Civilinė byla Nr. S2-584-775/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13779-2022-9

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.12; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-246-1126/2023 pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą dėl įpareigojimo atlikti notarinius veiksmus, suinteresuoti asmenys byloje notarė R. L., L. K., V. K. ir R. K..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja S. L. (toliau – pareiškėja) teismo prašo įpareigoti (duomenys neskelbtini) notarę R. L. (toliau – notarė) laikyti pateiktu, nepraleidus įstatymo numatyto trijų mėnesių termino, jos pareiškimą dėl J. B. K. palikimo priėmimo ir išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos teta J. B. K. Pareiškėja 2022 m. liepos 12 d. telefonu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą norėdama užsiregistruoti vizitui pas notarę dėl palikimo priėmimo. Telefoninių pokalbių metu 2022 m. liepos 12–13 d. notarė pareiškėją informavo, kad pareiškėja neprivalo atvykti į notaro biurą, dokumentus gali pateikti elektroniniu paštu ir šis veiksmas bus traktuojamas kaip valios išraiška priimti atsiradusį  palikimą. Pareiškėja 2022 m. liepos 13 d. elektroniniu paštu persiuntė notarei dokumentų kopijas bei telefonu pasiteiravo, ar visi dokumentai yra gauti. Notarė pareiškėjai nurodė, kad visi dokumentai tinkami, nieko netrūksta bei informavo, kad su pareiškėja bus papildomai susisiekta dėl tolimesnių veiksmų paveldėjimo byloje. Nesulaukus skambučio dėl tolimesnės informacijos pateikimo, pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 19, 23, 26 d. kreipėsi į notarę. Pareiškėjai buvo paskirtas vizitas 2022 m. rugsėjo 22 d. Atvykus notarė informavo, kad pareiškėjos valia priimti palikimą nėra išreikšta ir yra praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, kadangi pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą neatvyko į notarės biurą bei nepateikė reikiamų dokumentų, tarp jų ir notariškai patvirtinto pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Notarė nurodė, kad pareiškėja iki 2022 m. spalio 20 d. turi kreiptis į Kauno apylinkės teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, priešingu atveju bus išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas kitai įpėdinei. 

3.       Suinteresuotas asmuo notarė R. L. pateikė atsiliepimą, kurio prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja nebuvo atvykusi į notaro biurą ir nepasinaudojo nuotoline notarinio veiksmo atlikimo galimybe. Nors pareiškėja 2022 m. liepos 13 d. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame prisegė devynis dokumentus, bet nei vienas iš atsiųstų dokumentų nebuvo pareiškėjos asmens tapatybės dokumentas, leidžiantis identifikuoti pareiškėją. Pareiškėja elektroniniame laiške neišreiškė jokios valios, tik prisegė dokumentų kopijos, kuriomis remiantis, nebuvo galima nustatyti nei pareiškėjos tapatybės, nei jos sąsajų su atsiųstais dokumentais. Per visą palikimui priimti terminą pareiškėja elgėsi nerūpestingai, nesidomėjo palikimo priėmimo terminais ir procesu, buvo išvykusi iš Lietuvos, nors galėjo, bet nepasinaudojo galimybe atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu.

4.       Suinteresuotas asmuo V. K. pareiškimo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui, tačiau manė, kad pareiškėjos prašymas suformuluotas ydingai. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos teta J. B. K., kuri turėjo du brolius E. K. (V. K. tėvas) ir V. K. (pareiškėjos tėvas) bei seserį G. K. (L. K. mama). Tiek pareiškėja, tiek V. K. ir jos brolis R. K. bei L. K. yra ketvirtos tos pačios eilės įpėdiniai, turintys teisę paveldėti po tetos mirties. Mirusioji teta buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė. L. K. pareiškimą notarui pateikė nustatytais terminais, o V. K. yra pateikusi prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti. Kadangi pareiškėja per tris mėnesius nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo, todėl jos pareiškimas netenkintinas. Nurodė, kad, esant kitų įpėdinių sutikimui, būtų galimybė visiems įpėdiniams paveldėti turtą lygiomis dalimis, nesikreipiant į teismą. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškimą dėl notaro veiksmų atmetė, priteisė iš pareiškėjos valstybei 34,24 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

6.       Teismas nustatė, kad J. B. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Įpėdinei L. K. 2022 m. birželio 16 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad V. K. 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei nustatyti giminystės faktą, kad jos tėvas E. K. ir J. B. K. yra brolis ir sesuo. Pareiškėja kreipėsi 2022 m. rugsėjo 2 d. į notarę su prašymu sustabdyti mirusios tetos paveldėjimo bylą.

7.       Byloje pateikti duomenys (pareiškėjos pokalbių išklotinės) patvirtina, kad pareiškėja skambino jos nurodomu notarės telefono numeriu 2022 m. liepos 12 d., 2022 m. liepos 13 d., 2022 m. rugsėjo 28 d., taip pat siuntė notarei V. K. ir A. L. santuokos liudijimus (duomenys neskelbtini), o 2022 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuras jai pateikė sąskaitą už konsultaciją. Pareiškėja nurodė, kad ji skambino į notarų biurą 2022 m. rugpjūčio 19 d., 2022 m. rugpjūčio 23 ir 26 d., tačiau teismo vertinimu, nei vienas iš šių įrodymų nepatvirtina, kad pareiškėja būtų tinkamai pateikusi visus reikalingus dokumentus bei įstatymų nustatyta tvarka išreiškusi valią priimti palikimą. Pareiškėja nepateikė duomenų apie savo tapatybę. Teikdama elektroninį laišką nei jame, nei prie jo pridėtuose dokumentuose nepateikė jokių duomenų apie jų pateikimo tikslą bei valią priimti mirusiosios palikimą.

8.       Teismas pažymėjo, kad dalį veiksmų, kuriais pareiškėja įrodinėja aplinkybę apie savo pareikštą valią, t. y. 2022 m. rugpjūčio 19, 23, 26 d. skambučius, konsultaciją pas notarę, pareiškėja atliko jau praleidusi trijų mėnesių terminą, kadangi šis terminas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškėjos prašymas sustabdyti mirusiosios tetos paveldėjimo bylą notarės biure užregistruotas 2022 m. rugsėjo 22 d.  Šiame prašyme pareiškėja patvirtino, kad praleido palikimo priėmimo terminą, nes buvo išvykusi į Daniją, ir jai yra žinoma, kad, jeigu iki 2022 m. spalio 20 d. ji nepateiks dokumentų, patvirtinančių kreipimąsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atstatymo,  paveldėjimo byla bus tęsiama. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta reikalavimo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, todėl nenagrinėjo termino praleidimo priežasčių, juolab, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėja neturėjo galimybės atvykti į notaro biurą ir savalaikiai užpildyti visus reikalingus dokumentus.

9.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau byloje duomenų, kad pareiškėja būtų pateikusi palikimo atsiradimo vietos notarui prašymą ir duomenis, leidžiančius identifikuoti ją pačią ir jos teises į palikimą, nėra.

10.       Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsniu, notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į notaro biurą. Notaro nuotoliniu būdu, naudojant informacinių technologijų priemones (toliau – nuotolinis būdas), atliekamų notarinių veiksmų atlikimo vieta yra laikoma notaro biuro buvimo vieta. Notaras nuotoliniu būdu gali atlikti notarinius veiksmus ir asmenims, esantiems užsienyje, vadovaujantis šio įstatymo 281 straipsniu, asmeniui paprašius atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja laikėsi šių reikalavimų: kad pateikė prašymą notarui atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu, duomenis apie tapatybę, kad gavo sutikimą bei išaiškinimą iš notaro, užtikrinantį, kad jos pasirinktas bendravimo būdas, t. y. elektroniniu paštu, yra tinkamas. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjos elgesys nebuvo pakankamai atidus, nes žinodama, kad yra praleidusi terminą palikimui priimti, ji savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai.

11.       Pareiškėjai laiku neatvykus į notaro biurą ir nepasinaudojus nuotoline notarinio veiksmo atlikimo galimybe, nesurašius ir nepasirašius jokia forma pareiškimo palikimui priimti, teismas pripažino kad ji neišreiškė valios dėl palikimo priėmimo būdo. Notariato įstatyme ir CPK nėra nustatyta notaro teisė pačiam spręsti dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ar pratęsimo, todėl pareiškėjos skundą pripažino nepagrįstu ir neįrodytu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti 2023 sausio 25 d nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pareiškėja nurodė, kad dėl notaro biuro darbuotojų kaltės, t. y. dėl nuo įpėdinio nepriklausančių priežasčių, ji tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, nes notaras privalo priimti ir įregistruoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo, o įpėdinis privalo prisiimti visas pareigas, kylančias ar galinčias kilti iš palikimo.

12.2.                      Pareiškėja byloje pateikė rašytinius įrodymus, kad ji į notarės biurą skambino ne vieną kartą, rašė elektroninius laiškus, teikė jos giminystę patvirtinančius dokumentus, tačiau iš notarės nėra gavusi nei vieno atsakymo, išskyrus automatinį pranešimą, jog dokumentai gauti ir su pareiškėja bus susisiekta ne vėliau kaip per 20 dienų. Pareiškėjai nebuvo pateiktas pilnas reikalingų dokumentų sąrašas, ji nebuvo informuota apie privalomą jos atvykimą į notaro biurą tikslu pasirašyti notarinės formos pareiškimą. Notarė nepateikė jokio rašytinio atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

12.3.                      Pareiškėja mano, kad jos elgesys dėl palikimo priėmimo yra sąžiningas, atidus ir rūpestingas, nes sužinojusi apie tetos mirtį, ji dalyvavo laidotuvėse, paminėjime praėjus vienam mėnesiui nuo mirties, ėmėsi aktyvių veiksmų mirusios tetos palikimui priimti, t. y. skambino į notarės biurą dėl informacijos, registracijos dėl vizito, giminystės dokumentų siuntimo.

12.4.                      Pareiškėja mano, kad notarė, pažeisdama CK nuostatas išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, nepraėjus trijų mėnesių įstatymo nustatytam terminui, nesuformavusi įpėdinių rato, todėl pareiškėjos kreipimasis į notaro biurą turėtų įtakos įpėdinės L. K., kaip paveldėtojos, teisėms.

12.5.                      Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje vertinti įrodymai aprašyti chaotiškai, painiojant įvykių chronologiją, datas ir faktus.

13.       Suinteresuotas asmuo notarė R. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Įpėdiniu gali būti laikomas ne bet koks asmuo, o tik toks, kuris gali palikimą priimti pagal įstatymą arba pagal testamentą. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Todėl pareiškimas apie palikimo priėmimą turi būti suprantamas siaurai – kaip rašytinis dokumentas. Būtina tinkamo palikimo priėmimo įgyvendinimo sąlyga – tai raštu įforminto vienašalio sandorio (pareiškimo) padavimas notarui. Nors pareiškėja rinko dokumentus, konsultavosi telefonu, tačiau tokio pareiškimo nėra pasirašiusi ir jo padavusi, todėl palikimo nėra priėmusi. Įpareigoti notarę atlikti norinius veiksmus nėra teisinio pagrindo, kadangi reikalavimas išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą yra išvestinis notarinis veiksmas, atsirandantis iš palikimo priėmimo fakto.

13.2.                      Notarė patvirtino, kad pareiškėja yra skambinusi į notarų biurą ir jai buvo paaiškinta, kokius dokumentus reikia pateikti, norint priimti palikimą. Jai buvo paaiškintas trijų mėnesių įstatymo nustatytas terminas paduoti pareiškimą vietos notarui dėl palikimo priėmimo ir manytina, kad pareiškėja suprato jai suteiktą informaciją, nes kaip matyti iš dokumentų datų, ji rinko trūkstamus dokumentus, reikalingus palikimui priimti. Tačiau pareiškėja nei karto iki 2022 rugsėjo 22 d. nebuvo atvykusi į notaro biurą, nepateikė save identifikuojančio asmens dokumento, neprisijungė prie elektroninės enotaras sistemos ir jokia forma nepateikė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos teigiama aplinkybė, kad telefoniniu skambučiu jai nebuvo suteikta informacija dėl įstatymo nustatytų reikalavimų yra neteisinga ir klaidinanti teismą.

13.3.                      Pareiškėja nenurodo, kokie konkretūs netinkami notaro biuro darbuotojų veiksmai jai sutrukdė pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo. Skunde dėsto ir sutinka, kad palikimo priėmimas ar jo atsisakymas yra vienašalis sandoris ir pareiškimas turi būti įpėdinio pasirašytas bei paduotas vietos notarui, tačiau tokio dokumento pareiškėja notarei nėra pateikusi. Pareiškėja klaidingai supranta palikimo priėmimo procedūrą, manydama, kad renkant dokumentus ir ruošiantis sudaryti vienašalį sandorį dėl palikimo priėmimo bei konsultuojantis, palikimui priimti terminas yra sustabdomas arba negalioja.

13.4.                      CK 5.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad terminas, per kurį įpėdinis turi paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo vietos notarui yra trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos ir toks terminas yra taikomas visoms be išimties įpėdinių eilėms. Kadangi pareiškėja praleido palikimui priimti terminą, jai buvo pasiūlyta kreiptis į kitą įpėdinę, jau priėmusią palikimą, su prašymu priimti pareiškėją į įpėdinių ratą. Pareiškėja pareiškė, kad su kita įpėdine yra konfliktiniuose santykiuose, tartis neketina, todėl ketina kreiptis savarankiškai į teismą dėl termino atstatymo palikimui priimti. 

13.5.                      2022 m. rugsėjo 22 d. vizito metu pareiškėja prašė sustabdyti savo tetos paveldėjimo bylą, ketindama kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atstatymo. Prašyme pareiškėja patvirtino, kad palikimo priėmimo terminą praleido, nes buvo išvykusi į užsienį, jai yra žinoma, kad, jeigu iki 2022 m. spalio 20 d. nepateiks dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos kreipimąsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atstatymo, paveldėjimo byla bus tęsiama. Darytina išvada, kad pareiškėja, pasirašydama tokį pareiškimą, pati pripažino, jog praleido terminą palikimui priimti po tetos mirties, nurodydama, jog kreipsis į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Taip pat atsisakė kreiptis į palikimą priėmusią įpėdinę, motyvuodama blogais santykiais, tarp pareiškėjos ir palikimą priėmusios įpėdinės galimai yra ginčas, kurio notaras nesprendžia ir negali spręsti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

16.       Byloje iškilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

17.       Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

18.       Nagrinėjimo atveju pareiškėja teikia skundą, prašydama teismo įpareigoti notarę jos pareiškimą dėl palikimo priėmimo laikyti pateiktu, nepraleidus įstatymo numatyto trijų mėnesių termino, išduodant pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodė, kad ji po savo tetos J. B. K. (duomenys neskelbtini) mirties, 2022 m. liepos 12 d. telefonu kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo. Notarė ją informavo, kad atvykti į notaro biurą pareiškėja neprivalo, dokumentus gali pateikti elektroniniu paštu ir šis veiksmas bus traktuojamas kaip valios išraiška priimti atsiradusį paveldėjimą. Todėl pareiškėja 2022 m. liepos 13 d. elektroniniu paštu persiuntė notarei dokumentų kopijas. Notarė patvirtino, kad visi dokumentai tinkami, nieko netrūksta ir su pareiškėja bus papildomai susisiekta dėl tolimesnių veiksmų paveldėjimo byloje. Pareiškėjos teigimu, notarei tinkamai neatlikus pareigų, ji praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Notarė nurodė, kad nors pareiškėja rinko dokumentus, konsultavosi telefonu, tačiau pareiškimo dėl palikimo priėmimo nėra parašiusi ir pateikusi, todėl įpareigoti notarę atlikti notarinius veiksmus nėra teisinio pagrindo, kadangi reikalavimas išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą yra išvestinis notarinis veiksmas, atsirandantis iš palikimo priėmimo fakto.

19.       CK 5.66 straipsnis numato, kad įpėdinis gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams.

20.       Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis įpėdinio sandoris) (CK 1.63 str. 3 d.), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sandoriu gali būti pripažintas ne bet koks juridinis faktas (asmens veiksmas), o tik toks, kuris turi visus būdingus sandorio požymius, t. y. teisėta asmens vidinės valios išorinė išraiška, siekiant tam tikro teisinio rezultato. Palikimo priėmimas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Valia turi būti išreikšta laisvai, o jos turinį sudaro asmens apsisprendimas įgyti nuosavybės teisę į palikimą.

21.       Pažymėtina, kad pagal Notariato įstatymo 28 straipsnį notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik dėl svarbios priežasties Įstatyme numatytais atvejais. Pagal Įstatymo 281 straipsnį notarai nuotoliniu būdu gali atlikti notarinius veiksmus, išskyrus testamentų tvirtinimą ir šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytus notarinius veiksmus. Asmeniui paprašius atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, dėl notarinio veiksmo atlikimo būdo sprendžia notaras. Siekdamas užtikrinti asmens teisėtų interesų apsaugą ar notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimą, notaras gali neatlikti notarinio veiksmo nuotoliniu būdu, nors ir turi galimybę užtikrinti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas sąlygas. Šiuo atveju notaras informuoja asmenį, kad jo prašomas notarinis veiksmas gali būti atliktas šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu neskundžiamas. Notaro nuotoliniu būdu, naudojant informacinių technologijų priemones (toliau – nuotolinis būdas), atliekamų notarinių veiksmų atlikimo vieta yra laikoma notaro biuro buvimo vieta. Notaras nuotoliniu būdu gali atlikti notarinius veiksmus ir asmenims, esantiems užsienyje.

22.       Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja su notare komunikavo telefonu (2022 m. liepos 12–13 d., 2022 m. rugpjūčio 19, 16 ir 23 d.) bei 2022 m. liepos 13 d. elektroniniu paštu atsiuntė jos giminystę patvirtinančius dokumentus, tačiau pareiškimo priimti palikimą ar prašymo atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu (per elektroninę enotaras.lt sistemą)  pareiškėja notarei nepateikė. Po giminystės faktą patvirtinančių dokumentų siuntimo el. paštu 2022 m. liepos 13 d. pareiškėja į notaro biurą  skambino 2022 m. rugpjūčio 16 d., 19 d. ir 23 d., o atvyko 2022 m. rugsėjo 22 d., t. y. jau suėjus trijų mėnesių terminui. Minėto vizito metu pareiškėja pateikė prašymą sustabdyti savo tetos paveldėjimo bylą, ketindama kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šiuo prašymu pareiškėja pripažino ir patvirtino, kad palikimo priėmimo terminą ji praleido, nes buvo išvykusi į Daniją. Įvertinus šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja įstatymo nustatytu terminu rašytinio pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarei nepateikė, pati šią aplinkybę pripažino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė.

23.       Apeliantė nurodo, kad notaro biuro darbuotojai neteisingai pakonsultavo pareiškėją, nepasakė, kad pareiškėja privalo atvykti į notaro biurą ir pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei rašytinį pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

24.       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga.

25.       Apeliantė, teigdama, kad notaro biuro darbuotojai netinkamai pareiškėją pakonsultavo, privalo šią aplinkybę įrodyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja dėl palikimo priėmimo su notare komunikavo telefonu, tačiau jokio raštu ar el. paštu siųsto oficialaus užklausimo, kokius dokumentus ji turėtų pateikti dėl palikimo priėmimo ir iki kada, notaro biurui nepateikė. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad notaro biuro darbuotojai netinkamai pareiškėją konsultavo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad kadangi pareiškėja neteikė rašytinių užklausimų notarei, tai notarė neturėjo pagrindo teikti pareiškėjai rašytinius atsakymus.

26.       Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad net atsisakymą dėl notarinio veiksmo atlikimo notarė pateikė žodžiu. Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą įforminimą, kurioje nustatyta, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja kreipėsi į notarę rašytiniu prašymu, kad ši pateiktų raštu atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežastis, todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

27.       Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tos aplinkybės, kad pareiškėja rinko dokumentus, konsultavosi telefonu su notaro biuro darbuotojais, nėra pagrindas pripažinti, kad tai gali būti prilyginama įstatyme numatyto pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimui.  Pareiškėjai tinkamai ir laiku neišreiškus savo valios priimti palikimą įstatyme nustatyta tvarka, nėra teisinio pagrindo įpareigoti notarę atlikti norinius veiksmus, kadangi reikalavimas išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą yra išvestinis notarinis veiksmas, atsirandantis iš palikimo priėmimo fakto.

28.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

29.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Atskirąjį skundą atmetus, apeliantės išlaidos neatlygintinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                Edita Šliumpienė