Civilinė byla Nr. 2A-509/2012

Procesinio sprendimo kategorijos 22.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. Ž. ir Z. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-873-125/2011 pagal ieškovių G. Ž. ir Z. D. ieškinį atsakovams AS „Parex banka“, akcinei bendrovei Citadele bankui dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Vilniaus 6-ojo notarų biuro notarė D. Š., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Jurtinga“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos pripažinti negaliojančiu 2007 m. gegužės 21 d. G. Ž., kaip fizinio asmens, pasirašytą paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį dėl 2 400 000 Lt; pripažinti negaliojančiu 2007 m. gegužės 21 d. Z. D., kaip fizinio asmens, paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį dėl 2 400 000 Lt; panaikinti 2009 m. gruodžio 21 d. Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D. Š. vykdomuosius įrašus Nr. 1-14537 ir Nr. 1-14536 bei priteisti iš atsakovo AB Parex banko visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007 m. gegužės 21 d. tarp AB Parex banko Klaipėdos filialo ir UAB ,,Jurtinga“, atstovaujamos direktorės G. Ž., buvo pasirašyta Kreditavimo sutartis Nr. KS/14/1031, pagal kurią bendrovei buvo suteiktas 2 400 000 Lt kreditas. Sutarties specialiosios dalies 4 d. buvo numatyta, kad kredito grąžinimui užtikrinti bus įkeisti: gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), 330/881 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,1288 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodė, kad, nepaisant to, jog įkeisto nekilnojamojo turto vertė buvo didesnė, t. y. 3 072 000 Lt, o kredito suma 2 400 000 Lt, bankui darant ekonominį spaudimą ir reikalaujant, buvo papildomai pasirašyti trys banko paruošti vekseliai: 2007 m. gegužės 21 d. UAB „Jurtinga“, atstovaujama G. Ž., kaip juridinis asmuo, pasirašė paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį dėl 2 400 000 Lt; 2007 m. gegužės 21 d. G. Ž., kaip fizinis asmuo, pasirašė paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį dėl 2 400 000 Lt; 2007 m. gegužės 21 d. Z. D., kaip fizinis asmuo, pasirašė paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį dėl 2 400 000 Lt. Pagal sutarties specialiosios dalies 7 d. 7.1. p. atsakovas įsipareigojo, jog, įkeitus nekilnojamąjį turtą, numatytą sutarties specialiosios dalies 4 d., bankas atsisakys UAB „Jurtinga“, G. Ž. ir Z. D. vekselių. Bendrovė iki galo neįvykdė pareigos įkeisti žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius(duomenys neskelbtini), per 40 dienų nuo sutarties pasirašymo, tačiau bankas buvo nuolat informuojamas apie sutarties sąlygos negalimumą įvykdyti bei vėlavimo priežastis. Ieškovės nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. UAB „Jurtinga“ iškėlė bankroto bylą, kurioje yra patvirtintas banko 2 405 406,29 Lt kreditorinis reikalavimas. Pardavus įkeistą turtą bus gautos lėšos, kurių pakanka banko kreditoriniam reikalavimui padengti, tačiau bankas tuo pačiu metu pareiškė reikalavimą ieškovėms sumokėti po 2 400 000 Lt. Ieškovės nurodė, kad tokie banko veiksmai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes bankas nepagrįstai siekia praturtėti jų sąskaita. Nurodė, kad ginčijami vekseliai yra sąlyginiai, nes juose nurodytos sumos vekselio turėtojui turi būti sumokėtos tuo atveju, jei UAB ,,Jurtinga“ neįvykdys savo prievolių pagal sutartį arba jas įvykdys netinkamai, todėl toks vekselis negali būti pripažintas tinkamai įformintu vertybiniu popieriumi. Be to, pažymėjo, kad skolos išieškojimas pradėtas vykdyti pagal kredito sutartį, o ne pagal vekselį. Ieškovės nurodė, kad vekseliai buvo laidavimas pagal kredito sutartį, tačiau vekseliuose nėra jokių įrašų apie tai, kad jos yra laiduotojos, todėl ieškovės darė prielaidą, kad, kaip laiduotojos, jos yra įformintos sutarties specialiosios dalies 4 d., o susitarimas dėl laidavimo įformintas atskirame dokumente, t. y. sutartyje, neatitinka Įsakomųjų paprastųjų vekselių įstatyme (toliau ĮPVĮ ) 33 str. 1 d. numatytų imperatyvių reikalavimų apie laidavimą nurodyti vekselyje ar jo pratąsoje, todėl ieškovės teigė, kad vekseliai jokių teisinių pasekmių negali sukelti. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties specialiosios dalies 4 d. vekseliai nurodyti, kaip kredito grąžinimo užtikrinimo priemonės, išrašyti dokumentai laikytini ne vertybiniais popieriais. Ieškovės nurodė, kad neprašė ir negavo iš atsakovo paskolos, jos pagal atsakovo pasiūlytą būdą išrašydamos vekselius prisiėmė tik prievolę užtikrinti su UAB „Jurtinga“ sutartos paslaugos suteikimo būsimą apmokėjimą. Ieškovės teigė, jog nežinojo vekselio teisinės prigimties, paskirties bei sukeliamų pasekmių ir buvo apgaulingai atsakovo suklaidintos dėl šio dokumento savybių bei turinio reikšmės. Taip pat ieškovės nurodė, kad bankas nesilaikė ĮPVĮ 40 str. 1 d. nustatytų terminų, todėl Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarė D. Š. neturėjo teisės išduoti vykdomųjų įrašų.

Atsakovas AS „Parex banka“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad kredito sutarties, sudarytos tarp UAB „Jurtinga“ ir pradinio kreditoriaus AB Parex banko dėl 2 400 000 Lt kredito, 4 p. buvo nustatytos kredito užtikrinimo priemonės, tarp kurių buvo numatyti ir ieškovių suteikiamo kredito dydžio vekseliai, kuriais kiekviena 2 400 000 Lt sumai įsipareigojo be sąlygų sumokėti pradiniam kreditoriui AB Citadele bankui. Ieškovės apie vekselių išdavimo pagrindus žinojo, todėl atsakovas teigė, kad iš pradinio kreditoriaus jokio nesąžiningumo nebuvo. Atsakovas teigė, kad ieškovės nepagrįstai nurodė, kad jų išrašyti vekseliai yra sąlyginiai, nes vekseliai atitinka visus įsakomųjų vekselių reikalavimus, todėl negali būti ginčijami. Ieškovių teiginys, kad jų laidavimas yra įformintas kitame dokumente nieko bendro neturi su vekseliais, nes ieškovių išduoti vekseliai ir įsipareigojimas sumokėti nurodytas sumas yra savarankiška prievolė.

Trečiasis asmuo notarė D. Š. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad pagrindo atsisakyti atlikti notarinius veiksmus nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovių G. Ž. ir Z. D. ieškinį atmetė. Priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovių po 27 600 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų vekselių aiškiai matyti, kad ieškovės įsipareigojo 2009 m. lapkričio 21 d. sumokėti vekselio turėtojui po 2 400 000 Lt ir jokių sąlygų, darančių įtaką vekselio apmokėjimui, vekseliuose nėra nurodyta, todėl, teismo nuomone, negalima sutikti su ieškovių teiginiais, kad vekseliai yra įforminti netinkamai, nes yra sąlyginiai (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Ieškovės teigė, kad vekseliai buvo laidavimas pagal kredito sutartį, tačiau vekseliuose nėra jokių įrašų apie tai, kad jos yra laiduotojos, todėl jos, kaip laiduotojos, yra įformintos sutarties specialiosios dalies 4 d. Į šį ieškovių teiginį teismas pažymėjo, kad ieškovių išduoti vekseliai ir įsipareigojimas sumokėti nurodytas sumas yra savarankiška prievolė. Nustatė, kad ieškovės yra BUAB „Jurtinga“ akcininkės, kurios UAB „Jurtinga“ su atsakovu sudarant kredito sutartį laidavimą įformino vekseliais. UAB „Jurtinga“ nevykdant kreditavimo sutarties sąlygų, kredito sutartis buvo nutraukta 2009 m. rugsėjo 22 d. ir tik po to pareikalauta sumokėti vekseliuose nurodytas sumas. Teismas nurodė, kad ĮPVĮ 32 str. ir 33 str. numato vekselio sumos ar jos dalies laidavimą, kuris turi būti atitinkamai pažymėtas vekselyje. Nustatė, kad šiuo atveju ieškovių laidavimas už jų įmonę buvo įformintas vekseliais, todėl apie tai vekseliuose nurodyti nereikėjo. Pažymėjo, kad atsakovas negali ir nesiruošia iš visų skolininkų (UAB „Jurtinga“ ir ieškovių) gauti daugiau, nei buvo sumokėta paskola. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės neginčija laidavimo sutarčių, kurių pagrindu buvo išrašyti vekseliai.

