(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

nustatė:

Skundžiamu nutarimu P. P. nubaustas pagal ATPK 187 str. 1 d. ir 800 Lt bauda, pagal 187 str. 2 d. 450 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., subendrinus šias nuobaudas dalinio sudėjimo būdu, skirta 1000 Lt bauda.

P. P. nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 8 d., apie 7 val. 15 min., I. rajono policijos komisariato patalpose, būdamas neblaivus (2‰ etilo alkoholio iškvėptame ore), elgėsi agresyviai – mosavo kumščiais prieš veidą savo pareigas einančiam policijos pareigūnui K. L. ir nevykdė teisėto savo pareigas einančio policijos pareigūno A. K. reikalavimo nusiraminti, o sulaikomas aktyviais veiksmais – stumdydamasis – pasipriešino einančiam jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas policijos pareigūnui K. L..

Apeliaciniu skundu P. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde teigia nepadaręs jam inkriminuotų pažeidimų, nes ATPK 187 str. numatytos veikos gali būti padaromos tik tuomet, kai kaltininkas priešinasi teisėtiems policijos pareigūnų veiksmams ar reikalavimams. Pareigūnas K. L. elgėsi neteisėtai – jo reikalavo atiduoti automobilio raktelius. Jis (apeliantas) tuo metu tebuvo kaltinamas ATPK 126 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymu, kurio sankcijoje nėra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, todėl pareigūnas neturėjo jokios teisės reikalauti atiduoti automobilio raktelius, motyvuodamas galima automobilio konfiskacija. Be to, jis šių raktelių neturėjo, nes juos jau anksčiau paėmė kitas policijos pareigūnas. Apeliantas teigia, kad jam inkriminuotus pasipriešinimo veiksmus atliko, protestuodamas prieš neteisėtą pareigūnų elgesį, todėl jo paties veiksmai yra teisėti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo automobilio raktelių paėmimas neužfiksuotas jokiuose procesiniuose dokumentuose : nei administracinio sulaikymo, nei jo asmens kratos protokole. Apeliantas taip pat teigia, kad jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka šio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, nes jame nenurodytos pavardės pareigūnų, kuriems jis esą priešinosi ir nevykdė jų reikalavimų. Šis pažeidimas suvaržė jo teises į gynybą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono PK – prašo apeliacinio skundo netenkinti, nes skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas skundžiamu nutarimu nubaustas už policijos pareigūno A. K. reikalavimo nusiraminti - nebemosikuoti kumščiais - nevykdymą ir pasipriešinimą stumdymusi prieš policijos pareigūną K. L.. Pagrindinis argumentas, kuriuo apeliantas ginčija savo nubaudimą, yra tas, kad abu policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai – neturėdami teisėto pagrindo reikalavo atiduoti automobilio raktelius, todėl jo pasipriešinimas neteisėtiems pareigūnų veiksmams nesukelia administracinės atsakomybės pagal ATPK 187 str. 1 d., 2 d.

Nagrinėjamu atveju P. P. buvo atvežtas į policijos komisariatą kartu su liudytoja A. P., P. P. įtariant ATPK 126 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymu už tai, kad leido vairuoti savo automobilį girtai A. P., o A. P. įtariant ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymu už tai, kad vairavo automobilį girta, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Apeliantas teisingai nurodo, kad pažeidimo kuriuo jis įtariamas, sankcijoje nenumatyta nuobauda – automobilio konfiskavimas. Tačiau ši nuobauda numatyta ATPK 129 str. sankcijoje. Automobilio konfiskavimas pažeidėjui (nagrinėjamu atveju – A. P.) gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, kas yra šio automobilio savininkas. Esant tokioms aplinkybėms, policijos pareigūnai, reikalaudami P. P. atiduoti jiems jo automobilio raktelius, kad šis automobilis, kaip A. P. galimai padaryto pažeidimo dalykas, būtų nugabentas į saugojimo aikštelę, elgėsi teisėtai. Apelianto parodymus, kad jis automobilio raktelių neturėjo, nes juos buvo paėmęs pareigūnas T. Š., vairavęs jo automobilį nuo įvykio vietos iki policijos komisariato, paneigė pats T. Š., nurodęs, kad raktelius grąžino P. P., pareigūnas K. L., parodęs, kad paėmė raktelius iš besipriešinančio P. P., pareigūnas A. K., parodęs, kad K. L. iš P. P. paėmė automobilio raktelius. Šiuos pareigūnų parodymus iš dalies patvirtina ir konflikte nedalyvavusio, nesančio pareigūnu liudytojo R. L. parodymai, kad jam automobilio raktelius automobilio nugabenimui į saugojimo aikštelę perdavė pareigūnas K. L.. Taigi, apeliantas neturi pagrindo teigti, kad pareigūnai, žinodami, kad jis neturi automobilio raktelio, jo neteisėtai reikalavo jį grąžinti ir taip sukėlė konfliktinę situaciją.

Byloje nustatyta ne tik tai, kad policijos pareigūnai žinojo, jog apeliantas turi automobilio raktelius, bet ir tai, kad tai žinojo pats apeliantas. Tai patvirtina pareigūno T. Š. parodymai, kad jų apie 5- 10 minučių trukusio pokalbio metu, jam apeliantui paaiškinus, kad reikia atiduoti raktelius, šis atsakė jų neduosiantis, o ne tai, kad raktelių neturi.; tą patį – kad neduos raktelių – apeliantas, jau besikeikdamas ir besimuistydamas, sakė ir pareigūnui K. L.. Liudytojas T. Š. yra apelianto pažįstamas, bandęs pirmas nekonfliktiškai išspręsti raktelių perdavimo pareigūnams klausimą, todėl abejoti jo parodymų objektyvumu nėra pagrindo.

Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad procesiniuose dokumentuose : jo 2014-06-08 administracinio sulaikymo protokole ir tos pačios dienos asmens apžiūros protokole nėra užfiksuota, kad iš jo paimti automobilio rakteliai. Tačiau atsižvelgus į jau aptartais liudytojų parodymais nustatytą aplinkybę, kad pareigūnas K. L. paėmė raktelius iš apelianto, taip pat įvertinus minėtus procesinius dokumentus surašiusio pareigūno M. Z. parodymus, kad jis į P. P. sulaikymo ir asmens apžiūros protokolus neįrašė jam K. L. perduotų automobilio raktelių, nes juos vertino kaip sulaikyto automobilio dalį, nėra jokio pagrindo laikyti teisinga apelianto skunde daromą prielaidą, kad automobilio raktelių paėmimo neužfiksavimas procesiniuose dokumentuose reiškia, kad šie rakteliai ir jo faktiškai nebuvo paimti, nes jis jų neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad procesinių dokumentų netikslus užpildymas yra pareigūnų darbo trūkumas, tačiau tai neturi reikšmės apelianto administracinės atsakomybės klausimo išsprendimui, nes aptariama aplinkybė yra nustatyta kitais įrodymų šaltiniais.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos ir šiame sprendime papildomai aptartos apelianto skunde ginčijamos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas po to, kai policijos pareigūnai iš jo teisėtai pareikalavo atiduoti jo automobilio raktelius, neblaivus sukėlė konfliktą ir atliko nutarimo nustatomojoje dalyje nurodytus neteisėtus veiksmus : nevykdė pareigūno A. K. reikalavimo nusiraminti ir sulaikomas stumdydamasis pasipriešino pareigūnui K. L.. Nors apeliantui 2014-06-08 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole šių pareigūnų, kuriems apeliantas pasipriešino, pavardės nenurodytos, tačiau dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad buvo suvaržytos apelianto teisės žinoti, kuo yra kaltinamas. Iš jo teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis savo gynybinę versiją grindė tuo, kad apskritai neatliko jam inkriminuotų veiksmų : nemojavo pareigūnams prieš veidą rankomis, nesikeikė, o ne tuo, kad neatliko šių veiksmų prieš kokį nors konkretų policijos pareigūną. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti aktyvus, todėl, priimdamas sprendimą, be kita ko, gali patikslinti neesmines pažeidimo padarymo aplinkybes. Tai pirmosios instancijos teismas ir padarė, skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje nurodęs konkrečių policijos pareigūnų, kurių reikalavimų nevykdė ir kuriems pasipriešino apeliantas,  pavardes.

Pirmosios instancijos teismas, teisingai išsprendęs apelianto administracinės atsakomybės klausimą, neteisingai subendrino jam skirtas nuobaudas. Teismas apeliantui skirtas nuobaudas subendrino dalinio sudėjimo būdu, taigi, apelianto veikas vertino kaip padarytas esant realiajai veikų sutapčiai. Tuo tarpu iš nutarimu nustatytų pažeidimų aplinkybių matyti, kad apeliantas du pažeidimus, numatytus skirtingose ATPK 187 str. dalyse, padarė vieną po kito, per trumpą laiką, siekdamas vieningo tikslo – nepaklusti teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto padaryti pažeidimai vertintini kaip idealioji veikų sutaptis, todėl už juos skirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., P. P. pagal ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d. skirtas nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 800 Lt baudą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                        Bronė Vidzėnienė