Civilinė byla Nr. e2S-446-513/2023

    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06823-2022-6

    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 2.4.4.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.2.6

 (S)

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo H. K. prašymą suinteresuotiems asmenims advokatui E. L., A. K., R. K., A. K. dėl teismo paskirto paveldimo turto palikimo administratoriaus pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas H. K. prašė nušalinti E. L. nuo R. K. paveldimo turto palikimo administratoriaus pareigų ir vietoje jo paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba M. M. palikėjo R. K. paveldimo turto (100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 100 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų, 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; buto, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) palikimo administratoriumi ir nutartį dėl palikimo administratoriaus pakeitimo leisti vykdyti skubiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo H. K. prašymas patenkintas, pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-783-618/2022 paskirtas palikėjo R. K. paveldimo turto palikimo administratorius advokatas E. L. ir, iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas R. K. palikimo įpėdiniams, paveldimo turto palikimo administratoriumi paskirtas nemokumo administratorius M. M., jam nustatytas 600 Eur (neįskaitant PVM) per mėnesį atlyginimas, mokamas iš pajamų, gaunamų iš administruojamo turto, ir nurodyta administruoti turtą: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 140 721 vienetą 0,29 Eur nominalios vertės akcijų, suteikiančių 100 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1 003 100 vienetų 1 Eur nominalios vertės akcijų, suteikiančių 100 procentų balsų akcininkų susirinkime; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 100 vienetų 28,96 Eur nominalios vertės akcijų, suteikiančių 100 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime; 4) butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

3.       Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas R. K., jis testamentu paliko po 1/2 dalį savo turto įpėdiniams H. K. (palikėjo brolis) ir A. K. (palikėjo sutuoktinė). Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT‑11351‑512/2019 įpėdinių prašymu, iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, A. K. paskirta palikėjo R. K. paveldimo turto palikimo administratore administruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); H. K. paskirtas administruoti šį turtą: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 140 721 vnt. 0,29 Eur nominalios vertės akcijų, suteikiančių 100 proc. balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) (duomenys neskelbtini) 1 003 100 vnt. 1 Eur nominalios vertės akcijų, suteikiančių 100 proc. balsų akcininkų susirinkime; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. 28,96 Eur nominalios vertės akcijų, suteikiančių 100 proc. balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime; 4) butą, esantį (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); 6) gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). 

4.       Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-783-618/2022 panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis ir H. K. nušalintas nuo paveldimo turto palikimo administratoriaus pareigų, vietoje jo paskirtas advokatas E. L. 

5.       Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10928-838/2022 netenkintas pareiškėjo H. K. prašymas dėl teismo paskirto paveldimo turto palikimo administratoriaus E. L. pakeitimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-88-730/2023 klausimas pirmosios instancijos teismui perduotas nagrinėti iš naujo.

6.       Teismas nustatė, kad 2022 m. spalio 25 d. administratorius, paskirtas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi, priėmė sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos, kurią sudarė H. K., A. K. ir A. M., atšaukimo. Tą pačią dieną naujai paskirta valdyba atšaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę ir paskyrė naują vadovę, o ši nusprendė pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narius bei vadovą; įpareigojo su juo nutraukti darbo sutartį.

7.       Teismas pažymėjo, kad nors paskirtas administratorius veikia kaip juridinio asmens valdymo organas, šiuo atveju vienintelis įmonės akcininkas, kuriam nėra ribojama teisė pasirinkti asmenis, skiriamus į atitinkamas pozicijas, tačiau palikimo administratoriui numatyta prievolė veikti įpėdinių naudai ir užtikrinti administruojamo turto išsaugojimą, nerizikuoti, išlaikyti administruojamo turto, įmonės veiklos stabilumą. Teismas nurodė, kad nors bylos nagrinėjimo dalykas nėra palikimo administratoriaus priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas, tačiau nurodė, kad tokie administratoriaus sprendimai galėjo įpėdiniams, kreditoriams ar tiekėjams pagrįstai sukelti abejonių dėl įmonių veiklos trikdymo. Teismas pažymėjo, kad nors Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi buvo nustatytas H. K. galimas interesų konfliktas jam einant palikimo administratoriaus pareigas ir būnant administruojamų įmonių valdymo organų nariu, tačiau, jį nušalinus nuo administratoriaus pareigų, naujasis palikimo administratorius nepateikė įrodymų apie galimą interesų konfliktą H. K. būnant tik valdymo organų nariu. Teismas pažymėjo, kad E. L. nenurodė, kokios priežastys lėmė kitų dviejų valdybos narių atšaukimą, nenurodė, kokios priežastys lėmė tokį skubotą (per keletą darbo dienų) visų įmonės valdybos narių bei vadovo pakeitimą, nepagrindė jokių atrankos procedūrų, tik nurodė, kad jie buvo kruopščiai atrinkti iš jam pažįstamų asmenų rato, nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nebuvo informuota apie administratoriaus inicijuotą valdybos posėdį, nors tokią teisę vadovui užtikrina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos (35 straipsnio 7 dalis).

8.       Teismas nustatė, kad administratorius taip pat atleido iš pareigų Ispanijoje veikiančios bendrovės (duomenys neskelbtini) dar mirusiojo paskirtą vadovę K. G. ir vadove paskyrė K. Č., kuri yra R. K. atstovė, nors būtent ją atleidęs ir vietoje jos mirusysis vadove ir buvo paskyręs K. G.. E. L. aiškino, jog K. G. su juo beveik nebendravo, o telefonu su juo susisiekė pati K. Č. ir pasakojo buvusi neteisėtai atleista, nurodė apie galimą dokumentų klastojimą ir vykstančius ikiteisminius tyrimus vadovaujant K. G., tačiau jokių įrodymų nepateikė, nes jie yra verčiami iš ispanų kalbos. Teismas pažymėjo, jog administratorius pripažino, kad dėl vadovo pakeitimo jam pakako apsispręsti vien tik K. Č. pasakojimų.

9.       Teismas nurodė, kad nors nėra pateikta duomenų, jog administratoriaus priimti sprendimai lėmė žalos atsiradimą jo administruojamam turtui, tačiau visais atvejais palikimo administratoriaus priimti sprendimai turėtų būti motyvuoti bei pagrįsti, administratorius turėtų vengti neapgalvotų, radikalių bei rizikingų sprendimų, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos administruojamo juridinio asmens veiklos tęstinumui.

10.       Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės ir priežastys, lėmusios administratoriaus apsisprendimą dėl įmonių valdybos organų narių bei vadovų pakeitimo, įpėdiniams pagrįstai kelia abejonių dėl palikimo administratoriaus veiklos tinkamumo administruojant būtent šią administruoti paskirto palikėjo paveldimo turto dalį.

11.       Teismas pažymėjo, jog administratorius neneigė, kad vengia bendrauti su įpėdiniais siekdamas nesuketi abejonių dėl savo nešališkumo, nors pagal CK 5.41 straipsnį įpėdinių reikalavimu privalo pateikti jiems ataskaitas. Teismas nurodė, kad įstatymas numato pareigą palikimo administratoriui veikti naudos gavėjų interesais, todėl visais atvejais įpėdiniai turi teisę būti informuoti apie svarbius sprendimus, priimamus dėl administruojamo turto, o nagrinėjamu atveju tai nėra daroma. Teismas pažymėjo, jog būtent dėl administratoriaus nebendradarbiavimo su įpėdiniais, jų neinformavimo apie priimamus sprendimus bei jų motyvus įpėdiniai savo interesus gina šiame procese ir yra inicijuotos keturios civilinės bylos, kuriose tiek A. K., tiek H. K. siekia sustabdyti administratoriaus veiksmus ir juos ginčija.

12.       Teismas nustatė, kad administratorius kreipėsi į teismą su prašymu jam priskirti administruoti papildomą turtą – Šveicarijoje registruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) turtą ir turtines bei neturtines teises, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Teismas pažymėjo, jog teisę kreiptis į teismą dėl palikimo administravimo įstatymas suteikia tik įpėdiniams, taip pat jiems suteikta teisė nurodyti turtą, kuriam taikomas administravimas (CK 5.55 straipsnio 1 dalis). Palikimo administratorius nėra įpėdinis ir įpėdinių interesams, susijusiems su teisės kreiptis į teismą realizavimu, neatstovauja.

13.       Teismas nurodė, kad nors šalys teisme teigė, jog teisme yra nagrinėjami skundai dėl notaro veiksmų išdavus administratoriui pavedimą dėl palikimo apyrašo sudarymo, tačiau byloje nepateiktas administratoriaus kreipimasis į notarą, nėra žinomas jo turinys bei turto apyrašo apimtis, todėl vertinti, kad administratorius viršijo savo įgaliojimus, nėra pagrindo.

14.       Vertindamas pareiškime nurodytų teiginių, jog administratorius, neturėdamas teisės, kišosi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykius su kreditore AB Šiaulių banku, draudiku, žaliavinio pieno tiekėjais bei pirkėjais, pagrįstumą, teismas nustatė, kad nors administratorius lankėsi AB Šiaulių banke, bendravo su draudiku, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jo apsilankymas ar bendravimas nulėmė banko sprendimą nurašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose esančias lėšas, taip pat draudiko sprendimą padidinti įmokas. Priešingai, draudikas nurodė, kad pats palikimo administravimo faktas ir situacijos neapibrėžtumas lemia įmokų pasikeitimą. Teismas vertino, jog šios aplinkybės tik patvirtina anksčiau paminėtas aplinkybes, jog bet kokie palikimo administratoriaus skuboti sprendimai, susiję su valdymo organų pakeitimu ar turintys įtakos įmonės veiklai, turi būti gerai apgalvoti bei pagrįsti. Teismas taip pat nustatė, kad žaliavinio pieno tiekėjai bei pirkėjai patys kreipėsi į palikimo administratorių, tačiau šis jiems nurodė kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių.

15.       Teismas padarė išvadą, kad administratoriaus priimti sprendimai dėl įmonių valdybos organų narių bei vadovų pakeitimo ir juos nulėmusios priežastys, nebendravimas su įpėdiniais, inicijuoti teisminiai ginčai tarp įpėdinių ir palikimo administratoriaus sukėlė įpėdiniams pagrįstų abejonių dėl palikimo administratoriaus veiklos tinkamumo ir kelia pagrįstų abejonių, jog tai gali turėti neigiamos įtakos administruojamų įmonių veiklos tęstinumui, o palikimo administratoriaus veiksmais gali būti pažeidžiami suinteresuotų asmenų interesai, todėl konstatavo, jog yra teisinis pagrindas pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi paskirtą palikimo administratorių (CK 5.42 straipsnis).

16.       Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas paskirti nepriklausomą palikėjo paveldimo turto palikimo administratorių, nesusijusį su suinteresuotais asmenimis, pretenduojančiais į palikėjo turtą (CK 1.5 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavesta administruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios 100 proc. akcijų priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios didžiąją dalį akcijų valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai, kad nemokumo administratorius turi fiduciarines pareigas kreditoriams, o palikimo administratorius – naudos gavėjams ir veikia siekdamas išsaugoti turtą, teismas konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų kilti interesų konfliktas, jei jai būtų patikėtos palikimo administratoriaus pareigos.

17.       Teismas nustatė, kad nemokumo administratorius M. M. deklaravo, jog neturi interesų konflikto su palikėjo įpėdinių interesais, nebuvo ir nėra susijęs jokiais verslo ar kitais ryšiais su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartyje nurodytomis įmonėmis, kurių akcijos patenka į administruojamo turto sudėtį, taip pat nėra susijęs jokiais verslo, giminystės ar bet kuriais kitais ryšiais su šių įmonių valdymo organų nariais, todėl pripažino jį tinkamu atlikti paveldimo turto administratoriaus pareigas.

18.       Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju išspręstas klausimas nepatenka į CPK 282 straipsnio 2 dalyje numatytą skubiai vykdyti nurodytinų procesinių sprendimų sąrašą, todėl pareiškėjo prašymo leisti nutartį vykdyti skubiai netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

19.       Atskiruoju skundu R. K. (apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo H. K. prašymą dėl teismo paskirto paveldimo turto palikimo administratoriaus pakeitimo atmesti.

20.       Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-783-618/2022 nušalino H. K. nuo paveldimo turto palikimo administratoriaus pareigų ir vietoje jo paskyrė advokatą E. L., tačiau praėjus vos savaitei nuo šios teismo nutarties priėmimo H. K. 2022 m. spalio 28 d. pateikė prašymą teismui dėl teismo paskirto paveldimo turto palikimo administratoriaus pakeitimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat kartu su A. K. inicijavo civilines bylas dėl akcininko (palikimo administratoriaus) sprendimo panaikinimo, dėl antstolio ir notarės veiksmų.

21.       Nurodo, kad laikotarpiu, kol palikimo administratoriumi buvo paskirtas H. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariais buvo H. K., A. K., A. M. Teigia, jog pareiškėjo inicijuotas procesas dėl administratoriaus pakeitimo iš tikrųjų yra tik jo siekis išsilaikyti bendrovės valdyboje, jokių netinkamų administratoriaus veiksmų pareiškėjas neįrodė. Nors pareiškėjas teigia, kad jo siekis yra išlaikyti nenuvertėjusias akcijas, tačiau akcijų vertės mažėjimo konstatavimas per savaitę po administratoriaus E. L. paskyrimo ir jo priimto sprendimo pakeisti valdybos narius yra praktiškai neįmanomas.

22.       Nurodo, kad palikimą po R. K. mirties yra priėmę trys galintys būti įpėdiniais asmenys (R. K., H. K., A. K.), tačiau paveldėjimo teisės liudijimai įpėdiniams negali būti išduoti, kol neįsiteisės teismo sprendimas dėl ginčijamo palikėjo testamento. Kol palikimo negali tvarkyti nė vienas įpėdinis, tol palikimo atsiradimo vietos teismui numatyta pareiga imtis reikalingų priemonių palikimui apsaugoti (CK 5.64 straipsnis). Taip pat naudos gavėju laikytinas ir suinteresuotas asmuo A. K., kurios ieškinys dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atitinkamos dalies priteisimo nėra išnagrinėtas.

23.       Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-783-618/2022 buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl aktyvių H. K. veiksmų siekiant parduoti valdomų įmonių akcijas, jam naudojantis turimais įmonės valdymo organo įgalinimais, nesuderinamais su palikimo administratoriaus veiksmais, kadangi CK 4.240 straipsnio 4 dalis draudžia turtą perleisti kitiems asmenims be teismo leidimo. Taip pat buvo nagrinėtos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybės, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė jai priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už daugiau nei 300 000 Eur sumą, tuo pažeisdama minėtą draudimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-82-459/2022 nustatytą draudimą priimti sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo. Taigi, akivaizdu, kad H. K. siekis pakeisti paskirtąjį palikimo administratorių yra sąlygotas tikrojo ketinimo – išlikti administruojamų bendrovių valdymo organuose ir išvengti realios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės veiklos ir valdymo, finansinės padėties, turto ir įsipareigojimų vertinimo bei išsamaus patikrinimo.

24.       Nurodo, kad administratoriui Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi pavesta administruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Įgyvendindamas CK 4.240 straipsnio 2 dalimi suteikiamas teises, administratorius veikia kaip juridinio asmens valdymo organas, šiuo atveju vienintelis įmonės akcininkas, kuriam, inter alia, nėra ribojama teisė savo nuožiūra pasirinkti asmenis, skiriamus į atitinkamas pozicijas. Teismas, pripažinęs, kad administratorius veikė kaip juridinio asmens valdymo organas, šiuo atveju vienintelis įmonės akcininkas, atkreipė dėmesį į tai, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra palikimo administratoriaus priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas, tačiau išsakė nuomonę, kad tokie administratoriaus sprendimai galėjo pagrįstai įpėdiniams, kreditoriams ar tiekėjams sukelti abejonių dėl įmonių veiklos trikdymo. Mano, kad sprendimui pakeisti palikimo administratorių (CK 5.42 straipsnis) priimti būtina nustatyti, jog administratorius savo pareigas atlieka netinkamai ar pažeidžia įpėdinių, palikėjo kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ne minėtais pagrindais, o galbūt įpėdiniams kilusiomis abejonėmis. Skundžiamoje nutartyje nurodoma jautri įmonių darbuotojų, kreditorių bei tiekėjų reakcija į valdymo organų pasikeitimą negali būti vertinama nei kaip pažeidžianti jų interesus, nei kaip netinkamas administratoriaus pareigų atlikimas, nes nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų įvardijamų kaip netinkamų administratoriaus veiksmų sukeliamas pasekmes.

25.       Pažymi, kad administratoriaus 2022 m. spalio 25 d. sprendimo pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybą teisėtumas yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2081-1014/2023, todėl ginčijama nutartimi nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, neva tokio administratoriaus sprendimo priėmimas kelia abejonių dėl palikimo administratoriaus veiklos tinkamumo.

26.       Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, neva administratorius nepagrindė kitų dviejų valdybos narių atšaukimo priežasčių ir tokio skuboto sprendimo būtinumo. Priešingai, administratorius nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-783-618/2022 buvo konstatuotas interesų konfliktas tarp H. K. ir A. K., o, be šių dviejų įpėdinių, privalu veikti ir trečio įpėdinio – R. K. – interesais, tarp visų trijų įpėdinių egzistuoja interesų konfliktas, kuris neišvengiamai sąlygotų konfliktinę situaciją ir trukdytų (jau trukdo) administratoriui vykdyti jam tenkančias pareigas. Teismas neįsigilino į administratoriaus paaiškinimus.

27.       Dėl skundžiamoje nutartyje nurodyto pareiškėjo teiginio, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nebuvo informuota apie administratoriaus inicijuotą valdybos posėdį, nors tokią teisę vadovui užtikrina ABĮ nuostatos, pažymi, jog ABĮ 35 straipsnio 7 dalis tokią pareigą nustato įmonės valdybai, o ne akcininkui, todėl palikimo administratorius šiuo atveju neturėjo pareigos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdį kviesti buvusią įmonės vadovę.

28.       Teigia, kad teismas neįsigilino į aplinkybes, susijusias su administratoriui paskirta administruoti Ispanijoje veikiančia bendrove (duomenys neskelbtini), nesuteikė galimybės administratoriui pateikti dokumentų dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, dėl K. G. ir K. Č. skyrimo / atleidimo iš vadovo pareigų aplinkybių, nepadarė jokių išvadų, kurios galėtų sudaryti pagrindą administratoriaus veiksmus vertinti kaip netinkamus. Vien ta aplinkybė, kad palikimo administratoriaus nurodytos valdybos narių ir vadovų pakeitimo priežastys neįtikino teismo, dar nereiškia, kad šis administratoriaus sprendimas yra neteisėtas, o palikimas valdomas netinkamai, byloje nėra jokių duomenų apie įmonėms padarytą žalą.

29.       Nepagrįsti teismo argumentai, kad nagrinėjamu atveju administratorius neveikia naudos gavėjų interesais, neinformuoja apie svarbius sprendimus dėl administruojamo turto, neteikia ataskaitų. Nurodo, kad jokių sprendimų dėl administruojamo turto palikimo administratorius nepriėmė, testamente testatorius nėra nurodęs pavedimo dėl palikimo valdymo, todėl palikimo administratorius palikimo nevaldo, dėl to netaikytinos CK 5.41 straipsnio nuostatos. Be to, nuo administratoriaus paskyrimo iki pareiškėjo kreipimosi į teismą praėjo vos kelios dienos, todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad administratorius neteikia ataskaitų. Pažymi, kad šiuo atveju naudos gavėjai yra ne tik pareiškėjas H. K. ir suinteresuotas asmuo A. K., bet ir suinteresuoti asmenys R. K. ir A. K.. Nė vienas iš palikimą priėmusių asmenų neturi daugiau teisių už kitą asmenį ir negali primesti savo valios kitam palikimą priėmusiam asmeniui.

30.       Teigia, kad pareiškėjas ir A. K., teigdami, neva administratorius, viršydamas jam suteiktą kompetenciją, siekia sau priskirti administruoti papildomą turtą, taip pat kreipėsi į notarą bei antstolį dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, ne tik ignoruoja imperatyvų CK 5.39 straipsnio 1 dalies reikalavimą, bet ir visomis išgalėmis siekia, kad palikimo administratoriui nebūtų pateikta informacija apie Šveicarijoje registruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) turtą ir turtines bei neturtines teises, nors palikėjui priklausė šios įmonės akcijos. Kadangi palikimo apsaugą ir palikimo administratoriaus paskyrimą teismo nutartimi lėmė ne įpėdinio prašymas, o teisminis ginčas tarp įpėdinių, jie neturi teisės ir negali nurodyti administratoriui, kokį turtą ir kaip administruoti, o kokiam turtui ar jo daliai administravimas nėra reikalingas (CK 5.39 straipsnis, 4.245 straipsnis). Bet kokiu atveju įpėdinis turėtų būti suinteresuotas, kad visas paveldėtinas turtas būtų surastas, aprašytas ir administruojamas, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. K. siekiai ir aktyvūs veiksmai yra priešingi ir nesuderinami su palikimo administravimo normų turiniu. Ta aplinkybė, kad palikimo administratorius, nustatęs, kad yra ir daugiau palikėjui priklausiusio turto, kuriam turėtų būti skiriamas palikimo administravimas, kreipėsi į teismą dėl šio turto administravimo įstatymų nustatyta tvarka, negali būti vertinama kaip administratoriaus pareigų pažeidimas ar netinkamas jų vykdymas, suinteresuotų asmenų interesų pažeidimas.

31.       Argumentuoja, kad, nagrinėdamas reikalavimą nušalinti palikimo administratorių, teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą, turi nustatyti ir įvertinti palikimo administratoriaus veiksmus, teisinius padarinius bei situaciją, o tuo atveju, kai yra bendras turto administravimas, – ir tai, ar toks administravimas atitinka ne tik geriausius įpėdinių, bet ir kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nemotyvuotos ir nepagrįstos, paremtos vien prielaidomis ir neatitinka nė vieno iš CK 5.41 straipsnyje įtvirtintų administratoriaus keitimo pagrindų. Aplinkybė, kad teismas nenustatė nei visų R. K. palikimo naudos gavėjų bendrų interesų, kuriuos turi užtikrinti palikimo administratorius, nei konkrečių H. K. ir A. K. interesų ir jokio konkretaus šių interesų pažeidimo, o apsiribojo vien dalies įpėdinių abejonėmis administratoriaus veikla bei prielaidomis dėl neva egzistuojančios interesų pažeidimo tikimybės, yra savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad teismas netinkamai taikė CK 5.42 straipsnį ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pakeisti palikimo administratorių.

32.       Taip pat argumentuoja, kad teismo paskirtas nemokumo administratorius M. M. neturi teisės teikti paveldimo turto palikimo administratoriaus paslaugas. Skirtingai nuo kai kurių administravimo sričių (juridinių asmenų nemokumas, fizinių asmenų bankrotas, laikinasis administratorius juridiniam asmeniui, skiriamas finansų ministro, kai įgyvendinamos tarptautinės sankcijos ir kt.), paveldimo turto palikimo administratoriui nėra nustatyta ir atskirai reglamentuota speciali palikimo administravimo teisės įgijimo tvarka. Įstatymų leidėjas tokią teisę ex officio suteikė advokatui, kaip turinčiam tinkamą kvalifikaciją, atitinkančiam advokatų veiklos principus, turinčiam nepriekaištingą reputaciją, prisiekusiam nustatyta tvarka, apdraudusiam savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, kuriam yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai pagal Advokatūros įstatymą. Tuo tarpu M. M. yra įrašytas į įmonių nemokumo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą ir turi teisę administruoti nemokumo procesus.

33.       Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo patenkinti, ginčijamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo H. K. prašymą dėl teismo paskirto paveldimo turto palikimo administratoriaus pakeitimo atmesti.

34.       Mano, kad yra pagrįsti apelianto argumentai, jog administratorius E. L. savo, kaip testatoriaus R. K. palikimo administratoriaus, pareigas atlieka tinkamai ir jomis nepiktnaudžiauja, o pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, bylą išnagrinėjo skubotai ir formaliai ir pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą pareigą ypatingosios teisenos bylose pačiam būti aktyviam. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių faktinių aplinkybių, kad administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, o ginčijamą nutartį grindė išskirtinai prielaidomis, kurios nesudaro teisinio pagrindo pakeisti palikimo administratorių. Mano, kad E. L. tinkamai įgyvendina teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu, prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir yra nešališkas visų keturių potencialiai pretenduojančių į palikimą asmenų atžvilgiu.

35.       Pažymi, jog palikimą po R. K. mirties yra priėmę trys galintys būti įpėdiniais asmenys, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai įpėdiniams nėra ir negali būti išduoti, kol neįsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimas dėl ginčijamo palikėjo testamento. Taip pat ji pati laikytina naudos gavėja, nes yra pareiškusi ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atitinkamos dalies jai priteisimo. Esant šioms aplinkybėms palikimo atsiradimo vietos teismas turi pareigą imtis reikalingų priemonių palikimui apsaugoti (CK 5.64 straipsnis).

36.       Mano, kad itin reikšminga aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-27161-1014/2022 pagal ieškovų H. K. ir A. K. ieškinį atsakovui E. L. dėl akcininko (palikimo administratoriaus) 2022 m. spalio 25 d. sprendimo panaikinimo netaikė laikinųjų apsaugos priemonių konstatavęs, jog nėra jokių įrodymų, kad ginčijamu administratoriaus sprendimu būtų padaryta (daroma) žala bendrovei ar jos dukterinėms bendrovėms, nuo kurių gyvavimo priklauso bendrovės akcijų vertė.

37.       Nurodo, kad Ispanijos Karalystėje veikiančios įmonės (duomenys neskelbtini) buvusi direktorė K. G. į šias pareigas pateko apgaulės būdu būtent H. K. ir suinteresuoto asmens A. K. iniciatyva be tuo metu sunkiai sirgusio ir faktiškai verslo valdyme niekaip nedalyvavusio R. K. žinios ir pritarimo. Ispanijos Karalystėje šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas prieš K. G. ir galimus bendrininkus dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Administratorius, paskirdamas (grąžindamas) K. Č. į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, atkūrė mirusiojo tikrąją valią ir pašalino giminystės ryšiais susijusių asmenų – suinteresuoto asmens R. K. ir jo pusseserės K. G. – ilgai trunkantį interesų konfliktą. Administratoriaus sprendimas buvo motyvuotas bei pagrįstas, neturintis jokios neigiamos įtakos įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos tęstinumui ar stabilumui.

38.       Teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kandidato M. M. reikalingų teisės srities ir praktikos žinių turėjimą, kad gebėtų kvalifikuotai administruoti specifinį paveldimą turtą, kurio dalį sudaro net septynių Lietuvoje ir užsienio valstybėse veikiančių įmonių akcijos. Pirmosios instancijos teismas neapklausė M. M. ir neįsitikino jo kvalifikacija, nepagrįstai jį paskyrė paveldimo turto administratoriumi, nes jis turi teisę administruoti tik nemokumo procesus.

39.       Suinteresuotas asmuo H. K. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

40.       Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas testatoriaus paveldimo turto palikimo administratorių, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai administratorių nušalino.

41.       Pažymi, kad testatoriui priklausė bendrovių (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, o pastaroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdė kitas bendroves, tarp jų ir pagrindines pajamas generuojančią gamybos bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba daugiau nei pusė tūkstančio darbuotojų ir kuri turi keliolikos milijonų eurų skolą bankui, todėl stabilaus įmonių valdymo užtikrinimas yra itin svarbus ir reikšmingas siekiant išsaugoti palikimą sudarantį turtą. Sirgdamas testatorius buvo užtikrinęs verslo stabilumą ir tęstinumą, t. y. suteikė įgaliojimus jam (pareiškėjui) veikti savo bei įmonių vardu, į įmonių valdymą taip pat įtraukė A. K., juos abu įvardijo ir testamente, atnaujino valdomų bendrovių valdybas. Siekdami įmonių valdymo stabilumo, kurį jau kelerius metus bando trikdyti R. K., būtent jis su A. K. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti laikiną paveldimo turto palikimo administravimą konkretiems testatoriui priklausančio turto objektams.

42.       Neįtrauktas į testamentą R. K. jį ginčijo, ieškinys pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas, taip pat keletą kartų bandė nušalinti testatoriaus paveldimo turto administratorių, siekdamas bent ginčų laikotarpiu perimti įmonių valdymą. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutarė dalies paveldimo turto administratorių pakeisti nurodęs, kad pareiškėjas yra ir įpėdinis, ir palikimo administratorius, ir įmonių valdymo organų narys, dėl to kyla interesų konflikto situacija. Teismas paskyrė R. K. pasiūlytą administratorių, o šis pakeitė visų jam priskirtų administruoti įmonių valdymo organų narius ir nevertino buvusių valdymo organų narių veiklos, patirties, įmonių veiklos ir vykdomų sandorių, nesigilino, kokią įtaką tai turės įmonės veiklai, pats pripažino naujais valdymo organų nariais paskyręs jam žinomus asmenis ir parinkęs tuos, kurie sutiko, nes neatsirado daug norinčių, pats asmeniškai net neadministruodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė pakeisti ir šios įmonės vadovybę, dėl to įmonėje kilo sumaištis, lėmusi 3,2 mln. Eur nurašymą iš įmonės sąskaitos, administratorius jokių veiksmų nederina su įpėdiniais ir apie jokius sprendimus ir veiksmus jų neinformuoja.

43.       Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje nurodytas interesų konfliktas išnyko jį nušalinus nuo administratoriaus pareigų, dėl to tariamas poreikis administratoriui atlikti veiksmus, ypač tokius radikalius, kaip visos įmonių grupės valdymo organų keitimas, tėra pretekstas, o administratorius veikia įpėdiniu nesančio R. K. interesais, sukurdamas įmonėse palankią būtent R. K. intereso konflikto situaciją. Pavyzdžiui, administratorius, nederinęs nei su pareiškėju, nei su kita įpėdine, nutarė pakeisti (duomenys neskelbtini) ilgametę vadovę ir vietoje jos paskirti K. Č., kuri yra R. K. įgaliotinė ir ne tik jo vardu veikia, bet ir aktyviai kovoja R. K. naudai ir interesais prieš nušalintąją (duomenys neskelbtini) vadovę.

44.       Nurodo, kad Ispanijos Karalystėje ne vienerius metus truko teisminis procesas dėl R. K. ir A. K. priverstinio iškeldinimo iš bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai Ispanijoje pripažino, kad nurodyti asmenys įmonės turte gyvena neteisėtai ir privalo iš jo išsikelti, todėl administratorius, administruojantis (duomenys neskelbtini) akcijas, turi pradėti priverstinio iškeldinimo procesą – vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Vietoje to administratorius įmonės direktore paskyrė R. K. įgaliotinę K. Č. ir sukėlė akivaizdų interesų konfliktą. Pareiškėjas ne kartą šiuo klausimu kreipėsi į administratorių, tačiau jokių atsakymų negavo, o asmens, kuris telefonu paskambina ir pasisiūlo būti skiriamas į įmonės vadovus, paskyrimas nepatikrinus informacijos apie šį asmenį ir jo interesus jau savaime yra administratoriui keliamus reikalavimus pažeidžiantis veiksmas, demonstruojantis veikimą R. K. interesais ir kenkiantis įmonei.

45.       Nurodo, kad trečią darbo dieną po paskyrimo administratorius, neįsigilinęs nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, nei į jos vidaus dokumentus, taip pat nepasitaręs nė su vienu iš įpėdinių ėmėsi destruktyvių veiksmų – pakeitė įpėdinių paveldimų akcijų emitento valdymo struktūrą, pašalindamas iš jos abu įpėdinius. Negana to, administratorius ėmėsi veiksmų ir kitose grupės įmonėse, kurių akcijų neadministruoja, – ėmė dalinti nurodymus nutraukti sutartis su vadovais, atvyko perimti dukterinių įmonių veiklos. 2022 m. spalio 25 d. administratorius atšaukė visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybą, tą pačią dieną paskyrė naują valdybą, kuri atšaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę ir paskyrė naują vadovę, be to, administratorius, taip skubiai inicijavęs valdybos posėdį, į jį nepakvietė bendrovės vadovės. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pagrindinė – patronuojančioji bendrovė, jos akcijas paveldės įpėdiniai, šiai įmonei priklauso ir dukterinių bendrovių, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcijos. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos ne tik yra tiesiogiai paveldėtinas įpėdinių turtas, tačiau šios bendrovės valdymo organai turi teisę veikti akcininko vardu kitose – dukterinėse – paveldimą turtą sudarančiose bendrovėse. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba buvo paskirta dar testatoriui esant gyvam, o po jo mirties paskirtas paveldimo turto palikimo administratorius valdybos nekeitė, siekdamas išlaikyti stabilumą. Trečioji valdybos narė A. M. yra ilgametė UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narė dar nuo 2010 m. birželio 10 d.

46.       Naujoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė A. D. paskyrimo dieną – 2022 m. spalio 25 d. – priėmė sprendimą pakeisti visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narius ir paskirti naujus, o 2022 m. spalio 26 d. administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ Personalo skyriui nurodė, kad yra pakeistas ir vadovas, ir pareikalavo sudaryti darbo sutartį su nauju vadovu, nors nepateikė jokio dokumento, kurio pagrindu buvo atšauktas esamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Administratorius atlikdamas šiuos veiksmus net neišsiaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi ne vieną, o du akcininkus, todėl sprendimas dėl šios įmonės valdybos keitimo be visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo negalėjo būti priimtas. Dėl to administratorius skubiai sušaukė susirinkimą, jo metu buvo siekta pakeisti ir perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybą, kurioje veikia asmenys, valdyboje buvę daugelį metų iki testatoriaus mirties, ir joje neveikia nė vienas iš įpėdinių. Jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl taip skubiai ir žūtbūt turėtų būti pakeista įmonės valdyba, nėra. Dėl šių veiksmų pagrindinė įmonių grupės bendrovė patyrė didžiulę žalą: AB Šiaulių bankas, kurios naudai įkeistas bendrovės turtas, paskolinusi bendrovei keliolika milijonų eurų, nerimaudama dėl drastiškai vykstančių chaotiškų pokyčių po administratoriaus paskyrimo, ėmė nurašinėti bendrovės lėšas. Iš viso buvo nurašyta net 3,2 mln. Eur ir tokios apimties lėšų netekimas lėmė pinigų srautų sutrikimus, galimybės atsiskaityti su žaliavinio pieno tiekėjais sutrikdymą, žaliavos netekimą, gamybos trikdžius bei nuostolius. Situacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ stabilizavosi tik įsikišus kitam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, pareiškusiam prevencinį ieškinį, laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraustas administratoriaus iniciatyva atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybės keitimas. Taigi, chaotiškas ir nemotyvuotas ketinimas pakeisti visos įmonių grupės vadovybę reikšmingai sutrikdė įmonių veiklą. Nėra normalu, kad dėl administratoriaus veiksmų įmonės, siekdamos išvengti žalos kilimo, turi kovoti teisminiais procesais.

47.       Pažymi, kad šiuo atveju turtui Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi buvo nustatytas turto paprastasis administravimas ir administratorius turi veikti pagal turto paprastąjį administravimą reglamentuojančias teisės normas. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju turto administravimas yra nustatytas išimtinai turto išsaugojimo arba jo naudojimo pagal tikslinę paskirtį užtikrinimo tikslu, o ne turint tikslą turtą gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų. Administratoriaus atliekami veiksmai (valdymo organų pakeitimas) gali būti vertinami kaip visiškas turto administravimas, kuris nebuvo nustatytas, taigi, administratorius viršijo savo įgaliojimus. Administratorius turėtų siekti jam pavesto administruoti turto išsaugojimo, o ne atlikti veiksmus, kuriais iš esmės koreguojama ir keičiama administruojamą turtą sudarančių bendrovių valdymo struktūra ir šalinami didelę patirtį šios įmonių grupės veikloje turintys asmenys. Administratorius niekaip nemotyvavo, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pakeitimas yra būtinas tam, kad būtų išsaugotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos.

48.       Nurodo, kad administratoriaus kišimasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą taip pat viršija jo kompetenciją, nes administratorius davė tiesioginius ir neteisėtus nurodymus nutraukti darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, kišasi į įmonės bendravimą su tiekėjais, pirkėjais, draudiku ir t. t. Visos šios aplinkybės ne tik trikdo įmonės veiklą, bet ir neatitinka administratoriaus funkcijų.

49.       Nurodo, kad dėl administratoriaus ydingų veiksmų jį nušalinti prašė abu testatoriaus įpėdiniai – H. K. ir A. K., o sprendžiant dėl paveldimo turto palikimo administravimo yra reikšmingas įpėdinių sutarimas (CK 5.55 straipsnio 5 dalis). Abu įpėdiniai šiuo metu yra priversti savo, kaip įpėdinių, interesus ginti teisminiais procesais prieš administratorių bei jo parinktus asmenis, nors administratorius turėtų būti tas asmuo, kuris įpėdinių interesus užtikrina. Administratoriaus palikimas vykdyti funkcijas, nors tam prieštarauja abu įpėdiniai, kurių prašymu ir interesais administravimas ir buvo nustatytas, neatitinka CK 5.55 straipsnio bei paveldimo turto administravimo tikslų. Dėl šios priežasties ginčijama nutartis, kuria administratorius pakeistas, yra visiškai pagrįsta.

50.       Administratorius nevykdo pareigos tartis su įpėdiniais, pripažino tikslingai nekomunikuojantis su įpėdiniais, nors turi tokią pareigą (CK 5.38 straipsnio 1 dalis), nėra pasitaręs nė dėl vieno priimto sprendimo ir net apie juos neinformuoja, nors administratoriaus sprendimai iš esmės keičia įmonių, kurių akcijas jis administruoja, veiklą, neteikia jokių ataskaitų, taigi, neketina vykdyti CK 5.38 straipsnio 1 dalyje, 5.40 straipsnyje ir 4.249 straipsnio 2 dalyje numatytų pareigų.

51.       Teigia, jog administratoriaus paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė nėra kompetentinga, švaisto lėšas, įmonės mėnesio išlaidos po valdybos ir vadovo pakeitimo išaugo net 41 proc. Iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pakeitimo einamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesio išlaidos buvo 60 000 Eur per mėnesį, šioms išlaidoms dengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų gaudavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasikeitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybei imta reikalauti reikšmingai didesnių mokėjimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, viename iš raštų nurodyta, kad einamosios mėnesio išlaidos sudaro 85 000 Eur. Toks pasikeitimas motyvuotas aplinkybe, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi samdyti teisininkus tam, kad bylinėtųsi su R. K. įpėdiniais. Administratoriaus paskirta vadovė išleidžia visiškai neadekvačias sumas teisininkų paslaugoms. Pavyzdžiui, bylinėjimuisi su kitu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku iš įpėdinių paveldimos įmonės už nesudėtingą ir ilgai netrunkančią bylą jau sumokėta net 24 807,92 Eur. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią paveldės įpėdiniai, šiuo metu švaisto lėšas tam, kad galėtų bylinėtis prieš šiuos įpėdinius ir kitas grupės įmones. Tokia situacija absoliučiai nepriimtina ne tik vertinant tai, kad administratorius turėtų veikti racionaliai ir įpėdinių interesais, tačiau ir tai, kad įpėdinių paveldimas turtas šiuo metu naudojamas veikiant prieš juos pačius ir jų paveldimas bendroves.

52.       Pažymi, kad nors administratorius deklaruoja siekiantis skaidrumo, jo paskirta naujoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė A. D. iš tikrųjų verčiasi drabužių socialiniame tinkle pardavimu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme jau veikia ir jos sutuoktinis, taigi, valdyboje du iš trijų valdybos narių yra susiję artimais šeiminiais ryšiais, jos pavardė taip pat figūruoja šalia nusikalstamas veikas vykdžiusių asmenų, kuriems apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nors šios aplinkybės administratoriui žinomos, jokių paaiškinimų jis nepateikė, o valdybos narių sąsajos su nusikalstamomis veikomis kaltinamais asmenimis kelia didžiulį nepasitikėjimą ir pagrįstą įsitikinimą, kad šie asmenys neveiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, o į šią įmonę buvo paskirti kaip R. K. statytiniai.

53.       Teigia, kad administratorius kišasi į jo neadministruojamų įmonių veiklą, veikia šių įmonių vardu su kontrahentais, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo problemų apdrausdama įmonės veiklą. Taip pat administratorius, kuriam pavesta administruoti ne visą palikimą, o atskirus turto vienetus, siekia išplėsti savo administruojamo turto apimtį, nors tai prieštarauja įpėdinių valiai.

54.       Pažymi, kad R. K. klaidina teismą, teigdamas, kad šiuo metu yra trys R. K. įpėdiniai. Priešingai, R. K. oficialiame testamente yra nurodyti tik du įpėdiniai – A. K. ir H. K. Tai, kad R. K. šį R. K. testamentą siekia nuginčyti teisme, nelemia, kad jį būtų galima laikyti R. K. palikimą priėmusiu įpėdiniu.

55.       Nurodo, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra kito asmens turto administratorius CK 4.237 straipsnio požiūriu, paskirtasis administratorius M. M. turi teisę veikti ir įprastai savo veikloje veikia kaip svetimo turto administratorius – turi reikalingas žinias, specialiaisiais teisės aktais suteiktą kvalifikaciją, dirba pagal aukštus profesinės etikos standartus, draudžia savo profesinę veiklą. Teisės aktuose nėra numatytas joks palikimo administratorių sąrašas, jokiuose specialiuosiuose teisės aktuose nesusiaurintas asmenų, galinčių administruoti palikimą, ratas, be to, nagrinėjamu atveju reikalingas specifinio turto – akcijų – administratorius, todėl prioritetas teikiamas būtent įmonės veiklą išmanantiems asmenims – nemokumo administratoriams – prieš advokatus. Paskirtas administratorius M. M. turi reikiamą kvalifikaciją eiti šias pareigas, ilgametę patirtį (palyginti su administratoriumi E. L., kuris administravimo patirties iki šio proceso nėra turėjęs arba informacijos apie tai nėra pateikęs), neturi nė vienos nuobaudos, administruoja sudėtingesnius ir kompleksiškesnius turto objektus.

56.       Suinteresuotas asmuo E. L. atsiliepimu apelianto atskirojo skundo pagrįstumą palieka vertinti teismo nuožiūra, atsiliepimą teikia dėl to, kad ginčijama nutartimi konstatuotos aplinkybės, jo teigimu, yra neteisingos ir tiesiogiai susijusios su juo ar jo veiksmų vertinimu.

57.       Pažymi, kad skundžiama 2023 m. kovo 7 d. nutartis akivaizdžiai prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarčiai, kuria paveldimo turto administratorius buvo pakeistas nustačius interesų konfliktą.

58.       Nurodo, kad pagrindė savo sprendimą atšaukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narius ir paskirti naujus, nes Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-783-618/2022 aiškiai konstatuotas H. K., kaip palikimo administratoriaus, reikšmingas interesų konfliktas einant palikimo administratoriaus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nario ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, jo einamų pareigų įtaka įmonių veiklos krypčiai. Be to, ir A. K. byloje yra nurodžiusi, jog H. K., kaip palikimo administratorius, nebendradarbiauja su ja, kaip kita turto įpėdine pagal testamentą, ir jai kyla abejonių dėl H. K., kaip palikimo administratoriaus, nešališkumo ir sąžiningumo. Siekdamas maksimalaus skaidrumo bendrovės veikloje ir jos veiklos tęstinumo užtikrinimo priėmė sprendimą atšaukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybą, kurios nariais buvo H. K. ir A. K.. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo abejonė dėl 2022 m. spalio 25 d. sprendimo, kuriuo pakeista UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba, motyvacijos laikytina šio sprendimo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo atlikti negalėjo, nes sprendimas yra ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teisme kitoje byloje. Taigi, teismas pasisakė dėl aplinkybių, kurios yra nagrinėjamos kitoje civilinėje byloje, vien tai daro ginčijamą nutartį negaliojančią.

59.       Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugo priemonių konstatavęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama ne tik sustabdyti šio sprendimo galiojimą, bet ir sustabdyti bendrovės valdybos sprendimo galiojimą ir uždrausti atsakovui priimti sprendimus dėl bendrovės organų keitimo, o tai nepagrįstai riboja bendrovės valdymo organų funkcijų įgyvendinimą ir įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-783-618/2022 paskirto bendrovės akcijų administratoriaus įgaliojimų įgyvendinimą. Mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išvados yra itin reikšmingos, nes Klaipėdos apylinkės teismas priimdamas ginčijamą 2023 m. kovo 7 d. nutartį iš esmės paneigė 2022 m. spalio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl administratoriaus pakeitimo ir jam suteiktų įgaliojimų.

60.       Dėl (duomenys neskelbtini) vadovės pakeitimo nurodo, kad jis, kaip palikimo administratorius, įgyvendinantis vienintelio akcininko teises, turi teisę priimti sprendimus dėl valdymo organų atšaukimo ir išrinkimo. Sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) vadovės pakeitimo nėra ginčijamas, todėl šio sprendimo teisėtumas yra nepaneigtas. Sprendimų skubotumas yra subjektyvus, neįrodantis, kad šie sprendimai yra neteisėti, priimti neatidžiai, nerūpestingai ar nemotyvuotai. Klaipėdos apylinkės teismas pripažino, jog byloje nėra jokių duomenų apie įmonėms padarytą ar daromą kokią nors žalą, juo labiau kad bylos nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, jog yra laukiama dokumentų iš Ispanijos, kurių yra daug ir kurie yra verčiami. Papildomai pažymi, kad dabartinė (duomenys neskelbtini)  vadovė jau kreipėsi į R. K. ir A. K. dėl jų iškeldinimo vykdant priimtą ir įsiteisėjusį Ispanijos teismo sprendimą.

61.       Nurodo, kad atlikus pirminį patikrinimą (duomenys neskelbtini) vadovė K. G. atliko daug galbūt neteisėtų veiksmų, nes nepaisant to, kad 2022 m. gruodžio 29 d. buvo atleista iš administratoriaus pareigų ir atšaukti jos įgaliojimai bendrovėje, taip pat 2023 m. sausio 13 d. buvo pranešta susilaikyti nuo bet kokio pobūdžio administravimo ar veikimo bendrovės vardu, nuolat ir sąmoningai šių draudimų nepaisė, davė daug nurodymų pervesti įmonės pinigus, pardavė įmonės automobilį, nors bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas, patikrinimo metu nustatyta, kad buvo naudojami 5 abonentiniai telefonų numeriai, mokesčiai už suteiktas ryšio paslaugas 2023 m. sausio ir vasario mėnesiais siekė atitinkamai 143,18 Eur ir 145,93 Eur, K. G. paaiškino, kad vartotojai buvo jos artimieji ir pažįstami asmenys, nesusiję su bendrove. Mano, kad K. G. veikė išimtinai savo nuožiūra ir ne bendrovės naudai.

62.       Pažymi, jog itin reikšminga aplinkybė yra ta, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nenustatė jokių neigiamų pasekmių, kurias sukėlė ar galėjo sukelti vienintelis administratoriaus 2022 m. spalio 25 d. priimtas sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių atšaukimo ir naujų valdybos narių paskyrimo.

63.       Nurodo, kad pagal CK 5.41 straipsnį ataskaita turi būti pateikta įvykdžius testamentą arba kartą per metus, jeigu palikimas valdomas ilgiau nei vienerius metus. Šiuo atveju palikimo administratorius testamento nevykdo ir palikimas pradėtas administruoti tik 2022 m. spalio 20 d. Taigi, Klaipėdos apylinkės teismas netinkamai aiškino nuostatą ir nepagrįstai konstatavo šios administratoriaus pareigos pažeidimą, be to, teismas nenustatė aplinkybės, jog potencialūs įpėdiniai iš viso būtų kreipęsi su prašymu pateikti ataskaitą.

64.       Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant konfliktinę situaciją tarp administratoriaus ir įpėdinių, jam pačiam tokios aplinkybės nėra žinomos, todėl teismo išvada neteisinga ir nepagrįsta. Nurodo, kad su įpėdiniais ir įpėdinių atstovais bendrauja tiek, kiek jie kreipiasi, atsako į jų siunčiamus elektroninius laiškus, perimdamas administruoti turtą susitiko su H. K., su juo dalykiškai aptarė perduodamą turtą, dokumentus. Vien aplinkybė, kad administratorius atsisako susitikti atskirai su potencialių įpėdinių atstovais, jokiu būdu negali reikšti ir nereiškia konfliktinės situacijos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas netenkintinas.

65.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl proceso dalyvių prašymų

66.       Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė įpareigoti administratorių E. L. pateikti Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų prieš K. G. atliekamų ikiteisminių tyrimų faktą patvirtinančius įrodymus ir įpareigoti administratorių pateikti išsamią veiklos ataskaitą.

67.       Pareiškėjas H. K. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėjo įrodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujant administratoriaus paskirtai direktorei patiria, pareiškėjo teigimu, neadekvataus dydžio bylinėjimosi išlaidas civilinėse bylose prieš paveldėtojus, t. y. kad advokatų kontorai jau sumokėta net 24 807,92 Eur už teisines paslaugas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-591-1146/2023.

68.       Suinteresuotas asmuo administratorius E. L. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylų suvestines, 2020 m. rugsėjo 30 d. susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo, elektroninį susirašinėjimą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančio advokato ir buvusios valdybos narės A. M. ir kitų asmenų dėl dokumentų, kurie reikalingi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-591-1146/2023, pateikimo.

69.       Apeliantas R. K. 2023 m. balandžio 5 d. pateikė naujus įrodymus – dokumentų kopijas su vertimu į lietuvių kalbą, t. y. jo inicijuotame ikiteisminiame tyrime Nr. 0001517/2022 dėl dokumento suklastojimo, netinkamo svetimo turto valdymo ir neteisėto turto užvaldymo prieš H. K. ir K. G. teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį; 2019 m. rugsėjo 2 d. vienintelio (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimų protokolą; 2017 m. spalio 18 d. Specialųjį įgaliojimą, kurį išdavė įmonė (duomenys neskelbtini); 2019 m. lapkričio 20 d. įgaliojimo panaikinimą. Teigia nežinojęs, kad administratorius nebuvo gavęs teikiamų dokumentų, apie šią aplinkybę sužinojo tik po administratoriaus teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų, todėl objektyviai nežinojo apie poreikį šiuos dokumentus pateikti anksčiau.

70.       Suinteresuotas asmuo administratorius E. L. 2023 m. balandžio 11 d. pateikė administratoriaus laikotarpio nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2023 m. balandžio 6 d. veiklos ataskaitą. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nė iš vieno potencialaus įpėdinio nebuvo gautas prašymas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos parengimo, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat neprašė tokios ataskaitos pateikti siekdamas įvertinti administratoriaus atliktus veiksmus ir jų teisėtumą, todėl administratorius teikia savo veiklos ataskaitą apeliacinės instancijos teismui.

71.       Pareiškėjas H. K. 2023 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pagal CPK 442 straipsnio 14 punktą bylos dėl palikimo administratoriaus skyrimo nagrinėjamos teisme ypatingąja teisena pagal supaprastinto proceso taisykles, tačiau ir nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Atsižvelgiant į tai, kad tiek administratorius, tiek R. K., tiek ir A. K. apeliacinėje instancijoje teikia naujus paaiškinimus ir prašo pridėti naujus dokumentus, tikslinga skirti teismo posėdį žodinio proceso tvarka, kad visi proceso dalyviai turėtų galimybę pasisakyti byloje keliamais klausimais dėl nutarties teisėtumo, paaiškinti kylančius klausimus, išsklaidyti abejones dėl naujai teikiamų dokumentų reikšmės, būtų galima apklausti ir nutartimi paskirtą administratorių M. M.

72.       Suinteresuotas asmuo administratorius E. L. 2023 m. balandžio 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjo prašymui ir mano, kad byloje tikslinga būtų surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

73.       Suinteresuotas asmuo administratorius E. L. 2023 m. balandžio 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad pareiškimas šioje byloje buvo pateiktas 2022 m. spalio 28 d., t. y. paėjus vos 8 dienoms po administratoriaus paskyrimo. Tai akivaizdžiai įrodo, kad administratorių siekiama nušalinti ne dėl jo vykdomos veiklos. Taip pat nurodė, kad prideda naujus įrodymus apie pradėtą dar vieną ikiteisminį tyrimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl turto iššvaistymo, teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausimus H. K. ir A. M. dėl informacijos suteikimo apie 2022 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą nekilnojamojo turto priežiūros ir remonto konsultavimo sutartį, į kuriuos atsakymų negavo, 2023 m. balandžio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas taip pat informavo apie pateiktą pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą H. K., A. M. ir C.-M. M. pagal BK 303 straipsnio 1 dalį dėl veiksmų sunaikinant ar paslepiant 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir skolininko (duomenys neskelbtini) dėl 3 882 279,22 Eur paskolos sutekimo. Teigia, kad šie duomenys rodo, kad nei H. K. (kaip buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas ir valdybos narys), nei A. M. neperduoda ir iki šiol neteikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties, dėl to yra apsunkinamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybės išsiaiškinti, ar paskolos sutartis nėra pažeista, ar neegzistuoja pagrindai galbūt pažeistas teises ginti teismine tvarka, taip pat kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priversta bylinėtis prieš savo skolininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios generalinis direktorius yra H. K., kuris geranoriškai nesutinka grąžinti net dalies skolos. Teigia, kad visi šie veiksmai apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, apie naujai inicijuotus tyrimus liudija aplinkybes, kad tiek administratorius, tiek jo po 2022 m. spalio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dukterinės įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) valdymo organai veikia išimtinai bendrovių ir įpėdinių interesų naudai.

74.       Pareiškėjas H. K. 2023 m. balandžio 18 d. (teisme registruoti 2023 m. balandžio 19 d.) pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus juos pagrindžiančius įrodymus. Teigia, kad rašytiniai paaiškinimai teikiami reaguojant į proceso dalyvių pateiktus naujus įrodymus ir paaiškinimus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Teigia, kad administratorius, nematęs jokių dokumentų, tik sulaukęs K. Č. telefoninio skambučio, paskyrė ją (duomenys neskelbtini) vadove, nors jam turėjo sukelti abejonių būtent jos motyvai tapti įmonės vadove, be to, būtent R. K., ginčijantis teismuose testatoriaus sudarytą testamentą, inicijavo ikiteisminį tyrimą prieš K. G. ir tokių veiksmų R. K. Ispanijoje ėmėsi būtent tada, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, įpareigojantis jį išsikraustyti iš neteisėtai užvaldyto (duomenys neskelbtini) turto. Be to, R. K. pateikti dokumentai patvirtina ir tai, kad ir pats testatorius neturėjo pasitikėjimo administratoriaus paskirta K. Č. Tokia situacija kelia realią grėsmę, kad (duomenys neskelbtini) nesiims jos naudai priimto teismo sprendimo vykdymo dėl R. K. iškeldinimo iš įmonės turto ir žalos atlyginimo iš šio asmens prisiteisimo. Be to, K. Č. nurodymus, kokių veiksmų imtis, duoda būtent R. K. ir A. K. atstovas Ispanijos Karalystėje veikiantis advokatas. Taigi, administratoriaus sprendimas K. Č. paskirti (duomenys neskelbtini) vadove sukūrė realią interesų konflikto situaciją ir gali sukelti (duomenys neskelbtini) žalos. Taip pat teikia Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. civilinėje byloje Nr. e2-591-1146/2023 vykusio teismo posėdžio garso įrašą, kaip liudytojas apklaustas AB Šiaulių banko atstovas parodė, kad banko sprendimą nurašyti 3,2 mln. Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų lėmė būtent administratoriaus veiksmai – ketinimas pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybą. Taip pat kritikuoja administratoriaus atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir argumentus, mano, kad administratoriaus veiksmų vienintelis tikslas – sudaryti prielaidas perimti įmonių grupės valdymą, o jo pateiktoje ataskaitoje neatskleisti visi sprendimai, pavyzdžiui, 2023 m. kovo 15 d. administratorius priėmė sprendimą pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, be to, ataskaitoje pateikta neteisinga informacija apie testatoriui priklausančias sumas iš nekilnojamojo turto nuomos. Teigia, kad administratorius iki šiol net nėra tinkamai susipažinęs su administruojamu turtu, kadangi tapatina testatoriui priklausančias sumas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykių su sumomis, priklausančiomis pagal nuomos sutartį iš administruojamo turto.

75.       Suinteresuotas asmuo administratorius E. L. 2023 m. balandžio 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus juos pagrindžiančius įrodymus, nurodė, kad pareiškėjui akcentuojant, kad dabartinė vadovė yra R. K. atstovė ir veikia išimtinai jo vardu, teikia naujus įrodymus, kad asmenims, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame turte, buvo pateiktas reikalavimas išsikelti iš patalpų ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 15 d., 2023 m. balandžio 10 d. gautas R. K. patvirtinimas, kad išsikels ir yra pasirengęs aptarti žalos atlyginimo klausimą, taigi, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad naujai paskirta vadovė atliko ar atlieka kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie kelia ar galėtų sukelti žalos bendrovei (duomenys neskelbtini) ar įpėdinių interesams, dėsto kitus paaiškinimus, atsakymus į kitus pareiškėjo 2023 m. balandžio 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose keliamus klausimus ir abejones, kritikuoja jo argumentus ir pažymi, kad nė su vienu iš įpėdinių nekonfliktuoja, bendrauja dalykiškai kas kartą, kai yra gaunami paklausimai suteikti informaciją ar atsakyti į klausimus.

76.       Pareiškėjas H. K. 2023 m. balandžio 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus atsakydamas į administratoriaus pateiktus naujus dokumentus ir paaiškinimus, nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryto sandorio aplinkybės niekaip nėra susijusios su ginčijama nutartimi dėl administratoriaus nušalinimo, nurodo, kad po testatoriaus mirties R. K. ir su juo susiję asmenys inicijavo daug ikiteisminių tyrimu tiek prieš įpėdinius, tiek prieš grupės įmones dėl jų sudarytų sandorių ir vykdomos veiklos, tačiau visi yra nutraukti, vienintelis ikiteisminis tyrimas, kurio metu pareikšti kaltinimai ir jau nagrinėjama baudžiamoji byla, yra nepalankus būtent R. K., nes kaltinamasis yra jo pasirinktas liudytojas. Pažymi, kad R. K. nuolat inicijuojami ikiteisminiai tyrimai būtent ir yra skirti tam, kad jais būtų manipuliuojama siekiant tikslų civilinėse bylose, o jis nesiekia manipuliuoti ikiteisminių tyrimų (ne)pradėjimo aplinkybėmis, tokių tyrimų neinicijuoja vien tam, kad galėtų jais naudotis teisme, o administratoriaus nušalinimą grindžia jo realiai atliktais veiksmais ir jų padariniais. Nurodo, kad teismo sprendimas dėl R. K. iškeldinimo priimtas daug anksčiau, naujoji vadovė K. Č. pareigas eina jau keletą mėnesių, tačiau susirašinėjimas dėl R. K. iškeldinimo atsirado tik šią savaitę administratoriui ėmus aktyviai įrodinėti aplinkybes, kodėl jis neturėtų būti nušalintas.  

77.       Suinteresuotas asmuo administratorius E. L. 2023 m. balandžio 26 d. pateikė naujus įrodymus, iš kurių matyti, jog pagal jo 2023 m. balandžio 17 d. pareiškimą (registracijos Nr. AP-10271) Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2023 m. balandžio 24 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00059-23 pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – pinigų, palūkanų pasisavinimo nesant 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties.

78.       CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus atskirųjų skundų skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 323 straipsnio nuostatas draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-727-798/2018; 2022 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1022-798/2022; kt.).

79.       Be to, CPK 314 straipsnyje taip pat nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, kt.).

80.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Taigi, šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

81.       Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galbūt galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį.

82.       Nagrinėjamu atveju proceso dalyviai, teikdami naujus įrodymus, nepagrindė, kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, ir nenurodė jokių priežasčių, kodėl įrodymai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad dalis teikiamų įrodymų yra atsiradę jau po ginčijamos nutarties priėmimo, dėl to objektyviai negalėjo būti vertinami pirmosios instancijos teismo, kurio nutarties teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinėje instancijoje taip pat turi būti vertinamas pagal dokumentus, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą. Proceso dalyviai buvo ir yra atstovaujami profesionalių advokatų, palikimo administratorius pats yra profesionalus advokatas, todėl jiems yra žinoma proceso tvarka, įrodinėjimo pareiga ir ribota apeliacija ir naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų teikimo galimybė apeliacinės instancijos teismui, o įvertinus pateiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų kiekį, akivaizdu, kad suinteresuoti asmenys siekia bylinėtis iš naujo, o ne revizuoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Kadangi teikiami įrodymai, pasak proceso dalyvių, skirti jau jų procesiniuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, todėl pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys turėjo pareigą pasirūpinti, kad jie būtų gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo. Bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pagal byloje buvusius įrodymus ir apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai buvo nepakankami, prieštaringi, neleistini, nesusiję su ginčo dalyku, o jų vertinimo pagrindu padarytos išvados – neišsamios ar kitaip netinkamos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nei pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, nei naujuose įrodymuose nėra tokių reikšmingų aplinkybių, kurios lemtų pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar kitokį ginčo klausimo išsprendimo rezultatą, dalis teikiamų įrodymų iš viso nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, o yra kitų teisminių procesų nagrinėjimo dalykai.

83.       Atskirai pažymėtina ir tai, kad nors apie Ispanijoje atliekamą ikiteisminį tyrimą prieš K. G. buvo užsiminta ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei ginčijamoje nutartyje, tačiau argumentuota, kad užtruko dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, todėl jie nepateikti, tačiau įvertinus pateiktų išverstų dokumentų turinį matyti, jog juose nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad K. G. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Priešingai, iš pateiktos nutarties turinio matyti, kad joje tik perrašytos R. K. (atstovės) pareiškime nurodytos neteisėtos veikos, kurių padarymu jis kaltina K. G., ir nutarta priimti skundą ir pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau apie ikiteisminiame tyrime priimtus procesinius sprendimus, ar pasitvirtino nors vienas kaltinimas K. G. ir pan. byloje nėra jokių duomenų. Palikimo administratoriaus ataskaitoje taip pat nėra nurodyta jokių esminių aplinkybių, galinčių turėti įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui, o, kaip matyti iš administratoriaus prašymo dėl šios ataskaitos priėmimo, jis sąmoningai jos neteikė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodęs, kad nei proceso dalyviai, nei teismas tokio poreikio neišreiškė. 

84.       Nagrinėjamu atveju suinteresuotų asmenų pateikti rašytiniai paaiškinimai ir papildomi įrodymai vertinami kaip atskirojo skundo argumentų papildymas, atliktas pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, todėl pateiktus rašytinius paaiškinimus (kartu su įrodymais) atsisakytina priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis), nes jų pridėjimas užvilkintų ir apsunkintų bylos nagrinėjimą, neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų, pažeistų operatyvumo principą, nors, kaip minėta, jokių naujų esminių aplinkybių pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir įrodymuose nėra nurodyta. Pabrėžtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio (atskirojo) skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuotų asmenų pateiktus naujus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus.

85.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Vertindamas pirmosios instancijos teismo proceso eigą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad proceso dalyviai neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos. Kaip minėta, visi proceso dalyviai buvo atstovaujami profesionalių advokatų, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą žodinio proceso tvarka, pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims sudarytos galimybės pasisakyti, užduoti klausimus, o pagal CPK 51 straipsnio 2 dalį atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Be to, šalis savarankiškai pasirenka atstovą procese, o šalies atstovo atliekami procesiniai veiksmai paprastai pripažįstami pačios šalies atliktais veiksmais (CPK 51 straipsnio 2 dalis). 

86.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, ir konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti ir skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui atlikti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

87.       Atsižvelgiant į apeliacinio proceso tikslus ir paskirtį nėra teisinio pagrindo tenkinti ir suinteresuoto asmens A. K. prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, kurie, be kita ko, yra pateikti ir kuriuos atsisakyta priimti.

Dėl ginčijamos nutarties

88.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino pareiškėjo H. K. pareiškimą ir pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-783-618/2022 paskirtą palikėjo R. K. paveldimo turto palikimo administratorių advokatą E. L. ir, iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas R. K. palikimo įpėdiniams, paveldimo turto palikimo administratoriumi paskyrė nemokumo administratorių M. M. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas nėra sprendžiamas iš esmės ir apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė palikimo administratorių, tuo tarpu, kaip minėta, suinteresuotų asmenų pateiktų procesinių dokumentų ir naujų įrodymų gausa pagrindžia, kad suinteresuoti asmenys siekia bylinėtis iš naujo, nors tai nesuderinama su apeliacinio proceso paskirtimi.

89.       Atskirasis skundas grindžiamas pagrindiniais motyvais, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis subjektyviomis prielaidomis, netinkamai taikydamas ir aiškindamas administratoriaus pareigų vykdymą, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas, kad yra teisinis pagrindas pakeisti palikimo administratorių. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

90.       Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams.

91.       Palikimo administratorius yra teismo skiriamas asmuo, kuris turi iš esmės tas pačias teises ir pareigas kaip ir testamento vykdytojas (5.38 straipsnis), taip pat jam taikomos mutatis mutandis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 5.55 straipsnio 4 dalis). Jo tikslas – teikti pagalbą tais atvejais, kai paveldėjimo objektas yra specifinis, o testamento vykdytojas ar įpėdinis savarankiškai tvarkyti paveldėto turto negali arba yra tikimybė, jog paveldėtos skolos viršys turtą. Palikimo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Palikimo administravimas nustatomas ir administratorius skiriamas, pirma, palikėjo kreditorių interesais, antra, įpėdinių interesais. 

92.       CK 5.42 straipsnyje nustatyta, kad jeigu palikimo administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, šių asmenų reikalavimu palikimo administravimo vietos teismas turi teisę pakeisti teismo paskirtą administratorių. Ši teisės norma aiškintina kaip suteikianti teismui teisę pakeisti palikimo administratorių ne tik tais atvejais, kai administratorius neatlieka savo pareigų, jas atlieka netinkamai arba jomis piktnaudžiauja, bet ir tada, kai administratorius kitaip pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesus ir šie su atitinkamu reikalavimu kreipiasi į palikimo administravimo vietos teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2013).

93.       Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui R. K., testamentu palikusiam po 1/2 dalį savo turto įpėdiniams H. K. (palikėjo brolis) ir A. K. (palikėjo sutuoktinė), būtent šių įpėdinių prašymu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT‑11351‑512/ 2019, iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, A. K. paskirta paveldimo turto palikimo administratore administruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); o H. K. paskirtas administruoti šį turtą: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 140 721 vnt. 0,29 Eur nominalios vertės akcijų, suteikiančių 100 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) (duomenys neskelbtini) 1 003 100 vnt. 1 Eur nominalios vertės akcijų, suteikiančių 100 proc. balsų akcininkų susirinkime; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. 28,96 Eur nominalios vertės akcijų, suteikiančių 100 proc. balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime; 4) butą, esantį (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); 6) gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini).

94.       Nustatyta, kad R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nušalinti H. K. nuo palikėjo R. K. palikimo administratoriaus pareigų ir vietoje jo paskirti advokatą E. L. arba advokatą R. U. šio paveldimo turto palikimo administratoriumi: 1) 100 proc. (140 721 vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 2) 100 proc. (1 003 100 vnt.) (duomenys neskelbtini) akcijų; 3) 100 proc. (100 vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 4) buto, esančio (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 6) pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo A. K. 2021 m. gegužės 5 d. taip pat pateikė prašymą (patikslintą 2022 m. gegužės 26 d.) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11351-512/2019 paskirtą administratorių. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi prašymai netenkinti, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-783-618/2022 panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis ir H. K. nušalintas nuo paveldimo turto palikimo administratoriaus pareigų, vietoje jo administruoti nurodytą turtą paskirtas advokatas E. L.

95.       Taigi, priešingai apelianto R. K. ir suinteresuoto asmens A. K. teiginiams, palikimo administratorius yra paskirtas būtent įpėdinių pagal testamentą prašymu ir iniciatyva ir ne visam paveldimam turtui administruoti, o siekiant apsaugoti konkretų teismo nutartyje nurodytą turtą, kad būtų užtikrintas konkrečių nurodytų įmonių veiklos tęstinumas ir tinkamas akcijų valdymas bei apsauga. Iš esmės ginčas kilo dėl dviejų administruojamų įmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) – akcijų administravimo. Tuo tarpu apeliantas ir nurodytas suinteresuotas asmuo, kaip matyti iš jų procesinių dokumentų, nepagrįstai siekia išplėsti administruotino turto apimtį, nepagrįstai siekia, kad būtų nustatytas ir administruojamas visas paveldėtinas turtas, paprastąjį turto administravimą siekia pakeisti visišku, o apelianto pasiūlytas administratorius E. L. būtent ir atliko šiuos veiksmus, kreipėsi į teismą dėl administruojamo turto sąrašo papildymo įtraukiant ir Šveicarijoje registruotą įmonę, siekdamas administruoti ne tik akcijas, bet ir įmonės turtą, turtines ir neturtines teises. Nors savaime administratoriaus veiksmai kreipiantis į notarą, antstolį ar teismą dėl paveldėtino turto sąrašo / apyrašo sudarymo ar papildymo nėra neteisėti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie tik pagrindžia pareiškėjo dėstomas abejones, kad administratorius, kurio kandidatūra buvo pasiūlyta R. K., būtent ir veikia jo interesais. Aplinkybė, kad apeliantas su savo motina pretenduoja į palikėjo turtą, nėra susijusi su akcijų administratoriaus veikla, tačiau administratoriaus veiksmai siekiant surasti visą palikėjo turtą, kuris galėtų sudaryti palikimą, būtent ir sudaro įspūdį, kad administratorius veikia šių asmenų interesais, o tai nesuderinama su gero ir skaidraus administravimo samprata ir principais ir neatitinka nagrinėjamu konkrečiu atveju paskirto palikimo administratoriaus paskirties ir funkcijų.

96.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad R. K. ir A. K. pretenduoja į mirusiojo palikimo dalį. Kaip minėta, testamentu, dėl kurio galiojimo vyksta teisminis ginčas, mirusysis savo turtą paliko H. K. ir A. K., nurodydamas, kad iš sūnaus R. K. paveldėjimo teisę atima. A. K. taip pat yra inicijavusi teisminį procesą ir pretenduoja į dalį palikėjo turto. Taigi, akivaizdu, kad R. K. ir A. K. turi akivaizdžiai priešingą interesą nei H. K. ir A. K., kuriems testamentu paliktas mirusiojo turtas. Esant tokiai situacijai yra ypatingai svarbu, kad palikimo administratorius veiktų itin atsargiai, objektyviai ir skaidriai, kad jo veiksmai nesukeltų jokių abejonių dėl galbūt vienų ar kitų suinteresuotų asmenų palaikymo ar nepalaikymo, juo labiau kad palikimo administratoriui keliami didesni rūpestingumo, apdairumo, skaidrumo reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytinas pašalinio stebėtojo kriterijus, t. y. palikimo administratoriaus veiksmai pašaliniam stebėtojui neturėtų sukelti jokių abejonių jo veiklos ir priimtų sprendimų pagrįstumu ir objektyvumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju taip nėra ir, įvertinęs administratoriaus E. L. atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų visumą, daro išvadą, kad administratorius neužtikrina objektyvaus veikimo įpėdinių interesais, priešingai, jo veiksmų ir sprendimų visuma sudaro įspūdį, kad, kaip minėta, jis iš esmės veikia kaip R. K. ir jo motinos A. K. atstovas.

97.       Nagrinėjamu atveju po testatoriaus mirties liko itin didelės vertės turtas, kurio didžioji dalis yra specifinė – vertybiniai popieriai – akcijos. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi administratoriui pavesta administruoti bendrovių akcijas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 140 721 vnt. akcijų, suteikiančių 100 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, (duomenys neskelbtini) 1 003 100 vnt. akcijų, suteikiančių 100 procentų balsų akcininkų susirinkime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų, suteikiančių 100 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administratoriui paskirta administruoti tik vardines paprastąsias akcijas, administratorius nėra šių įmonių akcijų savininkas, taip pat administratorius nėra paskirtas juridinių asmenų ar jų turto administratoriumi.

98.       Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi paskirtas administratorius E. L. po dviejų darbo dienų 2022 m. spalio 25 d. sprendimu atšaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybą, kurią sudarė H. K., A. K. ir A. M., paskyrė naują valdybą, atšaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę ir paskyrė naują vadovę, o 2022 m. spalio 26 d. elektroniniu laišku informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad šios įmonės 100 proc. akcijų priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, informavo apie naujos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės sprendimą pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narius bei vadovą ir įpareigojo su juo nutraukti darbo sutartį. Po šio administratoriaus sprendimo pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl administratoriaus pakeitimo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, palikimo administratoriui numatyta prievolė veikti įpėdinių naudai ir užtikrinti administruojamo turto išsaugojimą, nerizikuoti, išlaikyti administruojamo turto, įmonių veiklos stabilumą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog administratoriaus sprendimas vienareikšmiai buvo skubotas, jis nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių argumentų, kodėl buvo būtina pakeisti įmonių valdybas ir vadovus, kodėl ir kaip tokie sprendimai geriau užtikrins administruojamo turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų – išsaugojimą. H. K. interesų konfliktas, jam vykdant įmonės valdymo organo ir palikimo administratoriaus funkcijas ir pareigas, konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-783-618/2022, juo administratorius grindė savo sprendimą, šia nutartimi buvo pašalintas atstatydinus H. K. iš palikimo administratoriaus pareigų ir administratoriumi paskyrus E. L.. Administratorius E. L. prieš tai nenurodė, kodėl iš valdybos reikėjo pašalinti kitus valdybos narius A. K. bei ilgametę patirtį turinčią A. M., kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nare buvo nuo 2010 m. ir kurią buvo paskyręs pats testatorius, taip pat pretendentams į palikimą nebuvo atskleista ir nurodyta, kodėl reikėjo pakeisti įmonės vadovę.

99.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su palikimo administratoriui keliamais veiklos skaidrumo, objektyvumo reikalavimais ir jo funkcijomis nesuderinama veikiančios stambios įmonės valdybos narių atranka, paties administratoriaus teigimu, „telefonu, iš jo pažįstamų rato, nes neatsirado daug norinčių“. Akcinių bendrovių įstatyme numatytoms valdybos narių funkcijoms įgyvendinti reikalinga, kad pretendentai turėtų specifinių, specialių žinių, kompetencijos ir patirties, priklausomai nuo įmonės dydžio, jos veiklos specifikos ir ypatumų, sudaroma ar ne stebėtojų taryba ir kt. Valdybos nariai bet kokiu atveju yra renkami, taigi jų kandidatūros turi būti įvertintos, kad būtų galima pagrįsti sprendimą juos išrinkti prieš priimant tokį sprendimą. Bet kokie su valdymu susiję pakeitimai paprastai veikia tiek įmonės veiklą, tiek jos santykius su kitais subjektais, o tai neišvengiamai veikia ir ūkinės veiklos rezultatus. Skuboti, net ir pagrįsti veiksmai gali lemti sutarčių nutraukimą, piniginių srautų išderinimą ir net bankrotą. Šios dėstomos taisyklės taikomos tiek stebėtojų tarybai, tiek akcininkams (akcininkui), o akcijų administratoriui, kaip laikinajam subjektui, ypatingai atsargiai, pasvertai ir skaidriai reikėtų daryti intervencijas į veikiančią valdymo struktūrą ir jos sandarą. Akivaizdu, kad jokios atrankos į naujus UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narius nebuvo, ji objektyviai nebuvo įmanoma per tokį trumpą laiką nuo administratoriaus paskyrimo, o sprendimai pakeisti valdybą ir direktorių buvo labai skuboti, priimti, daugiau tikėtina, nuodugniai nesusipažinus su įmonės veikla, buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais, ekonominiais rodikliais, vykdomais įsipareigojimais, sutartimis, santykiais su kitais verslo partneriais, strategija, planais ir kt., nesant objektyvaus tokių drastiškų ir skubių sprendimų poreikio ir neįvertinus jų galimo poveikio tolesnei įmonės veiklai, santykiams su kontrahentais, taip pat kitų įmonių, kurių akcininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, veiklai. Tai, kad administratorius ir jo paskirti nauji valdymo organai visiškai nesusipažino su įmonių dokumentais, veikla, specifika, pagrindžia ir minėtas administratoriaus 2022 m. spalio 26 d. elektroninis laiškas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad šios įmonės 100 proc. akcijų priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors, byloje esančio Juridinių asmenų registro 2022 m. spalio 26 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (541 326 akcijų), o kita akcininkė yra Estijoje registruota įmonė (duomenys neskelbtini) (turinti 60 148 akcijas), su kuria sprendimas pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybą ir vadovą akivaizdžiai nebuvo derintas ir apie kurią administratoriui ir jo paskirtai naujajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei net nebuvo žinoma. Taip pat sutiktina su pareiškėju, kad administratorius įsikišo ar siekė įsikišti ir į jam nepaskirtos administruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą bei valdymą, kadangi administratoriaus paskirta naujoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė tą pačią jos paskyrimo dieną priėmė sprendimą pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybą ir atleisti direktorių H. K.

100.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors E. L. paskirtas administruoti įmonių akcijas, tačiau, būtent veikdamas kaip jų administratorius, jis negali elgtis kaip vienvaldis akcijų savininkas, nes toks nėra, negali nederinti savo veiksmų su įpėdiniais ir su jais nesitarti, priešingai jo teiginiams, tokia pareiga jam yra nustatyta CK 5.38 straipsnio 1 dalyje, ypač priimdamas esminius su įmonių valdymu susijusius sprendimus nesant tam jokio objektyvaus pagrindimo ir poreikio. Kaip minėta, administratoriaus paskirtis šiuo atveju yra teikti pagalbą įpėdiniams ir su jais bendradarbiauti užtikrinant įmonių, kurių akcijos administruojamos, veiklos tęstinumą ir akcijų apsaugą, kol paaiškės įpėdiniai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino administratoriaus veiksmų teisėtumo ir nenustatė jų neteisėtumo, priešingai, administratoriaus veiksmai gali būti visiškai teisėti, jo veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, tačiau administratoriaus atliktų veiksmų vertinimas CK 5.42 straipsnio požiūriu buvo ir yra būtinas nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar pagrįstas yra pareiškėjo prašymas pakeisti administratorių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė pakankamą teisinį pagrindą pakeisti administratorių konstatavęs, kad jo veiksmai galėjo įpėdiniams sukelti pagrįstų abejonių dėl jų interesų pažeidimo ir administratoriaus priimtų sprendimų įtakos sklandžiai įmonių ir jų grupės veiklai, juo labiau, kaip matyti iš faktinių aplinkybių, pakeitus vadovybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ inicijavo teisminį procesą prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat inicijuota daug teisminių procesų tarp įpėdinių pagal testamentą ir jų paveldėtinos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios naujoji vadovė, be kita ko, atsisako teikti informaciją apie įmonę H. K. ir A. K. argumentuodama, jog šie asmenys nėra akcininkai. Dar daugiau, administratoriaus E. L. ir pareiškėjo H. K. apeliacinėje instancijoje pateiktų procesinių dokumentų ir įrodymų gausa, jų susirašinėjimas procesiniais dokumentais kaip tik pagrindžia, kad būtent tarp jų ir yra kilęs teisinis ginčas. Pažymėtina, jog administratoriaus E. L. sprendimams nepritaria ir įpėdinė pagal testamentą A. K. Taigi, akivaizdu, kad neturėdamas įpėdinių pasitikėjimo administratorius negali toliau eiti savo pareigų.

101.       Administratoriaus E. L. sprendimas pakeisti Ispanijoje registruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovę K. G. nauja vadove K. Č. taip pat kelia pagrįstų abejonių, jog administratorius veikia ne visų įpėdinių ir įmonės geriausiais interesais, bet R. K. interesais. Pats administratorius pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad vadovės pakeitimui jam pakako vien K. Č. skambučio telefonu, ji pati jam paskambinusi sutiko būti nauja įmonės vadove ir nurodė, kad prieš K. G. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip pagrįstai pažymi pareiškėjas, administratorius nesiaiškino K. Č. interesų ir tokių duomenų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikta nebuvo, nors byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo teiginius, kad ji yra R. K. įgaliotinė. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, būtent R. K. siekė perimti (duomenys neskelbtini)  vadovavimą – 2019 m. spalio 24 d. per Ispanijos Karalystėje veikiantį notarą padedant savo įgaliotinei K. Č. įteikė K. G. reikalavimą nedelsiant liautis administruoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir liautis priiminėti sprendimus šių bendrovių vardu, o šiai nepaklusus inicijavo ikiteisminius tyrimus prieš K. G., kuriais administratorius ir argumentavo direktorės pakeitimo būtinumą. Taigi, akivaizdu, kad akcijų administratorius šiuo atveju taip pat nesiaiškino įmonės vadovės pakeitimo būtinybės, kompetencijos, skambinusiosios ir siekiančios perimti vadovavimą įmonei K. Č. motyvų, kvalifikacijos, patirties ir ryšių su R. K., įmonės veiklos specifikos, dokumentų ir kitų sprendimui dėl vadovo pakeitimo reikšmingų aplinkybių, neatliko jokios vadovo atrankos. Administratoriaus sprendimas nagrinėjamu atveju išoriniam stebėtojui sudaro pagrindą manyti, kad jis veikia kaip R. K. nurodymų vykdytojas ar jo interesų gynėjas ir apie šį savo sprendimą taip pat iš anksto nepranešė įpėdiniams pagal testamentą ir su jais nesitarė.

102.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aptarti akcijų administratoriaus sprendimai yra pakankami jam atstatydinti. Priešingai, nei teigia apeliantas ir suinteresuoti asmenys A. K. bei E. L., nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti įpėdinių H. K. ir A. K. interesų pažeidimą ir CK 5.42 straipsnyje įtvirtintą palikimo administratoriaus nušalinimo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. L. nagrinėjamu atveju nėra tinkamas toliau eiti administratoriaus pareigas. Turto administratorius, nesvarbu, ar jis atlieka įmonės (bankroto), ar palikimo administratoriaus funkcijas, visų pirma turi pareigą savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis), o ne pasiekti konkretų rezultatą. Nors R. K. ir A. K. nagrinėjamu atveju save įvardija kaip naudos gavėjus, kaip minėta, jų pozicija nėra pagrįsta, nes aplinkybė, kad apeliantas su savo motina pretenduoja į palikėjo turtą, nėra susijusi su akcijų administratoriaus veikla, nors būtent administruoti konkrečių įmonių akcijas ir buvo paskirtas E. L. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas.

103.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-331-117/2015; 2015 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-90-241/2015). Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę gali pakeisti kita. Šios normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet taip pat ir mastas. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali panaikinti ar pakeisti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir pats jas pritaikęs teismas. Dėl to yra nepagrįsti apelianto ir A. K. argumentai dėl nutarties neteisėtumo, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-27161-1014/2022 pagal ieškovų H. K. ir A. K. ieškinį atsakovui E. L. dėl akcininko (palikimo administratoriaus) 2022 m. spalio 25 d. sprendimo panaikinimo netaikė laikinųjų apsaugos priemonių konstatavęs, jog nėra jokių įrodymų, kad ginčijamu administratoriaus sprendimu būtų padaryta (daroma) žala bendrovei ar jos dukterinėms bendrovėms, nuo kurių gyvavimo priklauso bendrovės akcijų vertė. Nurodyta nutartis priimta visai kitoje byloje ir, kaip minėta, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios nagrinėjamoje byloje dėl administratoriaus pakeitimo.

104.       Apeliantui ginčijant pirmosios instancijos teismo paskirto administratoriaus M. M. kandidatūros eiti palikimo administratoriaus pareigas tinkamumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savo pozicijos apeliantas nepagrindė. M. M. yra nemokumo administratorius, t. y. savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, veikla yra apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Apeliantui ir suinteresuotam asmeniui A. K. nenurodžius, kokių konkrečių reikalavimų neatitinka M. M., apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

105.       Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkami taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

106.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė teisės normas ar netinkamai jas taikė. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad vien tik apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu nesudaro pagrindo pripažinti, kad byloje nebuvo atskleista nagrinėto klausimo esmė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta ar kad yra pagrindas priimti priešingą procesinį sprendimą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

107.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, o atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kaip minėta, tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartoja, taip pat ir šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo ją pakeisti ar panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

108.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

109.       Atskirasis skundas atmestas, todėl apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kiti proceso dalyviai šių išlaidų atlyginti neprašo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                  Irma Čuchraj