PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 29 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant ieškovei N. Ž., jos atstovui advokatui V. M., atsakovui A. V., jo atstovei advokatei J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovui A. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus E. R., išlaikymui po 400,00 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2000 m. pradėjo susitikinėti. Draugavo apie metus laiko, kartu negyveno, tačiau susitikinėdavo. Ji pastojo, atsakovas džiaugėsi, kad turės vaiką, tačiau neštumo pabaigoje ji suprato, kad jis turi kitą moterį. (duomenys neskelbtini) dieną jai gimė sūnus E. R.. Po sūnaus gimimo ji bandė susisiekti su atsakovu, kad užregistruoti vaiko gimimą, tačiau atsakovas atsisakė. Po sūnaus gimimo atsakovas sūnaus nelankė, materialiai nerėmė ir nebendravo. Berniuko išlaikymui būtina skirti 800,00 Lt kas mėnesį. Jos pajamos yra nedidelės, gyvena iš gaunamų 800,00 Lt išmokų, kurias gauna už keturis vaikus, kitų pajamų ir turto neturi. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus (b.l.2,3)

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad į teismą kreipėsi, nes vienai sunku išlaikyti vaiką. Ji turi penkis nepilnamečius vaikus. Šiuo metu nedirba, nes auginu vaikus A. ir D.. Iš Sodros gauna apie 800 litų, socialinė paramos gauna apie 300–500 litų. Šiuo metu jos vyras nedirba, o kai dirbo gaudavo apie 600 litų atlyginimo. Mėnesinės gaunamos pajamos svyruoja priklausomai nuo gaunamos socialinės pašalpos dydžio. Per mėnesį iš viso gauna apie 2000 Lt. Teigia, kad sūnui E. R. skiria 800 litų išlaikymui, kai pinigų nepakanka skolinasi iš kaimynų ir draugų. 

Ieškovo atstovas advokatas V. M. ieškinį palaikė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog atlikus DNR ekspertizę nustatyta, kad atsakovas yra E. R. tėvas, todėl dėl to ginčas nekyla. Prašė priteisti sūnaus išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, suma visiškai atitinka vaiko poreikius. Prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nurodė, jog ieškovė nesikreipė dėl tėvystės nustatymo anksčiau, nes buvo maži vaikai, atsakovas atliko karinę tarnybą, todėl ieškovė nekalta, kad nesikreipė anksčiau.

Atsakovas A. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka visiškai, ieškinyje nurodytas melas, kad jie susipažino 2000 metais, jie yra antros eilės pusbrolis ir pusseserė ir bendravo nuo 1996 metų (b.l.23)

Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino iš dalies ir paaiškino, jog su ieškove kartu negyveno ir nedraugavo, tačiau pas ieškovę ateidavo. 2002 -08-10 jis susituokė su dabartine žmona, o su ieškove santykius nutraukė. Nežinojo, kad ieškovė laukiasi, jam tai buvo staigmena, apie tai, kad E. jo sūnus sužinojo po ekspertizės atlikimo. Sutinka, jog yra E. R. tėvas, nes atlikta ekspertizė. Prašo išlaikymo dydį mažinti iki 200 Lt, nes šiuo metu jis gyvena iš 800–900 Lt gaunamų pajamų. Jis 2002-08-10 susituokė, gyvendamas santuokoje susilaukė trijų vaikų – A. V. gimusio (duomenys neskelbtini) (b.l.55), A. V., gimusio (duomenys neskelbtini) (b.l.54), A. V. gimusio (duomenys neskelbtini) (b.l.66). Šiuo metu jo žmona nedirba, nes augina kūdikį, gimusį (duomenys neskelbtini). Įsiskolinimo neturi iš ko mokėti. Mano, kad ieškovė galėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo anksčiau.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė J. K. paaiškino, jog reikalavimai dėl tėvystės nustatymo yra teisėti ir visiškai pagrįsti, nes ekspertizė patvirtina, kad atsakovas yra tėvas. Prašė priteisti išlaikymą atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi keturis vaikus, jo gaunamos pajamos 900 Lt, pastoviai dirba, nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Abiejose šeimose yra po naujagimį, mano, kad ieškovė realiai neišleidžia sūnaus E. poreikiams 800 Lt, nes ieškovės gaunamos šeimos pajamos yra apie 1800 Lt, o šeimoje yra penki vaikai. Ieškovė nesilaikė sąžiningumo principų, nes nepateikė savo sutuoktinio gaunamų pajamų. Ieškovė teismui nepateikė raštelių, kurie patvirtintų, kad ji skolinosi pinigų sūnaus E. išlaikymui. Sprendžiant įsiskolinimo klausimą prašo atkreipti dėmesį, kad atsakovas nežinojo, kad yra E. tėvas. 

Institucija, teikianti išvadą byloje, Prienų rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovė kartu savo keturiais nepilnamečiais vaikais gyvena jai skirtame Prienų rajono savivaldybei priklausančiame dviejų kambarių socialiniame bute. Ieškovei yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ji gauna motinystės pašalpą bei išmokas vaikams ir socialinę pašalpą gauna išmoką vaikui. Nepilnametis E. R. ugdomas Prienų ,,Ąžuolo“ progimnazijoje. E. R. nepažįsta biologinio tėvo ir su juo nebendrauja. Mano, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais ir tenkintinas (b. l. 24).

Prienų rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje patvirtino savo išvadą ir pabrėžė, kad vaikas iki šiol nepažįsta savo tėvo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė E. R., gimimo liudijime jo motina nurodyta ieškovė N. R., tėvas nenurodytas (b. l. 7). Santuokos liudijimas (b.l.8) patvirtina, kad 2012-12-29 N. R. gimusi (duomenys neskelbtini) susituokė su D. Ž., po santuokos jos pavardė – Ž..

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio. 1 dalis). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2013 m. gegužės 21 d. ekspertizės akte Nr. ES 200/13(01) konstatuota, kad atsakovas A. V.. yra E. R. tėvas su 99,9999 % tikimybe (b.l.40). Remiantis šiuo įrodymu konstatuojama, kad atsakovas yra nepilnamečio E. R. tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Atsakovas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažįsta, ginčo byloje dėl atsakovo tėvystės į E. R. gimusį (duomenys neskelbtini) nėra, vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja ieškinio dėl tėvystės nustatymo patenkinimui (b. l. 24). Atsakovui išaiškinta, kad teismo sprendimu nustačius tėvystę, duomenų vaiko gimimo įraše apie tėvą ateityje nuginčyti negalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė atleidžiama nuo tolimesnio ieškinio šioje dalyje įrodinėjimo ir teismas laiko įrodyta, kad atsakovas A. V. yra E. R. gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. V. vaikas (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 268 straipsnio 5 dalis, CK 3.146 – 3.148 straipsniai).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko E. R. gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdžio metu nurodė, jog ji ieškinį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo palaiko visiškai ir prašo jį tenkinti. Atsakovas nurodė, jog mokėti išlaikymo įsiskolinimą nesutinka, nes nežinojo apie sūnaus gimimą. Prašo priteisti išlaikymą po 200,00 Lt, nes šiuo metu teikti didesnę materialinę paramą negali, nes turi išlaikyti kitus tris nepilnamečius vaikus.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnaus E. R. išlaikymui prašo priteisti po 400,00 Lt per mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki berniuko pilnametystės. Ieškovė nedirba, augina penkis vaikus, gauna socialines išmokas ( l. 67), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 13), taip pat neturi įregistruotų transporto priemonių (b. l. 14). Atsakovas dirba (b. l. 52), gaunamos pajamos apie 900 Lt per mėnesį (b.l.52,70), susituokęs (b.l.53), be E. R. turi dar tris nepilnamečius išlaikytinius (b.l. 54,55, 66), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 56), taip pat neturi įregistruotų transporto priemonių (b. l. 57).

Nors atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės apie 900 Lt, tačiau teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tėvai (tėvas ir motina) privalo imtis priemonių, kad uždirbtų pajamas tokio dydžio, kad galėtų patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Todėl konstatuotina, kad atsakovas turi pilną galimybę dirbti ir/ar susirasti tokį darbą, kuris galėtų užtikrinti tiek jo paties pragyvenimo lygį, tiek sąžiningai ir atsakingai vykdyti pareigą užtikrinti tinkamą sūnaus E. R. išlaikymą, jo gyvenimo sąlygas bei pakankamą tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra liepiama ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas nedarbo buvimo faktu arba gaunamomis minimaliomis pajamomis.

Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas bei nepilnamečio vaiko poreikius, ir tai, kad vaiko motina savo lėšomis užtikrina nepilnamečiui vaikui teisę į būstą, teismas turi pagrindo manyti, kad vaiko tėvas, galėtų skirti kas mėnesį po 300,00 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymui. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialines teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas mano, kad 300,00 Lt išlaikymo dydžio nustatymas įtvirtins vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus, užtikrins jo poreikius. Teismas vertina, kad vaikui neturinčiam specialiųjų poreikių, pakankama ir protinga išlaikymo suma būtų 600 Lt. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos t.y. nuo 2013 m. kovo 1 d. iki sūnaus E. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir dėl kitų svarbių aplinkybių, tarpusavyje nesusitarus, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė N. Ž. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko teisų ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Nepilnamečio vaiko motinos (ieškovės) pasyvus elgesys tokį ilgą laiką delsiant tinkamai apginti nepilnamečio sūnaus E. R. teises ir teisėtus interesus yra netinkamas. Pažymėtina, jog ieškovė į teismą dėl tėvystės nustatymo ilgą laiką nesikreipė, o praėjus nuo vaiko gimimo daugiau kaip dešimt metų kreipėsi tik dėl materialinio intereso. Be to, atsakovas A. V. apie sūnaus E. R. buvimą sužinojo tik atlikus DNR tyrimus. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo paaiškinimus apie sūnaus E. gimimo sužinojimą. Teismas, įvertinęs visas anksčiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad apie pareigą išlaikyti savo nepilnamečio sūnaus E. atsakovas sužinojo tik teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 1.5 straipsnio 4 dalis), reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmeta, kaip nepagrįstą.

Bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes tiek ieškovei, tiek atsakovui suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 15, 31) (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

           n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas A. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. R. yra atsakovo A. V. sūnus. 

Priteisti iš atsakovo A. V. nepilnamečio sūnaus E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. kovo mėn. 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

            Paskirti ieškovę N. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją siųsti Prienų rajono Savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui tėvystės faktui įregistruoti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

           Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                             Laima Lubauskienė