. neinicijavo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo būtų suformuotas valstybinės žemės sklypas po savavališkai pastatytais statiniais, o jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytu terminu imtis priemonių įteisinti savavališką statybą, pareiškėja iš esmės nenurodė.
10. Taip pat teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, kad sutinka su suinteresuotų asmenų – Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose išdėstytais motyvais. Nurodė, kad Valstybine teritorijų planavimo tarnyba pažymėjo, kad šiuo metu galiojančiame Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme yra nurodyta, jog savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių; pareiškėja nepateikė jokių duomenų, dėl kokių priežasčių šiuo metu galiojantis įstatymas jos atžvilgiu galėtų būti netaikomas. Taip pat inspekcija pažymėjo, kad pareiškėjos pateikta 2018 m. gegužės 29 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir VĮ ,,Registrų centras“ 2018 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. VILKS-2113 atsisakyti įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą rodo pareiškėjos nesąžiningumą, kadangi pareiškėja siekė neteisėtai atlikti savavališkų statinių (sodo namo, ūkio pastato), pastatytų valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. (SB ,,Šermukšnėlė“), teisinę registraciją.
11. Be to, teismas nurodė, kad NŽT yra nurodžiusi, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymas, tiek NŽT 2013 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas tėra tarpiniai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etapai, tačiau galutinį sprendimą priima NŽT direktorius arba jo įgaliotas asmuo. 2013 m. projekte įsiterpęs žemės sklypas N. Š. savavališkai užimtos valstybinės žemės plote suprojektuotas ar patvirtintas nebuvo, o Skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymas, kuriuo patvirtintas 2013 m. projektas, įstatymo nustatytais terminais nebuvo apskųstas, todėl tai neturi nieko bendra su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėtos 2017 m. balandžio 19 d. nutarties vykdymu bei savavališkos statybos įteisinimu; tad teismas šiems argumentams iš esmės pritaria.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) N. Š. prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 įvykdymą atidėti iki 2021 metų gruodžio 11 dienos. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
12.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas, 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje pasisakydamas dėl administraciniams teismams priskirtinų klausimų, o ypač pasisakydamas ir vertindamas dar neišnagrinėtos administracinės bylos aplinkybes, peržengė savo kompetencijos ribas.
12.2. N. Š. siekia įgyti du nedidelius žemės sklypelius, tam, kad galėtų įteisinti statinius ir su kokiomis problemomis ji susiduria. Siekiant šių tikslų N. Š. priversta ginti savo teises bei bylinėtis teismuose, taigi dėl objektyvių priežasčių ji iki šiol negali įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties.
12.3. Nors N. Š. siekia įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį ir įteisinti ginčo statinius, tačiau iki šiol to padaryti negali, nes ne dėl jos kaltės negali išspręsti greta esančios valstybinės žemės įgijimo klausimo, tam, kad statiniai būtų ant jos teisėtu pagrindu valdomos žemės.
12.4. Priimant ginčijamą nutartį neatsižvelgta ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad savavališkų statybų nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo. Šiuo atveju, pašalinti savavališkos statybos padarinius teisinės galimybės tikrai yra ir jų pašalinimo N. Š. aktyviai siekia net keliais būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, pasisakė, kad statyba galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų.
12.5. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties įvykdymui susidarė labai nepalankios aplinkybės, kurios nepriklauso nuo N. Š. valios. N. Š. deda visas pastangas ir siekia įgyti įsiterpusius žemės sklypus, būtent tam, kad galėtų įteisinti savavališką statybą. Procesinėmis teisėmis N. Š. naudojosi sąžiningai. Labai svarbu yra tai, kad nebaigtas dar teisminis procesas, kuriame sprendžiamas klausimas susijęs su žemės įgijimu.
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-11-19 nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos 2019-11-25 atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
13.1. Inspekcijos 2019-05-02 atsiliepime (į pareiškėjos prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymo atidėjimo) ir 2019-09-30 atsiliepime (dėl pareiškėjos pateiktų papildomų dokumentų), remiantis teismine praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008, 2009-06-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009, 2017-02-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017) buvo nurodyta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu, o pagal šiuo metu galiojančią Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalį, savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.
13.2. Statybos darbų rūšis „nauja statyba“ yra apibrėžiama atliktų ar atliekamų statybos darbų apimtimi ir yra orientuota į statybos proceso rezultatą – naują statinį (naujo objekto sukūrimą / suformavimą), o ne į laikotarpį (datą / metus), kuriuo statybos procesas buvo įgyvendinamas. Įvertinus Inspekcijos surašytų savavališkos statybos aktų turinį bei nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog pareiškėjos teiginiai, kad vien dėl statybos metų pareiškėjos statiniai nelaikytini nauja statyba, yra nepagrįstas.
13.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo pacitavimas skundžiamoje teismo nutartyje nelaikytinas teismo kompetencijos ribų peržengimu, o pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti.
13.4. pareiškėja neatliko jokių teisės aktuose nustatytų veiksmų, būtinų siekiant įgyti valstybinės žemės plotą, ant kurio stovi savavališkai pastatyti statiniai, t. y. neinicijavo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo būtų suformuotas žemės sklypas po statiniais. N. Š. tik 2019 m. kovo 8 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo termino įteisinti savavališkas statybas (2018 m. vasario 1 d.) pabaigos pateikė Skyriui prašymą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
13.5. Atsakant į pareiškėjos teiginius dėl jos nesąžiningumo, primintina, kad Inspekcijos 2019-09-30 atsiliepime (dėl pareiškėjos pateiktų papildomų dokumentų) buvo nurodyta: „pareiškėjos pateikta 2018-05-29 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir VĮ ,,Registrų centras“ 2018-06-11 sprendimas Nr. VILKS-2113 atsisakyti įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą liudija pareiškėjos nesąžiningumą, kadangi pareiškėja siekė neteisėtai atlikti savavališkų statinių (sodo namo, ūkio pastato), pastatytų valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. (SB ,,Šermukšnėlė“), teisinę registraciją.
13.6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-05-06 atsiliepime (į pareiškėjos prašymą atidėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutarties vykdymą) buvo nurodyta: „N. Š., tariamai siekdama pasinaudoti jai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo <...> suteikta teise įteisinti savavališką statybą ir galimai turėdama tikslą išvengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo atliko jai priklausančio žemės sklypo <...> kadastrinius matavimus <...>, kurie atlikti į žemės sklypo ribas neteisėtai įtraukiant besiribojantį sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ generaliniame plane pažymėtą bendrojo naudojimo kelią, ant kurio yra pareiškėjos savavališkai pastatyti statiniai“.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau –CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
16. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą motyvavo tuo jo, sprendimas laiku nebuvo įvykdytas dėl objektyvių priežasčių. Nurodė, kad dėjo maksimalias pastangas sprendimui įvykdyti. Apeliantės teigimu, derindama su NŽT savo veiksmus, reikalingus savavališkos statybos įteisinimui, buvo sugaištas beveik visas laikas, numatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi N. Š. įteisinti savavališkai pastatytus statinius.
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavališką statybą, turėtų aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes teismas turėtų spręsti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, dėl kokių priežasčių savavališka statyba nėra įteisinta ir ar statytojo nurodytos galimybės ją įteisinti yra realios, taip pat per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).
20. Kadangi savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.).
21. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje, kurioje buvo nustatytas apeliantei terminas įteisinti savavališką statybą ir/arba juos nugriauti nurodyta, kad viena iš priežasčių, dėl ko atsakovė (pastaba: šioje byloje apeliantė) negali įteisinti savavališkai pastatytų statinių, yra tai, kad sodo namo ir ūkinio pastato dalys, betoninis vandentiekio šulinys bei tvoros dalis savavališkai (neteisėtai) pastatyti valstybinėje žemėje. Atsakovė teigia, kad ji nurodytų statinių statybas vykdė remdamasi 1989 m. generaliniu ir dendrologiniu planu, kurį, minėta, pripažįsta ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Bylos duomenimis, kelias, ant kurio pastatyti ginčo statiniai, faktiškai niekada nebuvo įrengtas ir naudojamas. SB „Šermukšnėlė“ bendrijos narių pakartotinio susirinkimo 2009 m. rugpjūčio 22 d. protokolo Nr. 2 išrašas patvirtina, kad toks kaip atsakovės atvejis sodininkų bendrijoje nevienetinis, t. y. kad yra ir kitų bendrijos narių, kurie neįrengtų kelių žemės plotelius prisijungė prie savo žemės sklypų. Sodininkų bendrijos 2013 m. birželio 29 d. susirinkime buvo nutarta panaikinti neįrengtus kelius ir kreiptis dėl prie privačių žemės sklypų prisijungtų valstybinės žemės plotelių išsipirkimo; sodininkų bendrija gavo 34 tokius bendrijos narių prašymus, tarp jų – ir atsakovės. Atsakovė 2014 m. sausio 21 d. prašyme teismui nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutiko leisti SB „Šermukšnėlė“ suformuoti įsiterpusius laisvos valstybinės žemės sklypus, kad gretimų žemės sklypų savininkai juos išsipirktų, buvo parengtas tokių sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, atsakovei išsipirkti buvo suformuoti valstybinės žemės sklypai Nr. A169 ir Nr. B169, tačiau jie nebuvo patvirtinti nustačius poreikį juos tikslinti. Nurodytą atsakovės informaciją iš dalies patvirtina į bylą pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4872 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ (projekto iniciatorė SB „Šermukšnėlė“). Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad statyba teritorijoje, kurioje yra atsakovės ginčo statiniai, apskritai neleidžiama.
22. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2020-01-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-481-415/2020 nagrinėjo klausimą susijusį su apeliantės siekiu įsigyti du įsiterpusius žemės sklypus, reikalingus savavališkos statybos įteisinimui. Šis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Nurodyto teismo padarytos išvados yra aktualios sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą šioje byloje. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje konstatavo, kad pagal bylos faktines aplinkybes, akivaizdu, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepaisydama kasacinio teismo konstatuotų faktų, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, remdamasis Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktu, nurodė, kad jeigu sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ visuotinis narių susirinkimas nuspręs, kad tarp žemės sklypų Nr. 168, 169 esanti kelio atkarpa nenaudojama ir nereikalinga, bei sodininkų bendrija leis pareiškėjai žemę išsipirkti, pareiškėja gali kreiptis su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
23. Grąžindamas bylą, nagrinėti iš naujo, Lietuvos Vyriausiasis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turi įvertinti kasacinio teismo nutartyje konstatuotus faktus, kad sodininkų bendrijos susirinkimas dėl neįrengtų kelių sprendė, sutiko, kad tokia žemė būtų parduodama, kad pareiškėja susirinkimo nustatyta tvarka išreiškė valią žemę įsigyti. Ar tokią valią išreiškė ir gretimų sklypų savininkai, byloje netirta ir šios aplinkybės nevertintos. Nėra ir duomenų, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4872 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė“, formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ (projekto iniciatorė SB „Šermukšnėlė“) priėmimo metu buvo kilęs ginčas dėl teisės tarp žemės sklypų savininkų. Dėl šio fakto teisėjų kolegijai kilo abejonių atsižvelgiant ir į tai, kad Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo derintas Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu, NŽT priėmė šio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame tarp pertvarkomos teritorijos nurodyti ir įsiterpę ginčo žemės sklypai.
24. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad apeliantė iš tikrųjų dėjo daug pastangų, kad įvykdytų Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį, tačiau dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių susidūrė su kliūtimis, dėl kurių negali įsiteisinti savavališkai pastatytų statinių. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, savavališkų statinių įteisėjimui terminas iš esmės buvo pradelstas NŽT sprendžiant procedūrinius klausimus, susijusius su valstybine žeme, esančiai po savavališkais statiniais ikiteismine tvarka. Nors kaip apeliantė nurodo, ji jau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo dar 2017 m. gegužės mėnesį kreipėsi į Inspekciją dėl reikalingų dokumentų statybos įteisinimui, taip pat į NŽT, siekdama suderinti kadastrinius matavimus. Šiuo metu apeliantės ginčas su NŽT yra persikėlęs į teismą. Neatmestina tikimybė, kad tuo atveju, jeigu būtų priimtas apeliantei palankus administracinėje byloje sprendimas, galimai būtų galimybė jai įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Be to, apeliacinio teismo vertinimu, nepratęsus apeliantei termino skirto įteisinti savavališkas sodo namo, pagalbinio ūkinio pastato, betoninio vandentiekio šulinio statybas, kaip tai nustatyta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje, būtų pažeistas proporcingumo principas, liktų neįvertinta apeliantės nuosavybės teisę ribojanti priemonė.
25. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai padarė išvadą, kad iki 2019 m. kovo 8 d. neatliko jokių teisės aktuose nustatytų veiksmų, būtinų siekiant įgyti valstybinės žemės plotą, ant kurio stovi savavališkai pastatyti statiniai, todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjos prašymas atidėti sprendimo vykdymą tenkinamas.
26. Nustatant naują terminą sprendimo vykdymui, atsižvelgtina į tai, kad šiuo metu dar nėra baigta nagrinėti administracinė byla, susijusi su valstybinės žemės įgijimu, kurios galutinis sprendimas gali turėti įtakos apeliantei siekiant įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Atsižvelgtina ir į tai, kad pirmąjį kartą administracinė byla buvo išnagrinėta per daugiau nei 20 mėnesių. Šiuo metu administracinė byla pirmosios instancijos teismui perduota nagrinėti iš naujo. Todėl apeliantei nustatytinas terminas iki 2021 m. gruodžio 11 d. teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius. Iki šios datos N. Š. neįsiteisinus savavališkai pastatytų statinių per 6 mėnesius nuo 2021 m. gruodžio 11 d. savo lėšomis ji turės nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Apeliantei pačiai nenugriovus savavališkai pastatytų statinių, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210) juos nugriauti.
27. Apeliantė taip pat prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nagrinėja pareiškimus, kylančius iš vykdymo procese atsiradusių klausimų. Nors suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tačiau byloje nebuvo skundžiami nei vienos iš šių institucijų veiksmai. Buvo iš esmės prašoma atidėti sprendimo vykdymą. Todėl apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nekompensuojamos.
Vilniaus apygardos teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atidėti pareiškėjai N. Š. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 sprendimo vykdymą:
1. Leisti pareiškėjai N. Š. iki 2021 m. gruodžio 11 d. teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius – sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį, esančius Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), SB „Šermukšnėlė“, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini));
2. Iki 2021 m. gruodžio 11 d. pareiškėjai N. Š. neįsiteisinus savavališkai pastatytų statinių – sodo namo, pagalbinio ūkinio pastato, betoninio vandentiekio šulinio, esančių Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) SB „Šermukšnėlė“, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigoti atsakovę N. Š. per 6 mėnesius nuo 2021 m. gruodžio 11 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius – sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį, esančius Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) SB „Šermukšnėlė“, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini));
3. Įpareigoti pareiškėją N. Š. per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančią (duomenys neskelbtini)., SB „Šermukšnėlė“, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini));
4. Pareiškėjai N. Š. neįvykdžius šios nutarties rezoliucinės dalies 2, 3 punktuose nurodytų įpareigojimų, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210) nugriauti nurodytus sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį bei metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančius Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) SB „Šermukšnėlė“, žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sutvarkyti statybvietę atsakovės N. Š. lėšomis.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Rita Kisielienė