Civilinė byla Nr. 2T-13-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00107-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. M. (J. M.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Prekybos ir pramonės rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Asimesta“,

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. gruodžio 21 d. gautas pareiškėjo E. M. (J. M.) prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Prekybos ir pramonės rūmų (toliau – ir Tarptautinio arbitražo teismas prie BelTPP) 2021 m. liepos 30 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Asimesta“ priteista 4 465,98 Eur skolos, 1 000,38 Eur netesybų, 296,84 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 81,02 Eur išlaidų, patirtų dėl teismo korespondencijos siuntimo atsakovui greituoju kurjerių paštu, ir 897,29 Eur išlaidų dėl arbitražo teismo rinkliavos, iš viso 6 741,51 Eur. Nurodo, kad minėtas arbitražo sprendimas įsiteisėjęs, suinteresuotas asmuo nėra jo įvykdęs, nors buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą Tarptautiniame arbitražo teisme prie Baltarusijos Prekybos ir pramonės rūmų.

2.       Suinteresuotas asmuo UAB „Asimesta“ atsiliepime į prašymą prašo pareiškėjo prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. 16/08/19 (toliau – ir sutartis), kurios 9.1 punkte šalys susitarė dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže – Nacionalinių Prekybos Rūmų arbitražo Teisme (Latvijos Prekybos–Pramonės rūmų Trečiųjų teisme Rygos mieste pagal šio Trečiųjų teismo reglamentą), esančiame ieškinio pareiškėjo adresu. Pasak suinteresuoto asmens, nėra aišku, ar egzistuoja arbitražinis teismas pavadinimu „Nacionalinių Prekybos Rūmų Arbitražo Teismas“, nėra nurodyta, kurioje valstybėje ir kokiu adresu toks teismas vykdo veiklą. Tarp šalių sudarytoje sutartyje jokia forma ir jokiu būdu nėra nurodyta, kad ginčai tarp šalių sprendžiami Tarptautinio arbitražo teisme prie BelTPP. „Nacionalinių Prekybos Rūmų Arbitražo teismas“ nėra „Tarptautinis arbitražo teismas prie BelTPP“. Tuo tarpu sutarties 9.1 punkte nurodytas „Latvijos Prekybos–Pramonės rūmų Trečiųjų teismas Rygos mieste“ yra egzistuojantis ir veikiantis adresu 35 Krisjana Valdemara str., Riga, LV-1010, Latvija. Latvijos Prekybos–Pramonės rūmų Trečiųjų teismas Rygos mieste buvo pasirinktas neatsitiktinai, kadangi tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo norėjo užsitikrinti, kad ginčai, kylantys iš sutarties, būtų sprendžiami nešališkai ir kad nei viena ginčo šalis neturėtų pranašumo sprendžiant ginčą arbitraže. Suinteresuotas asmuo jokiu būdu ir jokia forma nesutiko su arbitražinės išlygos, nurodytos sutarties 9.1 punkto nuostatuose, pakeitimu ar panaikinimu, nesutiko su ginčo nagrinėjimu Tarptautiniame arbitražo teisme prie BelTPP. Tarptautinio arbitražo teismo prie BelTPP 2021 m. liepos 30 d. sprendimas yra negaliojantis, nes iš tarp šalių sudarytos Sutarties kylantys ginčai yra neteismingi šiam arbitražo teismui.

Prašymas netenkinamas

3.       Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota teisminė institucija pripažinti sprendimą. Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 6 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (toliau – KAĮ). KAĮ 51 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimą ir vykdymą, įtvirtina, kad arbitražo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal šio straipsnio ir Niujorko konvencijos nuostatas (KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

4.       Pagal KAĮ 51 straipsnio 2 dalį šalis, prašanti pripažinti ar pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimą, prie šio prašymo turi pateikti prašomo pripažinti ar pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimo ir arbitražinio susitarimo originalus arba tinkamai patvirtintas jų kopijas. Jeigu arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas surašyti ne valstybine kalba, šalis, kuri kreipiasi, turi pateikti tinkamai patvirtintus šių dokumentų vertimus į valstybinę kalbą.

5.       Nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su prašymu pateikė įsiteisėjusio Tarptautinio arbitražo teismo prie BelTPP 2021 m. liepos 30 d. sprendimo patvirtintą kopiją ir šio sprendimo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, taip pat pareiškėjo ir suinteresuoto asmens UAB „Asimesta“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. sutarties Nr. 16/09/19 patvirtintą kopiją bei jos vertimą į lietuvių kalbą, kurios 9.1 punkte įtvirtintas šalių susitarimas, kad, „tuo atveju kai neįmanoma pasiekti susitarimo, ginčai bus galutinai nagrinėjami Nacionalinių Prekybos Rūmų arbitražo Teisme (Latvijos Prekybos–Pramonės rūmų Trečiųjų teisme Rygos mieste pagal šio Trečiųjų teismo reglamentą), esančiame ieškinio pareiškėjo adresu“.

6.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Todėl sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, Niujorko konvencijos V straipsnis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

7.       Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Todėl būtent šaliai, prašančiai nepripažinti arbitražo teismo sprendimo, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

8.       Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo neįrodinėja 1958 m. Niujorko konvencijos 5 straipsnio 1 dalies (a), (b) ir (c) punktuose numatytų atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimą pagrindų ir remiasi tik (d) punkto nuostatomis, pagal kurias arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta prašant tai pusei, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo. Suinteresuoto asmens nuomone, sutarties 9.1 punkto dalyje „ginčai bus galutinai nagrinėjami Nacionalinių Prekybos Rūmų arbitražo Teisme“ yra šalių išreikšta valia (susitarimas) ginčus nagrinėti arbitražo teisme, t. y. šia susitarimo dalimi atsisakoma nacionalinių teismų jurisdikcijos, tuo tarpu 9.1. punkto dalyje išskirtoje skliausteliuose – „Latvijos Prekybos–Pramonės rūmų Trečiųjų teisme Rygos mieste pagal šio Trečiųjų teismo reglamentą“ – yra nurodyta konkreti institucija (konkretus arbitražo teismas), kurioje šalys susitarė spręsti iš sutarties kylančius ginčus.

9.       Prašomame pripažinti 2021 m. liepos 30 d. sprendime Tarptautinio arbitražo teismas prie BelTPP, remiasi argumentu, kad sutarties 9.1 punkte esančią arbitražinę išlygą laiko alternatyvia arbitražine išlyga, numatančia ginčų dėl sutarties sprendimą arba „Nacionalinių Prekybos Rūmų Arbitražo Teisme“ esančiame ieškinio pareiškėjo adresu, arba „Latvijos Prekybos–pramonės rūmų Trečiųjų teisme Rygos mieste, pagal šio trečiųjų teismo reglamentą“. Sprendime pažymėta, kad neįmanoma kitaip aiškinti sutarties šalių suderintos valios, kadangi Latvijos Prekybos–Pramonės rūmų trečiųjų teismas Rygos mieste nėra Baltarusijos Respublikoje pareiškėjo adresu, taip pat nėra Lietuvos Respublikoje suinteresuoto asmens adresu. Tarptautinio arbitražo teismo prie BelTPP nuomone, kadangi pareiškėjas yra subjektas, esantis Baltarusijos Respublikos teritorijoje, tai kompetentingu „Nacionaliniu Prekybos Rūmų Arbitražo teismu ieškinio pareiškimo adresu“ yra Baltarusijos Prekybos–Pramonės rūmų įsteigtas Tarptautinis arbitražo teismas prie BelTPP (vienintelis įsteigtas Baltarusijos prekybos–pramonės rūmų ir turintis oficialų pavadinimą ,,Tarptautinis arbitražo teismas prie BelTPP“). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu arbitražo teismo sprendime pateiktu arbitražinio susitarimo turinio aiškinimu.

10.       Apeliacinis teismas pažymi, kad vertinant, kokios šalies ir kuris konkrečiai tos šalies arbitražas turėtų nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, svarbu nustatyti du dalykus: kokia buvo principinė šalių valia dėl tarpusavio ginčų sprendimo pagal sutartį ir ar pagal egzistuojančią arbitražinę išlygą teismas turi galimybę nustatyti, kuri konkreti arbitražinė ginčų nagrinėjimo institucija turi spręsti šalių ginčą.

11.       Iš sutarties 9.1 punkto matyti, kad šalys buvo susitarusios dėl ginčų sprendimo arbitraže, taigi, šalių valia ginčą nagrinėti ne teisme, o arbitraže, yra aiški, todėl svarbu nustatyti, ar pagal egzistuojančią arbitražinę išlygą teismas gali nustatyti, kuri konkrečiai arbitražinė institucija kompetentinga spręsti šalių ginčą. Nors Tarptautinio Arbitražo teismo prie BelTPP nuomone, šalys buvo susitarusios dėl alternatyvaus arbitražo teismo pasirinkimo, t. y. arba „Nacionalinių Prekybos Rūmų Arbitražo Teisme“, esančiame ieškinio pareiškėjo adresu arba „Latvijos Prekybos–pramonės rūmų Trečiųjų teisme Rygos mieste, pagal šio trečiųjų teismo reglamentą“, tačiau toks aiškinimas stokoja pagrįstumo. Pirmiausia pažymėtina, kad nėra aiški pati arbitražinio susitarimo sąvoka „Nacionalinių Prekybos Rūmų Arbitražo Teisme, esančiame ieškinio pareiškėjo adresu“: arbitražinėje išlygoje nėra nurodytos nei konkrečios (įvardijant tikslius jų pavadinimus) arbitražinės institucijos, nei kur jos veikia. Tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra konkrečiai nurodyta ir tai, kad kilę ginčai sprendžiami Tarptautinio Arbitražo teisme prie BelTPP, todėl vien ta aplinkybė, kad ši arbitražo institucija yra vienintelis įsteigtas Baltarusijos prekybos–pramonės rūmų arbitražo teismas, savaime nelemia aiškinimo, kad šalys, sudarydamos sutartį, aiškiai išreiškė valią kilusius ginčus perduoti šiam arbitražo teismui. Pažymėtina ir tai, kad remiantis tokiu sutarties 9.1  punkte išdėstytos sąlygos aiškinimu, tuo atveju, jeigu į arbitražą kreiptųsi ne E. M., o priešingai – suinteresuotas asmuo UAB „Asimesta“, jis ginčą turėtų teisę inicijuoti savo buveinės adresu, t. y. Lietuvoje esančiame nacionalinių Prekybos Rūmų arbitražo teisme. Tačiau Lietuvoje tokia arbitražo institucija kaip Nacionalinis (Lietuvos) Prekybos Rūmų arbitražo teismas neegzistuoja.

12.       Taigi, tokioje situacijoje, kai šalys arbitražinėje išlygoje nenurodė konkrečių nacionalinių arbitražų pavadinimų, nors Latvijos Prekybos–pramonės rūmų Trečiųjų teismas Rygos mieste nurodytas aiškiai, vertintina, ar šalių susitarimas gali būti aiškinamas taip, kaip aiškino pareiškėjas, kreipdamasis į Tarptautinio Arbitražo teismą prie BelTPP ir kaip aiškino šis arbitražo teismas – kad šalių susitarime nustatytas alternatyvus teismingumas, ar vis tik šalių valia buvo, kad ginčą nagrinėtų konkretus arbitražo teismas, įvardintas šalių sutartyje (šiuo atveju – Latvijos Prekybos–pramonės rūmų Trečiųjų teismas Rygos mieste).

13.       Arbitražiniai susitarimai, kurie nėra pakankamai tikslūs arba prieštarauja kitoms sutartyje nustatytoms ginčų sprendimo išlygoms, tarptautinėje arbitražo praktikoje pripažįstami patologiniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai šalys išreiškė intenciją ginčus spręsti arbitražo teisme, teismas turėtų tokią valią įgyvendinti, net jei kai kurie arbitražinio susitarimo aspektai yra netikslūs. Aiškinant arbitražinį susitarimą pirmenybė turi būti teikiama tokiam aiškinimui, kuris leistų išsaugoti arbitražinio susitarimo efektyvumą (efektyvaus aiškinimo principas). Nustačius, kad arbitražinis susitarimas yra patologinis, tačiau iš jo turinio galima nustatyti, kokia yra šalių valia dėl pasirinkto ginčo sprendimo būdo, toks arbitražinis susitarimas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016, 58 punktas ir jame nurodyta praktika).

