Civilinė byla Nr. 2S-313-527/2012;

pirmosios instancijos teismo teisėja Artūras Šafronas;

procesinių sprendimų kategorijos: 116.5.3; 121.14; 122.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21831-454/2011 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams R. Š. ir G. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir

n u s t a t ė :

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-15 sprendimu už akių (b. l. 27-28) ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos kartu su jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Teismo nuomone, rašytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su atsakovais nesudaryta, todėl pagal CK 6.576 str., 6.579 str. 1 d. jie ginčo patalpose gyvena be teisinio pagrindo ir negali būti laikomi ginčo patalpų nuomininkais. Sprendimas už akių priimtas ieškovės prašymu (b. l. 4) atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovas R. Š. 2011-09-19 pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 81-83), siekdamas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodydamas, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas pateikti atsiliepimą), siųsti adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) al. 116-3, nebuvo jam įteikti, todėl jis neturėjo galimybės apginti savo teises. Ant procesinių dokumentų pažymos jis nepasirašė (b. l. 25), nes jo nebuvo namuose, todėl parašas ties grafa „nurodytus procesinius dokumentus gavau asmeniškai“ yra suklastotas. Atsakovo teigimu, jis procesinius dokumentus gavo tik 2011-06-13. Be to, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių, nepasisakė, ar pakanka byloje įrodymų teisingam sprendimui priimti. Atsakovas nesutinka su ieškove, kad ji atsakovui ginčo buto nėra išnuomojusi, nuomos sutartis nėra sudaryta, todėl atsakovas neturi jokių teisių į ginčo patalpas. Atsakovo teigimu, jis ginčo bute apsigyveno šeimos nario teisėmis, nuomos sutarties pagrindu kartu su pagrindiniu nuomininku, todėl nelaikytina, kad atsakovas į ginčo patalpas įsikėlė savavališkai. Ginčo patalpose atsakovas gyvena nuo gimimo, ginčo bute nuo 1989-10-19 yra deklaruota jo gyvenamoji vieta (ką patvirtina 2009-09-23 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus pažyma, b. l. 9), jokio kito turto bei gyvenamosios vietos atsakovas neturi. Ginčo bute R. A. Š. (atsakovo tėvui) buvo leista apsigyventi 1966-09-07 Kauno miesto Panemunės rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduotu orderiu Nr. 330 (b. l. 10, kuriame nurodyta, jog R. A. Š. šeima yra žmona A. J. Š., sūnus R. R. Š. ir sūnus G. R. Š.. Pagal šį orderį nuomotojas suteikė ginčo patalpą nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui. Atsakovas, gyvendamas kartu su R. A. Š., t. y. savo tėvu, kuriam buvo suteiktas butas pagal minėtą orderį, viename bute iki jo mirties, būdamas jo šeimos nariu ir turėdamas tokias pat pareigas, kylančias iš gyvenamosios nuomos sutarties, pagrįstai tikėjosi, kad šios atsakovo turimos civilinės teisės ir pareigos liks ir ateityje. Kad atsakovas gyvena ginčo patalpose, nurodyta ir 2009-09-30 AB „City Service“ rašte Nr. 36 (b. l. 16).

