Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-2412-2013].doc
Bylos nr.: 2-2412/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Jūros garsai" 141964341 trečiasis asmuo
"Senoji Baltija" 140570849 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Civilinio proceso dalyviai:
Tretieji asmenys civiliniame procese:
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas

Civilinė byla Nr

        Civilinė byla Nr. 2-2412/2013

        Procesinio sprendimo kategorija: 110.2.

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. spalio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų A. M., J. B. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria netenkintas šių atsakovų bei trečiojo asmens M. T. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1072-123/2013 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams J. B., V. J., A. M., E. T., tretieji asmenys AB „Senoji Baltija“, UAB „Jūros garsai“, M. T. dėl žalos atlyginimo,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

 

Ieškovas A. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams J. B., V. J., A. M., E. T., tretiesiems asmenims AB „Senoji Baltija“, UAB „Jūros garsai“, M. T. dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti AB „Senoji Baltija“ solidariai iš  J. B., A. M., V. J., E. T. 2 188 788,42 Lt; perkelti J. B., A. M., V. J., E. T. apmokėjimo už įsigytas UAB „Jūros garsai“ akcijas prievolę; priteisti AB „Senoji Baltija“ 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2013 m. liepos 19 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovas prašė areštuoti atsakovams M. T., V. J., J. B. ir A. M. priklausantį nekilnojamąjį, jo nesant – kilnojamąjį turtą, šio turto nepakankant – areštuoti atsakovams priklausančias AB „Senoji Baltija“ akcijas, turtines teises ir grynuosius pinigus bei bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti – bendrai 2 310 868,80 Lt sumai. Iš areštuotų lėšų leisti atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovo A. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones M. T. atžvilgiu; ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti V. J., J. B., A. M. priklausantį nekilnojamąjį, jo nesant – kilnojamąjį turtą, šio turto nepakankant – areštuoti atsakovams priklausančias AB „Senoji Baltija“ akcijas, turtines teises ir grynuosius pinigus bei bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti – bendrai 2 310 868,80 Lt sumai. Teismas taip pat nurodė, kad iš areštuotų lėšų gali būti daromi privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą, mokamos valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

 

2013 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovų J. B., V. J., A. M. ir M. T. prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo atsakovai prašė įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimo garantiją. Nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovų teigimu, ieškovas siekia sužlugdyti būsimus jų sandorius. Dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai ir trečiasis asmuo patirs 75 000 Lt nuostolių, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių AB „Senoji Baltija“ akcijoms atsakovai nebegalės iki 2013 m. spalio 1 d. įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir dėl to turės mokėti 50 000 Lt baudą. Atsakovas A. M. yra sudaręs areštuoto jam priklausančio nekilnojamojo turto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, todėl dėl taikytų apribojimų jam gali nepavykti iki     2013 m. spalio 31 d. įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir jis patirs 25 000 Lt nuostolių.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsakovų A. M., V. J., J. B. ir trečiojo asmens M. T. prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkino.

              Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismui buvo pateikta atsakovo A. M. ir I. S. 2013 m. birželio 10 d. sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, kurios 5.1 punkte numatyta, kad jeigu iki 2013 m. spalio 31 d. pardavėjas neįvykdo prisiimtų įsipareigojimų, jis sumoka pirkėjui  25 000 Lt baudą. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad tam būtina atsakovo A. M. kaltė ir nurodė, jog teismo taikyti apribojimai atsakovo turtui nebūtinai gali būti vertinami kaip jo kaltė, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad sutartis turi būti įvykdyta iki 2013 m. spalio 31 d., todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad iki minėto termino įsipareigojimai nebus įvykdyti.

Pateikto 2013 m. kovo 20 d. tarp atsakovų A. M., V. J., J. B., trečiojo asmens M. T. ir UAB „Subarė“ pasirašyto ketinimų protokolo pagrindu teismas nustatė, kad šalys sutarė iki 2013 m. spalio 1 d. sudaryti sandorį dėl AB „Senoji Baltija“ akcijų, priklausančių atsakovams ir trečiajam asmeniui pardavimo. Teismas nurodė, kad pardavėjai 50 000 Lt baudą privalėtų mokėti tuo atveju, jeigu sandoris nebūtų sudarytas dėl jų kaltės iki 2013 m. spalio 1 d. Teismas pažymėjo, kad teismo taikyti apribojimai atsakovų ir trečiojo asmens turtui nebūtinai gali būti vertinami kaip jų kaltė nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, be to, dar nėra suėjęs įsipareigojimų vykdymo terminas, todėl nėra pagrindo išvadai apie atsakovų ir trečiojo asmens nuostolius.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovų ir trečiojo asmens M. T. nurodytos aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo bus vertinamos Lietuvos apeliaciniam teismui tikrinant Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

Teismas nurodė, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovai ir tretieji asmenys turi teisę CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jiems padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jei tokie nuostoliai realiai atsirastų ir atsakovai pateiktų tai pagrindžiančius įrodymus.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu atsakovai A. M., J. B. ir V. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir patenkinti jų prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pagrindiniai teismo motyvai, kad dar nėra suėję abiejų sandorių terminai ir dar nėra pagrindo kalbėti apie patirtus nuostolius nėra logiški – pateikti aiškūs dokumentiniai įrodymai, kad neįgyvendinus sandorių (o jų nebus galima niekaip įgyvendinti jei ir toliau galios laikinosios ieškinio užtikrinimo priemonės), atsakovai turės tretiesiems asmenims sumokėti 75 000 Lt.

2. Atsakovai neprašė atlyginti patirtų nuostolių – jie prašė užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Būtent tai, kad tokie nuostoliai ateityje bus labai tikėtini, ir įrodinėjo atsakovai.

 

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. G. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovo teigimu, atsakovai neįrodė nė vienos iš būtinų galimų nuostolių užtikrinimo instituto taikymo sąlygų – neįrodė ir nepagrindė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, šių nuostolių realus išieškojimas gali pasunkėti. Taip pat atsakovai neįrodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jie galimai ateityje patirs 75 000 Lt nuostolius.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. paliktina nepakeista.

 

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovų A. M., V. J., J. B. ir trečiojo asmens M. T. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

              CPK 146 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Turi būti užtikrinamas tikėtinų ir realiai prognozuojamų atsakovo nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius, ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

              Prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą atsakovai grindė tuo, jog atsakovas A. M. (pardavėjas) ir I. S. (pirkėja) 2013 m. birželio 10 d. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 5.1 punkte nustatyta, kad jeigu iki 2013 m. spalio 31 d. pardavėjas neįvykdo prisiimtų įsipareigojimų, jis sumoka pirkėjui  25 000 Lt baudą ( 157-158 b. l., 1 t.), bei tuo, jog 2013 m. kovo 20 d. tarp atsakovų A. M., V. J., J. B., trečiojo asmens M. T. ir UAB „Subarė“ buvo pasirašytas ketinimų protokolas, kuriuo šalys sutarė iki 2013 m. spalio 1 d. sudaryti sandorį dėl AB „Senoji Baltija“ akcijų, priklausančių atsakovams ir trečiajam asmeniui, pardavimo, taip pat sulygta, kad neįvykus sandoriui dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas sumoka pirkėjui 50 000 Lt baudą (159 b. l., 1 t.).

              Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų prašymo pagrįstumą nei nepatvirtina, kad atsakovų deklaruojami nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra realiai prognozuojami. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. M. pagal sudarytą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų, taip pat nėra pateikta duomenų, jog atsakovai pagal 2013 m. kovo 20 d. pasirašytą ketinimų protokolą privalės pirkėjui sumokėti 50 000 Lt baudą dėl to, jog būtent dėl atsakovų kaltės neįvyks sandoris.

              Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimas neturi užkirsti ieškovui galimybės ginti savo interesus teisme. Be to, nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymas per se negali būti siejamas vien tik su CPK 145 straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu. Ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Be to, nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra savitikslė gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo taikyti apribojimai atsakovų turtui nebūtinai gali būti vertinami kaip jų kaltė, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovų nurodytų aplinkybių, lemiančių nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymą, vertinimo yra pagrįstos ir šios išvados pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro (CPK 329 str., 338 str.).

 

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :              

 

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį nepakeistą.

 

 

Teisėjas                                                                                          Donatas Šernas

 

                                                                                   

 

                                                                                   


Paminėta tekste:
  • 2-10
  • CPK 146 str. Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas