Civilinė byla Nr. e2A-587-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02177-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.9.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Astos Radzevičienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geocon“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Geocon“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Remco LT“ dėl skolos, delspinigių, nepagrįstai gautų lėšų ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geocon“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „HC Betonas“ dėl nuostolių atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „HC Betonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Geocon“ ir UAB Remco LT“ 20 000 Eur skolą; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Geocon“ 38 822,08 Eur skolą ir 685,47 Eur delspinigius;
3) priteisti iš atsakovės UAB „Geocon“ 4 653,77 Eur nepagrįstai gautas lėšas ir 128,76 Eur palūkanas; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Geocon“ 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 64 507,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės UAB „Remco LT“ 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą
20 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovės UAB „Geocon“ bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė su atsakove UAB „Geocon“ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. HCV-B/21/2016 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei UAB „Geocon“ statybinę produkciją, o UAB „Geocon“ įsipareigojo už šią produkciją sumokėti. Ieškovė pardavė UAB „Geocon“ statybinę produkciją pagal su ieškiniu pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir važtaraščius, tačiau UAB „Geocon“ už šią produkciją nėra sumokėjusi ieškovei 58 822,08 Eur. Atsakovė UAB „Remco LT“ 2017 m. sausio 2 d. laidavimo sutartimi 20 000 Eur suma įsipareigojo solidariai su UAB „Geocon“ atsakyti ieškovei, jei UAB „Geocon“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles pagal Sutartį, todėl iš UAB „Geocon“ ir UAB „Remco LT“ ieškovei solidariai turi būti priteista 20 000 Eur skola, o iš UAB „Geocon“ papildomai turi būti priteista 38 822,08 Eur skola. Be to, pagal Sutarties 5.3 punktą UAB „Geocon“, Sutartyje nustatytais terminais nesumokėjusi ieškovei už produkciją, turi mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovė taip pat paaiškino, kad ginčai su atsakove dėl produkcijos kokybės vyksta dėl 2017 m. gegužės 29 d. – 2017 m. birželio 30 d. pristatyto betono, tuo tarpu ieškovė reikalauja priteisti skolą už betoną, pristatytą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d.

3.       Ieškovė taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-17458-936/2018 patvirtino tarp ieškovės ir UAB „Geocon“ sudarytą taikos sutartį, kuria UAB „Geocon“ įsipareigojo sumokėti ieškovei 70 980,72 Eur skolą. Vykdydama taikos sutartį, UAB „Geocon“ 2018 m. gegužės 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei 15 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „Veikmės statyba“, tačiau UAB „Veikmės statyba“ po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 4 653,77 Eur pervedė ne ieškovei, o atsakovei UAB „Geocon“. Vėliau likusius 10 346,23 Eur UAB „Veikmės statyba“ pervedė ieškovei, taigi atsakovė UAB „Geocon“ iš UAB „Veikmės statyba“ nepagrįstai yra gavusi 4 653,77 Eur ieškovės lėšų, kurios su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis turi būti priteistos iš UAB „Geocon“ ieškovės naudai. Nors atsakovė UAB „Geocon“ atliko mokėjimus ieškovei, tačiau mokėjimų paskirtyje nebuvo nurodyta įmokos paskirtis, todėl atsakovės atlikti mokėjimai buvo užskaityti kaip mokėjimai pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras už tiektą produkciją.

4.       Atsakovė UAB „Geocon“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad sulaikė mokėjimus ieškovei pagal Sutartį, kadangi ieškovė tiekė UAB „Geocon“ netinkamos kokybės produkciją (betoną), dėl ko UAB „Geocon“ patyrė nuostolius. UAB „Geocon“ taip pat paaiškino, kad yra sumokėjusi ieškovei visą 70 980,72 Eur sumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Dalį šios skolos – 10 346,23 Eur, ieškovei pervedė UAB „Veikmės statyba“ pagal 2018 m. gegužės 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį, o kitą dalį šios skolos ieškovei sumokėjo UAB „Geocon“.

5.       UAB „Geocon“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 53 952,56 Eur nuostoliams atlyginti, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 

6.       UAB „Geocon“ paaiškino, kad 2017 m. balandžio 24 d. sudarė su UAB „Žilinskis ir Ko“ subrangos sutartį, kuria įsipareigojo objekte „Verkių gatvės (nuo Prancūzų ir Ašmenos 1-osios g.) rekonstravimas“ ir „Prancūzų gatvės rekonstravimas“ (toliau – ir Objektas) atlikti atraminės sienos rekonstravimo darbus. Atraminės sienos polių betonavimui turėjo būti naudojamas konkrečios projektinės specifikacijos betonas, kurį Sutarties pagrindu įsipareigojo tiekti ieškovė. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. birželio 28 d. ieškovė į Objektą patiekė
23 partijas betono ir deklaravo, kad šis betonas atitinka specifikacijoje nurodytus parametrus, tačiau paaiškėjo, kad betonas neatitinka deklaruojamo atsparumo šalčiui parametro F150, kas konstatuota net trimis skirtingais dokumentais, o Vilniaus Gedimino technikos universitetas (toliau – ir VGTU) nustatė, kad betonas neatitinka atsparumo šalčiui markės F150 dėl jo gamyboje naudotų šalčiui neatsparių stambiųjų užpildų. Visi bandymai buvo atliekami tik iš ieškovės tiekto betono. UAB „Žilinskis ir Ko“ pareikalavo, kad UAB „Geocon“ pašalintų atraminę sieną, kuriai buvo panaudotas ieškovės patiektas netinkamos kokybės betonas, ir visus darbus atliktų iš naujo. Ieškant ekonomiškesnių problemos sprendimo būdų, buvo nutarta atraminės sienos negriauti, bet atlikti papildomus atraminės sienos apsaugojimo nuo neigiamo šalčio poveikio darbus. UAB „Geocon“, atlikdama papildomus atraminės sienos apsaugojimo nuo neigiamo šalčio poveikio darbus, patyrė 53 952,56 Eur nuostolius (22 625,99 Eur darbo užmokestis papildomus darbus atlikusiems atsakovės darbuotojams, 596 Eur už skylių (kernų) gręžimą, 23 579,57 Eur už papildomiems darbams reikalingų medžiagų, įrankių, kuro pirkimą, transportavimo išlaidas, 605 Eur už UAB „SPKT“ darbo projekto konstrukcinės dalies specialisto išvados parengimą, 2 420 Eur Vilniaus Gedimino technikos universitetui už betono bandinių suirimo po užšaldymo ir atšildymo poveikio priežasčių nustatymą, atliekant gautų atsparumo šalčiui bandymo rezultatų analizę ir bandinių užšaldymo ir atšildymo tyrimus,
726 Eur už antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimą, 3 400 Eur bauda UAB „Žilinskis ir Co“ už vėlavimą atlikti darbus pagal 2017 m. balandžio 24 d. subrangos sutartį), kurie turi būti priteisti iš ieškovės.

7.       Ieškovė su priešieškiniu nesutiko. Ieškovės teigimu, nėra įrodymų, kad betono mėginiai buvo paimti būtent iš ieškovės tiekto betono. Ieškovė nebuvo informuota apie betono mėginių poėmį, jame nedalyvavo, apie mėginių paėmimą ir galimus betono neatitikimus buvo informuota tik praėjus beveik 3 mėnesiams nuo produkcijos pristatymo, taigi nebuvo laikytasi Sutarties
4.5 punkte nustatytos tvarkos dėl mėginių poėmio, pretenzijų pareiškimo ir darbų vykdymo, naudojant produkciją. Pagal Sutarties 8.1 punktą pirkėjas negali pateikti pretenzijų dėl tiekiamos produkcijos kiekių ar kokybės, jei pirkėjas nesilaiko šioje Sutartyje numatytų produkcijos tiekimo, kiekio ir kokybės tikrinimo bei priėmimo tvarkos reikalavimų. Neinformuodama apie mėginių paėmimą bandymams, nesustabdydama darbų ir panaudodama betoną vykdant statybos darbus, UAB „Geocon“ prisiėmė galimų nuostolių kilimo riziką. Pasak ieškovės, betono atsparumas šalčiui galėjo sumažėti dėl to, kad betonas, įrengiant atraminę sieną, galimai buvo per intensyviai tankinamas, taip mechaniškai pašalinant iš betono dalį įtraukto oro kiekio, kas lėmė mažesnį oro kiekį sustingusiame betone, o tuo pačiu ir betono atsparumo šalčiui rodiklio sumažėjimą. Ieškovės nuomone, atraminės sienos apsaugojimas nuo neigiamo šalčio poveikio galėjo būti atliktas ekonomiškesniu būdu, be to, nėra įrodyta, kad visos kitos
UAB „Geocon“ nurodytos išlaidos tikrai buvo būtinos ir buvo realiai patirtos atliekant papildomus atraminės sienos apsaugojimo nuo neigiamo šalčio poveikio darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Atlikęs įskaitymą, ieškovės UAB „HC Betonas“ naudai teismas priteisė iš atsakovių UAB „Geocon“ ir UAB „Remco LT“ 20 000 Eur skolą ir 8 proc. metines procesines palūkanas už 20 000 Eur sumą nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Be to, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Geocon“ 9 127,69 Eur skolą ir 8 proc. metines procesines palūkanas už 9 127,69 Eur sumą nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis 450 Eur bylinėjimosi išlaidas bei iš atsakovės UAB „Geocon“ 205,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės ir atsakovės UAB „Geocon“ lygiomis dalimis valstybės naudai teismas priteisė 8 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio iš priešieškinio dalį teismas atmetė.

9.       Teismas sprendė, jog tai, kad ieškovės į Objektą tiektas betonas neatitinka deklaruojamo atsparumo šalčiui parametro F150 patvirtina UAB „Laboratorinių bandymų centas“ 2017 m. rugpjūčio 23 d. bandymų protokolas Nr. 280-B/2017, UAB „Laboratorinių bandymų centras“ 2017 m. spalio 18 d. bandymų protokolas Nr. 361-B-2017, Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) 2017 m. lapkričio 14 d. ataskaita „Dėl sukietėjusio betono atsparumo šalčiui tyrimų“. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad bandymams paimtas betonas galėjo būti patiektas ne ieškovės, nes prie UAB „Laboratorinių bandymų centras“ bandymų protokolų yra pridėti bandinių, bandomųjų pavyzdžių atrinkimo aktai Nr. 58-B ir Nr. 100-B, iš kurių matyti, kad atrinkti betono pavyzdžiai bandymams atlikti buvo paimti iš būtent ieškovės tiekto betono, o Kauno technologijos universiteto tyrimai atlikti ieškovės užsakymu, todėl teismas sprendė, jog yra tikėtina, kad pati ieškovė dalyvavo bandinių paėmimo procese.

10.       Pirmosios instancijos teismas nesutiko, kad ginčo betono atsparumo šalčiui parametras galėjo sumažėti dėl UAB „Geocon“ veiksmų pernelyg intensyviai tankinant betoną. Teismas pažymėjo, kad KTU 2017 m. lapkričio 14 d. ataskaitoje pateikta tik galima išvada, kad betone esantis įtraukto oro kiekis, turintis įtakos betono atsparumo šalčiui parametrui, buvo pašalintas mechaniškai naudojant tankinimo priemones ar kitokiu būdu naudojant vibracines priemones, tuo tarpu liudytoju apklaustas Objekto techninės priežiūros vadovas M. K. paaiškino, kad betonas poliuose nebuvo papildomai tankinamas, be to, UAB „Geocon“ pateiktos Gręžtinių (CFA) polių įrengimo statybos objekte „Prancūzų gatvės rekonstravimas Kaune“ technologinės kortelės 2 dalyje „Technologijos aprašymas“ nurodyta, kad papildomas betono tankinimas jo viduje draudžiamas. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto 2018 m. liepos 25 d. ekspertizės akte nurodyta, kad betonas netenkina atsparumo šalčiui reikalavimų dėl stambiajame užpilde esančio didelio kiekio silpnų ir neatsparių šalčiui karbonatinių (geltonos ir pilkos spalvos) dalelių, kurios yra betono irimo proceso iniciatorės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2017 m. birželio 13 d. bandiniai buvo imami iš skysto betono ir bandymų rezultatas dėl atsparumo šalčiui parametro buvo toks pat kaip ir betono bandinių, paimtų iš jau įrengtų polių.

11.       Įvertinęs UAB „Geocon“ nurodytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, liudytojų paaiškinimus, teismas konstatavo, kad buvo sprendžiama, kaip efektyviausiu būdu padidinti atraminės sienos polių atsparumą šalčiui. Teismas kaip nepagrįstus jokiais įrodymais atmetė ieškovės teiginius, kad atraminės sienos polių atsparumo šalčiui padidinimui užteko padengti polių paviršių hidroizoliacine medžiaga, o polių apšiltinimas putų polistereno plokštėmis buvo perteklinis. Teismas pažymėjo, kad KTU 2017 m. lapkričio 14 d. ataskaitoje pateikta rekomendacija naudoti hidroizoliacinius membraninius padengimus nepagrįsta jokiais tyrimais ir skaičiavimais.

12.       Teismas konstatavo, kad ieškovė tiekė Sutarties sąlygų neatitinkantį betoną, dėl ko UAB „Geocon“ turėjo atlikti papildomus atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio darbus ir tam patyrė išlaidas, kurias ieškovė turi atlyginti. Tačiau teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos 
22 625,99 Eur išlaidos darbo užmokesčiui UAB „Geocon“ direktoriui ir darbuotojams, atlikusiems papildomus atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio darbus, nelaikytinos UAB „Geocon“ išlaidomis, kurių ji nebūtų patyrusi, jei ieškovė nebūtų patiekusi netinkamos kokybės betono, kadangi UAB „Geocon“ būtų turėjusi mokėti darbo užmokestį tiek darbuotojams, tiek direktoriui nepaisant to, ar jie būtų atlikę atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio darbus, ar ne.

13.       Kaip neįskaičiuotinas į nuostolius teismas taip pat pripažino UAB „Geocon“ 856,06 Eur išlaidas automobilių nuomai ir lizingo mokėjimams, nes nėra pagrindo teigti, kad šių išlaidų UAB „Geocon“ nebūtų patyrusi, jei ieškovė nebūtų patiekusi netinkamos kokybės betono.

14.       Teismas sprendė, kad tai, jog atsakovės pateiktose sąskaitose už transporto nuomą nėra nurodytas technikos dirbtų valandų skaičiaus, informacija, ar technika buvo nuomojama su operatoriumi, ar be jo, kokiems darbams atlikti technika nuomojama, nėra pridėti technikos perdavimo–priėmimo aktai, savaime nepatvirtina, kad technika nebuvo nuomojama ar kad technikos nuoma nebuvo reikalinga atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio darbams. Teismas pažymėjo, kad iš sąskaitų matyti, jog UAB „Geocon“ nuomojo ekskavatorių, savivartį, ekskavatorinį krautuvą tuo laikotarpiu, kai buvo atliekami atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio darbai, o iš UAB „Geocon“ atstovo A. Č. ir dalies liudytojų paaiškinimų, kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad, atliekant atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio darbus, buvo naudojama nurodyta technika. 

15.       Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad išlaidos pagal 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą INVE00000153 už poliakalės ir betono siurblio nuomą yra nepagrįstos, kadangi UAB „Geocon“ išlaidų už šios technikos nuomą nėra įtraukusi į prašomas atlyginti išlaidas.

16.       Teismas UAB „Eltransa“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už transporto paslaugas Vilnius – Kaunas – Vilnius pripažino susijusiomis su atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio darbais, nes UAB „Geocon“ atstovas A. Č., dalis liudytojų paaiškino, kad minėtos transporto paslaugos yra susijusios su UAB „Geocon“, kurios buveinė yra Vilniuje, darbuotojų ir įrangos transportavimu iš Vilniaus į Kauną, kur buvo atliekami atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio darbai.

17.       Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vadovautis ieškovės pateikta S. Š. sudaryta lokaline sąmata, pagal kurią išlaidos atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio darbams yra 11 913,15 Eur. Teismas pažymėjo, kad sąmata sudaryta pagal UAB „Sistela“ įkainius, o ne pagal realiai rinkoje egzistavusias kainas, kuriomis darbams atlikti reikalingas medžiagas, įrankius, įrangą, kurą, paslaugas ir kt. įsigijo UAB „Geocon“. Be to, sąmata sudaryta pagal atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio darbų metu padarytus Objekto statybos žurnalo įrašus apie šių darbų kiekius, tačiau byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima įsitikinti į Objekto statybos darbų žurnalą įrašytų duomenų teisingumu. Teismas atkreipė dėmesį, kad statybos žurnale kai kurių darbų kiekiai nurodyti daug mažesni nei UAB „Plenprojektas“ 2018 m. vasario mėn. parengtame projekte, o liudytojai taip pat patvirtino, jog darbų kiekiai buvo didesni, nei nurodyti statybos darbų žurnale.

18.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „Geocon“ prašomos priteisti išlaidos atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio darbams yra mažinamos
22 625,99 Eur ir 856,06 Eur sumomis ir sudaro 30 470,51 Eur. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovės prievolė atlyginti atsakovei UAB „Geocon“ nuostolius dėl netinkamos pagal Sutartį tiekto betono kokybės nelaikytina priešpriešine atsakovės prievolei sumokėti ieškovei už patiektą betoną pagal su ieškiniu pateiktas sąskaitas ir sudarančia pagrindą UAB „Geocon“ sustabdyti savo prievolės vykdymą, nes netinkamos kokybės betonas buvo tiektas ne pagal su ieškiniu pateiktas PVM sąskaitas faktūras, o pagal kitas PVM sąskaitas faktūras, kurios jau yra apmokėtos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad iš UAB „Geocon“ ieškovės naudai priteisiama 58 822,08 Eur suma ir Sutarties 5.3 punkte nustatyto dydžio delspinigiai už laiku neapmokėtas sąskaitas, kurie sudaro 776,12 Eur. Atlikęs iš UAB „Geocon“ ieškovės naudai priteistų 58 822,08 Eur ir 776,12 Eur ir iš ieškovės atsakovės UAB „Geocon“ naudai priteistų 30 470,51 Eur įskaitymą, teismas sprendė, kad iš UAB „Geocon“ ieškovės naudai priteisiama 29 127,69 Eur skola už patiektą betoną. 

19.       Kadangi UAB „Remco LT“ 2017 m. sausio 2 d. laidavimo sutartimi 20 000 Eur suma įsipareigojo solidariai su UAB „Geocon“ atsakyti ieškovei, jei UAB „Geocon“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles pagal Sutartį, teismas nurodė, kad iš UAB „Geocon“ ir UAB „Remco Lt“ ieškovei solidariai priteisiama 20 000 Eur skolos dalis ir 8 proc. metinės procesinės palūkanos už 20 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o likusi 9 127,69 Eur suma ir 8 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei priteisiamos iš UAB „Geocon“.

20.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš UAB „Geocon“ 4 653,77 Eur sumą, nepagrįstai gautą iš UAB „Veikmės statyba“, ir palūkanas, teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateiktas mokėjimo pavedimas, patvirtinantis, kad UAB „Veikmės statyba“ nurodytą sumą pervedė UAB „Geocon“. Be to, teismas sprendė, kad net ir tuo atveju, jei UAB „Veikmės statyba“ 4 653,77 Eur sumą būtų pervedusi UAB „Geocon“, nebūtų pagrindo teigti, kad UAB „Geocon“ nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita nurodyta suma, nes UAB „Geocon“ yra sumokėjusi ieškovei visą 
70 980,72 Eur skolą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl nepagrįstai gautų 4 653,77 Eur ir palūkanų priteisimo iš atsakovės.

21.       Teismas nurodė, kad, nors buvo patenkinta didesnė ieškinio turtinių reikalavimų dalis nei priešieškinio turtinių reikalavimų dalis, tačiau bylos dalyje dėl priešieškinio buvo sprendžiama ne tik dėl turtinio reikalavimo – nuostolių dydžio, bet ir dėl reikalavimo atlyginti nuostolius pagrindo – netinkamos kokybės betono tiekimo, kuris buvo pripažintas pagrįstu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad sprendimas vienoda dalimi priimtas tiek ieškovės, tiek atsakovė UAB „Geocon“ naudai / nenaudai, ir ieškovės ir UAB „Geocon“ turėtos išlaidos už advokato pagalbą viena kitai neatlyginamos, o 8 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą iš ieškovės ir atsakovės UAB „Geocon“ valstybės naudai priteisiamos lygiomis dalimis. Be to, teismas sprendė, kad iš UAB „Geocon“ ir UAB „Remco Lt“ ieškovės naudai lygiomis dalimis priteisiamas 450 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo 20 000 Eur sumos, o iš UAB „Geocon“ ieškovės naudai priteisiamas 205,37 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo 9 127,69 Eur sumos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „HC Betonas“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir ieškovės UAB „HC Betonas“ ieškinį tenkinti visa apimtimi, o atsakovės UAB „Geocon“ priešieškinį atmesti bei priteisti iš atsakovių ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

22.1.                      Pati UAB „Geocon“ pripažino faktą, kad UAB „Veikmės statyba“ pervedė jai 5 000 Eur, taigi ši aplinkybė yra visiškai įrodyta ir jos papilomai įrodinėti nereikia. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Geocon“ ieškovei yra sumokėjusi visą skolą. Atsakovė mokėjimo nurodymuose nenurodė, kad konkreti įmoka yra gautos lėšos už perleistą reikalavimą, todėl UAB „Geocon“ mokėjimai ieškovės buhalterijoje buvo užskaityti padengiant atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, todėl ir ieškiniu prašomos priteisti skolos dydis buvo sumažintas 5 000 Eur. Be to, ir pati atsakovė, teikdama teismui pranešimą apie taikos sutarties sąlygų įvykdymą, nurodė, kad 2018 m. spalio 4 d. pabaigė mokėti 55 980,72 Eur dydžio skolą, tuo tarpu mokėjimo pavedimuose nurodė, kad mokėjimo paskirtis – pagal taikos sutartį, o 2018 m. spalio 4 d. mokėjimo pavedimo mokėjimo paskirtį nurodė – „pagal taikos sutartį ir sf“.

22.2.                      Teismas visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl fakto, kad betonas buvo tiektas ne tik ieškovės, bet ir kitų asmenų (ginčo dėl to byloje nėra), todėl bandymams paimtas betonas galėjo būti patiektas ne ieškovės. Jeigu visgi polių netinkamos kokybės priežastis yra atsakovės įgytas betonas, tokiu atveju ieškovė turėtų būti atsakinga tik už tų polių taisymą, kuriems įrengti buvo panaudotas ieškovės tiektas betonas. 

22.3.                      Teismas klaidingai nurodo, kad yra tikėtina, jog ieškovė dalyvavo bandinių paėmimo procese. Šią aplinkybę paneigia pačios atsakovės 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštas bei
2017 m. rugsėjo 5 d. bandinių, bandomųjų pavyzdžių atrinkimo aktas, iš kurio matyti, kad imant mėginius nedalyvavo nei ieškovės, nei atsakovės atstovai, nors pagal Sutartį atsakovė privalėjo ne tik informuoti ieškovę apie galimai nekokybišką betoną, bet ir nedelsiant sustabdyti betono naudojimą ir darbus.

22.4.                      KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro 2017 m. lapkričio 14 d. išvadoje „Dėl sukietėjusio betono atsparumo šalčiui tyrimų“ nurodoma, kad atsparumas šalčiui nustatytas mažesnis dėl to, kad betono tankinimo metu pasišalino ir netolygiai pasiskirstė oro kiekis. Nors atsakovė nurodė, kad betonas nebuvo tankintas, tačiau ji pirko nesukietėjusį betoną, o neatitikimas betono atsparumo šalčiui ciklams buvo nustatytas tik iš betono kubelių, t. y. įvertinus sukietėjusio betono poringumą.

22.5.                      UAB „Laboratorinių bandymų centras“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. bandymo protokole nurodyta, kad bandinių paėmimo metu buvo patikrintas betono mišinio slankumas ir įtraukto oro kiekis ir tik po to formuojami bandiniai atsparumui šalčiui nustatyti. Išvadoje patvirtinta, kad tai, jog po įtraukto oro kiekio patikrinimo buvo nuspręsta nestabdyti betonavimo darbų, o formuoti bandymams imamus kubus, reiškia, kad uždaro oro kiekis šviežiame betono mišinyje atitiko LST EN 206 standarte XF2 aplinkos poveikio klasei nurodytoms ribinėms vertėms, t. y. oro kiekis betono mišinyje buvo ne mažesnis kaip
4 proc. Pagal tai galima spręsti, kad betono mišinio klojimo metu įtraukto oro kiekis mechaniškai naudojant tankinimo priemones ar kitokiu būdu naudojant vibracines priemones galimai buvo pašalintas, kas lėmė mažesnį oro kiekį sukietėjusiame betone. Tai reiškia, kad nesukietintas betonas tenkino reikalavimus ir tik panaudojus atitinkamas tankinimo priemones – betoną sutankinus iki kubelių ar suformuojant polius įtraukto oro kiekis, sąlygojantis betono atitikimą šalčio ciklams, nebetenkino nustatytų reikalavimų. Ieškovė pardavė atsakovei skystą, nesutankintą betoną, todėl negali būti atsakinga už jo netinkamą panaudojimą. 

22.6.                      Teismas visiškai nevertino ieškovės argumento, kad pagal Sutarties 8.1 punktą pirkėjas negali pateikti pretenzijų dėl tiekiamos produkcijos kiekių ar kokybės, jei pirkėjas nesilaiko Sutartyje numatytų produkcijos tiekimo, kiekio ir kokybės tikrinimo bei priėmimo tvarkos reikalavimų. Kadangi atsakovė neinformavo ieškovės apie mėginių paėmimą, nebuvo laikytasi Sutarties 4.6 punkto sąlygos, kad produkcijos ėminiai bandomi šalims priimtinoje laboratorijoje, ieškovė atleistina nuo atsakomybės už atsakovei neva padarytą žalą. 

22.7.                      Teismas nepagrįstai atsakovės nuostoliais pripažino išlaidas įrankiams, darbo drabužiams įsigyti, nes atsakovė įgijo nuosavybės teises į juos ir turi galimybę juos naudoti tolimesnei veiklai vykdyti.

22.8.                      Teismas nepagrįstai atsakovės patirtais nuostoliais pripažino net 6 243,60 Eur sumą technikos nuomai iš UAB „Investera“, kuri yra susijusi su atsakove įmonė. UAB „Investera“ sąskaitoje už technikos nuomą nėra pateikta nei transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktų, nenurodyta, kokia technika nuomota, nenurodytas dirbtų valandų skaičiaus, informacija, ar technika buvo nuomojama su operatoriais ar be jų. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovė tuo pačiu metu šalia vykdė vandentiekio vamzdžio klojimo darbus. Liudytojas M. K., vykdęs ginčo statybos objekte techninę priežiūrą, negalėjo paaiškinti, kokia technika dirbo atliekant darbus, tačiau nurodė, kad „stabiliai technika nebuvo reikalinga“, o technika buvo reikalinga klojant vandentiekio vamzdį. Atsakovės statybos darbų vadovas liudytojas V. B. patvirtino, kad buvo reikalingas ekskavatorius, savivartis, ekskavatorius–pakrautuvas, vibroplokštė, aukšto slėgio plovimo įrenginys, t. y. technika, išnuomota iš kitų įmonių. Taip pat nėra duomenų, kad UAB „Investera“ valdytų kažkokią techniką, transporto priemones, bendrovė nuo 2017 m. liepos 27 d. turi tik vieną darbuotoją. Be to, atsakovė turėjo atlikti ir atraminės sienos apibetonavimo darbus, kas nesusiję su defektų taisymu, taigi panaudotos medžiagos, nuomojama įranga, transportavimas, galėjo būti panaudoti būtent darbams, nesusijusiems su betono polių kokybės taisymu, todėl šios išlaidos nelaikytinos nuostoliais. 

22.9.                      Teismas nepagrįstai priteisė nuostolius pagal UAB „Etransa“ 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitas faktūras už transporto paslaugas Vilnius – Kaunas – Vilnius. Nors teismas nurodo, kad transporto paslaugos susijusios su UAB „Geocon“ darbuotojų ir įrangos transportavimu iš Vilniaus į Kauną, tačiau atsakovė nuomojosi ekskavatorių iš UAB „Žilinskis ir Ko“, t. y. technika buvo objekte, o 2018 m. birželio 4 d. jokia technika nebuvo nuomojama, jokios prekės nebuvo įsigytos. Be to, atsakovė pati pateikė į bylą įrodymus, kad nuolat nuomojasi transporto priemones, todėl nesuprantama, kodėl papildomai būtų pirkusi transporto paslaugas darbuotojams. 

22.10.                      Nepagristai į nuostolius įtraukta ir 3 400 Eur atsakovės bauda UAB „Žilinskis ir Co“. 2019 m. vasario 19 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2-1323-523/2019 patvirtintoje taikos sutartyje, kuria iš dalies buvo tenkinti atsakovės reikalavimai UAB „Žilinskis ir Co“ dėl skolos pagal subrangos sutartį priteisimo, nėra nurodytos jokios netesybos, t. y. taikos sutartyje ne tik nenurodytas baudos dydis, bet netgi nenurodyta, kad atsakovė UAB „Geocon“ išvis būtų mokėjusi kokią nors baudą. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes pradžioje nurodė, kad bauda sudaro 18 000 Eur, ir tik ieškovei pateikus viešai skelbiamą informaciją apie galimai sudarytą taikos sutartį, sumažino savo reikalavimą iki 3 400 Eur.

22.11.                      Teismas nepagrįstai nesivadovavo eksperto S. Š. atlikta ekspertizės išvada, kurioje nustatyta, kad atraminės sienos Prancūzų gatvėje, Kaune, apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui vertė pagal statybos darbų žurnale pateiktus darbus ir jų kiekius, skaičiuojant pagal 2018 m. kovo mėn. kainas, yra 11 913 Eur su PVM. Teismui buvo pateiktas statybos žurnalas, susijęs su ginčo objektu. Statybos žurnalą pildo rangovas, o įrašų teisingumą kartu su pastabomis dėl darbų kokybės ir kiekių patvirtina techninis prižiūrėtojas, atlikdamas įrašus darbų žurnale. Tokiu būdu byloje esantys statybos žurnalai, kurie pildyti su atsakovės žinia, yra neabejotinas įrodymas dėl atsakovės realiai atliktų darbų ir jų kiekių. Tik ieškovei pateikus S. Š. išvadą, atsakovė pateikė projekto kiekių žiniaraštį ir lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti kiekiai ne tik neatitinka faktiškai atliktų kiekių, fiksuotų statybos darbų žurnale, bet ir UAB „Plentprojektas“ darbo projekte nurodytų sprendinių. Pavyzdžiui, pagal projektą nukasamo grunto kiekis sudaro 155 kub. m, o atsakovės pateiktuose dokumentuose –
350 kub. m, atitinkamai neteisingai nurodytas grunto užpylimo tankinant kiekis. Be to, į nuostolių sumą nepagrįstai įtraukta putų polistireno, nenumatyto naudoti darbo projekte, ir su juo susijusių išlaidų už 2 531,44 Eur.

22.12.                      UAB „Sistela“ yra atestuota įmonė, kuriai suteikta teisė atlikti statinio dalies projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominės bei sąnaudų kiekių žiniaraščių rengimo srityse, o jos parengtos programos ir duomenų bazės atspindi tikrąją darbų ir medžiagų rinkos kainą, todėl teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis S. Š. išvada dėl to, kad ji pagrįsta UAB „Sistela“ kainomis.

22.13.                      Kadangi betonas polių įrengimui buvo tiektas ne tik ieškovės, bet ir kitų tiekėjų, teismas, priteisdamas nuostolius, turėjo nustatyti, kokie konkrečiai nuostoliai atsakovės patirti dėl polių, įrengtų iš ieškovės tiekto betono, ir kurie konkrečiai nuostoliai buvo skirti šiems poliams taisyti. Ieškovė negali atsakyti už visų polių taisymą, nes dalis jų buvo įrengta iš kito tiekėjo patiekto betono.

22.14.                      Teismas visiškai neatsižvelgė į pačios UAB „Geocon“ kaltę dėl galimai jai kilusių nuostolių. Sutarties 4.5.3 punktas nustatė, kad, neinformavus pardavėjo, nesustabdžius darbų ir panaudojus produkciją be pardavėjo žinios, pardavėjo atsakomybė apribojama iki kompensacijos dydžio, lygaus pristatytos produkcijos vertei. Dar 2017 m. birželio 13 d. buvo paimti betono mėginiai, todėl atsakovė, žinodama apie mėginių paėmimą, privalėjo stabdyti darbus, kol bus gauti rezultatai, tačiau to nepadarė, toliau naudojo ieškovės tiekiamą produkciją ir ją visą panaudojo, tokiu būdu prisiimdama nuostolių kilimo galimą riziką, taigi teismui nustačius, kad ieškovės pristatyto betono kokybė neatitiko kokybės reikalavimų, ieškovė atleistina nuo nuostolių atlyginimo dėl pačios atsakovės kaltės. 

22.15.                      Teismas realiai nepaskirstė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė iš viso patyrė 
4 235 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas tenkino ieškinį 92,38 proc., taigi iš atsakovės ieškovės naudai turėjo būti priteistas 1 137,20 Eur žyminis mokestis ir 3 912,29 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė sumokėjo 1 253 Eur žyminio mokesčio ir 
1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas tenkino priešieškinį tik 44,45 proc., taigi iš ieškovės atsakovei turėjo būti priteista 556,96 Eur ir 666,75 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne pagal pagrindą, o pagal tenkintų ieškinio / priešieškinio reikalavimų dalį. Šiuo atveju atsakovė elgėsi nesąžiningai, reikšdama priešieškinį dėl tariamų 18 000 Eur netesybų, todėl teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgdamas į nesąžiningą šalių procesinį elgesį. Be to, atsakovė, gavusi ieškovės tripliką į priešieškinį, sutikdama su triplike nurodytais argumentais dėl nuostolių, susijusių su bauda, nepagrįstumo, savo priešieškinio reikalavimus sumažino net 14 600 Eur, o pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą, pripažintina, jog ieškinys yra patenkintas iš dalies.

23.       Atsakovė UAB „Geocon“ atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės UAB „Geocon“ atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. eL2-17458-936/2018 buvo patvirtinta UAB „Geocon“ ir ieškovės sudaryta taikos sutartis, pagal kurią UAB „Geocon“ įsipareigojo sumokėti ieškovei 70 980,72 Eur skolą. Pagal šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas UAB „Geocon“ 2018 m. gegužės 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei 15 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „Veikmės statyba“, o 55 980,72 Eur bankiniais pavedimais turėjo sumokėti pati atsakovė. UAB „Veikmės statyba“ pervedė ieškovei 10 346,23 Eur, o laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. spalio 4 d. 70 186,12 Eur ieškovei sumokėjo UAB „Geocon“, taigi visa 70 980,72 Eur skola ieškovei yra sumokėta.

23.2.                      Iš ieškovės 2017 m. birželio 13 d. krovinio gabenimo važtaraščio Nr. KB 615, Objekto statybos darbų žurnalo išrašo, 2017 m. birželio 13 d. UAB „Laboratorinių bandymų centras“ bandinių, bandomųjų pavyzdžių atrinkimo akto Nr. 58-B matyti, kad sutampa tiek dokumentuose nurodyti produkcijos pristatymo kiekiai, tiek pristatymo vieta, tiek laikai, kas patvirtina, jog 2017 m. birželio 13 d. nesukietėjusio betono mėginys buvo paimtas būtent iš ieškovės betonvežės, ir paėmus šį nesukietėjusio betono mėginį nustatyta, jog betonas neatitinka deklaruojamos atsparumo šalčiui markės F150. Sukietėjusio betono mėginiai (kernai) iš Objekte esančios atraminės sienos polių imti iš tų polių, kurie buvo įrengti tuo metu, kai į Objektą betono produkciją pristatė tik ieškovė. Ištyrus sukietėjusio betono mėginius tiek UAB „Laboratorinių bandymų centras“, tiek Vilniaus Gedimino technikos universitetas konstatavo, kad ištirtas betonas neatitinka deklaruojamos atsparumo šalčiui markės. 

23.3.                      Gręžtinių (CFA) polių įrengimo statybos objekto „Prancūzų gatvės rekonstravimas Kaune“ technologinėje kortelėje nurodyta, kad papildomas betono tankinimas jo viduje draudžiamas. Statybos taisyklės, kuriomis vadovaujasi atsakovė, taip pat draudžia papildomą betono tankinimą polio viduje. Liudytoju apklaustas Objekto techninės priežiūros grupės vadovas M. K. nurodė, kad papildomas vibravimas objekte net techniškai neįmanomas. Ieškovės teiginius, kad betono atsparumo šalčiui sumažėjimą galėjo lemti UAB „Geocon“ netinkamai atlikti darbai, paneigia ir tai, kad identiški rezultatai (betonas neatitinka atsparumo šalčiui markės F150) gaunami paėmus mėginį ir iš nesukietėjusios produkcijos. Be to, ieškovės teiginius dėl atsakovė kaltės paneigia ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo darbo ataskaita, kurioje aiškiai konstatuota betono neatsparumo šalčiui priežastis – stambiajame užpilde esantis didelis kiekis silpnų ir neatsparių šalčiui karbonatinių (geltonos ir pilkos spalvos) dalelių, kurios yra betono irimo procesų iniciatorės.

23.4.                      Atraminės sienos polių atsparumo šalčiui padidinimo darbai buvo atliekami pagal UAB „Plentprojektas“ 2018 m. vasario mėnesį parengtą projektą, kuris buvo suderintas su Objekto techninės priežiūros vadovu M. K.. Ieškovė projekto neginčijo, taip pat nepateikė jokių alternatyvių paskaičiavimų, projektinių pasiūlymų, ekspertų ar specialistų išvadų ir pan., kuriuose būtų numatytas galimas alternatyvus betono kokybės trūkumų šalinimo būdas. M. K. teismo posėdyje patvirtino, kad visi darbai, įtvirtinti UAB „Plentprojektas“ projekte, buvo būtini ir reikalingi. Nustačius betono kokybės trūkumus, buvo galimi tik du alternatyvūs variantai – pašalinti įrengtus polius ir darbus atlikti iš naujo (kas būtų lėmę ženkliai didesnes išlaidas), arba atlikti betono kokybės trūkumų kompensavimo kompleksinius darbus visame Objekte.

23.5.                      UAB „Geocon“ neturėjo jokių galimybių apie 2017 m. birželio 13 d. betono produkcijos mėginio paėmimą informuoti ieškovės, nes ji pati tokia informacija nedisponavo. Betono tyrimai yra privalomi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, jie daromi nepriklausomai nuo to, kyla ar nekyla įtarimų dėl betono kokybės ir vykdomi reguliariai. Nei betono tiekėjas, nei rangovai / subrangovai nėra ir neprivalo būti iš anksto informuojami apie betono mėginių ėmimą, tai atliekama techninės priežiūros komandos iniciatyva ir jų pasirinktu laiku. UAB „Geocon“ apie mėginio rezultatus sužinojo tik
2017 m. rugpjūčio 24 d., kuomet techninės priežiūros vadovas M. K. sustabdė vykdomus darbus Objekte. Nedelsiant apie tai telefonu buvo informuotas ieškovės atstovas P. B., o 2017 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė informuota raštu. UAB „Geocon“ iniciatyva imant sukietėjusios produkcijos mėginius, ieškovė buvo apie tai informuota ir kviečiama atvykti, taip pat buvo siūloma atvykti pačiai ir papildomai pasiimti betono kernus pakartotiniams tyrimams.

23.6.                      Išlaidos įrankiams, darbo drabužiams pagrįstai pripažintos nuostoliais. Darbams atlikti buvo reikalingi įrankiai (elektros generatoriai, aukšto slėgio plovimo įrenginiai, oro kompresorius), kurie buvo ne perkami, o išsinuomoti. Iš ieškovės įvardijamų „darbo drabužių“ buvo pirktos lateksinės ir medvilninės pirštinės, kurios, tikėtina, dėl savo struktūros ir savybių po darbų atlikimo Objekte net ir nebetinkamos naudoti. Tiek įrankiai, tiek pirštinės buvo naudojami išskirtinai vykdant darbus pagal atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui projektą. UAB „Geocon“ tiesioginėje veikloje (pamatų ir požeminių konstrukcijų įrengimas) nereikalingi nei aukšto slėgio plovimo įrenginiai, nei oro kompresorius ar elektros generatoriai.

23.7.                      Internetinis portalas www.rekvizitai.lt nėra oficialus registras ir jame neprivalo būti skelbiama informacija apie juridiniam asmeniui priklausančią techniką. Be to, net ir neturint nuosavybės teise priklausančios statybinės technikos, jokiais teisės aktais nėra uždrausta statybinę techniką subnuomoti. Atsakovė neprašė priteisti iš ieškovės nei mokesčio už poliakalės nuomą, nei už betono siurblį ir iš UAB „Investera“ 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros į atlygintinas išlaidas įtraukė tik 5 160 Eur + PVM sumą, kuri buvo sumokėta UAB „Investera“ už statybinės technikos nuomą Objekte vykdant darbus pagal atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui projektą. Tiek UAB „Investera“ sąskaita, tiek UAB „Žilinskis ir Co“, UAB „GTV Trading“ PVM sąskaitos faktūros išrašytos būtent už tą laikotarpį, kuomet Objekte buvo vykdomi darbai pagal atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui projektą. Vien tai, kad atsakovė statybinę techniką nuomojosi ne iš vieno tiekėjo, nereiškia, jog technika buvo perteklinė, o patirtos išlaidos nekompensuotinos.

23.8.                      Liudytojų parodymais įrodyta, jog UAB „Etransa“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su netinkamos kokybės betono pristatymu. Sąskaitos išrašytos už transporto paslaugas maršrutu Vilnius – Kaunas – Vilnius, kuriuo buvo vežama technika, statybinės medžiagos.

23.9.                      Eksperto S. Š. skaičiavimai atlikti vadovaujantis išskirtinai Objekto statybos darbų žurnalo duomenimis, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Objekto statybos darbų žurnale fiksuoti darbų kiekiai ir apimtys yra ženkliai mažesni nei realiai atliktų darbų mastas, ką patvirtino liudytojai V. B. ir M. K.. Be to, S. Š. sąmata sudaryta pagal UAB „Sistela“ įkainius, o ne pagal realias tuo laikotarpiu rinkoje egzistavusias kainas, kuriomis UAB „Geocon“ buvo priversta pirkti reikalingas medžiagas, įrankius, nuomotis statybinę techniką ir pan. 

23.10.                      Ieškovė neteisingai atlieka Objekte panaudoto putų polistireno kiekio skaičiavimus. Kadangi poliai yra apvalūs, buvo būtina apšiltinti kiekvieną polį atskirai, jį apgaubiant plokšte iš visų pusių, kad neliktų jokio neapšiltinto tarpelio, o ne tiesiog sudedant putų polistireną polių sienutės perimetru. Dėl to ir buvo sunaudotas didesnis kiekis putų polistireno, nei jį sudedant tik polių sienutės perimetru, be to, buvo naudotas skirtingų parametrų polistirenas. Realius putų polistireno sunaudojimo mastus labai gerai atspindi į bylą pateiktos nuotraukos iš Objekto.

23.11.                      Ieškovė nepagrįstai kvestionuoja UAB „Plentprojektas“ atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui projekto Kiekių žiniaraščio duomenis, lygindama juos su savo nuožiūra atliktais skaičiavimais. UAB „Geocon“ jau bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog darbo projekte nurodomi žemės darbų kiekiai negali būti preciziškai tikslūs, kadangi dėl pačių darbų specifikos jie sunkiai apskaičiuojami. Kasant su ekskavatoriumi yra kasama ne stati geometrinė iškasa, o su būtinais ir saugiam darbui reikalingais nuolydžiais. Dėl šios priežasties atkasto grunto kiekiai natūroje visada bus didesni nei nurodyti darbo projekte.

23.12.                      Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Poreikis sumažinti priešieškinio reikalavimus kilo ne dėl to, jog atsakovė buvo nepagrįstai pareiškusi priešieškinį didesne suma. Tik po priešieškinio pateikimo dienos, atsakovei ir UAB „Žilinskis ir Co“ abipusių nuolaidų būdu radus kompromisį sprendimą, buvo sutarta dėl mažesnės 3400 Eur baudos skyrimo, kas ir lėmė priešieškinio reikalavimų mažinimą.

24.       Atsakovė UAB „Geocon“ taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį tenkinti visiškai; atlikus įskaitymą, ieškovės naudai priteisti iš atsakovių UAB „Geocon“ ir UAB „Remco Lt“ 5 645,64 Eur skolą ir 8 proc. metines procesines palūkanas už 5 645,64 Eur sumą nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovės naudai iš atsakovių UAB „Geocon“ ir UAB „Remco Lt“ lygiomis dalimis 127 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės ir atsakovės UAB „Geocon“ lygiomis dalimis valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmesti. Be to, UAB „Geocon“ prašo priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Atmesdamas atsakovės reikalavimą dėl 22 625,99 Eur darbuotojams sumokėto darbo užmokesčio priteisimo bei 856,06 Eur išlaidų automobilių nuomai bei lizingo įmokoms mokėti atlyginimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė priežastinio ryšio klausimą tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir žalos.

24.2.                      Neįmanoma tokia situacija, jog papildomus darbus Objekte būtų galima atlikti tik statybine technika, be žmogiškojo faktoriaus. Darbus pagal atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui projektą kasdien vykdė apie 13–14 darbuotojų. Taigi egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės turėtų išlaidų mokant darbo užmokestį darbuotojams, atliekantiems betono kokybės trūkumų ištaisymo darbus. Jeigu nebūtų reikėję šalinti ieškovės netinkamos kokybės betono trūkumų ir dėl to atlikti papildomų darbų, savo darbuotojus atsakovė būtų galėjusi nukreipti į kitą objektą ir tokiu būdu dar labiau padidinti savo pajamas. Pačios ieškovės pateiktoje eksperto S. Š. ekspertinėje išvadoje esančioje lokalinėje sąmatoje įskaičiuojamos sąnaudos darbo užmokesčiui.

24.3.                      Nenuginčytas faktas, jog darbams pagal atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui projektą atlikti atsakovei buvo reikalingas transportas. Atsakovės darbuotojai A. Č. ir V. V. 2018 m. balandžio – gegužės mėnesiais važinėjo į Objektą maršrutu Vilnius – Kaunas – Vilnius, todėl ir išlaidos automobilių nuomai bei lizingo įmokoms mokėti turi būti įskaičiuojamos į nuostolius. Atlyginant tik dalį atsakovės realiai patirtų nuostolių, yra pažeidžiamas visiško nuostolių atlyginimo principas.        

25.       Ieškovė su atsakovės „Geocon“ apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Atsakovė pateikė visiems tuo metu jos įmonėje dirbusiems darbuotojams, įskaitant ir įmonės vadovą, mokėtą darbo užmokestį, tačiau nepateikė nei skaičių, nei įrodymų, kurie darbuotojai, kiek jų ir kokiais laikotarpiais dirbo objekte, konkrečiai taisant kokybės trūkumus. Be to, atsakovės darbuotojai Objekte dirbo ne tik dėl kokybės trūkumų, bet ir dėl kitų statybos rangos darbų, numatytų sutartyje su užsakovu ir niekaip nesusijusių su kokybės trūkumais, todėl priteisus visą darbo užmokestį atsakovės darbuotojams, būtų sudaryta galimybė atsakovei nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. 

25.2.                      Visi atsakovės darbuotojai buvo įdarbinti nuolatiniam darbui, taigi darbo užmokestį atsakovė turėjo mokėti savo darbuotojams nepriklausomai nuo to, ar ieškovės tiektas betonas buvo kokybiškas, ar ne, t. y. tarp betono kokybės ir mokėto darbo užmokesčio darbuotojams nėra jokio priežastinio ryšio ir darbuotojams mokėtas darbo užmokestis nelaikytinas nuostoliais. Atsakovė neįrodinėjo, kad dėl darbuotojų sugaišto laiko ji negalėjo vykdyti kitų projektų ir gauti naujų užsakymų, nereikalavo priteisti negautas pajamas dėl neįvykdytų galimų projektų.

25.3.                      S. Š. ekspertinė išvada buvo parengta vadovaujantis kompiuterine programa „Sistela“, kuri, skaičiuodama statybos darbų sąmatą, visais atvejais įtraukia darbo užmokestį. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. kad darbai buvo atlikti pačios atsakovės darbuotojų, kuriems buvo mokamas reguliarus darbo užmokestis, o ne užmokestis už papildomą darbą.

25.4.                      Visiškai nesuprantama, kaip automobilio nuoma, kurios nuomos įmokas atsakovė moka nepriklausomai nuo kokybės trūkumų šalinimo poreikio, yra susijusi su ieškovės atlygintinais nuostoliais. Lizingo įmokos apskritai negali ir negalėjo būti susijusios su defektų šalinimu, nes finansinės nuomos (lizingo) būdu atsakovė turi teisę įgyti nuosavybę į nuomojamą automobilį, tokiu būdu atsakovė, mokėdama lizingo įmokas, įgijo turtinę teisę ir išvis nepatyrė jokių nuostolių. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas. Apeliacinėje instancijoje ginčas tarp šalių vyksta dėl tiektų prekių kokybės, pardavėjo pareigos atlyginti nuostolius už netinkamos kokybės prekes, tokių nuostolių dydžio, taip pat dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo.

Dėl ieškovės tiekto betono kokybės

28.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės tiektas betonas neatitiko deklaruojamo atsparumo šalčiui reikalavimo, todėl ieškovė turi atlyginti atsakovei UAB „Geocon“ dėl tokio netinkamos kokybės betono patirtus nuostolius. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad netinkamos kokybės betonas galėjo būti tiekiamas ne ieškovės, o kito tiekėjo, be to, neįvertino pačios atsakovės veiksmų, kurie galėjo nulemti betono neatitikimą keliamiems kokybės reikalavimas, taip pat neatsižvelgė į Sutarties nuostatas, kurios, ieškovės nuomone, atleidžia ją nuo atsakomybės už galimai atsakovei padarytą žalą.

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė betono mėginių ėmimo aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, kad būtent ieškovės tiektas betonas neatitiko kokybės reikalavimų.

30.       Byloje nustatyta, kad ieškovė Sutarties 2.1.2 punktu įsipareigojo užtikrinti, kad parduodama produkcija atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytus atitinkamai statybinės produkcijos grupei keliamus kokybės ir saugumo reikalavimus, gamintojo deklaruojamus standartus ar technines sąlygas. Ieškovė pagal Sutartį tiekė atsakovei UAB „Geocon“ betoną, skirtą atraminės sienos polių betonavimui Objekte. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki birželio 28 d. į Objektą ieškovė pristatė 23 partijas betono, eksploatacinių savybių deklaracijomis deklaruodama, kad pristatomas betonas atitinka projektinę specifikaciją LST EN206 C25/30-XC4-XF2-F150-W8-C10, 2-Dmax 16-S3, kur F150 reiškia betono atsparumo šalčiui markę.

31.       Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmasis betono atsparumo šalčiui bandymas atliktas iš mėginio, kuris buvo paimtas iš 2017 m. birželio 13 d. 9.30 val. į Objektą atvežto 6 kub. m betono.
2017 m. birželio 13 d. krovinio gabenimo važtaraštis Nr. KB 615 patvirtina, kad ieškovė
2017 m. birželio 13 d. 8.36 val. į Objektą pakrovė išvežti 6 kub. m betono. Nors važtaraštyje neužfiksuotas krovinio atvykimo laikas, tačiau nurodyta, kad betonas į statybvietę turi būti pristatytas per 1 val. Jokių duomenų, kad 2017 m. birželio 13 d. betoną į Objektą tiekė kiti tiekėjai, byloje nėra, taigi darytina išvada, jog 2017 m. birželio 13 d. betono mėginys paimtas būtent iš ieškovės atvežto betono. UAB „Laboratorinių bandymų centras“ 2017 m. rugpjūčio
23 d. bandymų protokole Nr. 281-B/2017 konstatuota, kad minėtas betonas neatitinka deklaruojamos atsparumo šalčiui markės F150. Antrasis betono atsparumo šalčiui bandymas atliktas iš kernų, kurie 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo išgręžti iš Objekte esančių betoninių polių Nr. 152, 148, 147, 143, 134, 133, įrengtų 2017 m. birželio 13–14 d. Iš byloje esančių važtaraščių matyti, kad minėtomis dienomis betoną į Objektą tiekė būtent ieškovė, jokių duomenų, kad tomis dienomis betoną į Objektą tiekė kiti tiekėjai, byloje nėra. UAB „Laboratorinių bandymų centras“ 2017 m. spalio 18 d. bandymų protokolas Nr. 361-B/2017 patvirtina, kad minėtas betonas taip pat neatitinka deklaruojamos atsparumo šalčiui markės F150. Dar vieną betono bandymą iš kernų atliko KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras, kurio 2017 m. lapkričio 14 d. ataskaitoje taip pat nurodyta, kad tirtas betonas neatitinka atsparumo šalčiui markės F150. Nors į bylą nėra pateiktas šiam bandymui atlikti paimtų mėginių atrankos aktas, tačiau iš KTU ataskaitos matyti, kad ji parengta ieškovės UAB „HC Betonas“ užsakymu, be to, pati ieškovė remiasi šios ataskaitos teiginiais, todėl spręstina, kad KTU bandymus atliko taip pat iš ieškovės tiekto betono. Dar vieną betono tyrimą atliko VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto Betono technologijų laboratorija, kuri taip pat nustatė, kad tirtas betonas neatitinka atsparumo šalčiui reikalavimų. VGTU tyrimą atliko iš 2018 m. birželio 7 d. išgręžtų betono kernų, kurie buvo paimti iš polių Nr. 259, 247, 249, 52, 54, 45, įrengtų 2017 m. gegužės 26 d., 2017 m. birželio 26–27 d. Byloje esantys važtaraščiai patvirtina, kad minėtomis dienomis betoną į Objektą tiekė būtent ieškovė, jokių duomenų, kad tomis dienomis betoną į Objektą tiekė kiti tiekėjai, byloje nėra, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ir VGTU atliktų bandymų metu buvo tiriama būtent ieškovės tiekto betono kokybė. Visų anksčiau nurodytų tyrimų rezultatai vienareikšmiškai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovės tiekto betono kokybė neatitiko keliamų atsparumo šalčiui reikalavimų. 

32.       Teisėjų kolegija kaip nepagristus vertina ieškovės teiginius, kad betono atsparumas šalčiui galėjo sumažėti dėl pačios atsakovės UAB „Geocon“ veiksmų tankinant betoną ir tokiu būdu pašalinant betone esantį oro kiekį. Visų pirma, pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Geocon“ būtų tankinusi ieškovės tiektą betoną. Objekto technologinės kortelės 2 dalyje „Technologijos aprašymas“ nurodyta, kad papildomas betono tankinimas jo viduje draudžiamas. Ieškovė jokių įrodymų, kad atsakovė nesilaikė šio reikalavimo, nepateikė. Antra, ieškovė savo teiginius dėl galimo betono tankinimo ir oro pašalinimo grindžia KTU ataskaitoje pateiktais teiginiais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, KTU ataskaitoje pateikta tik galima nepakankamo betono atsparumo šalčiui priežastis. Tuo tarpu VGTU tyrimo tikslas buvo būtent nustatyti priežastis, dėl kurių tirtas betonas nepasiekia atsparumo šalčiui parametro F150. VGTU 2018 m. liepos 25 d. ekspertizės akte nurodyta, kad betonas netenkina atsparumo šalčiui reikalavimų dėl stambiajame užpilde esančio didelio kiekio silpnų ir neatsparių šalčiui karbonatinių (geltonos ir pilkos spalvos) dalelių, kurios yra betono irimo proceso iniciatorės. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „Geocon“ kokiais nors veiksmais sumažino ieškovės tiekto betono atsparumą šalčiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad UAB „Geocon“ kokiais nors veiksmais nepablogino betono kokybės, patvirtina ir faktas, kad atsparumo šalčiui reikalavimų neatitiko ir iš skysto betono paimti ir pačios laboratorijos suformuoti sukietėjusio betono kubai.

33.       Ieškovės teigimu, net jei jos tiektas betonas neatitiko nustatytų reikalavimų, Sutarties nuostatos šiuo atveju atleidžia ją nuo atsakomybės, nes atsakovė nesilaikė mėginių ėmimo tvarkos.

34.       Pagal Sutarties 4.4 punktą, pirkėjas turi teisę atrinkti gatavos produkcijos ėminius prieš pakraunant į autotransportą ir patikrinti jų atitiktį Sutarties 4.1 straipsnyje nurodytiems reikalavimams. Ėminiai atrenkami tik dalyvaujant pardavėjo atstovui, atranka privalo būti patvirtinta ėminių atrankos aktu. Pagal Sutarties 4.5 punktą pirkėjas, pastebėjęs, kad produkcijos kokybė neatitinka Sutarties 4.1 straipsnyje nurodytiems reikalavimams: nesukietėjusios produkcijos atveju nedelsiant informuoja pardavėją per 1 d. d. bei sustabdo produkcijos naudojimą iki pardavėjo atstovo atvykimo (4.5.1 punktas); sukietėjusios produkcijos atveju pirkėjas privalo informuoti pardavėją per 1 d. d. bei sustabdyti produkcijos panaudojimą iki pardavėjo atstovų atvykimo (4.5.2 punktas); pirkėjui nesilaikant 4.5 punkte išvardintų sąlygų ir panaudojus netinkamą produkciją be pardavėjo žinios, pardavėjas apriboja savo atsakomybę iki kompensacijos dydžio, lygaus pristatytos produkcijos vertei (4.5.3 punktas). Pagal Sutarties
4.6 punktą produkcijos ėminiai bandomi šalims priimtinoje laboratorijoje, kurios bandymų rezultatus šalys besąlygiškai ir neginčytinai pripažįsta kaip galutinius. Vadovaujantis Sutarties 8.1 punktu, šalys susitaria, kad pirkėjas negali pateikti, o pardavėjas nepriima ir nenagrinėja pretenzijų dėl tiekiamos produkcijos kiekių ar kokybės, jei pirkėjas nesilaiko šioje Sutartyje numatytos produkcijos tiekimo, kiekio ir kokybės tikrinimo bei priėmimo tvarkos reikalavimų.

35.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas Sutarties nuostatas, nepritaria ieškovei, kad ginčo atveju  yra pagrindas ieškovę atleisti nuo atsakomybės už netinkamos kokybės betoną. Visų pirma, Sutarties 4.4 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju nėra aktualios, kadangi skysto betono mėginiai 2017 m. birželio 13 d. imti ne atsakovės UAB „Geocon“ iniciatyva, o Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakymu. UAB „Geocon“ apie mėginių ėmimą neinformuota, mėginiai imti ne dėl įtariamų kokybės trūkumų, o bendra tvarka. Antra, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad apie betono markės neatitiktį kokybės reikalavimams atsakovė UAB „Geocon“ sužinojo tik gavusi UAB „Laboratorinių bandymų centras“ 2017 m. rugpjūčio 23 d. bandymų protokolo išvadas, kai betonas jau buvo sukietėjęs. Statybų žurnalo ištrauka patvirtina, kad darbai Objekte buvo sustabdyti 2017 m. rugpjūčio 24 d. Taigi teigti, kad atsakovė nesilaikė Sutarties 4.5 punkte išvardintų sąlygų ir jos atžvilgiu gali būti taikomas Sutarties 4.5.3 punktas, nėra pagrindo. Be to, net jei šiuo atveju būtų galima taikyti Sutarties 4.5.3 punktą, tai nereikštų, kad ieškovė būtų visiškai atleidžiama nuo atsakomybės, nes minėta sutarties nuostata tik apriboja pardavėjo atsakomybę iki kompensacijos dydžio, lygaus pristatytos produkcijos vertei, kuri nagrinėjamu atveju yra netgi didesnė nei atsakovės prašomi atlyginti nuostoliai. Trečia, Sutarties 8.1 punktas, nustatantis, kad pirkėjas negali pateikti, o pardavėjas nepriima ir nenagrinėja pretenzijų dėl tiekiamos produkcijos kokybės, jei pirkėjas nesilaiko Sutartyje numatytos produkcijos kokybės tikrinimo tvarkos, neapriboja atsakovės teisės dėl patirtų nuostolių kreiptis į teismą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalys Sutartyje nebuvo aptarusios, kurios laboratorijos bandymų rezultatus jos neginčytinai pripažins kaip galutinius. Ieškovė atsakovės UAB „Geocon“ buvo informuota apie VGTU planuojamus atlikti tyrimus, tačiau jokių pastabų dėl to nereiškė, mėginių ėmime nedalyvavo, pati atliko bandymus savo pasirinktoje laboratorijoje, kurios rezultatais remiasi byloje. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad UAB „Geocon“ nesilaikė produkcijos kokybės tikrinimo tvarkos.

36.       Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti pirkėjo teisių gynybos būdai netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju ir šių būdų taikymo sąlygos. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkėjo teisių gynybos būdų taikymo išaiškinta, kad, jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. Tačiau bendrieji teisių gynimo būdai taikomi subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-219/2019). Tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius galėtų būti grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis
(CK 6.245–6.255 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

37.       Dėl ieškovės tiekto Sutarties sąlygų neatitinkančio betono, atsakovė turėjo atlikti papildomus atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio betonui darbus, kuriems atlikti patyrė tam tikras išlaidas, be to, pasak atsakovės, dėl netinkamos kokybės betono ji vėlavo atlikti atraminės sienos statybos darbus, dėl ko užsakovas jai paskyrė baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokioje situacijoje atsakovės teisės negalėtų būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus, todėl atsakovė pagrįstai reikalauja taikyti ieškovei sutartinę civilinę atsakomybę ir atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.

38.       Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos ieškovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Ieškovė tiekė Sutarties sąlygų neatitinkantį betoną, dėl ko atsakovė patyrė nuostolių, taigi egzistuoja tiek neteisėti veiksmai, tiek priežastinis ryšys tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir žalos (nuostolių). Kadangi ieškovė, vykdydama Sutartį, veikė kaip verslininkė, todėl, remiantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, ieškovei atsakomybė už Sutarties pažeidimą kyla be kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turi atlyginti atsakovei UAB „Geocon“ nuostolius, kuriuos atsakovė patyrė dėl ieškovės tiekto netinkamos kokybės betono, todėl toliau spręstinas klausimas dėl atsakovės teisių gynimo apimties, t. y. atsakovei priteistinų nuostolių dydžio.

Dėl atsakovės patirtų nuostolių dydžio

39.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Geocon“ nuostoliai dėl ieškovės tiekto netinkamos kokybės betono sudaro 30 470,51 Eur. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai į šią sumą įskaičiavo atsakovės išlaidas įrankiams, darbo drabužiams įsigyti, 6 243,60 Eur sumą technikos nuomai iš UAB „Investera“, 608,03 Eur sumą už UAB „Etransa“ teiktas transporto paslaugas, 3 400 Eur baudą, 2 531,44 Eur už putų polistireną. Be to, ieškovės nuomone, atsakovės išlaidos atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui darbams apskritai yra per didelės. Tuo tarpu atsakovės UAB „Geocon“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į priteistą sumą neįtraukė 22 625,99 Eur atsakovės darbuotojams sumokėto darbo užmokesčio ir 856,06 Eur išlaidų automobilių nuomai ir lizingo įmokoms mokėti.

40.       Pagal 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-87-701/2019).

41.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš darbo drabužių UAB „Geocon“ įsigijo darbo pirštines už 47,68 Eur sumą. Ieškovė nepaneigė, kad pirštinės buvo reikalingos darbininkams atliekant atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui darbus. Įvertinus atliekamų darbų pobūdį ginčo Objekte, teisėjų kolegija sutinka su UAB „Geocon“ išsakyta pozicija, kad dėl savo struktūros ir savybių tokios pirštinės iš esmės nebebus tinkamos naudoti kituose objektuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šios išlaidos darbo drabužiams (pirštinėms) yra tiesiogiai susijusios su atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui darbais, todėl pirmosios instancijos teismo priteistos iš ieškovės pagrįstai.

42.       Nors ieškovė taip pat nesutinka su išlaidomis įrankiams įsigyti, tačiau konkrečiai nenurodo, kokių įrankių įsigijimo išlaidų ji nesutinka atlyginti. Kaip matyti iš UAB „Geocon“ į bylą pateiktų jos išlaidas patvirtinančių dokumentų, kaip įrankiai įvardijami iš UAB „Įrankis.lt“ atsakovės ne pirkti, o išsinuomoti įrengimai (elektros generatorius, aukšto slėgio plovimo įrenginys, oro kompresorius, vibroplokštė), taigi ieškovės teiginiai, kad šiuos įrenginius atsakovė galės toliau naudoti savo tolimesnėje veikloje, atmestini kaip nepagrįsti, Ieškovė nepaneigė, kad šie įrengimai buvo reikalingi atliekant atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui darbus, taigi pirmosios instancijos teismas atsakovės išlaidas nurodytų įrenginių nuomai pagrįstai pripažino atsakovės patirtais nuostoliais.

43.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė turi atlyginti atsakovei transportavimo išlaidas pagal UAB „Etransa“ išrašytas 2018 m. gegužės 18 d. ir
2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitas faktūras. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovė savo veikloje nuomojosi automobilius, nereiškia, kad jai neprireikė papildomų transportavimo paslaugų vežti darbuotojus ar įrenginius / medžiagas iš Vilniaus, kur yra UAB „Geocon“ būstinė, į Objekto vietą Kaune. Pažymėtina, jog tai, kad UAB „Etransa“ teiktos transporto paslaugos susijusios su UAB „Geocon“ darbuotojų ir įrangos transportavimu iš Vilniaus į Kauną, kur buvo atliekami atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio darbai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai. Teisėjų kolegija pažymi, kad PVM sąskaitos faktūros gali būti išrašomos nebūtinai tą pačią dieną, kai yra suteikiamos paslaugos, todėl aplinkybė, kad, pasak ieškovės, 2018 m. birželio 4 d. jokios prekės nebuvo įsigytos, šiuo atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus vertindamas įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju atsakovės išlaidos UAB „Etrasna“ suteiktoms transportavimo paslaugoms yra susijusios su atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio betonui darbais, todėl turi būti įskaitomos į iš ieškovės priteistinų nuostolių dydį.

44.       Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino UAB „Geocon“ pateiktų dokumentų, patvirtinančių jos išlaidas polistirenui įsigyti. Pagal atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui projektą darbams atlikti turėjo būti naudojamas 50 mm storio polistireno putplastis, tačiau iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad į prašomą priteisti nuostolių sumą atsakovė įskaito ir sumas, išleistas kitokių storių
(100 mm, 20 mm) polistireno plokštėms įsigyti. UAB „Geocon“ teigimu, kadangi poliai yra apvalūs, buvo būtina apšiltinti kiekvieną polį atskirai, jį apgaubiant plokšte iš visų pusių, dėl to ir buvo sunaudotas didesnis kiekis putų polistireno, nei jį dedant tik polių sienutės perimetru, be to, buvo naudotas skirtingų parametrų polistirenas. Iš byloje esančių atraminės sienos nuotraukų iš tiesų matyti, kad į tarpus tarp polių taip pat buvo dedamas polistirenas, tačiau, kokio storio tai polistirenas, iš nuotraukų neįmanoma nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui projekte polistireno dėjimas į tarpus tarp polių apskritai nėra numatytas, taip pat nenumatytas 100 ar 20 mm polistereno naudojimas.
20 mm storio polistireno naudojimas numatytas tik temperatūrinei siūlei pačiame Prancūzų gatvės rekonstravimo projekte. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad jos išlaidos 100 ir 20 mm storio polistirenui įsigyti (kartu su transportavimu), kurios pagal į bylą pateiktus duomenis sudaro 1 864,03 Eur, yra susijusios su darbais, kuriuos atsakovė atliko dėl ieškovės tiekto netinkamos kokybės betono, todėl šios išlaidos negalėjo būti priteistos iš ieškovės. Be to, pirmosios instancijos teismas atsakovei kaip nuostolius priteisė sumas už putų, kurios buvo naudojamos tarpams tarp polių užpildyti, įsigijimą, o ieškovė nei dėl putų kiekio, nei dėl kainos apeliaciniame skunde jokių argumentų nenurodo, taigi atsakovės nuostoliai, patirti tarpams tarp polių užpildyti, yra atlyginami.

45.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria ieškovės pozicijai, kad į atsakovei atlygintų nuostolių dydį pirmosios instancijos teismas nepagristai įtraukė 6 243,6 Eur išlaidas technikos nuomai iš UAB „Investera“. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai paaiškino, kad atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio betonui darbams atlikti buvo naudojama tokia technika: ekskavatorius, savivartis, aukšto slėgio plovimo įrenginys, vibroplokštės, generatorius. Atsakovės į bylą pateikti jos išlaidas pagrindžiantys dokumentai patvirtina, kad visą minėtą techniką atsakovė nuomojosi iš kitų bendrovių, t. y. ekskavatorių ir savivartį atsakovė nuomojosi iš UAB „Žilinskis ir Co“, ekskavatorinį krautuvą – iš UAB „GTV trading“, generatorių ir aukšto slėgio plovimo įrenginį, vibroplokštę – iš UAB „Įrankis.Lt“. Kokia papildoma technika, kuri būtų skirta atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui darbams atlikti, buvo nuomojamasi iš UAB „Investera“, duomenų byloje nėra, atsakovė taip pat nenurodė, už kokią konkrečią techniką ji sumokėjo UAB „Investera“ net
6 243,6 Eur sumą, kuri yra ženkliai didesnė už visos anksčiau minėtos technikos nuomos bendrą kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė, kad jos išlaidos apmokant ginčijamą UAB „Investera“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą yra priežastiniu ryšiu susijusios su atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio betonui darbais, todėl nurodyta suma pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai priteista iš ieškovės.

46.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad atsakovė taip pat neįrodė, jog iš tiesų patyrė išlaidas dėl baudos už darbų vėlavimą sumokėjimo darbų užsakovui. Šiems nuostoliams pagrįsti atsakovė UAB „Geocon“ pateikė UAB „Žilinskis ir Co“ 2018 m. gruodžio 3 d. raštą, kuriuo atsakovė informuojama, kad dėl vėlavimo atlikti atraminės sienos įrengimo darbus Objekte jai priskaičiuota 18 000 Eur bauda, kuri išskaičiuota iš subrangovei UAB „Geocon“ mokėtinų sumų. Vėliau atsakovė patikslino, kad po taikos sutarties su UAB „Žilinskis ir Co“ sudarymo, bauda sudaro 3 400 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog minėta taikos sutartis tarp UAB „Geocon“ ir UAB „Žilinskis ir Co“ buvo patvirtinta Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1323-523/2019, kurioje UAB „Geocon“ ieškiniu iš UAB „Žilinskis ir Co“ prašė priteisti 25 723,14 Eur skolą už atliktus darbus. Nors šalys byloje taikos sutartimi susitarė, kad UAB „Žilinskis ir Co“ sumokės UAB „Geocon“
14 600 Eur už atliktus statybos darbus, tačiau taikos sutartyje nėra jokios informacijos apie tokio susitarimo motyvus, sutartos sumokėti sumos paskaičiavimą. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Žilinskis ir Co“ su UAB „Geocon“ taikos sutartimi susitarė, kad bauda už vėlavimą atlikti atraminės sienos darbus sudaro 3 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Geocon“ neįrodė faktiškai patyrusi 3 400 Eur nuostolius dėl nurodyto dydžio baudos taikymo už vėlavimo atlikti atraminės sienos statybos darbus.

47.       Kadangi atsakovė UAB „Geocon“ pateikė įrodymus, patvirtinančius jos faktines išlaidas atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio poveikio betonui darbams atlikti, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo remtis ieškovės į bylą pateiktais ieškovės užsakymu eksperto S. Š. atliktais darbų kainos skaičiavimais pagal UAB „Sistela“ pateikiamus įkainius, tuo labiau, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ekspertas skaičiavimus atliko pagal statybos darbų žurnale nurodytus darbų kiekius, kurių didžioji dalis akivaizdžiai neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekių. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atraminės sienos apsaugos nuo šalčio poveikio betonui darbai buvo atliekami pagal UAB „Plentprojektas“ parengtą projektą. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino Objekto techninės priežiūros inžinierius, UAB „Geocon“ statybos darbų vadovas, direktorius. Tai, kad sienutės apšiltinimo darbai buvo atliekami, patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, esant neatitikimams tarp statybos darbų žurnalo ir projekto kiekių žiniaraščio duomenų, vertinant atsakovės atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekius reikėtų vadovautis ne statybos darbų žurnale, bet projekto kiekių žiniaraštyje nurodytais darbų / medžiagų kiekiais (CPK
185 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė buvo supažindinta su atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui projektu dar prieš atliekant jame numatytus darbus, tačiau jokių esminių pastabų dėl jo neteikė, nesiūlė projekto darbus atlikti už mažesnę kainą, todėl jau po darbų atlikimo reiškiamas nesutikimas dėl darbų kainos yra pavėluotas.

48.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kai kurie eksperto S. Š. ekspertizės išvadose pateikti duomenys reikšmingi sprendžiant dėl atsakovės nuostolių, patirtų dėl darbo užmokesčio darbininkams, atlikusiems atraminės sienos apšiltinimo darbus, išmokėjimo. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei su darbo užmokesčiu darbininkams susijusių sumų. Nors atsakovė atraminės sienos apšiltinimo darbams nesamdė papildomų darbuotojų ir darbus atliko jos nuolatiniai darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nereiškia, kad tokiems darbuotojams mokėtas darbo užmokestis nelaikytinas atsakovės nuostoliais, patirtais dėl ieškovės tiekto netinkamos kokybės betono. Pažymėtina, kad atraminės sienos apsaugos nuo šalčio poveikio betonui darbams atlikti neabejotinai reikėjo ne tik technikos, bet ir rankinio darbo. Tuo metu, kai atsakovės darbuotojai dirbo Objekte šiltindami atraminę sieną, atsakovė šių darbuotojų negalėjo nukreipti dirbti į kitus savo objektus, kur jie būtų galėję uždirbti atsakovei papildomas pajamas. Ir nors atsakovė šiuo atveju nereikalauja priteisti iš ieškovės jos negautų pajamų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidų, patirtų darbininkų, dirbusių apšiltinant sienutę, darbo užmokesčiui išmokėti, neatlyginiams atsakovei tokiu atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, nes tuo atveju, jei atraminės sienos apšiltinimo darbus būtų atlikę samdyti darbuotojai, išlaidos jų darbui apmokėti atsakovei būtų atlyginamos.

49.       Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nurodomas nuostolių, susijusių su darbuotojų darbo užmokesčiu, dydis yra nepagrįstas. Sutiktina su ieškove, kad byloje nėra pakankamai duomenų spręsti, kurie atsakovės darbuotojai, kiek jų ir kokiais laikotarpiais dirbo objekte būtent atlikdami atraminės sienos apšiltinimo darbus. Tokių duomenų byloje nebuvimas savaime nepanaikina atsakovės teisės gauti šių nuostolių atlyginimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skaičiuojant atsakovės nuostolių, patirtų dėl darbo užmokesčio atraminę sieną apšiltinusiems darbininkams išmokėjimo, atsižvelgtina į pačios ieškovės pateiktoje eksperto S. Š. išvadoje pateiktus darbo užmokesčio dydžius už konkretų atraminės sienos apšiltinimo darbą bei atraminės sienos apsaugos nuo šalčio poveikio betonui projekto kiekių žiniaraštyje nurodytus tokių darbų kiekius. Iš eksperto S. Š. išvados matyti, kad darbo užmokestis už 1 kv. m polių paviršiaus valymą ­sudaro 2,47 Eur, darbo užmokestis už
1 kv. m teptinės hidroizoliacijos įrengimą tepant 2 kartus – 1,19 Eur, darbo užmokestis už
1 kv. m atraminės sienos šiltinimą 50 mm putų polistireno plokštėmis – 2,88 Eur. Pagal Atraminės sienos apsaugos nuo šalčio poveikio betonui projekto kiekių žiniaraštį iš viso reikėjo nuvalyti 640 kv. m polių, taigi darbo užmokestis tokiems darbams atlikti tokiu atveju sudaro
1 580,8 Eur (2,47 Eur x 640 kv. m). Pagal atraminės sienos apsaugos nuo šalčio neigiamo poveikio betonui projekto kiekių žiniaraštį hidroizoliacija padengti taip pat reikėjo iš viso
640 kv. m polių, taigi darbo užmokestis tokiems darbams atlikti nagrinėjamu atveju sudaro 761,6 Eur (1,19 Eur x 640 kv. m). Pagal atraminės sienos apsaugos nuo šalčio neigiamo poveikio betonui projekto kiekių žiniaraštį polistirenu reikėjo apšiltini iš viso 247 kv. m sienos, taigi darbo užmokestis tokiems darbams atlikti tokiu atveju sudaro 711,36 Eur (2,88 Eur x
247 kv. m). Kadangi atraminės sienos apsaugos nuo šalčio neigiamo poveikio betonui projekto kiekių žiniaraštyje nurodytas tik bendras grunto nukasimo ir užkasimo darbų kiekis, neišskiriant, kiek tokių darbų atliekama rankiniu, o kiek mechaniniu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsižvelgtina į eksperto S. Š. nurodytus tokių darbų kiekius pagal statybos darbų žurnalą ir jiems skirtus darbo užmokesčius, todėl spręstina, kad išlaidos darbo užmokesčiui už grunto nukasimą rankiniu būdu šiuo atveju sudaro 132,53 Eur, o už grunto užkasimą – 151,01 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bendras darbo užmokestis nurodytiems atraminės sienos apsaugos nuo šalčio neigiamo poveikio betonui darbams atlikti sudaro 3 337,3 Eur. Kadangi socialinio draudimo išmokos sudaro 31 proc.
(1 034,56 Eur), vadinasi pagrįsti ir protingi atsakovės UAB „Geocon“ nuostoliai dėl darbo užmokesčio atraminę sieną apšiltinusiems darbuotojams išmokėjimo šiuo atveju sudaro
4 371,86 Eur ir turi būti priteisti iš ieškovės.

50.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į atsakovei atlygintinų nuostolių dydį neįtrauktinos atsakovės išlaidos automobilių nuomai ir lizingui. Neatsižvelgiant į tai, kad lizinguojami bei nuomojami automobiliai galimai buvo naudojami darbuotojams, atlikusiems atraminės sienos apšiltinimo darbus, nuvežti į darbo vietą, tačiau išlaidos automobilių nuomai ir lizingui nėra priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovės tiektu netinkamos kokybės betonu. Atsakovė neįrodė, kad automobiliai buvo nuomojami tik dėl atraminės sienutės apšiltinimo darbų atlikimo, todėl vien faktas, kad jais į Objektą važinėjo atsakovės darbuotojai, nesudaro pagrindo atlyginti automobilių nuomos išlaidų kaip susijusių su ieškovės veiksmais, nulėmusiais civilinės atsakomybės atsiradimą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įprastai lizingo įmokos mokamos kas mėnesį pagal iš anksto patvirtintą grafiką ir nepriklauso nuo to, kiek dažnai ir kokiu tikslu lizinguojamas automobilis yra nuomojamas. Taip pat pažymėtina, kad lizingo arba finansinės nuomos sutartimi daiktas perduodamas lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais, su sąlyga, kad, sumokėjus visą sutartyje numatytą jo vertę, šis daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise (CK 6.567 straipsnis), todėl sutiktina su ieškovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad lizingo įmokos tokiu atveju apskritai negali būti pripažįstamos kaip patirti nuostoliai. 

51.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo atsakovei atlygintinų nuostolių dydį. Vadovaujantis anksčiau išdėstytomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl apeliaciniais skundais ginčijamų nuostolių atitinkamų sudėtinių dalių ir jų dydžių, darytina išvada, kad atsakovės UAB „Geocon“ nuostoliai dėl ieškovės tiekto netinkamo kokybės betono sudaro 23 334,74 Eur (30 470,51 Eur – 1 864,03 Eur – 6 243,6 Eur – 3 400 Eur + 4 371,86 Eur). Kadangi už šių nuostolių atsiradimą yra atsakinga ieškovė, todėl būtent iš jos ir turi būti priteisiama minėta suma.

52.       Kaip nurodyta šios nutarties 35 punkte, ieškovės atsakomybę mažinti remiantis Sutarties
4.5.3 punktu nėra teisinio pagrindo. Be to, teisėjų kolegija nepritaria ir ieškovės teiginiams, kad nuostolių suma turėtų mažinama ir dėl to, kad dalis polių atraminėje sienoje buvo įrengta iš kito tiekėjo betono. Šiuo atveju pažymėtina, kad atraminė siena yra vientisas statinys, todėl nustačius, kad ieškovės tiektas betonas sienos poliams įrengti neatitiko atsparumo šalčiui reikalavimo, buvo būtina apšiltinti visą atraminę sieną, ką patvirtina atraminės sienos apsaugojimo nuo šalčio neigiamo poveikio betonui projektas. Taigi ieškovė yra atsakinga už atsakovės išlaidas visai atraminei sienai apšiltinti, o ne tik jos daliai, sudarytai iš polių, kurie įrengti iš ieškovės tiekto betono.

Dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo 

53.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-17458-936/2018 patvirtino tarp ieškovės ir UAB „Geocon“ sudarytą taikos sutartį, kuria UAB „Geocon“ įsipareigojo sumokėti ieškovei 70 980,72 Eur skolą taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, t. y. 55 980,72 Eur įsipareigojo sumokėti pati UAB „Geocon“, o likusiai 15 000 Eur skolos daliai padengti UAB „Geocon“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po taikos sutarties sudarymo perleisti kreditoriui UAB „HC Betonas“ 15 000 Eur vertės reikalavimą į UAB „Veikmės statyba“. UAB „Geocon“, vykdydama taikos sutartį, 2018 m. gegužės 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta su ieškove, perleido ieškovei 15 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „Veikmės statyba“.

54.       Ieškovės teigimu, ji iš UAB „Veikmės statyba“ gavo tik 10 346,23 Eur sumą, nes likusią 4 653,77 Eur sumą UAB „Veikmės statyba“ dar 2018 m. gegužės 2 d. pervedė UAB „Geocon“, todėl iš UAB „Geocon“ ieškovei turėtų būti priteista 4 653,77 Eur suma.

55.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės teiginiu, kad ginčo dėl to, kad 4 653,77 Eur sumą UAB „Veikmės statyba“ dar 2018 m. gegužės 2 d. pervedė UAB „Geocon“, byloje nėra. Šią aplinkybę patvirtina tiek atsakovės UAB „Geocon“ atsiliepimo argumentai, tiek byloje esantis UAB „Geocon“ ir UAB „HC Betonas“ advokatės elektroninis surašinėjimas. Taigi pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad į bylą nėra pateiktas mokėjimo pavedimo dokumentas, įrodantis UAB „Veikmės statyba“ atliktą 4 653,77 Eur pervedimą į UAB „Geocon“ sąskaitą, nepaneigia šalių pripažįstamo fakto, kad toks mokėjimas realiai buvo atliktas (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Nagrinėjamu atveju UAB „Geocon“ neneigia savo pareigos grąžinti ieškovei iš UAB „Veikmės statyba“ gautas lėšas, tačiau teigia, kad šią pareigą jau yra įvykdžiusi.

56.       Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi UAB „Geocon“ įsipareigojo sumokėti ieškovei 70 980,72 Eur skolą, iš kurios
55 980,72 Eur sumą įsipareigojo sumokėti pati UAB „Geocon“. Į bylą pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad UAB „Geocon“ 2018 m. birželio 8 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei 10 490 Eur, 2018 m. birželio 27 d. mokėjimo pavedimu – 10 490 Eur,
2018 m. liepos 30 d. mokėjimo pavedimu – 10 000 Eur, o 2018 m. spalio 4 d. pavedimu – 39 205,40 Eur. Iš viso 2018 m. birželio 8 d. – 2018 m. spalio 4 d. laikotarpiu UAB „Geocon“ ieškovei pervedė 70 186,84 Eur.

57.       Nors UAB „Geocon“ pervedė ieškovei didesnę sumą, nei buvo aptarta taikos sutartyje, tačiau teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokiu būdu atsakovė grąžino iš UAB „Veikmės statyba“ nepagrįstai gautą 4 653,77 Eur sumą. Pagal CK 6.55 straipsnio
1 dalį skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. birželio
8 d., 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. liepos 30 d. UAB „Geocon“ mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodė, jog yra mokama pagal taikos sutartį, o 2018 m. spalio 4 d. mokėjimo paskirtyje nurodyta „pagal taikos sutartį ir sf“. Iš bylos duomenų matyti, kad tuo metu, kai UAB „Geocon“ atlikinėjo nurodytus pervedimus, ji taip pat turėjo ieškovei neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų už ieškovės tiektą betoną. Kaip minėta, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintą taikos sutartį, pati UAB „Geocon“ tiesiogiai ieškovei turėjo pervesti 55 980,72 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. spalio 4 d. mokėjimo paskirtyje UAB „Geocon“ nurodė ne tik taikos sutartį, bet ir „sf“, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia sąskaitą(-as) faktūrą(-as), darytina išvada, kad 55 980,72 Eur viršijančią sumą ieškovė pagrįstai vertino kaip užmokestį už betoną pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, o ne nepagrįstai iš UAB „Veikmės statyba“ gautų lėšų grąžinimą. Taigi darytina išvada, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė UAB „Geocon“ nėra grąžinusi ieškovei iš UAB „Veikmės statyba“ nepagrįstai gautos 4 653,77 Eur sumos.

58.       Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 653,77 Eur suma ir 128,76 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

59.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei UAB „HC Betonas“ iš atsakovės UAB „Geocon“ priteisė 58 225,08 Eur skolą už betoną ir 776,12 Eur delspinigius už laiku nepamokėtas sąskaitas. Ši teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra ginčijama. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka ginčas vyko tik dėl atsakovei UAB „Geocon“ iš ieškovės priteistinų nuostolių dydžio (pirmosios instancijos teismo vertinimu atsakovės nuostoliai sudarė 30 470,51 Eur) ir atsakovės UAB „Geocon“ pareigos grąžinti ieškovei nepagrįstai gautas lėšas (pirmosios instancijos teismas tokios pareigos atsakovei nenustatė). Kaip nurodyta šios nutarties 51 ir 58 punktuose, apeliacinės instancijos teismo skaičiavimais, atsakovės nuostoliai, kuriuos turi atlyginti ieškovė, sudaro 23 334,74 Eur, be to, ieškovei iš atsakovės UAB „Geocon“ priteistina 4 653,77 Eur suma nepagrįstai gautų lėšų ir 128,76 Eur palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK
326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje esant pareikštiems vienarūšiams reikalavimams teismas, priimdamas procesinį sprendimą, juos įskaito. Šiuo atveju atlikus iš atsakovės UAB „Geocon“ ieškovės naudai priteistų 64 380,73 Eur (58 822,08 Eur + 776,12 Eur + 4 653,77 Eur + 128,76 Eur) ir iš ieškovės atsakovės UAB „Geocon“ naudai priteistų 23 334,74 Eur įskaitymą, darytina išvada, kad UAB „Geocon“ skolinga ieškovei 41 045,99 Eur. Kadangi atsakovė UAB „Remco LT“ 2017 m. sausio 2 d. laidavimo sutartimi 20 000 Eur suma įsipareigojo solidariai su UAB „Geocon“ atsakyti ieškovei, jei UAB „Geocon“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles pagal Sutartį, todėl iš UAB „Geocon“ ir UAB „Remco LT“ ieškovei solidariai priteisiama 20 000 Eur skolos dalis (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis). Be to, iš UAB „Geocon“ ir UAB „Remco LT“ ieškovės naudai solidariai priteisiamos 8 proc. metinės procesinės palūkanos už 20 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tuo tarpu likusi 21 045,99 Eur skola ir 8 proc. metinės palūkanos už šią sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškovei priteisiamos iš UAB „Geocon“.

60.       Teisėjų kolegija pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkami paskirstė pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių patirtas išlaidas proporcingai teismo patenkintų / atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), be kita ko, atsižvelgdamas ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus rekomenduotinus priteisti išlaidų dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 

61.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė tokias išlaidas:
1 231 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti, 605 Eur už ieškinio parengimą, 1 089 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 242 Eur už atskirojo skundo parengimą, 363 Eur už dubliko parengimą, 484 Eur už tripliko parengimą, 303,50 Eur už atstovavimą 2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje, 181,50 Eur už prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, 363 Eur už atstovavimą 2019 m. liepos 9 d. teismo posėdyje, 363 Eur už atstovavimą 2019 m. spalio 9 d. teismo posėdyje ir 242 Eur už prašymą dėl ekspertizės. Atsakovės išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 1 253 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui ir 1 500 Eur išlaidos už dubliko ir tripliko parengimą. Kadangi atsakovė nedetalizavo, kiek už kiekvieną iš šių procesinių dokumentų sumokėjo atskirai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išlaidos tiek dublikui, tiek triplikui sudaro po 750 Eur.

62.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės prašymas dėl ekspertizės bei atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo tenkinti, todėl išlaidų atlyginimas už šių procesinių dokumentų parengimą jai neatlygintinas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

63.       Pažymėtina, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi, prašydama priteisti iš atsakovės
64 507,55 Eur sumą (vėliau dublike ieškovė prašomą priteisti sumą šiek tiek sumažino). Kadangi iš UAB „Geocon“ ieškovės naudai priteistina 64 380,73 Eur suma (prieš atliekant įskaitymą), darytina išvada, kad ieškovės ieškinys tenkintas 99,8 proc. Ieškovės išlaidos, susijusios su jos ieškiniu, pirmosios instancijos teisme susideda iš išlaidų žyminiam mokesčiui ir išlaidų advokatei už ieškinį, dubliką bei atstovavimus teismo posėdžiuose.

64.       Kaip minėta, ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 231 Eur žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad 38 Eur iš šios sumos buvo sumokėti už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris teismo nebuvo tenkintas, todėl spręstina, kad šiuo atveju ieškovė turi teisę į 1 191 Eur ((1 231 Eur – 38 Eur) x 99,8 proc.) išlaidų už žyminį mokestį atlyginimą. Ieškovės išlaidos už ieškinio ir dubliko parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovė turi teisę į 966 Eur ((605 Eur + 363 Eur) x 99,8 proc.) išlaidų už šias teisines paslaugas atlyginimą. Tuo tarpu išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius dydžius, todėl mažintinos. 2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdis truko 48 min., taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19 ir 9 punktais bei atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimo dalį, už šį posėdį ieškovei atlygintinos 97 Eur (970,3 Eur x 0,1 x 99,8 proc.) išlaidos. 2019 m. liepos 9 d. teismo posėdis truko 2 val. 20 min., taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19 ir 9 punktais bei atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimo dalį, už šį posėdį ieškovei atlygintinos 252 Eur (1 262,7 Eur x 0,1 x 2 x 99,8 proc.) išlaidos. 2019 m. spalio 9 d. teismo posėdis truko 3 val. 9 min., taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19 ir
9 punktais bei atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimo dalį, už šį posėdį ieškovei atlygintinos 257 Eur (1 289 Eur x 0,1 x 2 x 99,8 proc.) išlaidos. Taigi ieškovė už ieškinio dalies  tenkinimą turi teisę į 2 763 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės išlaidos, susijusios su ieškovės ieškinio reikalavimais sudaro 750 Eur už tripliką, taigi atsakovė tokiu atveju turi teisę į 2 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (750 Eur x 0,2 proc.)

65.       Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovės 68 552,56 Eur sumą. Vėliau atsakovė ieškinio reikalavimus sumažino 14 600 Eur suma iki 53 952,56 Eur. Atsakovei iš ieškovės priteisiamas 23 334,74 Eur nuostolių atlyginimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o vėliau ieškovas reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019). Nagrinėjamu atveju atsakovė savo priešieškinio reikalavimą sumažino dėl savo pačios sudarytos taikos sutarties, todėl, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, atsakovės priešieškinio dalis, kuri buvo tenkinta, skaičiuojama nuo pradinės ieškinio sumos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės priešieškinis buvo tenkintas 34,04 proc.

66.       Atsakovės išlaidos, susijusios su jos priešieškiniu, pirmosios instancijos teisme susideda iš išlaidų žyminiam mokesčiui ir dublikui. Kaip minėta, atsakovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 253 Eur žyminio mokesčio, taigi šiuo atveju atsakovė turi teisę į 427 Eur
(1 253 Eur x 34,04 proc.) išlaidų už žyminį mokestį atlyginimą. Atsakovės išlaidos už tripliko parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atsižvelgiant į tenkintų priešieškinio reikalavimų dalį, atsakovė turi teisę į 255 Eur (750 Eur x 34,04 proc.) išlaidų už šias teisines paslaugas atlyginimą.

67.       Ieškovės UAB „HC Betonas“ išlaidos, susijusios su atsakovės UAB „Geocon“ priešieškiniu, susideda iš išlaidų atsiliepimui į priešieškinį, triplikui ir prašymui dėl įrodymų išreikalavimo parengti. Ieškovės išlaidos už atsiliepimo ir tripliko parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atsižvelgiant į atmestų priešieškinio reikalavimų dalį, ieškovė turi teisę į 1 038 Eur ((1 089 Eur + 484 Eur) x 65,96 proc.) išlaidų už šias teisines paslaugas atlyginimą. Tuo tarpu išlaidos už prašymą išreikalauti įrodymus viršija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.18 punktus apskaičiuotą maksimalų dydį, todėl mažintinos iki 6 Eur (970,3 Eur x 0,01 x 65,96 proc.).

68.       Taigi atsakovė už priešieškinio dalies tenkinimą turi teisę į 682 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovei turi būti atlygintinos 1 044 Eur išlaidos, susijusios su atsakovės priešieškinio reikalavimais.

69.       Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, darytina išvada, kad ieškovei turėtų būti atlyginta 
3 123 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kadangi dalis (20 000 Eur) ieškovės ieškiniu reikalautos sumos priteista solidariai iš UAB „Geocon“ ir UAB „Remco LT“, darytina išvada, kad proporcinga dalis bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteistina iš abiejų atsakovių po lygiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus tai, kad ieškovei už ieškinį atlygintinos 2 763 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš 64 380,73 Eur ieškovei priteistos sumos
20 000 Eur priteista solidariai iš abiejų atsakovių, už šią patenkintų ieškinio reikalavimų dalį ieškovės naudai iš atsakovių UAB „Geocon“ ir UAB „Remco LT“ priteistinas 858 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, po 429 Eur iš kiekvienos atsakovės. Taigi, už ieškinį ieškovei priteistinos 429 Eur bylinėjimosi išlaidos iš UAB „Remco LT“ ir 2 334 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės UAB „Geocon“, iš viso ieškovei iš UAB „Geocon“ priteistina 2 694 Eur suma bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

70.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 8 Eur. Kadangi byla buvo nagrinėjama tiek pagal ieškovės ieškinį, tiek pagal atsakovės priešieškinį, ieškovės ieškinio reikalavimai iš esmės buvo tenkinti visa apimtimi 
(99,8 proc.), o atsakovės – 34,04 proc., teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei tenka 1 Eur, o atsakovei 7 Eur nurodytų išlaidų. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, nagrinėjamu atveju išlaidos valstybei priteistinos tik iš UAB „Geocon“.

71.       Apeliaciniame teisme ieškovė patyrė 754 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti, 726 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 484 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė UAB „Geocon“ apeliaciniame teisme patyrė 528 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti, 600 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 900 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tiek ieškovės, tiek atsakovė išlaidos procesiniams dokumentams parengti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

72.       Ieškovė apeliaciniu skundu kėlė ginčą dėl 35 262,64 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstais dalį ieškovės argumentų, t. y. priteisė ieškovei 4 653,77 Eur sumą ir 138,36 Eur palūkanas bei pagal ieškovės apeliacinio skundo motyvus sumažino atsakovei atlygintinų nuostolių dydį iš viso 11 507,63 Eur suma, darytina išvada, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo tenkintas 46,22 proc. Taigi, atsižvelgiant į tenkintų / atmestų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų dalį, ieškovė turi teisę į 684 Eur ((754 Eur + 726 Eur) x 46,22 proc.), o atsakovė į 482 (900 Eur x 53,78 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

73.       Atsakovė apeliaciniu skundu kėlė ginčą dėl 23 482,05 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstais dalį atsakovės apeliacinio skundo argumentų, t. y. pagal atsakovės apeliacinio skundo motyvus padidino atsakovei atlygintinų nuostolių dydį 4 371,86 Eur suma, darytina išvada, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo tenkintas 18,62 proc. Taigi atsižvelgiant į tenkintų / atmestų atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų dalį atsakovė turi teisę į 210 Eur ((528 Eur + 600 Eur) x 18,62 proc.), o ieškovė į 394 Eur (484 Eur x 81,38 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

74.       Atlikus bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, įskaitymą, darytina išvada, ieškovei iš atsakovės UAB „Geocon“ priteistinas 184 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ (juridinio asmens kodas 304102190) naudai priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Geocon“ (juridinio asmens kodas 302885186) ir uždarosios akcinės bendrovės „Remco LT“ (juridinio asmens kodas 302875377) 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) skolą ir 8 proc. (aštuonių procentų) metines procesines palūkanas nuo 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) sumos, skaičiuotinas nuo
2018 m. lapkričio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ (juridinio asmens kodas 304102190) naudai priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geocon“ (juridinio asmens kodas 302885186) 21 045,99 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio keturiasdešimt penkių eurų ir 99 euro centų) skolą ir 8 proc. (aštuonių procentų) metines procesines palūkanas nuo 21 045,99 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio keturiasdešimt penkių eurų ir 99 euro centų) sumos, skaičiuotinas nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ (juridinio asmens kodas 304102190) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Remco LT“ (juridinio asmens kodas 302875377) 429 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ (juridinio asmens kodas 304102190) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geocon“ (juridinio asmens kodas 302885186) 2 694 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geocon“ (juridinio asmens kodas 302885186) valstybės naudai 7 Eur (septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.         

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ (juridinio asmens kodas 304102190) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geocon“ (juridinio asmens kodas 302885186) 184 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                    Artūras Driukas

Asta Radzevičienė

Vytautas Zelianka