VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Buinovskienei,

dalyvaujant pareiškėjui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, 

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo:  1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (8.1 Mr)-23-NT-00047 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl advokato skyrimo atstovauti teisminiame procese; 2) priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl atsakovės bandymo sužlugdyti pareiškėjo bylą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, jog 2023-01-10 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu pakeisti Tarnybos paskirtą advokatę D. J. ir atkreipti dėmesį į tai, kad Tarnyba skiria advokatus galimai žinodama, kad jie užimti, arba skiria tuos advokatus, kuriais pareiškėjas negali pasitikėti dėl prašymuose nurodytų objektyvių priežasčių. Nurodo, kad Tarnybai buvo gerai žinoma, kad pareiškėjas naudojosi vienu jam Tarnybos skirtu advokatu byloje, kuri tiesiogiai susijusi su šia byla, ir galimai visaip stengėsi užvilkinti procesą, kad bylą teismas išnagrinėtų už akių ir nevertintų visų rašytinių ir vaizdo įrodymų. Teigia, jog buvo apribota pareiškėjo galimybė prisiteisti patirtą ir toliau daromą žalą. Mano, jog Elektrėnų savivaldybė, Elektrėnų komunalinis ūkis, Tarnyba, prokuratūra, policija veikia koordinuotai, tyčia siekiama nuslėpti institucijų neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Tarnyba nevertindama pateiktų įrodymų, dėl galimo suinteresuotumo atsižvelgiant į tai, kad buvo skundžiami jos veiksmai, nepažeidė pareiškėjo teisių į tinkamą atstovavimą teisme, sąžiningą teismo procesą, apribojant pareiškėjo galimybę prisiteisti patirtą ir toliau daromą žalą, kvalifikuotai pateikti turimus įrodymus teismui.

Teigia, kad patyrė 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą dėl to, jog Tarnyba galimai tyčia bando sužlugdyti bylą, pasinaudodama savo padėtimi.

Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsiliepdama į pareiškėjo skundą, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog Tarnybos Vilniaus skyrius, 2023 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TPS-06688 „Dėl advokato pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. sausio 17 d. sprendimas) pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui paskirtą advokatę D. J., atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo reikalavimas parengti priešieškinį civilinėje byloje galimai neturi teisinės perspektyvos ir gali net pakenkti pačio pareiškėjo interesams, pareiškėjas neatsižvelgė į advokatės patarimus neteikti priešieškinio, o advokatui, remiantis Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 str. 3 d., draudžiama ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų, tenkinti neteisėtus kliento prašymus, reikalavimus arba talkinti klientui teisei ir teisėtumui priešingoje veikoje. 

Taip pat teigia, jog 2023 m. sausio 17 d. sprendimas priimtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 str. 8 d. nuostatų, advokato pakeitimo procedūros taisyklių, atlikus objektyvų, nešališką, visapusišką tyrimą  ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui skirtą advokatę. Teigia, jog dėl šios priežasties Tarnybos Vilniaus skyrius 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)-23-NT-00047, vadovaudamasis Įstatymo 11 str. 7 d. 1 ir 2 p. teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl 2023 m. sausio 17 d. sprendimo apskundimo.

Pažymi, jog pagal teismų praktiką, padėtis, kai pareiškėjas siekia apskųsti Tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nutraukimo ar nesuteikimo, prašydamas Tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei realizuoti, yra ydinga.

Nesutinka su skundo reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teigia, jog nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą žalą, nėra tenkintos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymi, jog pareiškėjas neįvardijo konkrečių Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Teigia, jog Tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)-23-NT-00047 teisėtai ir pagrįstai atsisakyta suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, todėl nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – Tarnybos neteisėtų veiksmų. Pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius apie patirtą žalą. Nurodo, jog nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, pareiškėjui neįrodžius esant patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nėra ir būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio. Pažymi, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), kadangi Nagrinėjamu atveju Tarnyba priėmė sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal pareiškėjo prašymus, pareiškėjui paskyrė advokatus, kurie teikė ir šiuo metu teikia antrinę teisinę pagalbą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės palikė skundo reikalavimus, prašė jį tenkinti, informavo apie naują inicijuotą teisminį ginčą, Tarnybai skyrus pareiškėjui teisinę pagalbą, kadangi buvo įpareigotas dalį išlaidų apmokėti.

        Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (8.1 Mr)-23-NT-00047 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumo.

Bylos duomenimis, 2022 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas pateikė Tarnybos Vilniaus skyriui prašymą (dokumentai gauti 2022 m. lapkričio 23 d.) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-615-1150/2023 (ankstesnis Nr. e2-12539-1150/2022) dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo.

2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-23-T-06688 Tarnybos Vilniaus skyrius nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje Nr. e2-12539-1150/2022 dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą G. A. P., atsižvelgiant į pareiškėjo 2022 m. lapkričio 22 d. prašymą.

2022 m. lapkričio 30 d. Tarnybos Vilniaus skyriuje gautas pareiškėjo prašymas paskirti kitą advokatą.

2022 m. gruodžio 8 d. Tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-06688 advokatas G. A. P. pakeistas į advokatę D. I. V., atsižvelgiant į pareiškėjo 2022 m. lapkričio 30 d. prašymą.

2022 m. gruodžio 9 d. Tarnybos Vilniaus skyriuje gautas pareiškėjo prašymas paskirti kitą advokatą.

2022 m. gruodžio 9 d. Tarnybos Vilniaus skyriuje gautas advokato prašymas paskirti kitą advokatą.

2022 m. gruodžio 19 d. Tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-06688 advokatė D. I. V. pakeista į advokatę D. J., atsižvelgiant į pareiškėjo 2022 m. gruodžio 9 d. prašymą paskirti kitą advokatą ir advokatės prašymą paskirti kitą advokatą.

2023 m. sausio 10 d. Tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas pakeisti paskirtą advokatę D. J., kadangi advokatė atsisako surašyti priešieškinį byloje (mano, jog pakanka apginti savo poziciją teikiant atsiliepimą ir pagrindžiančius įrodymus), kurio atsakovais galimai būtų Tarnybos darbuotojai, policijos, prokuratūros pareigūnai, Elektrėnų savivaldybės meras, administracijos direktorius. Nurodoma, kad sunku susisiekti su paskirta advokate.

2023 m. sausio 10 d. Tarnyboje gautas advokatės pranešimas, kuriame advokatė nurodė, kad pareiškėjas susisiekęs su advokate pageidavo teikti priešieškinį civilinėje byloje, įtraukiant atsakovais tiek Tarnybą, tiek Elektrėnų savivaldybę, tiek kitas institucijas, tačiau priešieškinio teikimo klausimu advokatės ir kliento pozicijos išsiskyrė.

2023 m sausio 17 d. Tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (8.1Mr)TPS-06688 Tarnyba nusprendė atsisakyti pakeisti paskirtą advokatę D. J. kitu advokatu, prašant pareiškėjo susisiekti ir bendradarbiauti su jam paskirta advokate D. J.. Sprendimas motyvuojamas tuo, jog advokatė, teikdama pareiškėjui antrinę teisinę atliko eilę antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmų, susipažino su pareiškėjo byla, teikė konsultacijas, tuo tarpu perkelti šį pavedimą kitam advokatui būtų neteisinga, neefektyvu bei neekonomiška (Įstatymo 3 str. 2 p.). Nurodoma, kad teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos principu, advokatas, negali viso laiko skirti tik vienam asmeniui, turinčiam teisę į antrinę teisinę pagalbą, o privalo savo laiką suplanuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų interesų (Įstatymo 3 str. 1 d.). Teigiama, kad pareiškėjas turi pareigą bendradarbiauti su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu (Įstatymo 4 str. 1 p.), kas apima įsiklausymą į advokato teikiamą informaciją, būtinumą atsižvelgti į faktą, kad advokatas, būdamas profesionalus teisininkas, žino, kokie procesiniai veiksmai gali būti atlikti bei šių procesinių veiksmų atlikimo pagrįstumą, palaikyti ryšį su paskirtu advokatu, konstruktyviai bendraujant, teikti išsamią ir teisingą informaciją. Pažymima, kad pareiškėjo reikalavimas parengti priešieškinį civilinėje byloje neatsižvelgiant į advokatės patarimus vertintinas kaip subjektyvi pareiškėjo pozicija, reikalavimas atlikti tokius veiksmus galimai neturi teisinės perspektyvos ir gali net pakenkti pareiškėjo interesams, be to, advokatė privalo vadovautis Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 str. 3 d., kuri draudžia advokatui ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų, tenkinti neteisėtus kliento prašymus, reikalavimus arba talkinti klientui teisei ir teisėtumui priešingoje veikoje. Pažymima, kad konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu laikytis advokato siūlomos teisinės padėties byloje, primygtinis reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, gali būti pripažintas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas byloje pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus.

2023 m. sausio 19 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai naują prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m sausio 17 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TPS-06688.

2023 m. sausio 26 d. Tarnyba priėmė sprendimą, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant 2023 m. sausio 17 d. Tarnybos sprendimą. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 str. 7 d. 1 ir 2 p., nustačius, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus. Sprendime nurodoma, kad buvo laikytasi advokato pakeitimo procedūros taisyklių, atliktas objektyvus, nešališkas, visapusiškas tyrimas, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakyta pareiškėjui pakeisti advokatę D. J. kitu advokatu, tuo pagrindu Tarnyba nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Tarnybos 2023 m. sausio 17 d. sprendimo apskundimo yra nepagrįstas, atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, todėl 2023 m. sausio 26 d. sprendimu atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.

2023 m. sausio 31 d. Tarnybos Vilniaus skyrius gavo pareiškėjo naują prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant 2023 m. sausio 23 d. Tarnybos sprendimą Nr. 8.1 Mr)-23-NT-06688, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant 2023 m. sausio 17 d. Tarnybos sprendimą.

Tarnybos Vilniaus skyrius skundžiamu 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)-23-NT-00047 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal jo 2023 m. sausio 31 d. prašymą. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 str. 7 d. 1 ir 2 p., nustačius, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus. Sprendime nurodoma, kad buvo laikytasi advokato pakeitimo procedūros taisyklių, atliktas objektyvus, nešališkas, visapusiškas tyrimas, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakyta pareiškėjui pakeisti advokatę D. J. kitu advokatu, tuo pagrindu Tarnyba nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Tarnybos 2023 m. sausio 17 d. sprendimo apskundimo yra nepagrįstas, atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, todėl 2023 m. sausio 26 d. sprendimu atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Taip pat Sprendime nurodoma, jog 2023 m. sausio 31 d. pareiškėjo prašyme nėra naujų motyvų, kurių pagrindu būtų galima peržiūrėti 2023 m. sausio 26 d. sprendimą.

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėjas iš esmės teigia, jog Tarnyba nepagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjui siekiant apskųsti Tarnybos sprendimą atsisakyti pakeisti paskirtą advokatę D. J., teikiančią antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo. Mano, jog tuo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamą atstovavimą teisme, sąžiningą teismo procesą. Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu spręsta dėl garantuojamos teisinės pagalbos (ne)teikimo apskundžiant Tarnybos atsisakymą teikti garantuojamą pagalbą skundžiant administracinį sprendimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikime yra įstatymo lygmeniu numatytos ir pareigos pareiškėjams, be kita ko, ir pareiga bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nedelsiant pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 4 str.). Taip pat numatyta Tarnybos funkcija organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą, priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl šios pagalbos teikimo ir kontroliuoja sutarčių vykdymą (Įstatymo 9 str. 3 d.). Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui (Įstatymo 18 str. 2 d.). Taip pat Įstatymo 18 str. 5 dalyje nurodyti kriterijai, į kuriuos Tarnyba atsižvelgia parinkdama pareiškėjui advokatą.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (Įstatymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis).

Pažymėtina, kad Tarnyba, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, būdama atsakinga už tinkamą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos administravimo proceso organizavimą, privalo įvertinti ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytus antrinės teisinės pagalbos neteikimo atvejus. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktas – jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Suteikus antrinę teisinę pagalbą, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (Įstatymo 18 straipsnio 7 dalis). Iš šios Įstatymo nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti arba jau gauna valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba neteikiama arba antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5318-552/2019). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019). Pažymėtina, kad kiekvienu atveju vertinant ginčo pagrįstumą bei jo perspektyvumą, yra būtina vertinti, ar skundžiamas sprendimas padarys įtaką asmens teisėms ar interesams bei ar sukels asmeniui realias teisines pasekmes. LVAT praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, jog padėtis, kai pareiškėja siekia apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nutraukimo ar nesuteikimo, prašydama tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei realizuoti, yra ydinga. Tokiu atveju pareiškėja pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų, pradinio tikslo, o tokios elgsenos pasirinkimas kelia abejones dėl pareiškėjos siekio, sąžiningo naudojimosi jai suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-921/2009, 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. A438-1150/2010, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2289/2012).

Be to, aiškindamas minėto Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad Tarnybos sprendimai turi būti grindžiami siekiu užtikrinti asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugą, suteikti asmeniui kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau taip pat būtina atsižvelgti į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba bei materialiomis ir proceso teisėmis principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017, 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3037/2011). Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019).

Nagrinėjamu atveju susidarė būtent tokia situacija, kad pareiškėjas pateikė prašymą Tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekdamas apskųsti Tarnybos 2023 m. vasario 9 d. sprendimą atsisakyti pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tokia situacija, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, laikytina ydinga ir netoleruotina bei pripažintina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Taip pat teismas pažymi, jog iš ištirtų rašytinių įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, jog atsakovė, gavusi pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, laikėsi Įstatyme nustatytos prašymo nagrinėjimo tvarkos, skyrė pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kelis kartus pareiškėjo prašymu keitė advokatą, motyvuotai paaiškino atsisakymo tenkinti vėlesnius pareiškėjo prašymus motyvus. Visgi, nepaisant to, kad pareiškėjas siekia gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, nepakankamai vykdo bendradarbiavimą su paskirtais advokatais, neįsiklauso į jų teikiamas konsultacijas dėl galimų savo pažeistų teisių gynimo būdų ir galimybių bei nepataikaujančius pareiškėjui advokatus prašo pakeisti. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tikslo ir pagalbos teikimo sąlygų bei prieštarauja pareiškėjo deklaruojamam interesui – profesionalios pažeistų savo teisių gynybos gavimo.

Kartu su skundu pareiškėjo pateikti vaizdo ir garso failai, susiję su jo kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininko, interesų gynimu, taip pat situacijos pareiškėjo nurodomoje namo laiptinėje fiksavimu, neturi teisinės reikšmės ir įrodomosios vertės šiame administraciniame ginče dėl Tarnybos Sprendimo atsisakyti teikti teisinę pagalbą teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas taip pat kelia klausimą dėl taikytinos teisės atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018). Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl Įstatymo 11 straipsnio atitikties Konstitucijai. Pareiškėjas nenurodė argumentų dėl minėtos teisės normos prieštaravimo Konstitucijai (konkrečioms Konstitucijos nuostatoms), t. y. nepateikė teismui motyvuoto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Taigi atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nėra pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl advokato skyrimo atstovauti teisminiame procese. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus faktines aplinkybes, taikytinas teisės normas ir teismų praktiką, bei motyvavus teisės normų taikymą. Be to, kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, pakartotinai pareiškėjui pateikus prašymą, jam visgi buvo suteiktas advokatas. Šį sprendimą, pasak pareiškėjo, kadangi dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos lėšų turi dengti pats pareiškėjas, pareiškėjas yra apskundęs teismui.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas iš esmės prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų Tarnybos veiksmų, pažeidus, pareiškėjo teigimu, teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei užkertant kelią pareiškėjui būti tinkamai atstovaujamam civilinėje byloje. 

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

        Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. LVAT ne kartą išaiškinta, jog tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-320-12).

        Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.

        CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas Sprendimas nepanaikintas, taigi nėra pagrindo nustatyti atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų priimant skundžiamą Sprendimą. Taip pat pareiškėjas nepagrindė ir nepateikė įrodymų dėl kitų neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų, nors, kaip minėta, neteisėtus atsakovės atstovės veiksmus privalo įrodyti pareiškėjas. Dėl to nėra teisinio pagrindo laikyti, kad nagrinėjamu atveju valstybė, kuriai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimo srityje atstovauja Tarnyba, būtų atlikusi neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Darytina išvada, kad neįrodžius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, nėra tenkinama viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, pareiškėjas nepagrindė ir nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, nenurodė, o teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas būtų patyręs tokio intensyvumo išgyvenimus, kuriuos būtų galima įvertinti pinigais. Darytina išvada, kad nėra tenkinamos ir kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas prašo 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė reikalavimo neturtinei žalai atlyginti objektyviais įrodymais. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

 Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Atmesti pareiškėjo A. Ž. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėja                                                                                        Jovita Einikienė