Civilinė byla Nr. e2A-1345-640/2026
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00383-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.18; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Pomona“, uždarajai akcinei bendrovei „Astoga“, uždarajai akcinei bendrovei „Karoso rezidencija“, L. S., R. S., G. K., R. K. dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sutartį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mūsų laikas“ civilinėje byloje Nr. e2-37-1086/2025 patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove valstybinės 1,7992 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį parduodant 0,2754 ha (2754/17992) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), tenkantį bendros dalinės nuosavybės teise ieškovei valdomos ½ dalies (320,21 kv. m.) pastato (patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)eksploatavimui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „Mūsų laikas“ civilinėje byloje Nr. e2-127-1086/2025 ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę NŽT pagal ieškovės pateiktą 2020 m. spalio 13 d. prašymą sudaryti su ieškove valstybinės 1,7992 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,5238 ha dalies pirkimo – pardavimo sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2025 m. liepos 1 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-37-1086/2025 ir Nr. e2-127-1086/2025 sujungtos į vieną bylą, suteikiant civilinei bylai Nr. e2-37-1086/2025 (dab. Nr. e2-22-1086/2026).
4. Ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad Žemės sklype buvo ir iki šiol yra pastatas (toliau – ir Pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei ir kuriame yra patalpos (unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Patalpos). Žemės sklype yra ir ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastato inžineriniai tinklai, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Inžineriniai tinklai), kurie išsidėstę Žemės sklype ir ieškovės vardu jie išviešinti nuo 2022 m. sausio 25 d. Tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. vasario 28 d. sudaryta 1,7992 ha ploto kitos paskirties valstybinės Žemės sklypo nuomos sutartis. Ieškovė Žemės sklypo nuomininke yra iki šiol. Ieškovė 2020 m. spalio 13 d. prašymu paprašė atsakovės parduoti ieškovei visą pastato eksploatacijai išnuomotą 1,7992 ha ploto Žemės sklypą. Atsakovė iki šios dienos vis dar neišsprendžia Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo klausimo. Kol atsakovė vilkino Žemės sklypo pirkimą-pardavimą dėl trukdymo išvystyti investicinį projektą, ieškovė buvo priversta parduoti tretiesiems asmenims dalį patalpų pastate. Kadangi ieškovė pardavė ne pastatą, o jame esančių patalpų dalį, todėl tikslu išlaikyti teisę įsigyti visą nuomojamą po pastatu Žemės sklypą, visų trečiųjų asmenų notarinėse pirkimo-pardavimo sutartyse buvo įtvirtintos sąlygos dėl pastato ir perkamų patalpų atskyrimo, t. y. kad tretiesiems asmenims buvo parduotos tik patalpos pastate.
5. Ieškovė pažymėjo, kad ieškovė su trečiaisiais asmenimis notariniais sandoriais aiškiai susitarė, kad visą ieškovei išnuomotą valstybinės 1,7992 ha ploto Žemės sklypą po patalpų dalies tretiesiems asmenims perleidimo toliau valdys ieškovė nuomos teise iki kol bus išspręstas viso Žemės sklypo pardavimo klausimas ieškovei ir tik po Žemės sklypo pardavimo ieškovei, tretieji asmenys su ieškove sudarys susitarimus dėl Žemės sklypo patalpoms naudoti tolimesnio naudojimosi sąlygų. Atsakovė nuo 2020 m. spalio 13 d. neteisėtai vilkina Žemės sklypo pardavimą ieškovei, tokiu būdu iš esmės pažeisdama ieškovės teises ir trečiųjų asmenų interesus. Ieškovės prašymas dėl Žemės sklypo pardavimo su dokumentais buvo pateiktas 2020 m. spalio 13 d., todėl pirkimo-pardavimo sutarties projektas turėjo būti parengtas vėliausiai iki 2020 m. lapkričio 30 d. Toks proceso vilkinimas yra neteisėtas. Pardavus tretiesiems asmenims Pastate esančias visas penkias poilsio patalpas, ieškovė tebėra Pastato su Inžineriniais tinklais Žemės sklype savininke ir sklypo nuomininke, ieškovės 2020 m. spalio 13 d. prašymas dėl žemės sklypo pardavimo iki šiol neįgyvendintas. Tai, kad žemės sklypas turi būti parduotas ieškovei įrodo ir ta aplinkybė, kad ieškovė prašo išduoti statybos leidimą, kaip pastato statytojas. Ieškovė, įgijusi statybą leidžiantį dokumentą, nebus praradusi visas teises toliau plėtoti teritorijos vystymą, įskaitant pastato statybą/rekonstravimą, jame sukuriant papildomas patalpas arba papildomus statinius, todėl ieškovei yra būtina įsigyti visą žemės sklypą.
6. Atsakovė su ieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsakovė atsiliepime į ieškinius ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2024 m. sausio 31 d. valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas Palangos miesto savivaldybės. Šiame Žemės sklype yra Pastatas, kuriame yra 5 patalpos. 2018 m. vasario 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi ieškovei nuosavybės teise valdomų Patalpų eksploatacijai buvo išnuomotas Žemės sklypas. Ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. liepos 15 d., perleido nuosavybėn kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovės nuosavybės teise valdytos likusios 1/2 Poilsio patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleistos po 2025 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo ir 2025 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties trečiajam asmeniui UAB „Astoga“, todėl ieškovė nebeturi teisės pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą (toliau – Žemės įstatymas) įsigyti prašomą ieškiniais valstybinės žemės sklypą. Ieškovė kreipėsi į teismą reikalaudama iš atsakovės atlikti veiksmus, kurių atsakovė niekada nebuvo atsisakiusi atlikti, tik atlikti juos gali pagal teisės aktų reikalavimus suteiktos kompetencijos ribose, t. y. ieškovė turi teisę į nuomą arba pirkimą tik jos nuosavybės teise valdomoms patalpoms eksploatuoti. Negali būti nei nuomojamas, nei parduodamas sklypas didesnis, nei reikia pastatams eksploatuoti. Kadangi ieškovė žemės sklype nebevaldo ir jai nebepriklauso jokie statiniai, nors ieškovė yra viso žemės sklypo nuomininkė, tačiau nevaldo jokių statinių, kuriems eksploatuoti, remiantis imperatyvia teisės norma, įtvirtinta Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte, būtų teisėta parduoti ieškovės reikalaujamą žemės sklypą ar jo dalį be aukciono. Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2607-588/2021 Inžineriniai tinklai yra pripažinti trečiųjų asmenų nuosavų patalpų priklausiniais, todėl Inžinerinių tinklų, kaip savarankiškų nekilnojamojo turto objektų įregistravimas, nėra teisėtas, ir tokią neteisėtą registraciją UAB „Pomona“ jau yra užginčijusi įstatymo nustatyta tvarka.
7. Tretieji asmenys UAB „Astoga“, UAB „Pomona“, UAB „Karoso rezidencija“ atsiliepime į ieškinius ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, jog ieškovė nėra ir niekada nebuvo pastato savininkė, ji buvo tik Pastate esančių Patalpų savininkė. Ieškovė šiuo metu tretiesiems asmenims yra pardavusi visas pastato patalpas, kurioms eksploatuoti reikalingas žemės sklypas. Ieškovės nuosavybės teisė į žemės sklype esančius Inžinerinius tinklus yra įregistruota, tačiau pagal teisinį reglamentavimą inžineriniais tinklais užstatytas sklypas tinklų savininkams negali būti parduodamas be aukciono. Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2607-588/2021 inžineriniai tinklai yra pripažinti šiuo metu esančių trečiųjų asmenų nuosavų patalpų priklausiniais, todėl inžinerinių tinklų, kaip savarankiškų nekilnojamojo turto objektų, įregistravimas nėra teisėtas, ir tokią neteisėtą registraciją trečiasis asmuo UAB „Pomona“ jau yra užginčijęs įstatymo nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad po 2025 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-146-524/2025 ieškovė nebevaldo jokių statinių, kuriems eksploatuoti, remiantis imperatyvia teisės norma, įtvirtinta Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte, būtų teisėta parduoti jos reikalaujamą žemės sklypą ar jo dalį be aukciono. Nebeturint jokių pastato patalpų nuosavybės, nėra pagrindo parduoti ieškovei žemės sklypą, nes taip būtų pažeistas teisinis imperatyvas. Pati ieškovė pasirinko netekti teisės pirkti žemę, savo noru nusprendusi parduoti turimas patalpas.
8. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinius ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad negali būti nei nuomojamas, nei parduodamas sklypas didesnis, nei reikia pastatams eksploatuoti. Papildomai pažymėjo, jog ieškovei nebeturint nuosavybės teise jokių statinių ant žemės sklypo, jai nebepriklauso teisė įsigyti minėtą ginčo sklypą.
9. Tretieji asmenys L. S., R. S., G. K., R. K. atsiliepime į ieškinius ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu R. K., R. S. paaiškino iš esmės analogiškas aplinkybes išdėstytas trečiųjų asmenų UAB „Astoga“, UAB „Pomona“, UAB „Karoso rezidencija“ atsiliepimuose ir kituose procesiniuose dokumentuose į ieškinius bei palaikė jų atstovės išdėstytas aplinkybes posėdžio metu.
10. Tretieji asmenys L. S., G. K. teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką joms pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Prašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. sausio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas taip pat iš ieškovės priteisė: 1) trečiajam asmeniui UAB „Pomona“ 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) trečiajam asmeniui UAB „Karoso rezidencija“ 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) trečiajam asmeniui UAB „Astoga“ 2 900 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) valstybei 70,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. valdė poilsio paskirties patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. vasario 7 d. pradėjo valdyti poilsio patalpų komplekso dalį, adresu (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 1,7992 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, ieškovės poilsio paskirties patalpų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimui (galiojimo terminas nustatytas iki 2064 m. vasario 28 d.).
13. Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2607-588/2021 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad nekilnojamieji daiktai (inžineriniai tinklai), t. y. vandentiekio tinklai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos UAB „Mūsų laikas“ nuosavybės teise valdomo pagrindinio daikto - Statinių (patalpų), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniai.
14. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybė į patalpas įregistruota su tokiais duomenimis: 1) UAB „Pomona“: negyvenamoji patalpa - poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise valdo nuo 2021 m. gruodžio 27 d.); 2) UAB „Astoga“ negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise valdo nuo 2022 m. gruodžio 20 d.), negyvenamoji patalpa - poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (nuosavybės teise valdo nuo 2022 m. liepos 18 d.); 3) UAB „Karoso rezidencija“ negyvenamoji patalpa - poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise valdo nuo 2022 m. gegužės 2 d.); 4) L. S. ir R. S.: 1/2 dalis negyvenamoji patalpa - poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise valdo nuo 2022 m. vasario 7 d.); 5) G. K. ir R. K.: 1/2 dalis negyvenamoji patalpa - poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise valdo nuo 2022 m. vasario 7 d.).
15. Ieškovė UAB „Mūsų laikas“ Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2312-995/2022 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00383-2022-6) ieškiniu prašė: 1) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr.16SD-947-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo“ bei jį panaikinti; 2) įpareigoti NŽT sudaryti su ieškove valstybinės 1,7992 ha ploto Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; 3) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštą Nr.(4.12.E)D3-2106 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ bei jį panaikinti. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2312-995/2022 ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 16SD-947-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ ir jis panaikintas bei civilinės bylos dalis pagal ieškovės UAB „Mūsų laikas“ reikalavimą panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštą Nr.(4.12.E) D3-2106 nutraukta. Kita patikslinto ieškinio dalis atmesta. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-80-1092/2023 2023 m. vasario 9 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę NŽT sudaryti su ieškove Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Todėl bylą dalyje grąžinus nagrinėti iš naujo, teismas pažymėjo, kad šioje byloje bus nagrinėjami tik ieškinio reikalavimai dėl ieškinių dalių, t. y. dėl įpareigojimo NŽT sudaryti su ieškove valstybinės 1,7992 ha ploto (0,2754 ha + 1,5238 ha) Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
16. Teismas taip pat nustatė, kad 2025 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-146-524/2025 (buvęs Nr. e2-361-524/2024) pagal ieškovės UAB „Astoga“ ieškinį atsakovei UAB „Mūsų laikas“ dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi, nuosavybės teisės pripažinimo, netesybų priteisimo ir atsakovės UAB „Mūsų laikas“ patikslintą priešieškinį UAB ,,Astoga“, UAB „SME Capital 3“, UAB ,,Simis“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, atsisakymo vykdyti preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pasekmių taikymo ir hipotekos sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais, ieškovės UAB „Astoga“ ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovės UAB „Mūsų laikas“ patikslintas priešieškinis atmestas. Sprendimu be kitų reikalavimų nuspręsta, pripažinti pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi 2023 m. kovo 23 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „Astoga“ nupirko iš atsakovės UAB „Mūsų laikas“ 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-146-524/2025 dalyje pakeistas, o kita sprendimo dalis palikta nepakeista. Nutartimi nuspręsta be kitų ieškinio reikalavimų Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad ieškovė UAB „Astoga“ nuosavybės teisę į 1/2 dalį poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgyja nuo 50 000 Eur sumokėjimo ieškovei UAB ,,Mūsų laikas“, taip pat sprendimo dalį, kuria ieškovė UAB „Astoga“ įpareigota sumokėti atsakovei UAB „Mūsų laikas“ 50 000 Eur per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir nurodytas dalis išdėstyti taip: „Pripažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Astoga“ nuosavybės teisę į 1/2 dalį poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).“
17. Teismas įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių trečiųjų asmenų bei jų atstovų nurodytas aplinkybes, paaiškinimus ir argumentus, sutiko su atsakovės bei trečiųjų asmenų pozicija, jog ieškovė šio sprendimo priėmimo metu nebeturi jai priklausančių statinių ant valstybinės žemės, kurią ji siekia įsigyti iš valstybės, todėl ieškovės pozicija, jog ji turi statinių, pripažinta nepagrįsta.
18. Teismas nesutiko su ieškove, kad jai pardavus Patalpas tretiesiems asmenims, ieškovei tebepriklauso pats Pastatas, jo sienos, stogas, pamatai, cokolinis aukštas ir kt. Nurodė, kad visų pirma ieškovė nepateikė į bylą, jokių įrodymų, jog Pastatas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Antra, iš 2025 m. rugsėjo 25 d. Pastato NTR duomenų bazės išrašo nustatė, nuosavybės teisė ieškovei nėra nurodyta. Teismas sutiko su atsakovės bei trečiųjų asmenų nurodyta pozicija, bei įvertinęs įstatymo nuostatas, jog Pastatą sudaro patalpos, o pardavus tretiesiems asmenims pasate esančias patalpas, pastato stogas, pamatai, pastato sienos, laiptinė, koridoriai tampa patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalis), o ne ieškovės. Tokia pozicija netiesiogiai grįsta ir iš byloje esančio VĮ „Registro centras“ rašto į ieškovės atstovo 2021 m. gruodžio 16 d. prašymą papildomai įregistruoti Registrų centre ieškovę pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, kuriame registro tvarkytojas nurodė, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį. Pažymėjo, kad kadangi Pastate yra suformuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos penkios patalpos bei ieškovės nuosavybės teisės į jas, todėl teisės aktai nenumato galimybės daiktines teises registruoti ir į pastatą, kuriame esančios patalpos yra suformuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl į pastate esančias patalpas VĮ Registrų centras atsisakė registruoti ieškovę pastato savininke. Vertindamas tai, kad ieškovė pardavė visas esančias Patalpas, kurios sudaro Pastatą, teismas padarė išvadą, kad nepagrįsta ieškovės išvada, jog pastatas su visomis konstrukcijomis priklauso ieškovei. Atkreipė dėmesį, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta ne Pastato eksploatavimui ir naudojimui, o šiame Pastate esančių ir jį sudarančių patalpų ir kurios šiuo metu nebepriklauso ieškovei, eksploatavimui.
19. Teismas pažymėjo, jog nors ir iš byloje esančių NTR duomenų bazės išrašo matyti, jog Inžinerinių tinklų nuosavybė vis dar tebėra išviešinta ir nurodyta jų savininkė ieškovė, tačiau iš Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo turinio nustatė, jog sprendimu Inžineriniai tinklai pripažinti poilsio paskirties Patalpų priklausiniais (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Ieškovei nebesant šių poilsio patalpų paskirties savininke bei pardavus jas tretiesiems asmenims, esantys priklausiniai, t. y. inžineriniai tinklai, nors ir išviešinti Nekilnojamojo turto registre kaip ieškovei priklausantys, tačiau teismo vertinimu, faktiškai, nesant atskiro minėtų tinklų aptarimo poilsio patalpų pirkimo-pardavimo sutartyse, minėti inžineriniai tinklai turėtų priklausyti tretiesiems asmenims įsigijus iš ieškovės poilsio patalpas, kurių priklausiniai ir yra inžineriniai tinklai (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Jeigu ir darant prielaidą, jog minėti inžineriniai tinklai priklauso ieškovei, tačiau vien tik esantys minėti tinklai valstybinėje žemėje bei priklausantys ieškovei ir nesant kitų ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių ant valstybinės žemės sklypo, nesudaro pagrindo ieškovei įsigyti valstybinė žemę minėtų tinklų eksploatavimui.
20. Teismas nurodė, kad nors ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, jog Žemės sklype ieškovė nuosavybės teise turi daugiau kitų statinių, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Nors ieškovė į bylą pateikė 2025 m. lapkričio 5 d. antstolės surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kadastro bylą, pastatų fotonuotraukas, Regionų administracinių teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų bei nutarčių kopijas, siekiant įrodyti, jog ieškovei priklauso statiniai ant prašomo parduoti valstybinio žemės sklypo, tačiau teismo vertinimu susipažinus su minėtų įrodymų turiniu, minėti įrodymai neįrodo šios faktinės aplinkybės. Pažymėjo, kad tai, jog iš fotonuotraukų matyti, kad fotonuotraukose pavaizduoti apleisti pastatai, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti vykstantys statybų darbai, nesant kitų objektyvių įrodymų, kaip pavyzdžiui, išduotų statybos leidimų suteikiančių teisę statyti ar jas rekonstruoti, pastatų nuosavybės duomenų, kitų įrodymų kieno lėšomis yra vykdomi statybos darbai ir pan., šie įrodymai negali pagrįsti fakto, jog ieškovė turi ir kitų statinių ir jiems reikalinga valstybinė žemė jų eksploatavimui. Be to, ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė turi išduotą statybos leidimą statyti statinius ar juos rekonstruoti valstybiniame žemės sklype ir taip įrodinėjo, jog ieškovei priklauso statiniai. Tačiau teismas pažymėjo, jog tokių leidimų ieškovė į bylą nepateikė, o byloje pateiktos kitų teismų sprendimų kopijos, tik patvirtina aplinkybę, jog ieškovei nėra išduoti statybą leidžiantys dokumentai, o dėl jų išdavimo vis dar vyksta teisminiai procesai.
21. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog valstybinis žemės sklypas yra užstatytas ieškovei priklausančiais statiniais, kuriems būtų naudojamas prašomas įsigyti sklypas šiems statiniams eksploatuoti, todėl neegzistuoja ieškovės teisė pirkti ginčo žemės sklypą ne aukciono būdu šiuo nagrinėjamu atveju.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
22. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį arba perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Taip pat ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas
23. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Žemės sklypo registre Nr. (duomenys neskelbtini)yra nurodyti ieškovės nuosavybės teise įregistruoti Inžineriniai tinklai. Teismas sprendime neturėjo teisės savo iniciatyva ir nesant jokio materialaus šalies reikalavimo nuspręsti, kad Inžineriniai tinklai neva atiteko Patalpų perleidimo sutartimis Patalpų įgijėjams. Toks teismo sprendimas yra negaliojantis ir pažeidžia ieškovės nuosavybės teisę. Kadangi ieškovės nuosavybės teisė yra viešai įregistruota (išviešinta), todėl nesant materialių reikalavimų dėl nuosavybės nuginčijimo, teismas savo iniciatyva negalėjo spręsti, kad ieškovė nuosavybės neva neturi.
23.2. Ieškovė pagal byloje pateiktas notarines Patalpų perleidimo Pastate sutartis yra išlaikiusi nuosavybės teisę į Pastatą, o turėdama nuomos teisę į Žemės sklypą ir įgyvendindama statytojo teisę pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėl Pastato inžinerinių tinklų rekonstrukcijos, nepagrįstai teismo vertinama kaip neturinti jokių statinių Žemės sklype. Teismas 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-152-1086/2025 atmetė Trečiųjų asmenų ieškinį dėl nuomos teisės į Žemės sklypą, kas tik įrodo, kad tretieji asmenys įsigiję tik Patalpas Pastate (daiktą daikte) nėra ir negali būti statytojais Žemės sklype.
23.3. Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) savarankišku daiktu yra įregistruoti ne tik Inžineriniai tinklai, bet ir pats Pastatas. Vien tai, kad nėra išviešinta nuosavybės teisė į pastatą, savaime nereiškia, kad jis ieškovei nepriklauso, ar, kad jis yra bešeimininkis. Jeigu Pastatas būtų išformuotas atskirais savarankiškais nekilnojamojo turto objektais, tai be abejonės būtų parengtas tam būtinas daikto išformavimo projektas, išduotas statybą leidžiantis dokumentas, būtų išduotas statybos užbaigimo dokumentas ir būtų priimtas sprendimas dėl Pastato išformavimo, bei toks objektas nekilnojamojo turto registre nebeegzistuotų. Nagrinėjamu atveju taip nėra, t. y. Pastatas egzistuoja ne tik teisiškai bet ir faktiškai savarankišku civilinės apyvartos objektu ir jis yra aiškiai aptartas byloje esančiose notarinėse sutartyse, kuriomis buvo parduota dalis Pastate esančių patalpų.
23.4. Teismas neįvertino aktualių aplinkybių, jog adresu (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir 2017 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sandoriais nuosavybės teise nuo 2017 m. vasario 7 d. ieškovė kaip vienintelė savininkė, pradėjo valdyti Pastatą, kuris turi cokolinį aukštą ir virš jo suformuotos atskiros poilsio patalpos. Pastatas įregistruotas kaip savarankiškas daiktas. Ieškovė tapo vienintele statytoja ir nekilnojamojo turto vystytoja šioje teritorijoje. Sudarius Pastato dalies patalpų perleidimo notarines sutartis, jomis aptarta nuosavybės teisė į Pastatą bei naudojimosi patalpomis tvarkos nebuvo išviešintos. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino tokią aplinkybę ir nepagrįstai laikė, kad teises nustato ne sandoriai, o jais nustatytų teisių išviešinimas. Teismas nevertindamas notarinių Pastate esančių Patalpų perleidimo sutarčių turinio, padarė esminį procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą bei vertinimą pažeidimą.
23.5. Patalpų įgijėjams buvo parduotos tik Patalpos virš Pastato cokolinio aukšto nustatant aiškią naudojimosi tvarką (realią dalį), aiškiai susitariant, kad Pastatas nuosavybės teise toliau priklausys ieškovei, nes ieškovei lieka Pastato cokolinis aukštas, kuris nėra Patalpų sudedamąja dalimi. Teismas neįvertino byloje pateiktos Patalpos kadastro bylos duomenų, jog Patalpos yra virš cokolinio aukšto, aiškiai apibrėžtos, su bendro naudojimo laiptinės patalpomis, t. y. jog cokolinis aukštas yra Pastato, o ne Patalpos dalis. Pastatas sudarytas ne vien tik iš perleistų Patalpų, bet ir iš 1 315,24 kv. m. bendro ploto cokolinio Pastato aukšto (37 procentai viso Pastato 3 407,48 kv. m. bendro ploto), kurį ieškovė numatė formuoti kaip atskirą patalpą, todėl ieškovė perleisdama Patalpas Pastate, tolimesnį Pastato likimą (nuosavybės teisę į jį) apsprendė su Patalpų įgijėjais notarinėmis sutartimis.
23.6. Teismo išvada, jog Žemės sklype yra „apleisti pastatai“ prieštarauja ne tik ieškovės pateiktam Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui, kuriame fiksuota, jog Pastatas nėra apleistas, o jame pagal Projektą vykdomi statybos darbai, bet ir akivaizdžiai prieštarauja viešojo Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenims, kad Žemės sklype yra įregistruotas Pastatas (vienaskaita), o ne „pastatai“ ir dar neva „apleisti“. Pats teismas nurodo, kad užfiksuotame Pastate yra vykdomi statybos darbai, kas parodo, jog Pastatas nėra apleistas.
23.7. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas neįvertino to, kad Plungės apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimu tenkino ieškovės reikalavimą - pripažino neteisėtu ir negaliojančiu NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 16SD-947-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ ir jį panaikino, o Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civ. b. Nr. e2A-80-1092/2023 šią sprendimo dalį paliko galioti ir pasisakė, kad nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo. Teismas, skirstydamas išlaidas, bent jau vien tik pagal skundžiamą bylos rezultatą neatsižvelgė į tai, kad byla nagrinėjama antrą kartą ir kad byloje yra ir patenkintų ieškovės reikalavimų. Teismas ieškovei jokių išlaidų dalies priteisimo nesprendė, kas tik patvirtina ieškovės argumentus apie teismo neobjektyvumą. Tik iš dalies atmetus ieškinį teismas turėjo išlaidas skirstyti proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 50/50.
23.8. Teismas taip pat turėjo pagrindą bent jau pagal skundžiamą bylos rezultatą taikyti ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalį, nes ieškovė pagrįstai kreipėsi net du kartus į teismą dėl to paties klausimo – jog atsakovė neteisėtai (net penkerius metus) vilkina Žemės sklypo pardavimą nuo 2020 m. Abiejose bylose ieškovei pavyko įrodyti, kad institucijos sprendimai ir neveikimas yra neteisėti. Išlaidų našta tokioje byloje turi tekti institucijai, o ne asmeniui, kurio teisės tokį ilgą laikotarpį buvo grubiai pažeidinėjamos. Taip pat teismas turėjo įvertinti, kad įpareigojimo sudaryti sutartį netaikė ne dėl to, kad institucijos sprendimas ar neveikimas buvo teisėti ir ne dėl to, kad ieškovė kreipėsi į teismą nepagrįstai, o dėl to, kad teismas sprendimo priėmimo dienai padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovei šiai dienai neva joks turtas Žemės sklype nepriklauso.
24. Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. liepos 15 d., perleido nuosavybėn kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims Patalpas, todėl ieškovė, vadovaujantis Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nebeturi teisės įsigyti prašomą ieškiniais valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą nuosavybės teise valdomų statinių eksploatavimui. Jokie teismų sprendimai, susiję su statybą leidžiančio dokumento išdavimu ar neišdavimu ieškovei, visiškai nesusiję su ieškovės tariama teise pirkti Žemės sklypą, reikalingą eksploatuoti jau nebe ieškovei, bet tretiesiems asmenims priklausančias patalpas.
24.2. NŽT negali nei patvirtinti, nei paneigti skunde dėstomų aplinkybių apie teises ir pareigas, kylančias iš sandorių su trečiaisiais asmenimis, nes visos jos susijusios su trečiųjų asmenų sudarytais civiliniais sandoriais, NŽT juose nedalyvaujant. NŽT yra viešojo administravimo institucija, veikianti jai suteiktų įgaliojimų ribose ir sprendimus priima vadovaudamasis imperatyvių teisės aktų nuostatomis. Jokie teisės aktai NŽT nesuteikia teisės atlikti apeliantės prašomų veiksmų – sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį nesant nuosavybės teisės į statinius. Pirkimo pardavimu sutarties sudarymas būtų laikomas viršijantis NŽT įstatymo suteiktų įgaliojimų ribas.
24.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra aiškus, motyvuotas ir pagrįstas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino ieškovės pateiktus argumentus ir bylos duomenis arba jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės aktų nuostatomis nepagrįstas išvadas.
25. Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Ieškovė, pardavusi absoliučiai visas Patalpas, tuo pačiu pardavė ir visą Pastatą su antraeiliais daiktais. Pagal NTR išrašą apeliantė Pastate jokio turto nebeturi. Apeliantės teiginiai, kad ji pardavė Patalpas bet ne Pastatą, vertintini kritiškai. Tokiu atveju visi daugiabučių namų statytojai galėtų teigti, kad pardavė visus butus, bet ne patį daugiabutį namą.
25.2. Inžineriniams tinklams eksploatuoti žemė neparduodama. Jei žemė būtų parduota inžinerinių tinklų savininkui, tai žemės nebeliktų pagrindinio pastato savininkams.
25.3. NTR duomenys yra teisėti ir teisingi, kol nėra nuginčyti. Jei apeliantė nesutinka su kadastre registruotais pastato duomenimis, ji galėjo juos ginčyti.
26. Tretieji asmenys L. S., R. S., G. K. ir R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Teismas pagrįstai ir motyvuotai atmesdamas ieškinį nurodė, jog ieškovė visas Patalpas pastate yra pardavusi, o be to Pastato nuosavybės teisė ieškovei niekada nebuvo registruota registre, todėl teiginiai ir dėstymai apeliaciniame skunde apie neva turimas (neparduotas) Patalpas Pastate yra absoliučiai nepagrįsti.
26.2. Pastato paskutinio savininko nuosavybės teisė buvo išregistruota dar 1997 m. ir joks savininkas niekada nebuvo ir nėra registruotas. Apeliantė įvairiais sandoriais, per eilę metų, įsigijo atskirus Pastate buvusius nekilnojamojo turto objektus, tačiau nuosavybės teisė į Pastatą niekada nebuvo įregistruota. Byloje buvo pateiktas VĮ Registrų centro sprendimas, kuriame aiškiai nurodyta, jog dar 2021 m. buvo atsisakyta padaryti registre įrašą apie tai, kad UAB „Mūsų laikas“ yra Pastato savininkė
26.3. Teismas taip pat pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, jog ieškovė neturi teisių į ginčo Inžinerinius tinklus, nes jie yra priklausiniai, perleistų Patalpų dalis, o registracija nepaneigia teismo konstatuotų juridinių faktų. Apeliantės teiginiai, kad ji neva išsaugojo tinklus, kai akivaizdu, jog sutartyse tokia išimtis nebuvo aptarta, prieštarauja CK 4.14, 4.19 straipsniams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, nes tai pažeidžia daiktinės teisės instituto principus. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad tinklai yra priklausiniai ir jie negali būti ieškovės nuosavybė.
27. Tretieji asmenys UAB Pomona“, UAB „Astoga“, UAB „Karoso rezidencija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir paskirti ieškovei baudą už jos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 procentų iš šios baudos skirti lygiomis dalimis kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Ieškovė nesuformulavo reikalavimo, kuriam nekilnojamajam turtui eksploatuoti jai turėtų būti parduota Žemės sklypo dalis bei nepagrindė savo reikalavimo atsižvelgiant į aplinkybę, kad visas kitas Pastate turėtas Patalpas jau yra pardavusi tretiesiems asmenims. Ieškovė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ėmė kelti naujas versijas dėl to, kokį gi dar nekilnojamąjį turtą ji neva turi Žemės sklype. Tiek nagrinėjant bylą, tiek apeliaciniame skunde ieškovė užėmė nenuoseklią ir neaiškią poziciją, viena vertus, teigdama buvusi ir esanti šiuo metu viso Pastato savininkė, kita vertus – savininkė cokoliniame aukšte neva esančių patalpų, kurių ji tariamai nepardavė tretiesiems asmenims pagal Patalpų pirkimo-pardavimo sutartis. Vertintina, kad tokius aiškiai melagingus argumentus ieškovė teikia piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis.
27.2. Parduodama Patalpas ieškovė nuosavybės teisių į Pastatą neturėjo, tad negalėjo ir susitarti dėl nuosavybės tęstinumo. Ieškovė nėra ir niekada nebuvo Pastato savininkė, o paskutinio savininko nuosavybės teisė buvo išregistruota dar 1997 m. Ieškovė apeliaciniame skunde registro duomenis vertina pasirinkdama kaip jai naudinga arba kaip labai vertingus įrodymus, arba kaip neturinčius įrodomosios reikšmės. Neigdama Pastato registro išrašo duomenis, jiems nuginčyti ji nepateikė visiškai jokių įrodymų.
27.3. VĮ Registrų centro 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimas patvirtina, kad ieškovei dar esant didžiosios dalies Patalpų savininke, buvo atsisakyta padaryti registre įrašą apie tai, kad ieškovė yra Pastato savininkė, ir tokio VĮ Registrų centro sprendimo ieškovė neskundė ir nenuginčijo. Ieškovės pateiktas notarinių pirkimo-pardavimo sutarčių apibūdinimas neteisingas nei vertinant sutarčių tekstus lingvistiškai, nei pagal prasmę, kurią jiems suteikė sutarčių šalys. Tretieji asmenys jokia pirkimo-pardavimo sutarčių nuostata negalėjo suteikti ieškovei Pastato nuosavybės teisių, kurių patys tretieji asmenys neturėjo, o ieškovė (pardavėja) sutartimis pardavė Patalpas. Ieškovei reiškiant abu šioje byloje išnagrinėtus ieškinius, visos Pastatą sudarančios Patalpos, išskyrus Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį, jau tada priklausė tretiesiems asmenims, jas įsigijusiems pagal pirkimo–pardavimo sutartis, o į pastarąją dalį UAB „Astoga“ nuosavybės teisę į įgijo pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-274-912/2025.
27.4. Tretieji asmenys įsigijo iš ieškovės Pastato Patalpas, kurių bendras plotas – 2 092,24 kv. m Pastato bendras įregistruotas plotas taip pat buvo 2 092,24 kv. m, todėl akivaizdu, kad ieškovei perleidus kitiems asmenims Patalpas, kurių bendras plotas sudarė absoliučiai visą Pastate buvusį plotą, ieškovės nuosavybėje negalėjo likti ir neliko jokių patalpų. Teismas sprendime teisingai pripažino, jog pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalimi nustatytą reglamentavimą, namo bendro naudojimo objektai priklauso tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokios teismo išvados ieškovė apeliaciniame skunde nenuginčijo ir negalėjo nuginčyti.
27.5. Visiškai neturintys nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškovės teiginiai, susiję su cokoliniu Patalpų aukštu, kurį ieškovė nepagrįstai vadina cokoliniu Pastato aukštu ir teigia jo tretiesiems asmenims nepardavusi. Tokius teiginius ieškovės atstovas išsakė tik po kelerių bylos nagrinėjimo metų 2025 m. spalio 16 d. teismo posėdyje. Trečiųjų asmenų nupirktų Patalpų plotų suma buvo lygi Pastato plotui, tad akivaizdu, kad jokių patalpų nei Pastato, nei jį sudarančių Patalpų cokolyje apskritai nebuvo.
27.6. Tretieji asmenys pripažįsta, kad nusipirkę iš ieškovės visiškai apleistas ir gresiančias sugriūti Patalpas, po kelerių metų, savo lėšomis atliko kai kuriuos savo Patalpų avarinės būklės konstrukcijų sutvirtinimo darbus tam, kad pro cokolio erdvę Patalpų iš apačios neveiktų nepalankūs atmosferos reiškiniai, ir, galimai, cokoliniame aukšte bus sukurtos ir įregistruotos papildomos patalpos. Nėra jokio teise ar tiesiog sąžiningumo bei protingumo kriterijais pagrįsto motyvo, kodėl tokios naujai sukurtos patalpos turėtų atitekti nuosavybės teise ieškovei, nesant jokio CK 4.47 straipsnyje nurodyto nuosavybės įgijimo pagrindo.
27.7. Ieškovė yra įvykdžiusi CPK 95 straipsnyje nurodytus piktnaudžiavimo veiksmus – nesąžiningai pateikė apeliacinį skundą. Šiuo skundu ieškovė siekia iš esmės neteisingo tikslo – nusipirkti visą Žemės sklypą, nesant tam imperatyviosiomis teisės normomis nustatytų sąlygų, jo nenaudojant ir atimant bet kokias teises į bet kokią Žemės sklypo dalį Patalpas sklype turintiems tretiesiems asmenims, kuriems Žemės sklypas iš tiesų reikalingas ir kurie jį naudoja. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė žinomai neteisingas aplinkybes, dalis kurių jau yra paneigta įsiteisėjusiais teismų sprendimais bylose, kuriose ieškovė dalyvavo, o dalis paneigiama pačios ieškovės teikiamais įrodymais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
30. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl NŽT įpareigojimo sudaryti su ieškove valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos
31. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
32. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. sausio 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą. Minėtame išraše nurodomi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fontano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys.
33. Ieškovė kartu su 2026 m. vasario 26 d. prašymu dėl civilinės bylos sustabdymo, taip pat pateikė prašymą prijungti bylos VĮ Registrų centro 2026 m. sausio 15 d. raštą, žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 kadastro duomenų bylą (duomenų nustatymo data – 2025 m. spalio 10 d.).
34. Tretieji asmenys UAB „Pomona“, UAB „Astoga“, UAB „Karoso rezidencija“ pateikė atsiliepimą į prašymą dėl baudos apeliantei skyrimo bei į apeliantės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo ir kartu su juo teismui pateikė (duomenys neskelbtini) esančio pastato (dab. Pastato) namų valdos techninės apskaitos bylą. Naujus įrodymus prašo prijungti tik tuo atveju, jei bus priimti naujai pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus ir priimtus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl pateikti ieškovės ir trečiųjų asmenų nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami. Naujai galimai formuojamų patalpų nuosavybės teisės klausimas nėra susijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku, o su kitais bylos išnagrinėjimui reikalingais NTR duomenimis teisėjų kolegija gali susipažinti tiek remdamasi viešai prieinamais registrais, tiek ir byloje esančia medžiaga. Dėl to naujai pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl civilinės bylos sustabdymo
36. Ieškovė 2026 m. vasario 26 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol bus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-3375-971/2026 ir Nr. e2YT-2007-944/2026.
37. Prašyme nurodė, kad ieškovė Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose 2026 m. sausio 15 d. inicijavo civilinę bylą Nr. e2-3375-971/2026 dėl pastato nuosavybės ir naudojimosi tvarkos juo nustatymo, kurioje pagal ieškovės ieškinį sprendžiamas ieškovės dalies bendrojoje pastato nuosavybėje nustatymo ir naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo klausimas. Iki pirmos instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą ir darant skundžiamas apeliacinius skundu išvadas, 2025 m. spalio 10 d. be ieškovės žinios buvo atlikti pastato kadastriniai matavimai, kurių matu nustatytas pastato plotas būtent toks, kaip nuosekliai tvirtino viso proceso metu ieškovė – 4 230,69 kv. m. Šie duomenys apie atliktus kadastrinius matavimus buvo įregistruoti sąmoningai tik po pirmos instancijos teismo skundžiamo sprendimo priėmimo, t. y. 2026 m. sausio 16 d. Civilinėje byloje Nr. e2-3375-971/2026 be kitų reikalavimų ieškovė prašo teismo nustatyti bendrojoje nuosavybėje ieškovės UAB „Mūsų laikas“ nuosavybės teisės į pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 39/100 dalį, kurią sudaro 1 315,24 kv. m. pastato cokolinis aukštas ir nustatyti naudojimosi pastatu tvarką.
38. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2025 m. gruodžio 18 d. inicijuota civilinė byla Nr. e2YT-2007-944/2026, kurioje ieškovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja UAB „Mūsų laikas“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į adresu (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius poilsio namus, kurių korpusų unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini). Skirtingai traktuojamos nuosavybės teisės į pastatą turinio aplinkybes ir netinkamas faktinių aplinkybių nustatymas bei vertinimas nulėmė nepagrįstą išvadą, jog neva nėra pagrindo ieškovei parduoti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2-2542-588/2022 nurodytą 1,7992 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašymą sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą grindžia CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
39. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 53 punktas).
40. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
41. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje ir kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkė teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3375-971/2026 pagal ieškovės UAB „Mūsų laikas“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Pomona“, UAB „Astoga“, UAB „Karoso rezidencija“, R. K., G. K., L. S. ir R. S. dėl nuosavybės teisės gynimo, kuriuo be kitų ieškinio reikalavimų, ieškovė teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė, sudariusi patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutartį Nr. JP-3924 ir sudariusi patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo 2017 m. vasario 7 d. sutartį Nr. MV7-1409 tapo viso pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vienintele savininke ir kad notarinėmis patalpų pirkimo-pardavimo sutartimis yra nustatytas ieškovės nuosavybės teisės į pastatą tęstinumas, pripažįstant, kad ieškovė turi nuosavybės teisę į pastatą. Taip pat ieškovė prašo nustatyti bendrojoje nuosavybėje ieškovės nuosavybės teisės į pastatą 39/100 dalį, kurią sudaro 1 315,24 kv. m pastato cokolinis aukštis. Taigi nurodytoje byloje turėtų būti sprendžiami du klausimai: 1) ieškovės, kaip pastato savininkės, nuosavybės teisės; 2) cokolinio aukšto nuosavybės teisės.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ieškovės nuosavybės teisės į ginčo pastatą yra pasisakyta skundžiamame sprendime, ieškovė tuo pačiu aspektu pasisako ir apeliaciniame skunde, tačiau identiško klausimo iškėlimas kitoje civilinėje byloje, atskirai šiuo klausimu suformulavus atskirą ieškinio reikalavimą, nesudaro pagrindo sustabdyti šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos. Tokia procesinė situacija galėtų lemti išvadą dėl ieškovės siekio identišką klausimą nagrinėti skirtingose dviejose civilinėse bylose. Cokolinio aukšto nuosavybės teisės klausimas nebuvo nagrinėjamas šioje byloje, todėl šis klausimas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui reikšmės neturi. Apeliacijos paskirtis yra patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos nagrinėjimo metu jau egzistavusius faktus, todėl naujai atsiradę ar atsirasiantys faktai, kurių nebuvo nagrinėjant bylą iki priimant skundžiamą teismo sprendimą, objektyviai negalėtų lemti apeliacinės instancijos teismo išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą teismo sprendimą priėmė nepagrįstai.
44. Kitoje ieškovės nurodomoje civilinėje byloje, t. y. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2007-944/2026 ieškovė pateikė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja UAB „Mūsų laikas“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į adresu (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius poilsio namus, kurių korpusų unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodo, kad pareiškėja, įgyvendindama statytojo teisę pagal minėtą statybos leidimą, siekia sutvarkyti valdomoje teritorijoje fiksuotų statinių įteisinimo dokumentus ir atliko statinio (duomenys neskelbtini) poilsio namų) kadastrinius matavimus. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) poilsio pastato korpusams suteikti Nekilnojamojo turto kadastro byloje nurodyti unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini).
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pastarosios bylos ieškovė nenurodė jokių bylų tarpusavio sąsajos argumentų. Kita vertus, naujos bylos inicijavimas dėl su šia byla nesusijusių pastatų nuosavybės teisės, neturi teisinės reikšmės šioje byloje. Vien tai, kad ieškovės nurodomi pastatai yra tame pačiame žemės sklype, dėl kurio pirkimo-pardavimo sutarties įpareigojimo sudaryti ji kreipėsi į teismą, taip pat nesudaro pagrindo vertinti kaip privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, nes ieškovė savo teisę įgyti žemės sklypą motyvavo 2018 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, kuri, atkreiptinas dėmesys, buvo sudaryta su tikslu eksploatuoti šios bylos ginčo patalpas. Naujai siekiamos įgyti ieškovės nurodomos patalpos nėra aktualios šiai bylai.
Dėl ginčo esmės
46. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT įpareigojimo sudaryti su ieškove valstybinės 1,7992 ha ploto (0,2754 ha + 1,5238 ha) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė savo reikalavimą grindė 2018 m. vasario 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi ir nuosavybės teisės į Pastatą, po jame esančių patalpų pardavimo, išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sprendimo priėmimo metu ieškovė nebeturi jai priklausančių statinių ant valstybinės žemės, kurią ji siekia įsigyti iš valstybės.
47. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. priklausė poilsio paskirties Patalpos, esančios ginčo Žemės sklype, Pastate. 2018 m. vasario 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 1,7992 ha kitos paskirties valstybinės Žemės sklypo, nuomos sutartis ieškovės poilsio paskirties Patalpų eksploatavimui. Numatytas sutarties galiojimo terminas – iki 2064 m. vasario 28 d.
48. Ieškovė siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė nebeturi jai priklausančių statinių valstybiniame žemės sklype ir nurodo, kad: 1) ieškovei priklauso inžineriniai tinklai, esantys ginčo žemės sklype ir jai išduotas statybos leidimas šių inžinerinių tinklų rekonstrukcijai; 2) ieškovė patalpų notarinių pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu yra išlaikiusi nuosavybės teisę į pastatą; 3) ieškovei vis dar priklauso pastate esantis cokolinis aukštas;
Dėl inžinerinių tinklų
49. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai atitinkamai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais (nuomos atveju – ir jų nuomojamais) statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.
50. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Aptariamo straipsnio 2 dalyje detalizuota, kad dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Vadinasi, konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
51. Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ir 2022 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2607-588/2021 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad nekilnojamieji daiktai (inžineriniai tinklai) vandentiekio tinklai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos UAB „Mūsų laikas“ nuosavybės teise valdomo pagrindinio daikto - Statinių (patalpų), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniai.
52. Valstybinės žemės sklypai yra formuojami ir parduodami ar nuomojami siekiant užtikrinti galimybę naudoti pagal paskirtį statinius, esančius pagrindiniais daiktais. Tuo atveju, kai konkrečiam statiniui aptarnauti yra priskirti inžineriniai tinklai, tokiu atveju būtent statiniui, o ne inžineriniams tinklams yra suformuojamas ir perleidžiamas valstybinės žemės sklypas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-403/2025). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės nurodomi Inžineriniai tinklai yra įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinti ginčo patalpų priklausiniais. Tai reiškia, kad ginčo žemės sklypas Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu gali būti perleidžiamas tik siekiant užtikrinti galimybę naudoti Patalpas. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik Inžinerinių tinklų valstybinėje žemėje turėjimas nuosavybės teises, nesant registre kitų ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių ant valstybinės žemės sklypo, negalėtų būti pagrindu perleisti ieškovei valstybinės žemės sklypą.
53. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra nuostatos, kuria pirmosios instancijos teismas būtų konstatavęs, kad Inžineriniai tinklai ieškovei nebepriklauso ir paneigęs Nekilnojamojo turto registre įregistruotą ieškovės inžinerinių tinklų nuosavybės teisę. Pirmosios instancijos teismas nurodė įsiteisėjusiais teismų sprendimais padarytas išvadas dėl Inžinerinių statinių, kaip Pastato priklausinių, bei akcentavo priklausinio paskirtį įstatymo prasme. Vis dėlto, Inžinerinių tinklų nuosavybės klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovės nuosavybės teisės į inžinerinių tinklų nuosavybę paneigimo.
Dėl ieškovės nuosavybės teisės į pastatą
54. Remiantis Statybos įstatymo 2 dalies 37 punktu, pastatas yra suprantamas kaip apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Tai reiškia, kad pastatą iš esmės sudaro konkrečios atskiros patalpos bei pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir kitokia bendro naudojimo įranga.
55. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo Pastatas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ginčo patalpų nuosavybės teisei perėjus tretiesiems asmenims, būtent patalpų įgijėjai tapo tiek namo konstrukcijų, tiek ir bendrų patalpų bei kitos bendro naudojimo įrangos bendrasavininkiais. Ieškovės subjektyvus situacijos vertinimas, kad ji, perleidusi nuosavybės teisę į ginčo patalpas, išlaikė nuosavybės teisę į namo konstrukcijas, prieštarauja įstatymo nurodytoms nuostatoms.
56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į notarinių sutarčių metu galiojusią Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuri numatė, jog tuo atveju, kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį (galiojo iki 2023 m. gruodžio 31 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad VĮ Registrų centras rašte „Dėl informacijos suteikimo“ į ieškovės 2021 m. gruodžio 16 d. prašymą (klausimą) kaip galima papildyti registro įrašus, kad pastato savininkas yra būtent UAB „Mūsų laikas“, rėmėsi minėta įstatymo nuostata ir nurodė, jog teisės aktai nenumato galimybės daiktines teises registruoti į pastatą, kuriame esančios patalpos yra suformuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiri objektai.
57. Šiuo metu identišką prasmę turinti nuostata perkelta į Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos nuostatų 72 punktą, kuriame numatyta, jog jei nekilnojamasis daiktas atidalijamas ar padalijamas į kelis nekilnojamuosius daiktus arba pastate suformuojamos patalpos kaip atskiri Registro objektai, arba nekilnojamieji daiktai sujungiami į vieną ar kelis nekilnojamuosius daiktus, turi būti teikiamas prašymas įregistruoti visus asmeniui nuosavybės teise priklausančius naujus suformuotus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teisę į juos ir susijusius juridinius faktus. Nuostatų 73 punktas numato, kad kartu su prašymu įregistruoti po nekilnojamojo daikto pertvarkymo (atidalijimo, padalijimo, sujungimo) suformuotus nekilnojamuosius daiktus turi būti pateikiamas ir prašymas išregistruoti daiktines teises ir juridinius faktus išbraukiant jų duomenis pertvarkyto nekilnojamojo daikto Registro įraše ir įregistruoti šias daiktines teises ir juridinius faktus (išskyrus juridinį faktą „nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka“ ir juridinius faktus, kurie nuo 2024 m. sausio 1 d. Informacinėje sistemoje neregistruojami) įrašant jų duomenis naujų suformuotų nekilnojamųjų daiktų Registro įrašuose. Atitinkamai, Nuostatų 74 punkte nurodyta, kad kartu su prašymu įregistruoti visas pastate suformuotas patalpas turi būti pateikiamas ir prašymas išregistruoti daiktines teises išbraukiant jų duomenis pastato Registro įraše ir įregistruoti šias daiktines teises įrašant jų duomenis suformuotų patalpų Registro įrašuose.
58. Taigi, Pastate suformavus atskiras patalpas ir įvertinus aplinkybę, kad pastatą sudaro gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos bei bendro naudojimo patalpos, namo konstrukcijos, priklausančios gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnis), tiek pagal ankstesnį, tiek ir pagal dabartinį teisinį reguliavimą, nuosavybės teisės pastato atžvilgiu nebelieka ir ji yra neregistruojama. Atsižvelgus į aplinkybę, kad ieškovė dalį Patalpų pardavė notarinėmis pirkimo-pardavimo sutartimis, o dalį naujas savininkas įgijo įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu, taip pat į tai, jog bylos duomenimis, pats Pastatas sudarytas iš penkių ginčo patalpų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės vertinimas dėl Pastato ir jo konstrukcijų nuosavybės teise jai priklausymo yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vėlesnis Pastato vystymas, galimas jo ploto ar tūrio keitimas, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui.
Dėl cokolinio aukšto
59. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovė argumentą, kad ji nuosavybės teise turi cokolinį aukštą Pastate, nurodė tik 2025 m. lapkričio 14 d. prašyme dėl įrodymų prijungimo. Iki tol ieškovė nuosekliai savo ieškinį grindė inžinerinių tinklų turėjimo nuosavybės teise faktu ir Pastato konstrukcijų turėjimu nuosavybės teise faktu. Tokiu būdu konstatuotina, kad apeliantės procesinė pozicija buvo nenuosekli.
60. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-146-524/2025, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp ieškovės UAB „Astoga“ ir atsakovių UAB „Mūsų laikas“, UAB „SME Capital 3“, buvo pripažinta pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi preliminari sutarties dėl jau minėtų poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalies įsigijimo (kita dalis buvo įgyta 2022 m. gruodžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi). Minėto sprendimo 153 punkte nurodyta, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovės nurodomos patalpos turėtų būti sukurtos įrengiant patalpas pastato cokoliniame aukšte ir (ar) įstiklinant lodžijas, tačiau nesant įrodymų dėl statybos leidimo gavimo neįrodytas susitarimų 7 p. šalių sutarto termino suėjimas – ne vėliau kaip 12 mėnesių po statybos leidimo gavimo. Iš sprendime nurodytų motyvų, matyti, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Mūsų laikas“ 2022 m. liepos 15 d. sudarė pirkimo–pardavimo sandorį ir susitarimą dėl be išimties teisių ir pareigų perėmimo, kuriuo ieškovė įsipareigojo per 12 mėnesių nuo statybos leidimo gavimo kitų susitarimų pagrindu perduoti atsakovei neatlygintinai 135 kv. m įrengtų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dalį. Ieškovė ir atsakovė UAB „Mūsų laikas“ 2022 m. gruodžio 20 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir susitarimą dėl be išimties teisių ir pareigų perėmimo, kuriuo ieškovė įsipareigojo per 12 mėnesių nuo statybos leidimo gavimo pagal kitus susitarimus perduoti atsakovei neatlygintinai 141 kv. m įrengtų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
61. Kolegija akcentuoja, kad 2018 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta poilsio paskirties patalpų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimui. Šios bylos dalykas nėra susijęs su naujai suformuotų ar formuojamų patalpų nuosavybės teise, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako ir apeliantės argumentų dėl cokolinio aukšto nevertina. Cokolinio aukšto nuosavybės teisės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl baudos ieškovei skyrimo
62. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
63. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
64. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiųjų asmenų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti motyvai, kuriais grindžia prašymą taikyti ieškovei (apeliantei) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai siekia vilkinti procesą, apsunkinti bylos nagrinėjimą ir pan. Asmuo turi teisę į teisminę gynybą ir ginti, jo manymu, pažeistus teisėtus interesus ir teises. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės ieškinys nebuvo patenkintas, o kitos bylos šalys turi priešingą procesinę poziciją ieškovės atžvilgiu, negali suponuoti išvados dėl jos nepagrįsto naudojimosi savo procesinėmis teisėmis. Dėl to prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, (ne)tinkamo paskirstymo
65. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kadangi Plungės apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimu tenkino ieškovės reikalavimą - pripažino neteisėtu ir negaliojančiu NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 16SD-947-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ ir jį panaikino, o Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi c. b. Nr. e2A-80-1092/2023 šią sprendimo dalį paliko galioti ir pasisakė, kad nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.
66. Nustatyta, kad ieškovė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2312-995/2022 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00383-2022-6) ieškiniu prašė: 1) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr.16SD-947-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo“ bei jį panaikinti; 2) įpareigoti NŽT sudaryti su ieškove valstybinės 1,7992 ha ploto Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; 3) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštą Nr.(4.12.E)D3-2106 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ bei jį panaikinti.
67. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2312-995/2022 ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 16SD-947-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ ir jis panaikintas bei civilinės bylos dalis pagal ieškovės UAB „Mūsų laikas“ reikalavimą panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštą Nr.(4.12.E) D3-2106 nutraukta. Kita patikslinto ieškinio dalis dėl įpareigojimo NŽT sudaryti Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, atmesta. Sprendimu teismas taip pat pasisakė ir dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nustatydamas, kad patenkinus ieškovės vieną iš trijų reikalavimų, jai priteistinas 62 Eur dydžio žyminis mokestis. Teisinių paslaugų išlaidos nepriteistos dėl negalėjimo objektyviai nustatyti ar buvo realiai atsiskaityta už gautas teisines paslaugas. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo, kuriuo teismo prašė pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą ir tenkinti atmestus ieškovės ieškinio reikalavimus – įpareigoti NŽT sudaryti su ieškove Sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir pripažinti netesėtu bei negaliojančiu nuo sudarymo momento Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštą Nr. (4.12.E)D3-2106 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ir jį panaikinti. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-80-1092/2023 2023 m. vasario 9 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę NŽT sudaryti su ieškove Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, t. y. dėl 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo panaikinimo ir dalies bylos nutraukimo, paliko nepakeistą.
68. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas patenkinus vieną iš ieškovės reikalavimų, jau buvo išspręstas Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimu. Dėl minėto teismo sprendimo apeliacijos dalyką sudarė tik sprendimo dalis dėl nepatenkintų ieškovės reikalavimų, sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovė neskundė, o tai reiškia, kad ieškovė nagrinėjamu atveju iš esmės siekia pakartotinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nepaisydama to, jog jis jau yra išspręstas ir 2022 m. spalio 5 d. teismo sprendimo dalis, kuria pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų, yra įsiteisėjusi. Dėl to apeliantės argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme yra atmestini.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nutaria, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
70. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020)
71. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).
72. Tretieji asmenys L. S., R. S., G. K. ir R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame teisme, tačiau jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė.
73. Tretieji asmenys UAB Pomona“, UAB „Astoga“, UAB „Karoso rezidencija“ pateikė prašymą priteisti kiekviena iš jų iš ieškovės po 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė: 1) 2026 m. vasario 18 d. sąskaitas už teisines paslaugas Nr. 2026-02-18/1; Nr. 2026-02-18/2; Nr. 2026-02-18/3 (po 1 000 Eur) už atsiliepimą į apeliacinį skundą; 2) 2026 m. balandžio 7 d. sąskaitas už teisines paslaugas Nr. 2026-04-07/1; Nr. 2026-04-07/2; Nr. 2026-04-07/3 (po 300 Eur) už atsiliepimą į prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), trečiųjų asmenų prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atsiliepimą dėl bylos sustabdymo neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos nurodytiems tretiesiems asmenims.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendroves „Mūsų laikas“ (juridinio asmens kodas 140422672) tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Pomona“ (juridinio asmens kodas 140726419), uždarajai akcinei bendrovei „Karoso rezidencija“ (juridinio asmens kodas 304724751) ir uždarajai akcinei bendrovei „Astoga“ (juridinio asmens kodas 141799893) po 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Andrius Ignotas
Margarita Stambrauskaitė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė