Baudžiamoji byla Nr. 1-1069-900/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21115-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1983 m. sausio 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį, pritaikius Baudžiamojo kodekso 42 straipsnį, 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 1985 m. birželio 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, pritaikius Baudžiamojo kodekso 42 straipsnį, 4 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 1989 m. spalio 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 250 straipsnio 2 dalį, 246 straipsnio l dalį, 212l straipsnio 1 dalį, pritaikius Baudžiamojo kodekso 42 straipsnį, 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;

4) 1993 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 2121 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 1994 m. kovo 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 4 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;

6) 1998 m. lapkričio 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme su ½ dalies turto konfiskavimu;

7) 2002 m. kovo 12 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme su 100 Lt vertės turto konfiskavimu;

8) 2003 m. spalio 29 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) 2003 m. lapkričio 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsniu bausmė subendrinta su 2003 m. spalio 29 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) 2006 birželio 5 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 20 Lt turto konfiskavimu, pritaikius Baudžiamojo kodekso 64 straipsnį, skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė su 20 Lt turto konfiskavimu;

11) 2008 m. gruodžio 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme;

12) 2012 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

13) 2012 m. spalio 29 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta neatlikta 6 mėnesių laivės apribojimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 50 parų arešto bausmė;

14) 2013 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

15) 2015 m. lapkričio 9 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliko,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė

G. Ž. 2019 m. gegužės 20 d. apie 2335 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia kumščiu vieną kartą sudavė seseriai V. K. į apatinę lūpą, vieną kartą į skruostą šalia dešinės akies bei vieną kartą į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) G. Ž. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 72-73), kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 830 val. atvažiavo pas seserį V. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Sesuo jį pakvietė, nes norėjo, kad jai padėtų apsitvarkyti, t. y. išmesti iš buto nereikalingus daiktus. Besitvarkydami jie gėrė degtinę. Apie 2335 val. nuėjo miegoti. Kaltinamasis, atsigulęs į lovą, susirašinėjo SMS žinutėmis su savo buvusia drauge. Tai pamačiusi, sesuo sakė, kad miegotų ir nerašinėtų žinučių. Taip žodis po žodžio jie susipyko. Kaltinamasis nesusivaldė ir gali būti, kad savo seseriai tris kartus kumščiu sudavė į galvos sritį. Galėjo pataikyti į apatinę lūpą, į skruostą šalia dešinės akies bei į galvą. Po to sesuo iškvietė policiją ir jį sulaikė. Gailisi. Jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis, blaivus taip nebūtų pasielgęs.

Nukentėjusiosios V. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 30-31), kuriame teigiama, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 830 val. pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini),  atvažiavo brolis G. Ž.. G. pasikvietė, nes norėjo, kad padėtų apsitvarkyti namus, t. y. išmesti nereikalingus daiktus. Besitvarkydami jie gėrė degtinę. Apie 2335 val. nuėjo miegoti. Atsigulusi nukentėjusioji pamatė, kad G. susirašinėja SMS žinutėmis su savo buvusia mergina. Ji pasakė broliui neberašinėti žinučių, nes buvo vėlu, be to, jis buvo išgėręs. Dėl tokio priekaišto brolis supyko ir pradėjo įžeidinėti įvairiais necenzūriniai žodžiais. Nukentėjusioji paprašė brolio apsiraminti, nes pas ją namuose niekas niekada netriukšmauja. Brolis pakilo iš lovos, priėjo prie jos. Nukentėjusioji bandė atsikelti iš lovos, brolis kumščiu tris kartus sudavė į galvos sritį. Vieną kartą pataikė į apatinę lūpą, vieną kartą - į skruostą šalia dešinės akies, vieną kartą - į galvą. Dėl tokio brolio elgesio nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, apie tai pranešė policijos pareigūnams. Pareigūnų laukė laiptinėje. Nukentėjusioji pasakė broliui, kad iškvietė policiją. Brolis norėjo pabėgti, policijos pareigūnai sulaikė jį kieme. Nukentėjusiajai rimtų sužalojimų nepadaryta, į medikus ar teismo ekspertus nesikreips. Broliui atleidžia, nori su juo susitaikyti.

Liudytojo D. M. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 47-48), kuriame sakoma, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 2340 val. iš budėtojo gavo pranešimą. Pranešime teigiama, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus brolis sumušė seserį. Liudytojas D. M. nuvyko į įvykio vietą. Bute rado neblaivią nukentėjusiąją V. K.. Moteris paaiškino, kad išgertuvių metu jos brolis G. Ž. kelis kartus kumščiu trenkė jai į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ant moters veido sužalojimų nesimatė. Pareigūnai G. Ž. sulaikė prie namo ir pristatė į PK.

Šiaulių apskrities VPK vyriausiojo patrulio D. M. 2019 m. gegužės 21 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta (b. l. 22-24), kad įvykio vietoje sužinojo, jog išgertuvių metu G. Ž. sudavė kelis smūgius kumščiu seseriai V. K. į galvos sritį ir sukėlė jai fizinį skausmą. Sužalojimų ant jos kūno nesimatė. V. K. nustatytas 1,46 promilių girtumas. G. Ž. buvo agresyvus, akivaizdžiai neblaivus.

Apžiūros 2019 m. gegužės 21 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-15).

BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu, iš kurio matyti, kad 2019 m. gegužės 20 d. 2341 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją daužo brolis. Fone girdisi konfliktuojančio vyro balsas (b. l. 16-19).

Asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenimis, iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 21 d. 025 val. G. Ž. nustatytas vidutinis - 1,94 promilių – girtumo laipsnis (b. l. 49).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 60 parų arešto bausmę. Bausmę sumažinti trečdaliu. Į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 104).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (58 m.), šiuo metu nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, bet turi oficialaus darbo stažo (b. l. 97-98). 1 kartą baustas administracine tvarka už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus (b. l. 95). Teistas 15 kartų, dominuoja vagystės, du kartus baustas pagal BK 140 straipsnį (b. l. 83-94). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui; veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13  p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos priežastis, eigą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, smūgių dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatytas vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas už nusikaltimo padarymą skiria kaltinamajam prokurorės siūlomą vieną griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą. Bausmės dydis (trukmė) parenkamas artimas sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2019 m. gegužės 20 d. 2355 val. iki 2019 m. gegužės 21 d. 1430 val. (b. l. 55-56, 58). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atlikto arešto laiką.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-77) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a

G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, 60 parų arešto bausmę sumažinti 1/3 iki 40 parų arešto bausmės trukmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti laiką, kurį G. Ž. praleido būdamas laikinai sulaikytas (1 parą), šį laiką prilyginant 1 arešto parai.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. Ž. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

G. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta arešto bausmė.

Išaiškinti G. Ž., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja                                               Alma Berniūnaitė