ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 28 d.   

Šiauliai

     Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje e2-10560-1119/2019.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

2.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė ieškinį atsakovams V. V. ir UAB „Technikos grupė“ dėl 30 321,96 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtų UAB „Technikos grupė“ vadovo V. V. veiksmų įmonė negali padengti ieškovei dalies jai apskaičiuotos mokestinės nepriemokos, todėl šią žalą atsakovas V. V. privalo atlyginti subsidiariai. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovui V. V. priklausantį turtą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi tenkino ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams V. V. ir UAB „Technikos grupė“ dėl žalos atlyginimo. Areštavo ne didesnei kaip 30 321,96 Eur sumai priklausančius nekilnojamuosius ir/arba kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti ir/arba įkeisti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti ne didesnei kaip 30 321,96 Eur reikalavimo sumai, atsakovo V. V. pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, banko sąskaitose ar kitose kredito įstaigose, leidžiant atsiskaityti su ieškove Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

4.       Teismas nurodė, kad byloje pareikšto ieškinio suma yra 30 321,96 Eur. Teismų praktikoje pažymima, kad prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, duomenų apie jo turtinę padėtį nėra pateikta, todėl tai objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo nevykdymo riziką. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Technikos grupė“ turi ir kitų kreditorių, kurie teismuose yra pareiškę atsakovui turtinio pobūdžio reikalavimus. Šios aplinkybės taip pat lemia padidėjusią teismo sprendimo nevykdymo riziką. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovas V. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

7.1.       Teismas, prieš priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bent preliminariai privalėjo įvertinti ieškovo ieškinį ir jo reiškiamus ieškininius reikalavimus, bei teisinius argumentus, kuriais remiantis ieškovas prašo tenkinti jo ieškinį. Atsakovo UAB „Technikos grupė“ turto ir pradelstų įsiskolinimų santykis yra pakankamai geras, kad ieškovas galėtų nesibaiminti, jog atgaus savo mokestinę nepriemoką, kas reiškia, kad jokios žalos pareiškėjas realiai nepatirs ir ateityje. Be to, ieškovas, turėdamas reikalavimo teisę į skolininką – UAB „Technikos grupė“, neteisėtai reiškia ieškinį atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, faktiškai toliau vykdydamas mokestinės nepriemokos išieškojimą ir dar papildomai reikalaudamas atlyginti žalą iš atsakovo V. V. asmeniškai.

7.2.       Ieškovas turi pareigą pagrįsti savo prašymą ir pateikti teismui konkrečius ir objektyviai patikrinamus duomenis, faktines aplinkybes, leidžiančias teismui pagrįstai konstatuoti, kad yra realus pavojus, kad kita proceso šalis imsis veiksmų, dėl kurių, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali būti nebeįvykdomas. Šioje byloje nėra jokių pagrįstų ir objektyviai patikrinamų duomenų, kad atsakovas gali vengti įvykdyti galimą teismo sprendimą.

6.       

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas pritaikyti atsakovui V. V. laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovui priklausantį turtą.

9.       Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas - užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Šios normos pagrindu teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovės pateiktą medžiagą, sprendžia, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės realiai būti įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).

Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo

10.       Kaip minėta, viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovės reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

11.       Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė faktinio ir teisinio pobūdžio aplinkybes, kuriomis grindžia šioje byloje pareikštus reikalavimus. Be to, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kuriais bus įrodinėjamos ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nustatyti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuoja pirmojo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

12.       Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-943/2018; 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018).

13.       Toks aiškinimas yra grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu.

14.       Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Todėl sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir reikalavimo sumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu.

15.       Nagrinėjamu atveju prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad skola yra didelė, todėl tai sudaro pagrindą manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

16.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas yra fizinis asmuo, duomenų apie jo turtinę padėtį nėra pateikta, todėl tai objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo nevykdymo riziką. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Technikos grupė“ turi ir kitų kreditorių, kurie teismuose yra pareiškę atsakovui turtinio pobūdžio reikalavimus. Šios aplinkybės taip pat lemia padidėjusią teismo sprendimo nevykdymo riziką. Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

17.       Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgus į išdėstytą teisės aiškinimą, nėra pagrindo pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, todėl ieškovei nepateikus duomenų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindžiant didele ieškinio suma, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų turto ir piniginių lėšų areštą. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja                                    Danutė Burbulienė