Pranešėjas B. Valius Civilinė
byla Nr. 2A-219-125/2008
Teisėja N.
Šimkienė
Procesinio sprendimo kategorijos
30.9.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. kovo 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos pirmininkas Bronius Valius, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė
Griškevičienė, Jonas Pesliakas, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant
ieškovei D. K., ieškovės atstovui advokatui Tomui
Leščinskui, atsakovės atstovams T. Š., advokatui Rimvydui
Kairiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą
pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei A.
A. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo ir
įpareigojimo netrukdyti naudotis bendrąja daline nuosavybe ir atsakovės A. A. priešieškinį ieškovei D. K. dėl
bendraturčio teisės disponuoti turtu ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo bei
ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono
apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimo.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi
į teismą, prašydama nustatyti 0,0597 ha žemės
sklypo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), naudojimosi tvarką
pagal 2006 m. balandžio mėnesį E. M. IĮ matininko E. M. parengtą žemės sklypo padalijimo planą: 122 kv. m
dydžio sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 2, naudojasi bendrasavininkė D. K., 176 kv. m dydžio sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. l,
naudojasi savininkė A. A., o 120 kv. m sklypo dalimi, plane
pažymėta Nr. 3, abi bendrasavininkės naudojasi bendrai; taip pat prašė
įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovei naudotis 122 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi
ir įpareigoti T. Š. užtikrinti A. A. skirtų
įpareigojimų vykdymą. Nurodė, kad nori rekonstruoti jai nuosavybės teise
priklausančią namo dalį, tačiau negali pratęsti statybos leidimo, nes nėra
nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Paaiškino, kad jai nuosavybės teise
priklauso 41/100 dalis, o atsakovei A. A. 59/100 dalys
gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Prie šio gyvenamojo
namo yra 0,0597 ha žemės sklypas, kurio 245/597 dalys nuosavybės teise
priklauso ieškovei, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 352/597 dalys. Tarp
jos ir atsakovės A. A. kyla
ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu. Kadangi atsakovei A. A. yra
nustatyta globa, visus jos reikalus tvarko globėja T. Š.,
kuri nesutinka nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
Atsakovės atstovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti tokią naudojimosi
žemės sklypu tvarką: 271 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, plane
pažymėta raide A, naudojasi A. A., o 147 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, pažymėta raide B, naudojasi D. K., A. A. sklypo
dalyje nustatyti servitutą, plane pažymėtą indeksu 202. Nurodė, kad nustatant bendraturčių naudojimosi
žemės sklypu tvarką, atsižvelgtina į tai, jog ieškovė naudojasi garažu, o atsakovė
naudojasi ūkiniu pastatu.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-12-11 sprendimu
ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Nurodė, jog ieškovė naudojasi garažu,
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į jį patenka iš (duomenys
neskelbtini) pusės, o atsakovė
naudojasi ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į jį patenka iš (duomenys
neskelbtini) pusės. A.
A. žemės sklypo dalis nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato per kiemą
atitverta tvora. Iš (duomenys neskelbtini) į atsakovės A. A. kiemą
padarytas įvažiavimas. Ieškovė nesinaudoja atsakovės A. A. įvažiavimu
ir jos atitvertu kiemu iki ūkinio pastato, o atsakovė nesinaudoja ieškovės
kiemu iki garažo ir įėjimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nei ieškovė, nei atsakovė viena į kitos pusę
neina, todėl netikslinga palikti bendro naudojimo žemės sklypą, kurį siūlo
ieškovė. Pagal ieškovės pasiūlytą planą reikėtų vaikščioti per atsakovės
užtvertą tvorą, todėl ateityje gali kilti ginčas dėl patekimo į žemės sklypą.
Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal atsakovės planą nustatymas atitiktų
abiejų šalių, kurios nekliudomai galėtų naudotis žemės sklypais, interesus. Klausimui
dėl patekimo į šalims tenkančius žemės sklypus išspręsti nustatytinas
servitutas.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-12-11 sprendimą ir ieškinį
tenkinti, o priešieškinį atmesti. Teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą, nesilaikė
pareigos nustatyti tokią naudojimosi bendru turtu tvarka, kuri būtų racionali,
patogi bendraturčiams ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Atsakovei suteikta
teisė naudotis vientisa ir kompaktiška namų valdos dalimi, o ieškovei tenkanti
sklypo dalis padalinta į dvi dalis, iš kurių viena ieškovė galės naudotis tik
dėl nustatyto servituto. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog atsakovės
sklypo dalis atitverta tvora, kurios pastatymo teisėtumo ieškovė neginčija.
Atsakovė tvorą pasistatė savavališkai, nesuderinusi su ieškove, todėl tas
faktas, jog ieškovė nereiškė reikalavimo nugriauti tvoros, negali būti
pagrindas netenkinti ieškinio.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės atstovė
nurodo nesutinkanti su apeliaciniu skundu. Teigia, jog iki valstybinės žemės
sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ginčo šalys naudojosi sklypo
dalimis, kurios nustatytos teismo sprendimu. Ieškovė naudojasi garažu, į kurį
patenka iš (duomenys neskelbtini) skg. pusės, o atsakovė naudojasi
ūkiniu pastatu, į kurį patenka iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Pagal
ieškovės pateiktą padalijimo planą šie įėjimai numatyti padaryti bendro
naudojimo objektais, nors šalys viena kitos įėjimu niekada nesinaudojo ir
akivaizdu, kad nesinaudos.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė A. A. pagal 1979-09-26 pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės
teise valdo 59/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
esančio (duomenys neskelbtini). Kitą namo dalį pagal 1993-05-21
pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise valdo ieškovė D. K..
Abiem šalims taip pat priklauso po ½ dalį ūkinio pastato ir garažo. Nurodyti
pastatai yra ant 0,0597 ha žemės sklypo: ieškovei pagal 2006-11-09 Valstybinės
žemės pirkimo-pardavimo sutartį priklauso 245/597 žemės sklypo, atsakovei pagal
2006-03-30 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį – 352/597 žemės sklypo.
Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Tiek
ieškovė, tiek atsakovė pateikė žemės sklypo padalijimo planus. Pirmosios
instancijos teismas tenkino priešieškinį ir nustatė naudojimosi žemės sklypu
tvarką pagal atsakovės pateiktą padalijimo planą. Ieškovė skundžia pirmosios
instancijos teismo sprendimą motyvuodama tuo, jog jos pateiktas padalijimo
projektas racionalesnis, nes išvengiama sklypų fragmentavimo. Be to, teismas
nepagrįstai, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, jog atsakovė savo naudojamą žemės
sklypo dalį atsitvėrė tvora, o ši tvora pagal ieškovės siūlomą projektą
trukdytų naudotis šalims bendrai tenkančia dalimi, naudojimosi žemės sklypu
tvarką nustatė pagal atsakovės projektą. Atsakovė tvorą pasistatė neteisėtai, o
tas faktas, jog ieškovė nereiškė reikalavimo nugriauti tvoros, negali būti
pagrindas netenkinti ieškinio.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog
bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama
bendraturčių sutarimu. Taip įstatyme išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga
visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų
derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principu. Kai yra nesutarimas,
valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet
kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamoje byloje šalys konfliktuoja dėl
naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
Žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas. Žemės
santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių
tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui,
gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui,
žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1
straipsnis). Šiais principais būtina vadovautis nustatant kriterijus konkrečiam
ginčui dėl sklypo dalių paskyrimo bendraturčiams spręsti. Nustatant naudojimosi
bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės
santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių
apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų
valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas
priėjimas iki jo sklypo dalies ir prie jam priklausančių statinių buitiniams,
ūkiniams poreikiams tenkinti.
Teismas,
vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka
atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę;
ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos
aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo
dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar
siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems
tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu. Be to, nustatydamas naudojimosi
sklypu tvarką, teismas saistomas pareigos imtis priemonių užkirsti kelią
būsimiems bendraturčių konfliktams ir teisiniams ginčams ateityje.
Kaip matyti iš
bylos medžiagos (konkrečiai – atsakovės globėjos, gyvenančios kartu su globėja,
pareiškimų policijos komisariatui dėl R. K. elgesio) (b.l.
19-21), santykiai tarp šalių yra konfliktiški, todėl, siekiant sumažinti galimų
šalių konfliktų riziką, naudojimosi sklypu tvarka turėtų sudaryti šalims
sąlygas kuo mažiau kontaktuoti, t.y. būtina nustatyti kiek įmanoma mažiau
bendro naudojimo ploto. Pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi sklypu tvarką šalims
liktų daug bendrai naudojamo ploto - tai suponuotų naujų konfliktų kilimo
riziką. Tuo tarpu atsakovės pateiktame naudojimosi žemės sklypu plane bendrai
naudojamas plotas lieka tik po pastatais. Ieškovė teigia, jog toks sklypų dalių
fragmentavimas, koks yra numatytas atsakovės projekte, nėra racionalus. Tačiau,
kolegijos nuomone, šiuo atveju, atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, svarbesniu
racionalumo kriterijumi laikytinas galimybės taikiai naudoti sklypą sudarymas
ir kelio galimiems konfliktams užkirtimas.
Pirmosios
instancijos teismas nustatė, jog ieškovė naudojasi garažu, į kurį patenka iš (duomenys
neskelbtini) pusės, o atsakovė – ūkiniu pastatu, į kurį patenka iš (duomenys
neskelbtini) pusės. Iš (duomenys neskelbtini) pusės atsakovė yra
pasidariusi įvažiavimą į kiemą, o savo sklypo dalį nuo namo iki ūkinio pastato
atsitvėrusi tvora. Ieškovė nesinaudoja atsakovės įvažiavimu ir atitvertu kiemu,
o atsakovė – ieškovės kiemu iki garažo ir įėjimu iš (duomenys neskelbtini).
Taigi tarp šalių jau yra susiklosčiusi faktinė naudojimosi sklypu tvarka. Ieškovės
parengtas planas jos neatitinka, tuo tarpu atsakovės projektas maksimaliai
atspindi realiai tarp šalių susiklosčiusią žemės naudojimo tvarką. Be to,
atsakovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka užkirstų kelią tolesniems
šalių konfliktams, nes pagal ją šalys galėtų ir toliau naudotis atskirais
įvažiavimais, per savo sklypo dalis patekti į pagal nusistovėjusią tvarką
naudojamus pastatus – ūkinį pastatą bei garažą, gyvenamojo namo dalis, o
ieškovei nustatytas servitutas leistų naudotis viena iš jai paskirtų sklypo
dalių. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tas faktas, kad
atsakovė ieškovės siūlomoje nustatyti bendro naudojimo sklypo dalyje yra užsitvėrusi
tvorą, gali būti ginčų tarp šalių ateityje priežastis. Ieškovės nuomone, tai, kad
ji nereiškė reikalavimo nugriauti tvoros, negali būti pagrindas netenkinti
ieškinio. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino tvoros
pastatymo teisėtumo fakto, o įvertino jį kaip vieną iš galimų nesutarimų ateityje
ir kliūčių naudotis ieškovės prašoma nustatyti bendro naudojimo sklypo dalimi faktorių.
Kadangi ieškovės pateiktas žemės sklypo padalijimo planas neatitinka tarp šalių
nusistovėjusios naudojimosi sklypu tvarkos, yra sudarytas taip, kad šalims
tektų bendrai naudotis didele sklypo dalimi, taigi kelia nesutarimų bei
konfliktų ateityje riziką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė
išvadą, jog atsakovės planas labiau atitinka bendraturčių interesus ir pagrįstai
nustatė naudojimosi sklypu tvarką pagal atsakovės pasiūlytą planą.
Atkreiptinas
dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, atsakovės sklypo dalyje
nustatydamas servitutą, nurodė, jog jis pažymėtas indeksu 202. Iš plano matyti,
jog servitutas brėžinyje pažymėtas raide S. Posėdžio apeliacinės instancijos
teisme metu atsakovė paaiškino, jog servitutas yra 2 m takelio vietoje, todėl
laikytina, kad servitutu ieškovei nustatoma teisė naudotis atsakovės sklypo
dalyje esančiu 2 m takeliu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo
sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina nurodant, jog atsakovės sklypo dalyje,
pažymėtoje raide A, ieškovei nustatytinas servitutas, pažymėtas raide S, t.y. suteikiama
teisė naudotis atsakovės sklypo dalyje esančiu pėsčiųjų taku.
Nurodytais
motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai
aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl
keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1
d. 1 p.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319-331 straipsniais, teisėjų
kolegija
n u t a r i a :
apeliacinį
skundą atmesti, o Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę
dalį: nurodyti, jog ieškovei D. K. atsakovės A. A. sklypo dalyje, plane pažymėtoje raide A, nustatytinas
servitutas, plane pažymėtas raide S, t.y. teisė naudotis pėsčiųjų taku.
Kolegijos pirmininkas
Bronius Valius
Kolegijos
teisėjai Virginija
Nijolė Griškevičienė
Jonas
Pesliakas