Civilinė byla Nr. e2-4033-600/2020

                                                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38309-2019-4

                                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,

sekretoriaujant O. B.,

dalyvaujant ieškovės UAB „Egluna“ atstovui advokatui Dževaldui Joneliūnui ir direktoriui R. A.,

atsakovei L. D. ir jos atstovui advokatui Andriui Dobravolskiui, 

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Egluna“ ieškinį  atsakovei L. D. dėl žalos atlyginimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2664,85 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Reikalavimą atlyginti žalą grindžia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių skyriaus 2019 m. birželio 21 d. aktu Nr. V-38, kuriame nurodyta, kad ieškovė neteisingai deklaravo/nuslėpė dalį per 2014, 2015, 2017 metus išleistų į LT rinką plastikinių, popierinių ir metalinių pakuočių kiekius ir nedeklaravo 2016 metais išleistų į LT rinką plastikinių, popierinių ir metalinių pakuočių kiekių, todėl paskaičiavo nesumokėto mokesčio už aplinkos taršą pakuotės atliekomis už mokestinius laikotarpius per 2014, 2015, 2016 ir 2017 metus bendrai 8012,51 Eur. Mokestis, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo mokėjimo tvarkos aprašo 12 punktu, buvo paskaičiuotas dvigubu tarifu už neteisingai deklaruotos apmokestinamosios pakuotės kiekį.

3.       UAB „Egluna“ vadove laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. dirbo atsakovė, kuri privalėjo užtikrinti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos už 2016 metus pateikimą iki 2017 m. vasario 15 d. Atsakovė nepateikė mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos ir įmonės vardu neatliko taršos mokesčio sumokėjimo.  

4.       Ieškovė, vadovaudamasi CK 2.87 straipsnio, Akcinių bendrovių įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, prašo 2016 metams dvigubu tarifu ieškovei priskaičiuotą taršo mokestį priteisti iš atsakovės. Akte dvigubu tarifu paskaičiuotas taršos mokestis sudaro 5329,70 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti pusę šios sumos, t. y. 2664,85 Eur.

5.       Dublike ieškovė nurodė, kad už tinkamą bendrovės dokumentacijos tvarkymą vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio nuostatomis yra atsakingas bendrovės vadovas, todėl atsakovės pateikti paaiškinimai apie bendrovės administracijos vadovo atsakomybę yra aiškinami neteisingai. Ieškovė buvo įdiegusi elektroninę buhalterinės apskaitos sistemą STEKAS, kurioje buvo tvarkomi visi bendrovės buhalterinės ir finansinės apskaitos dokumentai. Prie šios sistemos gali prisijungti vadovas ir buhalteris. Atsakovė prie šios sistemos buvo prisijungusi nuo 2017 m. sausio 18 d. Tai patvirtina, kad atsakovė turėjo galimybę prisijungti ir tvarkyti įmonės dokumentus bei ataskaitas ir tada, kai nebuvo buhalterės. Aplinkybė, kad JAR duomenys apie vadovo pasikeitimą buvo pateikti tik 2017 m. vasario 9 d., sąlygoja išvadą, kad atsakovė netinkamai užtrino savalaikį duomenų pateikimą registrui. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad 2016 metais bei atsakovės buvo skirti dar du vadovai neturi įtakos, nes pateikti deklaraciją už 2016 metus pareiga kyla vadovui, pasibaigus kalendoriniams metams. Dabartinis vadovas neturi pareigos tikrinti, ar buvusi vadovė pateikė deklaracijas ir sumokėjo mokesčius.  

6.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. 1, b. l. 39-43). Nurodė, kad atsakovė į UAB „Egluna“ (buvęs pavadinimas UAB „Gikėja“) darbą buvo priimta 2016 m. gruodžio 27 d. darbo sutartyje sutarus dėl 3 mėnesių išbandymo termino (iki 2017 m. kovo 25 d.). be darbo sutarties atsakovė pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį bei susitarimą dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo. Jokių kitų dokumentų (įmonės vidaus tvarkos taisyklių, pakuočių tvarkymo politikos ir t.t.) atsakovė nepasirašė. Be atsakovės įmonėje dirbo dar du darbuotojai – buhalterė ir vairuotojas. Darbo sutartį su atsakovei pasirašė įmonės savininkės įgaliotas asmuo A. J., kuris iškėlė atsakovei tikslą kaip galima greičiau surasti pardavimų vadybininkus ir pradėti prekybą. Atsakovė visą laiką dėl savo darbo atsiskaitydavo būtent šiam asmeniui, kuris buvo įmonės akcininkės A. J. sutuoktinis. Visą įmonės apskaitą prižiūrėjo įgaliotas asmuo A. J., o atsakovei palaipsniui susipažinus su įmonės dokumentacija ir siekiant ją sutvarkyti, išsiskyrė įgalioto asmens A. J. ir atsakovės požiūriai, dėl ko atsakovė nutarė nutraukti darbo santykius DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. suėjus bandomojo laikotarpio terminui. Atsakovės įgalinimai pasibaigė 2017 m. kovo 22 d., nes nuo 2017 m. kovo 23 d. įmonės vadovu paskirtas dabartinis direktorius R. A.. Atsakovė nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. turėjo nedarbingumą.

7.       Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovei kaip vadovei tenka atsakomybė už nepateiktą atliekų pakuočių deklaraciją už 2016 metus, nes 2016 metais atsakovė vadove dirbo tik 4 dienas, be to, bendrovės apskaitą tvarkė ir visus valstybei mokėtinus mokesčius apskaičiuodavo ir sumokėdavo įmonės buhalterė, o visos piniginės operacijos buvo atliekamos tik pritarus įgaliotam asmeniui A. J.. Atsakovė mano, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 2016 metais vadovo pareigas ėjo du asmenys – G. K. (2014 m. vasario 6 d. – 2016 m. balandžio 20 d.) ir R. B. (2016 m. balandžio 20 d. – 2016 m. gruodžio 26 d.).

8.       Ieškovės pateiktas 2019 m. birželio 21 d. Patikrinimo aktas Nr. V-38 ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. AS-41 Dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtina, kad dar iki atsakovei pradedant dirbti ieškovės direktore, minėta bendrovė netinkamai tvarkė apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą bei nuslėpė dalį per 2014-2015 metais išleistų į LR vidaus rinką plastikinių, popierinių ir metalinių pakuočių kiekį. Atsakovę atleidus iš darbo 2017 metais, naujasis vadovas per visus 2017, 2018 metus ir dalį 2019 metų (iki 2019 m. birželio 21 d. akto surašymo) nepateikė deklaracijos už 2016 metus.

9.       Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą tik tuomet, kai yra nuslepiamas apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekis. Apmokestinimas dvigubu tarifu negali būti taikomas už pavėluotą deklaracijos pateikimą ar pavėluotą mokesčio sumokėjimą.

10.       Atsakovė nurodo, kad kilusio ginčo atveju faktas dėl laiku nepateiktos deklaracijos (iki 2017 m. vasario 15 d.) turi būti vertinamas ne formaliai, o ar atsakovės atsakomybės neeliminuoja kitos atsakovės nurodomos aplinkybės.

11.       Ieškovės vardu veikti atsakovė teisę įgavo 2017 m. vasario 9 d., nes tik tada Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) buvo įregistruotas atsakovės paskyrimas. Atsakovės įgalinimai veikti ieškovės vardu nutrūko 21017 m. kovo 22 d. todėl po 2017 m. kovo 22 d. iki 2019 m. birželio 21 d. pareigą pateikti deklaraciją už 2016 metus turėjo vadovas R. A..

12.       Atsiliepime nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė, todėl atsakomybės taikymo atveju būtina įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų. Nurodė, kad tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013).

13.       Be to, deklaracija už 2016 metus nebuvo pateikta iki 2017 m. vasario 15 d., atsakovė vadove dirbto iki 2017 m. kovo 22 d., todėl pavėluotos deklaracijos pateikti atsakovė objektyviai neturėjo galimybės. Dėl nurodyto atsakovė negali būti atsakinga už deklaracijos nepateikimą bei pakuočių kiekių nuslėpimą.

14.       Triplike atsakovė nurodė, kad ieškovė dublike nepasisakė dėl visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Pabrėžė, kad vienintelis pažeidimas, kurį padarė atsakovė, tai deklaracijos nepateikimas iki 2017 m. vasario 15 d. Nesutinka su ieškovės nurodytu argumentu, kad atsakovę pakeitęs direktorius neturėjo pareigos tikrinti, ar buvusi vadovė pateikė deklaracijas ir sumokėjo mokesčius, nes visi šie veiksmai turėjo būti atlikti iki jį paskiriant vadovu, nes vadovaujantis tokia logika reikštų, kad praleidus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, pareiga pateikti deklaraciją pasibaigtų. Vadovaujantis valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų „Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės“ 4 punktu, tuo atveju, jeigu deklaracija nebuvo pateikta nustatytu terminu, ji turi būti pateikta, jeigu yra nepasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas (nurodytos normos 2017 m. sausio 1 d. redakcijoje buvo numatytas 5 metų senaties terminas). Tai reiškia, kad pareiga pateikti deklaraciją ieškovei išliko ir šios pareigą vykdymą turėjo užtikrinti direktorius R. A.. Be to, ieškovė nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarė sutartį su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“.

15.       Atsakovė dar kartą pabrėžė, kad žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Atitinkamai vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas ieškovo žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme išskyrus paskirtas baudas ir delspinigius.

16.       Elektroninėje buhalterinės apskaitos sistemoje STEKAS nebuvo tvarkoma apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaita, todėl šios programos pagalba negalima teikti deklaracijos. Be to, atsakovei nebuvo suteikta prieiga prie visų finansinės atskaitomybės dokumentų ir sistemoje STEKAS daugiau jokių funkcijų išskyrus sąskaitų išrašymą ir prekių pajamavimą atsakovė neatliko.

17.       Atsakovė triplike pažymėjo, kad jai atėjus dirbti bendrovės direktore nebuvo dokumentų, kuriuose būtų buvusios apibrėžtos darbuotojų atsakomybės ribos, aprašyti įmonės vidiniai procesai, pakuočių tvarkymo politika ir pan. Todėl ieškovės teiginys, kad įmonė iki atsakovę paskiriant administracijos vadove, tvarkingai vedė pakuočių apskaitą ir tam naudojo apskaitos sistemą STEKAS yra visiškai nepagrįsti. Be to, kaip jai paaiškino atlikusi R. L., atvykus į įmonę patikrinimui, įmonės darbuotojai nepateikė jokių mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų. Tai patvirtina, kad sistemoje STEKAS pakuočių apskaita nebuvo vedama.

18.       Atsakovė nurodė, kad ji neturėjo jokios autonomijos savarankiškai priiminėti sprendimus bendrovės veikloje, nes viską kontroliavo įgaliotas asmuo A. J..

19.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius R. A. paaiškino, kad bendrovėje yra pakuočių tvarkymo programa STEKAS, į kurią duomenis suveda buhalterė. Paaiškino, kad pavyzdžiui, imant ieškovės teismui pateiktų dokumentų zip priedo (t. 2, b. l. 180) nurodytus duomenis iš programos STEKAS, t.y. imama prekė TF13BK „Storasis šveitimo padas, juodas, 33 cm“, kiekis „81“, tada sudaroma lentelė (zip priedas – t. 2, b. l. 180.30), kurioje nurodomas prekių skaičius dėžutėje, tada nurodoma pakuotės rūšis (šiuo atveju – kartotinė antrinė), dėžės svoris, tenkantis vienetui, parduotas kiekis ir t.t. Pastarąją lentelę sudarė direktorius asmeniškai, tokios lentelės programa STEKAS nerengia. Paaiškino, kad duomenys už 2014, 2015 metus buvo pateikti, tik nebuvo apskaičiuoti, už 2016 metus duomenys nebuvo pateikti. Kodėl, gavę pranešimą apie planuojamą atlikti patikrinimą, nepasitikrino, ar deklaracijos sutvarkytos, negali atsakyti. Jis pats jam tenkančią baudos dalį sumokėjo. Programa STEKAS nebuvo keista. Administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo nubaustas bauda. Įmonės pakuočių tvarkymo politika pasirašyta 2017 metais. Asmuo, atsakingas už duomenų suvedimą apie pakuočių kiekius ir t.t., buvo priimtas tik 2017 m. antrame ketvirtyje. Tai buvo K. M..

20.       Ieškovo atstovas advokatas ieškinį prašė tenkinti, nes atsakovė kaip vadovė neįvykdė pareigos pateikti pakuočių deklaracijos už 2016 metus. Mano, kad atsakovei buvo perduoti visi reikalingi dokumentai ją paskyrus į administracijos vadovės pareigas.

21.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Prašė įvertinti tai, kad PVM sąskaitose-faktūrose pakuotės nenurodytos, tik prekių kiekiai, todėl kiekvieną kartą kroviniai turi būti sveriami, tik tada galima teisingai ir tvarkingai gauti duomenis, reikalingus deklaracijos pildymui. P. S. pagal prekių kiekius pakuočių kiekių neskaičiuoja. Vertinant atsakovės veiksmus svarbu vertinti ir tai, kad buhalterė iš darbo išėjo 2017 m. vasario 9 d., apie jos paskyrimą direktore duomenys registrų tvarkytojui buvo pateikti tik 2017 metais, jai pasirašius darbo sutartį ir visiško materialinės atsakomybės bei konfidencialumo ir nekonkuravimo susitarimą, jokie dokumentų priėmimo-perdavimo aktai nebuvo pasirašyti ir /ar pateikti. Ją į darbą priėmęs asmuo tikrino jos darbą, todėl buvo nutarta, kad jis išeis iš darbo suėjus bandomojo laikotarpio terminui. Netikėtai išėjus iš darbo buhalterei, ji kreipėsi pagalbos į kitos įmonės buhalterę, pati pradėjo tvarkyti sąskaitas.

22.       Atsakovės atstovas advokatas paaiškino, kad prašo ieškinį atmesti, palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės svėrimo pirmas aktas pateiktas tik už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, o už ankstesnius laikotarpius tokių aktų nėra pateikta.

23.       Liudytoja apklausta R. L. paaiškino, kad 2019 m. birželio 21 d. atliko pas ieškovę patikrinimą. Tikrinimo metu bendravo su K. M. ir buhaltere. Jai buvo pateikta dalinė apskaita ir K. M., kuri pradėjo dirbti nuo 2017 m. gegužės mėn., turėjo pateikti duomenis už 2014, 2015, 2016, 2017 metus. Bendrovėje pakuočių apskaitos tvarkos nebuvo. Kiekvienoje įmonėje yra pareigybių aprašymai ir nustatyta, kas konkrečiai atsakingas už kokias veiklas, t.y. gali būti buhalteris atsakingas už pakuočių deklaracijos duomenų suvedimą, gali būti paskirtas kitas darbuotojas. Kad teisingai užpildyti deklaraciją reikalingi kiekiai ir svoriai. Pagrindinis reikalingas patikrinimui atlikti dokumentas yra pakuočių apskaita.

24.       Liudytoja apklausta O. Č. paaiškino, kad pas ieškovę dirbo nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. kovo mėnesio pardavimų vadybininke. Ji pažįsta p. A. J.. Jis buvo UAB „Gikėja“ akcininkas, dalyvavo priimant ją į darbą UAB „Egluna“. Jis dažnai ateidavo į įmonės buveinę – 2-3 kartus per savaitę, kartais būdavo kasdien. Ši aplinkybė jai žinoma todėl, kad jie visi – ji, bendrovės direktorė (atsakovė), buhalterė, vairuotojas sėdėjo vienoje patalpoje ir vieni kitus matė ir girdėjo. Iš darbo išėjo be konflikto. Vieną kartą dirbant buvo sulaukusi pastabos iš p. A. J. sutuoktinės dėl tarnybinio automobilio. Paminėjo, kad net kalėdinių dovanėlių partneriams pirkimą darbuotojai turėjo derinti su A. J..

25.       Liudytoju apklaustas A. J. paaiškino, kad atsakovė iš darbo buvo atleista, nes buvo arogantiška. Sutartį su atsakove pasirašė jis kaip įgaliotas asmuo. Kiek jam žinoma, atsakovei buvo perduoti dokumentai. Jis pats bendrovėje beveik nesilankydavo, nes į patalpas pateikti neturėjo raktų ir kodo.

k o n s t a t u o j a :

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

26.       Byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens valdymo organo civilinės atsakomybės, juridiniam asmeniui netinkamai vykdžius mokestinės prievolės sumokėjimą.

27.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 21 d. ieškovės atžvilgiu buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. V-38 atlikus planinį teminį mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios pakuotės atliekomis apskaičiavimo teisingumo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2014-2017 metus. (t. 1, b. l. 7-12). Patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „Egluna“ patikrinimas pradėtas 2019 m. vasario 12 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė pateikė Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2014, 2015 ir 2017 metus, tačiau deklaracija už 2017 metus pateikta nesilaikant nustatyto termino, tuo pažeidžiant LR Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Įmonė nepateikė deklaracijos už 2016 metų mokestinį laikotarpį ir nuslėpė išleistų į LTR vidaus rinką plastikinių, popierinių ir metalinių pakuočių kiekius, tuo pažeidė LR Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

28.       Patikrinimo akto 4 punkte nurodoma, kad bendrovė neteisingai deklaravo/nuslėpė dalį per 2014, 2015 ir 2017 metais išleistų į LT vidaus rinką plastikinių, popierinių pakuočių kiekio ir išleistus per 2014-2017 metus metalinių pakuočių kiekius, tuo pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 84 dalies reikalavimus. Pagal pateiktus apskaitos duomenis už 2014, 2015, 2016, 2017 metus nuslėptų/neteisingai deklaruotų pakuočių kiekiai ir apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu sudaro bendrą 7208,93 Eur sumą, iš kurios 5329,70 Eur suma paskaičiuota už 2016 metus (t. 1, b. l. 8).

29.       Iš patikrinimo akto (6 punktas) žinoma, kad bendrovė nuo 2017 metų yra sudariusi sutartį su licencijuota gamintojų ir importuotojų organizacija VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, tačiau 2017 metais buvo neteisingai paskaičiuotas mokestis už 2017 metus pagal deklaruotą/nuslėptą į vidaus rinką išleistą plastikinę ir popierinę pakuotę. Akto 7 punkto 2 dalyje nurodyta, kad esant nuslėptam/neteisingai deklaruotam plastikinės ir popierinės pakuočių kiekiui ir neteisingai deklaruotam perdirbtam plastikinės ir popierinės pakuočių kiekiui, remiantis Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punktu, mokestis skaičiuojamas taikant tarifą ir koeficientą 2.

30.       Patikrinimo aktas buvo patvirtintas 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. AS-41 (t. 1, b. l. 14-15).

31.       Iš teismo išreikalautų patikrinimo priedų matyti, kad ieškovė apie planuojamą atlikti patikrinimą buvo informuota 2019 m. vasario 12 d. pranešimu nurodant, kad patikrinimą planuojama atlikti 2019 m. vasario 28 d. bei nurodoma, kad patikrinimui prašom aprengti dokumentus – pakuočių apskaitą už 2014-2017 metus, pažymas apie apmokestinamųjų pakuočių kiekį, išleistą į vidaus rinką per 2014-2017 metus, pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, kai vykdomos Vyriausybės nustatytos užduotys (e/bylos priedo l. 4).

32.       Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo 2019 m. vasario 28 d. akto Nr. 13 IV dalies 5.1. punkte nurodyta, kad pakuotės apskaita bei užduotys nebuvo vykdomos 2014-2016 metais (e/b. popierinio priedo l. 10).

33.       Taip pat iš teismui su 2020 m. kovo 4 d. lydraščiu pateiktų Aplinkos apsaugos departamento dokumentų, teiktų patikrinimą atlikusiai vyresniajai valstybinės aplinkos apsaugos inspektorei R. L. matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu-įgaliojimu Nr. 2017-PAK-01 Dėl pakuočių apskaitos vedimo tvarkos ir atsakingo asmens paskyrimo, patvirtinimo, direktorius R. A. įsakė direktoriaus asistentei K. M. vykdyti pakuočių apskaitą kas ketvirtį, pildyti registracijos žurnalą, parengti pakuočių svėrimo aktus (e/b. popierinio priedo l. 11). Atitinkamai pirmieji pakuotės svėrimo aktai Nr. PDK06 surašyti 2017 m. rugpjūčio 1 d. nurodyto direktorius įsakymo pagrindu (e/b. popierinio priedo l. 12-15).

34.       Kaip matyti iš 33 sprendimo punkte nurodytų ieškovės patikrinimą atlikusiai specialistei pateiktų papildomų įrodymų pagal 2019 m. vasario 28 d. aktą, pakuočių svėrimo aktai už laikotarpį iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo pateikti. Už 2014, 2015, 2016 metus ir dalį 2017 metų buvo pateiktos lentelės, kuriose buvo nurodyti pakuočių (popierinės, plastikinės ir metalinės) duomenys (e/b. popierinio priedo l. 18, 19, 20, 21). Ieškovė sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo sudarė 2017 m. rugsėjo 25 d. (e/b. popierinio priedo l. 22).

35.       Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) į bylą pateikto išplėstinio išrašo, bendrovė UAB „Egluna“ įregistruota 2014 m. vasario 8 d. (e/b. t. 1, b. l. 21-24). Vienintelio akcininko 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu nuo 2016 m. balandžio 20 d. akcininke yra įregistruota A. J. (e/b. t. 1, b. l. 21, JAR Išrašo 6.1., 14.10. punktas). Akcininke esant įregistruotai A. J., 2016 m. gegužės 30 d. JAR buvo įregistruotas 2016 m. gegužės 27 d. įgaliojimas (JAR išrašo 14.9 punktas).

36.       Teismui ieškovė pateikė 2015 m. vasario 20 d. A. J. išduotą įgaliojimą jos sutuoktiniui A. J. savo nuožiūra valdyti visas jai nuosavybės teise priklausančias UAB „Gikeja“ akcijas ir t.t. (e/b. t. 1, b. l. zip priedo l. 180.24).

37.       Atsakovė į UAB „Egluna“, j. a. k. 303236368 (iki 2017 m. balandžio 14 d. buvusios UAB „Gikėja“) administracijos vadovės (direktorės) pareigas priimta pasirašius 2016 m. gruodžio 27 d. darbo sutartį, kurią bendrovės vardu pasirašė įgaliotas asmuo A. J., kuris akcininkės A. J. 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu buvo įgaliotas pasirašyti sutartį su naująja direktore, bendrovės vardu įforminti darbo sutarties nutraukimą su dabartiniu direktoriumi (t. 1, b. l. 25-28, zip priedo 50 l.). Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2017 m. balandžio 7 d. pagal DK 107 straipsnio 1 dalį (suėjus bandomojo laikotarpio terminui). Laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. atsakovė turėjo nedarbingumą (t. 1, b. l. 44.6, 44.7).

38.       Atsakovė ieškovės direktorės pareigose buvo nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. kovo 22 d. (JAR išrašo 5.2.2. punktas, t. 1, e/b. l. 44.1). Pranešimas apie jos paskyrimą JAR buvo pateiktas ir įregistruotas 2017 m. vasario 9 d. pagal 2017 m. vasario 7 d. prašymą dėl vadovo duomenų įregistravimo (2020 m. sausio 2 d. JAR išrašo 5.2.2. punktas, e/b. t. 1, b.l. 44, zip l.1).

39.       Ieškovė pateikė teismui išrašą iš Stekas Plius buhalterinės programos, kurioje matyti, kada atsakovė L. D. pirmą kartą prie šios sistemos prisijungė 2017 m. sausio 18 d. (e/b. t. 1, b.l. 50, zip priedo l. 1-25). Pateiktame išraše yra nurodytas asmens prisijungimo laikas, o skiltyje „Dokumentų tipas“ nurodoma „pardavimų faktūrų antraštės“, „prekės“. Šioje ištraukoje neatsispindi pakuočių kiekiai ir pan., į ką atkreipė dėmesį atsakovė, ką teisminio nagrinėjimo metu pripažino direktorius R. A..

40.       CK 2.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. CK 2.82 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas yra vienas juridinio asmens organas, jeigu taip nurodyta juridinio asmens steigimo dokumente. Valdymo organas yra atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą (CK 2.82 straipsnio 3 dalis).

41.       Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, taip pat užsienio bendrovių filialų steigimą bei jų veiklos nutraukimą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ). Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kurio kompetencija ir atsakomybė apibrėžta DK, CK, ABĮ ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų nuostatomis, bendrovės įstatais, pareiginiais nuostatais. Pagal ABĮ 37 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalį bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui ir t.t. bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Tarp šių pareigų patenka ir administracijos vadovo pareiga tinkamai organizuoti juridinio asmens buhalterinę apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

42.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad įmonės administracijos vadove nuo 2016 m. gruodžio 27 d. priimta dirbti atsakovė būtų neigusi jai įstatymu nustatytą pareigą vykdyti ABĮ ir kituose teisės aktuose administracijos vadovui nustatytas pareigas. Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovė įrodinėja, kad ją priėmus į administracijos vadovės pareigas jai nebuvo suteikti ABĮ direktoriui numatyti (suteikti) įgalinimai vienasmeniškai veikti bendrovės vardu ir atitinkamai vykdyti funkcijas (ABĮ 37 straipsnis). Šias aplinkybes byloje nustatyti yra svarbu, nes įmonės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovė, reikšdama atsakovei, kaip įmonės vadovui, reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

43.       Teismui išklausius atsakovės paaiškinimų bei išklausius liudytojų – akcininkės A. J. sutuoktinio, kuris buvo įgaliotas pasirašyti darbo sutartį su atsakove, pardavimų vadybininke dirbusios O. Č. – parodymų, matyti, kad jie iš esmės skiriasi. Atsakovės paaiškinimus, nurodytų liudytojų bei liudytoja apklaustos vyr. inspektorės R. L. parodymus teismas vertina vadovaudamasis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

44.       Ieškovė reikalavimą grindžia 2019 m. birželio 21 d. Patikrinimo aktu Nr. V-38, kuriuo buvo nustatyta, kad už 2016 metus atliekų tvarkymo deklaracija nebuvo pateikta. Deklaracija, vadovaujantis Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti pateikta iki 2017 m. vasario 15 d.

45.       Byloje nustatyta, kad nors darbo sutartis su atsakove buvo sudaryta 2016 m. gruodžio 27 d., nuo šios datos atsakovė pradėjo eiti direktorės pareigas, tačiau iš JAR išplėstinio registro išrašo matyti, kad pranešimas apie atsakovės paskyrimą registrų tvarkytojui buvo pateiktas ir įregistruotas tik 2017 m. vasario 9 d. (e/b. l. 44, zip priedo l. 1). Iš ieškovės pateiktos Stekas Plius programos išrašo matyti, kad prie šios buhalterinės programos atsakovė prisijungė tik 2017 m. sausio 18 d. (e/b. l. 50, zip priedas l. 1). Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad įmonės buhalterė iš darbo išėjo 2017 m. vasario pradžioje ir bendrovė liko be buhalterės, ieškovė neginčijo (LT CPK 180,187 straipsniai).  

46.       Analizuojant sprendimo 45 punkte nurodytas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad į teismo klausimą liudytoju apklaustas A. J. paaiškino, kad kiek pamena, atsakovei buvo perduoti visi reikalingi dokumentai, kuriuos perdavė buvęs direktorius, kodėl registrų tvarkytojui duomenys apie vadovo pasikeitimą buvo pateikti tik 2017 m. vasario 9 d., negalėjo paaiškinti. Nustatytos aplinkybės vertinamos vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 6 dalies nuostatomis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. birželio 28 d.), kurioje nurodyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tai sąlygoja išvadą, kad informaciją apie bendrovės administracijos vadovo pasikeitimą/naujo paskyrimą registrų tvarkytojui turėjo pateikti ne atsakovė. Tokia informacija JAR buvo pateikta tik iš darbo išėjus buhalterei, kuri, kaip nurodė atsakovė ir liudytoja O. Č., visus veiksmus derino ne su atsakove, o su A. J..

47.       Teismo ankščiau nustatytos aplinkybės sąlygoja labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė negalėjo savarankiškai ir nekontroliuojama atlikti ABĮ jai suteiktų funkcijų. Be to, teismui ieškovei nepateikus, kokie dokumentai buvo atsakovei perduoti priėmus ją į darbą ir priimti iš atsakovės, šią atleidus, suėjus bandomojo laikotarpio terminui, bei nesant byloje įrodymų apie tyčinius atsakovės veiksmus vykdant bendrovės administracijos vadovės pareigas, žalos priteisimas už ginčo deklaracijos nepateikimą nustatytomis sąlygomis būtų neproporcingas atsakovės išdirbtam bendrovėje laikui ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, byloje nebuvo įrodyta civilinės atsakomybės sąlyga – atsakovės kaltė, įvertinus tai, kad apie paskyrimą JAR buvo informuotas 2017m. vasario 9 d., o deklaracija turėjo būti pateikta iki 2017 m. vasario 15 d. ir esant pagrįstoms teismo abejonėms, kad atsakovei nebuvo leista savarankiškai vadovauti bendrovės veikloje, ji buvo kontroliuojama, kas labai greitai sąlygojo darbo santykių pasibaigimą. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė taip pat ir priežastinio ryšio tarp neatliktų veiksmų bei įmonei paskaičiuoto mokesčio dvigubu tarifu.

48.       Įstatymas numato, kad civilinės atsakomybės taikymas galima tik nustačius visas 4 civilinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos sąlygos, civilinė atsakomybė negalima. Dėl nurodyto ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo nurodytu pagrindu netenkinamas.

49.       Dėl kitų tiek ieškovės, tiek ir atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų teismas atskirai nepasisako, nes jie nekeičia teismo padarytų išvadų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro advokato teisinės pagalbos išlaidos, viso 800 Eur, priteisiamos iš ieškovės (LR CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 259-265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Egluna“, j. . k. 303236368, atsakovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                               (parašas)                                                                           Renata Kasimovienė