Administracinė byla Nr. AS-339-789/2025

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10110-2023-3

        Procesinio sprendimo kategorija 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Tarnyba) vedėjo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. SS(19.1)-2944 (toliau – Tarnybos sprendimas); 2) panaikinti viešosios įstaigos Centro poliklinikos (toliau – ir Poliklinika) Senamiesčio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos gydytojos B. M. 2023 m. birželio 26 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pratęsti ir išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuo 2023 m. birželio 26 d. (toliau – Poliklinikos sprendimas).

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: patikslinti skundo pagrindą, aiškiai, nuosekliai ir išsamiai nurodyti visas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus (skundžiamų sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą), ir pateikti įrodymus; sumokėti žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą apskųsti Tarnybos sprendimą bei pateikti skundžiamą Poliklinikos sprendimą.

Šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas 2024 m. sausio 12 d. pateikė teismui patikslintą skundą, taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo paduoti bei pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į teismą dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo pirmą kartą, nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino (administracinė byla Nr. I2-11180-811/2023), tačiau jo skundas teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo laikytas nepaduotu ir jam grąžintas, nepašalinus nustatytų skundo trūkumų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties panaikinimo tik 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. AS-617-502/2023. Pareiškėjas teigė, kad jis, 2023 m. gruodžio 21 d. iš naujo kreipdamasis į teismą dėl Tarnybos ir Poliklinikos sprendimų panaikinimo, praleido skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių ir įrodė šias priežastis teismui.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Tarybos sprendimo panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartimi nustatyto skundo trūkumo ir nepateikė Poliklinikos sprendimo, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl Poliklinikos sprendimo panaikinimo laikė nepaduotą ir grąžino pareiškėjui ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės arba perduoti šio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas nutarė pakeisti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. nutartį – tenkinti pareiškėjo A. V. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo paduoti, perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo, nelaikė Poliklinikos atsakovu, nelaikė trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba), viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – ir Santaros klinikos) administracijos, viešosios įstaigos Valkininkų sanatorijos (toliau – ir Valkininkų sanatorija) administracijos.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas patiksliname skunde prašė teismo panaikinti Tarnybos sprendimą ir Poliklinikos sprendimą. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį, teismas priėmė pareiškėjo skundo dalį, kuria pareiškėjas prašė panaikinti Tarnybos sprendimą. Teismas taip pat nutarė nelaikyti atsakovu Poliklinikos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Fondo valdybos, Santaros klinikų administracijos ir Valkininkų sanatorijos administracijos, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Poliklinikos sprendimą, palikta nepakeista, o pareiškėjo trečiaisiais asmenimis nurodytos institucijos nėra suinteresuotos bylos baigtimi (ABTĮ 33 str. 5 d., 46 str. 1–2 d.).

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Poliklinikos sprendimo panaikinimo, ir nutarties dalį, kuria nutarta atsakovu nelaikyti Poliklinikos, o trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Fondo valdybos, Santaros klinikų administracijos ir Valkininkų sanatorijos administracijos, ir spręsti šios skundo dalies priėmimo klausimą arba perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi tenkino pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą iš dalies – panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria nepriimtas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Poliklinikos sprendimo ir perdavė šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria nutarta nelaikyti atsakovu Poliklinikos, o trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Fondo valdybos, Santaros klinikų administracijos ir Valkininkų sanatorijos administracijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad ABTĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškėjo skundo dalies dėl Poliklinikos sprendimo panaikinimo priėmimo klausimas nebuvo sprendžiamas iš esmės, todėl ši nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartyje nenurodė konkretaus patvarkymo dėl nepriimtos skundo dalies ir jokių ABTĮ įtvirtintų teisinių pagrindų, kuriuos nustačius skundas nepriimamas (laikomas nepaduotu, atsisakoma priimti skundą).

II.

        Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. V. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Poliklinikos sprendimą. Teismas taip pat nutarė nelaikyti atsakovu Poliklinikos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Fondo valdybos, Santaros klinikų administracijos ir Valkininkų sanatorijos administracijos. 

        Teismas nurodė, kad, pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189, (toliau – ir Taisyklės) 6 punktą elektroninius pažymėjimus gali išduoti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis dėl teisės išduoti elektroninius pažymėjimus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniais skyriais, asmenis gydantys gydytojai, gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas ar slaugytojai (bendrosios arba išplėstinės praktikos) šių Taisyklių 61 punkte nustatytais atvejais bei akušeriai šių Taisyklių 62 punkte nustatytais atvejais.

        Nedarbingumo pažymėjimai išduodami / neišduodami gydytojams teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros paslaugos nėra administracinės paslaugos, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalyje, o sveikatos įstaigų veikla, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nėra viešasis administravimas, kaip tai suprantama pagal VAĮ 2 straipsnio 20 dalį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Poliklinikos sprendimą negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, todėl atsisakytina priimti jį (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

        Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl Poliklinikos sprendimo jis gali teikti skundą Poliklinikai (Taisyklių 112-113, 116 p., Poliklinikos direktoriaus 2024 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-24 patvirtintų Poliklinikos vidaus tvarkos taisyklių VI skyrius).

        Atsisakius priimti pareiškėjo reikalavimą dėl Poliklinikos sprendimo, Poliklinikai jokie reikalavimai nėra reiškiami, todėl nėra pagrindo laikyti ją atsakovu (ABTĮ 46 str. 2 d.).

        Pareiškėjas trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodė Fondo valdybą, Santaros klinikų administraciją ir Valkininkų sanatorijos administraciją. Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. gegužės 29 d. jis buvo hospitalizuotas Santaros klinikose, 2023 m. birželio 5 d. jis buvo nukreiptas į Valkininkų sanatoriją, pažymi, kad, pagal gydytojo V. M. pažymą, nuo 2023 m. birželio 23 d. jis turi būti stebimas bendrosios praktikos gydytojo ir kardiologo, taip pat kad išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. EG7265946. Pareiškėjas nenurodė kitų argumentų, susijusių su pareiškėjo į bylą įtrauktais trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

        Pareiškėjo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodytų Fondo valdybos, Santaros klinikų administracijos ir Valkininkų sanatorijos administracijos suinteresuotumas šios administracinės bylos baigtimi yra pernelyg nutolęs nuo ginčo dalyko. Teismo sprendimas, kuriuo bus įvertintas Tarnybos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, neturės jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo skunde nurodytiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims. O vien aplinkybė, kad pareiškėjas pridėjo prie skundo šių institucijų išduotus dokumentus, nėra pagrindas įtraukti jas į administracinę bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Todėl nėra pagrindo Fondo valdybos, Santaros klinikų administracijos ir Valkininkų sanatorijos administracijos laikyti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis (ABTĮ 33 str. 5 d., 46 str. 2 d.).

III.

        Pareiškėjas A. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. išspręsti skundo dalies priėmimo klausimą arba perduoti šio skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

        Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama 2024 m. gruodžio 11 d. nutartis yra antikonstitucinė, diskriminacinė, akivaizdžiai ir absoliučiai neteisėta.

        Pareiškėjo vertinimu, pareiškėjo įvardijamos objektyviai egzistuojančios aplinkybės dėl jo teisių pažeidimų sudaro teisinį pagrindą nagrinėti klausimą dėl minėtų atsakovų sprendimų teisėtumo administraciniame teisme.

        Skundo priėmimo klausimą sprendusi teisėja skundžiamojoje 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje neteisingai vadovavosi, išaiškino materialines bei proceso teisės normas ir skundžiama nutartimi neteisėtai atsisakė priimti nagrinėti reikalavimą dėl Poliklinikos sprendimo panaikinimo.

        Teismas skundžiama nutartimi neteisėtai pašalino pareiškėjo įvardintą atsakovą, t. y. Polikliniką, bei trečiuosius suinteresuotus asmenis, t. y. Fondo valdybą, Santaros klinikų administraciją ir  Valkininkų sanatorijos administraciją.

        Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad visi jo skundo reikalavimai yra suformuluoti tinkamai, ginčo šalys ir tretieji asmenys yra nurodytos tinkamai, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio reikalavimus, toks ginčas turėjo būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

        Pareiškėjas teigia, kad teisėja priėmė skundžiamą 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį dėl galimai jai daryto kokio nors poveikio, todėl pirmos instancijos teismas buvo neteisėtos sudėties, o teisėja turėjo nusišalinti.

