Civilinė byla Nr. e3K-3-173-701/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40685-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.1

                (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. S. teisių perėmėjos D. K. prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. (teisių perėmėja – D. K.) ieškinį atsakovams V. P. (teisių perėmėja – Lietuvos Respublika), E. D., D. V., J. T., R. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. A.-B., Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė Snieguolė Kaplerienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 23 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Ieškovės V. S. teisių perėmėja D. K. pateikė prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje. Prašyme nurodoma, kad ieškiniu buvo ginčijamos atsakovų sudarytos žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartys, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017  m. birželio 14 d. sprendimu ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis pripažino negaliojančiomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir ieškinį atmetė, tačiau pastarosios nutarties 36 punkte rašoma, kad: „Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad ieškovė neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti dovanojimo sandorį.“ Ieškovės teisių perėmėja mano, kad nurodytoje nutartyje, darant išvadą apie ieškovės neturėjimą materialiojo suinteresuotumo ginčyti dovanojimo sandorį, yra padarytas rašymo apsirikimas, kurį ji prašo ištaisyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019  m. gegužės 23 d. nutarties konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad:

„Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 19 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai E. D. ir D. V. iš atsakovo V. P. nusipirko 169/953 Žemės sklypo dalis, o 2015 m. vasario 19 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai E. D. ir D. V. pardavė atsakovui J. T. 263/953 Žemės sklypo dalis ir gyvenamąjį namą; J. T. šį nekilnojamąjį turtą įsigijo bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise su atsakove R. T. (nutarties 25 punktas).

Ieškovė ieškiniu ginčija žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis, nurodydama, kad jos, be kita ko, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, įtvirtintoms CK 4.82, 6.394 straipsniuose ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad sudaręs ginčijamą žemės sklypo dalies perleidimo sandorį atsakovas V. P. prarado visas teises į Žemės sklypą, todėl juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo ir tokiu būdu pažeidžia žemės sklypo bendraturtės ieškovės teises ir teisėtus interesus (nutarties 26 punktas).

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino bei taikė CK 1.78 straipsnio 5 dalį ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turi reikalavimo teisę šioje byloje. Skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė, kaip ginčijamomis pirkimo–pardavimo sutartimis buvo pažeistos jos teisės ir kokią įtaką jos teisėms bei pareigoms turės byloje priimamas teismo sprendimas, t. y. nenurodė ir nepagrindė savo suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl ieškovė, kuri nebuvo ginčijamų sutarčių dalyko – 169/953 dalių žemės sklypo – savininkė, nebūdama atsakovo V. P. įgaliota atstovė ir neturėdama įgaliojimų ginti viešąjį interesą, šioje byloje neturi reikalavimo teisės (nutarties 19 punktas).

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad ieškovė neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti dovanojimo sandorį. Kaip pirmiau nurodyta (žr. šios nutarties 24 punktą), tokio suinteresuotumo neturėjimas per se (pats savaime) sudaro pagrindą atmesti ieškinį (CPK 5 straipsnis) (nutarties 36 punktas).“

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019  m. gegužės 23 d. nutartis, pareikšto ieškinio dalyką, nurodytos nutarties visų dalių visumą, jos konstatuojamojoje dalyje išdėstytus motyvus, pripažįsta pagrįstu ieškovės teisių perėmėjos prašyme išdėstytą teiginį, kad nurodytos nutarties 36 punkto pirmajame sakinyje įrašant žodžius „dovanojimo sandorį“ yra padarytas rašymo apsirikimas, nes vietoje šių žodžių turėjo būti įrašyta „pirkimo–pardavimo sandorius“.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pirmiau konstatuotą rašymo apsirikimą vertina tokiu, kurio ištaisymas nekeičia nutarties esmės. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ištaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutarties 36 punkto pirmajame sakinyje padarytą rašymo apsirikimą, jame įrašytus žodžius „dovanojimo sandorį“ pakeičiant žodžiais „pirkimo–pardavimo sandorius“ (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a:

Ištaisyti rašymo apsirikimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019 36 punkto pirmajame sakinyje, jame įrašytus žodžius „dovanojimo sandorį“ pakeisti žodžiais „pirkimo– pardavimo sandorius“, nurodytą sakinį išdėstyti taip: „Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad ieškovė neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo–pardavimo sandorius.“

Šią rašymo apsirikimą ištaisančią nutartį laikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutarties sudedamąja dalimi.

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Virgilijus Grabinskas 

        Sigita Rudėnaitė

        Antanas Simniškis