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo pareiškimą (b. l. 88-92) prašė pareiškimą atmesti. Ieškovė nurodė, kad nors atsakovas ir teigia, kad parašas ant procesinių dokumentų įteikimo pažymos (b. l. 25) yra suklastotas (nes jis, nebūdamas namuose, pasirašyti negalėjęs), tačiau šių savo teiginių nepatvirtina jokiais įrodymais, o tik subjektyviais samprotavimais. Nesant įrodymų, patvirtinančių parašo suklastojimo faktą, preziumuojama, jog procesiniai dokumentai atsakovui tinkamai įteikti. Byloje esanti procesinių dokumentų įteikimo pažyma (b. l. 25) patvirtina, jog atsakovas ieškinio nuorašą ir teismo pranešimą gavo, nes grafoje „nurodytus procesinius dokumentus gavau asmeniškai“ yra atsakovo parašas, todėl atsakovas neturi jokio pagrindo teigti, jog apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam nebuvo tinkamai pranešta. Be to, atsakovo broliui G. Š. tą pačią dieną (2010-09-21) taip pat buvo įteikti procesiniai dokumentai. Procesinių dokumentų įteikimo G. Š. pažymoje grafoje „nurodytus procesinius dokumentus gavau asmeniškai" yra nurodyta „G. Š.“ ir parašas. Kadangi kartu gyvenantis asmuo žinojo apie šią civilinę bylą, atsakovas taip pat turėjo apie tai žinoti. Be to, dar 2009 m. ginčo patalpose ne kartą lankėsi AB „City Service“ darbuotojai, butas kelis kartus buvo plombuotas, tačiau, kaip nurodyta 2009-09-22 AB ..City Service“ rašte Nr. 1302, „plombą nuplėšia 3 buto gyventojai“. Atsakovai ne kartą buvo informuoti, kad pateiktų įrodymus, įrodančius jų teisę gyventi ginčo patalpose, ir kad neįvykdžius reikalavimų bus keldinami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau atsakovai ignoravo šią informaciją ir nesiėmė jokių teisinių priemonių, siekdami įrodyti teisėtą savo gyvenimą gyvenamosiose patalpose. Atsakovai nėra sudarę nuomos sutarties, todėl nepagrįstas pareiškime nurodytas argumentas, jog ginčo patalpose gyvena nuomos sutarties pagrindu. CPK 287 str. 2 d. 4 p. yra numatyta, jog pareiškime turi būti nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa (52.43 kv. m bendrojo ploto), esanti (duomenys neskelbtini) al. 116-3. 1966-09-07 Kauno miesto Panemunės rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas R. A. Š. išdavė orderį Nr. 330, kuriuo buvo leista apsigyventi adresu (duomenys neskelbtini) al. 116-3. Taip pat orderyje nurodyta, jog R. A. Š. šeima yra žmona A. J. Š., sūnus R. R. Š. ir sūnus G. R. Š. Butų kodekso 52 str. numatyta, jog valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma raštu, remiantis gyvenamosios patalpos orderiu, tarp nuomotojo - butų eksploatavimo organizacijos ir nuomininko - piliečio, kurio vardu išduotas orderis. 1964 m. CK 322 str. nurodyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, įmonė, organizacija, turi būti sudaroma raštu. Analogiška norma yra nurodyta ir CK 6.579 str. 1 d. - gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu. CK 6.576 str. apibrėžia gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sampratą: gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Kadangi gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) al. 116-3 nuomos sutartis su atsakovais nėra sudaryta, vadovaujantis išdėstytomis normomis, Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2008-09-11 raštu Nr. 53-5-1611 ir 2008-10-21 raštu Nr. 53-5-1911 paprašė atsakovus atvykti į Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Nuomos administravimo poskyrį ir pateikti dokumentus, įrodančius minėtų asmenų teisę gyventi ginčo bute. Tačiau nė vienas iš atsakovų į Kauno miesto savivaldybę dėl nuomos sutarties sudarymo nesikreipė. Šie atsakovų veiksmai vertintini kaip jų neketinimas sudaryti rašytinės nuomos sutarties, atsakovai nelaiko savęs minėtų patalpų nuomininkais ir neprisiima įsipareigojimų, kurie CK priskirtini nuomininkų pareigoms. Atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nuomos sutarties sudarymo faktą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-07 nutartimi (b. l. 93-94) atsakovo R. Š. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad nors Kauno apygardos teismo 2011-09-30 nutartyje (b. l. 63-65) yra nurodyta, jog byloje esančioje procesinių dokumentų įteikimo pažymoje vardas ir pavardė yra neįskaitomi, tačiau, apylinkės teismo nuomone, tai neįrodo fakto, jog parašas esantis šioje pažymoje yra suklastotas, kaip teigia atsakovas. Be to, be atsakovo R. Š. atsakovu byloje taip pat yra ir G. Š., kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Procesinius dokumentus gavęs G. Š., gyvenantis kartu su R. Š., žinojo apie pradėtą procesą, todėl teismui kyla abejonių, kad apie teismo procesą neinformavo savo brolio (CPK 123 str. 1, 3 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui priimant 2010-10-15 sprendimą už akių nekilo abejokių dėl galimybės priimti sprendimą už akių šioje byloje. Teismo nuomone, šioje byloje sprendžiant ieškinio pagrįstumo bei priimto sprendimo teisėtumo klausimus svarbus nustatytinas faktas - ar atsakovas ginčo patalpoje gyvena teisėtai. Pagal CK 6.612 str. savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą yra asmenys, kurie į ją įsikėlė be nuomos sutarties. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu (CK 6.579 str. 1 d.). Iš atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinio matyti, kad rašytinės ginčo patalpos nuomos sutarties atsakovas su ieškovu nėra sudarę, atsakovas tik mano, kad ginčo patalpoje gyvena teisėtai. Taip pat atsakovas nepateikė ir rašytinės ginčo patalpos nuomos sutarties, kuri turėjo būti sudaryta su atsakovo tėvu R. A. Š. jam išduoto orderio pagrindu. Vien tos aplinkybės, kad ginčo patalpa buvo suteikta atsakovo tėvo šeimai, pagrindu negalima teigti, jog tarp atsakovo ir ieškovės susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos santykiai. Vadovaujantis teisinėmis normomis, reglamentuojančiomis gyvenamosios patalpos nuomą, rašytinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nebuvimas nagrinėjamoje byloje atsakovo gyvenimą ginčo patalpoje daro neteisėtu. Iš neteisėto veiksmo negali kilti teisėti lūkesčiai, todėl teismas atmetė atsakovo samprotavimus, kad po tėvo mirties jis tikėjosi, jog jam pereina civilinės teisės ir pareigos į ginčo gyvenamąją patalpą, o bandant jį iškeldinti iš ginčo patalpos yra pažeidžiamos jo teisės bei teisėti lūkesčiai.

Atsakovas R. Š. patikslintu atskiruoju skundu (b. l. 110-111) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-07 nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodo, kad CPK 123 str. bei CPK 124 str. 1-3 d. reikalauja, kad procesinis dokumentas būtų įteiktas pačiam adresatui. Pažeidžiant šias teisės normas pašaliniams asmenims įteikti procesiniai dokumentai negali sukelti teisinių pasekmių. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog pažymos grafoje „nurodytus procesinius dokumentus gavau asmeniškai“ esantis įrašas, žymintis vardą ir pavardę, yra neįskaitomas. Nors po minėtu įrašu yra parašas bei data - 2010-09-20, tačiau, ar parašas yra būtent atsakovo, nėra patvirtinta. Todėl nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog 2010-09-20 atsakovui ieškinio nuorašas ir teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo buvo įteikti asmeniškai. Taigi šis teismo procesinis dokumentas neginčijamai nepatvirtina fakto, jog atsakovas apie teisme gautą ieškinį ir pradėtą procesą žinojo. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog procesiniai dokumentai įteikti kitam atsakovui - broliui, kuris, esą, žinodamas apie pradėtą procesą, turėjo informuoti jį. Tokie teismo teiginiai yra tik hipotetiniai ir nepagrindžia fakto, jog apie prasidėjusį teisminį procesą atsakovas buvo tinkamai informuotas. Nepagrįsti teismo teiginiai, jog atsakovas neteisingai traktuoju nuomos santykių atsiradimo galimybes. Nepagrįstai nurodoma, jog tos aplinkybės, kad ginčo patalpa buvo suteikta atsakovo tėvui ir su juo gyvenantiems šeimos nariams, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos santykiai. Pabrėžtina, jog ginčo bute atsakovas apsigyveno šeimos nario teisėmis, ką patvirtina 1966-09-07 Kauno m. Panemunės rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto R. A. Š. (atsakovo tėvui) išduotas orderis Nr. 330 (b. l. 10), kuriuo buvo leista apsigyventi adresu (duomenys neskelbtini) al. 116-3. Minėtame orderyje nurodyta, jog R. A. Š. šeima yra žmona A. J. Š., sūnus R. R. Š. ir sūnus G. R. Š.. Pagal šį orderį nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui minėtą gyvenamąją patalpą. Minėtose patalpose yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta, su tėvu iki jo mirties atsakovas vedė bendrą ūkį, kartu gyveno, todėl nelaikytina, kad į ginčo patalpas atsakovas įsikėlė