Administracinė byla Nr. AS-868-552/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12932-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. K. ir B. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K. ir B. K. skundą atsakovams R. B., M. D. B., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V. dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai K. K. ir B. K. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 01-5573; 2) pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 21 d. valstybinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P19/96-4259; 3) panaikinti 2007 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pavirtinimo“; 4) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geodezininkai“ 2007 m. liepos 30 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą ir UAB „Geodezininkai“ 2007 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo planą; 5) panaikinti 2008 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-3754 „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“ bei jo priedą.

Pareiškėjų skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, todėl teismas 2017 m rugpjūčio 4 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjams patikslinti skundą, t. y. prie skundo pridėti dokumentus patvirtinančius, jog skundą pasirašė turintis įgaliojimus pareiškėjų vardu jį pasirašyti asmuo, patikslinti skundo reikalavimus, išaiškino teisę prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą.

2017 m. rugpjūčio 28 d. teisme buvo gautas pareiškėjų K. K. ir B. K. patikslintas skundas atsakovams R. B., M. D. B., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V., kuriuo prašoma: 1) panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 01-5573 (toliau – ir 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymas); 2) pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 21 d. valstybinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P/19-4259 (toliau – ir Žemės pirkimo-pardavimo sutartis); 3) panaikinti 2007 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-2232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pavirtinimo“ (toliau – ir 2007 m. birželio 29 d. įsakymas); 4) panaikinti UAB „Geodezininkai“ 2007 m. liepos 30 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą (toliau – ir Aktas) ir UAB „Geodezininkai“ 2007 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo planą (toliau – Žemės sklypo planas); 5) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 02-01-3754 „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“ (toliau – ir 2008 m. kovo 31 d. įsakymas) bei jo priedą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjų K. K. ir B. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 02-01-3754 „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.). Atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimų: 1) panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 01-5573; 2) pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 21 d. valstybinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P/19-4259; 3) panaikinti 2007 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-2232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pavirtinimo“; 4) panaikinti UAB „Geodezininkai“ 2007 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo planą ir UAB „Geodezininkai“ 2007 m. liepos 30 d. ribų paženklinimo-parodymo aktą.

Teismas taip pat nutarė atsakovu byloje nelaikyti Kauno miesto savivaldybės administracijos. Kauno miesto savivaldybės administraciją įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. R. B. ir M. D. B. byloje laikyti ne atsakovais, bet trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Galutinai šį klausimą spręsti teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Spęsdamas dėl pirmojo ir antrojo skundo reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymą bei pripažinti negaliojančia Žemės pirkimo-pardavimo sutartį, teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi. Iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjai 2017 m. birželio 20 d. kreipėsi į teismą (Kauno apylinkės teismą) prašydami, be kita ko, panaikinti 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymą bei pripažinti negaliojančia Žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad skunde pareiškėjai nurodė, jog iki 2017 m. gegužės 23 d. rašto gavimo, jie nežinojo, kad buvo priimti aukščiau paminėti administraciniai aktai, sudarytos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kuriuos jų naudojamas įvažiavimas į žemės sklypą buvo privatizuotas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų prašomi panaikinti aktai – 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymas bei Žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo priimti 1996 metais, o pareiškėjai į teismą kreipėsi 2017 m. birželio 20 d. Duomenų apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su minėtų aktų priėmimu, byloje nėra. Konstatavo, jog nuo ginčijamų aktų priėmimo dienos praėjo daugiau nei 10 metų, todėl vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundo padavimo terminas negali būti atnaujinamas. Kadangi skundo padavimo terminas neatnaujintinas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas pareiškėjų skundą dalyje dėl pirmojo ir antrojo reikalavimų atsisakė priimti.

