Civilinė byla Nr. e2-129-450/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00659-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Infina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finera“, ieškinį atsakovui P. V. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Š..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020, patvirtino ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Statybų garantas“ ir atsakovo P. V. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė; nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 4 d.
2. Pareiškėja UAB „Infina“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020; 2) atnaujinus procesą, įtraukti pareiškėją į civilinę bylą Nr. e2-3219-603/2020 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; 3) išnagrinėjus bylą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020, kuria patvirtinta ieškovės BUAB „Statybų garantas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Finera“, ir atsakovo P. V. sudaryta taikos sutartis.
3. Prašymą grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 patvirtintos taikos sutarties sąlygos pažeidžia visų bendrovės kreditorių, atitinkamai ir pareiškėjos, teises ir teisėtus interesus bei viešąjį interesą. Ieškovė sutartimi perleido atsakovui žemės sklypą už mažesnę nei vidutinę rinkos kainą, t. y. 240 000 Eur, kai valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė šio žemės sklypo rinkos vertė – 286 000 Eur, tuo tarpu reali rinkos vertė pardavimo metu galimai siekė daugiau kaip 400 000 Eur. Taigi, sutartimi ieškovei perleidus žemės sklypą atsakovui už mažesnę nei rinkos kainą, sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertė. Kadangi šiai dienai bendrovės turto nepakanka visų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, sudaryta sutartis pažeidžia bendrovės kreditorių teises. Nemokumo administratorės priimtas sprendimas sudaryti taikos sutartį su atsakovu, sutinkant su beveik trimis kartais mažesnės 85 000 Eur sumos sumokėjimu ir bylos nutraukimu, yra nenaudingas ir pažeidžiantis bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Sprendimą sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis nemokumo administratorė priėmė savo iniciatyva, nesiekdama jų suderinti su bendrovės kreditoriais.
4. Nemokumo administratorei sudarius taikos sutartį su atsakovu tokiomis sąlygomis, sumažintas bendrovei priklausantis turtas, kuris galėjo būti panaudotas bendrovės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Ši aplinkybė pagrindžia pareiškėjos materialinį suinteresuotumą byloje, į kurios nagrinėjimą ji nebuvo įtraukta, ir taikos sutarties sudarymo poveikį jos teisėms ir pareigoms. Todėl, šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, suteikiant galimybę pareiškėjai apginti savo, kaip bendrovės kreditorės, pažeistas teises ir teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas sprendė, kad pradinė kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Specializuota komplektavimo valdyba“ objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą elektroniniu paštu gavusi 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaitą Nr. 1, veikdama atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasi savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Tačiau į 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaitoje Nr. 1 pateiktus duomenis nereaguota (pavyzdžiui, užduodant klausimus, susijusius su 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaitoje Nr. 1 nurodytos 85 000 Eur skolos išieškojimu iš atsakovo, taip pat nesidomint civilinės bylos eiga); 2020 m. lapkričio 20 d. pirmajame pakartotiniame kreditorių susirinkime, kuriame buvo sprendžiama dėl 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaitos Nr. 1 tvirtinimo, pradinė kreditorė nedalyvavo.
7. Teismas vertino, kad naujoji kreditorė (pareiškėja) negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinė kreditorė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis). Įvertinęs tai, kad pareiškėja su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 nei prašymo atnaujinti praleistą terminą, numatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje, (CPK 78 straipsnio 1 dalis), nei įrodymų, pagrindžiančių prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino praleidimą dėl objektyvių, svarbių priežasčių, nepateikė; pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą teisme gautas 2021 m. lapkričio 29 d., nesilaikant CPK 78 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2963-967/2021 nustatyto termino iki 2021 m. lapkričio 25 d. pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus (iki šios datos papildomi rašytiniai paaiškinimai turėjo būti gauti teisme), teismas vertino, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra praleistas.
8. Nustatęs, jog teisės aktuose numatytas terminas yra praleistas ir neatnaujintinas (pareiškėjai prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikus pavėluotai, nenurodant termino praleidimo priežasčių), tai sudaro savarankišką atsisakymo atnaujinti procesą pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis), teismas dėl kitų reikalavimų, tame tarpe ir prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo, nepasisakė, jų nenagrinėjo bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Apeliantė UAB „Infina“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti UAB „Infina“ prašymą ir atnaujinti procesinį terminą prašymui dėl civilinės bylos Nr. e2?3219?603/2020 atnaujinimo pateikti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2?3219?603/2020; priimti papildomai teikiamą įrodymą – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2?2736?603/2021. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Apie Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2?3219? 603/2020 priėmimą pareiškėja sužinojo po to, kai teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2?88?603/2021 patvirtino jos finansinį reikalavimą bankroto byloje. Išanalizavęs teismo patvirtintą taikos sutartį, pareiškėja priėjo išvados, kad taikos sutartis, kurios pagrindu buvo užbaigta nagrinėti civilinė byla Nr. e2?3219?603/2020, buvo sudaryta pažeidžiant kreditorių teisę gauti kuo didesnį finansinių reikalavimų patenkinimą, tokiu būdu pažeidžiant bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus bei viešąjį interesą.
9.2. Sprendimą sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis administratorė priėmė savo iniciatyva, nesiekdama šios sutarties sąlygų suderinti su kreditoriais. Iš administratorės pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktos 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaitos Nr. 1 (toliau – Ataskaita) matyti, jog kreditorių susirinkime administratorė klausimo dėl taikos sutarties sudarymo su bendrovės skolininkais nekėlė, kreditoriai neturėjo galimybės vertinti taikos sutarties pagrįstumo, naudingumo bendrovei ir jos kreditoriams. Priešingai, Ataskaitoje administratorė kreditoriams pateikė klaidinančią informaciją, jog civilinį ginčą teisme pradėjo dėl atsakovo 85 000 Eur skolos bendrovei, t. y. Ataskaitoje galimai sąmoningai nenurodyta ieškinio reikalavimo suma, ieškinio pagrindas, civilinės bylos numeris, bylos pobūdis; nenurodyta, jog nagrinėta byla buvo susijusi ne su skolos priteisimu, o su didelės vertės nekilnojamojo turto sandorio ginčijimu. Be to, pateikta klaidinga informacija, jog atsakovo atžvilgiu pradėtas teisminis procesas dėl 85 000 Eur skolos priteisimo Ataskaitos parengimo dieną nėra baigtas.
9.3. Nėra neaišku, kuo remdamasis teismas nutartyje padarė išvadą, jog pradinė kreditorė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ elektroniniu paštu gavusi Ataskaitą, objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Nemokumo administratorei, nesuteikus informacijos bendrovės kreditoriams apie civilinę bylą Nr. e2?3219?603/2020, kreditoriai neturėjo jokio pagrindo kvestionuoti administratorės veiksmų, vykdant skolos išieškojimą iš atsakovo.
9.4. Pasisakydamas dėl teismo argumento apie AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ nedalyvavimą 2020 m. lapkričio 20 d. vykusiame pirmajame pakartotiniame bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime, kuriame 2?uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtina nemokumo administratorės Ataskaita, pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2?2736?603/2021 panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus 2?uoju ir 5?uoju darbotvarkės klausimais. Informacijos, tiesiogiai lemiančios bendrovės turtinę padėtį, nepateikimas teisinį suinteresuotumą turintiems kreditoriams, laikytina svarbia priežastimi, kodėl kreditoriai neturėjo galimybės laiku ginčyti sudarytos taikos sutarties ir (ar) galutinio procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2?3219?603/2020.
9.5. Teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti praleistą terminą, buvo saistomas viešojo intereso ir privalėjo ne vien formaliai remtis konkretaus prašymo atnaujinti terminą nepateikimo faktu, bet būti aktyvus ir įvertinti visas reikšmingas teisingam klausimo išsprendimui aplinkybes; vien tai, kad prašymas buvo pateiktas keletą dienų praleidus teismo nustatytą terminą rašytiniams paaiškinimams į bylą pateikti, neturėtų nulemti jame išdėstytų argumentų nevertinimo. Teismas buvo itin formalus ir neįvertino visų reikšmingų teisingam klausimo išsprendimui aplinkybių.
9.6. Ieškovė sutartimi perleido atsakovui žemės sklypą už mažesnę nei vidutinę rinkos kainą, t. y. 240 000 Eur, kai VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė šio žemės sklypo rinkos vertė – 286 000 Eur, tuo tarpu reali rinkos vertė pardavimo metu galimai siekė daugiau kaip 400 000 Eur. Taigi, sutartimi ieškovei perleidus žemės sklypą atsakovui už mažesnę nei rinkos kainą, sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertė. Kadangi šiai dienai bendrovės turto nepakanka visų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, sudaryta sutartis pažeidžia bendrovės kreditorių teises bei viešąjį interesą. Atitinkamai teismas, gindamas viešąjį interesą, taikos sutarties tokiomis sąlygomis tvirtinti neturėjo teisės.
9.7. Ieškinio reikalavimas taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo 205 874,54 Eur sumą, o ne grąžinti turtą natūra, nebuvo pats naudingiausias bendrovės kreditoriams. Tačiau nemokumo administratorės priimtas sprendimas sudaryti taikos sutartį su atsakovu, sutinkant su beveik trimis kartais mažesnės 85 000 Eur sumos sumokėjimu ir bylos nutraukimu, yra nenaudingas ir pažeidžiantis bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus.
9.8. Nemokumo administratorei sudarius taikos sutartį su atsakovu tokiomis sąlygomis, sumažintas bendrovei priklausantis turtas, kuris galėjo būti panaudotas bendrovės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Šis apsektas pagrindžia pareiškėjos materialinį suinteresuotumą byloje ir taikos sutarties sudarymo poveikį jos teisėms ir pareigoms.
9.9. Priimtą teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, 2021 m. kovo 23 d. atskiruoju skundu ginčijo ir kita bendrovės kreditorė UAB „CONRESTA“, tačiau jos teikiamą atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimti formaliu pagrindu nurodant, jog kreditorė nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, o asmenys, neįtraukti į bylos nagrinėjimą, neturi teisės paduoti atskirąjį skundą.
10. Atsakovas P. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
10.1. Proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, tai ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas.
10.2. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybių – kad pareiškėja, jeigu ji būtų dalyvavusi bylos nagrinėjime, būtų teikusi paaiškinimus apie taikos sutarties nenaudingumą, nebūtų pasirašiusi taikos sutarties. Proceso atnaujinimo institutu nedalyvavęs bylos nagrinėjime asmuo gali pasinaudoti tik nurodęs materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią savo teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs jo į procesą, bei pateikęs įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas analizuojamu pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuomet, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, kai teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba kai tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2015).
10.3. Pareiškėja (apeliantė) prašyme dėl proceso atnaujinimo neįvardijo nei kokios jos įstatymo saugomos teisės buvo pažeistos, nei kokias jai pareigas nustatė šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis. Tokių aplinkybių ji pateikti ir negalėjo, nes byloje nėra ginčo, kad taikos sutarties sudarymo momentu ir civilinės bylos Nr. e2?3219?603/2020 užbaigimo momentu, ji nebuvo BUAB „Statybų garantas“ kreditore.
10.4. Nemokumo administratorė, tiek reikšdama ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu ir sudarydama taikos sutartį iškeltoje byloje, veikė pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (bankroto byla UAB „Statybų garantas“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4002-603/2019) ir atitinkamai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) jai suteikiamus įgaliojimus, neperžengdama savo kompetencijos ribų. Kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta jam, o ne kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankroto administratorius sprendimus pareikšti ieškinius bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais priima savarankiškai ir kreditorių susirinkimo valios juos priimdamas ir įgyvendindamas nėra saistomas. Todėl tai, kad sprendimą sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2?3219?603/2020 nemokumo administratorė priėmė nesuderinusi jos sąlygų su bankrutuojančios bendrovės kreditoriais, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.
10.5. Taikos sutarties turinio kontrolę ex officio (pagal pareigas) vykdo teismas, kuriam ji pateikiama tvirtinimui. Įstatymų leidėjo valia teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Teismas įstatymo numatytų įpareigojimų apimtyje įvertino, kad sudaromos taikos sutarties sąlygos yra sąžiningos, nepažeidžia teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarauja viešajai tvarkai. Patvirtinus taikos sutartį teisiškai buvo išspręstas šalių konfliktas, nustatytos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, o pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas.
10.6. Pareiškėja neneigia aplinkybės, kad administratorė pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaitą, kurioje buvo nurodyta teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo. Vadinasi, kreditorė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ ir jos teisių perėmėja UAB „Infina“, apdairiai rūpinusios savo teisių gynyba, apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, objektyviai galėjo ir turėjo sužinoti 2020 m. lapkričio mėnesį, kai kreditoriams buvo pateikta administratorės veiklos ataskaita.
10.7. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta administratorės veiklos ataskaitą Nr.1 nėra reikšminga nagrinėjamam klausimui, nes nepaneigia aplinkybės, jog pradinė kreditorė apie tariamą savo teisių pažeidimą sužinojo dar 2020 m. lapkričio 11 d.
10.8. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pateikė beveik po vienerių metų nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 priėmimo ir po dešimties mėnesių nuo administratorės veiklos ataskaitos pateikimo, todėl praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir tai sudaro pagrindą procesą atsisakyti atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
10.9. Jeigu pareiškėja, būdamas kreditore, mano, kad nemokumo administratorė neįgyvendina ar netinkamai įgyvendina savo funkcijas (JANĮ 66 straipsnio 1 dalis 3 punktas), ji turi teisę savo teises ginti kitais įstatyme numatytais pagrindais, bet ne per proceso atnaujinimo institutą civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas pareiškėjai nesukuria jokių teisių ar pareigų.
11. Ieškovės nemokumo administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais
11.1. Civilinė byla buvo pareikšta ieškovės BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratorės iniciatyva, prisiimant tiek civilinės bylos nagrinėjimo kaštus, tiek jos pralaimėjimo riziką. Kreditorių susirinkimo teises reglamentuojantis JANĮ 44 straipsnis neįtvirtina kreditorių susirinkimo teisių, susijusių su bankroto administratoriaus kontrole reiškiant ieškinius teisme bankrutuojančios įmonės vardu. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimui pagal įstatymą nėra suteikta teisė riboti ar nustatyti bankroto administratoriaus teisės reikšti ieškinius bankrutuojančios įmonės vardu įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021).
11.2. Nagrinėjamoje civilinėje byloje taikos sutartis, gavus atsakovo atsikirtimus, buvo sudaryta įvertinus tiek tolimesnio bylinėjimosi kaštus, tiek riziką, tiek galimybes įrodyti ieškovės reiškiamų reikalavimų perspektyvas. Administratorei vis dar nėra perduotas bendrovės turtas ir dokumentai, todėl įrodinėjimas tokio pobūdžio civilinėse bylose tampa itin sudėtingu.
11.3. Civilinėje byloje tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis buvo ginčijama ne dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainos, o dėl atsiskaitymo tvarkos, taikos sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į ginčo objektą. Teismas šalių pasirašytą taikos sutartį įvertino, ją patvirtino, todėl nėra pagrindo teigti, jog sutartis kokiu nors būdu pažeidė bendrovės kreditorių teises ir / ar teisėtus interesus.
11.4. Atsakovas už įsigytą nekilnojamąjį turtą yra sumokėjęs 325 000 Eur: 3 130,06 Eur įsipareigojo sumokėti už ieškovę (ir vėliau sumokėjo) į antstolės depozitinę sąskaitą ieškovės kreditorių finansiniams reikalavimams dengti; 30 995,40 Eur įsipareigojo sumokėti už ieškovę (ir vėliau sumokėjo) į antstolės depozitinę sąskaitą ieškovės kreditorių finansiniams reikalavimams dengti; 205 874,54 Eur piniginių lėšų sumą sumokėjo ieškovei šalims atlikus tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą; papildomai 85 000 Eur sumokėjo ieškovei pagal taikos sutartį. Atsakovo sumokėta piniginių lėšų suma nėra nutolusi nuo kreditorės prognozuojamos, nors ir niekuo neparemtos, tariamos ieškovės realizuotos nekilnojamojo turto vertės.
11.5. Bendrovė, atstovaujama administratorės, viso yra pareiškusi reikalavimų už 806 081,74 Eur piniginių lėšų sumą; tai nėra galutiniai bendrovės ketinamai reikšti turtinius reikalavimus (žalą) padariusiems asmenims, kadangi yra laukiama dar neišnagrinėtose civilinėse bylose priimtų sprendimų ir jų įsiteisėjimo, kuriuose nustatytos faktinės aplinkybės turės didelės reikšmės inicijuojant tolimesnius civilinius ginčus, ginant bendrovės bei visų jos kreditorių pažeistas teises ir pažeistus teisėtus interesus.
11.6. Teismo nutartyje, kuria buvo panaikintas pirmojo bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu (dėl Ataskaitos tvirtinimo) nėra konstatuota, jog administratorė būtų pažeidusi JANĮ nuostatas, kas būtų lėmę esminius bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimus.
11.7. AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnį nustatytą terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo nepateikė, todėl yra laikytina, jog šiai dienai tokiam prašymui pateikti yra suėjęs senaties terminas.
11.8. Kreditorės paminėti argumentai nepatvirtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi prašomame atnaujinti procese buvo tiesiogiai nuspręsta dėl BUAB „Statybų garantas“ kreditorių (įskaitant ir pradinę kreditorę ir / ar kreditorę) materialiųjų teisių ar pareigų, taip pat, jog taikos sutartis pažeidė BUAB „Statybų garantas“ materialiąsias teises. Be to, teismas įvertino, kad sudaromos taikos sutarties sąlygos yra sąžiningos, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių, neprieštarauja viešajai tvarkai.
11.9. Pareiškėja piktnaudžiauja civiliniu procesu, kadangi teismui yra teikiamas civiliniame procese nedalyvavusios (neturinčios teisinio suinteresuotumo) šalies nepagrįstas prašymas dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje pažeidžiant bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo principus ir veiksmingumo tikslus (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis) bei bendrąjį draudimo piktnaudžiauti civiliniu procesu principą (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos UAB „Infina“ prašymo dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2?2736?603/2021, kurią prašo priimti į bylą. Pareiškėjos teigimu, šio procesinio dokumento nebuvo galimybės pateikti anksčiau.
15. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
16. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).
17. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Pareiškėjos prašomas priimti teismo procesinis sprendimas yra iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ prieinama informacija (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2?2736?603/2021 duomenys), su kuria esant poreikiui teismas gali susipažinti pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nutarties 15–16 punktuose aptartus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nepriima pareiškėjos teikiamo Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimo, priimto civilinėje byloje.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti
18. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.
19. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas nutartimi atnaujina procesą, kai nustato, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
20. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020, kuri buvo nutraukta teismui 2020 m. spalio 23 d. patvirtinus tarp ieškovės BUAB „Statybų garantas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Finera“, ir atsakovo P. V. sudarytą taikos sutartis, remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. nurodė, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ar pareigų ir teigė, jog ji negalėjo šioje byloje ginti savo interesų. Pareiškėjos manymu, ji nėra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino, nes jos finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas buvo praleistas, nes pradinė kreditorė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą elektroniniu paštu gavusi 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaitą Nr. 1, veikdama atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasi savo galbūt pažeistų teisių gynyba; tuo tarpu, naujoji kreditorė (pareiškėja) negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinė kreditorė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ (CK 6.101 straipsnis).
22. Kaip teisingai, remdamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė pirmosios instancijos teismas, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. tarp pradinės BUAB „Statybų garantas“ kreditorės AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ ir naujosios kreditorės UAB „Infina“ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria pradinė BUAB „Statybų garantas“ kreditorė AB ,,Specializuota komplektavimo valdyba“ pardavė (perleido), o naujoji kreditorė UAB ,,Infina“ pirko (priėmė) reikalavimą bei su juo susijusias papildomas teises į pradinės kreditorės AB ,,Specializuota komplektavimo valdyba“ skolininkės – BUAB ,,Statybų garantas“ 4 930,77 Eur neįvykdytą prievolę (Sutarties 1 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-88-603/2021 patenkinus pareiškėjos UAB „Infina“ prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą, iš BUAB „Statybų garantas“ trečios eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo buvo išbraukta trečios eilės kreditorė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ su 4 930 Eur finansiniu reikalavimu, įtraukiant į jį trečios eilės kreditorę UAB „Infina“ su 4 930 Eur finansiniu reikalavimu. 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo gautas BUAB ,,Statybų garantas“, atstovaujančios nemokumo administratorės, prašymas dėl kreditorės UAB „Infina“ finansinio reikalavimo patikslinimo ir išbraukimo iš kreditorių sąrašo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-88-603/2021 ginčas dėl kreditorės UAB ,,Infina“ finansinio reikalavimo išskirtas į atskirą civilinę bylą Nr. eB2-2954-603/2021. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs BUAB ,,Statybų garantas“ atstovaujančios nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorės UAB ,,Infina“ finansinio reikalavimo patikslinimo bankroto byloje, 2021 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2954-603/2021 prašymą atmetė; nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 11 d. Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėja UAB „Infina“ naująja BUAB ,,Statybų garantas“ kreditore, perėmusia buvusios kreditorės AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ teises ir pareigas, tapo nuo 2021 m. rugsėjo 15 d., kai teismas ją įtraukė į BUAB ,,Statybų garantas“ kreditorių sąrašą ir patvirtino 4 930 Eur finansinį reikalavimą 2021 m. rugpjūčio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu.
23. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).
24. Akivaizdu, jog pradinei kreditorei perleidus reikalavimą naujoji kreditorė UAB „Infina“ neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo pradinė kreditorė, pradinė ir naujoji kreditorės nepakeitė prievolės įvykdymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybes, nuo kada pradinė kreditorė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (svarbus tęstinumo momentas).
25. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad pradinė kreditorė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą elektroniniu paštu gavusi 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaitą Nr. 1, veikdama atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasi savo galbūt pažeistų teisių gynyba. 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaitoje Nr. 1 buvo pateikti duomenys apie pareikštus ieškinius ir vienas jų – su atsakovu, kurio skolos suma nurodyta 85 000 Eur. Viena vertus, į 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaitoje Nr. 1 pateiktus duomenis pradinė kreditorė niekaip nesureagavo ir dėl papildomos informacijos, susijusios su nurodytos 85 000 Eur skolos išieškojimu iš atsakovo, suteikimo į nemokumo administratorę nesikreipė. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2020 m. lapkričio 20 d. pirmajame pakartotiniame kreditorių susirinkime, kuriame buvo sprendžiama dėl 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaitos Nr. 1 tvirtinimo, pradinė kreditorė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ nedalyvavo. Vadinasi, pradinė kreditorė nemanė, kad jos teisės ir pareigos šiuo klausimu yra pažeistos, todėl įvertinus tai, jog naujoji kreditorė UAB „Infina“ neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo pradinė kreditorė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaitos Nr. 1 pateikimo pirminei kreditorei dienos.
26. Byloje pagrįstai nustatyta ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra, kad 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaita Nr. 1 bendrovės kreditoriams elektroniniu paštu buvo pateikta 2020 m. lapkričio mėnesį, tuo tarpu, prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 pareiškėja pateikė tik 2021 m. rugsėjo 24 d., t. y. kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, praėjus beveik vieneriems metams nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 priėmimo ir nemokumo administratorės veiklos ataskaitos pateikimo, kada kreditorė turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui (jei būtų vertinusi, kad jos teisės ir interesai yra galimai pažeisti). Vadinasi, konstatavęs, kad buvo praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir tai sudaro pagrindą procesą atsisakyti atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė iš esmės dėl pareiškėjos nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo ir su tuo susijusių aplinkybių.
27. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 2-uoju darbotvarkės klausimu (dėl 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaitą Nr. 1 patvirtinimo) yra panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2736-603/2021, nekeičia teismo vertinimo dėl termino praleidimo pateikiant prašymą atnaujinti procesą, kadangi, viena vertus, 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaita Nr. 1 panaikinta visai dėl kitų priežasčių ir nepaneigia aplinkybės, jog pradinė kreditorė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo dar 2020 m. lapkričio mėn. Kita vertus, ataskaitos vėlesnis panaikinimas nepanaikina bendrovės kreditoriams tuo metu elektroniniu paštu siųstos informacijos turinio apie vykstantį teismo procesą ir 85 000 Eur skolą, todėl pirminė kreditorė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ turėjo galimybę iš nemokumo administratorės pareikalauti papildomos informacijos, susijusios su šia skola (jos dydžiu), tačiau to nepadarė. Todėl nėra pagrindo 2020 m. lapkričio 11 d. administratorės veiklos ataskaitos Nr. 1 panaikinimo vertinti kaip pakeičiančios prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino skaičiavimo pradžios momentą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Įvertinęs, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą ir nenurodė jokių svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą, bei atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog jos nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atskirąjį skundą atmetus, atsakovai ir trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
30. Ieškovės nemokumo administratorė pateikė prašymą priteisti BUAB „Statybų garantas“ iš pareiškėjos 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, bei pateikė išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra artimos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl iš pareiškėjos UAB „Infina“ BUAB „Statybų garantas“ priteisiama 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Infina“ (juridinio asmens kodas 123949416) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantas“ (juridinio asmens kodas 122059785), atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finera“ (juridinio asmens kodas 300667281), naudai 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Asta Radzevičienė