Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-248-1159-06].doc
Bylos nr.: A-248-1159-06
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

                                                                                         Administracinė byla Nr.A2 - 1159 - 06

                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 16.5; 16.7 (S)                                                                       

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                               

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. gegužės 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovams valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų 565,64 Lt žalos  atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2003 - 2004 metais, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, jam už darbą buvo sumokėtas ne visas darbo užmokestis, nes buvo taikytas indeksavimo koeficientas. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu buvo taikytas indeksavimo koeficientas, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Pareiškėjas nurodė, kad Vyriausybė, priimdama minėtą savo nutarimą, pasielgė neteisėtai. Neteisėti Vyriausybės veiksmai privertė Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą neišmokėti pareiškėjui dalies darbo užmokesčio, dėl ko jam buvo padaryta žala. Žala buvo padaryta ne tik Vyriausybės, bet ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato veiksmais. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, vykdydamas neteisėtą Vyriausybės nutarimą, nepagrįstai gavo iš to naudos (nepagrįstai praturtėjo).

Patikslintu skundu pareiškėjas prašė priteisti 565,64 Lt darbo užmokestį iš atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato. Pareiškėjas nurodė, kad dėl indeksavimo koeficiento taikymo jam neteisėtai buvo neišmokėtas visas darbo užmokestis, todėl neišmokėta darbo užmokesčio dalis jam turi būti priteista. Tai, kad pareiškėjas gali reikalauti nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodyti išaiškinimai.

Atsakovai prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjui sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas, remiantis atitinkamais Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymais, kurie nėra nuginčyti. Savo skundą pareiškėjas grindžia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, tačiau sumažintas atlyginimas buvo skaičiuojamas ir mokamas iki šio nutarimo priėmimo, kai atitinkami norminiai teisės aktai buvo laikomi teisėtais. Atsakovai nurodė, kad ginčo atveju nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nes, nemokant viso darbo užmokesčio, buvo veikiama taip, kaip buvo privalu veikti pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Atsakovai nurodė, kad šiuo atveju Civilinio kodekso 6.237 straipsnis netaikytinas, nes nėra jame nustatytų sąlygų. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų nepagrįstą praturtėjimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 23 d. sprendimu priteisė pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 565,64 Lt darbo užmokestį, o pareiškėjo skundo dalį dėl žalos atlyginimo atmetė.

Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymu ir Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53, priėmė įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo, dėl ko pareiškėjui 2003 m. gegužės - gruodžio mėnesiais, 2004 m. vasario - birželio mėnesiais nebuvo sumokėtas 565,64 Lt darbo užmokestis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu buvo taikytas indeksavimo koeficientas, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Teismas nurodė, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio sprendimas laikytinas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(1)-638/2005). Tačiau priešingai yra tais atvejais, kai valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje konstatavo, jog valstybės tarnautojui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas įvykdytu sprendimu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Taigi, teisė pareikšti reikalavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo tiesiogiai siejama su senaties termino taikymu tokiems reikalavimams pareikšti. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje konstatavo, jog valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi, nepažeisdamas trejų metų termino, todėl konstatuotina, kad jam pagal įstatymą priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas įvykdytu sprendimu. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje taip pat konstatavo, jog vidaus administravimo aktai, kuriais nutarta mokėti valstybės tarnautojui ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, negali užkirsti kelio reikalauti priteisti darbo užmokestį. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo dalį dėl žalos atlyginimo jis atmeta, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad jis, mokėdamas pareiškėjui ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojusius įstatymus. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktai, kuriuos taikė atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, prieštaravo Konstitucijai. Tačiau įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Tai, jog prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr.A(5)-264/2003). Atsakovas nurodo, kad jis, nebūdamas asignavimų valdytojas, visas gautas lėšas darbo užmokesčiui išmokėjo pareigūnams, todėl darbo užmokesčio indeksavimą nulėmė ne jo, o kitų institucijų veiksmai. Atsakovas šiuo atveju negali būti atsakingas už valstybės kompetentingų institucijų priimtus sprendimus bei jų sukeltas pasekmes.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį patenkinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kitais teisės aktais, Konstitucinio Teismo nutarimais, pagrįstai nusprendė priteisti pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

pareiškėjas prašo priteisti 2002 – 2004 metais dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Šis reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nelaikytinas reikalavimu dėl žalos atlyginimo ir nesietinas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai pareiškėjui buvo taikomi, vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį“ patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis, Vyriausybės 2003 m. sausio           17 d. nutarimu Nr.53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjui buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jam buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Tokiu būdu  išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui, ir pareiškėjo reikalavimas dėl taikant indeksavimo koeficientą jam neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo turi būti tenkinamas.

Tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku, nepraleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino, todėl jis turi teisę į dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą.

            Priteisiant dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį, pakanka konstatuoti darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą. Papildomai nuginčyti atitinkamos valstybės institucijos įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo jos valstybės tarnautojams nėra būtina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(1)-638/2005).

            Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

            Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies           1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

               Teisėjai                                                                      Stasys Gudynas

 

                                                                                                Birutė Janavičiūtė

 

                                                                                                Romanas Klišauskas