Administracinė byla Nr. eA-2372-815/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07210-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 22.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2023 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. ADP1-171 „Dėl I. K. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Departamentą išmokėti pareiškėjui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 12 d. neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,1 procento delspinigių nuo šios sumos.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Departamento direktorius Įsakymu nuo 2023 m. birželio 12 d. iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos jį nušalino nuo užimamų pareigų dėl galbūt padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo – neva pareiškėjas 2023 m. gegužės 22 d. kartu su Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu J. L., naudojantis Departamento turtu (tarnybine metaline valtimi Nr. (duomenys neskelbtini) su varikliu), prisidengiant tarnybinių funkcijų vykdymu ir piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais, veikiant priešingais valstybės tarnybai ir savo funkcijų vykdymui interesais, plaukiojimu ir žvejojimu vandens telkinyje (Žuvinto biosferos rezervato Žaltyčio ežere), kuriame plaukioti ir žvejoti yra draudžiama, neteisėtos žvejybos metu kartu su J. L. padarė 5 055,75 Eur žalą žuvų ištekliams, tokiais veiksmais galbūt diskredituojant valstybės tarnybą ir Departamentą.
2.2. Departamento direktoriaus 2023 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. AD1-138 sudaryta komisija 2023 m. gegužės 24 d. surašė teikimą stabdyti tarnybinio nusižengimo, turinčio administracinio nusižengimo požymių, tyrimą (toliau – ir Teikimas). Teikimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo veika turi administracinio nusižengimo požymių (pradėta administracinio nusižengimo teisena, ROIK 23208703183), pareiškėjo galbūt įvykdytas administracinis nusižengimas akivaizdžiai susijęs su galbūt padarytu tarnybiniu nusižengimu ir pasiūlė Departamento direktoriui tarnybinio nusižengimo tyrimą sustabdyti iki procesinio sprendimo priėmimo administracinio nusižengimo byloje.
2.3. Įsakymas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, be to, yra nepagrįstas. Įsakymas buvo priimtas itin skubotai ir formaliai, sprendimą išimtinai siejant su faktine aplinkybe, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs administracinį nusižengimą, sprendimas nušalinti priimtas vien Departamento direktoriaus valiniu veiksmu.
2.4. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Pasak pareiškėjo, vadovaujantis šia Įstatymo nuostata, pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą, veika, dėl kurios gali grėsti atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų, jau turi būti įrodyta, o dabar administracinio nusižengimo byla (ROIK 23208703183) dar net nepradėta nagrinėti, pirmasis bylos nagrinėjimo posėdis numatytas 2023 m. birželio 28 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimas turi vykti, visgi šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdytas, tokiu būdu neteisėtai ir dirbtinai ištęsiamas nušalinimo nuo pareigų terminas, sukeliant pareiškėjui nepagrįsto masto suvaržymus.
2.5. Iš Įsakyme nurodytos veikos turi matytis realūs tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš užimamų pareigų, taikymo pagrindai. Šiuo atveju administracinio nusižengimo padarymas kasmetinių atostogų metu nėra pakankamas pagrindas valstybės tarnautoją, valstybės tarnyboje išdirbusį daugiau nei dvidešimt trejus metus ir per tą laikotarpį neturėjusį nei vienos administracinės nuobaudos, nei vienos tarnybinės nuobaudos, ir ne kartą skatintą tiek Departamento vadovų, tiek aplinkos ministro, kurio metinė tarnybinė veikla ne kartą vertinta „labai gerai“, atleisti iš užimamų pareigų.
2.6. Jo tarnybinė atsakomybė kildinama ne dėl to, jog netinkamai ar aplaidžiai vykdė pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, bet išmitinai dėl įtarimo padarius administracinius nusižengimus, kurie yra bendro pobūdžio ir už kurių padarymą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK). Be to, administraciniai nusižengimai, kurių padarymu pareiškėjas įtariamas, jeigu ir buvo padaryti, buvo padaryti jo kasmetinių atostogų metu, kai jokių valstybės tarnautojo funkcijų jis nevykdė ir neketino vykdyti.
2.7. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ir Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimų laikymosi priežiūra ir kontrolė nėra pareiškėjo funkcija pagal pareigybės aprašymą. Šiuo tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimu Departamentas formuoja praktiką, kai kiekvienam Departamento darbuotojui ar kitam valstybės tarnautojui gali būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl bet kokio padaryto administracinio nusižengimo, net jei nusižengimas būtų padarytas ne tarnybos metu.
2.8. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktą tarnybinio nusižengimo tyrimas gali būti pradėtas tik tada, kai informacija patikrinta ir patikima. Kadangi tarnybinė atsakomybė kildinama išimtinai iš administracinio nusižengimo, tokiu informacijos šaltiniu gali būti tik administracinio nusižengimo byloje priimtas ir įsiteisėjęs nutarimas, kuriame būtų nurodyti galimo tarnybinio nusižengimo požymiai. Šiuo tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimu Departamentas formuoja praktiką, kai kiekvienam Departamento darbuotojui ar kitam valstybės tarnautojui gali būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas vien tik įtarus darbuotoją padarius bet kokį administracinį nusižengimą ar gavus nepatvirtintos bei neoficialios informacijos apie tokio nusižengimo padarymą.
2.9. Departamento direktorius piktnaudžiauja valdžia ir suteiktais įgalinimais. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, sprendimą priimantis asmuo nėra įpareigotas taikyti nušalinimą nuo pareigų. Asmeniui, priimančiam sprendimą dėl pareigūno nušalinimo, suteikta teisė ir pareiga vertinti nušalinimo nuo pareigų pagrįstumą ir būtinumą. Net ir tais atvejais, kai Įstatymas (40 str. 1 d. 3 p.) nurodo, kad nušalinimo nuo pareigų institutas privalo būti taikomas, administraciniai teismai pasisako, kad jei nušalinimas nuo pareigų grindžiamas tik informacija apie įtarimą padarius baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, nepagrindžiant įsakymo faktinėmis ar kitomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų neišvengiamumo ir būtinumo, pripažintina, kad toks formalus nušalinimas yra neproporcinga priemonė, žymiai daugiau ribojanti pareiškėjo teises negu yra būtina.
2.10. Įsakyme ne tik nepaaiškinta, kodėl buvo būtina jį nušalinti nuo užimamų pareigų ir kuo jo buvimas pareigose kenkia vykdomam tarnybinio nusižengimo tyrimui, bet Įsakymu taip pat pakenkta ir Departamento interesams bei Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus darbuotojų teisėms į kasmetines atostogas. 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d., 2023 m. birželio 15 d., 2023 m. birželio 21 d., 2023 m. birželio 27 d., 2023 m. liepos 4 d. iš karto grįžus iš kasmetinių atostogų, pareiškėjui buvo paskirti posėdžiai administracinėse, administracinio nusižengimo ir baudžiamosiose bylose, kuriose jau yra atstovavęs teismo posėdžiuose ar pats bylas nagrinėjo, bet Departamento vadovybės sprendimu bylos buvo perduotos kitiems skyriaus darbuotojams, todėl į bylų posėdžius skyriaus darbuotojai turės vykti arba nepasiruošę, arba prašyti atidėti bylų nagrinėjimus, taip vilkinant procesą, o administracinio nusižengimų bylų nagrinėjimą vykdyti pakartotinai. Be to, buvo paimtos jam patikėtos darbo priemonės, tame tarpe ir mobiliojo ryšio telefonas. Tokių priemonių taikymo būtinybė nepaaiškinta ir nepagrįsta, pareiškėjas neturi galimybės bylas perėmusius darbuotojus supažindinti su bylų eiga.
2.11. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas 2023 m. gegužės 24 d., sustabdytas – 2023 m. gegužės 24 d., tačiau, esant sustabdytam ir neatnaujintam tarnybinio nusižengimo tyrimui, buvo priimtas dar ir Įsakymas dėl nušalinimo – akivaizdus piktnaudžiavimas valdžia. Departamentas nesilaikė iš proporcingumo principo kylančio reikalavimo pareiškėjo teisių ir laisvių neriboti labiau negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti. Nušalintas nuo pareigų valstybės tarnautojas neapibrėžtą laiką negauna jokių pajamų, jam netaikomos jokios socialinės garantijos, be kita ko, jis nedraudžiamas socialiniu draudimu, neturi teisės gauti ligos, darbo paieškos išmokų. Taip valstybės tarnautojo atžvilgiu sukuriamas konstituciškai nepagrįstas, neproporcingas teisinis bei socialinis netikrumas ir nesaugumas, kartu pažeidžiama konstitucinė asmens teisė gauti socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
2. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
3. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Turint pagrįstų duomenų, kad 2023 m. gegužės 22 d. gali būti vykdoma neteisėta žvejyba Žuvinto biosferos rezervato Žaltyčio ežere, t. y. vandens telkinyje, kuriame plaukioti ir žvejoti yra draudžiama, Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriui (toliau – ir Kauno GGAS) pavesta vykdyti reidą rotacijos principu. Stebint tarnybinio transporto (valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)) judėjimą, kuriuo išvyko Departamento Gyvosios gamtos departamento Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas J. L., nustatyta, kad prie vandens telkinio atvykta 8:49 val. Tarnybinė transporto priemonė pajudėjo nuo vandens telkinio 11:45 val., t. y. po 3 valandų nuo atvykimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad J. L. kartu su Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėju I. K. parplaukė į krantą tarnybine valtimi su varikliu. Valtyje rastos galbūt neteisėtos žvejybos metu sugautos 7 lydekos ir 350 g. ešerių. Tikrinimo metu J. L. prisipažino žvejojęs draudžiamoje vietoje (vandens telkinyje, kur žvejoti yra draudžiama), tačiau, galbūt įtakotas I. K., parodymus pakeitė. Pareigūnai bandė išvengti administracinės atsakomybės darydami spaudimą Kauno GGAS pareigūnams, apeliuodami apie gręsiantį skandalą. J. L. 2023 m. gegužės 22 d. neteisėtą žvejybą vykdė darbo laiku, pagal Darbo grafiką pareigūnas dirbo nuo 8:00 iki 17:00 val. Laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. birželio 9 d. I. K. suteiktos kasmetinės atostogos. Galbūt neteisėtos žvejybos metu pareigūnai naudojo tarnybinę valtį. Valtyje rastos dvi meškerės (spiningai), masalų dėžutė ir žuvys. Kitų darbui reikalingų priemonių, tokių, kaip kompiuteris, vaizdo kamera (kūno kamera), vaizdo kamera, kuria galima būtų fiksuoti galimus pažeidimus, dokumentai pažeidimų ar aplinkybių fiksavimui valtyje nerasta. Abiem pareigūnams dėl padarytų žvejybos taisyklių pažeidimų pradėtos administracinių nusižengimų teisenos ir surašyti administracinio nusižengimo protokolai (ROIK 23208713018, ROIK 23208703183) paimti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės.
4.2. Departamento direktoriaus 2023 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. AD1-138 buvo sudaryta tyrimo komisija (toliau – ir Komisija) Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo I. K. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti. 2023 m. gegužės 24 d. surašytas Teikimas stabdyti tarnybinio nusižengimo, turinčio administracinio nusižengimo požymių, tyrimą iki kol bus priimtas procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje ROIK 23208703183. Departamento direktorius 2023 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ADP1-171 „Dėl I. K. nušalinimo nuo pareigų“ Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas I. K. dėl galbūt padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo nušalintas nuo užimamų pareigų nuo 2023 m. birželio 12 d. iki tarnybinio nusižengimo tyrimo, atliekamo I. K. atžvilgiu, pabaigos.
4.3. Dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje 2023 m. gegužės 23 d. registruotas Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorės M. R. tarnybinis pranešimas Nr. BDR-1802, taip pat registruoti Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno GGAS vedėjo D. J. 2023 m. gegužės 22 d. tarnybinis pranešimas Nr. BDR-1808, Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno GGAS vyresniojo specialisto E. L. 2023 m. gegužės 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. BDR-1825 ir Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno GGAS vyriausiojo specialisto D. M. 2023 m. gegužės 26 d. tarnybinis pranešimas Nr. BDR-1831, kuriuose iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, susijusios su Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto J. L. ir Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo I. K. galbūt padarytu šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, diskredituojančiu Departamentą ir valstybės tarnybą.
4.4. Iš nustatytų faktinių aplinkybių galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjas, veikdamas kartu su J. L., naudodamasis Departamento turtu (tarnybine metaline valtimi Nr. (duomenys neskelbtini) su varikliu), prisidengdamas tarnybinių funkcijų vykdymu ir piktnaudžiaudamas jam suteiktomis galiomis, šių funkcijų nevykdė, o priešingai – veikdamas priešingais valstybės tarnybai ir savo funkcijų vykdymui interesais, plaukiojo ir žvejojo vandens telkinyje (Žuvinto biosferos rezervato Žaltyčio ežere), kuriame plaukioti ir žvejoti yra draudžiama, bei galbūt neteisėtos žvejybos metu padarė 5 055,75 Eur žalą žuvų ištekliams.
4.5. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, galbūt pažeisdamas teisės aktų nuostatas, savo veiksmais galbūt diskreditavo valstybės tarnybą ir Departamentą, jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl veikos, už kurią jis gali būti atleistas iš pareigų, todėl, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjas pagrįstai nušalintas nuo užimamų Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo pareigų iki tarnybinio nusižengimo, atliekamo jo atžvilgiu, tyrimo pabaigos. Skunde išdėstytais motyvais naikinti Departamento direktoriaus Įsakymą nėra teisinio pagrindo.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu (sprendime nurodyti metai – 2021 m., laikytini rašymo apsirikimu) pareiškėjo I. K. skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad:
6.1. Byloje yra pateiktas Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorės 2023 m. gegužės 23 d. tarnybinis pranešimas Nr. BDR-1802, adresuotas Departamento direktoriui; Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno GGAS vyriausiojo specialisto T. G. 2023 m. gegužės 23 d. tarnybinis pranešimas Nr. BDR-1831; Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno GGAS vedėjo D. J. 2023 m. gegužės 22 d. tarnybinis pranešimas Nr. BDR-1808; Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno GGAS vyresniojo specialisto E. L. 2023 m. gegužės 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. BDR-1825. Teismas detaliai aptarė šių tarnybinių pranešimų turinį.
6.2. Departamento direktorius 2023 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. AD1-138 sudarė tyrimo komisiją pareiškėjo galbūt padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti. Komisija 2023 m. gegužės 24 d. teikimu Nr. TNT-51 „Stabdyti tarnybinio nusižengimo, turinčio administracinio nusižengimo požymių, tyrimą“, adresuotu Departamento direktoriui, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo veika turi administracinio nusižengimo požymių (pradėta administracinio nusižengimo teisena, ROIK 23208703183), pareiškėjo galbūt įvykdytas administracinis nusižengimas akivaizdžiai susijęs su galbūt padarytu tarnybiniu nusižengimu, pasiūlė stabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą, pradėtą pareiškėjo atžvilgiu, iki procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 23208703183 priėmimo.
6.3. Į bylą pateiktas Departamento Vidaus tyrimų skyriaus patarėjo, atliekančio vedėjo funkcijas, V. G., 2023 m. birželio 9 d. tarnybinis pranešimas Nr. TNT-63, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo veika turi administracinio nusižengimo požymių (pradėta administracinio nusižengimo teisena, ROIK 23208703183), pareiškėjo galbūt įvykdytas administracinis nusižengimas akivaizdžiai susijęs su galbūt padarytu tarnybiniu nusižengimu, 2023 m. gegužės 24 d. teikimu tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdytas iki procesinio sprendimo priėmimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23208703183). Pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. birželio 9 d. pareiškėjui suteiktos kasmetinės atostogos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo veiksmais galbūt diskreditavo valstybės tarnybą ir Departamentą, jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl veikos, už kurią jis gali būti atleistas iš pareigų, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pasiūlyta pareiškėją nušalinti nuo užimamų Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo pareigų iki tarnybinio nusižengimo, atliekamo jo atžvilgiu, tyrimo pabaigos.
6.4. Departamento direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, atsižvelgdamas į Departamento vidaus tyrimų skyriaus patarėjo, atliekančio vedėjo funkcijas, 2023 m. birželio 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. TNT-63, 2023 m. birželio 9 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nušalino pareiškėją nuo užimamų pareigų dėl galbūt padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo (2023 m. gegužės 22 d. kartu su Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Marijampolės gyvosios gamtos skyriaus vyriausiuoju specialistu J. L. naudojantis Departamento turtu (tarnybine metaline valtimi Nr. (duomenys neskelbtini) su varikliu), prisidengiant tarnybinių funkcijų vykdymu ir piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais, veikiant priešingais valstybės tarnybai ir savo funkcijų vykdymui interesais, plaukiojimu ir žvejojimu vandens telkinyje (Žuvinto biosferos rezervato Žaltyčio ežere), kuriame plaukioti ir žvejoti draudžiama, neteisėtos žvejybos metu kartu su J. L. padarant 5 055,75 Eur žalą žuvų ištekliams, tokiais savo veiksmais galbūt diskredituojant valstybės tarnybą ir Departamentą), nuo 2023 m. birželio 12 d. iki tarnybinio nusižengimo tyrimo, atliekamo pareiškėjo atžvilgiu, pabaigos (1 punktas); įpareigojo pareiškėją grąžinti valstybės tarnautojo pažymėjimą ir visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias darbo priemones ir jo žinioje esančius dokumentus pagal perdavimo–priėmimo aktą (2 punktas); nurodė Departamento Finansų skyriui nemokėti darbo užmokesčio pareiškėjui jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiui (3 punktas).
6.5. Pareiškėjas į bylą pateikė savo pareigybės aprašymą, Departamento direktoriaus 2023 m. balandžio 11 d. patvirtiną Departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, 2023 metų kasmetinių atostogų suteikimo eilę.
6. Teismas aptarė Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2, 4, 5 dalių, 34 straipsnio 4 dalies, 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 40 straipsnio 3, 4 dalių, 41 straipsnio 1, 2 dalių, Aprašo 3 punkto nuostatas.
7. Teismas pažymėjo, kad iš Aprašo 3 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tik ištyrus tarnybinį nusižengimą, gali būti priimta motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus, kurioje, be kita ko, nurodoma, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą. Nušalinimas nuo pareigų taikomas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu (įprastai pačioje jo pradžioje), t. y. iki galutinio sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimo, todėl nušalinimo nuo pareigų taikymas negali būti siejamas su galutiniu tyrimo rezultatu. Teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais, informacija, kurie yra pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog asmuo gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Įsakymo 1 punkte nurodyta dėl kokio galbūt padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo pareiškėjas yra nušalintas nuo užimamų pareigų.
8. Įvertinęs tarnybiniuose pranešimuose pateiktą informaciją, kuri buvo pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje 32 straipsnio 1 dalyje, 33 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse įtvirtintą reguliavimą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nebuvo pagrindo nušalinti pareiškėją nuo užimamų pareigų vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo atostogų, administracinių ir tarnybinių nuobaudų neturėjimo, skatinimų, jo kasmetinės veiklos vertinimo nesudarė pagrindo teismui daryti kitokią išvadą.
9. Teismas pažymėjo, kad iš Įsakymo 1 punkto matyti, jog pareiškėjo galbūt padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas nesiejamas su netinkamu ar aplaidžiu pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų vykdymu. Vertinant Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje, 33 straipsnio 5 dalyje, 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarnybinė atsakomybė gali kilti tik jeigu valstybės tarnautojas netinkamai ar aplaidžiai vykdė pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, ar tik dėl veikų, kurias valstybės tarnautojas atliko darbo metu, o ne atostogų metu.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo argumentus neva jo tarnybinė atsakomybė kildinama išimtinai iš administracinio nusižengimo, tokiu informacijos šaltiniu gali būti tik administracinio nusižengimo byloje priimtas ir įsiteisėjęs nutarimas, kuriame būtų nurodyti galimo tarnybinio nusižengimo požymiai, paneigia Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas.
11. Teismas vertino, kad Įsakymo 1 punkte yra aiškiai nurodyta, kodėl priimtas sprendimas nušalinti pareiškėją nuo užimamų pareigų, kodėl pareiškėjas nušalintas nuo užimamų pareigų, Įstatymo 40 straipsnio 2 dalis 2 punktas nesieja nušalinimo su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis – kenkimu vykdomam tyrimui. Pareiškėją Įsakymo 1 punktu nušalinus nuo užimamų pareigų, dėl to per nušalinimo laikotarpį jam neinant užimamų pareigų ir nevykdant pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, pagrįstas yra Įsakymo 2 punktas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti valstybės tarnautojo pažymėjimą ir visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias darbo priemones, įskaitant mobiliojo ryšio telefoną, ir jo žinioje esančius dokumentus.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos dėl Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai yra neaktualios, nes Konstitucinis Teismas pripažino, kad Įstatymo 41 straipsnio 2 dalis neatitinka Konstitucijos tik tam tikra dalimi, siejant su Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra aktualus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog priimant Įsakymą buvo pažeistas proporcingumo principas.
13. Dėl pareiškėjo argumentų, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas 2023 m. gegužės 24 d., sustabdytas 2023 m. gegužės 24 d., tačiau, esant sustabdytam ir neatnaujintam tarnybinio nusižengimo tyrimui, buvo priimtas dar ir Įsakymas dėl nušalinimo, teismas pažymėjo, kad, vertinant Įstatymo 34 straipsnio 4 punkte, 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, sustabdžius tarnybinio nusižengimo tyrimą Įstatymo 34 straipsnio 4 dalies pagrindu ir jo neatnaujinus, valstybės tarnautojas negali būti nušalintas nuo užimamų pareigų, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas dėl to, kad paaiškėja, jog tarnybinis nusižengimas turi administracinio nusižengimo požymių, o ne kad atsirado įrodymų, kurie kelia pagrįstas abejones dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo.
14. Teismas vertino, kad Įsakymas yra motyvuotas bei pagrįstas teisės aktų nuostatomis, jame nurodytas laikotarpis, kuriam pareiškėjas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir pagrindai, jis yra pasirašytas įgaliojimus turinčio asmens, jame yra nurodyta jo apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tai teismas darė išvadą, kad Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
15. Netenkinęs pareiškėjo prašymo panaikinti Įsakymą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti Departamentą išmokėti pareiškėjui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 12 d. neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,1 procento delspinigių nuo šios sumos.
III.
16. Pareiškėjas I. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento direktoriaus Įsakymą ir įpareigoti Departamentą išmokėti pareiškėjui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 12 d. neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,1 procento delspinigių nuo šios sumos.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir neteisingas, kadangi teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, taikė ir aiškino materialiosios teisės normas.
18.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime remiasi ginčui neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) teismo praktika, kuri yra suformuota sprendžiant nušalinimo nuo pareigų metu neišmokėto atlyginimo kompensavimo klausimus, t. y. jau po to, kai tarnybinio pažeidimo byla yra visiškai išnagrinėta ir telieka nuspręsti, ar tyrimo metu taikytas nušalinimas buvo proporcingu priimtam galutiniam sprendimui, atitinkamai ar taikytinas kompensavimas. Pareiškėjo atveju tarnybinis patikrinimas nebuvo atliekamas, tarnybinio nusižengimo tyrimas nėra baigtas, nušalinimas trunka jau pakankamai ilgą laiką (daugiau nei 3 mėnesius) ir galutinio sprendimo priėmimo laikas yra nežinomas ir sunkiai prognozuojamas. Pareiškėjas nurodo LVAT 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3651-629/2021, kurioje konstatuota, kad nušalinimo pagrįstumas neturi būti vertinamas retrospektyviai, t. y. atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo rezultatus.
18.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. KT201-A-N15/2021 pateiktas išaiškinimas yra priimtas baudžiamojo proceso aplinkoje, kai būna pažeisti žymiai didesnės vertės visuomeniniai gėriai ir taikoma kur kas griežtesnė atsakomybė, todėl analogiškai turi būti taikomas ir mažesnio pavojingumo administracinių nusižengimų atvejais.
18.3. Pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo patikrinti ar pateiktos faktinės aplinkybės yra pakankamos pagrįstai manyti, kad pareiškėjas gali būti nubaustas griežčiausia įmanoma nuobauda – atleidimu iš pareigų. Pareiškėjo įsitikinimu, tokios išvados negalima daryti.
18.3.1. Pareiškėjui inkriminuojamos veikos aprašymas yra akivaizdžiai neteisingas, nes Žaltyčio ežere absoliutus draudimas žvejoti nėra taikomas, draudimas plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis netaikomas vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, o žuvų ištekliams padarytos žalos apskaičiavimo bazinis įkainis pareiškėjui dirbtinai pritaikytas tris kartus didesnis nei taikomas tokio pobūdžio ežere (pritaikytas įkainis kaip gamtiniame rezervate ar ichtiologiniame draustinyje, nors Žaltyčio ežeras niekada tokiu nebuvo – tai botaninis-zoologinis draustinis, ir jame trigubas įkainis netaikomas).
18.3.2. Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Nei Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorės M. R. 2023 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytų administracinių nusižengimų ir galimų tarnybinių nusižengimų“, nei Departamento direktoriaus 2023 m. gegužės 24 d. įsakyme Nr. AD1-138 „Dėl komisijos sudarymo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo I. K. galbūt padarytas tarnybiniam nusižengimui ištirti“ nenurodyta, kokių konkrečiai tarnybos pareigų pareiškėjas neatliko ar atliko netinkamai. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė savo pareigybės aprašymą, tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių pašalinti šį neaiškumą. Be to, konkrečios tariamai neįvykdytos ar netinkami įvykdytos pareiškėjo tarnybinės pareigos nėra nurodytos ir pranešime apie tarnybinį nusižengimą, nes jis apskritai nesurašytas ir pareiškėjui neįteiktas.
18.3.3. Remdamasis Įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas teigia, kad, jei veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, o asmuo patraukiamas administracinėn atsakomybėn, tarnybinio nusižengimo tyrimas nutraukiamas, tarnybinio nusižengimo tyrimas būtų pratęstas tik tuo atveju, jei administracinė atsakomybė nebūtų pritaikyta. Kadangi administracinio nusižengimo tyrimas jau pradėtas, o administracinio nusižengimo tyrimą ir tarnybinio nusižengimo tyrimą vykdo ta pati institucija, tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo būti pradėtas, kol nepaaiškės sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Remdamasis Aprašo 3 punkto 2 pastraipa, pareiškėjas mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas gali būti pradėtas tik tada, kai informacija patikrinta ir patikima. Kadangi pareiškėjo tarnybinė atsakomybė kildinama išimtinai iš administracinio nusižengimo, tokiu informacijos šaltiniu gali būti tik administracinio nusižengimo byloje priimtas ir įsiteisėjęs nutarimas, kuriame būtų nurodyti galimo tarnybinio nusižengimo požymiai.
18.3.4. Administraciniai nusižengimai, kurių padarymu pareiškėjas yra įtariamas, jeigu ir buvo padaryti, buvo padaryti jo kasmetinių atostogų metu, kai jokių valstybės tarnautojo funkcijų nevykdė. Tarnybinio nusižengimo sąvoka, apibrėžta Įstatyme, leidžia daryti išvadą, kad veika, už kurią valstybės tarnautojas galėtų būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, turi būti susijusi su jo tarnyba, Įstatyme nėra aiškiai nurodyta, kad tarnybiniu nusižengimu gali būti laikomas ir valstybės tarnautojo elgesys, nesusijęs su tarnyba.
18.4. Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjas nėra gavęs. Neįteikus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą, jam nesuteikta ir teisė pateikti paaiškinimus dėl galimo nusižengimo. Esant tokiai situacijai apskritai negalima teigti, kad pareiškėjas gali būti laikomas tarnybinio nusižengimo tyrimo subjektu, atitinkamai jam negali būti taikomos jo teises ir laisves ribojančios priemonės, tokios, kaip nušalinimas nuo tarnybos. Be to, nušalinimas priimtas esant sustabdytam tarnybinio nusižengimo tyrimui, todėl nušalinimas negali būti pripažintas teisėtu.
18.5. Neterminuotas nušalinimas nuo tarnybos, jau trunkantis daugiau nei 3 mėnesius, nesiekiant jokių konkrečių viešąjį interesą atitinkančių tikslų, negali būti laikomas proporcingu, taigi yra taikomas pažeidžiant konstitucinį proporcingumo principą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo šio argumento iš esmės nenagrinėti, grįsdamas tokią išvadą vien tuo, kad pagal esamą reglamentavimą nušalinimas nuo tarnybos pareiškėjo atveju pagal Įstatymą yra galimas. Ginčijamame Įsakyme nėra nurodyta nei kokių viešąjį interesą atitinkančių tikslų yra siekiama pareiškėjo nušalinimu, nei kokiais argumentais grindžiama išvada, kad tokiu sprendimu pareiškėjo teisės nėra ribojamos labiau negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, visiškai nevertinta pareiškėjo individuali situacija ir neatsižvelgta nei į vieną iš Konstitucinio Teismo nurodytų aplinkybių – einamų pareigų valstybės tarnyboje svarbą, vykdomų funkcijų ypatumus, tenkančią atsakomybę, galimybę perkelti į kitas pareigas ir t. t. Atlikti tarnybinio pažeidimo tyrimą pavesta Komisijai, kurios nei vienas iš narių nėra pareiškėjui pavaldus ar kitaip priklausomas pagal pareigas, todėl ir toliau dirbdamas savo darbą pareiškėjas niekaip negalėtų jų įtakoti ir taip trukdyti procesui.
18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko atsiliepime į skundą nurodytus argumentus bei pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais pareiškėjo skundas buvo atmestas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
20. Ginčas byloje kilo, be kita ko, dėl Departamento direktoriaus Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, Įsakymą paliko nepakeistą.
21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento direktoriaus Įsakymą ir įpareigoti Departamentą išmokėti pareiškėjui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 12 d. neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,1 procento delspinigių nuo šios sumos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, taikė ir aiškino materialiosios teisės normas. Pabrėžia, kad jis nepadarė tokio teisės pažeidimo, už kurį jam būtų taikoma griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo patikrinti ar pateiktos faktinės aplinkybės yra pakankamos pagrįstai manyti, kad pareiškėjas gali būti nubaustas griežčiausia įmanoma nuobauda – atleidimu iš pareigų. Pabrėžtina, kad Įsakyme nurodoma, jog pareiškėjas nuo užimamų pareigų nušalinamas Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, pagrindu. Pasak pareiškėjo, vadovaujantis šia Įstatymo nuostata, pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą, veika, dėl kurios gali grėsti atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų, jau turi būti įrodyta, o dabar administracinio nusižengimo byla nėra baigta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu. Pagal Įstatymo 34 straipsnio 4 dalį kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai valstybės tarnautojo veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą. Vadinasi, tarnybinio nusižengimo tyrimas gali būti tiesiogiai susijęs su administraciniu nusižengimu, todėl Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata negali būti aiškinama taip, kad veika, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, turėtų būti jau kvalifikuojama kaip administracinis pažeidimas. Nušalinimas nuo pareigų taikomas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu (įprastai pačioje jo pradžioje), t. y. iki galutinio sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimo, todėl nušalinimo nuo pareigų taikymas negali būti siejamas su galutiniu tyrimo rezultatu. Teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais, informacija, kurie yra pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog asmuo gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, vykstant administracinio nusižengimo tyrimo procesui, taip pat nesant baigtam tarnybinio nusižengimo tyrimui, nėra jokio teisinio pagrindo pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas gali būti nubaustas griežčiausia įmanoma nuobauda – atleidimu iš pareigų. Kaip pagrįstai savo sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad iš esmės nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-35/2008, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1040/2013, 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4504-556/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3263-662/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-149-438/2022). Tokiose bylose turi būti įvertinti galutiniai tarnybinio patikrinimo rezultatai (galutinai nustatyti teisės pažeidimai), tai, ar jie, vertinant retrospektyviai, pateisina pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų, t. y. ar dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo būti teisėtai ir pagrįstai nušalintas nuo pareigų per faktinio jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį (žr., pvz., LVAT 2008 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-35/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-798/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 276–288).
25. Antra vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, aptaręs Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, be kita ko, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; laikytis Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (16 straipsnio 1 dalis); piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama (2 straipsnio 5 dalis); pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie: <...> 6) lojalumas valstybei – valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti; 7) nesavanaudiškumas – valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui, partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams; <...> 9) padorumas – valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas; 10) pagarba žmogui ir valstybei – valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus; <...> (3 straipsnio 1 dalis); valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (32 straipsnio 1 dalis); tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (33 straipsnio 2 dalis). Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (33 straipsnio 4 dalis). Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma: 1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; <...>; 3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 4) piktnaudžiavimas tarnyba; 5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas; 6) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje; <...> (33 straipsnio 5 dalis), be to, įvertinęs faktines aplinkybes, aptartas Įsakyme (žr. šios nutarties 6.4 punktą), padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog nebuvo pagrindo nušalinti pareiškėją nuo užimamų pareigų vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes nagrinėjamoje administracinėje byloje egzistuoja pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais, informacija, kurie yra pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog pareiškėjas gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš Įsakymo 1 punkto (žr. šios nutarties 6.4 punktą) matyti, jog pareiškėjo galbūt padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas nesiejamas su netinkamu ar aplaidžiu pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų vykdymu. Vertinant Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą (žr. šios nutarties 26 punktą), nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarnybinė atsakomybė gali kilti tik jeigu valstybės tarnautojas netinkamai ar aplaidžiai vykdė pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, ar tik dėl veikų, kurias valstybės tarnautojas atliko darbo metu, o ne atostogų metu.
27. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad šioje byloje būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3651-629/2021, tačiau minėtoje nutartyje pareigūno nušalinimas buvo atliktas kitu pagrindu – dėl kenkimo vykdomam tyrimui. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nušalinimas vykdomas Įstatymo 40 straipsnio 2 dalis 2 punkto pagrindu.
28. Pareiškėjo nurodomas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. KT201-A-N15/2021 nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra aktualus, nes jame konstatuota, kad Įstatymo 41 straipsnio 2 dalis neatitinka Konstitucijos tik tam tikra dalimi, siejant su Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra taikomas.
29. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinis tyrimas ir nuobauda už tarnybinio nusižengimo padarymą atlikimą turi būti skiriama griežtai laikantis Įstatymo nuostatų ir jame įvirtintų terminų (Įstatymo 34 straipsnio 1, 4 dalys), kad nebūtų neproporcingai ribojamos pareiškėjo teisės. Be to, retrospektyviai nustačius, kad pareiškėjas buvo nepagrįstai nušalintas nuo pareigų, jis turi galimybę prisiteisti atlyginimą už nušalinimo laikotarpį.
30. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis