Pranešėja Albina Pupeikienė               Civilinė byla Nr. 2S-324-253/2014

Teisėja Danutė Žvinklytė                                                          2S-325-253/2014

              (Proceso Nr. 2-06-3-12846-2013-8)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              110.1; 122.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 19 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-11 ir 2013-11-12 nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams V. U. ir I. U. dėl sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindu,

              n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas ieškiniu prašė actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą tarp atsakovų V. U. ir I. U., dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo; taikyti vienašalę restituciją ir įpareigoti atsakovą V. U. grąžinti ginčijamo sandorio, kuriuo nustatytas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, įforminto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-28 įsakymu Nr. L2-3938-676/2013, pagrindu laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. birželio mėn. vaikų išlaikymui gautas lėšas, visą sumą pervedant į antstolio A. S. kontoros depozitinę sąskaitą, bei šias lėšas skirstant ieškovo kaip kreditoriaus, reikalavimų patenkinimui; priteisti  bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti I. U. bet kurį darbdavį nuo 2013 m. lapkričio mėn. V. U. naudai vaikų išlaikymui skirtas kasmėnesines įmokas pervesti į antstolio A. S. kontoros depozitinę sąskaitą, paskiriant jį šių lėšų saugotoju iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat įpareigoti antstolį A. S. sustabdyti išlaikymo įsiskolinimo išmokėjimą V. U. vykdomojoje byloje Nr. 10/13/01571 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-11 nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų ir motyvų, patvirtinančių tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali atsirasti teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Kadangi ieškovas prašė sustabdyti  nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išmokėjimą, teismas, atsižvelgdamas į CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reikalaujantį  sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis, prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę  atmetė.

2013-11-11 ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Juo prašė sustabdyti 28 800 Lt išlaikymo įsiskolinimo išmokėjimą V. U. vykdomojoje byloje Nr. 10/13/01571. Nurodė, kad vaikų interesų gynimo principas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeistas, nes prašoma sustabdyti tik išlaikymo įsiskolinimo išmokėjimą (28 800 Lt) sumą, o ne išlaikymo vaikams mokėjimą, todėl vaikų interesai niekaip nebus pažeisti. Jokio išlaikymo įsiskolinimo V. U. nepatyrė, nes I. U. kartu su juo išlaikė vaikus visus tuos trejus metus, už kuriuos yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Pažymi, kad įvertinus V. U. ir I. U. priklausantį turtą, tai, kad V. U. niekur nedirba, iš jų išieškoti skolą, kuri sudaro 738 000 Lt, nėra galimybių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-12 nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų ir motyvų, patvirtinančių tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali atsirasti teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Ieškovas pateikė įrodymus, jog atsakovas dirba Latvijos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad pinigai, išieškotini pagal teismo įsakymą, yra skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui. Kadangi ieškovas prašė sustabdyti nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išmokėjimą, teismas, atsižvelgdamas į CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmetė.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-11 ir 2013-11-12 nutartis ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 28 800 Lt išlaikymo įsiskolinimo išmokėjimą V. U. vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/01571. Nurodo, kad byloje ginčijamas V. U. priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas vaikams, nes realiai vaikus visada augino ir jais rūpinosi I. U. bei abu sutuoktiniai. Be to, 2013-07-16 apklausoje ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00213-13 I. U. pati pripažino, kad abu sutuoktiniai rūpinosi ir rūpinasi vaikais kartu, o išlaikymo įsiskolinimą prisiteisė tik norėdami taip apgaulės būdu išreikalauti pinigų iš kitų kreditorių, nes išlaikymo išieškojimas vykdomas pirmumo eile. Teismui taip pat pateikta bendra V. ir I. U. turto rinkos vertė (apie 100 000 Lt) bei įrodymai apie 738 000 Lt dydžio įsiskolinimą kreditoriams.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atmesti ieškovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

              Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad spręsdamas dėl būtinybės užtikrinti ieškinio reikalavimus CPK 144 str. 1 d. pagrindu, teismas patikrina, ar yra pagrindas šias priemones taikyti, tačiau teismas nenagrinėja ir nesprendžia ginčo tarp šalių bei nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės. Teismas taip pat turi įvertinti ir atsižvelgti į abiejų šalių interesus bei jų pusiausvyrą, laikinųjų apribojimų būtinumą ir proporcingumą.

              Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu tarp atsakovų V. U. ir I. U. sudarytą sandorį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo bei taikyti vienašalę restituciją – įpareigoti atsakovą V. U. grąžinti ginčijamo sandorio, kuriuo nustatytas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, įforminto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-28 įsakymu Nr. L2-3938-676/2013, pagrindu laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. birželio mėn. vaikų išlaikymui gautas lėšas. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir keliamas klausimas dėl ginčijamo sandorio, susijusio su nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimu, teisėtumo, tame tarpe ir aplinkybės, susijusios su išlaikymo įsiskolinimo atsiradimu, bus sprendžiami teismui civilinę bylą nagrinėjant iš esmės.

              Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad šiuo atveju taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones vaikų interesai nebūtų pažeidžiami, nes prašoma sustabdyti tik išlaikymo įsiskolinimo išmokėjimą (28 800 Lt sumą), o ne išlaikymo vaikams mokėjimą. Pažymėtina, kad tiek ieškovo ieškinyje pareikštame prašyme, tiek 2013-11-11 pateiktame prašyme prašytos taikyti laikinosios pasaugos priemonės yra susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis. Tiek išlaikymas, tiek dėl šio išlaikymo neteikimo laiku atsiradęs išlaikymo įsiskolinimas, yra tikslinės lėšos, skirtos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.203 str.). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CPK 144 str.). Vertintina, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

              Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir skundžiamomis nutartimis pagrįstai atmetė atsakovo prašymus. Atskirojo skundo argumentai pagrindo panaikinti skundžiamas nutartis nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiamos nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

              n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-11 ir 2013-11-12 nutartis palikti nepakeistas.

Teisėja                                                                                                                                            Albina Pupeikienė