Spręsdamas dėl trečiojo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti 2007 m. birželio 29 d. įsakymą teismas atsižvelgė į ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, į LVAT praktiką, suformuotą bylose, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimus, bei į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 26 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad nors pareiškėjai nurodė, jog apie ginčijamą sprendimą nebuvo informuoti, tačiau atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (33.195)R-2693 informavo teismą, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. A-2232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pavirtinimo“ 2007 m. rugsėjo 28 d. buvo paskelbtas dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“, o pats įsakymas bei detaliojo plano pagrindinis brėžinys buvo paskelbti Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Teismas nurodė, jog atsakovas pažymėjo, kad duomenys apie tikslią šių duomenų patalpinimo į interneto svetainę datą nėra išlikę, tačiau ši informacija buvo patalpinta 2007 metais. Be to, apie pradedamą rengti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą buvo paskelbta dienraštyje „Kauno diena“, o viešas detaliojo plano svarstymas Vilijampolės seniūnijoje vyko 2007 m. sausio 4 d. Teismas sprendė, kad pareiškėjų argumentus, jog jie nebuvo informuoti apie ginčijamą 2007 m. birželio 29 d. įsakymą paneigia atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos į bylą pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad apie 2007 m. birželio 29 d. įsakymą buvo skelbiama viešai. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ir į tai, kad pareiškėjai į teismą dėl 2007 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. A-2232 panaikinimo kreipėsi 2017 m. birželio 20 d., konstatavo, kad pareiškėjai praleido skundo padavimo teismui terminą daugiau nei 9 metus.

Teismas pažymėjo, kad nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai nebuvo pakankamai rūpestingi, nepateisinamai ilgą laiką (nuo 2007 metų) delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių. Konstatavo, jog pareiškėjų veiksmai yra pareiškėjų valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ši aplinkybė objektyviai netrukdė jiems laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjai skundą uždelsė paduoti dėl jų pačių elgesio (delsimo), tai yra subjektyvios priežastys, objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas kreipimosi į teismą terminas, teismas nenustatė. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino (ABTĮ 30 str. 3 d.) ir skundo dalį dėl trečiojo pareiškėjų reikalavimo atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Spręsdamas dėl ketvirtojo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti UAB „Geodezininkai“ Žemės sklypo planą ir Aktą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai), 12 punktu, ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjams pasekmes sukelia galutinis NŽT vadovo sprendimas suformuoti žemės sklypą.

Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo planas yra dokumentas, kuriuo tik pradedamos žemės sklypo projektavimo, kadastrinių matavimų rengimo organizavimo ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esančio žemės sklypo plano tvirtinimo procedūros. Pareiškėjų skundžiamas Žemės sklypo planas bei Aktas yra tik viena iš prielaidų pradėti žemės sklypo plano tvirtinimą, todėl šie aktai pareiškėjams sukelia procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjų ginčijami aktai tėra tarpiniai (procedūriniai) dokumentai ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, pareiškėjų skundą šioje dalyje atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 02-01-3754 „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“ atitiko ABTĮ 24, 25 straipsnių reikalavimus, todėl šią skundo dalį teismas priėmė nagrinėti.

III.

Pareiškėjai K. K. ir B. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį, kurioje prašoma: 1) panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 01-5573; 2) pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 21 d. valstybinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P/l 9-4259; 3) panaikinti 2007 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-2232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pavirtinimo“; 4) panaikinti UAB „Geodezininkai“ 2007 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo planą ir UAB „Geodezininkai“ 2007 m. liepos 30 d. ribų paženklinimo-parodymo aktą. Taip pat prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį, kurioje nutarta – atsakovu byloje nelaikyti Kauno miesto savivaldybės administracijos. Kauno miesto savivaldybės administraciją įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu R. B. ir M. D. B. byloje laikyti ne atsakovais, bet trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Galutinai šį klausimą spręsti teismo posėdžio parengiamojoje dalyje, ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Prašo perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjai mano, jog Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų skaičiavimą, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjų ginčijami aktai yra tarpiniai (procedūriniai) dokumentai ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, klaidingai vertino byloje pateiktus dokumentus ir tik formaliais pagrindais atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimus, taip apribodamas galimybę ginti pažeistas teises teisme.

Pareiškėjų teigimu, jie tik iš atsakovo NŽT 2017 m. gegužės 23 d. rašto Nr. 8SD-2788-(14.8.7) (toliau – ir NŽT raštas) sužinojo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas pagal detalųjį planą, patvirtintą 2007 m. birželio 29 d. įsakymu ir, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba taškuose (11-1) yra nustatyta esamo pravažiavimo viduriu, kuris 2007 m. rugpjūčio 6 d. yra parengtas UAB „Geodezininkai“.