14.       Tarptautinėje komercinio arbitražo doktrinoje esminėmis arbitražinio susitarimo sąlygomis paprastai pripažįstamas šalių susitarimas dėl jurisdikcijos (šalių valia perduoti ginčus spręsti arbitražu ir teismo jurisdikcijos atsisakymas) bei arbitražinio susitarimo apimtis (susitarimo taikymo srities apibrėžimas) (žr., pvz., Lew, Julian D. M.; Mistelis, Loukas A.; Kroll, Stefan M. Comparative International Commercial Arbitration. Kluwer Law International, 2003, p. 165–170; Born, Gary B. International Arbitration: Law and Practice. Kluwer Law International BV, The Netherlands, 2012, p. 70–71). Tuo tarpu kitos arbitražinio susitarimo sąlygos, tokios kaip arbitražo teismo buveinė, arbitražo teismo sudėties taisyklės, arbitražo institucijos paskyrimas, proceso kalbos pasirinkimas ir taikytinų procesinių taisyklių nustatymas, paprastai nepripažįstamos esminėmis arbitražinio susitarimo sąlygomis, todėl su šiomis sąlygomis susiję arbitražinio susitarimo defektai dažniausiai priskirtini defektams, kurie gali būti ištaisomi arbitražo ar teismo ir ginčo šalių nukreipimo į arbitražą savaime nedaro negalimo.

15.       Vienas pavyzdžių, kai arbitražinis susitarimas laikomas patologiniu, yra atvejai, kai jame nurodoma arbitražo institucija neegzistuoja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju arbitražinės išlygos dalis – ginčai bus galutinai nagrinėjami Nacionalinių Prekybos Rūmų arbitražo Teisme <...>, esančiame ieškinio pareiškėjo adresu – įtvirtinta šalių tarpusavio sutartyje, turi būti pripažinta „patologine“, nes institucija, kuri nurodyta arbitražinėje išlygoje (nacionalinis Prekybos rūmų Arbitražo teismas), viena vertus, nėra nurodyta tiksliai, antra vertus, arbitražo institucija su tokiu pavadinimu neegzistuoja nei Baltarusijos Respublikoje, nei Lietuvos Respublikoje. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia arbitražinio susitarimo patologija savaime nelemia arbitražinio susitarimo negaliojimo – tais atvejais, kai arbitražiniame susitarime nurodoma arbitražo institucija neegzistuoja, teismas visų pirma turėtų vertinti, ar pagal tokią arbitražinės išlygos formuluotę, taikant bendruosius sutarčių aiškinimo principus, įmanoma nustatyti, dėl kurios konkrečiai arbitražinės ginčų sprendimo institucijos šalys susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013).

16.       Visuotinai pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas – sutartis, todėl, kilus ginčui dėl sudaryto arbitražinio susitarimo turinio, teismas turi šį susitarimą išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.193–6.195 straipsniuose.

17.       Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

18.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

19.       Šiuo atveju šalių pozicija dėl arbitražinio susitarimo turinio (jų valios dėl arbitražo įstaigos, kompetentingos nagrinėti ginčą) yra išsiskyrusi, todėl nėra galimybės sutarties sąlygą aiškinti pagal tikruosius šalių ketinimus. Tokioje situacijoje turi būti vertinama, ar analogiški šalims protingi asmenys analogiškomis aplinkybėmis galėtų susitarti, kad ginčai bus nagrinėjami nacionaliniame (t. y. ieškovo gyvenamosios ar buveinės vietos) arbitražo teisme prie tos valstybės Prekybos rūmų, kai vienos iš susitariančių šalių (šiuo atveju – suinteresuotojo asmens) buveinės valstybėje (Lietuvos Respublikoje) tokia arbitražo institucija neegzistuoja. Dar daugiau, Lietuvoje nėra ir nacionalinių Prekybos rūmų, yra tik regionuose veikiantys Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurie vienijasi į Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją, tačiau prie jos joks arbitražo teismas nėra įsteigtas. Tokioje situacijoje nebūtų logiškas aiškinimas, kad šalys susitarė dėl alternatyvaus arbitražo teismingumo, kai viena iš šalių tokio susitarimo neturėtų galimybės įgyvendinti vien dėl tos priežasties, kad jos buveinės valstybėje neegzistuoja arbitražo institucija, kuri atitiktų ar bent būtų panaši į apibrėžiamą sutartyje pagal pavadinimą bei instituciją, prie kurios turėtų būti įsteigta. Joks protingas ir apdairus asmuo nesudarytų susitarimo, kurio jis neturėtų galimybės įgyvendinti ir dėl to atsidurtų nelygiavertėje padėtyje kitos sutarties šalies atžvilgiu.

20.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad arbitražinio susitarimo (9.1 punkto) daliai dėl ginčų nagrinėjimo Nacionalinių Prekybos Rūmų Arbitražo Teisme, esančiame ieškinio pareiškėjo adresu, esant netiksliai ir bent vienai iš ginčo šalių – neįgyvendinamai, susitarimas negali būti aiškinamas kaip nustatantis alternatyvias arbitražo institucijas, nes priešingas aiškinimas prieštarautų šalių lygybės, teisingumo, protingumo principams.

21.       Tuo tarpu arbitražiniame susitarime expresssis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nurodytas Latvijos Prekybos–Pramonės rūmų Trečiųjų teismas Rygos mieste yra realiai egzistuojanti arbitražo institucija. Tokioje situacijoje atsižvelgiant į aiškiai bei nedviprasmiškai susitarimo tekste išreikštą abiejų šalių sutikimą dėl ginčų nagrinėjimo konkrečioje arbitražo institucijoje, protingo analogiško šalims elgesio analogiškoje situacijoje standartą atitinka būtent suinteresuoto asmens nurodomas arbitražinio susitarimo turinio aiškinimas – kad tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo siekė užsitikrinti, jog ginčai, kylantys iš sutarties, būtų sprendžiami nešališkai ir kad nei viena ginčo šalis neturėtų pranašumo sprendžiant ginčą arbitraže; ginčus spręsti Latvijos Respublikoje abiem šalims yra patogu, kadangi tiek Lietuvos Respublika, tiek Baltarusijos Respublika ribojasi su Latvijos Respublika. Tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimas Latvijos Prekybos–Pramonės rūmų Trečiųjų teisme Rygos mieste nesuteiktų privalumų nė vienos iš šalių teisėms ir atitiktų šalių valią spręsti ginčą arbitraže. Kadangi šalių sudaryto arbitražinio susitarimo dalis dėl ginčų nagrinėjimo nacionaliniuose arbitražuose nėra aiški, o šalys aiškiai nurodė tik vieną arbitražo teismą (Latvijos Prekybos–Pramonės rūmų Trečiųjų teisme Rygos mieste), todėl pareiškėjas turėjo kreiptis būtent į šią instituciją.

22.       Niujorko konvencijos V straipsnio 1 punkto d papunktyje nustatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, jei arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų. Kadangi šalių ginčą išnagrinėjo arbitražo teismas, kuris neatitiko šalių susitarimo, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui konstatuoti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindą pagal 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 punkto d papunktį ir atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio Arbitražo teismo prie Baltarusijos Prekybos ir pramonės rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Netenkinus pareiškėjo prašymo pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Prekybos ir pramonės rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą, suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai įrodo, kad suinteresuotas asmuo patyrė 605 Eur išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjo prašymą parengimą. Šios išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuoto maksimalaus išlaidų dydžio už tokių teisinių paslaugų suteikimą, todėl priteistinos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 8111 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Netenkinti pareiškėjo E. M. (J. M.) prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio Arbitražo teismo prie Baltarusijos Prekybos ir pramonės rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui E. M. (J. M.) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Asimesta“ priteista 4 465,98 Eur skolos, 1 000,38 Eur netesybų, 296,84 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 81,02 Eur išlaidų, patirtų dėl teismo korespondencijos siuntimo atsakovui greituoju kurjerių paštu, ir 897,29 Eur išlaidų dėl arbitražo teismo rinkliavos.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Asimesta“ (juridinio asmens kodas 167262594) iš pareiškėjo E. M. (J. M.) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai                                        Marius Bajoras

Rasa Gudžiūnienė

Romualda Janovičienė