Civilinė byla Nr. e2A-1394-392/2024

          Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03086-2020-3

          Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1;

 (S)

          3.3.1.18.3

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM Baltic“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. ir 2024 m. gegužės 6 d. papildomų sprendimų civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inter-Servisas“ dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys – J. Ž., akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, uždaroji akcinė bendrovė „Minareta“, R. Š. M., M. S., K. B., N. P., V. P., T. V..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BM Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „Inter-Servisas“ dėl kelio servituto nustatymo.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu tenkino ieškinį ir nustatė kelio servitutą atsakovės priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), pagal 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane (TPDR registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtą servitutą S1, ieškovės priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis).

3.       Trečiasis asmuo R. Š. M. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimu nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas trečiajam asmeniui. Nurodė, kad patyrė 1 942,05 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti priteistos iš ieškovės.

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė R. Š. M. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi tenkino trečiojo asmens R. Š. M. atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį, kuria atmestas trečiojo asmens prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo ir perdavė klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6.       Atsakovė UAB „Inter-Servisas“ kreipėsi į teismą prašydama priimti papildomą sprendimą, kadangi Vilniaus apygardos teismas nutartimi neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo už atsiliepimo pateikimą į trečiojo asmens atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 10 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės UAB „BM Baltic“ 1 942,05 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens R. Š. M. naudai.

8.       Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo R. Š. M. patyrė 1 942,05 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šias išlaidas trečiasis asmuo pagrindė pridėdamas advokatų kontoros išrašytas sąskaitas faktūras bei jų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus. Teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui nepriteisė. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė trečiojo asmens prašymą tenkinti.

9.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 6 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės UAB „BM Baltic“ 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Inter-Servisas“ naudai.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Inter-Servisas“ patyrė 435,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo parengimą į atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties. Šias išlaidas atsakovė pagrindė pridėdama Š. advokatų profesinės bendrijos išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 2024-70 bei jos apmokėjimą patvirtinantį banko išrašą. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-811-1187/2024 tenkino trečiojo asmens atskirąjį skundą, tačiau bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė atsakovės prašymą tenkinti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, kadangi bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ginčą laimėjusios, o ne pralaimėjusios šalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas. Nagrinėjamoje byloje jokių kitų reikalavimų įstatymo nustatyta tvarka pareikšta nebuvo. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo R. Š. M. savarankiškų reikalavimų dėl konkretaus servituto varianto nustatymo ar kompensacijos priteisimo nereiškė, priešieškinio neteikė. Teismo sprendimas buvo priimtas ieškovės, o ne atsakovės naudai. Dėl to, papildomas teismo sprendimas, kuriuo bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš bylą laimėjusios šalies laikytinas akivaizdžiai neteisėtu ir nepagrįstu.

11.2.       Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės, šį savo sprendimą teismas privalėjo išsamiai motyvuoti. Šiuo atveju papildomas teismo sprendimas yra be motyvų, iš sprendimo turinio neįmanoma suprasti kodėl bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš bylą laimėjusios šalies. Tai yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas, darantis teismo sprendimą absoliučiai neteisėtu bei trukdantis ieškovei įgyvendinti teisę į apeliaciją, kadangi ieškovė nežino ir nesupranta kokie motyvai galėjo sąlygoti tokio sprendimo priėmimą, kokius įrodymus ar argumentus ji turėtų paneigti, prašydama papildomą sprendimą peržiūrėti apeliacine tvarka.

11.3.       Apeliantė nurodo, kad kaip matyti iš trečiojo asmens atstovo 2023 m. spalio 16 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jį pagrindžiančių rašytinių dokumentų, 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra PRIMUS2023-203 bei 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra PRIMUS2023-444 buvo išrašytos ne byloje dalyvaujančiam R. Š. M., o su byla nieko bendro neturinčiai Š. M. krepšinio akademijai. Iš šių sąskaitų nėra aišku ar sąskaitose nurodytos teisinės paslaugos yra susijusios su nagrinėjama byla, neaišku ar sąskaita PRIMUS2023-444 buvo apmokėta, nes 2023 m. rugpjūčio 28 d. įeinančio mokėjimo suma ženkliai skiriasi nuo sąskaitoje nurodytos sumos, mokėjimo paskirtyje nėra nurodytas apmokamos sąskaitos numeris ir pan. Todėl trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 762,30 Eur sumoje pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą bei 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą negali būti priteistas, nes trečiasis asmuo šių išlaidų nepatyrė ir nepatirs ateityje.

12.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomą sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 277 straipsnyje numatytą papildomo sprendimo priėmimo tvarką. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Šis terminas buvo praleistas ir papildomas sprendimas buvo priimtas nesant prašymo šį terminą atnaujinti.

12.2.       Teismas 2024 m. balandžio 10 d. priėmė papildomą sprendimą. Jeigu laikyti, kad papildomo sprendimo priėmimo terminą galima skaičiuoti nuo prieš tai priimto papildomo sprendimo priėmimo dienos, prašymas dėl naujo papildomo sprendimo priėmimo turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d. Tačiau atsakovė UAB „Inter – Servisas“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė tik 2024 m. gegužės 2 d., t. y. praleidusi 20 dienų terminą prašymui pateikti. Atsakovė neprašė termino atnaujinti, teismas taip pat termino neatnaujino savo iniciatyva. Taigi, papildomas sprendimas negalėjo būti priimtas, kadangi prašymas dėl jo priėmimo buvo pateiktas praleidus nustatytą terminą.

12.3.       Apeliantė nurodo, kad CPK 277 straipsnio nuostatų lingvistinis ir loginis aiškinimas, suponuoja išvadą, kad šioje teisės normoje numatyta galimybė priimti papildomą sprendimą yra taikoma tik tuo atveju, kai CPK 277 straipsnio 1 dalyje numatyti klausimai nėra išsprendžiami priėmus pagrindinį sprendimą byloje, t. y. šioje teisės normoje nėra numatyta galimybė priimti dar vieną papildomą sprendimą prie jau priimto papildomo sprendimo. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindai negali būti aiškinami plečiamai, todėl akivaizdu, kad dar vienas papildomas sprendimas po jau priimto papildomo sprendimo priėmimo apskritai negalėjo būti priimtas.  

12.4.       Nagrinėjamoje byloje 2024 m. sausio 31 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas ir bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos ieškovės naudai iš atsakovės. Tačiau priešingai pagrindiniam sprendimui 2024 m. balandžio 10 d. ir 2024 m. gegužės 6 d. buvo priimti du papildomi sprendimai, kuriais bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos ne iš bylą pralaimėjusios atsakovės, o iš ieškovės. Tuo ne tik buvo grubiai pažeistos CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kadangi bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš ginčą laimėjusios, o ne pralaimėjusios šalies, bet ir toje pačioje byloje priimti trys skirtingi, vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, kurių apskundimo ir išnagrinėjimo terminai skiriasi bei kurie sukuria dviprasmybes ir neaiškumus. Tokia situacija ne tik prieštarauja teisės normoms, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų, bet ir pakerta pasitikėjimą teismu, kaip teisingumą vykdančia institucija.  

13.       Trečiasis asmuo R. Š. M. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo, prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomą sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

13.1.       Nors teismo sprendimu apeliantės ieškinys patenkintas, trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos privalo būti priteistos, nes bylos rezultatas atitiko trečiojo asmens poziciją civilinėje byloje. Teismas konstatavo, kad ieškovė negali įgyvendinti savo teisių kitaip, kaip tik nustačius servitutą ir apribojus atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises. Teismas konstatavo, kad servitutas nustatomas būtent pagal Detalųjį planą, o ne pagal ieškovės byloje teiktus alternatyvius būdus, kurių įgyvendinimas apskritai nebuvo ir nėra įmanomas, nes tokiu būdu būtų pažeistos imperatyvios Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos. Būtent tokios pozicijos byloje ir laikėsi trečiasis asmuo. Iš trečiojo asmens 2022 m. spalio 18 d. pateikto atsiliepimo į ieškinį turinio matyti, kad trečiasis asmuo prieštaravo ieškinio reikalavimui, kuriuo apeliantė reikalavo nustatyti kelio servitutą ne pagal Detalųjį planą.

13.2.       Apeliantė ilgą laiką reiškė reikalavimą kelio servitutą nustatyti pagal apeliantės nurodomus visiškai nepagrįstus alternatyvius būdus, kurie būtų teisėtai ir pagrįstai atmesti ir ieškinys būtų atmestas kaip nepagrįstas. Apeliantės nepagrįstai ilgą delsimą iš esmės sutikti ir su trečiojo asmens atsiliepime dėstyta pozicija byloje, jog servitutas gali būti nustatytas tik pagal Detalųjį planą, patvirtina ir sprendime teismo konstatuotos aplinkybės. Apeliantės reikalavimai dėl kelio servituto nustatymo pagal kitus, ne Detaliajame plane nurodytus, būdus buvo atmesti. Teismo sprendimo rezultatas atitiko trečiojo asmens poziciją byloje. Apeliantės argumentai dėl trečiojo asmens servituto varianto nustatymo nereiškimo, priešieškinio nereiškimo ir savarankiškų reikalavimų nereiškimo nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant priteistų bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

13.3.       Apeliantė neginčija sąskaitos-faktūros Serijos Nr. PRIMUS2022-932 1 179,75 Eur sumai, todėl konstatuotina, kad ginčo dėl šios bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimo byloje nėra. Pasisakant dėl kitų išrašytų sąskaitų-faktūrų už patirtas bylinėjimosi išlaidas trečiasis asmuo pažymėjo, kad šiuo atveju yra aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009, Nr. 3K-3-256-684/2015; Nr. e3K-3-275-823/2021).

13.4.       Šiuo atveju, dalį dalyvaujančio trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų apmokėjo byloje nedalyvaujantis asmuo – Š. M. krepšinio akademija. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės, ar bylinėjimosi išlaidos (teisinės paslaugos) yra patirtos būtent šioje civilinėje byloje, yra aiškiai nepagrįstos. Tokias abejones išsklaido sąskaitų faktūrų ataskaitos, kuriose detalizuojamos suteiktos teisinės paslaugos. 

13.5.       Trečiasis asmuo dar 2023 m. spalio 16 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantė turėjo visas galimybes realizuoti CPK įtvirtintas procesines teises reiškiant argumentus dėl tokių išlaidų (ne)pagrįstumo ir/ar (ne)teisėtumo. Apeliantė tokią galimybę turėjo ir 2023 m. spalio 17 d., 2023 m. lapkričio 21 d. vykusių teismo posėdžių metu, tačiau to nepadarė ir trečiojo asmens pateiktų bylinėjimosi išlaidų neginčijo, dėl jų nepasisakė. Tik teismui priėmus papildomą sprendimą ieškovė pradėjo reikšti argumentus dėl jų (ne)pagrįstumo ir/ar (ne)teisėtumo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

14.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo

15.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomu sprendimu, nurodo, kad teismo papildomas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ginčą laimėjusios, o ne pralaimėjusios šalies.

16.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kelio servituto nustatymo, prašydama nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) pagal architekto J. V. parengtą brėžinį. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendime nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu, ieškovė laikėsi griežtos ir tvirtos pozicijos bei ieškinyje nurodytų reikalavimų, nesistengdama ieškoti alternatyvių būdų įgyvendinti savo teisę naudoti turimą žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį, rasti kitų būdų servitutui nustatyti. Ieškovė tik 2023 m. spalio 17 d. patikslino ieškinio reikalavimus ir pateikė dar vieną alternatyvų variantą servitutui nustatyti, t. y. pagal 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane (TPDR registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtą servitutą S1.

17.       Trečiasis asmuo nurodo, kad nesutiko su ieškovės pateiktais servituto nustatymo alternatyviais būdais, jo nuomone, kelio servitutas turi būti nustatomas pagal Detalųjį planą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus dėl kelio servituto nustatymo pagal kitus, ne Detaliajame plane nurodytus, būdus atmetė, kelio servitutą nustatė būtent pagal Detalųjį planą. Taigi, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimo rezultatas atitiko trečiojo asmens poziciją byloje, kurios jis laikėsi viso bylos nagrinėjimo metu.

18.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, trečiajam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės.

19.       Apeliantės argumentai, kad teismo papildomas sprendimas nepakankamai motyvuotas, nesudaro pagrindo naikinti teismo papildomo sprendimo. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės, todėl skundžiamo papildomo sprendimo glausta motyvacija nėra pakankamas pagrindas šiam procesiniam sprendimui panaikinti.

20.       Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad  1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų buvo patirta. Apeliantė nurodo, kad neginčija sąskaitos-faktūros Serijos Nr. PRIMUS2022-932 1 179,75 Eur sumai.

21.       Tačiau apeliantė nurodo, kad trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 762,30 Eur sumoje pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą bei 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą negali būti tenkintas ir šios bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos, nes trečiasis asmuo šių išlaidų nepatyrė ir nepatirs ateityje. Apeliantė pažymėjo, kad 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra PRIMUS2023-203 bei 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra PRIMUS2023-444 buvo išrašytos ne byloje dalyvaujančiam R. Š. M., o su byla nieko bendro neturinčiai Š. M. krepšinio akademijai. Apeliantė teigia, kad iš šių sąskaitų nėra aišku ar sąskaitose nurodytos teisinės paslaugos yra susijusios su nagrinėjama byla, neaišku ar sąskaita PRIMUS2023-444 buvo apmokėta. 

22.       Su tokia apeliantės pozicija sutiktina. Byloje net nėra ginčo, kad dvi iš trijų trečiojo asmens į bylą pateiktų sąskaitų buvo išrašytos ne R. Š. M. ir  apmokėtos ne jo, o Š. M. krepšinio akademijos. Tai yra už fizinio asmens privatų ginčą apmokėjo ne pats asmuo, o, nesant tam pagrindo, jo vadovaujama įmonė.

23.       Trečiasis asmuo nurodo, jog nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo. Savo poziciją trečiasis asmuo grindžia teismų praktika, o konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, Nr. 3K-3-256- 684/2015; Nr. e3K-3-275-823/2021.

24.       Tačiau trečiojo asmens nurodytose bylose ieškovų teismines išlaidas apmokėjo ne jų vadovaujamos įmonės, kaip yra nagrinėjamojoje byloje, o už ieškovo, kuris yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, atstovavimą sumokėjo Lietuvos žurnalistų sąjungą, kitoje byloje už ieškovės, profesinės sąjungos narės, atstovavimą sumokėjo profesinė sąjunga, paskesnėje byloje už ieškovą sumokėjo jo sutuoktinė. Šios situacijos nėra lygiavertės, todėl trečiojo asmens nurodyta teismų praktika šioje byloje vadovautis negalima.

25.       Be to, byloje nustatyta, kad 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra PRIMUS2023-203 bei 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra PRIMUS2023-444 buvo išrašytos Š. M. krepšinio akademijai, bendrai 762,30 Eur sumai. Sąskaitose faktūrose nurodyta, jog tai mokestis už teisines paslaugas, tačiau nenurodyta kokioje byloje. Ataskaitose dėl suteiktų paslaugų taip pat nenurodyta kokioje civilinėje byloje suteiktos paslaugos. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog nurodytos teisinės paslaugos yra susijusios su nagrinėjama byla. Trečiojo asmens pateiktas 2023 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitos išrašas nepatvirtina, jog sąskaita faktūra PRIMUS2023-444 apmokėta. Sąskaitos išraše nurodyta, kad sumokėta 5 313,80 Eur suma, t. y. ženkliai didesnė, nei 217,80 Eur suma nurodyta minėtoje sąskaitoje faktūroje, mokėjimo paskirtyje taip pat nėra nurodytas apmokamos sąskaitos numeris. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, daro išvadą, jog trečiojo asmens pateiktos 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra PRIMUS2023-203, 544,50 Eur sumai, bei 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra PRIMUS2023-444, 217,80 Eur sumai, neįrodo, jog trečiasis asmuo R. Š. M. realiai patyrė 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.

26.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl trečiajam asmeniui pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą PRIMUS2023-203 bei 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą PRIMUS2023-444 priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomas sprendimas keistinas ir iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 179,75 Eur (1 942,05 Eur - 762,30 Eur). 

Dėl teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo

27.       Apeliantė nurodo, kad papildomas sprendimas negalėjo būti priimtas, kadangi prašymas dėl jo priėmimo buvo pateiktas praleidus nustatytą terminą. Pasak apeliantės, jeigu papildomo sprendimo priėmimo terminą skaičiuoti nuo prieš tai priimto papildomo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2024 m. balandžio 10 d., prašymas dėl naujo papildomo sprendimo priėmimo turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d., tačiau atsakovė UAB „Inter – Servisas“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė tik 2024 m. gegužės 2 d., t. y. praleidusi 20 dienų terminą prašymui pateikti. Apeliantė nurodo, kad atsakovė neprašė termino atnaujinti, teismas taip pat termino neatnaujino savo iniciatyva.

28.       Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu, be kitų atvejų, teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

29.       CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

30.       Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo R. Š. M. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimu nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Trečiasis asmuo pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties panaikinimo. Atsakovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens atskirąjį skundą, kuriuo palaikė trečiojo asmens atskirąjį skundą ir prašė teismo jį tenkinti. Vilniaus apygardos teismui 2024 m. balandžio 3 d. atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą) atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi tenkino trečiojo asmens R. Š. M. atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį ir perdavė klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas neišsprendė atsakovės pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 10 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš ieškovės priteisė trečiojo asmens R. Š. M. pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau papildomu sprendimu nebuvo išspręstas atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kuris Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi buvo paliktas spręsti pirmosios instancijos teismui.

31.       Nagrinėjamu atveju terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti suėjo 2024 m. balandžio 30 d., atsakovė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė 2024 m. gegužės 2 d., kaip matyti praleidusi įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad terminas prašymui pateikti praleistas nežymiai, tik 2 dienas, iš kurių viena buvo nedarbo diena. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, konstatuoja, jog remiantis teisingumo ir sąžiningumo principais, buvo pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

32.       Apeliantės argumentas, jog teismas termino neatnaujino savo iniciatyva, atmestinas. Kaip minėta, teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva. Iš skundžiamo papildomo sprendimo turinio matyti, kad teismas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjo, vadinasi praleistą terminą prašymui pateikti atsakovei atnaujino savo iniciatyva. Be to byloje ginčo dėl praleisto termino prašymui pateikti, nebuvo.

33.       Apeliantė nurodo, priešingai 2024 m. sausio 31 d. priimtam sprendimui, kuriuo bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos ieškovės naudai iš atsakovės, 2024 m. gegužės 6 d. papildomu sprendimu bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos ne iš bylą pralaimėjusios atsakovės, o iš ieškovės. Pasak apeliantės, tuo buvo grubiai pažeistos CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kadangi bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš ginčą laimėjusios, o ne pralaimėjusios šalies. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.

34.       Nagrinėjamu atveju teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomu sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei, kurias ji patyrė už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą. Atsakovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens atskirąjį skundą, kuriuo palaikė trečiojo asmens atskirąjį skundą ir prašė teismo jį tenkinti. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi tenkino trečiojo asmens atskirąjį skundą, tai teismas 2024 m. gegužės 6 d. papildomu sprendimu pagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą. Todėl, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog papildomu sprendimu buvo grubiai pažeistos CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

35.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

36.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl teismo papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliantė UAB „BM Baltic“ už skundo dėl 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo parengimą sumokėjo advokatui 700 Eur, už skundo dėl 2024 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo parengimą sumokėjo 500 Eur. Skundas dėl 2024 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo atmestas. Skundas dėl 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo patenkintas  39,25 proc. (atmesta 60,75 proc.), todėl apeliantei iš trečiojo asmens R. Š. M. priteistini 274,75 Eur.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

n u t a r i a :

ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomą sprendimą iš dalies pakeisti:

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM Baltic“, įmonės kodas 302594597, trečiojo asmens R. Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistas 1 942,05 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 179,75 Eur.

Priteisti iš R. Š. M. 274,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, UAB „BM Baltic“.

Ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Virginijus Kairevičius