Nr. DOK-2059
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06848-2023-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2025 m. gegužės 27 d. paduotu ieškovės UAB ,,Klaipėdos autocentras“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB ,,Klaipėdos autocentras“ padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Klaipėdos autocentras“ ieškinį atsakovui R. P. dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo teisme iš esmės.
Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažino atsakovo R. P. 2023 m. rugsėjo 5 d. atleidimą iš darbo UAB „Klaipėdos autocentras“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu; sprendė, kad darbo sutartis tarp atsakovo ir ieškovės nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; priteisė atsakovui iš ieškovės 1092,50 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo dienos (2023 m. spalio 10 d.), o nuo 2023 m. spalio 11 d. – po 43, 70 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. rugsėjo 5 d.; priteisė trijų vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 2739,99 Eur.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. vasario 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą.
Ieškovė UAB ,,Klaipėdos autocentras“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino DK 58 straipsnio 4 dalį, nesant teisinio pagrindo konstatavo procedūrinius pažeidimus, darbdavio pareigą suteikti sąlygas darbo pareigas pažeidusiam darbuotojui pasikonsultuoti su profesine sąjunga, kai to neprašė pats darbuotojas, o jis pasiaiškinimus pateikė. Darbuotojo pasiaiškinimo motyvai atkartoti atsakovo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, naujos darbuotojo atsakomybę eliminuojančios aplinkybės nenurodytos, todėl ieškovės pozicijos dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nekeičia.
2. Apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas atsakovo darbo pareigų pažeidimą nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar darbo pareigų pažeidimas laikytinas šiurkščiu: sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas); jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką); tam, kad būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius; padariniai (pvz., nuostoliai, kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir pan.) yra vienas iš požymių, leidžiančių spręsti dėl taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – darbuotojui pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017 36–37 punktus).
3. Apeliacinės instancijos teismas padarė prieštaraujančią kasacinio teismo praktikai išvadą, kad darbuotojas gali piktnaudžiauti teise, t. y. nepaklusti darbdavio teisėtam nurodymui, nevykdyti darbdavio nurodymų baigti mokymus, nepaisyti darbdavio interesų, dėl darbo pareigų pažeidimo nesigailėti, necenzūriniais žodžiais įžeidinėti bendradarbius, kenkti darbo organizavimo tvarkai, prarasti darbdavio pasitikėjimą ir tikėtis, kad darbdavys už šiuos šiurkščius darbo drausmės pažeidimus neturi teisės nutraukti darbo sutartį, o ją nutraukus darbuotojas gauna neproporcingą turtinę naudą, todėl yra skatinami neteisėti darbuotojo veiksmai. Atsakovas turėjo įvykdyti ieškovės nurodymą baigti vadybininko mokymus, tačiau atsakovas tai padaryti nepagrįstai atsisakė. Toks darbuotojas negalėjo būti laikomas vertu pasitikėjimo.
4. Teismai pažeidė kasacinio teismo suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, nes nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų konstatavo, jog darbdavio vadovas atsakovo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, todėl atsakovą provokavo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei UAB ,,Klaipėdos autocentras“ (j. a. k. 141628814) 130 (vieną šimtą trisdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 27 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 6834, kodas ZO35441.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Agnė Tikniūtė