Administracinė byla Nr. eA-159-525/2026

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00187-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.2.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. T2-78 „Dėl nepritarimo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis jau daugelį metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – ir Klaipėdos uostas, Uostas) žemės teritorijoje aktyviai vykdo krovos ir sandėliavimo veiklą, įgyvendindamas valstybei svarbaus projekto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano (toliau – ir Uosto BP) sprendinius adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės vykdomai krovos ir sandėliavimo veiklai yra išduotas taršos leidimas Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Taršos leidimas). Vadovaudamasi šio leidimo sąlygomis ir monitoringo programa, įmonė nuolat vykdo aplinkos monitoringą, į aplinkos orą išmeta tik apie 3 procentus pagal Taršos leidimą leidžiamo išmesti teršalų kiekio. UAB „Nomine Consult“ raštu Nr. 29/03/22-R1 „Dėl parengtos poveikio aplinkai programos“ pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir kitiems poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) subjektams PAV programą „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, AB, birių medžiagų bei metalų krova ir sandėliavimas“ išvadoms gauti. Taryba 2022 m. balandžio 25 d. vykusiame posėdyje vadovaudamasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ) 8 straipsnio 5 dalimi, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nepritarti pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybei. Pareiškėjo vertinimu, šis Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis galiojančius įstatymus neigiant įstatymu reglamentuotos uosto veiklos galimybę valstybinio Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje ir valstybei svarbaus projekto valstybinio lygmens teritorijų planavimo dokumento – Uosto BP sprendinius, jo motyvai nesiremia objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis arba nėra susiję su pareiškėjo pagal PAV programą planuojama ūkine veikla (toliau – ir PŪV).

3.       Pareiškėjas pažymėjo, jog Sprendimu daromos nepagrįstos išvados dėl to, kad PAV programoje nurodytomis veiklomis siekiama didinti krovos apimtis. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir tikrųjų Bendrovės tikslų, dėl kurių buvo inicijuotos PAV procedūros. Šios procedūros buvo inicijuotos ne dėl to, kad jos būtų privalomos pagal teisės aktus, bet įmonei turint tikslą, kad PAV metu būtų realiai įvertintas esamos ir būsimos Bendrovės veiklos poveikis aplinkai. Bendrovė šiuo atveju inicijavo poveikio aplinkai vertinimo procedūras net nesant konkrečių įstatyme numatytų privalomų pagrindų tokiam poveikiui aplinkai vertinti. Bendrovės sprendimu buvo inicijuota PAV procedūra siekiant, kad tokio proceso metu būtų realiai įvertintas Bendrovės ūkinės veiklos poveikis aplinkai bei kad šis vertinimo procesas būtų viešas, jame turėtų galimybę dalyvauti visuomenė ir suinteresuotos institucijos, taip užtikrinant šių procedūrų skaidrumą ir atvirumą. Sprendime yra daroma daug prielaidų dėl galimo neigiamo poveikio, susijusio su įmonės planuojama veikla, teigiama apie neigiamo poveikio tikimybes, galimus ribinių verčių viršijimus, teisės aktų pažeidimus, tačiau tokių teiginių neparemiant ir negalint paremti konkrečiais duomenimis, teisės aktų reikalavimų apribojimais, kurie būtų taikomi konkrečių PAV programoje nurodytų įmonės veiklų atžvilgiu. Pareiškėjo nuomone, nurodytas trečiasis tikslas rodė, kad atlikus PAV būtent ir bus įvertinta, ar planuojama ūkinė veikla ir jos poveikis aplinkai yra leistini pasirinktoje vietoje, o tai rodė, kad pareiškėjo inicijuotos PAV procedūros skirtos šios PŪV galimybės įvertinimui. Situacija, kai įmonės planuojama veikla a priori, neatlikus PAV procedūrų Sprendimu vertinama kaip negalima, rodė, kad galimai tikrasis Sprendimo tikslas yra užkirsti galimybę poveikio aplinkai procedūrų vykdymui ne dėl realaus įmonės veiklų poveikio aplinkai, bet dėl išankstinio neigiamo nusistatymo.

4.       Pareiškėjas teigė, kad jam nesuprantami Sprendimo teiginiai apie planuojamos Bendrovės ūkinės veiklos prieštaravimą Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 (toliau – ir Klaipėdos BP), aiškinamojo rašto 15.4 poskyryje pateiktam pagrindinio brėžinio tekstiniam reglamentui. Pareiškėjas pabrėžė, kad naudojama jūrų uosto teritorija į Klaipėdos miesto bendruoju planu suplanuotą teritoriją apskritai nepatenka. Šioje teritorijoje galiojančius sprendinius numato valstybei svarbus projektas – Uosto BP. Planuojamai pareiškėjo veiklai atitinkant Uosto BP sprendinius, Sprendimo argumentai dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos prieštaravimo Klaipėdos BP neturėjo teisinės reikšmės jau vien todėl, kad Uosto BP yra aukštesnio lygmens planavimo dokumentas, kuriam Klaipėdos BP negali prieštarauti. Ši aplinkybė akivaizdi iš paties Klaipėdos BP sprendinių, kuriuose nurodoma, kad Klaipėdos miesto teritorijoje yra valstybei svarbus objektas – Klaipėdos uostas, kurio teritorijai yra rengiamas valstybės lygmens BP. Bendrovės planuojama veikla buvo vykdoma ir bus tęsiama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Pareiškėjas su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo sudaręs Valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) nuomos, kuria yra prisiėmusi minimalius krovos įsipareigojimus, (kaip tai yra privaloma pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – ir KVJUĮ) 25 str. 2 d. 1 p.) iki šios sutarties galiojimo pabaigos 2066 metais ir moka uosto žemės nuomos mokestį. Taigi, pareiškėjo vertinimu, Bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje vykdoma ir planuojama ūkinė veikla visiškai atitiko šioje teritorijoje pagal KVJUĮ ir Uosto BP galimas veiklas, todėl Sprendime ir jo aiškinamajame rašte daromos prielaidos ir motyvai dėl Bendrovės planuojamų veiklų, atitinkančių KVJUĮ ir valstybei svarbaus projekto – Uosto BP nuostatas, prieštaravimo Klaipėdos BP, buvo neteisėti ir pažeidžiantys galiojančius teisės aktus.

5.       Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendimo 1.5 punkte neteisingai nurodoma, jog planuojama didinti birių krovinių krovos apimtį. Pažymėjo, kad bendri birių krovinių krovos mastai palyginus su tais, kuriuos įmonė gali perkrauti vadovaujantis Taršos leidimo sąlygomis, pagal PAV programą ne tik nedidėja, bet net ir mažėja, t. y. interpretacija, kad krovos mastas išaugs, neatitinka tikrovės. PAV programoje buvo nurodomi ne planuojami pagal paraiškas, kurių tarša į aplinkos orą įvertinta Taršos leidime, bet faktiniai vidutiniai Bendrovės perkraunami kiekiai ir planuojami šių krovinių kiekių pokyčiai, kartu pergrupuojant pačius krovinius, kad toks grupavimas tiksliau atspindėtų Bendrovės kraunamų krovinių konjunktūrą bei numatant alternatyvias šių krovinių krovos vietas ne tik 7–9, bet ir 10–11 krantinėse, nekeičiant bendro planuojamo krovinių kiekio. Bendrovė, palyginti su paraiška Taršos leidimui gauti, pagal kurią nustatytos Taršos leidimo sąlygos, PAV programoje numatė gerokai mažesnę birių krovinių ir metalo laužo krovos apimtį nei buvo numatyta paraiškoje Taršos leidimui. Bendras esamos ir planuojamos šių krovinių krovos mastas PAV programoje sudaro 6,22 milijonų tonų visų krovinių, kai paraiškoje, pagal kurią nustatytos šiuo metu galiojančios Taršos leidimo sąlygos yra nurodytas trečdaliu didesnis – 11,3 milijonų tonų bendras planuojamų krauti birių krovinių ir metalo laužo kiekis. Pareiškėjo vertinimu, esant nurodytam planuojamam krovos mastui, nepagrįsti ir Sprendimo 1.4 punkte nurodyti teiginiai dėl azoto dioksido koncentracijų didėjimo, be to, nebuvo pateikta duomenų, kad azoto dioksido koncentracijos apskritai būtų kaip nors siejamos su pareiškėjo veikla ir tokie duomenys nepateikti.

6.       Pareiškėjas tvirtino, kad Sprendime nurodytas didelio dispersiškumo krovinys (diamofosas) nebuvo naujas – tai yra birioms trąšoms priskiriamas krovinys, kuris yra numatytas paraiškoje, pagal kurią buvo nustatytos pareiškėjo Taršos leidimo sąlygos, jis ir šiuo metu gali būti kraunamas ir buvo kraunamas, tačiau jo krova buvo vykdoma ir būtų vykdoma, turint atitinkamų užsakymų, visiškai uždaru būdu. PAV programoje nebuvo numatyta konkrečiai su diamofosu susijusių kokių nors veiklos pakeitimų, jo atvira krova nebuvo planuojama, todėl pareiškėjui nebuvo suprantami Sprendimo motyvai, susiję su šia medžiaga. Kaip ir teiginiai, nukreipti į Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vandens transporto ir oro taršos laboratorijos mokslinį tiriamąjį darbą „Ore esančių suspenduotųjų kietųjų dalelių nusėdimo ant paviršiaus intensyvumo bei nusėdusių dalelių elementinės sudėties nustatymas“. Šis darbas iš esmės buvo sietas su vienu kroviniu – aglomeruota geležies rūda (IOP), kurios nebuvo PAV programoje, t. y. šio produkto krova pagal PAV programą nėra planuojama, todėl akivaizdu, kad šis argumentas neturėjo ryšio su PAV programa.

7.       Pareiškėjas nurodė, kad pagal planuojamus krovos kiekius, pareiškėjui Taršos leidimo sąlygomis buvo nustatomi maksimalūs į aplinkos orą leidžiami išmesti teršalų kiekiai. Bendras pagal Taršos leidimą pareiškėjui leidžiamas išmesti teršalų kiekis, įskaitant kietąsias daleles yra 40,9599 t/m. Tačiau faktiniai Bendrovės išmetami teršalų kiekiai yra ženkliai mažesni nei leidžiami pagal Taršos leidimą – Bendrovė 2021 m. teritorijoje, kurioje vykdo veiklą pagal Taršos leidimą, faktiškai išmetė 1,2104 t teršalų, t. y. 2,96 proc. leidžiamo išmesti kiekio. Pareiškėjas pažymėjo, kad jokie kietųjų dalelių koncentracijų normatyvų aplinkos ore viršijimai dėl pareiškėjo veiklos nebuvo nustatyti. Šioje situacijoje, aplinkos ore nesant nustatytos jokios viršnorminės taršos, o krovinių apimčiai ne didėjant, bei persiskirstant, nebuvo aišku, kokia neva galimai padidėjusi tarša nurodyta Sprendime. Pareiškėjo nuomone, Sprendimu daromos visiškai nepagrįstos prielaidos, kad planuojama veikla galimai darys neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad būtent tokio ne prielaidomis, bet realaus poveikio vertinimu pagrįstą suminį poveikį visiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai ir siekta įvertinti, be kita ko, užtikrinant tokių procedūrų viešumą ir galimybę dalyvauti jose visai visuomenei. PAV programos 2.8.2 skyriuje nurodyta, kad bus vertinamas esamos ir planuojamos veiklos poveikis ir šis poveikis bus vertinamas itin plačiu mastu.

8.       Dėl administracinių pažeidimų, pareiškėjas nurodė, kad didžioji dalis tariamų pažeidimų buvo pripažinti kaip nepagrįsti, negana to, jie nėra niekaip susiję su iš gyventojų gaunamais skundais, išskyrus 2021 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akto išvadą, susijusią su geležies rūdos patekimu už pareiškėjo teritorijos ribų. Pareiškėjo vertinimu, didžioji dalis gyventojų skundų, įskaitant ir Sprendime nurodomus visuomenininkų siūlymus nepritarti ūkinės veiklos galimybei ir kitas nepasitenkinimas dėl pareiškėjo veiklos kilo ne dėl pareiškėjo veiklos neatitikties teisės aktų reikalavimams, bet dėl to, kad gyventojai iš esmės pareiškėjo teritorijoje turi siekį, jog pareiškėjo teisėtai valdoma teritorija būtų naudojama ne krovos (kuri visiškai atitinka valstybei svarbų projektą – Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto bendrąjį planą), bet kitoms reikmėms. Pareiškėjui nebuvo suprantama, kokiu pagrindu Sprendime teigiama, kad planuojama veikla turės neigiamos įtakos suformuotiems apžvalgos sektoriams. PAV programoje konkrečios sandėliavimo vietos nėra nurodytos, todėl nebuvo jokio pagrindo teigti, kad planuojama ūkinė veikla turės kokį nors poveikį šiems sektoriams. Be to, PAV programos 2.5.2. skyriuje nurodoma, kad PŪV numatoma vykdyti esamos veiklos (uosto) teritorijoje, kurioje jau yra vykdomos pramonės veiklos, todėl ši teritorija nepasižymi estetinėmis ar kitomis vertybėmis. Pareiškėjo teigimu, poveikį minėtiems apžvalgos sektoriams galima vertinti tik PAV procese, bet ne šiame etape, iš PAV programos nebuvo galima spręsti apie konkrečias rietuvių formavimo vietas ir jų aukščius. Juo labiau, kad kaip numatoma PAV programos 2.5.3. skyriuje, įvertinus, kad dėl PŪV bus sukeliamas papildomas poveikis kraštovaizdžiui, PAV ataskaitoje bus nagrinėjamos galimos poveikio mažinimo priemonės.

9.       Dėl triukšmo lygio pareiškėjas nurodė, kad apskaičiuotas paros triukšmo lygis 2018–2021 m. sezono laikotarpiu Sprendime nurodytame taške nebuvo viršytas, todėl nepagrįsti teiginiai apie triukšmo lygio viršijimus šioje triukšmo zonoje, ypač atsižvelgiant į tą faktą, kad šioje vietoje triukšmo lygis vertintinas kaip vidutinis palyginus su kitomis matavimo vietomis, kurios veikiamos vien transporto triukšmo, o kai kuriose tokiose vietose ženkliai nutolusiose nuo uosto.

10.       Pareiškėjo tvirtinimu, Sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, buvo nemotyvuotas, nes neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo, jame remiamasi nepatvirtintais duomenimis, daromos faktiniais duomenimis neparemtos prielaidos dėl neva galimo pareiškėjo PŪV poveikio aplinkai.

11.       Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad kaip teisingai nurodė Taryba atsiliepime, Tarybai suteikta teisė priimti sprendimą dėl planuojamos veiklos galimybių ne pagal planuojamus ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, o remiantis kitais motyvais. Tačiau visas Tarybos Sprendimas buvo paremtas būtent su aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga susijusiais motyvais, dėl kurių ir planuojamas pareiškėjo planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimas, t. y. į visas Sprendime dėstomas abejones ir prielaidas bus atsakyta poveikio aplinkai vertinimo metu, o šio vertinimo metu nustačius, kad tokia veikla darys neleistiną ir neteisėtą poveikį aplinkai ar visuomenės sveikatai, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, negalės būti vykdoma. Priimant Sprendimą nebuvo jokių duomenų apie pareiškėjo esamos ir planuojamos veiklos suminį poveikį aplinkai ir toks poveikis galėjo būti patikimai nustatytas tik atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras, ko ir siekė pareiškėjas, todėl nei vienas iš Tarybos Sprendimo motyvų, kuris remiasi prielaidomis apie galimą aplinkosauginių reikalavimų neatitikimą, yra nei patikimas, nei juo labiau – teisėtas. Nei vienas iš Tarybos motyvų nelaikytinas proporcingu pareiškėjo planuojamos ūkinės veikos ribojimui, nes visi jie paremti prielaidomis ir tik poveikio aplinkai vertinimo rezultate paaiškėtų tokios veiklos poveikis aplinkai, atitinkamai ir tai, ar tokia veikla yra galima.

12.       Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13.       Atsakovas nurodė, kad UAB „Nomine Consult“ 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. 29/03/22-R1 „Dėl parengtos poveikio aplinkai programos“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą (toliau – PAV programa). Išnagrinėjusi PAV programoje pateiktą informaciją (planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, veiklos vykdymo vietą Klaipėdos mieste bei atstumus iki gretimybėje esančių gyvenamosios, visuomeninės paskirties objektų, sveikatos priežiūros įstaigų ir švietimo įstaigų aplinkos) bei atsižvelgusi į išreikštą Klaipėdos miesto gyventojų nuomonę ir pateiktas Klaipėdos miesto bendruomenių motyvuotas pastabas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nusprendė parengti tarybos sprendimo projektą. Taryba Sprendimu nepritarė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamai ūkinės veiklos galimybei, numatytai UAB „Nomine Consult“ parengtoje PAV programoje ir išdėstė nepritarimo motyvus. Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo ir kitais motyvais, pateiktais Sprendime, skunde teigė, kad „iš pateiktos vizijos yra aišku, kad valstybė prioretizuoja uosto veiklą ir siekia maksimaliai didinti krovos apimtis.“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano patvirtinimo“, aiškinamojo rašto 2.3 dalyje „Strateginės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros kryptys ir tikslai“ nurodyta, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vizija – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas 2030 metais modernus, tvarus, saugus, draugiškas aplinkai transporto ir pramonės kompleksas. Toliau apibrėžiama VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos misija – pažangiai eksploatuoti Klaipėdos uostą ir nuolat didinti jo konkurencingumą, efektyviai plėtojant uosto infrastruktūrą, sudarant sąlygas uosto paslaugų sektoriaus verslo plėtrai ir sukuriant kuo didesnę uosto, kaip pagrindinio transporto mazgo, pridėtinę vertę tam panaudojant pažangias, išteklius tausojančias bei aplinkos taršą bei klimato kaitą mažinančias technologijas, skatinant personalo tobulėjimą ir mokymą, taikant tarptautinius kokybės standartus bei vadovaujantis viešumo ir skaidrumo reikalavimais. Atsakovas akcentavo, kad aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimas numatytas ne tik įmonės vizijoje ir misijoje, bet ir kaip vienas iš strateginių tikslų, todėl pareiškėjo akcentuojamos maksimalios krovos aspektas, kaip vienintelis tikslas, buvo klaidinantis ir nepagrįstas.

14.       Atsakovas nurodė, kad priimdamas Sprendimą negalėjo įvertinti pareiškėjo vykdomų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendinių, kadangi ši informacija nebuvo pateikta PAV programos apimtyje, kaip to reikalaujama pagal teisės aktų nuostatas. PAV programoje numatyta planuojama ūkinė veikla ir planuojamos ūkinės veiklos žemės sklypo paskirtis neprieštarauja aukštesnio lygmens Uosto BP. Tačiau remiantis PAV programoje pateiktais duomenimis bei Sprendime nurodytais kitais motyvais, numatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos sukeliama tarša pasklis už veiklavietės teritorijos ir sanitarinės apsaugos zonos ribų esančioje artimiausioje aplinkoje, kurioje galioja Klaipėdos miesto bendrasis planas, todėl, atsakovo vertinimu, Sprendimo 1.2 papunktyje nurodytas motyvas buvo pagrįstas. Atsakovas akcentuoja, kad PAV programoje nebuvo nurodyta, kad birius krovinius, tarp kurių yra medžiagų, pasižyminčių didelio dispersiškumo savybėmis (birios trąšos – diamofosas ir pan.) šiuo metu kraunama ir ateityje numatoma krauti uždaru būdu. PAV programos 1.2.3 skyriaus „Technologiniai procesai“ 1.2.3.2 dalyje „Kitų birių krovinių krova (įskaitant fosforitus, perlitą, gipso anhidritą, klinkerį, geležies šlaką, geležies silikatą ir birias trąšas)“ nurodyta, kad krovinys bus išdėstomas atvirose sandėliavimo aikštelėse su tvirta ir lygia danga (PAV programos 21 psl.), o 1.2.3.3 dalyje „Vykdomos ūkinės veiklos technologiniai procesai“ nurodoma, kad šiuo metu „kiti birūs kroviniai“ atgabenti geležinkelio vagonais iškraunami į atviras sandėliavimo aikšteles (PAV programos 25 psl.). Atsakovas, formuluodamas Sprendimo 1.2.2 papunktyje nurodytą motyvą, rėmėsi Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos mokslinio tiriamojo darbo tyrimų rezultatais, kadangi juose pateikiami duomenys apie birių krovinių (aglomeruota geležies rūda) poveikį aplinkai vykdant krovą atvirose aikštelėse. PAV programoje numatyta geležies šlako ir geležies silikato krova ir sandėliavimas, tačiau informacija apie šių medžiagų sudėtį ir dispersiškumą nebuvo pateikta, todėl atsakovas manė esant pagrįsta teigti, jog kitų / panašių medžiagų, nei šiuo metu uždraustos geležies rūdos, krova kelia riziką ir sudarys sąlygas panašiai aplinkos oro taršai.

15.       Atsakovas nurodė, kad Sprendimu nepritarta pareiškėjo planuojamai ūkinės veiklos galimybei numatytai PAV programoje, bet ne pareiškėjo veiklai kaip neteisėtai. Atsakovas, įvertinęs PAV programoje pateiktą informaciją, kad didinama metalo laužo krova ir sandėliavimo pajėgumas bei keičiama krovos lokacija iš krantinių Nr. 6 ir 7 į krantines Nr. 8 ir 9, adresu (duomenys neskelbtini) (PAV programos 9 psl.), taip pat įvertinęs nurodytą metalo laužo krovos ir sandėliavimo proceso taršos šaltinių išdėstymo schemą (PAV programos 19 psl., 7 pav.), motyvuotai nusprendė, kad atvirų krovinių iki 15 m rietuvėse krova (PAV programos 15 psl.) darys neigiamą įtaką suformuotiems apžvalgos sektoriams. Priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas rėmėsi tuo, kad planuojama ūkine veikla (11, 10, 9, 8 ir 7 krantinėse) siekiama didinti metinės krovos apimtį iki 935,0 tūkst. tonų per metus, todėl darytina prielaida, kad numatomas sunkiųjų transporto priemonių eismo intensyvumo padidėjimas turės įtakos tolimesniam azoto dioksido koncentracijos didėjimui gyvenamojoje aplinkoje šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, visuomenės paskirties objektų ir sveikatos priežiūros įstaigų aplinkoje. Oro taršos padidėjimas nebuvo pageidaujamas padidintos taršos zonoje šalia intensyvaus eismo gatvių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) esančioje aplinkoje. Atsakovas įvertino Klaipėdos miesto savivaldybės 2018–2021 m. laikotarpiu vykdyto aplinkos oro monitoringo duomenis ir PAV programoje pateiktą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą, t. y. 10 ir 11 (su galimybe krovinius krauti ir 7–9) krantinėse, atvirose aikštelėse planuojamus sandėliuoti ir krauti birius krovinius, tarp kurių yra medžiagų, pasižyminčių didelio dispersiškumo savybėmis, ir šios veiklos apimčių didinimą, kuris akivaizdžiai nulemtų ir azoto dioksido koncentracijos didėjimą gyvenamojoje aplinkoje šalia (duomenys neskelbtini)gatvės, visuomenės paskirties objektų ir sveikatos priežiūros įstaigų aplinkoje. Ginčijamame Sprendime taip pat buvo remiamasi Klaipėdos miesto savivaldybės 2018–2021 m. laikotarpiu vykdyto aplinkos triukšmo monitoringo duomenimis, pagal kuriuos gretimybėje planuojamos ūkinės veiklos esančiose aplinkos triukšmo monitoringo tyrimų vietose Nr. 7 (duomenys neskelbtini) prie gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) ir Nr. 15 (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) reguliariai fiksuotas dienos, vakaro ir nakties maksimalaus garso lygio ribinių verčių viršijimas. Atsakovas, įvertinęs skunde pateiktus nesutikimo su Sprendimu argumentus, atkreipė dėmesį, jog PAV programos prieduose nebuvo pateiktas ir pačioje PAV programoje nėra minimas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ vykdomai krovos ir sandėliavimo veiklai išduotas taršos leidimas Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 adresu (duomenys neskelbtini), todėl Taršos leidimo duomenys nebuvo vertinti ir lyginami su PAV programoje pateiktais duomenimis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovas neturėjo galimybės teikti atsikirtimus į skundo argumentus, susijusius su PAV programos apimtyje nebuvusiais ir naujai pateiktais duomenimis.

16.       Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo teiginys, kad „procedūros buvo inicijuotos ne dėl to, kad jos būtų privalomos pagal teisės aktus, bet įmonei turint tikslą, kad PAV metu būtų realiai įvertintas esamos ir būsimos Bendrovės veiklos poveikis aplinkai“, prieštarauja informacijai, pateiktai pareiškėjo iniciatyva parengtoje PAV programoje, kurioje nurodyta, kad pagal PŪVPAVĮ „planuojama ūkinė veikla patenka į įstatymo 2 priedo 11.5. ir 11.13 punktus“ (PAV programos 7 psl.). Pagal PAV programoje pateiktą informaciją, planuojama ūkinė veikla atitinka PŪVPAVĮ 2 priedo 11.5, 11.13 ir 14 punktuose nurodytą veiklą, todėl šiai planuojamai ūkinei veiklai turėjo būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Kadangi PAV programos nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis PŪVPAVĮ 7 straipsnio 11 punktu, todėl buvo pradėtas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

17.       Atsakovas laikosi pozicijos, kad vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885, 11.1 ir 11.4 papunkčių nuostatomis PAV programoje nepateikta pakankamai informacijos apie planuojamų krauti birių medžiagų chemines ir fizikines savybes, galimas aplinkos oro taršos ir triukšmo slopinimo prevencines priemones. Pareiškėjas savo skunde nurodydamas, jog Sprendimas laikytinas netinkamai motyvuotu, todėl yra neteisėtas ir naikintinas, tiksliau neargumentuoja, kurie ir kodėl Sprendimo motyvai jam atrodė netinkami ar nesuprantami.

III.

18.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

19.       Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalis, ta apimtimi, kuria savivaldybės tarybai suteikti įgaliojimai priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl PŪV galimybių, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 3 dalims, konstituciniams teisėtumo ir teisinės valstybės principams. Taip pat prašė priteisi patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-110-556/2024 pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Regionų administraciniam teismui.

IV.

21.       Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22.       Teismas nustatė, kad UAB „Nomine Consult“ 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. 29/03/22-R1 „Dėl parengtos poveikio aplinkai programos“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą. Taryba 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T2-78 „Dėl nepritarimo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei“ nepritarė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamai ūkinės veiklos galimybei, numatytai UAB „Nomine Consult“ parengtoje PAV programoje.

23.       Teismas nurodė, kad planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja PŪVPAVĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2022 m. liepos 8 d.) ir apžvelgė 2 straipsnio 7 dalies 1–4 dalių, 8 straipsnio 5 dalies nuostatas, bei susijusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Be kita ko, teismas pažymėjo ir dėl VAĮ 10 straipsnio nuostatų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

24.       Teismas nurodė, kad pagal PAV programą AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuoja birių krovinių – fosforitų, perlito, gipso anhidrito, klinkerio, geležies šlako, geležies silikato, birių trąšų ir grūdinių kultūrų krovą ir sandėliavimą prie krantinių Nr. 10 ir 11 bei metalo laužo krovos ir sandėliavimo pajėgumų didinimą bei krovos lokacijos pakeitimą iš krantinių Nr. 6 ir 7 į krantines Nr. 8 ir 9, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendime kaip atsisakymo pritarti PAV programai motyvus nurodė argumentus, susijusius su galima oro taršos ir aplinkos triukšmo lygio didėjimo rizika, įmonei didinant krovos apimtis, argumentus, susijusius su PŪV prieštaravimu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams bei kitų norminių teisės aktų reikalavimams bei argumentus, susijusius su vietos bendruomenės ir Klaipėdos miesto lankytojų interesais, gyventojų, bendruomeninių organizacijų ir pan., skundais, nuomonėmis ir pageidavimais.

25.       Teismo vertinimu, byloje duomenų, kad dėl būtinybės keisti pareiškėjo vykdomą ūkinę veiklą būtų patvirtintas ar pakoreguotas atitinkamas Vyriausybės priimtu nutarimu valstybės strateginis planas arba šis veiklos keitimas būtų pripažintas reikalingu valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti, nėra nustatyta. Iš esmės tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju, teismas įvertino, kad pareiškėjas savo vykdomos veiklos svarbą ir reikšmę siejo su jos vykdymo vieta – Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, tačiau pagal KVJUĮ 4 straipsnio 1 dalį uostas – Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti, t. y. uostas nėra pripažintas valstybinės svarbos projektu. Šiame įstatyme nuostatų apie uoste vykdomos komercinės ir ūkinės veiklos priskyrimą valstybinės reikšmės arba reikalingumą valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti, taip pat nėra.

26.       Teismas akcentavo, kad kaip nurodoma Sprendimo aiškinamajame rašte, remiantis PAV programoje pateiktais duomenimis AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ numato didinti birių trąšų krovos apimtis 120,0 tūkst. tonų per metus, kitų birių krovinių apimtis 615,0 tūkst. tonų per metus (fosforitų iki 400 tūkst. tonų per metus, perlito iki 15 tūkst. tonų per metus, gipso anhidrito iki 30 tūkst. tonų per metus, klinkerio iki 100 tūkst. tonų per metus, geležies šlako iki 50 tūkst. tonų per metus, geležies silikato iki 20 tūkst. tonų per metus), o metalo laužo krovos apimtis didinti tris kartus, tai yra iki 300 tūkst. tonų per metus. Bendra planuojamos metinės krovos apimtis didėtų iki 935 tūkst. tonų per metus.

27.       Pareiškėjas skunde neigė atsakovo argumentą apie krovos apimčių didėjimą remiasi Taršos leidimo sąlygomis ir argumentuoja, kad pagal jį įmonė gali perkrauti net daugiau, negu nurodoma PAV programoje. Teismas pažymėjo, kad kaip nurodė atsakovas, PAV programos prieduose nebuvo pateiktas ir pačioje PAV programoje nėra minimas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ vykdomai krovos ir sandėliavimo veiklai išduotas taršos leidimas Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 adresu (duomenys neskelbtini), todėl Taršos leidimo duomenys nebuvo vertinti ir lyginami su PAV programoje pateiktais duomenimis. Šiuo atveju spręsta, kad atsakovas pagrįstai, įvertinęs būtent jam pateiktus dokumentus nustatė, kad PAV programoje nurodyti krovos kiekiai numatomi didesni, nei iki šiol vykdomi, ir, remdamasis turimais duomenimis, atitinkamai pagrįstai jais rėmėsi, darydamas išvadas apie galimą taršos ir garso lygio didėjimą. Pareiškėjas negalėjo pildyti PAV programos skunde dėstomais motyvais, papildomais dokumentais, kurių duomenų nebuvo pateikta kartu su programa, kadangi atsakovo pareiga išanalizuoti ir įvertinti būtent PAV programoje pateiktus duomenis. PAV programos jau įvade nurodoma, kad planuojama metalo laužo krovos ir sandėliavimo pajėgumų didinimas, programoje pateiktoje lentelėje „Esamos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ krovos darbų apimtys“ nurodyta, kad per metus yra perkraunama 1 000 000 tonų, planuojama 1 120 000 tonų. Atsižvelgęs į nurodytus duomenis, pareiškėjo argumentas, kad atsakovas nepagrįstai nustatė krovos apimčių didėjimą, teismas atmetė kaip nepagrįstas.

28.       Įvertinęs faktinius duomenis apie ginčo sklypą, jo geolokaciją, bei jį supančias teritorijas, teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog planuojamos ūkinės veiklos plotas yra intensyviai urbanizuojamoje Klaipėdos rajono dalyje. Akivaizdu, kad padidinus krovos apimtis, birių krovinių sandėliavimo kiekius, kyla aplinkos oro būklės pablogėjimo rizika šalia planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribos esančiai aplinkai. Teismas įvertino, kad padidinus numatomos veiklos apimtis, atitinkamai kyla ir triukšmo lygis tiek įmonės, tiek šalia esančioje teritorijoje. PAV programoje nurodyta, kad prie 10 ir 11 krantinės atvirose aikštelėse planuojama sandėliuoti ir krauti birius krovinius, tarp kurių yra medžiagų, pasižyminčių didelio dispersiškumo savybėmis (birios trąšos – diamofosas ir pan.). PAV programoje taip pat numatyta galimybė birius krovinius krauti ir 7–9 krantinėse, neviršijant nurodyto maksimalaus kiekio, jeigu 10 ir 11 krantinės būtų užimtos. Programoje niekur nebuvo nurodyta, kad birūs kroviniai (birios trąšos) būtų kraunamos, sandėliuojamos uždaru būdu. PAV programos 1.2.3 skyriaus „Technologiniai procesai“ 1.2.3.2. dalyje „Kitų birių krovinių krova (įskaitant fosforitus, perlitą, gipso anhidritą, klinkerį, geležies šlaką, geležies silikatą ir birias trąšas)“ nurodyta, kad krovinys bus išdėstomas atvirose sandėliavimo aikštelėse su tvirta ir lygia danga, o 1. 2.3.3. dalyje „Vykdomos ūkinės veiklos technologiniai procesai“ nurodoma, kad šiuo metu „kiti birūs kroviniai“ atgabenti geležinkelio vagonais iškraunami į atviras sandėliavimo aikšteles.

29.       Dėl argumentų, susijusių su Klaipėdos miesto gyventojų, bendruomenių išreikšta nuomone, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento ir Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos pateiktos informacijos, teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2022 m. balandžio 7 d. raštas Nr. (13.1)-AD5-600 ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2022 m. balandžio 8 d. raštas, adresuoti Tarybai, patvirtina, kad 2018–2021 m. laikotarpyje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijoje buvo gauti 88 skundai / pranešimai, kurie buvo susiję su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamente 2019–2021 m. laikotarpyje buvo gauti 44 skundai dėl oro taršos, 29 skundai dėl triukšmo, 6 skundai dėl dirvožemio taršos ir 2 skundai dėl kvapo. Į bylą pateikti Klaipėdos bendruomenių asociacijos 2022 m. balandžio 6 d. raštas; Asociacijos Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją 2022 m. balandžio 6 d. raštas ir Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) progimnazijos tėvų komiteto 2022 m. balandžio 7 d. raštas, adresuoti Klaipėdos m. savivaldybės tarybai, taip pat patvirtino, kad šios bendruomeninės organizacijos nepritaria Programai bei prašo Klaipėdos m. savivaldybės tarybos nepatvirtinti šios Programos.

30.       Teismas akcentavo, jog dar vienas ginčijamo Sprendimo argumentas – kad planuojama ūkinė veikla prieštaraus Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191, aiškinamojo rašto 15.4 poskyryje pateiktam pagrindinio brėžinio tekstiniam reglamentui Nr. VI. „Inžinerinės infrastruktūros, pramonės ir sandėliavimo teritorijose (funkcinės zonos ribose) bet kokia esama ar planuojama ūkinė veikla privalo atitikti teisės aktų reikalavimus ir neturi daryti neigiamo poveikio greta esančiai ir planuojamai gyvenamajai, visuomeninei ir rekreacinei aplinkai bei žmonių sveikatai <...>“. Nors pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju jo vykdoma veikla yra uosto teritorijoje, kurioje galioja Uosto bendrasis planas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo planuojamos veiklos kylantys padariniai (tarša, triukšmas) sklis ir už veiklos teritorijos ribų, t. y. ten, kur galioja Klaipėdos miesto bendrasis planas, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai vertino programos atitikimą būtent ir Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams.

31.       Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas nepagrįstai Sprendime rėmėsi Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos mokslinio tiriamojo darbo Ore esančių suspenduotų kietųjų dalelių (SKD) nusėdimo ant paviršiaus intensyvumo bei nusėdusių dalelių elementinės sudėties nustatymo 2020 m. ataskaitoje pateiktais duomenimis bei Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus parengto Oro kokybės vertinimo modeliavimo būdu Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „KLASCO“ aplinkoje ir šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje 2020 m. rezultatais, kadangi, kaip buvo matyti iš bylos dokumentų, minėti tyrimai buvo sieti su vienu kroviniu – aglomeruota geležies rūda (IOP), kurios nėra PAV programoje. Teismas sprendė, kad nėra pagrįsta teigti, jog kitų / panašių medžiagų, nei šiuo metu uždraustos geležies rūdos, krova kelia tokią pačią riziką ir sudarys sąlygas panašiai aplinkos oro taršai. Tačiau, įvertinęs viso sprendimo argumentus, teismas negalėjo teigti, kad vieno argumento nepagrįstumas galėtų būti esminiu turinio trūkumu, lemiančiu viso Sprendimo neteisėtumą.

32.       Teismas nurodė, kad Sprendime Taryba Bendrovės ūkinės veiklos plėtojimo galimybę paneigė argumentų visuma, tai išdėstydama Sprendimo 1 punkte (1.1–1.5 papunkčiai). Kaip jau buvo paminėta neigiamo sprendimo dėl Programos atveju savivaldybės taryba saistoma imperatyvu tokio pobūdžio sprendimą motyvuoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-110-556/2024 pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nurodydamas priimti neigiamą motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą dėl nepritarimo programai, neapibrėžė savivaldybės tarybos kompetencijos priimtinų motyvų plotmėje, savivaldybės taryba, priimdama neigiamą sprendimą dėl programos, iš esmės nėra saistoma motyvacijos apimtimi.

33.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, teismas konstatavo, kad šioje byloje ginčijamas Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytos faktinės aplinkybės, teisinis reguliavimas ir apskųsto Sprendimo dalys tarpusavyje koreliuoja, todėl nekilo teisinių abejonių, kad Sprendimas atitinka PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalį – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) pateiktas neigiamas motyvuotas savivaldybės tarybos sprendimas.

34.       Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, ginčą reglamentuojančias teisės normas, ginčui aktualią LVAT praktiką konstatavo, atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

35.       Kadangi pareiškėjo skundas netenkintas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nebuvo jokio pagrindo teismui priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

36.       Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo, argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

V.

37.       Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalis, ta apimtimi, kuria savivaldybės tarybai suteikti įgaliojimai priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl PŪV galimybių, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 3 dalims, konstituciniams teisėtumo ir teisinės valstybės principams. Taip pat prašo priteisi patirtas bylinėjimosi išlaidas.

38.       Pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus: 

38.1.                      Teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kad Tarybos Sprendimas prieštarauja KVJUĮ ir Taryba nėra įgaliota savo sprendimu uždrausti veiklą, kurios vykdymas Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje reglamentuotas įstatymu ir privalomas pareiškėjui, kaip uosto žemės nuomininkui. Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, negali priimti sprendimų, kurie konkuruoja ir paneigia įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą, ką patvirtina teisės aktų analizė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimai. Krovos veikla yra privaloma pareiškėjui kaip uosto žemės nuomininkui pagal KVJUĮ ir uosto žemės nuomos sutartį, o su uosto funkcine paskirtimi nesusijusios veiklos uosto teritorijoje yra draudžiamos pagal KVJUĮ 4 straipsnio 2 dalį. KVJUĮ nuostatos, be kita ko, privalomos ir Tarybai, kuri neturi įgaliojimų uždrausti specialiu įstatymu – KVJUĮ – reguliuojamos veiklos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Taigi, KVJUĮ įtvirtinta uosto veiklų vykdymo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste galimybė negali būti paneigiama nei gyventojų prielaidomis paremtais prašymais, nuomonėmis ar pageidavimais, nei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių sprendimu, nes toks Tarybos sprendimas prieštarauja KVJUĮ ir atitinkamai konstituciniam teisinės valstybės principui.

38.2.                      Teismas nepagrįstai pripažino, kad Klaipėdos uostas ir Uosto BP nėra valstybei svarbūs projektai, ir PAV programoje nurodytą pareiškėjo veiklą nepagrįstai kvalifikavo kaip nereikalingą valstybei svarbiam projektui įgyvendinti. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra pripažintas ypatingos svarbos projektu teisės aktais, kuriuos pareiškėjas nurodė savo skunde, bet kurių pirmosios instancijos teismas nevertino. Aplinkybės, jog Uosto BP yra valstybei svarbus projektas, neneigia ir Taryba. Tarybos patvirtinto Klaipėdos miesto BP Aiškinamajame rašte (16 psl.) nurodyta, kad Klaipėdos miesto teritorijoje yra valstybei svarbus objektas – Klaipėdos uostas, kurio teritorijai yra rengiamas valstybės lygmens BP. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ 1 straipsnyje nutarta pripažinti Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) ypatingos valstybinės svarbos projektu. Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarime Nr. 1278 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Uosto BP, yra aiškiai nurodytas šio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo pagrindas – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuris numato, kad Vyriausybė tvirtina valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus. Taigi iš nurodyto reguliavimo nekyla abejonių, kad Uosto BP yra valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas. Pareiškėjo teigimu, be uosto įmonių, vykdančių krovą, nebūtų ir uosto krovos veiklos Klaipėdos uoste. Pareiškėjas save įvardija kaip didžiausią uosto teritorijos plotą besinuomojančią ir apie 28 proc. rinkos dalį Klaipėdos uoste užimančią įmonę bei teigia, kad jo veikla yra reikalinga valstybei svarbiam projektui įgyvendinti. Pareiškėjo teigimu, iš uostui suteikto ypatingai valstybei svarbaus projekto statuso ir Uosto BP nuostatų yra aišku, kad valstybė prioritetizuoja uosto krovos veiklą ir siekia maksimaliai didinti krovos apimtis. Uosto BP pabrėžiama greito persiorientavimo ir reakcijos į besikeičiančias sąlygas svarba, kas reiškia, kad valstybės ir savivaldybės institucinė sistema negali būti nukreipta į dirbtinių kliūčių atitinkamoms veikloms vykdyti sudarymą, o šiuo atveju akivaizdu, kad būtent to ir siekiama, užkertant kelią pareiškėjo planuojamos ir vykdomos Uosto BP sprendinius realizuojančios veiklos PAV procedūrų vykdymui, tokį sprendimą grindžiant prielaidomis ir išankstinėmis neigiamomis nuostatomis paremtomis kai kurių gyventojų nuomonėmis. Pažymėtina, kad nediversifikuojant krovinių ir užkertant kelią jų diversifikacijai, naujų klientų ir naujų krovinių pritraukimas tampa praktiškai neįmanomas, tokiu būdu daroma itin didelė žala valstybei svarbaus projekto įgyvendinimui, atitinkamai valstybės ir savivaldybės biudžetų bei gyventojų pajamoms, su uosto įmonėmis susijusiems verslams. Pareiškėjo PAV programoje nurodyta planuojama veikla yra reikalinga valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, o Sprendimas prieštarauja ne tik KVJUĮ, bet ir Vyriausybės nutarimu patvirtintam Uosto BP.

38.3.                      Teismas nepagrįstai pripažino teisėtais ir pagrįstais Tarybos sprendimo motyvus nepritarti PAV programoje numatytai pareiškėjo veiklos galimybei:

38.3.1.                      Tarybos Sprendimo motyvai, susiję su galima oro taršos ir aplinkos triukšmo lygio didėjimo rizika remiasi prielaidomis ir nepagrįsti objektyviais faktais ir duomenimis, kurie gali būti nustatyti ir įvertinti tik PAV proceso metu įvertinant veiklos poveikį aplinkai ir nėra teisėto pagrindo šiais motyvais nepritarti ūkinės veiklos galimybei a priori, neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, taip neproporcingai, nesant būtinybės ir pažeidžiant konstitucinius imperatyvus ribojant pareiškėjo ūkinę veiklą, tokie motyvai neatitinka ir prieštarauja Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarime KT31-N3/2020 pateiktiems išaiškinimams dėl ūkinės veiklos ribojimo sąlygų ir prievolės ribojimus grįsti objektyviais duomenimis;

38.3.2.                      Sprendimo motyvai, susiję su planuojamos pareiškėjo veiklos prieštaravimu Klaipėdos miesto bendrajam planui patvirtintam Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191, nepagrįsti, nes šis teritorijų planavimo dokumentas pareiškėjo veiklos vykdymo vietoje – Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje netaikomas, joje taikomas Uosto BP, turintis aukštesnę galią už Klaipėdos BP sprendinius, kurie gali būti taikomi tiek, kiek neprieštarauja Uosto BP;

38.3.3.                      Sprendimo motyvai, susiję su vietos bendruomenės ir gyventojų, skundais ir nuomonėmis yra nepagrįsti, nes tik keturi raštai buvo pateikti dėl PAV programoje numatytos pareiškėjo veiklos (turinio prasme pateikti tik 2 raštai, nes kitų 2 raštų turinys tapatus pirmiesiems 2 raštams). Teismas neatsižvelgė į šių raštų turinį, kuris siejamas išimtinai su prielaidomis apie planuojamos veiklos poveikį aplinkai kurį ir siekiama įvertinti atliekant PAV procedūras ir kuris gali būti įvertintas ir patvirtintas tik atlikus PAV. Bendruomenių raštuose dėstomi motyvai, be kita ko, remiasi klaidingomis prielaidomis apie PAV programoje nurodytą pareiškėjo planuojamą veiklą, teigiant apie numatomą jos plėtrą. Bendrovė planuoja veiklą jūrų uosto teritorijoje, kurioje galima tik krovos ir uosto veikla, veiklos teritorija neplečiama – tik perskirstomi kroviniai, dalies jų atsisakant, dalį pakeičiant naujais kroviniais ir perorganizuojant atskirų krovinių krovą tarp skirtingų ir šiuo metu krovos veiklai naudojamų krantinių. Pareiškėjas siekia viešai įvertinti tokios veiklos poveikį, parinkti geriausias galimas aplinkos taršos prevencijos priemones atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, ir vykdyti tokią veiklą, tik jei jos daromas poveikis aplinkai atitinka aplinkos apsaugos normatyvus ir standartus, todėl yra visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu tokia pareiškėjo iniciatyva pripažinta kaip neatitinkanti gyventojų interesų.

38.4.                      Teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kuriais jis įrodinėjo konstitucinių principų ir pareiškėjo konstitucinių teisių pažeidimą priimtu Sprendimu. Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarime pažymėta, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas (inter alia (be kita ko) 2002 m. lapkričio 25 d., 2018 m. gruodžio 21 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimai). Teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės galės būti realiai įgyvendintos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus  išlaikomos ir įgyvendinamos (inter alia 2009 m. rugsėjo 2 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai). Šiuo gi atveju Tarybos Sprendimu siekiama užkirsti kelią pareiškėjui vykdyti vienintelę pagal KVJUĮ numatytą uoste galimą veiklą, kuri įgyvendina valstybei svarbaus projekto tikslus. Pareiškėjas turi teisėtą lūkestį, kad galės ir toliau vykdyti uosto veiklą šiuo tikslu išsinuomotoje teritorijoje, vykdomą pagal su Uosto direkcija iki 2066 metų sudarytą uosto žemės nuomos sutartį (už šios teritorijos nuomą pareiškėjas moka uosto žemės nuomos mokestį ir turi teisėtą lūkestį naudoti ją krovos veiklai), tačiau Sprendimu siekiama tokią teisėtai pareiškėjo įgytą teisę paneigti net neturint informacijos apie planuojamos veiklos atitiktį aplinkos apsaugos normatyvams ir standartams. Sprendimas laikytinas neatitinkančiu ne tik teisėtų lūkesčių, bet ir proporcingumo principo, kurio būtina paisyti nustatant bet kokius ribojimus ūkinei veiklai, o Sprendimas, kuriuo nepritarta pareiškėjo planuojamos veiklos galimybei, neatitinka sąlygų, kurioms esant tokie ribojimai pripažįstami pagrįstais ir atitinkančiais Konstituciją. Nei vienas iš Tarybos motyvų nelaikytinas proporcingu pareiškėjo planuojamos ūkinės veikos ribojimui nes visi jie paremti prielaidomis ir jokios būtinybės pareiškėjo veiklos ribojimui prieš PAV procedūras nėra, nes būtent poveikio aplinkai vertinimo rezultate paaiškėtų tokios veiklos poveikis aplinkai, atitinkamai ir tai, ar tokia veikla yra galima.

38.5.                      PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalis (šiuo metu galiojančios PŪVPAVĮ redakcijos 8 str. 6 d.), suteikianti įgaliojimus Tarybai poįstatyminiu aktu uždrausti ūkinę veiklą, kuriai privalomos PAV įstatyme numatytos procedūros, prieštarauja Konstitucijai, nes:

38.5.1.                      Nors ūkinės veiklos laisvės apribojimai privalo būti nustatomi įstatymu, teisė priimti neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių deleguojama savivaldybės tarybai, kas savaime rodo, kad taryba yra įgaliota taikyti griežčiausią ūkinės veiklos laisvės ribojimą, t. y. uždrausti ūkinę veiklą, kuriai būtinos PAV procedūros (nes PAV procedūros galiojant tokiam sprendimui negali būti tęsiamos) poįstatyminiu aktu. Šioje byloje ginčijamo Sprendimo atveju – poįstatyminiu aktu paneigta KVJUĮ pareiškėjui privalomos uosto veiklos vykdymo galimybė.

38.5.2.                      PŪVPAVĮ net nereglamentuoja kriterijų tokiam ūkinę veiklą draudžiančio Tarybos sprendimo priėmimui, ką patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-110-556/2024 pažymėjusi, kad įstatymų leidėjas, nurodydamas priimti neigiamą motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą dėl nepritarimo programai, neapibrėžė savivaldybės tarybos kompetencijos priimtinų motyvų plotmėje, o tai reiškia, kad įstatymu nėra užtikrinta, kad Tarybai suteikti įgaliojimai dėl ūkinės veiklos draudimo užtikrintų, kad tokie apribojimai būtų būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves. Tokia įstatymo norma neatitinka ir Konstitucinio teismo išaiškinimų, kad asmens ūkinės veiklos laisvės draudimas kiekvienu atveju turi būti aiškus, skirtas Konstitucijoje įtvirtintų vertybių (sąžiningos konkurencijos, vartotojų interesų ir kt.) apsaugai. Aplinkybė, kad pagal PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalį tarybos sprendimas turi būti „motyvuotas“, nesuteikia tokiam reguliavimui nei aiškumo, nei užtikrina garantijų, kad tokie ribojimai būtų būtini demokratinėje visuomenėje, nes, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pakankamu Konstitucijos garantuojamos ūkinės veiklos laisvės ribojimo motyvu laiko prielaidas apie tai, kad ūkinė veikla neatitiks aplinkosauginių reikalavimų bei kelių organizacijų nuomones, paremtas tomis prielaidomis, kai būtent atitiktį poįstatyminių aktų reikalavimams ir siekiama įvertinti poveikio vertinimo metu.

38.5.3.                      Suteikiant neribotą kompetenciją Tarybai, kaip politinei organizacijai priimti ūkinę veiklą draudžiantį sprendimą, paneigiama ūkinės veiklos subjektų teisių ir laisvių prigimtis bei esmė. PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje nėra konkretizuoti jokie su pareiškėjo veiklos ribojimu susiję kriterijai, pagrindžiantys ūkinės veiklos ribojimo būtinumą, proporcingumą, o tai reiškia, kad neaiškių ir neribotų įgaliojimų Tarybai uždrausti ūkinę veiklą suteikimas pažeidžia iš Konstitucijos išplaukiančius imperatyvus.

38.5.4.                      Savivaldybės tarybai suteiktais įgaliojimais paneigiamas ūkinės veiklos laisvės ribojimams privalomas proporcingumo principas. Taryba savo sprendimu priėmė sprendimą nepritarti KVJUĮ įtvirtintai ūkinei veiklos galimybei Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje, kas konkuruoja su KVJUĮ reglamentuojamomis veiklos sąlygomis uosto teritorijoje ir tai laikytina šiurkščiu konstitucinių imperatyvų pažeidimu bei teisės aktų hierarchijos nepaisymu. Tarybos Sprendime nurodyti motyvai prieštarauja KVJUĮ, valstybei svarbaus projekto tikslams, ir atitinkamai Konstitucijai, ką pagrindžia Konstitucinio Teismo išaiškinimai.

39.       Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40.       Atsakovas atsiliepime nurodo, kad: 

40.1.                      Savivaldybės tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių gali būti ribojama, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti (PŪVPAVĮ 8 str. 5 d.). Iš šios teisės normos matyti, kad ribojimas savivaldybės tarybai priimti Sprendimą yra siejamas su ūkine veikla, kuri nustatyta tvarka turi būti pripažinta valstybinės reikšmės arba ji turi būti reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Atsakovas sutinka su teismo sprendimu, kuriame, įvertinęs teisės aktus ir byloje pateiktus dokumentus, pagrįstai pripažino: „Byloje duomenų, kad dėl būtinybės keisti pareiškėjo vykdomą ūkinę veiklą būtų patvirtintas ar pakoreguotas atitinkamas Vyriausybės priimtu nutarimu valstybės strateginis planas arba šis veiklos keitimas būtų pripažintas reikalingu valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti, nėra nustatyta. Iš esmės tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėja. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo vykdomos veiklos svarbą ir reikšmę sieja su jos vykdymo vieta – Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį uostas – Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti, t. y. uostas nėra pripažintas valstybinės svarbos projektu. Šiame įstatyme nuostatų apie uoste vykdomos komercinės ir ūkinės veiklos priskyrimą valstybinės reikšmės arba reikalingumą valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti, taip pat nėra.“

40.2.                      Teismas savo sprendime nurodė, jog „atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjos planuojamos veiklos kylantys padariniai (tarša, triukšmas) sklis ir už veiklos teritorijos ribų, t. y. ten, kur galioja Klaipėdos miesto bendrasis planas, spręstina, kad atsakovė pagrįstai vertino programos atitikimą būtent ir Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams.“ Atsakovas pažymi, jog teismo sprendimo pagrįstumą nurodyto motyvo atžvilgiu papildomai pagrindžia ir Uosto BP sprendiniai: aiškinamojo rašto 1.5 punkto 4 papunktyje yra nustatytas vienas iš Uosto BP planavimo tikslų – suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijų ir žemės sklypų naudojimo ir veiklos plėtojimo planuojamoje teritorijoje sąlygų. Atsakovas sutinka su teismo konstatavimu, jog „Sprendime Taryba Bendrovės ūkinės veiklos plėtojimo galimybę paneigė argumentų visuma, tai išdėstydama Sprendimo 1 punkte (1.1–1.5 papunkčiai). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, konstatuotina, kad šioje byloje ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytos faktinės aplinkybės, teisinis reguliavimas ir apskųsto Sprendimo dalys tarpusavyje koreliuoja, todėl nekyla teisinių abejonių, kad Sprendimas atitinka PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalį – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) pateiktas neigiamas motyvuotas savivaldybės tarybos sprendimas.“.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI.

41.       Atsakovas Taryba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Taryba prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl didelės darbuotojų dalies atostogų ir susidariusio darbo krūvio teismo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti buvo praleistas.

42.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 str. 3 d.).

43.       Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. T2-78 „Dėl nepritarimo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei“, kuriuo atsakovas nepritarė pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybei, numatytai UAB „Nomine Consult“ parengtoje „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, AB, birių medžiagų bei metalo laužo krova ir sandėliavimas“ poveikio aplinkai vertinimo programoje.

44.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, ginčą reglamentuojančias teisės normas, konstatavo, kad ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, bei atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Sprendimas atitinka PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalį – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) pateiktas neigiamas motyvuotas savivaldybės tarybos sprendimas. 

45.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai pripažino teisėtais ir pagrįstais Tarybos Sprendimo motyvus nepritarti PAV programoje numatytai pareiškėjo veiklos galimybei. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino jo argumentų, kad Tarybos Sprendimas prieštarauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymui (KVJUĮ) ir kad Taryba nėra įgaliota savo sprendimu uždrausti veiklą, kurios vykdymas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje reglamentuotas įstatymu ir privalomas pareiškėjui, kaip uosto žemės nuomininkui. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad Klaipėdos uostas ir Uosto BP nėra valstybei svarbūs projektai, ir nepagrįstai kvalifikavo PAV programoje numatytą pareiškėjo veiklą kaip nereikalingą valstybei svarbiam projektui įgyvendinti. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nevertino ir pareiškėjo argumentų, kuriais buvo grindžiamas konstitucinių principų bei pareiškėjo konstitucinių teisių pažeidimas priimtu Sprendimu.

46.       ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

Faktinės aplinkybės

47.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), vykdo krovos ir trumpalaikio sandėliavimo krovos tikslais veiklą. Pareiškėjas nusprendė atlikti savo vykdomos veiklos pokyčius ir pradėjo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

48.       UAB „Nomine Consult“ 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. 29/03/22-R1 „Dėl parengtos poveikio aplinkai programos“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą.

49.       Pagal PAV programą AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuoja birių krovinių – fosforitų, perlito, gipso anhidrito, klinkerio, geležies šlako, geležies silikato, birių trąšų ir grūdinių kultūrų krovą ir sandėliavimą prie krantinių Nr. 10 ir 11 bei metalo laužo krovos ir sandėliavimo pajėgumų didinimą bei krovos lokacijos pakeitimą iš krantinių Nr. 6 ir 7 į krantines Nr. 8 ir 9, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

50.       Taryba 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T2-78 „Dėl nepritarimo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei“ nepritarė pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamai ūkinės veiklos galimybei, numatytai UAB „Nomine Consult“ parengtoje PAV programoje. Šis Tarybos Sprendimas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su: galima oro taršos ir aplinkos triukšmo lygio didėjimo rizika, įmonei didinant krovos apimtis (Sprendimo 1.1, 1.2.2, 1.2.3, 1.4, 1.5 p.); PŪV prieštaravimu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams bei kitų norminių teisės aktų reikalavimams (Sprendimo 1.2, 1.2.1, 1.3 p.); vietos bendruomenės bei Klaipėdos miesto lankytojų interesais, gyventojų, bendruomeninių organizacijų ir kt. skundais, nuomonėmis ir pageidavimais (Sprendimo 1.1, 1.2.3 p.).

Dėl Tarybos kompetencijos priimti sprendimą dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybių

51.       Pareiškėjas kvestionuoja Tarybos kompetenciją priimti ginčijamą Sprendimą dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybių iš esmės dviem aspektais: 1) teigdamas, kad Taryba neturėjo įgaliojimų savo sprendimu uždrausti veiklą, kurios vykdymas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje yra reglamentuotas įstatymu ir privalomas pareiškėjui, kaip uosto žemės nuomininkui; 2) nurodydamas, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla pripažintina reikalinga valstybei svarbiam projektui (Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui) įgyvendinti.

52.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, tai vertintina kaip vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, tarp jų savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas (VSĮ 4 str. 2 p.), ir savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas (VSĮ 4 str. 6 p.), reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskiriamas teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 p.), aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga (28 p.). Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai.

53.       Nagrinėjamu atveju savivaldybė veikė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, todėl aktualus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (PŪVPAVĮ) (čia ir toliau nutartyje vadovaujamasi ginčui aktualia įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2022 m. liepos 8 d.), reglamentuojantis planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių proceso dalyvių tarpusavio santykius. PŪVPAVĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas – tai planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procesas, kuris, be kita ko, apima poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo programos ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimą pagal teisės aktų reikalavimus.

54.       Savivaldybės tarybos teisė priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių numatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnyje. PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybinės svarbos ekonominiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama, per 3 darbo dienas, informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakingoji institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka.

55.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, pagal PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalį (anksčiau galiojusios įstatymo redakcijos 8 straipsnio 9 dalis), savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba turi teisę priimti neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo, t. y. nepabaigus poveikio aplinkai procedūrų; tokiu būdu savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai suteikiama teisė priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ne pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, o remiantis kitais motyvais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-1021/2007, 2008 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-107/2008, 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-103/2011, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020 ir kt.).

56.       Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia, be kita ko, tuo, kad Tarybos Sprendimas prieštarauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymui ir kad Taryba neturi kompetencijos spręsti dėl Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste vykdomos uosto veiklos. Pareiškėjas teigia, kad jo planuojamos ūkinės veiklos vykdymas Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje reglamentuotas įstatymu ir privalomas pareiškėjui, kaip uosto žemės nuomininkui.

57.       Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (čia ir toliau nutartyje remiamasi bylai aktualia įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 2 d.) reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklą ir valdymą (1 str. 1 d.). Uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys kiti Lietuvos Respublikos įstatymai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas (1 str. 2 d.). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Uostas – Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti (4 str. 1 d.). Uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią komercinę ir ūkinę veiklą, kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį, ir jeigu dėl jų veiklai reikalingos uosto žemės yra sudaryta uosto žemės nuomos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka (4 str. 2 d.). Uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė (5 str. 1 d.). Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis (5 str. 2 d.). Uoste esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos veikia savarankiškai pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus. Šios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo laikytis šio įstatymo bei Uosto naudojimo taisyklių reikalavimų (9 str. 1 d.).

58.       Vertindama pareiškėjo argumentus dėl Tarybos kompetencijos spręsti dėl Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste planuojamos vykdyti ūkinės veiklos, kuriai taikomas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo santykio nagrinėjamos bylos kontekste.

59.       Pažymėtina, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas reguliuoja skirtingus teisinius santykius ir siekia skirtingų teisinio reguliavimo tikslų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklos organizavimo, valdymo bei uosto naudotojų veiklos vykdymo teisinius pagrindus (KVJUĮ 1 str. 1, 2 d.), t. y., be kita ko, apibrėžia, kokia veikla uosto teritorijoje gali būti vykdoma ir kokiomis sąlygomis ji organizuojama. Tuo tarpu Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas reglamentuoja inter alia planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius (PŪVPAVĮ 1 str. 1 d.), t. y. iš esmės nustato procedūrinį mechanizmą, kuriuo siekiama įvertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai bei suderinti skirtingus viešuosius interesus, įskaitant aplinkos apsaugą, visuomenės sveikatą, darnų teritorijų vystymą ir kt.

60.       Teisėjų kolegija pažymi, kad savivaldybės tarybos kompetencija nagrinėjamu atveju kyla ne iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo, o iš Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, kuris taikomas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje vykdomai ūkinei veiklai. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kad uosto teritorijai būtų taikoma išimtis dėl PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje reglamentuoto savivaldybės tarybos dalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo procese. Be to, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme nėra nustatyta teisinio reguliavimo, kuris panaikintų ar apribotų PŪVPAVĮ įtvirtintų planuojamos ūkinės veiklos vertinimo procedūrų taikymą ar šiose procedūrose dalyvaujančių institucijų, inter alia savivaldybės tarybos, kompetenciją.

61.       Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo argumentai, kuriais teigiama, kad Taryba neturėjo kompetencijos priimti ginčijamą Sprendimą vien dėl to, kad planuojama ūkinė veikla vykdoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje ir yra reglamentuota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, nėra pagrįsti. Vien tai, kad ūkinė veikla planuojama vykdyti uosto teritorijoje, nepaneigia pareiškėjo pareigos laikytis planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo srityje nustatytų procedūrų ir nepanaikina PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų spręsti dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių jos teritorijoje. Taip pat aplinkybė, kad pareiškėjo planuojama veikla atitinka uosto funkcinę paskirtį ir yra leidžiama vykdyti pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, o uosto žemės nuomos sutartyje yra nustatyti minimalūs krovos įsipareigojimai, savaime nesuponuoja pareigos savivaldybės tarybai visais atvejais priimti teigiamą sprendimą dėl tokios veiklos galimybių, nepaisant PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje jai suteiktos diskrecijos priimti neigiamą sprendimą, kai tam yra faktinis ir teisinis pagrindas.

62.       Taigi pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo prieštaravimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymui ir savivaldybės kompetencijos nebuvimo laikytini nepagrįstais.

63.       Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas neigia Tarybos kompetenciją priimti ginčijamą Sprendimą ir kitu aspektu – teigdamas, kad jo planuojama ūkinė veikla pripažintina reikalinga valstybei svarbiam projektui (Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui) įgyvendinti. Taigi pareiškėjas iš esmės siekia įrodyti, kad jo veiklai turi būti taikoma PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis. 

64.       Pažymėtina, kad PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra aiškiai įtvirtinęs išimtis, kada savivaldybės tarybos priimtas neigiamas sprendimas nesustabdo poveikio aplinkai vertinimo procedūrų – t. y., kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba kai planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Dėl šios priežasties sprendžiant dėl savivaldybės tarybos kompetencijos šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, ar egzistuoja minėtoje teisės normoje įtvirtintos išimtys.

65.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, kad jo planuojama ūkinė veikla laikytina reikalinga valstybei svarbiam projektui – Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui – įgyvendinti, pažymi, jog pareiškėjas, be kita ko, savo poziciją grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir su juo susijusios infrastruktūros pripažinimu ypatingos valstybinės svarbos projektu, taip pat tuo, kad Uosto bendrasis planas yra valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas.

66.       Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Nutarimas) Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu (1 str.). Iš šio teisės akto matyti, kad į šį ypatingos valstybinės svarbos projektą įtrauktas ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kaip vandens transporto infrastruktūros kompleksas (Nutarimo priedo 13 p.).

67.       Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano patvirtinimo“, vadovaudamasi inter alia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagal kurį Vyriausybė tvirtina valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrąjį planą.

68.       Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191, aiškinamajame rašte nurodyta, kad Klaipėdos miesto teritorijoje yra valstybei svarbus objektas – Klaipėdos uostas, kurio teritorijai yra rengiamas valstybės lygmens bendrasis planas (6.1 punkto 4 dalis).

69.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo argumentams dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valstybinės svarbos. Vis dėlto pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir su juo susijusi infrastruktūra pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei kad Uosto bendrasis planas yra valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas, savaime nereiškia, jog bet kuri uosto teritorijoje planuojama ūkinė veikla laikytina patenkančia į PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį. Minėta teisės norma sieja išimties taikymą ne su bendro pobūdžio veiklos ryšiu su valstybei svarbiu objektu, bet su tuo, ar konkreti planuojama ūkinė veikla yra reikalinga tokiam projektui įgyvendinti.

70.       Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymo nuostata „reikalinga valstybei svarbiam projektui įgyvendinti“ aiškintina siaurai, kaip suponuojanti būtinybės ryšį tarp konkrečios planuojamos ūkinės veiklos ir valstybei svarbaus projekto įgyvendinimo. Tai reiškia, kad turi būti nustatyta, jog be konkrečios veiklos projektas negalėtų būti įgyvendintas arba jo įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Priešingu atveju būtų nepagrįstai išplečiama PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis ir paneigiama savivaldybės tarybos kompetencija.

71.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės remiasi tuo, kad jo vykdoma veikla sudaro reikšmingą uosto krovos dalį, yra ekonomiškai svarbi ir atitinka uosto funkcinę paskirtį, taip pat tuo, kad krovos veikla apskritai yra būtina uosto funkcionavimui. Tačiau tokio pobūdžio argumentai iš esmės patvirtina bendrą uosto veiklos svarbą, bet neįrodo, kad būtent pareiškėjo planuojama ūkinė veikla yra objektyviai būtina konkrečiam valstybei svarbiam projektui įgyvendinti PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalies prasme. Aplinkybė, kad uosto veikla negalėtų būti vykdoma be ūkio subjektų, savaime nereiškia, kad kiekvieno ūkio subjekto vykdoma ar planuojama veikla automatiškai laikytina būtina tokiam projektui įgyvendinti.

72.       Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog jo planuojama ūkinė veikla yra aiškiai identifikuota valstybės strateginiuose dokumentuose ar teritorijų planavimo sprendiniuose kaip būtina valstybei svarbaus projekto įgyvendinimo dalis. Vien nuorodos į bendro pobūdžio siekius didinti uosto krovos apimtis ar diversifikuoti veiklą nesudaro pagrindo taikyti PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį.

73.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, jog jo planuojamai ūkinei veiklai taikytina PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis.

74.       Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo abejoti savivaldybės tarybos kompetencija priimti ginčijamą Sprendimą dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

Dėl Tarybos Sprendimo teisėtumo

75.       Kaip jau buvo minėta, PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalis suteikia teisę savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kuri siejama su planuojamos ūkinės veiklos programos pateikimu ir jos patvirtinimu, o sprendimas priimamas remiantis ne planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo iš esmės rezultatais, o kitais motyvais. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad savivaldybei, priimančiai sprendimą, kuriuo nepritarta planuojamai ūkinei veiklai, tenka pareiga pagrįsti sprendimo atitiktį teisės aktų reikalavimams bei nurodyti objektyvius faktus, kurie reikšmingi konkretaus sprendimo priėmimui, nes tik tokiu atveju sprendimas gali būti laikomas motyvuotu, o savivaldybės diskrecija įgyvendinant savarankiškąją funkciją realizuota tinkamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020).

76.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) nuostatas, susijusias su individualiu administraciniu aktu, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad, jei individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, t. y. nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybai tenka pareiga savo priimamus sprendimus motyvuoti tokia apimtimi, kiek to konkrečiu atveju reikalauja sprendžiamas klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-480-789/2022).

77.       Be kita ko, būtina pažymėti ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022 ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-602/2023).

78.       Šią bylą anksčiau apeliacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-110-556/2024 konstatavo, kad ginčijamas Tarybos Sprendimas, sprendžiant iš jo turinio, buvo pakankamai motyvuotas. Daryta išvada, kad Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, teisinis reguliavimas ir apskųsto Sprendimo dalys tarpusavyje koreliuoja, todėl bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai nekilo teisinių abejonių, kad Sprendimas atitiko PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalį – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) pateiktas neigiamas motyvuotas savivaldybės tarybos sprendimas.

79.       Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo argumentai, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų ir yra nemotyvuotas, atmestini. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodyti tiek faktiniai duomenys, tiek teisiniai pagrindai, kuriais remiantis buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendime pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu ar jame padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, jog Sprendimas yra nemotyvuotas. 

80.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisėtais ir pagrįstais Tarybos Sprendimo motyvus nepritarti PAV programoje numatytai pareiškėjo veiklos galimybei.

81.       Visų pirma, pareiškėjas nesutinka su Tarybos Sprendimo motyvais, susijusiais su galima oro taršos ir aplinkos triukšmo lygio didėjimo rizika, teigdamas, kad šie motyvai yra grindžiami prielaidomis, o tokio pobūdžio aplinkybės gali būti nustatytos tik atlikus poveikio aplinkai vertinimą. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

82.       Pažymėtina, kad savivaldybės tarybos sprendimas pagal PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalį priimamas būtent ankstyvojoje planuojamos ūkinės veiklos vertinimo stadijoje, t. y. dar iki išsamaus poveikio aplinkai vertinimo atlikimo. Todėl šioje stadijoje atliekamas vertinimas neišvengiamai yra susijęs su galimo poveikio aplinkai prognozavimu, remiantis pateiktais duomenimis, o ne galutinėmis PAV išvadomis. Tai savaime nereiškia, kad sprendimas grindžiamas vien nepagrįstomis prielaidomis.

83.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Taryba, priimdama ginčijamą Sprendimą, rėmėsi PAV programoje pateiktais duomenimis apie planuojamą krovos apimčių didėjimą. Iš Sprendimo aiškinamojo rašto matyti, kad remiantis PAV programoje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ numato didinti birių trąšų krovos apimtis 120,0 tūkst. tonų per metus, kitų birių krovinių apimtis 615,0 tūkst. tonų per metus (fosforitų iki 400 tūkst. tonų per metus, perlito iki 15 tūkst. tonų per metus, gipso anhidrito iki 30 tūkst. tonų per metus, klinkerio iki 100 tūkst. tonų per metus, geležies šlako iki 50 tūkst. tonų per metus, geležies silikato iki 20 tūkst. tonų per metus), o metalo laužo krovos apimtis didinti tris kartus, tai yra iki 300 tūkst. tonų per metus. Bendra planuojamos metinės krovos apimtis didėtų iki 935 tūkst. tonų per metus.

84.       Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal PAV programą buvo numatomas tiek atskirų krovinių rūšių, tiek bendros metinės krovos apimties didėjimas, kas sudarė pagrindą vertinti galimą neigiamą poveikį aplinkai, inter alia oro taršos ir triukšmo aspektu.

85.       Pareiškėjo argumentai, grindžiami tuo, jog Taršos leidimu pareiškėjui yra suteikta gerokai didesnė galima krovos apimtis, nepaneigia išvadų, kad PAV programoje yra numatytas faktinis metinės krovos didinimas. Pažymėtina, kad PAV procedūrų kontekste vertinama būtent planuojama ūkinė veikla, kaip ji apibrėžta PAV programoje, o ne maksimalios galimos veiklos apimtys pagal suteiktus leidimus. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Taršos leidimas nebuvo pateiktas kartu su PAV programa, todėl Taryba neturėjo pareigos juo remtis priimdama Sprendimą. 

86.       Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad Tarybos išvados dėl galimo oro taršos ir triukšmo didėjimo buvo nepagrįstos objektyviais duomenimis. Priešingai, šios išvados buvo padarytos remiantis PAV programoje pateikta informacija apie planuojamos veiklos apimtis, kurių didėjimas savaime sudaro pagrindą vertinti ir galimo neigiamo poveikio aplinkai riziką, ypač turint omeny, kad planuojamos ūkinės veiklos plotas yra intensyviai urbanizuotoje Klaipėdos miesto dalyje.

87.       Pareiškėjo argumentai, kad tokio pobūdžio vertinimas gali būti atliekamas tik PAV proceso metu, nepaneigia savivaldybės tarybos teisės, vadovaujantis jai įstatymu suteikta kompetencija bei remiantis turimais duomenimis, priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Priešingas aiškinimas paneigtų PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalies paskirtį. Be to, pareiškėjo nurodomame Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarime nebuvo sprendžiamas savivaldybės tarybos kompetencijos priimti sprendimus pagal PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalį klausimas, taip pat nebuvo analizuota savivaldybės tarybos įgaliojimų apimtis šiame procese.

88.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo nepagrįstumo oro taršos ir triukšmo aspektu yra nepagrįsti.

89.       Pareiškėjas taip pat nesutinka su Tarybos Sprendimo motyvais, susijusiais su planuojamos ūkinės veiklos prieštaravimu Klaipėdos miesto bendrajam planui, teigdamas, kad šis teritorijų planavimo dokumentas uosto teritorijoje netaikomas, o Uosto bendrasis planas turi aukštesnę teisinę galią.

90.       Ginčijamo Tarybos Sprendimo 1.2 punkte nurodyta, kad, atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, veiklos vykdymo vietą Klaipėdos mieste bei atstumus iki gretimybėje esančių gyvenamosios, visuomeninės paskirties objektų, sveikatos priežiūros įstaigų ir švietimo įstaigų aplinkos, numatoma, kad planuojama ūkinė veikla prieštaraus Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191, aiškinamojo rašto 15.4 poskyryje pateiktam pagrindinio brėžinio tekstiniam reglamentui Nr. VI. „Inžinerinės infrastruktūros, pramonės ir sandėliavimo teritorijose (funkcinės zonos ribose) bet kokia esama ar planuojama ūkinė veikla privalo atitikti teisės aktų reikalavimus ir neturi daryti neigiamo poveikio greta esančiai ir planuojamai gyvenamajai, visuomeninei ir rekreacinei aplinkai bei žmonių sveikatai <...>“.

91.       Pažymėtina, jog Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

92.       Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą, sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad Uosto BP turi aukštesnę teisinę galią už Klaipėdos BP ir kad Klaipėdos BP sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Uosto BP sprendiniams. Tačiau nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad Klaipėdos BP uosto teritorijai negali būti taikomas iš viso. Pareiškėjas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju aktualūs Klaipėdos BP sprendiniai prieštarautų Uosto BP sprendiniams, todėl nėra pagrindo atmesti jų taikymo galimybę vertinant planuojamą ūkinę veiklą.

93.       Be to, net jei planuojama veikla vykdoma uosto teritorijoje, jos poveikis gali pasireikšti už uosto ribų – miesto teritorijoje, kur galioja Klaipėdos BP, ir toks poveikis yra teisiškai reikšmingas. Triukšmas, oro tarša ar kiti galimi padariniai gali paveikti miesto gyvenamąsias ar visuomenines teritorijas, todėl Taryba pagrįstai įvertino šiuos aspektus, siekdama užtikrinti miesto aplinkos apsaugą ir gyventojų interesus.

94.       Darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo motyvų, susijusių su planuojamos ūkinės veiklos prieštaravimu Klaipėdos BP, yra nepagrįsti.

95.       Pareiškėjas ginčija ir Sprendimo motyvus, susijusius su vietos bendruomenių ir gyventojų skundais bei nuomonėmis, teigdamas, jog į bylą pateikti raštai yra menkos apimties, dalies jų turinys dubliuojasi, o nuomonės pagrįstos netiksliomis prielaidomis apie planuojamą veiklą PAV programoje.

96.       Tarybos Sprendime nurodyta, kad „Atsižvelgiant į Klaipėdos miesto gyventojų išreikštą nuomonę ir bendruomenių pateiktas motyvuotas pastabas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos pateiktą informaciją apie 2018–2021 m. gautus fizinių asmenų pranešimus-skundus (susijusius su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje vykdytais krovos darbais) ir nustatytus administracinius pažeidimus bei į PAV programoje numatytą krovos apimties žymų didinimą, yra didelė tikimybė, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos gretimoje aplinkoje žymiai pablogės aplinkos oro kokybė ir planuojama ūkinė veikla galimai darys neigiamą poveikį greta esančiai ir planuojamai gyvenamajai, visuomeninei ir rekreacinei aplinkai bei žmonių sveikatai.“ (Sprendimo 1.2.3 p.).

97.       Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Taigi, įgyvendindamos teritorijų planavimo, aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkcijas, savivaldybės privalo veikti, be kita ko, atsižvelgdamos į bendruomenių interesus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-480-789/2022).

98.       Taigi Taryba turėjo tiek faktinį (gyventojų skundai, bendruomeninių organizacijų nuomonės ir pan., t. y., bendruomenės interesas), tiek teisinį (VSĮ 5 str. 1 d. 1 p.) pagrindus atsižvelgti į Klaipėdos miesto gyventojų išreikštą nuomonę, skundus bei bendruomenių pateiktas pastabas. Tokių raštų apimtis bei tai, kad dalis skundų yra susiję su pareiškėjo anksčiau vykdyta aglomeruotos geležies rūdos krova, kuri PAV programoje nebuvo planuojama, neturi lemiamos reikšmės. Pažymėtina, kad Sprendimo aiškinamajame rašte užfiksuota, kad „Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 13 d. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ davė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ sausakrūvio uosto teritorijoje (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. spalio 20 d. nutraukti palaidos geležies rūdos krovos operacijas.“ Kartu pažymėta ir tai, kad „PAV programoje numatyta geležies šlako ir geležies silikato krova ir sandėliavimas. Informacija apie šių medžiagų sudėtį ir dispersiškumą nepateikta, todėl yra rizika dėl panašios aplinkos oro taršos kaip ir šiuo metu uždraustos geležies rūdos, tik kitu pavadinimu.“.

99.       Galiausiai pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kuriais jis įrodinėjo konstitucinių principų ir pareiškėjo konstitucinių teisių pažeidimą priimtu Sprendimu.

100.       Pažymėtina, jog iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl ūkinės veiklos ribojimo pagrįstumo, Tarybos sprendimo motyvų pakankamumo ir taikyto teisinio reguliavimo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai ir eksplicitiškai neišskyrė kiekvieno pareiškėjo argumento konstitucinės teisės aspektu ar jų neįvardijo konstitucinės doktrinos terminais, nereiškia, jog šie argumentai iš viso nebuvo įvertinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą.

101.       Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o, vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1127-525/2018).

102.       Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba tinkamai pasinaudojo jai suteikta teise, nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje, bei priėmė motyvuotą neigiamą sprendimą dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

103.       Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

104.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalis, ta apimtimi, kuria savivaldybės tarybai suteikti įgaliojimai priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl PŪV galimybių, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 3 dalims, konstituciniams teisėtumo ir teisinės valstybės principams.

105.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024 ir kt.).

106.       Vertindama pareiškėjo argumentus, kad PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalimi savivaldybės tarybai esą suteikiama teisė „poįstatyminiu aktu“ uždrausti ūkinę veiklą, teisėjų kolegija pažymi, jog toks aiškinimas nėra pagrįstas. Minėta teisės norma pati savaime įtvirtina įstatyminį pagrindą savivaldybės tarybai priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių PAV proceso stadijoje, t. y. galimas ūkinės veiklos laisvės ribojimas kyla iš įstatymo, o savivaldybės taryba tik įgyvendina įstatymo jai suteiktą kompetenciją individualiu administraciniu aktu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ūkinės veiklos ribojimas nustatomas poįstatyminiu aktu Konstitucijos 46 straipsnio prasme.

107.       Pareiškėjo argumentai dėl neva neapibrėžtų kriterijų savivaldybės tarybos sprendimui priimti taip pat nesudaro pagrindo abejoti ginčijamos teisės normos konstitucingumu. Nors PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje nėra detaliai išvardyti visi galimi savivaldybės tarybos sprendimo motyvai, įstatymas nustato esminius šios savivaldybės diskrecijos įgyvendinimo elementus – sprendimas turi būti motyvuotas, priimamas apibrėžtoje poveikio aplinkai vertinimo stadijoje. Be to, savivaldybės taryba, priimdama tokį sprendimą, privalo laikytis bendrųjų viešojo administravimo principų. Taigi pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad įstatyme nėra detalizuotas galimų motyvų sąrašas, savaime nereiškia, jog suteikta diskrecija yra neribota ar prieštaraujanti Konstitucijai.

108.       Pareiškėjo argumentai, kad savivaldybės tarybai suteikta kompetencija paneigia ūkinės veiklos laisvės esmę, taip pat nepagrindžia ginčijamos normos antikonstitucingumo. Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti – valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Poveikio aplinkai vertinimo teisinis reguliavimas, įskaitant savivaldybės tarybos dalyvavimą šiame procese, yra skirtas būtent šiam tikslui – užtikrinti aplinkos apsaugą, visuomenės sveikatą ir kitus konstituciškai reikšmingus viešuosius interesus. 

109.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčijama teisės norma nustato ne absoliutų ūkinės veiklos draudimą, o procedūrinį mechanizmą, pagal kurį gali būti sustabdomas poveikio aplinkai vertinimo procesas, kol galioja savivaldybės tarybos sprendimas. Be to, įstatymų leidėjas yra numatęs išimtis, kai savivaldybės tarybos sprendimas negali užkirsti kelio valstybei ar regionui svarbių projektų įgyvendinimui, kas rodo, kad įstatyme yra įtvirtintas skirtingų konstitucinių vertybių pusiausvyros mechanizmas.

110.       Pareiškėjo argumentai dėl proporcingumo principo pažeidimo iš esmės yra susiję su ginčijamo Sprendimo motyvų ir jo pagrįstumo vertinimu konkrečioje byloje, tačiau tokio pobūdžio argumentai savaime nesudaro pagrindo abejoti pačios teisės normos atitiktimi Konstitucijai.

111.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė tokių teisinių argumentų, kurie leistų pagrįstai abejoti PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalies atitiktimi Konstitucijai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

112.       Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

113.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti patenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Ernestas Spruogis