Civilinė byla Nr. 3K-3-213/2011 (S)
Procesinio sprendimo
kategorija
30.9.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja),
Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A.
M., M. M. ir L. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovėms L. S., A. D. ir M. M.
dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir atsakovės L. S.
priešieškinį ieškovei J. S. dėl turto bendrosios nuosavybės dalies nustatymo ir
atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje keliamas atidalijimo iš bendrosios
dalinės nuosavybės būdo klausimas.
Pirmosios santuokos metu V. S. kartu su
atsakove L. S. įgijo butą (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), 0,06 ha
žemės sklypą ir sodo pastatą, šiltnamį ir kiemo statinius (duomenys
neskelbtini) (toliau – žemės sklypas ir sodo pastatas), garažą (duomenys
neskelbtini) (toliau – garažas), automobilį VAZ-2107, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) (toliau – automobilis VAZ). Nutraukus santuoką 1999 m. birželio 30
d., šis turtas nebuvo padalytas. Antrosios santuokos metu V. S. ir ieškovė
įgijo automobilį ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –
automobilis ,,Opel Zafira“), ir transporto priemonę ,,Tauras“, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) (toliau – transporto priemonė ,,Tauras“). 2008 m. gegužės 26 d. V.
S. mirė. Jo turtą pagal įstatymą turi teisę paveldėti antroji žmona (ieškovė)
ir jo dukterys iš pirmosios santuokos (atsakovės M. M., A. M.).
Kilus nesutarimų dėl paveldimo turto
padalijimo tvarkos, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti atsakovei L.
S. butą, garažą, automobilį VAZ, o iš atsakovės L. S. ieškovės naudai –
26 312,50 Lt kompensacijos už paveldėto turto dalies perleidimą;
pripažinti sodo pastatą, žemės sklypą ieškovės, atsakovių L. S., A. M. ir M. M.
bendrąja nuosavybe; priteisti ieškovei automobilį ,,Opel Zafira“, transporto
priemonę ,,Tauras“, o iš ieškovės atsakovių A. M. ir M. M. naudai po 4500 Lt
kompensacijos.
Atsakovė L. S. pateikė priešinį ieškinį, kuriuo prašė
pripažinti jai nuosavybės teises į 1/2 dalį buto, sodo pastato, žemės sklypo, garažo ir automobilio VAZ, atidalyti jai tenkančią dalį iš bendrosios
nuosavybės teise valdomo buto, priteisiant natūra 10/16 dalių buto, 1/4 dalį sodo pastato ir
žemės sklypo, 10/16 dalių garažo ir tokią pat dalį automobilio VAZ; ieškovei
priteisti 3/8 dalis sodo pastato ir žemės sklypo, atsakovėms A. M. ir M.
M. priteisti po 3/16 dalis buto, sodo pastato ir žemės sklypo, garažo ir automobilio VAZ.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto
apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir ieškovei priteisė 3/8 dalis sodo pastato ir žemės sklypo, automobilį ,,Opel Zafira“ ir
transporto priemonę ,,Tauras“, kitą ieškinio dalį atmetė; atsakovės L. S. priešieškinį tenkino visiškai.
Teismas konstatavo, kad sodo pastatas, žemės sklypas, garažas, butas ir
automobilis VAZ yra bendroji jungtinė atsakovės L. S. ir V. S. nuosavybė ir jiems priklausančios turto dalys
yra lygios, todėl atsakovei L. S. priklauso 1/2 dalis šio turto. Kita
turto dalis yra paveldimas po V. S. mirties
turtas, kurį atitinkamomis dalimis pagal įstatymą paveldi ieškovė, kaip sutuoktinė, ir palikėjo dukterys atsakovės A. M.
ir M. M.: 1/4 (nuo 1/2) turto priklauso ieškovei, o po 3/16 dalis turto atsakovėms
A. M. ir M. M. Taigi, padalijus šį turtą atsakovei priklauso 1/2 dalis,
ieškovei – 1/8 dalis, dukterims – po 3/16 dalis turto (sodo pastato, žemės sklypo, garažo,
buto ir automobilio VAZ). Iš
ieškovės santuokoje su V. S. įgyto turto jai priklauso
1/2 dalis automobilio ,,Opel Zafira“ ir transporto priemonė ,,Tauras“, kita 1/2 dalis šio turto yra paveldima po V. S. mirties
– atitinkamomis dalimis pagal įstatymą paveldi ieškovė, kaip sutuoktinė, ir mirusiojo dukterys atsakovės A. M.
ir M. M. Taigi, padalijus turtą, ieškovei priklauso 5/8 dalys, dukterims – 3/16
dalys automobilio ,,Opel Zafira“ ir transporto priemonės ,,Tauras“.
Tiek
nustatydamas dalis bendrojoje nuosavybėje, tiek atidalydamas turtą, teismas
vadovavosi įstatymo nuostata dėl pirmenybės daiktą dalyti natūra, kiek tai
galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Nurodęs, kad atsakovė L. S. yra
didžiosios buto dalies savininkė, atsakovių ginčo dėl šio turto padalijimo nėra,
teismas priteisė atsakovei L. S. 10/16 dalių buto, A. M. ir M. M. – po 3/16 dalis
buto ir pripažino, kad iš atsakovės L. S. ieškovės naudai priteistina
20 500 Lt kompensacijos už 2/16 dalis buto. Ieškovei iš atsakovės L. S. priklausanti
kompensacija už jai tenkančias garažo ir automobilio dalis yra 1312,50 Lt,
taigi bendra ieškovei tenkanti kompensacijos dalis – 21 812,50 Lt. Dėl to teismas,
nustatydamas žemės sklypo ir sodo pastato dalis, atsižvelgė į ieškovei
priklausančią iš atsakovės kompensaciją ir nuspendė padidinti jai tenkančią šio
turto dalį. Taigi sodo pastatą ir žemės sklypą teismas dalijo tokiu būdu: teismas
laikė, kad 1/8 dalis šio turto tektų ieškovei, po 3/16 dalis – mirusiojo dukterims;
iš atsakovei priklausančios šio turto dalies, kurios vertė 40 500 Lt, ½ dalį
šio turto (kurios vertė 20 250 Lt) teismas priteisė natūra ieškovei už jai
priklausančią iš atsakovės piniginę kompensaciją. Dėl to iš viso ieškovei
priteista 3/8 dalys, atsakovei L. S. – 1/4 dalis, o atsakovėms A. M. ir M. M.
– po 3/16 dalis sodo pastato ir žemės sklypo. Nustatęs, kad ieškovė naudojasi
automobiliu ,,Opel Zafira“, ir transporto priemone ,,Tauras“, šias transporto
priemones natūra teismas priteisė ieškovei ir įpareigojo sumokėti atsakovėms M.
M. ir A. D. po 4500 Lt kompensacijos už joms tenkančias turto dalis.
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 3 d.
nutartimi tenkino dalį ieškovės apeliacinio skundo ir Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą pakeitė, ieškovei priteistą
žemės sklypo ir sodo pastato dalį sumažino iki 1/8 dalies ir priteisę jos
naudai iš atsakovės L. S. 21 0812,50 Lt kompensacijos, atitinkamai padidino
atsakovei L. S. tenkančią sodo pastato ir žemės sklypo dalį iki ½ dalies; kitą
sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad iš esmės
ginčas kilęs tik dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo: ieškovė
siekė už jai tenkančią 1/8 dalį buto, garažo, automobilio VAZ iš atsakovės L. S.
prisiteisti 26 312,50 Lt kompensacijos, o atsakovės – už ieškovei tenkančias
šio turto dalis priteisti jai didesnę sodo pastato, žemės sklypo dalį, atitinkamai sumažinant atsakovei L. S.
tenkančią dalį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo
teisinio pagrindo atidalyti ieškovei tenkančios bendrosios dalinės buto
nuosavybės dalies kompensuojant ne pinigais, o kitais daiktais (atsakovės turto
dalimi sodo name ir sodo sklype). Kolegija pažymėjo, kad kompensacija daiktais
galima dalijant įpėdinių paveldėtą turtą. Kadangi atsakovė L. S. nėra palikėjo
įpėdinė, tai teismas, atidalydamas ieškovei tenkančią bendrosios nuosavybės
dalį, privalėjo vadovautis CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata ir kompensaciją
priteisti pinigais, juolab kad kitos atsakovės sutiko, jog ieškovei
priklausančios buto, garažo ir automobilio dalys tektų atsakovei L. S.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovės L. S., A. M., M. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį,
kuria ieškovei iš atsakovės L. S. priteista kompensacija ir 1/8 dalis žemės
sklypo ir sodo pastato, o atsakovei priteista ½ dalis žemės sklypo ir sodo
pastato, ir palikti dėl šios dalies galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2010 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 3/8 dalys sodo
pastato ir žemės sklypo, o atsakovei priteista ¼ dalis šio turto. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) dėl
kompensacijos iš bendraturčio priteisimo, kai šis neturi galimybės jos sumokėti.
Kasatorės nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš
bendraturčio piniginę kompensaciją iš bendraturčio, kuris nesutiko ir neturi
galimybės jos sumokėti, neteisingai aiškino ir taikė CK 4.80 straipsnio 2
dalies nuostatą. Kasatorės pažymi, kad tuo atveju, kai bendraturčiai nesutaria
dėl atidalijimo būdo, taikomos CK 4.80 straipsnio nuostatos. Pagal šio
straipsnio 2 dalį daiktas atidalijamas natūra kiek galima be neproporcingos
žalos jo paskirčiai, ir tik nesant tokio atidalijimo galimybės vienas ar keli
iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją. Teismų praktikoje pažymėta, kad,
sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismo tvarka, reikia pasirinkti tokį
atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus,
taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią
dalytino turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. J. P., O. M. B., kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006). Šalys iš esmės sutarė,
kad buto garažo ir automobilio VAZ, valdomų bendrosios dalinės nuosavybės
teise, negalima padalyti natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai, todėl,
kasatorių nuomone, būtina ieškoti alternatyvių atidalijimo būdų, kurie
užtikrintų visų bendraturčių interesus. Apeliacinės instancijos teismas
pasirinko ieškovei priimtiną būdą, nors kasatorėms toks turto atidalijimo būdas
netiko dėl to, jog kasatorė L. S. neturi realios galimybės sumokėti
piniginės kompensacijos (byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji yra bedarbė
ir gauna nedaug pajamų). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, nagrinėjant
kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai
realiai gali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju
teismo sprendimas taptų komplikuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje
byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. L., kt., bylos Nr.
3K-3-485/2005);
2) dėl galimybės
atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensuojant ne pinigais, o
kitais daiktais. Kasatorės mano, kad apeliacinės instancijos teismas,
konstatuodamas, jog atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra teisinio
pagrindo bendraturčiui kompensuoti jo dalį ne pinigais, o kitais daiktais,
neteisingai aiškino CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą. Kasatorės pažymi, kad
teismas atmetė jų pasiūlytą turto padalijimo būdą, kada vienam bendraturčiui, atidalijant
jo dalį, kompensuojama ne pinigais, o kitais daiktais, tik dėl to, jog toks
atidalijimo būdas nenustatytas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. šioje teisės
normoje nustatyti du būdai – atidalijimas natūra ir atidalijimas, kai vienam
bendraturčiui kompensuojama pinigais. Minėta, kad šalims priklausančių daiktų
nėra galimybės atidalyti natūra, šalys dėl savo materialinės padėties neturi
galimybės sumokėti kompensacijos viena kitai už jai tenkančią dalį. Dėl to,
kasatorių nuomone, turi būti ieškoma alternatyvių atidalijimo būdų, kurie
turėtų teisinį pagrindą ir užtikrintų visų bendraturčių interesus. Kasatorės
pažymi, kad šalims taip pat priklauso sodo pastatas ir žemės sklypas; šio turto
šalys nesiekė atidalyti, reikalavo tik nustatyti joms tenkančias dalis.
Atsižvelgiant į tai, kad šalys bendrąja nuosavybe turi kelis daiktus ir vienus
siekia atsidalyti, dėl kitų – nustatyti joms tenkančias dalis, kasatorių
nuomone, alternatyvus daiktų atidalijimo būdas būtų tuo atveju, kai butas,
garažas ir automobilis VAZ būtų priteisiamas kasatoriams, atitinkamai ieškovei
už jai priklausančią kompensaciją suteikiama dalis sodo pastato ir žemės
sklypo. Teismų praktikoje pripažįstamas toks atidalijimo būdas, kai vienai
šaliai atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuoja ne pinigais, o didesne
kito objekto, esančio bendrąja nuosavybe, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis
civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005;
2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Z. L. v. J. R., D. Ž., bylos
Nr. 3K-3-478/2009).
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovių kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus
teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais
argumentais:
1) dėl
kompensacijos iš bendraturčio priteisimo, kai šis neturi galimybės jos sumokėti.
Dalijant turtą tarp paveldėtojų, dalieji daiktai dalijami natūra, nedalieji
paskiriami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio
poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais
arba pinigais. Tokiu padalijimu siekiama išvengti bendrosios nuosavybės
teisinio režimo taikymo konkrečiam turtui. Kasatorė L. S. nėra mirusiojo
įpėdinė, reikšdama priešieškinį, ji siekė nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje
nuosavybėje, nes buvusių sutuoktinių turtas, nutraukiant santuoką, nebuvo
padalytas. Mirus vienam iš sutuoktinių, kitas per teismą nustato turto dalį.
Ieškovė nurodo, kad CK normos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę,
taikomos tik tada, kai įpėdiniai įregistruoja įstatyme nustatyta tvarka
paveldėtą nekilnojamąjį turtą kaip bendrąją nuosavybę. Kadangi palikėjo V. S.
įpėdiniai nėra įregistravę paveldėto turto Nekilnojamojo turto registre, tai teismas
turėjo taikyti CK 5.70 straipsnio nuostatas ir priteisti ieškovei už perleistą
turtą piniginę kompensaciją.
Ieškovė
nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog kasatorė L. S. yra sumokėjusi
advokatams 8658 Lt, todėl kyla abejonių dėl jos blogos materialinės padėties.
Be to, ieškovė turi sumokėti atsakovėms M. M. ir A. M. 9000 Lt kompensaciją už
automobilius. Ieškovė pažymi, kad jos materialinė padėtis taip pat nėra gera,
nes ji neturi gyvenamojo būsto ir daug pinigų išleidžia vaistams. Kadangi
atsakovei L. S. priteistame bute gyvena atsakovė M. M. su šeima, o atsakovė L.
S. gyvenos jos bute, matyti, kad šalys nesiekia atidalyti turto ir toliau lieka
bendraturtės, tai ieškovė sutinka atlikti abipusį įskaitymą ir iš jai priklausančios
kompensacijos išskaičiuoti 9000 Lt, ieškovei mokėtinos kompensacijos dydis būtų
13 812,50 Lt. Ieškovė taip pat nurodo, kad būtų galima parduoti žemės sklypą ir
sodo pastatą ir taip mokėti kompensaciją, tačiau kasatorė L. S. nerodo
iniciatyvos dėl kitokio turto padalijimo būdo;
2) dėl galimybės
atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensuojant ne pinigais, o
kitais daiktais. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorė netinkamai aiškino CK
4.80 straipsnio nuostatas ir be pagrindo nurodo, jog ieškovei gali būti
kompensuojama sodo pastato ir žemės sklypo dalimi. Kasatorė nepagrįstai remiasi
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005,
esančiu išaiškinimu, nes būtent šioje nutartyje pažymėta, jog toks atidalijimas
galimas tik šaliai sutikus gauti ne piniginę kompensaciją, o kitą, atskirai
suformuotą ir teisiškai įregistruotą turtą. Kasatorės siūlomas variantas
neatitinka ieškovės interesų, be to, juo nesiekiama išspręsti ginčo iš esmės,
t. y. sudaro tikimybę tolimesniems šalių ginčams. Ieškovė atkreipia dėmesį į
tai, kad sodo pastatas yra savavališkai rekonstruotas, todėl neaišku, kas turės
įteisinti savavališką statybą, kaip bus sprendžiama dėl šalių dalių nustatymo,
įteisinus pastato statybą. Ieškovė mano, kad kol neišspręstas pastato
savavališkos statybos klausimas, nėra teisinio pagrindo vertinti sodybą
piniginiu ekvivalentu.
Ieškovė taip pat
atkreipia dėmesį į tai, kad atidalijimas pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį
galimas tik tada, kai bendraturtis sutinka gauti kompensaciją ir ji negali būti
pakeista turto dalies priteisimu prieš atidalijimo siekiančio bendraturčio
valią. Kasatorės, nesutikdamos mokėti ieškovei kompensacijos pinigais ir siekdamos
pakeisti jos būdą, iš esmės pažeidžia ieškovės nuosavybės teises ir CK 4.93
straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl
kompensacijos už atidalijamą iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiui priteisimo
Nagrinėjamoje
byloje šalys nesutaria dėl atidalijimo būdo – apeliacinės instancijos teismas pakeitė
pirmosios instancijos teismo taikytą turto atidalijimo būdą, kai vienam
bendraturčiui atidalijant jo dalį iš bendrosios nuosavybės, buvo priteista
didesnė dalis kito bendrąją nuosavybe valdomo daikto, ir vietoje didesnės turto
dalies kitame daikte priteista kompensacija. Kasaciniame skunde iš esmės keliamas
CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymo klausimas – kompensacijos būdo parinkimas,
kai vienas bendraturtis, siekiantis atidalijimo, neturi galimybės jos mokėti, o
kitas bendraturtis, sutinkantis dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės,
nesutinka su siūlomu atidalijimo būdu – didesne bendrosios nuosavybės teisės
dalimi kitame bendrai valdomame daikte, t. y. kasacinio nagrinėjimo dalykas yra
tai, ar galima atsidalijant kompensuoti ne pinigais, o kitais daiktais ir kokią
įtaką tam turi bendraturčių valios išraiška.
CK 4.80
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę
reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš
bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje
nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės
pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę
nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio
13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos
Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R.
v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje
nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos:
pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės
įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo
būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra,
prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos
žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies
natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Taigi, atidalijimas
išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris
taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą –
atidalijimą natūra. Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant
pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą.
Pavyzdžiui, Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad jei bendraturčio dalis
nuosavybėje su kitais atidalyti prašančiais bendraturčiais yra lygi ir yra
galimybė tą dalį išskirti natūra, atitinkamai parenkant sklypo vietą, derinant
su kiekvieno iš bendraturčių grupiniais interesais gretimame žemės sklype bei
kitomis sklypų panaudojimo galimybėmis, tokiomis aplinkybėmis piniginės
kompensacijos už žemės sklypo dalį priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo
vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas,
pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje
V. J., R. V., O. Š. v. S. B.,E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m.
lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. L.,
bylos Nr. 3K-3-485/2005). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad tais
atvejais, kai, šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą, galima rasti
racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš
bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario
9 d. nutartis civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009).
Teisėjų
kolegija pažymi, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo
konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su
bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į
daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais,
kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas
dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių
interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos,
teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.
Būtina
atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši
piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš
atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies
dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. E. B., A. M.,
bylos Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje P.
R., P. R. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti
teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S.
J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama
teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.
CK 4.80
straipsnio 2 dalies nuostata leidžiama kompensaciją priteisti vienam ar keliems
atidalijamiems bendraturčiams, o ne tik atidalijimo prašančiam bendraturčiui,
t. y. pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą kompensaciją galima
priteisti tiek ieškovui, tiek atsakovui (tiek atidalijimo prašančiam, tiek
atidalijamam bendraturčiui). Sprendimas, kam konkrečiai kompensacija
priteistina, gali skirtis priklausomai nuo bylos šalių valios, nuo to, ar
byloje yra tik vienas ieškovas (atsakovas), ar jų yra ir daugiau, kiekvieno iš
atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą
tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitų
reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v.
A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007).
Tuo atveju,
kai šalys bendrąja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų sutarimu,
atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš
bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus tam tikros dalies
praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o didesne
kito daikto (objekto), esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L.,
bylos Nr. 3K-3-485/2005). Kai kiti bendraturčiai nesutinka su tokiu atidalijimo
būdu, jis galimas tik tokiu atveju, jei bendrąja nuosavybe esančio turto
objektų būtų neįmanoma padalyti be neproporcingos žalos jų paskirčiai, jeigu
būtų esminis siūlančio tokį atidalijimo būdą bendraturčio interesas ir jeigu
tai esmingai nepažeistų kito kurio iš bendraturčių interesų (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Z. L. v. J. R., D. Ž., bylos
Nr. 3K-3-478/2009).
Byloje nustatyta, kad turto
(buto, garažo, automobilio VAZ), valdomo bendrosios nuosavybės teise, negalima
padalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Pirmosios instancijos
teismas iš esmės turtą atidalijo pagal kasatorės L. S. pasiūlytą atidalijimo
būdą – butą, garažą ir automobilį VAZ natūra priteisė kasatorėms L. S., M. M.,
M. M., o ieškovei už jai tenkančią turto dalį priteisė kompensaciją – didesnę
kito turto – sodo pastato ir žemės sklypo, taip pat valdomo bendrąja daline
nuosavybės teise, dalį. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitė taikytą
atidalijimo būdą ir ieškovei tenkančią dalį atidalijo iš bendrosios dalinės
nuosavybės, priteisdamas iš kasatorės L. S. kompensaciją. Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką kompensacija pagal CK 4.80
straipsnio 2 dalį už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio
sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės
padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to
padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija
paprastai priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės
aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas
neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui,
kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra
gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis
bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. L.,
kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad
ieškovė sutinka atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutariama
dėl kompensacijos būdo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks
kompensacijos būdas, kai bendraturčiai valdo bendrąja nuosavybės teise kelis
daiktus ir atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės siekiančiam bendraturčiui
už atsidalijimą iš vieno ar kelių daiktų priteisiama kompensacija ne pinigais,
o didesne turto dalimi kitame bendrąja daline nuosavybės teise valdomame daikte
(daiktuose), paprastai galima jeigu yra bendraturčių sutikimas. Nagrinėjamu
atveju su atsidalijimu sutinkanti ieškovė nesutinka su kasatorės L. S. siūlomu
kompensacijos būdu – didesne sodo namo ir žemės sklypo dalimi. Teisėjų kolegija
pažymi, kad ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje nėra mažiausia, jai priklauso
1/8 dalis turto, kai tuo tarpu kasatoriams A. M., M. M. – 3/16 dalys turto.
Taigi šiuo atveju ieškovės turto dalies paėmimas be jos sutikimo būtų vertinamas
kaip savininko nuosavybės teisių pažeidimas. Tačiau ginti tik ieškovės
interesus, neatsižvelgiant į kasatorės L. S., taip pat bendraturtės interesus, taip
pat būtų neteisinga. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo, reikia parinkti tokį
atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus,
taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią
dalytino turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. J. P., O. M. B., kt., bylos Nr.
3K-3-559/2006). Apeliacinės instancijos teismo taikytas būdas, kai atidalijamai
iš bendrosios nuosavybės ieškovei yra priteista kompensacija pinigais,
nepriimtinas kasatorei L. S., kuri teigia, kad neturi realios galimybės
sumokėti kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas
kompensaciją ieškovei pinigais, netyrė ir nevertino įrodymų dėl jos finansinių
galimybių, t. y. ar kasatorė L. S. gali realiai sumokėti nustatyto dydžio
kompensaciją. Kasatorės L. S. teiginiai, kad ji neturi galimybės sumokėti
piniginę kompensaciją, grindžiami argumentais, kad ji yra bedarbė ir gauna
mažai pajamų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie kasatorės pateikti duomenys
patvirtina finansinę padėtį pateikiant priešieškinį pirmosios instancijos
teisme. Kokios šiuo metu yra kasatorės galimybės įvykdyti teismo priteistą
kompensaciją, apeliacinės instancijos teisme nebuvo tirtos. Taigi, teisėjų
kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas,
nustatęs, jog šalys nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo
turto atidalijimo būdo, CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas ginčo santykiams
atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės reguliuoti taikė nesilaikydamas
proporcingumo principo, neatsižvelgdamas į siekį išlaikyti bendraturčių interesų
ir nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyrą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta,
teisėjų kolegija sprendžia, kad, tinkamai neištyrus ir dėl to netinkamai
įvertinus bylos aplinkybes, neatsižvelgus į tai, kad šalys neišnaudojusios
bendradarbiavimo galimybės, teismas, parinkdamas atidalijimo būdą, netinkamai
taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl apeliacinės instancijos
teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui
nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos
teismas, nagrinėsiantis iš naujo bylą, turi iš naujo tirti ir vertinti įrodymus
dėl kasatorės L. S. galimybės sumokėti kompensaciją pinigais, taip pat
atsižvelgti į ieškovės valią (nesutikimą) dėl kompensacijos didesne kito
bendrąja nuosavybe valdomo turto dalimi, taip pat įgyvendinant šalių
bendradarbiavimo pareigą, svarstyti kitus racionalius atidalijimo natūra
variantus, pvz., bendrai valdomo turto (sodo namo ir žemės sklypo) pardavimą ir
kompensacijos ieškovei sumokėjimą, taip pat ieškovės atsiliepime į kasacinį
skundą nurodomą abipusio įskaitymo variantą, kai ieškovei priklausanti
kompensacijos dalis būtų sumažinta kasatorėms M. M., A. M. mokėtina suma, ir
pan.
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2011 m. balandžio 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių
dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 40,83 Lt tokių išlaidų. Teisėjų
kolegijai nusprendus, kad tenkintina dalis kasacinio skundo ir byla grąžintina apeliacinės
instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti
bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi
išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5
punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 3
d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo
dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Gintaras
Kryževičius
Sigita
Rudėnaitė