        Atsakovas Užimtumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Užimtumo tarnybos vertinimu, tiek Poliklinikai, tiek kitoms pareiškėjo atskirajame skunde nurodytoms šalims nėra reikšmingas tarp Užimtumo tarnybos ir pareiškėjo kilęs ginčas. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas prie skundo pridėjo šių institucijų išduotus dokumentus, nėra pagrindas įtraukti jas į administracinę bylą. Poliklinikos sprendimas taip pat neturi jokio tiesioginio ryšio ir yra neaktualus Užimtumo tarnybos ir pareiškėjo ginčui. Užimtumo tarnyba mano, kad teismas nutartyje pagrįstai motyvavo, kodėl Poliklinikos sprendimas neturėtų būti nagrinėjamas teisme, t. y. sveikatos priežiūros paslaugos nėra administracinės paslaugos, kaip įtvirtinta VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje, o sveikatos įstaigų veikla, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nėra viešasis administravimas, kaip tai suprantama pagal VAĮ 2 straipsnio 20 dalį. Užimtumo tarnybos nuomone, teismas 2024 m. gruodžio 11 d. priėmė teisingą, pakankamai motyvuotą ir pagrįstą nutartį, nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, atmesdamas pareiškėjo prašymus dėl Poliklinikos sprendimo ir kitų šalių įtraukimo į ginčą. Tai, kad teismas nutartimi netenkino pareiškėjo prašymų, savaime negali reikšti (nepateikus argumentuotų įrodymų), jog teisėjas ir teismas yra šališki.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

        Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Poliklinikos sprendimo panaikinimo, taip pat nutarta Poliklinikos nelaikyti atsakovu, o Fondo valdybos, Santaros klinikų administracijos ir Valkininkų sanatorijos administracijos – trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, teisėtumas ir pagrįstumas. 

        Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Poliklinikos sprendimą, konstatavęs, kad minėtas reikalavimas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

        Teisėjų kolegija, pareiškėjo atskirojo skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, akcentuoja, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

        Viešasis administravimas suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAĮ 2 str. 18 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.).

        Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Pagal Taisyklių 2 punktą, elektroniniai pažymėjimai, išduoti Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje (toliau – EPTS), pateisina neatvykimą į darbą (tarnybą) ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką (toliau – ligos išmoka) arba motinystės socialinio draudimo išmoką (toliau – motinystės išmoka), taip pat yra pagrindas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą. Elektroninius pažymėjimus gali išduoti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis dėl teisės išduoti elektroninius pažymėjimus (toliau – Sutartis) su Fondo valdybos teritoriniais skyriais, asmenis gydantys gydytojai, gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) pirmininkas ar slaugytojai (bendrosios arba išplėstinės praktikos) šių Taisyklių 61 punkte nustatytais atvejais bei akušeriai šių Taisyklių 62 punkte nustatytais atvejais (Taisyklių 6 p.).

        Specialioji teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartyje byloje Nr. T-36-2011 konstatavo, kad nedarbingumo pažymėjimus turi teisę išduoti tik tos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios yra sudariusios sutartis su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniais skyriais dėl teisės duoti ir tęsti pažymėjimus; nedarbingumo pažymėjimų išdavimas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų; nedarbingumo pažymėjimų išdavimas savo esme yra dalis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos funkcijų vykdymo, kurį, siekiant patogumo apdraustiems asmenims, pagal sutartis vykdo sveikatos priežiūros įstaigos; todėl klausimą, ar sveikatos priežiūros įstaiga privalo išduoti nedarbingumo pažymėjimą, taip pat klausimą dėl įpareigojimo atlikti tokius veiksmus, turi spręsti administracinis teismas.

        Taigi nagrinėjamu atveju kylantis klausimas, ar sveikatos priežiūros įstaiga – Poliklinika – veikė teisėtai ir pagrįstai, atsisakydama išduoti nedarbingumo pažymėjimą, nagrinėtinas administraciniame teisme.

        Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti Poliklinikos sprendimą priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

        Be to, pažymėtina, jog, pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

        Dėl pareiškėjo abejonių, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja buvo šališka, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Tai, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimą sprendusi teisėja priėmė pareiškėjui nepalankų procesinį sprendimą, savaime nesudaro pagrindo išvadai dėl minėtos teisėjos šališkumo. Nesant jokių kitų argumentų ir nustatytų reikšmingų aplinkybių, kad nutartį priėmusi teisėja turi asmeninį suinteresuotumą ar išankstinį asmeninį nusistatymą prieš pareiškėją, nėra pagrindo konstatuoti teisėjos šališkumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. V. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Audrius Bakaveckas

                Rasa Ragulskytė-Markovienė

                Ernestas Spruogis