Civilinė byla Nr. 2-1612/2014

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00124-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 126.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ronatransa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties, kuria buvo tenkinti ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“, uždarosios akcinės bendrovės „Eurodebt“, uždarosios akcinės bendrovės „Imgrota“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilragė“, uždarosios akcinės bendrovės „L.E.U. Logistics“, uždarosios akcinės bendrovės „Reisena“ pareiškimai ir atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ronatransa“ iškelta bankroto byla, tretieji asmenys OOO „Černiachovsk Avto“ ir žemės ūkio bendrovė „OPĖ“.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pagrįstumo. 

Ieškovas UAB „Conlex“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Ronatransa“ bankroto bylą dėl jo nemokumo, nes atsakovas nesumokėjo ieškovui 12 401,87 Lt dydžio skolos, bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo valdymo centras“.

Ieškovas UAB „Eurodebt“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Ronatransa“ bankroto bylą dėl jo nemokumo, nes atsakovas nesumokėjo ieškovui 11 912,16 Lt dydžio skolos, bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Pirmas administratorių biuras“.

Ieškovas UAB „Imgrota“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Ronatransa“ bankroto bylą dėl jo nemokumo, nes atsakovas nesumokėjo ieškovui 9 503,19 Lt dydžio skolos, bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Eurobankrotas“.

Ieškovas UAB „Vilragė“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Ronatransa“ bankroto bylą dėl jo nemokumo, nes atsakovas nesumokėjo ieškovui 4 528,31 Lt dydžio skolos, bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Eurobankrotas“.

Ieškovas UAB „L.E.U. Logistics“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Ronatransa“ bankroto bylą dėl jo nemokumo, nes atsakovas nesumokėjo ieškovui 22 843,72 Lt dydžio skolos, bei bankroto administratoriumi paskirti Stasį Grigaliūną.

Ieškovas UAB „Reisena“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Ronatransa“ bankroto bylą dėl jo nemokumo, nes atsakovas nesumokėjo ieškovui 25 309,12 Lt dydžio skolos, bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo kontora“.

Trečiasis asmuo OOO „Černiachovsk Avto“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Ronatransa“ bankroto bylą dėl jo nemokumo, nes atsakovas nesumokėjo trečiajam asmeniui 19 967 Lt dydžio skolos, bei bankroto administratoriumi paskirti Stasį Grigaliūną.

Trečiasis asmuo ŽŪB „OPĖ“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Ronatransa“ bankroto bylą dėl jo nemokumo, nes atsakovas nesumokėjo trečiajam asmeniui 19 100 EUR dydžio skolos.

Atsakovas UAB „Ranotransa“ atsiliepime nesutiko su pareiškimais, prašė nekelti bankroto bylos bei teigė, kad dalį skolų jau padengė ir tikisi padengti likusias skolas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Ronatransa“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Eurobankrotas“. Teismas nustatė, kad 2012 m. balanso duomenimis atsakovas turėjo turto už 2 646 478 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 581 586 Lt; nuostoliai siekė 409 004 Lt; atsakovas nėra pateikęs duomenų už 2013 m. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nusprendė atsakovui kelti bankroto bylą dėl nemokumo (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 5 d.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad visi pasiūlyti bankroto administratoriai atitinka įstatymo reikalavimus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Eurobankrotas“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

              Atsakovas UAB „Ronatransa“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį ir bylą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. teismas nebuvo pakankamai aktyvus, rinkdamas duomenis apie atsakovo nemokumą. Atsakovas 2014 m. gegužės 13 d. buvo pateikęs Juridinių asmenų registrui finansinius duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovas 2013 m. gavo 138 610 Lt pelno. Be to, teismas nepatikrino viešai prieinamų Sodros, VMI ir LITEKO sistemoje skelbiamų duomenų, iš kurių matyti, kad bendrovėje dirba 9 asmenys, skola Sodrai sudaro 1,49 Lt; atsakovui nėra iškelta bylų. Atsakovas yra aktyviai veikianti įmonė;
2. atsakovas teismui buvo nurodęs, jog turi laikinų finansinių sunkumų bei dalį skolų jau yra grąžinęs. Atsakovas pripažįsta, kad dėl teisinio neišprusimo bei laiku nepasinaudojus teisine pagalba, manė, kad jis privalo iki galutinės teismo nutarties priėmimo šioje byloje likviduoti skolas byloje dalyvaujantiems asmenims;
3. atsakovas atskirąjį skundą grindžia tik viešai prieinamais duomenimis, nes apeliaciniame procese yra ribojama galimybė teikti įrodymus.

Ieškovas UAB „L.E.U. Logistics“ ir trečiasis asmuo OOO „Černiachovsk Avto“ pateikė bendrą atsiliepimą į atsakovo UAB „Ronatransa“ atskirąjį skundą, prašydami palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį. Nurodo, kad atsakovo vadovas neįvykdė pareigos pateikti duomenų apie atsakovo mokumą (Įmonių bankroto įstatymo 6 str. 4 d., 8 str. 3 d.). Teismas neturi perimti šios atsakovo pareigos. Atsakovas sąmoningai nepateikia balanso, nes jis jam nepalankus. Teismui nežinoma, ar atsakovo debitoriai yra pajėgūs grąžinti skolas atsakovui. Atsakovas neturi realaus turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas. Atsakovo įsiskolinimai kreditoriams didėja, nepaisant to, kad jis laiku atsiskaito su darbuotojais ir valstybės biudžetu. Atsakovui yra iškelta eilė bylų dėl skolų priteisimo. Atsakovo vadovui kaip specialiam subjektui yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tačiau atsakovo vadovas, turėdamas pakankamai laiko, nuslėpė nuo teismo esminius duomenis bei siekė išvengti bankroto bylos iškėlimo, pelnydamasis iš kreditorių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys realias įmonės galimybes įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pagal susiformavusią teismų praktiką, dėl įmonės nemokumo sprendžiama vadovaujantis realiais įmonės finansiniais duomenimis, be kita ko, vertinant įmonės turimo turto tikrąją rinkos kainą, o ne balansinę vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-612/2013, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2313/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovo vadovui neįvykdžius Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pateikti atsakovo finansinius dokumentus bei kreditorių/debitorių sąrašus, pirmosios instancijos teismas atsakovo nemokumą nustatė, įvertinęs pareiškėjų pateiktus įrodymus bei paties teismo iniciatyva (ex officio) surinktus įrodymus (CPK 179 str. 2-3 d.). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo nemokumą pagrįstumą, iš Juridinių asmenų registre skelbiamo atsakovo UAB „Ronatransa“ 2013 m. balanso nustatė, kad atsakovo turimo turto balansinė vertė yra 2 043 913 Lt, kurio didžiąją dalį (1 335 498 Lt) sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai (CPK 179 str. 3 d.). Iš atsakovo UAB „Ronatransa“ 2013 m. aiškinamojo rašto matyti, kad balanse nurodytų 1 335 498 Lt piniginių lėšų didžioji dalis laikoma atsakovo kasoje (1 323 022 Lt) (CPK 179 str. 3 d.). Nepaisant to, kad ši suma yra daugiau nei 7 kartais didesnė už pareiškėjų nurodytą atsakovo įsiskolinimo sumą (kuri iš viso sudaro 172 413,85 Lt) bei atsakovo 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad atsakovas dirbo pelningai, atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su pareiškėjais (kreditoriais). Priešingai, atsakovo vadovas pirmojoje instancijoje eilę kartų prašė atidėti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, teigdamas, kad šiuo metu nėra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais ir tai galės padaryti tik tada, kai su juo atsiskaitys debitorius iš užsienio (elektroninės bylos kortelėje registruotų procesinių dokumentų Nr. 19, 26 ir 31). Minėti atsakovo pareiškimai bei finansinių dokumentų teismui nepateikimas paneigia atsakovo galimybę realiai panaudoti balanse nurodytą 1 323 022 Lt dydžio grynųjų pinigų sumą, atsiskaitant su atsakovo kreditoriais (pareiškėjais) (CPK 183 str., 185 str.). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsakovo balanse nurodytą 2 043 913 Lt dydžio atsakovo turto vertę mažina 1 323 022 Lt ir laiko, kad reali likvidaus atsakovo turto rinkos vertė yra ne didesnė kaip 720 891 Lt.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kreditoriaus pareiškime nurodyta atsakovo įsiskolinimo suma ieškovui turi būti įskaityta į atsakovo pradelstų įsipareigojimų bendrą sumą, nebent paaiškėtų, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas priklauso būtent nuo kreditoriaus, kuris prašo iškelti atsakovui bankroto bylą, reikalavimo pagrįstumo, o atsakovas su šiuo kreditoriaus reikalavimu nesutinka. Tokiu atveju teismas turėtų atsisakyti kelti bankroto bylą, jei būtų didesnė tikimybė, kad kreditoriaus reikalavimas nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1360/2012, 2012 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 2-921/2012, 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1279/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovo vadovas neneigė įsiskolinimo pareiškėjams bei dalį įsiskolinimo padengė (elektroninės bylos kortelėje registruotų procesinių dokumentų Nr. 31). Nepaisant to, bendras nepadengtas atsakovo įsiskolinimas pareiškėjams sudaro 163 195,68 Lt (elektroninės bylos kortelėje registruotų procesinių dokumentų Nr. 7, 14, 23-25, 29, 31). Be to, į bylą yra pateikta antstolių informacija apie vykdomąsias bylas, išieškant iš atsakovo UAB „Transorloja“ naudai 71 201,08 Lt dydžio įsiskolinimą, UAB „Airoksa“ naudai 13 686,58 Lt dydžio įsiskolinimą, UAB „Džeirana“ naudai 4 869,92 Lt dydžio įsiskolinimą (elektroninės bylos kortelėje registruotų procesinių dokumentų Nr. 20, 32, 35). Byloje taip pat yra pareiškėjo UAB „Tranikara“ prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nes atsakovas jam yra skolingas 10 829,54 Lt (elektroninės bylos kortelėje registruotų procesinių dokumentų Nr. 30). Taigi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas yra skolingas privatiems juridiniams asmenims iš viso 263 782,80 Lt (CPK 183 str., 185 str.). Iš Sodros viešai skelbiamų duomenų matyti, kad, priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, atsakovas Sodros biudžetui yra skolingas 4 653,50 Lt (CPK 179 str. 3 d.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad, priešingai nei atskirajame skunde nurodė atsakovas, pastarajam dėl laikų neįvykdytų piniginių prievolių yra iškelta ir/ar išnagrinėta daugiau nei 50 bylų (CPK 179 str. 3 d.). Jau įsiteisėjusiais ir vykdomais teismų procesiniais sprendimais iš atsakovo yra priteista UAB „Bodama“ naudai 16 363,54 Lt, UAB „Vikalda“ naudai 9 740,35 Lt, UAB „Fanwest“ naudai 24 612,88 Lt, UAB „Ekolinas Transportas“ naudai 5 156,56 Lt, UAB „Inalva“ naudai 7 905,08 Lt, UAB „ATS Logistics“ naudai 18 555,87 Lt, UAB „Mototransa“ naudai 25 025,10 Lt, UAB „Pagirys“ naudai 24 323,18 Lt ir kt. Vien iš šių duomenų matyti, kad atsakovo pradelsti ir iki šiol neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams viršija 400 000 Lt, kas sudaro daugiau nei pusę apeliacinės instancijos teismo nustatytos atsakovo turto realios rinkos vertės (720 891 Lt). Tokios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados teisingumą, jog atsakovui keltina bankroto byla dėl jo nemokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Pastarąją išvadą patvirtina ir atsakovo vadovo elgesys bylos nagrinėjimo metu, kuomet jis, pirmosios instancijos teisme eilę kartų prašęs pratęsti terminą finansiniams dokumentams pateikti, jų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (elektroninės bylos kortelėje registruotų procesinių dokumentų Nr. 5, 8-9). Toks atsakovo vadovo procesinis elgesys vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota contra spoliatorem prezumpcija vertintinas kaip atsakovo sąmoningas vengimas pateikti pačiam atsakovui nenaudingus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-230/2005). Dėl šios priežasties atmetami kaip neįrodyti atsakovo atskirojo skundo argumentai apie laikinus atsakovo finansinius sunkumus, netrukdančius jam ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12 str. ir 178 str.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo motyvai apie nustatytą atsakovo nemokumą nėra pakankamai išsamūs, o apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas, vadovaujantis vien viešai prieinamais duomenimis, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas galėjo atlikti aktyvesnį vaidmenį ex officio rinkdamas įrodymus apie atsakovo nemokumą (CPK 179 str. 2-3 d.). Nepaisant to, kaip aukščiau teismo nutartyje nustatyta, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados apie atsakovo nemokumą, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti naikinama vien dėl minėtų procesinio pobūdžio pažeidimų (CPK 329 str. 1 d.). Dėl šios priežasties atmetami kaip neįtakojantys pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo atsakovo atskirojo skundo argumentai apie nepakankamą pirmosios instancijos teismo aktyvumą, renkant įrodymus.

Atmetamas kaip neatitinkantis CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą apeliacine tvarka, atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog atsakovas negali apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymų apie atsakovo mokumą vien dėl to, kad jų nepateikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. CPK nedraudžia teikti byloje dalyvaujantiems asmenims naujų įrodymų ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tai turi būti padaryti vadovaujantis CPK 314 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovo UAB „Ronatransa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                         Egidijus Žironas