savavališkai. Be to, LAT yra nurodęs, kad ilgalaikis tokių patalpų faktinis naudojimas, nors ir nesukuria teisės į nuomą, bet suformuoja pareigą vietos savivaldos institucijai spręsti tokių asmenų teisės į būstą klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į teisines galimybes užtikrinti teisę į būstą (LAT 2002-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1547). Pažymėtina, jog kito gyvenamojo būsto atsakovas neturi. Be to, gyvendamas kartu su R. A. Š., t. y. savo tėvu, kuriam buvo suteiktas butas pagal minėtą orderį, viename bute iki jo mirties, būdamas jo šeimos nariu ir turėdamas tokias pat pareigas, kylančias iš gyvenamosios nuomos sutarties, jis pagrįstai tikėjosi, kad šios jo turimos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (b. l. 113-116) prašo atsakovo patikslintą atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-28 nutartimi atnaujino terminą R. Š. atskirajam skundui paduoti, motyvuodamas tuo, jog 2011-10-07 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis R. Š. buvo įteikta tik 2011-11-21. Ieškovė mano, jog R. Š. 2011-09-16 pateikdamas teismui pareiškimą privalėjo domėtis bylos eiga, tačiau, teismui 2011-10-07 priėmus nutartį, R. Š. į teismą dėl šios nutarties panaikinimo kreipėsi tik 2011-11-24. R. Š. elgesys vertintinas kaip nerūpestingas, nes pareiškimą jis pateikė teismui 2011-09-16, todėl pats laiku privalėjo aktyviai domėtis bylos eiga bei tinkamai rūpintis savo procesinių teisių įgyvendinimu (CPK 7 str., 42 str. 5 d.), t. y. atsakovo elgesys vertintinas kaip pasyvaus proceso dalyvio. Todėl nėra pagrindo panaikinti 2011-10-07 nutarties ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Apeliantas, CPK 123 str. 124 str. 1-3 d. pagrindu teigdamas, jog procesinis dokumentas turi būti įteiktas pačiam adresatui, klaidina teismą. CPK 123 str. 3 d. numatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, - darbovietės administracijai. Atsakovas buvo informuotas tinkamai. Taip pat atsakovas, teigdamas, jog parašas yra suklastotas, nepateikia jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų. Nesant įrodymų, patvirtinančių parašo suklastojimo faktą, preziumuojama, jog procesiniai dokumentai atsakovui tinkamai įteikti. Be to, pažymėtina, jog R. Š. broliui G. Š. tą pačią dieną, t. y. 2010-09-21, buvo įteikti procesiniai dokumentai, procesinių dokumentų įteikimo pažymoje G. Š. grafoje „nurodytus procesinius dokumentus gavau asmeniškai“ yra nurodyta „G. Š.“ ir parašas. Kadangi kartu gyvenantis asmuo žinojo apie šią civilinę bylą, todėl tokiu būdu R. Š. taip pat turėjo žinoti (CPK 123 str. 3 d.). Įrodymų, patvirtinančių, jog dokumentai buvo įteikti ne broliui, atsakovas nepateikė. Be to, atsakovas teiginio, kad su tėvu iki jo mirties kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, nepatvirtino jokiais rašytiniais įrodymais bei nepateikė dokumentų, jog pagal CK 6.588 str. 4 d. nuostatas teismo tvarka būtų pripažintas nuomininko šeimos nariu.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 dalis, 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių priimtas dėl to, kad teismo nustatytu terminu atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovo teigimu, ant procesinių dokumentų įteikimo pažymos (b. l. 25), iš kurios matyti, kad adresatui atsakovui R. Š. siųstas ieškinio nuorašas ir teismo pranešimas įteiktas asmeniškai 2010-09-21, parašas yra ne jo, t. y. parašas yra suklastotas. Nors jokių suklastojimą patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Kauno apygardos teismo 2011-08-30 nutarties c. b. Nr. 2S-1826-605/2011 išvadai, esant neįskaitomam pažymos grafos „nurodytus procesinius dokumentus gavau asmeniškai“ įrašui, žyminčiam vardą ir pavardę, ir neturėdamas galimybių patvirtinti, kad parašas yra būtent atsakovo R. Š., šią aplinkybę konkrečioje situacijoje vertina apelianto naudai. Be to, pažymėtina, jog CPK 123 str. 3 d. įtvirtinta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. CK 6.588 str. numatyta, jog nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (1 d.). Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jeigu jie su nuomininku turi bendrą ūkį (2 d.). Artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (4 d.). Atsižvelgiant į tai spręstina, jog, teisės normose esant įtvirtintai būtent tokiai šeimos nario sampratai, aplinkybė, jog apie pradėtą teisminį procesą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų buvo žinoma atsakovo broliui (kitam atsakovui), kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (b. l. 26), šiuo atveju nėra svarbi, nes brolis besąlygiškai nepatenka prie apelianto šeimos narių, kuriam pranešus apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį būtų galima konstatuoti ir tinkamą apelianto informavimą apie tai bei tuo vadovaujantis taikyti įstatyme numatytą sankciją – sprendimo už akių priėmimą.

Be to, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarime pabrėžta, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Tokia teismo teisė kildinama iš konstitucinės teisingumo sampratos, kuri suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos principinės Konstitucinio Teismo nuostatos yra aktualios ir šioje byloje, kurioje nagrinėjamas ieškovės (Kauno miesto savivaldybės) ir atsakovų (fizinių asmenų), gyvenančių savivaldybei priklausančiose gyvenamosiose patalpose, ginčas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų su visa manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę (LR Konstitucijos 24 str.) ir būsto neliečiamybės gerbimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos (LAT 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl asmens teisės į būsto neliečiamybės gerbimą yra nurodęs, kad Konvencijos 8 str. prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą (Buckley v. the United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996‑IV, §§ 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63; Gillow v. the United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; Wiggins v. the United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40). Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad valdžios pareigūnai gali apriboti asmens teisę į būsto neliečiamybės gerbimą tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka bei tik tada, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (Stankova v. Slovakia, judgement of 9 October 2007, ap. no. 7205/02, § 58; Prokopovich v. Russia, jugdement of 18 February 2005, ap. no. 58255/00, § 43–45). Pagal teisminę praktiką ilgalaikis socialinio būsto patalpų faktinis naudojimas, jas remontuojant, prižiūrint, atsiskaitant už atitinkamas komunalines paslaugas, nors nesukuria teisės į nuomą, bet suformuoja pareigą vietos savivaldos institucijai spręsti tokių asmenų teisės į būstą klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į teisines galimybes užtikrinti teisę į būstą (LAT 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; 2002-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1547/2002).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepakanka atlikti vien tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą. Nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos. Teismas privalo įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes: atsakovų apsigyvenimo ginčo bute aplinkybes, gyvenimo jame trukmę, atsakovų sąžiningumą, ieškovės elgesį administruojant gyvenamąsias patalpas ir pan. Atsakovas nurodo, kad tai yra vienintelis jo būstas, todėl turi būti įvertinta, ar jo iškeldinimas iš ginčo buto yra proporcinga priemonė ginant ieškovės, kaip gyvenamųjų patalpų valdytojo, teises.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas neįvertino sprendimo už akių instituto esmės ir paskirties bei pažeidė procesinės teisės normas (CPK 288 str. 4 d. 2 p.), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Panaikinus nutartį, klausimas išspręstinas iš esmės – 2011-03-31 sprendimas už akių naikintinas ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Atsakovas taip pat prašė stabdyti vykdymo veiksmus pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-15 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-21831-454/2011. Kadangi sprendimas už akių naikintinas, konstatuotina, jog nebeliko ir pagrindo jam vykdyti, apie ką informuotina antstolė S. Vaicekauskienė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis LR CPK 335-339 str.,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 10 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Su šia nutartimi supažindinti antstolę S. Vaicekauskienę.

Teisėja                                                                                     Jolita Cirulienė