Teismas konstatavo, kad iš byloje pateiktų vekselių matyti, kad jie atitinka visus įsakomųjų vekselių reikalavimus, todėl nėra pagrindo vekselių pripažinti negaliojančiais kaip netinkamai įformintus vertybinius popierius (ĮPVĮ 77 str., CPK 185 str.).

Nurodė, kad negalima sutikti su ieškovių teiginiais, kad vekseliai buvo pasirašyti dėl ekonominio spaudimo bei apgaulės, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovės nesuprato pasirašomų dokumentų esmės. Teismas pažymėjo, kad galima teigti priešingai, nes tiek iš bylos medžiagos, tiek iš pačių ieškovių paaiškinimų matyti, jog jos suprato, kad pasirašydamos vekselius, laidavo bankui tinkamą UAB „Jurtinga“ prievolės įvykdymą pagal kredito sutartį. Teismo manymu, banko reikalavimą laiduoti, pasirašant vekselius, nes kitaip nebus suteiktas kreditas, negalima vertinti kaip ekonominio spaudimo, nes bankas turėjo teisę užsitikrinti, jog skolininkė tinkamai įvykdys prisiimtus įsipareigojimus. Be to, pažymėjo, kad pagal sutarties specialiosios dalies 7 d. 7.1. p. atsakovas įsipareigojo, jog įkeitus nekilnojamąjį turtą numatytą sutarties specialiosios dalies 4 d., bankas atsisakys UAB „Jurtinga“, G. Ž. ir Z. D. vekselių, tačiau bendrovė iki galo neįvykdė pareigos įkeisti žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), per 40 dienų nuo sutarties pasirašymo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės apie savo neįvykdytą pareigą žinojo, kas patvirtina, kad ieškovės suprato pasirašyto dokumento pasekmes, todėl, teismo nuomone, ieškovių teiginiai, kad vekseliai buvo pasirašyti apgaule yra nepagrįsti (CPK 185 str.).

Teismas išaiškino, kad ĮPVĮ 40 str. 1 d. nustato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Nustatė, kad šiuo atveju ieškovėms pranešimai dėl įpareigojimo pagal pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį įvykdymo buvo pateikti 2009 m. lapkričio 23 d., t. y. per dvi dienas po nedarbo dienos, kai vekselis turėjo būti apmokėtas. Pastebėjo, kad ieškovei G. Ž. nepavykus įteikti pranešimo adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinas pranešimas adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas 2009 m. lapkričio 26 d. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas darė išvadą, kad vekseliai apmokėti buvo pateikti nepažeidžiant ĮPVĮ 40 str. 1 d. nustatytų terminų, kas atitinkamai lemia, jog ieškovių reikalavimas panaikinti 2009 m. gruodžio 21 d. Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės vykdomuosius įrašus negali būti tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovės pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas arba byla turėtų būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat apeliantės nurodo šiuos argumentus:

1. Tarp ieškovių ir atsakovo jokių teisinių santykių nebuvo, t. y. ieškovėms nebuvo išmokėtos vekseliuose nurodytos sumos, jos nebuvo nei laiduotojomis, nei garantais. Atsakovas taip pat patvirtino, kad vekseliai yra susiję išskirtinai tik su bendrovės prievolių įvykdymu, t. y. vekseliais buvo užtikrintas bendrovės paskolos grąžinimas pagal kredito sutartį. Taigi vekseliais buvo sukurtos nesamos prievolės, kas daro minėtus vekselius apsimestiniais. Taip pat akivaizdu, kad atsakovas, žinodamas, jog neturi pagrindo išduoti vekselius, bet juos išduodamas, veikė ieškovių nenaudai ir nesąžiningai.

2. Kredito sutarties 7.1.1 p. buvo nustatyta, kad atsakovas atsisakys vekselių, jei per 40 d. nuo kredito sutarties pasirašymo dienos bankui bus įkeistas nekilnojamasis turtas. Iš šios sutarties sąlygos matyti, kad vekselių galiojimas buvo susietas su nekilnojamojo turto įkeitimu. Tai pirmosios instancijos teismo turėjo būti įvertinta kaip sąlyginis įsipareigojimas. Svarbu yra tai, kad sąlyginių vekselių sudarymas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl tokie su ieškovėmis sudaryti vekseliai turėjo būti pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

3. Ieškovės reikalavo pripažinti negaliojančiais ir vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus, kaip savarankišką pagrindą nurodant, kad jie išduoti pažeidžiant Lietuvos Respublikos ĮPVĮ 40 str. 1 d. reikalavimus, t. y. jie nebuvo pateikti apmokėjimui paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. G. Ž. atsakovui žinomu adresu pranešimas buvo išsiųstas 2009 m. lapkričio 26 d., o Z. D. toks pranešimas apskritai nebuvo pateiktas. Tai reiškia, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo vykdomiesiems įrašams išduoti. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas turėjo minėtus įrašus panaikinti.

Atsakovai AS „Parex banka“ ir AB Citadele bankas pateikė atsiliepimą į ieškovių apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovių laidavimas už jų įmonę buvo įformintas vekseliais, ir dėl to laikėsi suformuotos teismų praktikos bylose dėl ginčų, kylančių iš prievolių pagal išduotus vekselius. Atsižvelgiant į tai, ieškovių teiginiai, kad jų asmeniškai išduoti vekseliai negavus juose nurodytų piniginių sumų turi būti pripažinti negaliojančiais, yra nepagrįsti, nes šiuo atveju ieškovių išduoti vekseliai atlieka UAB „Jurtinga“ prisiimtų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją. Be to, ieškovės, kaip vekselio davėjos, neturi teisės ginčyti jų išduotų vekselių remdamosi tuo, kad jų ir vekselio gavėjo nesiejo prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-216/2007).

2. Tai, kad atsakovas kreditavimo sutartyje buvo įsipareigojęs atsisakyti jam išduotų vekselių, jei UAB „Jurtinga“ atliks tam tikrus savo įsipareigojimus, nereiškia ieškovių išduotų vekselių sąlygiškumo. Šiuo atveju sąlyga buvo numatyta kreditavimo sutartyje ir ji yra siejama su sąlyginiais atsakovo AB Citadele banko įsipareigojimais, t. y. sąlyga šiuo atveju sietina ne su ieškovių įsipareigojimais apmokėti vekselius, bet su atsakovo AB Citadele banko sąlyginiais įsipareigojimais atsisakyti vekselių ir grąžinti juos ieškovėms. Tą pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ieškovių išduoti vekseliai ir įsipareigojimas sumokėti nurodytas sumas yra savarankiška prievolė, o iš vekselių matyti, kad jokių sąlygų, darančių įtaką vekselių apmokėjimui, vekseliuose nėra nurodyta.

3. Byloje yra pateikti visi įrodymai, jog atsakovas laiku pateikė ieškovėms reikalavimus apmokėti išduotus vekselius. Šias aplinkybes patvirtino ir notarė D. Š.. Dėl šios priežasties teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad vekseliai ieškovėms buvo pateikti apmokėti nepraleidus įstatyme nustatytų terminų bei visiškai pagrįstai atmetė šį ieškovių reikalavimą.

4. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, tai įrodo teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje detaliai aptarti visi ieškovių reikalavimai, visi šalių pateikti įrodymai bei išsamūs teismo argumentai ir motyvai, kuriais remiantis ieškinys atmetamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą,  analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Nustatyta, kad 2007  m. gegužės 21 d. AS Parex banko Klaipėdos filialas ir UAB ,,Jurtinga“, atstovaujama direktorės G. Ž., pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KS/14/1031, pagal kurią bendrovei buvo suteiktas 2 400 000 Lt kreditas. Sutarties specialiosios dalies 4 dalyje buvo numatyta, kad kredito grąžinimui užtikrinti bus įkeisti: gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), 330/881 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,1288 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iš viso bus įkeistas turtas, kurio vertė apie 3 720 000 Lt. Tą pačią dieną G. Ž. ir Z. D., kaip fiziniai asmenys, pasirašė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 2 400 000 Lt. Be to, UAB ,,Jurtinga“, atstovaujama G. Ž., kaip juridinis asmuo, pasirašė trečią paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį tai pačiai 2 400 000 Lt sumai. Pagal sutarties specialiosios dalies 7 dalies 7.1 punktą bankas įsipareigojo, jog įkeitus nekilnojamąjį turtą, numatytą sutarties 4 dalyje, bankas atsisakys visų trijų vekselių, tačiau, kadangi UAB ,,Jurtinga“ nepilnai įvykdė savo įsipareigojimus dėl turto įkeitimo, t. y. neįkeitė žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), per 40 dienų nuo sutarties pasirašymo, bankas pareiškė ieškovėms reikalavimus sumokėti po 2 400 000 Lt, nes 2009 m. rugsėjo 23 d. UAB ,,Jurtinga“ iškelta bankroto byla ir joje patvirtintas 2 405 406,29 Lt banko kreditorinis reikalavimas.

Pagal paskirtį vekselis yra vertybinis popierius (dokumentas), kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos CK 1.105 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Vekseliui nustatyti formalūs reikalavimai, t. y. jame turi būti Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje nurodyti privalomi rekvizitai, ir tik tuo atveju, kai nėra šių rekvizitų, dokumentas neturi vekselio galios. Toks teisinis vekselio reglamentavimas užkerta kelią vekseliui ginčyti Lietuvos Respublikos CK įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. Tačiau pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnį yra galimybė pareikšti prieštaravimus vekselio turėtojui, jeigu šis, įgydamas vekselį, tyčia veikė skolininko nenaudai.

Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, o vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-181/2011 ir kt.).

Bankas ieškovių pareigą sumokėti vekseliuose nurodytas sumas kildina iš 2007 m. gegužės 21 d. kreditavimo sutarties, tačiau kreditavimo teisiniai santykiai yra išspręsti civilinėje byloje dėl bankroto iškėlimo UAB ,,Jurtinga“, kurioje patvirtintas 2 405 406,29 Lt banko kreditorinis reikalavimas, nes tik bendrovė ir bankas tarėsi dėl kreditavimo sąlygų. Ieškovės G. Ž. ir Z. D. pagrįstai nurodo, kad asmeniškai joms bankas pinigų neskolino ir vekseliuose nurodytų sumų jos negavo, todėl nepagrįstai ginčijamais vekseliais yra sukurtos nesamos prievolės, nes ieškovės nebuvo laiduotojos užtikrinant gauto iš banko kredito grąžinimą.

Šalys pripažįsta, kad paskolos sutartyje nurodytą sumą (2400 000 Lt) gavo tik vieną kartą UAB ,,Jurtinga“ ir tik pagal paskolos sutartį. Vekseliuose nurodyta, kad jie negali būti apmokėti anksčiau negu 2009 m. lapkričio 21 d., ši data yra numatyta ir kaip paskolos grąžinimo terminas, kas rodo, kad G. Ž. ir Z. D. išrašant vekselius dar du kartus buvo įforminti tie patys ieškovių ir banko paskoliniai santykiai dėl 2 400 000 Lt paskolos, t. y. šiais vekseliais nebuvo sukurtos naujos prievolės. Atsakovas nurodė, kad vekseliais buvo siekiama maksimaliai užtikrinti įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymą nustatytais terminais ir supaprastinti paskolos išieškojimą, t. y. atsakovas nepagrįstai vekselius sutapatina su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis.

Faktiškai atsakovas siekė, kad vekseliais būtų laiduojama pagal kredito sutartį, tačiau vekseliuose nėra jokių įrašų, patvirtinančių tokią vekselių paskirtį, teiginys, kad ieškovių laidavimas yra įformintas kitame dokumente neturi nieko bendro su vekseliais.

Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovių išduoti vekseliai ir įsipareigojimas sumokėti nurodytas sumas yra savarankiška prievolė, tačiau akivaizdu, kad ieškovės nurodytų vekseliuose sumų iš banko nėra gavusios, todėl neprivalo mokėti pagal kiekvieną vekselį po 2 400 000 Lt. Vekseliuose nėra nurodyta, kad iš ieškovių išieškomos sumos turi neviršyti bendros gauto kredito sumos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prievolės įvykdymą galima užtikrinti vekseliais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, negali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Nagrinėjamu atveju susidarė faktinė situacija, kai atsakovas reikalavo prievolių įvykdymo tiek pagal paskolos sutartį, tiek ir pagal tris vekselius, nes be G. Ž. ir Z. D. vekselį išdavė ir UAB ,,Jurtinga“, kurio išduotas vekselis nėra ginčijamas šioje byloje.   

Kaip minėta, ieškovių G. Ž. ir Z. D. išrašyti vekseliai negali būti laikomi prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, nors atsakovas būtent vekselių išrašymu ir siekė maksimaliai užtikrinti paskolos sugražinimą, t. y. ne tik įkeistu turtu.

Ieškovės prašo pripažinti jų išrašytus vekselius negaliojančiais. CK 1.90 str. 1 d. numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Šiuo atveju suklydimas turi esminės reikšmės, nes buvo suklysta dėl paties sandorio (vekselio išdavimo) esmės. Ieškovių suklydimas pasireiškė tuo, kad jos suklydo, manydamos, jog prievolės grąžinti paskolą neįvykdymo atveju iš jų skola nebus išieškoma pagal paskolos sutartį su bendrove ir pagal vekselius kartu, taip neproporcingai suvaržant jų teises, t. y. iš esmės areštuojant keliskart didesnės vertės turtą negu būtų reikalinga skolos sumai pagal paskolos sutartį padengti. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad skirtinguose išieškojimo procesuose ir pagal skirtingus dokumentus – paskolos sutartį ir vekselius, faktiškai visos iš ieškovių išieškotos sumos turėjo būti skirtos tik skolai pagal paskolos sutartį padengti.

  Ieškovės G. Ž. ir Z. D. vekselių negaliojimą grindė tuo, kad bankas jas apgavo ir panaudojo ekonominį spaudimą (Lietuvos Respublikos CK 1.91 str.). Ekonominis spaudimas savyje išreiškia grasinimą panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai priklausomai sandorio šaliai, ieškovės nepateikė konkrečių įrodymų, kuo pasireiškia atsakovo ekonominis spaudimas ir apgaulė, dėl to nėra pagrindo pripažinti ginčijamų vekselių negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu. Tačiau akivaizdu, kad ieškovės nežinojo vekselio teisinės prigimties ir paskirties bei sukeliamų pasekmių, t. y. buvo banko, kuris kreditiniuose santykiuose yra stiprioji šalis, suklaidintos dėl šio dokumento savybių bei turinio reikšmės, t. y. vekselių išrašymas neatitiko jų davėjų valios.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažintini negaliojančiais ieškovės G. Ž. atsakovams AS ,,Parex banka“, AB Citadelė bankui 2007 m. gegužės 21 d. išduotas paprastasis vekselis 2 400 000 Lt sumai ir ieškovės Z. D. atsakovams AS ,,Parex banka“, AB bankui 2007 m. gegužės 21 d. išduotas paprastasis vekselis 2 400 000 Lt sumai.

Kaip minėta, UAB ,,Jurtinga“ nesugebėjus laiku atsiskaityti su atsakovu, nevykdant  kreditavimo  sutarties sąlygų, bankas vienašališkai 2009 m. rugsėjo 22 d. sutartį nutraukė ir tokiu būdu įgijo reikalavimo teisę, kad UAB ,,Jurtinga“ sumokėtų palūkanas, delspinigius ir visas kitas  mokėti priklausančias sumas. Be to, atsakovas 2009 m. lapkričio 23 d. pareikalavo, kad ieškovės  pagal pateiktus vekselius  sumokėtų po  2 400 000 Lt ir palūkanas. G. Ž. ir Z. D. šių sumų nesumokėjus 2009 m. gruodžio 21 d. buvo išduoti notaro  vykdomieji įrašai Nr. 1-14537 ir Nr. 1-14536. Pripažinus ginčijamus vekselius negaliojančiais, pripažintini negaliojančiais ir jų pagrindu padaryti vykdomieji įrašai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovių reikalavimai atsakovams AS ,,Parex banka“, AB ,,Citadelė bankui“ dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas pripažinti negaliojančiais ieškovės G. Ž. atsakovui 2007 m. gegužės 21 d. išduotas paprastasis vekselis 2 400 000 Lt sumai ir Z. D. atsakovui 2007 m. gegužės 21 d. išduotas paprastasis vekselis 2 400 000 Lt sumai, Vilniaus 6-ojo notarų biuro notarės 2009 m. gruodžio 21 d. išduoti vykdomieji įrašai Nr. 1-14537 ir Nr. 14536.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, palankų ieškovėms, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos šalių patirtos pirmosios instancijos teisme ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas iš ieškovių į valstybės biudžetą priteisė po 27 600 Lt žyminio mokesčio. Tai reiškia, kad ieškovių reikalavimus teismas įvertino kaip turtinius. Su šia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra sutiktina. Nagrinėjamu atveju ieškovių reiškiami reikalavimai vertintini kaip neturtiniai, nes restitucija, pripažinus ginčijamus vekselius negaliojančiais, nebūtų taikoma (CPK 85 str. 1 d. 11 p.). Dėl šios priežasties ir remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, CPK 82 straipsniu, ieškovėms kilo pareiga sumokėti po 143 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, t. y. iš viso 286 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė Z. D. už ieškinio padavimą sumokėjo 400 Lt (b. l. 10, t. 1), t. y. 114 Lt per daug. Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu 114 Lt suma yra grąžintina ieškovei Z. D.. Priėmus naują sprendimą, palankų ieškovėms, ieškovės Z. D. sumokėtas 286 Lt žyminis mokestis už ieškinio padavimą yra priteistinas jai iš atsakovų  AS ,,Parex banka“, AB ,,Citadelė bankas“, t. y. po 143 Lt.

Ieškovės pateikdamos apeliacinį skundą taip pat turėjo sumokėti 286 Lt žyminį mokestį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė G. Ž. už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 500 Lt (b. l. 46, t. 2). Tai reiškia, kad žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą buvo sumokėta 214 Lt per daug. Dėl šios priežasties ir remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu 214 Lt suma yra grąžintina ieškovei G. Ž.. Priėmus naują sprendimą, palankų ieškovėms, ieškovės G. Ž. sumokėtas 286 Lt žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą yra priteistinas jai iš atsakovų  AS ,,Parex banka“, AB ,,Citadelė bankas“, t. y. po 143 Lt.

Apie kitas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje duomenų nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiais: ieškovės G. Ž. atsakovams AS ,,Parex banka“, akcinei bendrovei Citadelė bankui 2007 m. gegužės 21 d. išduotą paprastąjį vekselį 2 400 000 Lt sumai, ieškovės Z. D. atsakovams AS ,,Parex banka“, akcinei bendrovei Citadelė bankui 2007 m. gegužės 21 d. išduotą paprastąjį vekselį 2 400 000 Lt sumai, Vilniaus   6-ojo notaro biuro notarės D. Š. 2009 m. gruodžio 21 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1-14537 ir Nr. 1-14536.

Grąžinti ieškovei Z. D. (duomenys neskelbtini) 114 Lt (šimtas keturiolika litų)  žyminio mokesčio už ieškinio padavimą.

Grąžinti ieškovei G. Ž. (duomenys neskelbtini) 214 Lt (du šimtus keturiolika litų) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Iš atsakovų AS „Parex banka“ (duomenys neskelbtini) ir akcinės bendrovės „Citadele bankas“ (duomenys neskelbtini) priteisti po 143 Lt (šimtą keturiasdešimt tris litus) ieškovei Z. D. (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio už ieškinio padavimą.

Iš atsakovų AS „Parex banka“ (duomenys neskelbtini) ir akcinės bendrovės „Citadele bankas“ (duomenys neskelbtini) priteisti po 143 Lt (šimtą keturiasdešimt tris litus) ieškovei G. Ž. (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Teisėjai                                                                      Artūras Driukas

Danutė Milašienė

Vytas Milius