Civilinė byla Nr. 2-2113/2011
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00554-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos civilinėje byloje pagal ieškovo „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo.
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 337 270,31 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 32 790,03 Lt delspinigių, 35 942,99 Lt palūkanų ir 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, turtines teises bei lėšas ieškinio sumos ribose.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovo kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą 406 003,33 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo lėšas, esančias banko sąskaitose.
Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti. Nurodė, kad atsakovo finansiniai duomenys patvirtinta, kad ieškinio suma jo atžvilgiu nėra laikytina didele, priešingai – atsakovas yra ekonomiškai stiprus juridinis asmuo. Be to, ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių atsakovo siekį paslėpti turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi atsakovo UAB „Norfos mažmena“ atskirąjį skundą tenkino bei panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį, kuria buvo areštuotas atsakovo turtas. Teismas iš atsakovo pateiktų finansinių duomenų nustatė, kad atsakovas 2010 m. rugsėjo 30 d. turėjo 136 552 772 Lt vertės turto, jo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 110 562 422 Lt, o atsakovo grynasis pelnas siekė 15 754 365 Lt. Iš šių aplinkybių teismas nustatė, kad ieškinio suma (406 003,33 Lt) yra kelis šimtus kartų mažesnė nei turimas atsakovo turtas, todėl teismas nusprendė, kad atsakovas turi pakankamai turto užtikrinti ieškovo reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas ketintų turimą turtą paslėpti ar suvaržyti tam, kad išvengtų galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas padarė išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos ieškovo reikalaujamai sumai ir gali pažeisti šalių interesų pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo lėšas, neviršijant ieškinio sumos. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
- ieškinio suma (406 003,33 Lt) atsakovo atžvilgiu laikytina didele, nes atsakovo finansinė padėtis yra sunki, ką patvirtina atsakovo atžvilgiu atnaujinta civilinė byla dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1279/2011);
- atsakovo pajamos 2009 m. sumažėjo 123 000 000 Lt, prekių pardavimo pajamos sumažėjo 96 300 000 Lt, suteiktų paslaugų pardavimo pajamos sumažėjo dvigubai nuo 64 800 000 Lt iki 37 200 000 Lt. Atsakovo skolos tiekėjams sudarė 89 300 000 Lt. Atsakovas nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto. Šie duomenys patvirtina, kad bet kokie rinkos svyravimai neigiamai atsilieps atsakovo finansinei padėčiai bei veiklos tęstinumui, kas sudaro būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmę;
- iš UAB „Creditreform“ ataskaitos matyti, kad atsakovas turi daugiau nei 40 kreditorinių įsiskolinimų. Bendras atsakovo įsiskolinimas ieškovui, dėl kurio vyksta teisminiai ginčai, sudaro 1 101 730,61 Lt;
- atsakovas už trečiojo asmens UAB „Rivona“ prievolių įvykdymą yra įkeitęs 86 800 000 Lt vertės turto. Tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „Rivona“ jau yra pradelsęs grąžinti 19 999 999,36 Lt paskolą. Be to, UAB „Rivona“ iki 2011 m. liepos 23 d. turės grąžinti 17 000 000 Lt paskolą bei 14 358 400 Lt paskolą;
- atsakovas nepagrįstai, nepateikdamas jokių objektyvių įrodymų prašo skirti baudą ieškovui už naudojimąsi procesine teise (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1006/2010).
Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti, bei pateikė prašymą ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesine teise. Nurodo, kad ieškinio suma atsakovo atžvilgiu nėra laikytina didele, nes 2010 m. rugsėjo 30 d. atsakovas turėjo 136 552 772 Lt vertės turto, o atsakovo pelnas siekė 15 754 365 Lt. Aplinkybė, kad nagrinėjama civilinė byla dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, savaime nereiškia, kad atsakovo finansinė būklė bloga. Bankroto bylos iškėlimą atsakovui inicijavo su ieškovu susijusi įmonė – UAB „Serneta“, kurios buveinės adresas dažnai nurodomas tam pačiame bute kaip ir ieškovo. Be to, pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus, UAB „Serneta“ vienintelis akcininkas yra Kanados pilietis – F. R., o pagal bylose esančius duomenis beveik visų ieškovo akcijų savininku yra F. R. įmonė. Atsakovas pažymi, kad UAB „Rivona“ yra sėkmingai veikiantis ir verslą plėtojanti įmonė. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad UAB „Rivona“ pradelsė grąžinti paskolas tretiesiems asmenims.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad skundžiama nutartis buvo priimta 2011 m. balandžio 26 d., o ieškovas atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui pateikė tik 2011 m. birželio 8 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2011 m. spalio 17 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius skundžiamos nutarties gavimo datą. Iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovui siųsta nutarties kopija AB „Lietuvos paštas“ vidaus siuntų registre buvo užregistruota numeriu Nr. RN279400232Lt. Teisėjų kolegijai atlikus AB „Lietuvos paštas“ internatiniame puslapyje www.post.lt viešai skelbiamą vidaus pašto siuntų paiešką, nustatyta, kad pašto siunta Nr. RN279400232Lt gavėjui buvo įteikta 2011 m. birželio 8 d. Iš šių įrodymų viseto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas nepraleido atskirajam skundui paduoti nustatyto 7 dienų termino, skaičiuojamo nuo skundžiamos nutarties kopijos gavimo (CPK 75 str., 335 str.).
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs byloje turimus įrodymus, sprendžia, ar ieškinio suma atsakovo atžvilgiu gali būti laikoma didele.
Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų iškilo ginčas, ar ieškinio suma (406 003,33 Lt) atsakovo atžvilgiu laikytina didele bei sudarančia pagrindą taikyti atsakovo kilnojamojo, nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir lėšų areštą. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, jog iš byloje esančių naujausių atsakovo finansinių duomenų matyti, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. atsakovas turėjo 136 552 772 Lt turto, o jo pelnas siekė 15 754 365 Lt. Iš ieškovo pateiktų UAB „Creditreform“ duomenų matyti, kad, nepaisant eilės teisminių ginčų, iš kurių daugiausia sudaro ginčai su ieškovu bei UAB „Serneta“, atsakovo atžvilgiu yra pritaikytos tik 1 laikinosios apsaugos priemonės. Įvertinusi šiuos įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinio suma yra net kelis šimtus kartų mažesnė nei atsakovo turimas turtas bei daugiau nei trisdešimt kartų mažesnė už atsakovo gaunamą pelną. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visetą ir priėjo pagrįstą išvadą, kad ieškinio suma akivaizdžiai nėra laikytina didele atsakovo turimo turto atžvilgiu (CPK 144 str. 1 d., 183 str., 185 str.).
Tuo tarpu ieškovas, įrodinėdamas skundžiamos nutarties neteisėtumą, nepagrįstai atskirajame skunde remiasi vien tik atsakovo 2009 m. duomenimis bei juos analizuoja, nepaisant to, kad atsakovas teismui yra pateikęs naujesnius 2010 m. rugsėjo mėnesio finansinius duomenis. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nagrinėjami naujausi atsakovo turtinę padėtį atspindintys duomenys, nes būtent jie realiausiai atvaizduoja faktinę atsakovo finansinę situaciją bei tolimesnį jo ūkinės-komercinės veiklos vystymąsi. Be to, ieškovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovas turi daugiau kaip 40 kreditorių bei atsakovo visa skola ieškovui sudaro 1 101 730,61 Lt, nepaneigia fakto, kad šioje byloje ieškinio suma palyginti su atsakovo turimo turto verte bei gaunamu pelnu yra labai maža ir neigiamai neįtakojanti jo finansinės padėties. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl visų minėtų ieškovo atskirojo skundo argumentų nepagrįstumo jau buvo išsamiai pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1577/2011, 2011 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1576/2011, 2011 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1571/2011, 2011 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1299/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1249/2011.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovo atskirojo skundo argumentą, kad atsakovo finansinė padėtis sunki, nes atsakovas laidavo už trečiąjį asmenį UAB „Rivona“, kuris nevykdo savo finansinių įsipareigojimų. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, ieškovas privalėjo įrodyti šią savo prielaidą, tačiau to nepadarė (CPK 12 ir 178 str.). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1577/2011, 2011 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1576/2011 ir 2011 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1571/2011 taip pat buvo nustatyta, kad ieškovas neįrodė analogiškų teiginių apie UAB „Rivona“.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad atsakovo sunkią finansinę padėtį patvirtina ta aplinkybė, jog jo atžvilgiu yra inicijuotas bankroto bylos iškėlimas. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo teisinėmis nuostatomis, įmonė pripažįstama nemokia tik nuo to momento, kai įsiteisėja nutartis dėl bankroto bylos jai iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 5 d.). Tuo tarpu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nenustatyta, kad atsakovui įsiteisėjusia teismo nutartimi būtų iškelta bankroto byla bei atsakovas būtų įgijęs bankrutuojančios įmonės teisinį statusą.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovui už piktnaudžiavimą procesine teise skiriama bauda.
CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga šalims naudotis sąžiningai joms priklausančiomis teisėmis bei siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Nustačius, jog šalis piktnaudžiauja jai suteikta procesine teise, nesąžiningai pareikšdama nepagrįstą ieškinį, atskirąjį skundą ar kitą procesinį dokumentą, teismas gali jai paskirti iki 20 000 Lt baudą (CPK 94 str., 302 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas atsakovo atžvilgiu yra pareiškęs eilę ieškinių dėl nuomos mokesčio nemokėjimo bei atitinkamai pagal šiuos ieškinius iškeltose civilinėse bylose ieškovas yra pareiškęs prašymus taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Tose civilinėse bylose, kur pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovo turtas kelis šimtus kartų viršija ieškinio sumą, nusprendė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ar jas panaikino, ieškovas šiose bylose pateikė atskiruosius skundus, kurių esminiai argumentai yra beveik identiški. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-1299/2011 ir 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-1249/2011 atmetė beveik analogiškus ieškovo atskiruosius skundus. Nepaisant to, ieškovas 2011 m. birželio 8 d. pateikė ir šioje byloje atskirąjį skundą, kurio pagrindiniai argumentai analogiški jau pateiktų ir išnagrinėtų atskirųjų skundų argumentams.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, turintis darbuotojų su teisiniu išsilavinimu, sprendžia, kad ieškovas, tendencingai reikšdamas eilę nepagrįstų atskirųjų skundų, kurių esminiai motyvai yra identiški, akivaizdžiai ir sąmoningai piktnaudžiauja procesine teise pateikti atskirąjį skundą, rodo nepagarbą teismui bei kitai šaliai ir sąmoningai veikia prieš greitą, ekonomišką ir teisingą procesą. Todėl ieškovui skiriama 2 000 Lt bauda (CPK 95 str. ir 106 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 95 straipsniu, 106 straipsniu ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skirti 2 000 Lt baudą.
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per 14 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos gali prašyti Lietuvos apeliacinį teismą baudą panaikinti arba sumažinti.
Teisėjai Algirdas Gailiūnas
Artūras Driukas
Egidijus Žironas