D. V. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, panaudojo fizinio asmens dokumentą:
D. V., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo vairuotojo pažymėjimą Nr. 01315724, išduotą 2018 m. lapkričio d. D. M. vardu, tai yra 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 17:10 val., adresu Lašupio g., Dovilai, Klaipėdos rajono savivaldybė, patikrinimo metu pateikė jį Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK pareigūnams.
Iš įtariamojo D. V. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimą, kuris priklauso jo draugui D. M., rado Klaipėdos mieste, picerijoje „Čili pica“, kurioje kartu su juo buvo maždaug 2018 metų lapkričio mėnesį, tačiau tikslios datos nepamena. Kodėl neatidavė D. M. jo vairuotojo pažymėjimo pasakyti ir paaiškinti negali. 2019 m. rugpjūčio 16 d. vairuojamą automobilį sustabdžiusiems pareigūnams pateikė D. M. vardu išduotą pažymėjimą, kurį turėjo savo automobilyje. Kadangi pats nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonę, todėl pamanė, kad pateiks savo draugo vairuotojo pažymėjimą, o policijos pareigūnai to nepastebės ir nesupras. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai ir savo draugo D. M. atsiprašys, kad taip pasielgė ir kad neatidavė jam surasto vairuotojo pažymėjimo, o dar ir juo pasinaudojo (b. l. 72).
Iš nukentėjusiojo D. M. parodymų nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas 2018 m. lapkričio 6 d. (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01315724). Vairuotojo pažymėjimą laikė savo piniginėje. Maždaug po mėnesio pastebėjo, jog piniginėje nebėra vairuotojo pažymėjimo. Pagalvojo, kad jį darbo metu paliko darbiniame automobilyje, tačiau apieškojęs jo ten nerado. Bendradarbiai jo taip pat nerado. Dėl dingusio vairuotojo pažymėjimo nesikreipė į jokią įstaigą, tikėdamasis, jog atsiras. 2019 m. rugpjūčio 19 d. telefonu policijos pareigūnai informavo, jog jam priklausantis vairuotojo pažymėjimas yra policijoje. Tyrėjai parodžius vairuotojo pažymėjimą jis jį atpažino kaip pažymėjimą, kurio ir buvo pasigedęs. Savo vairuotojo pažymėjimo niekam nebuvo davęs ir nenutuokė, kur ir kuriuo momentu jis galėjo dingti. D. V. yra jo pažįstamas nuo mokyklos laikų, kartu lankė tą pačią mokyklą. Su juo palaikydavo draugiškus ryšius, bendraudavo, susitikdavo apie du kartus per mėnesį. 2018 metų lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, buvo nuvykęs į tuo metu D. V. nuomojamą butą Klaipėdoje, tačiau tikslaus adreso negali pasakyti. Važiuodamas pas jį į svečius į kelnių kišenę įsidėjo savo vairuotojo pažymėjimą, nes manė, jog eis į klubą, o ten reikės pateikti savo asmens dokumentą. Į klubą jie nėjo, todėl pasiliko D. V. nuomojamame bute, kur pernakvojo. Kitą dieną grįžo namo. Po kelių dienų pastebėjo, kad nebeturi vairuotojo pažymėjimo, todėl D. V. kelis kartus klausė, t. y. rašė žinutes per „Messenger“ programėlę, ar jis bute nerado jo vairuotojo pažymėjimo. D. V. vis sakė, kad paieškos, aiškindavo, kad pažymėjimo neranda. Jis pasitikėjo D. V., pamanė, kad pažymėjimą galėjo pamesti kažkur kitur. Tikėjosi, kad dokumentas atsiras. Kadangi D. V. policijos pareigūnams pateikė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, tai mano, kad arba jį pametė kaip ir buvo minėjęs pas D. V. bute, arba D. V. jį iš jo kišenės ištraukė, siekdamas juo pasinaudoti. D. V. niekada nėra davęs ar rodęs savo vairuotojo pažymėjimo, apie jį nėra kalbėję. Materialinės žalos nepatyrė, ir civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia (b. l. 14, 18, 21–22).
Iš liudytojos V. P. parodymų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. dirbant kartu su vyr. tyrėju P. J., apie 17:10 val., važiuojant Klaipėdos g., Doviluose pastebėjo įtartiną automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Jį sustabdžius Lašupio g. ir paprašius vairuotoją pateikti savo vairuotojo pažymėjimą ar asmens tapatybės kortelę, vairuotojas susijaudino, blaškėsi, nekalbėjo, o po kurio laiko iš porankio tarp priekinių sėdynių išėmė vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas vairuotojo pažymėjimą laikė rankose, dar kartą paprašius jį pateikti nedrąsiai pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuris priklausė D. M.. Vairuotojas buvo nepanašus į pateiktą vairuotojo pažymėjime esantį asmens atvaizdą. Vairuotojas labai jaudinosi ir P. J. apžiūrint vairuotojo pažymėjimą, pasakė, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra ne jo ir kad nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonę. Patikrinus per Polis II naršyklę nustatyta, kad automobilį vairavo D. V., patikrinus vairuotojų registrą, nustatyta, kad D. V. nėra įgijęs teisės vairuoti. Paklausus, iš kur gavo minėtą vairuotojo pažymėjimą, teigė, kad rado, tačiau kur rado, nepaaiškino. Taip pat minėjo, jog asmens, kuriam priklauso vairuotojo pažymėjimas, nepažįsta. Paklausė, kodėl D. V. pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą ir kodėl suradęs dokumentą jo nepristatė į policiją. D. V. į tai neatsakė ir nuo klausimo bandė išsisukti. Kartu su D. V. automobilyje važiavo dar vienas vyras, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad D. V. pateiktas vairuotojo pažymėjimas taip pat yra ne jo (b. l. 35–36, 39–40).
Liudytojas P. J. davė parodymus panašius liudytojos V. P. parodymams (b. l. 45–46).
Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK RS tyrėjos V. P. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d., 17:10 val., adresu Lašupio g., Dovilai, Klaipėdos rajono savivaldybė, buvo sustabdytas automobilis „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas D. V. pateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimą Nr. 01315724 išduotą D. M. vardu (b. l. 1–5).
Iš 2019 m. rugsėjo 12 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas pareigūnų darytas vaizdo ir garso įrašas ir nustatyta, kad D. V. sako radęs teises. Pareigūnas klausia D. V., kodėl jis padavė tą vairuotojo pažymėjimą. D. V. į klausimą neatsako. Pareigūnė D. V. klausia ar jis nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo ir naudojasi svetimu vairuotojo pažymėjimu. D. V. kažką nerišliai atsako. Policijos pareigūnas klausia policijos pareigūnės: „O kai pateikė dokumentą ką sakė?“ Pareigūnė atsako: „Nieko nesakė, pateikė ir pradėjo sakyt, kad ne mano ir pateikė svetimo žmogaus“ (b. l. 49–50).
Iš 2019 m. spalio 8 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01315724, išduotas VĮ „Regitra“, kurio išdavimo data 2018 m. lapkričio 6 d. ir kuris galioja iki 2028 m. lapkričio 6 d.. Vairuotojo pažymėjime nurodyta, kad jis yra išduotas D. M. vardu (b. l. 52–55).
Iš 2019 m. spalio 24 d. pakvitavimo nustatyta, kad nukentėjęs D. M. patvirtina, kad jam grąžintas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01315724, išduotas 2018 m. lapkričio 6 d., VĮ „Regitra“, kuris galioja iki 2028 m. lapkričio 6 d. D. M. pretenzijų niekam neturi.
Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo D. V. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo kito fizinio asmens dokumentą.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis D. V. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 83–85). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis (b. l. 80–81). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam, tikintis, kad tokia bausmė sulaikys D. V. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Kaltinamasis prašo teismo jam leisti baudą sumokėti dalimis. BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Kadangi baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas, teismų praktikoje pripažįstama, jog baudžiamąjį įsakymą priėmęs teismas negali atidėti bei išdėstyti baudos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, o gali tik nustatyti ilgesnį nei įstatymo numatytą terminą baudai sumokėti. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, D. V. nustatomas ilgesnis terminas baudai sumokėti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur) baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti jam galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) baudą, nustatant sumokėti ją per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti D. V., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui kaltinamasis D. V. per 12 mėnesių privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Jurgita Grigonienė