Nurodo, kad iki to laiko, kai atsakovas R. B. užsitvėrė dalį pareiškėjų naudojamo įvažiavimo, ir kai buvo gautas atsakovo NŽT raštas pareiškėjai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad buvo priimti aukščiau paminėti administraciniai aktai, sudarytos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kuriuos jų naudojamas įvažiavimas į žemės sklypą buvo privatizuotas. Tuo tarpu tik iš gautų dokumentų, t. y. administracinių aktų ir valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, paaiškėjo, kad dalis pareiškėjų naudojamo įvažiavimo yra suformuotas kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis, nors atsakovo R. B. užsitverta pareiškėjų naudojamo įvažiavimo dalis niekada nebuvo faktiškai naudojama jo ar jo šeimos narių.

Pažymi, kad nei detalusis planas, nei ginčo žemės sklypo 2007 m. liepos 30 d. ribų paženklinimo-parodymo aktas su pareiškėjais nebuvo suderintas, apie tokių dokumentų rengimą pareiškėjai niekada nebuvo informuoti.

Pabrėžia, kad 2010 metais atsakovui R. B. pradėjus teigti, kad dalis pareiškėjų kelio parduota jam, t. y. kilus abejonėms apie galimą ginčo žemės pardavimą, kaip rūpestingi ir atidūs asmenys, pareiškėjai kreipėsi į NŽT oficialiu užklausimu, į kurį 2010 m. birželio 2 d. Kauno apskrities viršininko administracijos raštu jiems buvo atsakyta, kad įvažiavimas j namų valdą yra neparduotas. Todėl mano, kad jau po administracinių aktų priėmimo nuo pareiškėjų buvo slepiama informacija apie ginčijamus administracinius aktus ir pareiškėjams buvo teikiama priešinga šiai bylai informacija, kad pravažiavimas nėra priskirtas atsakovų žemės sklypui ir nėra parduotas. Todėl, pasak pareiškėjų, jie neturėjo jokio pagrindo abejoti valstybės institucijos suteikta informacija ir manyti, kad yra kitaip, tokiu būdu jie neturėjo galimybės tinkamai apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai yra praleidę terminą skundo pirmajam ir antrajam reikalavimui pateikti. Pažymi, jog teismas nenustatė ir nevertino, kada pareiškėjams tapo žinoma apie 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymą bei Žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

Teigia, jog 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre, o vien ta aplinkybė, kad Žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centre nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjams buvo žinomas jos turinys ar jos sudarymo pagrindas. Viešai skelbiama (VĮ Registrų centre) informacija buvo visiškai neinformatyvi tam, kad nuspręsti, kada, kokiam naudotojui, kokių ribų žemės sklypas buvo suformuotas ir kokio administracinio akto pagrindu, ir nebuvo jokios informacijos apie ginčijamo administracinio akto turinį.

Pasak pareiškėjų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino skundui paduoti, pažeidė ABTĮ 33 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo tuo klausimu suformuotos teismų praktikos (LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012; 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2016).

Pabrėžia, kad 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymas bei Žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo priimti pareiškėjų atžvilgiu, todėl neturėjo būti jiems įteikti, o terminas juos ginčyti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kuomet pareiškėjams tapo žinomi pagrindiniai jų turinio elementai, t. y. nuo NŽT rašto gavimo (LVAT 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-3042/2012). Tokiu atveju, pareiškėjų manymu, jie nėra praleidę termino 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymui apskųsti, o Žemės pirkimo-pardavimo sutarties ginčijimui ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą dienos, kuri laikytina 2017 m. gegužės 23 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 str.).

Pareiškėjai nesutinka su teismo išvadomis dėl praleisto termino 2007 m. birželio 29 d. įsakymui ginčyti. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog minėtas įsakymas turėjo (galėjo) būti skelbiamas viešai. Teigia, jog pareiškėjai nėra gavę jokios informacijos apie tai, kad teritorija yra planuojama detaliuoju planu. Atkreipia dėmesį į TPĮ 31 straipsnio 1 dalį ir pažymi, kad joks pranešimas apie rengiamą detalųjį planą pareiškėjams nebuvo išsiųstas, joks stendas su šia informacija nebuvo įrengtas, nors patvirtinto teritorijų planavimo dokumento pagrindu šio žemės sklypo naudojimo režimas pasikeitė.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju viešas paskelbimas apie priimtą administracinį aktą turi būti vertinamas visų bylos aplinkybių kontekste, nes priešingu atveju paskelbimas spaudoje apie bet kokį patvirtintą detalųjį planą reikštų, jog asmenys vien dėl formalaus pagrindo – informacijos spaudoje neperskaitymo, prarastų galimybę ginti savo teises. Šiuo atveju teismas nepagrįstai neįvertino, kad plano rengėjas nevykdė savo pareigos informuoti pareiškėjus nustatyta tvarka apie rengiamą detalųjį planą. Pareiškėjams nežinant apie rengiamą detalųjį planą, neatsirado pareiga domėtis savo galimu teisių pažeidimu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog pareiškėjų atžvilgiu nepakako formaliai įgyvendinti TPĮ 26 straipsnio reikalavimus ir viešai paskelbti apie patvirtintą mūsų naudojamos teritorijos detalųjį planą spaudoje.

Šio ginčo atveju, sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo, pareigos operatyviai kreiptis į teismą vykdymo, privalėjo būti vertinami ir kiti bylos duomenys, patvirtinantys pareiškėjų procesinį elgesį.

Mano, kad pareiškėjai nėra praleidę termino visiems administraciniams aktams, gautiems iš atsakovo su 2017 m. gegužės 23 d. raštu ir vėliau, ginčyti. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad pareiškėjai yra praleidę terminą detaliajam planui ginčyti, pareiškėjai mano, kad  šis terminas turėtų būti atnaujintas, kadangi pareiškėjų asmeniškai neinformavus apie rengiamą detalųjį planą, pareiškėjai neturėjo galimybės domėtis jo eiga.

Teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti reikalavimus dėl UAB „Geodezininkai“ Žemės sklypo plano ir 2007 m. liepos 30 d. ribų paženklinimo-parodymo akto panaikinimo. Nurodo, kad pareiškėjams ginčijant galutinį NŽT vadovo sprendimą suformuoti žemės sklypą, t. y. 2007 m. birželio 29 d. įsakymą, naikintini ir UAB „Geodezininkai“ Žemės sklypo planas bei Aktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjų atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti dalį pareiškėjų skundo reikalavimų, nustačius, kad yra praleistas jų padavimo terminas ir teismas neatnaujino šio termino, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat ir sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pirmaisiais dviem pareiškėjų reikalavimais prašomi panaikinti Kauno apskrities valdytojo įsakymas yra priimtas 1996 m. lapkričio 14 d., o valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1996 m. lapkričio 21 d. Pareiškėjai į teismą kreipėsi 2017 m. birželio 20 d., akcentuodami, kad apie tokių dokumentų egzistavimą jie sužinojo iš Nacionalinės žemės tarybos Kauno skyriaus 2017 m. gegužės 23 d. rašto. Šiuos pareiškėjų teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl skundo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo minėto NŽT Kauno skyriaus rašto gavimo.

Kadangi pareiškėjai kreipėsi į teismą per vieną mėnesį nuo pranešimo apie skundžiamus aktus dienos gavimo, tai teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra praleidę termino skundui paduoti ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių pareiškėjų reikalavimų atžvilgiu taikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo taikytas ABTĮ 30 straipsnis yra skirtas tiems atvejams, kai pareiškėjas praleidžia skundo padavimo terminą. Tik konstatavus tokią aplinkybę ir esant aiškiam pareiškėjo prašymui atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsiranda pagrindas spręsti, ar praleistas terminas gali būti atnaujinamas, ar jis praleistas dėl svarbių priežasčių, ar nėra aplinkybių, numatytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjus daugiau kaip dešimt metų, neleidžiama tik atnaujinti skundo padavimo termino, o ne apskritai apribojama teisė paduoti skundą teismui.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje yra nepagrįsta ir naikintina.

Pasisakydama dėl pareiškėjų siekiamo užginčyti 2007 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pavirtinimo“, teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi vyraujančios pozicijos, kad kai įstatyme numatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti paprastai pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros. Tai būtent ir yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų planų) apskundimo atveju, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostata, numatanti privalomą patvirtinto detaliojo plano viešą paskelbimą, yra reikšmingas teisinis aspektas, lemiantis, jog skundo dėl akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, padavimo terminas paprastai turi būti skaičiuojamas nuo tokio akto viešo paskelbimo (2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009; 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012).

Kadangi nagrinėjamu atveju žemės sklypo Tilžės g.26, Kaune detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 p.), o pagal tuo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 26 straipsnio 8 dalį patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Šiuo atveju 2007 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pavirtinimo“ buvo paskelbtas Kauno miesto savivaldybės interneto tinklapyje (www.kaunas.lt) bei 2007 m rugsėjo 28 d. paskelbtas dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“, todėl toks sprendimas buvo tinkamai paskelbtas bei visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros galutinai buvo baigtos bent jau 2007 m. rugsėjo 28 d. ir būtent nuo šios datos nagrinėtu atveju turėjo būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas.

Darytina išvada, kad  pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjai  dėl šio reikalavimo praleido skundo teismui padavimo terminą virš devynerių metų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjai, siekdami efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jiems teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jų teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino praleidimą pareiškėjai motyvuoja tuo, kad jie iki  2017 metų nežinojo apie priimtus aktus, susijusius su žemės sklypo jų kaimynystėje detaliuoju planavimu, be to, 2010 metais buvo suklaidinti apskrities viršininko administracijos atsakymo, kad įvažiavimas į jų namų valdą nėra parduotas.

Byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad rengiant detalųjį planą, pareiškėjai asmeniškai nebuvo informuoti apie tokio plano rengimo procedūras. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš tikrųjų pareiškėjai 2010 metais jiems suprantamu būdu bandė aiškintis situaciją, sudarė sutartį su advokatu ir gavo iš Kauno apskrities viršininko administracijos padalinio 2010 m. birželio 2 d. raštą Nr.S2-94791.7), kuris  konstatavo klaidingas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjams aktualiaus pravažiavimo teisiniu režimu,  galėjo suklaidinti pareiškėjus ir neleisti jiems operatyviau ginti savo teises. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju reikalauti iš senyvo amžiaus pareiškėjų, neturinčių teisinio išsilavinimo, jog jie pastoviai sektų internete arba vietinėje spaudoje talpinamus skelbimus apie rengiamus detaliuosius planus visame Kauno mieste, būtų neproporcinga.

Administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjų sąžiningumu, atidumu ir rūpestingumu, priešingai, jų aktyvus elgesys tiek 2010, tiek ir 2017 metais patvirtina, kad nėra piktnaudžiaujama teise. Išsiaiškinę, kad egzistuoja administraciniai aktai, galintys įtakoti jų teises naudotis pravažiavimu, pareiškėjai nedelsdami kreipėsi į teismą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegijos nuomone, termino atnaujinimas konkrečiu atveju neprieštaraus teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai terminą skundui dėl 2007 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2232 „Dėl žemės sklypo Tilžės g. 26 detaliojo plano pavirtinimo“ paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, kurios gali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, todėl terminas atnaujintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria neatnaujintas skundo padavimo terminas ir dėl to atsisakyta priimti šį pareiškėjų reikalavimą, naikintina.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjų ginčijami Žemės sklypo planas ir 2007 m. liepos 30 d. ribų paženklinimo-parodymo aktas yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, sudaryti siekiant užfiksuoti sklypo kadastro duomenis. Šie duomenys buvo nustatyti Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 02-01-3754, kurį pareiškėjai yra apskundę teismui. Nagrinėjant šio įsakymo teisėtumo ir pagrįstumą, bus ištirtas ir pareiškėjų norimų apskųsti dokumentų pagrįstumas.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartis keičiama, perduodant dalies pareiškėjų reikalavimų priėmimo klausimą spręsti iš naujo, įvertinant jų atitikimą kitiems ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytiems kriterijams. Sprendžiant šį klausimą, teismas galės nutarti ir dėl tinkamų proceso šalių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų K. K. ir B. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį pakeisti :

Panaikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo reikalavimus: panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 01-5573; pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 21 d. valstybinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P/19-4259;  panaikinti 2007 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-2232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pavirtinimo“.

Atnaujinti K. K. ir B. K. terminą paduoti skundui dėl 2007 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano pavirtinimo“ panaikinimo.

Perduoti pareiškėjų skundo reikalavimų panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 01-5573; pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 21 d. valstybinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P/19-4259;  panaikinti 2007 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-2232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pavirtinimo“ priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Likusią Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

                                                                      Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas